LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 345
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, labas rytas. Pradedame 2019 m. lapkričio 12 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. lapkričio 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Seniūnų sueiga pasiūlė darbotvarkę tokią, kokią turime. Ar turime kitų pasiūlymų? E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF*). Labas rytas. Liberalų frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-2 ir 1-3 projektus, mokestiniai, jiems mes priešinsimės, prieštarausime. Tai viena iš formų yra siūlymas išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Buvo padarytos pertraukos iki kito posėdžio ir todėl išbraukti negalime. Daugiau pasiūlymų nematau. Siūlau darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu. Pritariame. Darbotvarkė patvirtinta.
10.01 val.
Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132. Pranešėjas – V. Ąžuolas. Pateikimo tęsinys.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teikiamas įstatymo projektas yra atliepiantis ankstesnį įstatymo projektą, kuriam po pateikimo nebuvo pritarta, bet šis projektas pakoreguotas, pakoreguotas į naudą tiek gyventojams, tiek automobilių turėtojams ir žymiai švelnesnis negu ankstesnis. Atsiliepta į išsakytus visus nuogąstavimus, sumų dydžius, kitus aspektus dėl žmonių galimybės susimokėti, dėl sunkios finansinės padėties. Į visa tai yra atsiliepta. Šį įstatymo projektą parengėme kartu su A. Širinskiene konsultuodamiesi su Aplinkos ministerija, su kitomis institucijomis. Tai yra bendras projektas ir bendras darbas.
Esminiai skirtumai, kas yra pasikeitę nuo ankstesnio projekto, tai šis mokestis bus mokamas pirmą kartą automobilį registruojant Lietuvoje, mokesčių dydžiai yra ženkliai mažesni negu ankstesniame projekte, tai nuo 40 eurų iki 760 eurų. Ankstesniame projekte buvo netgi 1 tūkst. 400 eurų, dėl to žmonės taip pat reiškė nuogąstavimus, kad labai didelis. Šio mokesčio netgi maksimalus dydis yra mažesnis, mažesnis net už siūlomą šiuo metu paskatą įsigyti mažiau taršų automobilį. Žinoma, dar galime pasidžiaugti ir tuo, kad šis mokestis turi vieną išskirtinumą, šis mokestis tapo žalias. Dalis surinktų lėšų už šį mokestį bus skiriama naujam miškui sodinti ar įveisti. Vyriausybė bus įgaliota iki liepos 1 d. parengti tvarką, paskirti įgaliotą instituciją, kuri nustatys, kokia mokesčio dalis bus skirta ir kaip bus įgyvendinamos šios priemonės. Tad trumpai gal būtų tiek, o daugiau prašau klausimų.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė keletas Seimo narių. Klausia Seimo narys A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro labai džiaugiuosi, kad šitas projektas patobulėjo, kad atsirado esminių siūlymų dėl aplinkosaugos, nes manau, kad miškų sodinimas yra labai teigiamas dalykas ir visuomenės plačiai turbūt bus vertinamas labai gerai. Aš norėčiau jūsų paklausti. Koks procentas nuo surenkamo mokesčio galėtų būti skiriamas būtent miškams sodinti? Galbūt būtų galima sakyti, kad tai reikšmingas proveržis būtų miškasodyje, kad kiekvienais metais būtų pasodinama vis daugiau ir daugiau miško? Dėkui.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų dėl procento ir kiekio turėtų apsispręsti Vyriausybė, ji nustatytų, kokia dalis būtų pasodinama. Taip pat kyla klausimų, kaip galėtų būti sodinama. Vienas iš variantų, kaip būtų galima sodinti tą mišką, tai būtų mūsų valstybinė įmonė Lietuvos miškų urėdija, kuri ir šiuo metu sodina mišką, turi tokias galimybes. Tik, žinoma, pagrindinis dalykas, kurį mes turime išspręsti, tai perduoti jiems valstybinės žemės dalį, kurią galėtume užsodinti mišku. Šiandien turime apie 100 tūkst. hektarų tų žemių, kurios būtų tinkamos sodinti mišką, tai yra įvairių apleistų, krūmynais apaugusių, kitų žemių. Ši žemė būtų perduodama ir užsodinamas naujas miškas. Pavyzdys. Pernai, šiais metais Miškų urėdija pasodino apie 500 hektarų naujo miško. NŽT perdavė šį žemės plotą, kad būtų galima užsodinti mišku. Tą priemonę tikrai bus galima įgyvendinti, ir problemos nėra. Reikia tik sureguliuoti visus santykius, kaip tai vyktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, kad klausti – viena minutė, atsakyti – iki dviejų minučių. Daug žmonių, norinčių paklausti.
Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man šis mokestis atrodo labai keistas vien todėl, kad jis, mano nuomone, neskatins rinktis viešojo transporto, nes priklauso nuo registracijos, o ne nuo automobilio ridos, kiek jis nuvažiuoja ir iš tikrųjų priteršia. Taip pat nemotyvuos rinktis mažiau taršaus automobilio paprasčiausiai dėl mažo mokesčio dydžio.
Trečia, kas man atrodo svarbiausia, tai yra ką parašė ir Teisės departamentas, kad, ko gero, prieštarauja Europos Sąjungos teisei dėl to, kad bus diskriminuojami iš kitų šalių atvežami automobiliai, tuo tarpu automobilių parkas bus skatinamas užsidaryti Lietuvoje. Perkant naudotą automobilį, kuris jau yra registruotas Lietuvoje, mokesčio mokėti nereikės, tačiau jeigu toks pat naudotas atvažiuos iš kitos Europos Sąjungos šalies, tai mokestį mokėti reikės. Ką jūs planuojate daryti, jeigu vis dėlto Europos teisės departamentas pasakys, kad prieštarauja Europos Sąjungos teisei?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu labai trumpai, tai įstatymas nenumato, ar tai atvežtinis, ar neatvežtinis automobilis. Pagrindinis akcentas, kad yra pirmos registracijos, o iš kokios šalies ir iš kur, nėra tokio akcento. Bet, žinoma, jeigu kiltų tokių klausimų, visada galima juos išsiaiškinti. Turbūt nebūsime vienintelė šalis Europoje, kuri taiko tokį pirmos registracijos mokestį. Žinoma, reikėtų labiau pasigilinti ir pasidomėti.
Kalbant apie taršą, tai turime turbūt suprasti ir mūsų gyventojų finansines galimybes. Pavyzdžiui, dėl ankstesnio mokesčio, kuris buvo ženkliai didesnis, netgi iki 1 tūkst. 400 eurų ta maksimali riba, labai daug iš gyventojų sulaukėme nuogąstavimų, kad tai yra labai didelė suma.
Dar vieno iš gyventojų sulaukėme priekaišto, kad paskata bus tik 1 tūkst. eurų, o maksimalus mokestis netgi 1 tūkst. 400 eurų. Gyventojai norėjo, kad maksimalus mokestis neturėtų būti didesnis negu paskata. Toks trumpas atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote, kad nauji, brangūs automobiliai paprastai būna ekonomiški, hibridiniai ar tiesiog elektriniai, pagal naujus Europos Sąjungos reguliavimus ir vis mažiau ir mažiau teršia aplinką. Tuo tarpu seni, didesnio galingumo automobiliai yra patys taršiausi, jiems, panašu, ir nuguls šis mokestis. Preliminariais vertinimais, pigiausių automobilių kainas gali padidinti nuo 10 iki 20 %. Visa tai galima vertinti, kad žalioji politika įgyvendinama mažiausias pajamas turinčių asmenų sąskaita.
Mano klausimas būtų, ar jūs darėte socialinį, ekonominį vertinimą, kas, kokia visuomenės grupė sumokės didžiausią dalį šio mokesčio? Ar nebus taip, kad šitas mokestis guls ant mažiausias pajamas gaunančių asmenų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, aš tai ir noriu išskirti, kad ankstesnis projektas ir buvo labiau gulantis, ir didesnė našta. Yra ženkliai sumažinta. Diskutuojant su žmonėmis tiek priėmimuose, tiek kitur, visi nuolat ir sakydavo, niekas nenorėjo kasmetinio mokesčio, jeigu būtų taikomas mokestis mokėti kasmet ir įvairias pajamas turintiems. Šio mokesčio nėra. Tų, kurie šiuo metu važinėja, taip pat neužguls pečių. Tai bus tik vienintelis atvejis, jeigu pirmą kartą registruos Lietuvoje, o tų pirmą kartą registruojančių tikrai nėra toks ženklus skaičius, lyginant su tuo, kiek automobilių yra Lietuvoje ir šiuo metu važinėja žmonės. Turbūt iš visų galimų variantų tai būtų vienas iš švelniausių variantų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
K. GLAVECKAS (LSF). Kodėl man neduoda?
PIRMININKAS. K. Glaveckas. (Balsai salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Atsiprašau. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, yra daug šio mokesčio variantų – ir Valiutos fondas yra teikęs, ir gal Europos Sąjungoje yra taikomi. Jūsų nuomone, kokia galėtų būti ekonominė, ekologinė ir politinė nauda iš šio mokesčio? Taip trumpai pasamprotaujant: ekonominė, ekologinė ir politinė. Mano supratimu, ekonominė iš tikrųjų būtų labai menka, ekologinė – dar mažesnė, o politinė nauda – atvirkščiai, būtų minusinė, bus minusinė. Ar su tokiu vertinimu jūs sutiktumėte?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiaip iš dalies gal pritarčiau, kad ekonominė gal maža, bet klausimas: 15 mln. – mažai ar daug? Jeigu, pavyzdžiui, šnekėsime apie ugniagesius, tai labai daug, jeigu šnekėsime apie kitas sritis, gal nedaug, bet šiuo metu svarbi kiekviena surinkta suma. Dėl ekologinės, tai už dalį šio mokesčio pasodinsime mišką, turbūt ekologinė pusė taip pat bus geresnė negu ankstesniame siūlytame variante. O politinė – turbūt taip, senieji politikai pasakytų, kad prieš rinkimus reikia ne įvesti mokesčius, o atšaukti arba mažinti ir didinti išlaidas, bet visi supranta, kad mes turime būti atsakingi, nes biudžete yra ne tik išlaidos, bet ir pajamos, ir tą subalansavimą mes turime prisiimti ir atsakyti už tai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties yra valstybių, kur toks mokestis registracijos atveju yra taikomas, tačiau dažnai jis yra taikomas labiau kaip prabangos mokestis, tai yra priklausomai nuo automobilio vertės. Ekologinis… Ekologinių, sakykim, tikslų dažniausiai siekiama kitokiais mokesčiais, metiniais mokesčiais, apie kuriuos jūs ką tik minėjote, nes dabar jūs, na, šiek tiek galbūt apribosite importą, bet akivaizdu, kad važinėjantiems senais automobiliais paskatų, ekonominių paskatų, atsikratyti jais tikrai iš tokio mokesčio nebus. Surenkamos lėšos bus labai mažos, kad būtų galima sukurti rėmimo schemą, tai čia, žinote, dėl parodymo labiau.
Bet aš norėjau jūsų paprašyti paaiškinti šio įstatymo projekto 2 priedą ir būtent tame priede nurodytas formules, kodėl tokie pasirinkti masės ir variklio galios koeficientai tais atvejais, kai yra nežinomas automobilio CO2 išmetimas, gal galėtumėte paaiškinti šiuos dalykus?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiaip, kas susiję su koeficientais ir tais dalykais, buvo konsultuojamasi su Aplinkos ministerija, ir specialistai išreiškė tokią nuomonę, kad reikalinga tokia tvarka, nes, deja, yra automobilių, kur nėra nurodomas CO2 išmetimas. Naujesniuose automobiliuose tai yra nurodoma netgi techniniame pase, koks yra išmetimas, o senesniuose nėra, todėl ta formulė yra taikoma, kad būtų apskaičiuota.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, Vyriausybė yra patvirtinusi įkainius ir pateikusi juos „Regitrai“, kiek imti pinigų iš klientų registruojant automobilį. Kodėl čia reikia įstatymu priimti tuos dalykus? Lygiai pagal tas pačias formules, kur pridėtos jūsų lentelės, Vyriausybė galėtų priimti nutarimą įpareigoti „Regitrą“ naujai registruojamiems, pirmą kartą registruojamiems automobiliams taikyti tokią rinkliavą. Nebūtų triukšmo, kurį jūs čia patys sau ant galvos prisidarėte, ir tai atrodytų ne kaip mokestis, kuris kol kas tikrai yra neapgalvotas, o pirmos registracijos rinkliava, kurią taikytų „Regitra“ Vyriausybės nutarimu. Kodėl nėjote šiuo keliu, nes jūs turbūt sutinkate, kad realiai taršai apmokestinti dar ateityje teks priimti kitus įstatymus, o šitas nieko nesprendžia.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gal, kaip ir minėjau, tai buvo vienas švelniausių variantų iš viso šio galimo mokesčio. Kas susiję su Vyriausybės sprendimais, nutarimais ir tvarkomis, tai turbūt gal Vyriausybė išsakys nuomonę, pateikusi savo išvadą, ir tada bus aiškiau, kokie galimi variantai ir kokios galimos korekcijos. Svarstymo metu, jeigu yra kokių nors sprendimų, kurie galėtų būti priimti kitokie, svarstymo metu gal tai ir pasieksime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte. Išnaudojome visą atsakymų į klausimus laiką. Bus dar proga paklausti pristačius lydimąjį. Dar, kolegos, nenusiminkime. Ir dabar yra motyvai, motyvai dėl šio įstatymo po pateikimo. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš suprantu žmonių nerimą, labai gerai suprantu opozicijos argumentus, tačiau, kaip ten bebūtų, mūsų šalis yra globalios pasaulio bendruomenės narė, mes matome, kiek rūpesčio sukelia klimato kaita dėl pasaulio ateities, mes matome diskusijas kitose šalyse ir tą žmonių nusiteikimą veikti šiandien, nelaukti kitos kartos. Juolab kad mūsų šalis bet kokiu atveju turės jeigu ne veiksmais, tai pinigais dengti klimato kaitos poveikio mažinimo priemones, nes mus privers pasaulio bendruomenė. Tai šiandien, darydami nedidelę investiciją į savo vaikų ateitį, mes galime tapti visateisiais kovos su klimato kaita bendruomenės nariais. Įstatymas yra subalansuotas, kompromisinis. Manau, kad taip pat verta svarstyti mokesčio priklausomybę nuo mašinos kainos kaip vieną iš variantų, įvesti papildomą koeficientą, ypač prabangioms mašinoms. Bet iš esmės Lietuva pribrendo, diskusija tęsiasi jau keletą metų, ekspertai pasisako už. Nematau galimybių ir poreikio šiandien balsuoti prieš įstatymą, todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man keista klausytis kolegos pasakymo, kai sako, kad ekspertai pritaria. Nežinau, aš tai tokių ekspertų negirdėjau. Ir nepaisant to, kad aplinkosauginiai mokesčiai tikrai yra reikalingi, šis mokestis, mano nuomone, yra niekas kitas kaip tik figos lapelis prisidengti prieš Europos Sąjungą, kuri prašo mus tokius mokesčius įvesti. Asmeniškai aš tikrai nepritariu tokiai įstatymo versijai dėl trijų priežasčių. Viena, kad įstatymas tikrai neskatins rinktis viešojo transporto, nes registracijos mokestis susijęs tik su momentiniu pirkimu, tačiau visiškai nesusijęs su tuo, kiek iš tikrųjų automobilis nuvažiuoja ir iš tikrųjų priteršia – nesusijęs su automobilio rida ir išmetimu, kaip yra kitose šalyse. Taip pat, mano nuomone, toks mokesčio dydis nėra nei prabangos mokestis, nei taršos – toks kažkoks per vidurį. Ir iš tikrųjų manau, kad jis nemotyvuos rinktis mažiau taršaus automobilio. Jeigu žmogus turi keliasdešimt ar šimtą tūkstančių eurų prabangiai „Escalade“ nusipirkti, nemanau, kad jam keli šimtai eurų bus argumentas tos „Escalade“ nepirkti.
Ir trečia, manau, kad šis įstatymo variantas, kaip ir sako Teisės departamentas, iš tikrųjų prieštarauja Europos Sąjungos teisei dėl laisvo prekių judėjimo, riboja importą ir skatina mūsų automobilių parką užsidaryti šalies viduje ir pirkti naudotus automobilius vieniems iš kitų, ir tai neskatins jokio atsinaujinimo.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame po pateikimo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 61, prieš – 35, susilaikė 16 Seimo narių. Pritarta po pateikimo.
P. Saudargas – replika po balsavimo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ypač pritarus šiam projektui, jūs atkreipkite dėmesį į tai, ką pasakė iš tribūnos kalbėjusysis, – jis pripažino, kad jeigu neparašyta, nedeklaruota, kiek automobilis išmeta CO2, tai ir nėra galimybės, yra kitos formulės, kiti dalykai. Tai jūs atsibuskite, yra tik du variantai: arba su technine apžiūra, kai yra galimybė realiai išmatuoti CO2 išmetimus, arba su kuro suvartojimu. Ar jūs taršą norite apmokestinti, ar jūs automobilius norite apmokestinti? Jūs vieną kartą apsispręskite. Tai bent jau komitete tikrai turėsime svarstyti variantus, kaip grąžinti realų mokestį už teršimą, o ne už tai, kad žmogus turi automobilį.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – Seimo narys K. Masiulis. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš tikro stebiuosi valstiečių „principingumu“. Artėjant rinkimams jie būtinai nori išsisprogdinti, galutinai prarasti reputaciją. Tas mokestis nei biudžetui bus naudingas, nei ekologiškas. Jis faktiškai nieko neduodantis, tik kiršinantis visuomenę, nuteikiantis žmones prieš valdžią, kuri atims iš žmonių galimybę keisti automobilius. Kam to reikia?
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Čia taip atsitiko, kad kol agitavau visą opoziciją balsuoti prieš, pats pabalsavau už. Tai protokole pataisykime: mano balsas – prieš.
PIRMININKAS. E. Gentvilas balsavo prieš. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Kad truputį nusiramintume, iš tikro tai būtų labai savalaikis barzdų ir ūsų mokestis. Kadangi ir Eugenijus yra su barzda, ir kiti, tai, manau, tiek pat surinktume pinigų ir tiek pat būtų vertingas ir ekologiniu, ir ekonominiu požiūriu. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mano balsą prašau įskaityti kaip už, nes nespėjau balsuoti, balsuoju už.
PIRMININKAS. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, mano už irgi.
PIRMININKAS. Tie, kurie nebalsavo, jų balsai jau nebeįskaitomi niekaip. (Balsai salėje) Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Pritariame. Ir papildomi komitetai. Siūlomi Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Balsuojame dėl ko? (Balsai salėje) Siūlote, kad nebūtų Kaimo reikalų komiteto? Reikia, kad būtų? Gerai.
Kas už tai, kad papildomas būtų… Dėl dviejų, suprantu, kad nėra problemų, bet dėl Kaimo reikalų komiteto prašau balsuoti. Tie, kurie balsuos už, sakys, kad reikia, kad būtų Kaimo reikalų komitetas.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 45, prieš – 34, susilaikė 29. Kaimo reikalų komitetas šiuo klausimu nedirbs, nepritarta.
Svarstymo data – lapkričio 26 diena. Pritariame? Pritariame.
10.23 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133 (pateikimo tęsinys)
Lydimasis 1-2.2 darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133. Pranešėjas – taip pat V. Ąžuolas. Prašom. Pateikimo tęsinys.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia kartu viskas eina, daugiau techninis, kad šis įstatymas turi įsigalioti 2020 m. sausio 1 d., ir papildyti punktu, kad būtų pirmos registracijos mokestis. Labai trumpai.
PIRMININKAS. Ir dabar turi progą paklausti Seimo narys K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar Vyriausybė, Finansų ministerija nesvarstė kokio kito varianto šio mokesčio arba apmokestinimo iš tikro taršos ir žalos, kuri yra daroma gamtai ir žmonių sveikatai dėl senų automobilių?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kiek man yra žinoma, tų variantų turbūt buvo daug, net vien iš žiniasklaidos žiūrint, kad jų buvo labai daug. Bet buvo sustota prie šito varianto, kuriam po pateikimo nebuvo pritarta, todėl mes ėmėmės iniciatyvos jį koreguoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Kolegos, prašyčiau tylos!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų pasiteirauti, ar mokestiniai įstatymai neturėtų įsigalioti truputį kitaip? Ar jiems nebūtų taikomas ilgesnis terminas nuo priėmimo iki įsigaliojimo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, turbūt niekam ne paslaptis, ar tai buvo 2000, ar 2008, ar 2015 metai, su biudžetu ne vienas įstatymas yra įsigaliojęs kartu ir nebuvo taikoma ta šešių mėnesių taisyklė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bakas. Atsisako. Klausia Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, atvirai pasakius, nelabai įsivaizduoju to mokesčio esmę ir prasmę. Jeigu tai yra taršos mokestis, tai yra atvirkštinis. Kam aš, turėdamas taršų automobilį, keisiu, jeigu pakeitus man reikės dar sumokėti pinigų? Tai aš jį drošiu, kol sudrošiu. Juk nevažiuojantis automobilis neteršia, turbūt kiekvienas supranta. Tai čia su tarša nieko bendro.
Su biudžetu irgi, kaip sakoma, kaip katino ašaros čia įplaukos. Trečias dalykas – miškai. Dėl miškų irgi nesuprantama. Na, koks čia naujas terminas „sodinsime miškus“? Juk šiuo metu įstatymai leidžia. Nukirtai mišką, pakeitei paskirtį, triskart įneši, kad būtų atsodinta, yra europinių lėšų atsodinti.
O mano klausimas, ar jūs čia naujus miškus atsodinsite, ar tuos, kuriuos iškertate, atsodinsite? Atvirai pasakius, nieko nesuprantu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pagrindinis tikslas būtų sodinti naują mišką ir didinti naujo miško plotus. Pagrindinis tikslas. Prie CO2 mažinimo miškai iš esmės ir prisideda, būtų sodinamas naujas miškas ir miško būtų daugiau.
O dėl finansų – 15 mln. iš tikrųjų yra nemaža suma.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų čia keistai jaučiamės, kuomet jūs kalbate, kaip padaryti kažkokį mokestį, kad žmonėms ne taip būtų blogai ir patiktų. Ponas T. Tomilinas kalba apie tai, kad kovos su tarša, bet iš tikrųjų net tas neišeis. Norėčiau paklausti, kiek vis dėlto kainuos administravimas, turėtumėte žinoti, nes tai bus papildoma finansinė našta? Ir kitas dalykas. Gal galėtumėte šiandien įvardyti, koks būtų didžiausias galimas mokestis Lietuvos žmonėms ir koks būtų mažiausias? Prašom įvardinti sumas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Didžiausias mokestis būtų 760 eurų, ankstesnis buvo netgi 1 tūkst. 400 eurų, o mažiausias būtų 40 eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog primenu, kad yra Lietuvos įsipareigojimas tarp 2020 ir 2030 metų CO2 emisiją sumažinti 9 %. Manyčiau, tai yra pirmas žingsnis, o jau kitų kadencijų seimai (ir, matyt, ne vienas, nes tai yra dešimties metų laikotarpis) tuos žingsnius tiesiog turės plėsti. Siūlau pritarti tam pirmam žingsniui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tik atkreipsiu dėmesį, kad dar ir dar kartą žalioji valstiečių politika yra įgyvendinama mažiausias pajamas gaunančių asmenų sąskaita. Mes puikiai žinome, kad prabangūs automobiliai dažnai yra mažai taršūs, hibridiniai, elektromobiliai. Taip jau yra, kad naujausi Europos Sąjungos reglamentai reikalauja, kad būtų mažiau taršūs automobiliai, kurie yra gaminami dabar. Tačiau seni automobiliai, didesnio galingumo automobiliai yra taršesni ir pigesni. Šis mokestis palies būtent tuos automobilius – tai pigesnius, galingesnius, taršesnius. Tikėtina, kad jų kaina gali padidėti nuo 10 iki 20 %. Tie automobiliai gali pabrangti ir šis mokestis dėl tos priežasties guls ant tų asmenų, kurie gali įpirkti tik tokius pačius pigiausius automobilius.
Todėl aš niekaip negaliu pritarti tokiam siūlymui ir tokiam mokesčiui, nes nėra aiškiai įvertinta, kokia ekonominė socialinė grupė sumokės, kiek tai gali kainuoti ir kaip tai paveiks socialinę atskirtį. Taip, kaip dabar yra pateikta, akivaizdu, kad tai tik didins socialinę atskirtį ir niekaip nespręs taršos klausimo.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Jos išsiskyrė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 61, prieš – 27, susilaikė 23 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai aš tiktai užduosiu viešą klausimą gerbiamai opozicijai. O kitos šalys, kuriose yra lygiai tokie pat mokesčiai, daugelyje jų yra būtent CO2 priklausomybė, jos ką – yra kvailesnės už mūsų opoziciją? Aš nesuprantu. Šiandien mes diskutuojame apie labai kompromisinį variantą, kuris galioja kitose valstybėse, kur akivaizdu, kai perkant, importuojant mašiną vis tiek mokestis bus argumentas, kokią iš jų pasirinkti – labiau ar mažiau taršią, pirmiausia perpardavėjams. Man teko su jais bendrauti, jie puikiai supranta, kad tas mokestis turės įtakos srautams, ir viskas gerai. Mes turime Lietuvoje eiti kartu su pasauliu žingsnis į žingsnį. O jūsų nenoras ketvirtadienį dalyvauti posėdyje, posėdžio praleidimas ir nuolatinis kai kurių likusių salėje gąsdinimas, kad mokesčiai guls kažkam ant pečių, žinote, mūsų tikrai neįtikina. Dalyvaukite Seimo darbe.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Glaveckas – replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš noriu taip apibendrintai pasakyti savo nuomonę, kad čia iš tikro reikėtų šį mokestį vadinti ne mokesčiu už teršimą, bet pasipinigavimo arba bandymo pasipinigauti biudžeto naudai mokesčiu, nes iš tikro tų funkcijų, kurios yra užbrėžtos, jis neatlieka, jo dydis yra mažas, o visos politinės pasekmės, kaip matote, bus labai akivaizdžios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, diskusijos turėtų persikelti į komitetus. Mes turime paskirti komitetą. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas pagrindiniu komitetu. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Ir papildomą norite…
L. Balsys – dėl papildomo. Prašau.
L. BALSYS (LSDPF). Norėčiau pasiūlyti Aplinkos apsaugos komitetą kaip papildomą, nes jeigu tai susiję su tarša vis dar, jeigu manome, kad su tarša, tai turėtų būti ir Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, norėčiau tik patikslinti, kad tai yra administravimas, o ne dydžiai ar kiti dalykai. Čia grynai finansinis dalykas – administravimas.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio įstatymo Aplinkos apsaugos komitetas yra, o šis – tik administravimas, tai turbūt sutiksite, kad nebūtinas. Biudžeto ir finansų komitetui jau pritarėme. Dar pritarkime dabar datai, tai yra lapkričio 26 diena, kada būtų svarstoma. Ar galime pritarti šiai datai? Pritariame. Dėkoju. Šis klausimas baigtas.
10.32 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078. Pranešėjas – R. Karbauskis. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip pamenate, Seimas nėra pritaręs vienam iš Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektų. Tiesiog mūsų siūlymu yra bandoma surasti kompromisą tarp valstybės tam tikro lūkesčio surinkti kiek įmanoma daugiau biudžeto pajamų ir atitinkamai kiek įmanoma labiau plėsti tą mokestinę bazę. Šiuo atveju siūlomi yra Mokesčio įstatymo pakeitimai pakeičiant 220 tūkst. eurų mokestinę bazę į 150. Atitinkamai puikiai suprantame, kad daugiavaikės šeimos bei šeimos, auginančios neįgalius vaikus, turi turėti atskirą tarifą, kaip ir dabar. Tas tarifas žmonėms, kurie priklauso šioms jautrioms grupėms, mažinamas atitinkamai mažiau, negu buvo anksčiau registruotame projekte, paliekant tą ribą iki 200 tūkst. eurų už nekilnojamąjį turtą. Toks būtų projekto pristatymas ir lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, patikslinsite, bet projekte yra 100 tūkst.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, bet Seimo nariai registravo pasiūlymą, tie, kurie…
PIRMININKAS. Kurie dar nesvarstyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …ir teikė pirminį variantą, tai mes kalbame kartu jau ir apie tą, na, dar vieną bandymą pasiekti kompromisą, apie tai, kas yra įregistruota į pasiūlymą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo nariai. Pirmoji klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi buvo planuojama iš šio mokesčio gauti į valstybės biudžetą 8 mln. eurų ir savivaldybių biudžetams papildomai 1,2 mln. eurų, mano klausimas būtų toks. Kadangi jau pristatėte ir pasiūlymą – kartelę pakelti iki 150 tūkst. eurų, nuo kurių bus skaičiuojamas mokestis, tai gal turite apskaičiavę, kiek tada iš tikrųjų sumažėtų surenkamo mokesčio į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jeigu tas dydis vis dėlto yra gana mažas, ar iš tikrųjų yra tikslingas toks mokestinis keitimas, jeigu surenkama vertė bus gerokai mažesnė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes puikiai žinome, kad šitas žingsnis mažinti tą mokestinę bazę iš tikrųjų susijęs su tuo, kad yra siekiama kada nors ateityje palaipsniui pereiti prie visuotinio turto apmokestinimo, ką ir jūs ne kartą esate akcentavę, o iš tikrųjų tie preliminarūs skaičiavimai yra. Manau, kad Vyriausybė, teikdama išvadą, tuos skaičiavimus patikslins. Kalbama būtų apie daugiau kaip 4 mln. eurų, jeigu mes kalbame apie valstybės biudžeto pajamas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, jūs gyvenate ir dirbate Vilniuje jau ne vienerius metus, bet vis nesugebate pamilti vilniečių. Kodėl jūs jų taip nemėgstate? Komunikuodami šio mokesčio tikslą, jūs nurodote, kad iš 37 tūkst. žmonių, kuriems bus taikomas naujas mokestis, 26 tūkst. gyvena Vilniuje, tai yra 70 % šio mokesčio sumos nuguls ant viduriniosios vilniečių klasės. Gerbiama kolege, kodėl vis dėlto tokie mokesčiai siūlomi siekiant nubausti vilniečius?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš nežinau, apie kokią mes vidurinę klasę kalbame, kai turime būstus po 200 tūkst. eurų. Jūs puikiai suprantate, kad ir už Vilniaus ribų tokių būstų tikrai neabejotinai yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs minėjote, kad ateityje numatomas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, tai aš noriu jus pataisyti, kad dabar jis yra visuotinis, nes nulinis tarifas taip pat yra tarifas, taigi visuotinis yra prasidėjęs nuo nulio, tarp kitko. Bet klausimas būtų toks.
Sakykite, ta nauda, kurią galėtų gauti valstybė, biudžetas, kitaip sakant, arba savivaldybės, jeigu būtų tiksliau, iš tikro yra menka, jūsų numatoma, palyginus su tuo, kas yra, pavyzdžiui, Lenkijoje, toje pačioje Estijoje arba kur nors kitose šalyse, panašaus lygio šalyse. Ten surenkama maždaug apie 1,5 %, 1–2 % nuo BVP. Pas mus tas dydis po kablelio iš esmės yra trečias dydis. Sakykite, ar jūsų siūlomas įstatymas ką nors išsprendžia iš principo ar ne, ar tik suerzina žmones šiuo laikotarpiu, kai mes darome korekciją ir paskui ją koreguojame? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš bandau prisitaikyti prie opozicijos lūkesčių, nes būtent iš jūsų ne kartą esu girdėjusi, kad Lietuvoje turi būti įvestas visuotinis turto mokestis. Kaip suprantu, jūs tą po rinkimų greičiausiai bandysite daryti, tai manykime, kad tai bus pirmas žingsnelis link to.
O kitas dalykas. Jeigu mes… Na, įdomu, kaip matuojame surenkamas biudžeto vertes. Jeigu žiūrėtume į moksleivio kultūros pasą, tai ta mano nurodyta suma iš tikrųjų yra milžiniška, jeigu, tarkime, kultūros pasas tokia suma padidėtų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Jūsų siūlomi nauji mokesčiai palies labai platų spektrą žmonių, daugiausia vidutines pajamas gaunančių žmonių. Tačiau į biudžetą surinks viso labo 8 mln. ir 1,2 mln. eurų, jūs tą rašote aiškinamajame rašte.
Dabar, jeigu valstybė pasižiūrėtų į veidrodį, pasižiūrėtų į save, kiek ji valdo turto, jeigu būtų atsisakyta bent 10 % jo, vien dėl jo išlaikymo sutaupytume 20 mln. eurų. Lygiai taip pat, jeigu visos valstybės įmonės būtų tvarkomos vadybiškai, ekspertai skaičiuoja, kad netgi yra pajėgios sumokėti 500 mln. dividendų į valstybės biudžetą. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų taikytis į tokias ilgalaikes priemones, kad visų pirma valstybės turtas ir funkcijos veiktų efektyviau, ir tik tada žiūrėti, o kiek čia paimti iš žmonių?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, mes tikrai galime žiūrėti ir kitur pajamų šaltinių. Aš tiktai prisimenu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą dėl Seimo narių atlyginimo didinimo, tai, kolegos, tai jūsų iš opozicijos balsais ten buvo priimtas sprendimas. Tai mažinkime ir atlyginimus, irgi turėsime pajamų šaltinį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Jūsų šitas mokestis su visuotiniu nekilnojamojo turto mokesčiu turi tiek pat bendro kaip jūrų kiaulytės su kiaulėmis ir jūra, nes neatitinka jokių šito mokesčio principų. Man kyla tas pats klausimas, kuris kilo ir tada, kai šitą patį įstatymo projektą, tik su kitu skaičiuku, pristatė finansų ministras V. Šapoka. Kodėl jūs įstatymu nustatote schemą turtingiausiems žmonėms, didžiausios vertės turtu disponuojantiems žmonėms, perrašyti turtą savo valdomiems juridiniams asmenims ir taip sumažinti savo mokesčių naštą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš vis dėlto turiu lūkestį, kad mes kada nors turėsime opoziciją, kuri bus pajėgi pateikti savo alternatyvų biudžetą metų gale, ir tos diskusijos iš tikrųjų bus kur kas konstruktyvesnės, neužduodant tokių klausimų kodėl? Nes jūs puikiai žinote, kad ir dabar, jeigu mes tikimės, kad žmonės piktnaudžiaus, tai jie tas piktnaudžiavimo galimybes turi. Labai gaila, kad jūs, matydami, kad yra piktnaudžiavimo grėsmė, iki šiol nesiūlėte galimybių, kaip ją užkardyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūs teikiate siūlymą kaip kompromisinį variantą 150 tūkst. ir bandote išspręsti kultūros paso problemą, kuri yra 2,5 mln. Sakote, tai yra kompromisinis. Norėčiau paklausti, su kuo kompromisinis? Ar jūs frakcijoje neturite palaikymo ir apskritai politinės valios? Su kuo jūs čia kompromituojate?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nesupratau, kur jūs nematote palaikymo?
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, kaip matome iš kilusių diskusijų, iš tikrųjų tų neaiškumų ir klausimų yra. Kalbant apie tą bazinę sumą, 100 tūkst. eurų, ir apie dedamąsias, kurios neįvestos tam, kad apmokestinimas būtų gerokai didesnis tiems, kurie turi daugiau nekilnojamojo turto vienetų ir brangesnių vienetų, būtent kalbant apie socialiai atsakingesnį mokestį, ar jūs manote, kad šis mokestis yra orientuotas į tą socialinį teisingumą tokiu būdu, nes tai aprėptų daugiausiai tuos žmones, kurie gyvena Vilniuje ir Kaune? Ir ar nebūtų geriau tiek iš valstybės biudžeto pozicijos, tiek iš socialinio teisingumo pozicijos tada jau daryti tą visuotinį, kad ir labai nedidelį nekilnojamojo turto mokestį, o ženkliai didesnį tiems, kurie turi tikrai…
PIRMININKAS. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …didelės vertės ir daug nekilnojamojo turto objektų? Dėkui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs puikiai žinote, kad mokesčio vertės išskaidymas ir kalbėjimas apie labai nedidelį mokestį iš tikrųjų lemia paskui atitinkamai ir mokesčio administravimą. Nes jeigu kalbėtume, tarkime, apie automobilių mokestį, kuris buvo pirmos registracijos, ką tik pateiktas, tai ten yra numatoma, kad administravimui reikės apie 80 tūkst. eurų. Tai kuo mes labiau skaidome mokestį, atitinkamai administravimo kaštai auga. Antra vertus, norėčiau patikslinti, kad galutinis įstatymo iniciatorių siūlymas, dėl kurio mes vėliau kviesime balsuoti ir svarstymo metu, ir svarstymo komitetuose metu, yra 150, ne 100 tūkst. vertės siūlymas.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė Seimo narys V. Ąžuolas. V. Ąžuolas. Kalbėkite per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, norėčiau paklausti. Buvo išsakyta tokių nuogąstavimų, kad galbūt vienišas žmogus gyvena labai prabangiame bute, dar kažkokių tokių dalykų. Kaip manote, ar labai daug tokių atvejų pasitaikytų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kiek man teko domėtis, tai ratas asmenų, kurie patektų į 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą, iš tikrųjų nėra labai didelis. Antra vertus, puikiai suprantame, kad būstą visada galima pakeisti į ekonomiškesnį, jeigu tampa našta. Bet šiuo atveju tikrai yra nemanytina, kad tas būstas taps kokia nors našta, ypač įvertinus tai, kad mokestinės bazės žirklės keičiasi nereikšmingai, lyginant su tuo, kiek jos keičiasi žmonėms, neturintiems socialinių poreikių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, gal galėtumėte patikslinti, ką reiškia „nelabai didelis ratas žmonių“, kuriuos palies, ar tai 20, ar 30 tūkst. daugiausia didmiesčių gyventojų?
Ir kitas klausimas – ar manote, socialiai teisinga yra tai, kad apmokestinamas yra pagrindinis būstas, vienintelis būstas, kuriame žmonės ir gyvena? Ar nemanote, kad tai ganėtinai skaudžiai palies tuos žmones, kurių pajamos galbūt yra labai kuklios?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs puikiai suprantate, kad šis mokestis egzistuoja ir egzistuoja labai ilgą laiką. Iš tikrųjų tas didinimas mokestinės bazės, nuo kurios yra skaičiuojamas mokestis, yra nereikšmingas. Mes puikiai žinome, kad Vyriausybė, šiuo atveju teikdama išvadą, ką ji ir privalo daryti, dėl Seimo narių registruotų biudžetinių, mokestinių įstatymų projektų skaičiavimus tikrai pateiks ir pateiks oficialiai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Motyvai. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes turime dar ir kitą medalio pusę, ką ne vieni ekspertai yra pareiškę, kad šiuo metu jau formuojasi labai stiprus nekilnojamojo turto burbulas, ir šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų. Tai būtų ir prevencija, kad tie burbulai ir ateityje nesiformuluotų ir kad tai netaptų daugiau kaip verslu, kai perkami būstai, nuomojami, galbūt slepiamos nuomos pajamos. Tai būtų tikra prevencija. Prašom balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų šis mokestis yra kritikuotinas dėl daugybės požymių: dėl ekonominių, socialinių, mokestinių, finansinių. Dėl ekonominių: mes puikiai žinome, kad nekilnojamojo turto mokesčio pajamos turėtų keliauti į savivaldybes, kad savivaldybės toliau kurtų infrastruktūrą ir būtų motyvuotos toliau didinti nekilnojamojo turto vertę tam, kad nuo vertės padidėjimo mokesčiai keliautų į savivaldybės biudžetą, ir toks užburtas teigiamas ratas skatintų nuolatos gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir infrastruktūrą. Tačiau šiuo atveju pajamos keliauja į valstybės biudžetą, ir tai yra klaidinga.
Antras dalykas, pagal socialinį vertinimą mes puikiai žinome, kad turtas nėra tolygu pajamoms, ir nekilnojamojo turto močiutė, kuri gyveno visą savo gyvenimą čia, Vilniaus senamiestyje, kuri gauna pensiją ir galbūt vos išgyvena iš tos pensijos, mokėdama didelius mokesčius, tikrai to nekilnojamojo turto pusryčiams neatsikąs ir ant duonos neužsiteps.
Trečias dalykas, mokestiniu požiūriu mes puikiai žinome, kad prabangiausią turtą didžiausias pajamas turintys asmenys labai nesudėtingai galės perregistruoti juridiniam asmeniui ir taip susimažinti mokamus mokesčius. Taigi didžiausias pajamas ir brangiausią nekilnojamąjį turtą turintys asmenys galės nesudėtingai išvengti šio mokesčio.
Ir paskutinis dalykas: finansiniu požiūriu mes puikiai suprantame, kad pajamos tikrai nebus didelės, tačiau našta miesto vidurinei klasei gali būti ganėtinai reikšminga. Todėl aš kviečiu nepalaikyti šio siūlomo dar vieno naujo mokesčio.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 65, prieš – 38, susilaikė 13 Seimo narių. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-4078 pritarta.
Siūlomi komitetai. Ar norėjote repliką po balsavimo? Prašom. K. Masiulis, replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog aš negaliu nesižavėti naujais teoriniais atradimais. Štai Biudžeto ir finansų komiteto vadovas ėmė ir pareiškė, kad šis mokestis sumažins nekilnojamojo turto burbulą. Čia didelis teorinis indėlis.
PIRMININKAS. Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Papildomas komitetas Kaimo reikalų komitetas? (Šurmulys salėje) Nereikia. Tikrai nereikia. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
10.51 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3800(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3801, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 14, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3802(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3800. Ir lydimieji – Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3801 ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 14, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3802. Svarstymas. Kviečiu A. Kupčinską pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamas Pirmininke, kolegos. Įstatymo tikslas yra įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir mažinti valstybės ir savivaldybės įmonių skaičių. Mūsų komitetas svarstė ir pritarė Seimo Teisės departamento pasiūlymui: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks Z. Streikus. Prašau į tribūną.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė Seimo narys V. Ąžuolas. Atsisako. B. Bradauskas. Prašau. (Balsai salėje) Iš tribūnos. Kviečiu į tribūną!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke ir gerbiami kolegos, aš nesuprantu, kodėl mes kartais darome tokius žingsnius, kad sugriautume tiltus atgal? Jeigu yra veikiančios įmonės ir staiga gyvenimiška situacija iškyla tokia, ypač kur yra teikiamos viešosios paslaugos, kur yra monopolinės ir panašiai, kodėl mes uždarome sau kelią prireikus reorganizuoti įmonę iš vienos į kitą? Na, aš visiškai nesuprantu. Ir kuo trukdo ta galimybė dabar valstybės įmonę paversti akcine, akcinę paversti valstybės, savivaldybės įmone ir panašiai? Gyvenimas gali padiktuoti įvairių situacijų, ir mes tokių situacijų turėjome ne vieną. Pakalbėkite jūs su savivaldybių atstovais, pamatysite, kad jie prieštarauja šitam dalykui. Iš tikrųjų nei iš šio, nei iš to užkertame kelią gyvenimiškoms situacijoms susiklosčius vykdyti vieną ar kitą veiksmą. Man toks dalykas yra nesuprantamas ir aš tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl Akcinių bendrovių. (Balsai salėje) B. Bradauskas ar..? Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke, aš jau pasakiau savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Reikia balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 26, prieš – 9, susilaikė 59 Seimo nariai. Po svarstymo nepritarta. (Balsai salėje) Kokių yra pasiūlymų? (Balsai salėje) Siūloma tobulinti komitetui, grąžinti komitetui tobulinti. Yra kitas pasiūlymas – atmesti. (Balsai salėje) Yra du pasiūlymai: vienas – grąžinti Ekonomikos komitetui tobulinti, kitas yra atmesti. Tada balsuosime alternatyviai. Tie, kurie pritaria, kad būtų grąžintas Ekonomikos komitetui tobulinti, balsuoja už, tie, kurie mano, kad reikia atmesti, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
Balsavo 97 Seimo nariai: už balsavo 46, prieš – 51. Projektas atmestas.
Yra du lydimieji projektai. Tai automatiškai netenka prasmės ir… (Balsai salėje)
A. Kupčinskas. Prašau pakomentuoti. (Balsai salėje)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitu atveju net ir pats komitetas… Sprendimas yra toks: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant tikslingumą ir pagrįstumą, riboti biudžetinių įstaigų pertvarkymo tik į viešąjį juridinį asmenį galimybes. Čia jau balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu. Taip, lydimieji tada irgi netenka prasmės. Bet aš galiu pasakyti, kad komitetas net ir lydimuosius atidėjo ir siūlė atidėti tobulinti.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime atmesti lydimuosius, kadangi pagrindinį atmetėme? Dėkoju.
10.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2938(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2938. Svarstymas. Pranešėjas S. Šedbaras paskelbs Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra nemažas Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo paketas, bet viskas yra susiję su procesinėmis normomis, tai yra ir turto konfiskavimu, procesinių dokumentų įteikimo modernia tvarka, dalyvaujančiais asmenimis, jų teisėmis, jų teisių užtikrinimu. Komitetas svarstė šį projektą šių metų spalio 16 dieną ir visiems 11 balsavus už pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nenori Seimo nariai dalyvauti, neužsirašė. Pataisų nėra.
Motyvai. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė. Galime turbūt bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2938 pritarta.
11.01 val.
Administracinių nusižengimų registro įstatymo Nr. XII-603 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3757(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių nusižengimų registro įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3757. Svarstymas. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom. Kas galėtų perskaityti išvadą Teisės ir teisėtvarkos komiteto? S. Šedbaras. Maloniai prašome.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Administracinių nusižengimų registro įstatymo projektas. Šis projektas šiek tiek sukonkretina registro nuostatas, įtraukia į šį registrą ir juridiniams asmenims taikomas administracines atsakomybės priemones. Komitetas šį projektą svarstė spalio 30 dieną ir visų dešimties dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. (Balsai salėje) Yra vienas pasiūlymas, kurio komitetas dar neapsvarstė. Apsvarstys iki priėmimo.
Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
11.02 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 19, 31 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3830(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 19, 31 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3830. Svarstymas. Pranešėjas – D. Gaižauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą paskelbsite.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvai. Dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame projektui Nr. XIIIP-3830.
11.03 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255. Svarstymas. Pranešėja – A. Širinskienė. Jos salėje nematau, nėra. Prašysime, kad S. Šedbaras paskelbtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. (Balsas salėje) A. Širinskienė yra. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė (perskirtas buvo komitetas) minėtą įstatymo projektą. Mes įvertinome ir tuos nuogąstavimus, kad yra neapibrėžta sąvoka ir neva jos nėra registruotos. Galiu tik patikinti, kad sąvoka yra oficialiai registruota, pripažinta sąvokų banke, ir komitetas pritarė minėtam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. A. Vinkus užsirašė diskutuoti. Kviečiame į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, manau, kad siekiant didinti farmacijos kompanijų ir specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą, skatinti specialistus priimti profesionalius, nepriklausančius nuo farmacijos pramonės įtakos sprendimus skiriant gydymą vaistiniais preparatais ar parduodant (išduodant) vaistinius preparatus bei užtikrinti visuomenės interesą žinoti apie perleistas vertes ir jų gavėjus, Farmacijos įstatymo 2 ir 51 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektu siūloma nustatyti privalomą farmacijos kompanijų visų perleistų verčių specialistams bei asmens sveikatos priežiūros įstaigoms deklaravimą ir informacijos apie perleistas vertes konkrečioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir konkretiems specialistams viešinimą. Pritariu šiam projektui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų manau, kad labai svarbus sprendimas, jeigu jam pritartumėte, nes ir šiandien kai kurios farmacijos bendrovės tikrai skaidriai atsiskaito visuomenei ir galima pamatyti išlaidas, bet tikrai ne visi taip daro. Ir iš tiesų kai kurios farmacijos bendrovės, kurios remia medikus įvairiomis formomis, tai yra per konferencijas, per renginius, per Labdaros ir paramos įstatymą, taip pat atsilygina už skaitomus pranešimus, – šių duomenų mes matyti šiandien negalime, ir manau, kad tikrai būtų labai sąžininga nustatyti visiems vienodą, skaidrią, įstatymais reglamentuotą tvarką, kad tą turėtų daryti visos farmacijos įmonės. Juo labiau kad tokie sprendimai iš tiesų atlieptų tarptautines rekomendacijas dėl finansinių išteklių skaidrumo. Kviesčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo. Atsiprašau, po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 60, prieš nebuvo, susilaikė 26 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3255 pritarta.
11.08 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879. Pranešėja I. Degutienė – Sveikatos reikalų komiteto išvadai paskelbti. Svarstymas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ketvirtai redakcijai. Balsavo 11 komiteto narių, už – 9, susilaikė – 2. Taip pat Sveikatos reikalų komitetas pritarė visoms Seimo Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų gaila, kad mes tiek ilgai užtrukome su šiuo sprendimu, ir gaila, kad jis buvo įstrigęs praeitą kartą, kai buvo teiktas. Tai yra sprendimas, kuris leidžia tvarkingai įteisinti ir reglamentuoti lauko darželius, kurie de facto ir dabar egzistuoja, bet negali iš tiesų gauti tinkamos priežiūros, gauti higienos paso.
Šiais sprendimais būtų įteisinama tokia galimybė ne tik dėl pastatų, bet ir dėl sklypų. Tikrai norėčiau priminti, kad sąmoningos bendruomenės ir dabar tuos darželius kuria, atsiranda naujos vaikų ugdymo formos, jos yra patrauklesnės, kai kuriais atvejais tikrai palankesnės sveikatai, ir tikrai kviesčiau kolegas balsuoti už ir palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl šio projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1879 po svarstymo pritarta.
11.11 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Ji paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs patobulintą įstatymo projektą, pritarė jam ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Gerbiami kolegos, tikiu, kad galime pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame.
11.12 val.
Darbo kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2132(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Darbo kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2132(2). Pranešėja – taip pat Seimo narė R. Šalaševičiūtė. Ji paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už buvo 4, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą paskelbs Seimo narys V. Bakas. Vytautai Bakai, kviečiu į tribūną paskelbti NSGK išvadą.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į pastabas. Balsavo už 5, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį Darbo kodekso įstatymo projektą. Jį parengėme drauge su buvusia Seimo nare R. Juknevičiene ir jį parengti paskatino Krašto apsaugos ministerija. Kaip žinote, dabar pagal 133 straipsnį yra galimybė pasinaudoti 30 dienų nepertraukiamomis tėvystės atostogomis tėčiams, iki kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Tačiau dėl tam tikrų profesinių ypatumų ne visi tėčiai gali pasinaudoti šia galimybe, ne visiems yra sudarytos sąlygos būtent per pirmus tris mėnesius pasinaudoti šiomis atostogomis ir praleisti laiką drauge su savo šeima ir su savo vaiku. Dėl to mes pasirinkome būdą, kad įstatymu šis laikotarpis būtų pratęstas ir šeimos, tėčiai galėtų pasirinkti sau patogesnį laiką arba vienintelį įmanomą laiką, kada galėtų pasinaudoti tokiomis nepertraukiamomis tėvystės atostogomis.
Komitete, kaip žinote, išsamiai diskutavome dėl šio projekto ir sutarėme, kad jis yra reikalingas, pritarėme jam. Todėl ir jūsų labai prašau palaikymo, kadangi lankstesnės galimybės pasinaudoti vaiko priežiūra laiku, skirtu savo šeimai, na, iš tiesų yra gera žinia visiems tėvams, auginantiems vaikus. Todėl kviečiu palaikyti, pritarti ir nusiųsti gerą, pozityvią žinią žmonėms, kurie to laukia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos. Išėjau į tribūną vien dėl to, kad norėčiau priminti, kaip Lietuvoje atsirado tėvystės įstatymas ir koks buvo tikslas, nes jūs nerasite nė vienoje Europos valstybėje tokio įstatymo, yra Vaiko priežiūros arba motinystės, tėvystės. Tėvystės įstatymas buvo priimtas prieš gerus dešimt metų, tada, kai mūsų vyrai apskritai nenorėjo eiti vaiko priežiūros atostogų, pabandyti specialiai tik vyrams ir tik gimus vaikui. Sunkiausias laikas šeimoje tada, kai gimsta vaikas. Tada reikia ir mamytės, ir tėvelio pagalbos. Tokia buvo šio įstatymo idėja.
Ir aš džiaugiuosi (aš buvau šio įstatymo autorius), kad jis buvo priimtas ir pasitarnavo, kad šiandien vaiko priežiūros atostogose yra vis daugiau tėvelių. Aišku, mes negalime pasigirti tokiais rodikliais, kokie yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, ypač Skandinavijoje, bet, aš manau, ne už kalnų bus Europos direktyva dėl privalomumo, tai yra kai tėveliai arba eina, sakykime, keturiems mėnesiams atostogų, arba neina, tada šeima praranda tas dienas. Tokiu būdu mes skatinsime ir mamytes, ir tėvelius vienodai dalyvauti pirmais metais vaiko priežiūros atostogose. Dėl pirminio siūlymo prieš keletą kadencijų, kai mūsų kolegė A. Baukutė užregistravo trijų mėnesių, buvo irgi karštos diskusijos. Pratęsėme nuo mėnesio iki trijų, nes, na, visokių situacijų atsiranda.
Kalbant apie pratęsimą iki metų, gerbiami kolegos, kokia problema, koks šiandien tėvelis negali pasiimti vaiko priežiūros atostogų kad ir nuo pirmos dienos ir net dvejus metus žiūrėti? Kodėl tėvystės atostogose mes darome tokį liuftą visus metus? Priežastis, sako, kariškis išvyksta į kokią nors misiją, gimsta vaikas, o jis negrįžęs. Tai pakeiskime Karo prievolės tarnybos įstatymą, įtvirtinkime, kad išvykęs karys grįžta po misijos ir pasiima tą mėnesį. Tai tada yra logikos.
Šiandien tęsti iki metų nėra jokios logikos, nes yra vaiko priežiūros atostogos, prašome, tėveliai, imkite du mėnesius, tris mėnesius, keturis. Juo labiau kad antrais metais, jeigu jūs pažiūrėsite statistiką, dažniausiai atostogose tėveliai, nors tėveliai dirba, bet jie paima ir išmoką, nes jų atlyginimai didesni. Bet, žiūrėkite, kokią meškos paslaugą mes darome moterims. Tos moterys tuo metu yra nedraustos, negauna jokių pajamų, ir po to mes stebimės, kodėl jų pajamos mažesnės, kodėl jų draudiminis stažas mažesnis. Va, mes tokiais atseit pozityviais, gerais sprendimais paprasčiausiai darome meškos paslaugą moterims.
Todėl su visa pagarba kolegei, kuri nori išspręsti globalų klausimą, aš tikrai siūlyčiau nebalsuoti už šitą įstatymą, nes, sakau, logikos aš čia nematau, kai turim vaiko priežiūros atostogas ir jas gali paimti bet kas – ar tėvelis, ar mamytė. Taigi aš specialiai išėjau į tribūną, kad pasakyčiau, kada ir kodėl atsirado šis įstatymas, kam jo reikėjo ir kaip jis devalvuojasi arba kaip jis vystosi visiškai priešinga kryptimi, negu buvo sugalvota. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad kolega gina savo sukurtą įstatymą, aš vis dėlto šiame įstatyme matau daugiau pliusų negu minusų. Suteikimas galimybės pasiimti tėvystės atostogas per vienerius metus, o ne per tris mėnesius nuo vaiko gimimo, visgi suteikia daugiau lankstumo sistemai. Aš manau, kad bet kokiu atveju dauguma tėvų pasiims tėvystės atostogas tada, kada vaikas gimęs, tačiau dabar egzistuojantis nelygiateisiškumas su kitomis profesijomis, kai negalima pasinaudoti tokia galimybe, man atrodo, yra keistinas dalykas. Todėl kreipėsi patys atskirų profesijų atstovai, kurie pasinaudoti negali dėl to, kad yra išvykę į misijas ar yra kitokių jų profesijos ribojimų. Manau, kad jų lūkesčius taip pat reikia atliepti, suteikti galimybę daugiau bendrauti su savo vaiku ir padėti sukurtą tą ryšį, kuris yra tarp tėvų ir vaikų. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, ryšys geriausiai užsimezga, kai vaikas gimsta. Kuo toliau, tuo su metais mūsų ryšys su vaikais darosi ne toks patrauklus ir vaikams, ir, ko gero, tėveliams. Bet aš nepasakiau dar vieno niuanso.
Gerbiami kolegos, neužmirškite, kad gyvenimas yra toks sudėtingesnis ir ne visi darbdaviai net labai nori arba nori suteikti tėvystės atostogas – apskritai vaiko priežiūros atostogas. Jeigu mes kalbame apie valstybės tarnybą, tai čia mes dar galime pamojuoti įstatymais. Jeigu mes kalbame apie privatų verslą, ten žaidžiama pagal visiškai kitokias taisykles.
Pasižiūrėkite į Darbo inspekcijos statistiką, informaciją, kiek žmonių apskritai nepasinaudoja jiems priklausančiomis atostogomis, o išnaudoti tėvystės atostogas yra dar problemiškiau. Kuo mes ilgiau tęsime šią procedūrą, tuo mes galime padaryti meškos paslaugą kai kuriems mūsų tėveliams, kurie norėtų paimti tėvystės atostogas, bet sakys: gal vėliau, dar po mėnesio, gal po trijų mėnesių. Dėl to aš ir pasisakau, kad tikrai yra galimybė šiandien tėveliams paimti nors pusę metų vaiko priežiūros atostogų, jeigu, aišku, vėlgi darbdavys sutinka.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2132 po svarstymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – Seimo narys R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, priimdami šį įstatymą, mes labai supainiojame visus argumentus, komitete – lygiai taip pat. Apeliuodami į savo jautrią širdį, kalbėdami apie kariūnus ir jų realią problemą, mes taisome Darbo kodeksą, o ir komitete buvo pasakyta, kad reikia taisyti kitą įstatymą, ir tada kariūnų problemą išspręstume, nes tai yra objektyvus dalykas. Tai susijęs su jų tarnyba, kai jie tėvystės atostogų negali panaudoti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Kai dabar sudedate į Darbo kodeksą, ir Vyriausybė yra tą patį pastebėjusi, jūs sujaukiate visą sistemą ir tikrai apsunkina… Darbdaviai gali piktnaudžiauti tuo siūlymu, kad mes tau kažkada suteiksime tas tėvystės atostogas, o ne tada, kai tau iš tikrųjų reikia. Gerais norais yra grįstas kelias į pragarą.
Mes visą sistemą sujaukiame, padarome šias tėvystės atostogas mažiau įgyvendinamas. Tikrai iki priėmimo Seime reikia gerai pagalvoti, ką mes norime padaryti. Dėl kariūnų niekas neprieštarauja – tai yra objektyvi realybė, bet šiuo atveju mes sujaukiame visą sistemą. O jeigu dar žiūrėtume kitas rūšis, kitaip dirbančius žmones, asmenis, ten dar didesnė košė išeina. Mes turėtume daryti taip, kad būtų pasiektas tikslas. Dar turime laiko iki priėmimo, ir reikia tikrai gerai pagalvoti, ką mes padarėme.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie balsavote už. Šiuo įstatymo pakeitimu mes kaip tik ir suteikiame galimybę rinktis ne tada, kada valstybė nurodo, o tada, kada žmonės pasirenka, ir kad kiekvienas, nepriklausomai nuo savo profesinių ypatumų, turėtų galimybę praleisti laiką su savo šeima ir su savo naujagimiu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Gerbiami kolegos, aš irgi norėčiau padėkoti už tą balsavimą ir norėčiau pasakyti, kad tai, ką mes dabar padarėme ir kur link einame, iš tiesų ir einame link tos tikrosios sąvokos apibrėžimo. Kadangi sąvoka vadinasi „tėvystės atostogos“, tai aš, kaip neseniai sulaukęs trečio kūdikio žmogus, galiu jums pasakyti, kad jeigu tą mėnesį atostogų pasiimi per pirmus tris mėnesius, tai jokios ne atostogos, o tai yra darbas. Jeigu tą mėnesį pasiimi per paskutinį, vienuoliktąjį, kūdikio auginimo mėnesį, tada jau tai šiek tiek panašiau į atostogas. Ir tai, ką mes dabar darome, mes darome, kad sąvoka atitiktų jos turinį. Labai dėkui. (Balsai salėje)
11.26 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3855(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3855. Svarstymas. Pranešėjas Seimo narys R. Šarknickas paskelbs Kultūros komiteto išvadą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kadangi Teisės departamento pastabų nėra, yra tik Seimo nario M. Adomėno pasiūlymas, tai jis galėtų pristatyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai. (Balsas salėje) Yra M. Adomėno pasiūlymas. Prašau pristatyti. (Balsai salėje)
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mano pasiūlymas yra… kadangi iš institucijų, deleguojančių į Etninės kultūros valstybinės globos tarybą, sąrašo yra išbraukta akademinė institucija – Lietuvos edukologijos universitetas, tai ją vertėtų pakeisti kita akademine institucija. Siūlau įtraukti Dailės akademiją kaip tokią instituciją, kuri yra susijusi su etninės kultūros tyrinėjimais, sklaida ir taip toliau, o ne dar vieną etninės kultūros centrą, kurių ir taip tarp dalyvaujančių institucijų yra daugybė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bet įvyko alternatyvus balsavimas. Kultūros komitetas lieka prie Etninės kultūros globos tarybos pasiūlymo – palikti Vilniaus etninės kultūros centrą: už – 4, prieš – 2, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Tai komitetas pasiūlymui nepritarė? (Balsas salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame dėl M. Adomėno pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame už pasiūlymą, o jeigu už komiteto nuomonę, tai balsuojame prieš. (Triukšmas salėje)
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 27 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Dėl viso. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Etninės kultūros svarba valstybėje yra be galo svarbi ir tai niekam nekelia abejonių, tai nuolat deklaruojama, tačiau realiai etnokultūra, bent jau mano nuomone, vis dar yra podukra mūsų kultūros vietoje. Faktiškai šiuo atveju Etninės kultūros valstybinės globos taryba turėtų būti pastangas sutelkianti, konsoliduojanti institucija, todėl jos nariai turi būti atrinkti ypač kruopščiai. Esu susipažinęs su Kauno tautinės kultūros centro veikla, matau jo vadovų entuziazmą rengiant įvairius projektus bei ugdant jaunimą patriotine dvasia. Todėl pritariu, kad ši institucija būtų įtraukta į sąrašą institucijų ir organizacijų, deleguojančių narius į šią tarybą. Projekto teikėjų siūlymas kuruojančiu komitetu įteisinti Kultūros komitetą, manau, yra pagrįstas ir logiškas, dėl to kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvuojančių prieš nebuvo, bet vis tiek balsuojame. Balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-3855.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 82, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, norėčiau pasitarti su jumis ir padėkoti, kad labai atsakingai dirbdami sutaupėme laiko. Ar galėtume sulaukti jūsų pritarimo ir pradėti svarstyti rezervinius darbotvarkės klausimus? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
11.32 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3747(3) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3747(3). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Kravčionok. Prašau, miela kolege, perskaityti komiteto išvadą.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3747(3) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymą aptarsime po to. Kviečiu A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ponios A. Širinskienės nėra, gal tada A. Nekrošius galėtų perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Ačiū jums.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Už balsavo 10, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymas. Gerbiama Vanda Kravčionok, prašau sugrįžti į tribūną. Nematau gerbiamojo A. Butkevičiaus. Jūs tada pristatykite pasiūlymą ir komiteto nuomonę.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė iš dalies. Seimo narys siūlo, kad nepanaudotos valstybės pareigūnų kasmetinės atostogos, kurios valstybės pareigūnui priklausė iki 2019 m. sausio 1 d., būtų suteikiamos pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį. Valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogos reglamentuoja specialūs įstatymai, kasmetinės atostogos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikiamos Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio nustatyta tvarka. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Aš matau salės gale gerbiamąjį A. Butkevičių. Noriu paklausti, ar girdi mus gerbiamas A. Butkevičius? Noriu paklausti, ar, gerbiamas kolega, sutinkate su komiteto pasiūlymu pritarti jūsų pasiūlymui iš dalies? Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ten buvo jūsų pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Taip, A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Aš sutinku su komiteto pritarimu ir galutine jo išvada.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Seimo nariai taip pat sutinka. Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti nėra, balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2.
11.36 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3786(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, rezervinis 2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3786(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją G. Kindurį. Prašom. Taip pat lydimasis, bet lydimąjį, žiūriu, kitas pranešėjas, tai tada…
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą projektą ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Minutėlę, tuoj pasižiūrime. Taip, yra. J. Sabatauskas. Kviečiame diskutuoti. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų gal labiau mano pasisakymas tiktų replikai, bet skaitau tą, kas rašoma aiškinamajame rašte, kad reikia sugrąžinti teisę valstybės ir savivaldybės institucijoms skirti valstybės tarnautojus į visų juridinių asmenų, kurių savininkai, akcininkai yra valstybė arba savivaldybė… ir tai leis užtikrinti tinkamą valstybės ir savivaldybių atstovavimą.
Prieš tai, kai buvo keičiamas įstatymas, buvo kalbėta priešingai – kad tai leis užtikrinti skaidrumą, kad leis užtikrinti nepriklausomumą ir kad nebus jokio kišimosi. Aš tik sveikinu bent jau su tuo, kad nebuvo… kad buvo padaryta absoliuti nesąmonė, kad buvo neleista savininkui skirti savo atstovus į… valstybės tarnautojus, kurie prižiūri ir už tas funkcijas atsakingi. Sveikinu, kad nepasilikote toje kvailystėje. Kaip ten sako: klysti žmogiška, bet svarbu nepasilikti klaidoje. Duok Dieve, daugiau tokių sprendimų ir nedaryti daugiau tokių nesąmonių, kokių buvo padaryta prieš tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. (Balsai salėje) Dabar mes tik vieną – Valstybės tarnybos. Dėl antrojo išvada nebuvo pateikta, tai… (Balsai salėje) Ne, nebuvo. Motyvai. Na va, ir sako – nereikia atnaujinti kompiuterinės įrangos! Ji kažkaip palengva tikrai veikia. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom. Yra pageidaujančių balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.40 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4057 (pateikimas)
Rezervinis 2.2 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4057, jis yra prie Nr. XIIIP-3786 įstatymo projekto. Pateikimas. G. Burokienė. Prašau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Čia, kaip ir prieš tai buvusiame įstatymo projekte, pasikeitus įstatymui išlindo toks netikslumas kaip dėl diplomatų tarnybos. Aktualioje Diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijoje nėra numatyta teisė, kad diplomatai galėtų būti paskirti valstybės įmonių, savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais. Taigi šiuo projektu siūlome grąžinti teisę valstybės ar savivaldybės institucijoms skirti (rinkti) diplomatinio rango tarnautojus į visų juridinių asmenų, kurių savininkai, akcininkai, dalininkai ar partneriai yra valstybė ar savivaldybė, kolegialius organus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, nepabėkite iš tribūnos. A. Sysas. Prašome klausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, kadangi aršiai diskutavome dėl Valstybės tarnybos ir visų kitų lydimųjų ir tada buvo daug diskusijų dėl to, ar tikrai reikia taip keisti įstatymą, jūs buvote ta kolegė, kuri stipriai gynė tas įstatymo nuostatas. Nepraeina pusė metų, jūs pati einate į tribūną taisyti to įstatymo. Kaip jūs jaučiatės?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Pavargusi. Iš tikrųjų šį įstatymo projektą… tai buvo išimta Ekonomikos komiteto, Ekonomikos ministerijos, o ne pagal mūsų įstatymą… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamieji, daugiau norinčių klausti nėra. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Balsuojame. Prašau.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
11.44 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 36, 39 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 262 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3450, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3451 (svarstymas)
Rezervinis 3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3450. Maloniai kviečiu A. Vinkų. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Ir kartu dėl Farmacijos įstatymo 57 straipsnio kaip lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3451 išvadą pateiks A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, iš tiesų aš galiu pristatyti abiejų tarpusavyje susijusių Sveikatos draudimo įstatymo ir Farmacijos įstatymo pakeitimo paketą, nes dėl jų priimtas vienodas Sveikatos reikalų komiteto sprendimas. Jis buvo toks svarstant Sveikatos reikalų komitete: grąžinti projektus iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į tai, kad, pirma, išlieka abejonių, kad į rinką gali patekti pigesnių ir prastesnės kokybės pirmos klasės medicinos priemonių, in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. Jos sumažins kompensuojamąją kainos dalį – bazinę kainą, taip padidindamos pacientų mokamą priemoką už jiems tinkamą geresnės kokybės medicinos pagalbos priemonę.
Antra. Neaišku, kaip bus užtikrinamas kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pardavimo, išdavimo mechanizmas ir asmens duomenų apsauga parduodant, išduodant kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones kituose ūkio subjektuose, pavyzdžiui, prekybos centruose.
Trečia. Abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pagerintų tokių medicinos pagalbos priemonių teritorinį prieinamumą, ypač įvertinus tai, kad netekusios dalies apyvartos gali neišsilaikyti ir užsidaryti smulkios vaistinės.
Ketvirta. Sumažės vaistinių apyvarta.
Už balsavo 5, prieš – 5, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome komiteto išvadą, siūlančią grąžinti tobulinti.
Motyvai. Už iniciatyvą grąžinti tobulinti – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš atsiprašau, iš tikrųjų aš norėjau pasisakyti už patį projektą ir prieš komiteto išvadą. Trumpai pasakysiu argumentus, nes iš tiesų mes ir šiandien susiduriame su situacija, kai tos pačios medicinos pagalbos priemonės vaistinėse su mažesniu PVM tarifu kainuoja brangiau negu parduotuvėse su didesniu. Tai reiškia, kad, matyt, mes tos konkurencijos neužtikriname.
Dar viena iš priežasčių, kodėl šita priemonė buvo siūloma, tai yra patogumas pacientams: sudaryti galimybę sudaryti sutartis kompensuojamąsias priemones įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir kitose pardavimo įstaigose, kurių paprastai yra daugiau negu vaistinių ir kurios yra arčiau prieinamos pacientams. Vis dėlto kviesčiau nepritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Išgirdome jūsų nuomonę, bet buvo užsirašiusi ir aš tikrai suteiksiu žodį A. Armonaitei kalbėti. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų komitetas siūlo grąžinti tobulinti, nors aš manau, kad prasmingas įstatymo projektas. Jeigu mes galvojame apie pacientus, apie tuos žmones, kuriems reikia gauti priemones greitai, čia ir dabar, vadinasi, mes turime išplėsti galimybę jiems įsigyti tas medicinos priemones įvairesnėse vietose. Aš manau, kad gali prekybininkai susitvarkyti ir su duomenų apsauga. Tam yra reglamentai. Gali susitvarkyti ir su interneto sistemomis. Tos baimės neturėtų būti kliūtis sustabdyti įstatymo projektą ir jo atsisakyti. Aš vis dėlto girdžiu, kad yra kažkokio skepsio iš kai kurių organizacijų, bet, matyt, mes neturėtume gąsdinti žmonių didesnėmis priemokomis, bet tiesiog matyti galimybę jiems įsigyti įvairesnėse vietose reikalingų prekių. Aš siūlau nepalaikyti komiteto pasiūlymo grąžinti tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Du Seimo nariai kalbėjo už tai, kad nepritaria grąžinti tobulinti, todėl aš suteikiu žodį A. Matului, kuris nori išsakyti kitokią poziciją pritardamas komiteto siūlymui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Išties, kolegos, raginu pritarti komiteto sprendimui grąžinti įstatymo projektą tobulinti dėl kelių aplinkybių.
Pirmiausia tikriausiai galvokime apie pacientus. Medikai, mokslininkai, kurie buvo atėję į komitetą, vienareikšmiškai pasakė, kad jeigu mes pasirinksime pigiausią medicinos priemonę, pavyzdžiui, kažkokį pampersą prekybos centre, tai reiškia, kad pagal tą pigiausią kainą ir bus kompensuojama, o medikai nuogąstauja, kad toli gražu kokybė yra visiškai nevienoda. Dažniausiai prekybos centruose yra tam tikros medicinos priemonės iš vienos didžiosios valstybės. Išties tada tų priemonių reikės žymiai daugiau.
Kitas argumentas, kad Vyriausiasis administracinis teismas neseniai priėmė sprendimą, kad vis dėlto kišimasis į vaistų, medicinos priemonių skyrimą ne pagal gydytojo kompetenciją ir patirtį nesuteikiant pacientui teisės pasirinkti prieštarauja konstitucinės valstybės principui. Mes norime įteisinti čia tokią aplinkybę, kad, be abejonės, tinklai gali pasiūlyti blogos kokybės pigesnę medicininę priemonę, ją kompensuos pagal dabar nustatytą tvarką Ligonių kasa, o jeigu, kaip gydytojai sakė, kokybė yra prasta, vadinasi, kitą priemonę jie pirks mokėdami visą kainą.
Man sunku suprasti, kodėl yra taip nemėgstamos vaistinės, vaistinių tinklai ir kodėl nuolat yra proteguojami prekybos centrai? Ką mes dabar turime, kai įteisinome kai kurių vaistų prekybą? Tiesiog tinklai turi vaistines, turi prekybos tinklus ir jie perneša, vieną lentyną skiria tai pačiai vaistinei prekybos salėje, ir viskas liko iš esmės tas pats. Kitas dalykas – grėsmė mažoms vaistinėms. Lankiausi Žeimelio vaistinėje, kurios apyvarta yra tokia maža, darbuotoja gauna faktiškai minimalų atlyginimą ir sako, jeigu jūs mums dar bent kiek sumažinsite pajamas, paprasčiausiai likusios vaistinės užsidarys. Kokia prasmė dirbti kaimuose šeimos gydytojai, jeigu išrašyto vaisto pagal receptą reikės važiuoti pirkti, pavyzdžiui, į Linkuvą ar Pakruojį, ar panašiai, 10–20 kilometrų.
Aš manau, kad šitas komiteto sprendimas grąžinti tobulinti yra išmintingas, tikrai siūlau ir kviečiu pritarti. Ministerija turi pergalvoti ne tik mechanizmus, bet ir ar tikslinga toliau iš esmės naikinti vaistines mažuose miesteliuose.
PIRMININKĖ. Laikas. (Triukšmas salėje) Mieli kolegos, netriukšmaukime, ramybės, gražiai sutardami… (Balsai salėje) Taip, jis kalbėjo ilgiau, kadangi du kolegos kalbėjo už, turėjo kitus motyvus. (Balsai salėje) Visur suspėsime!
Balsuojame. Išsakyti motyvai. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojantys prieš arba susilaikantys turi kitą nuomonę.
Balsavo 104 Seimo nariai: už tai, kad grąžintume tobulinti, balsavo 38, prieš – 49, susilaikė 17. Nepritarta komiteto siūlymui grąžinti tobulinti.
Klausimas, kokį kitą komitetą, gerbiamieji kolegos, siūlote? Nes Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad tokiu atveju yra siūlomas kitas komitetas.
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jau šiandien mes svarstėme vieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto sutvarkytą pasiūlymą dėl Farmacijos įstatymo. Siūlyčiau tiesiog ir kitą projektą, šio įstatymo pakeitimą, mums patikėti.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsai salėje) Mieli kolegos, yra siūlymai ir Seimas apsispręs. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Aš manau, kad tikrai svarbus projektas. Kadangi jis labai liečia regionus, tai siūlau Kaimo reikalų komitetą įtraukti.
PIRMININKĖ. Gal tikrai nejuokaukime, vis dėlto yra Statutas… (Balsai salėje) Statutas, kuris numato ir veiklos kryptis.
A. Matulas pasiūlys nejuokaudamas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš siūlau, kolegos, rimtai, kad tai galėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes dažniausiai tos priemonės naudojamos žmonių, kurie yra vyresnio amžiaus ir turi sveikatos problemų, guli globos įstaigose.
Kitas dalykas, kolegos, stebiuosi, kodėl taip yra. Komitete siūlymą atmesti lėmė komiteto pirmininkės balsas. Dabar komiteto pirmininkė pati balsuoja prieš savo sprendimą. Aš suprantu, įtaka, spaudimas, ministrų plikė galbūt iš karto daro įtaką, kad pakeičiate savo nuomonę, bet tai yra nekorektiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar – komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų stebina Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, kuris sako neteisybę. Yra įrašas, yra protokolas. Čia yra dėl viso projekto, kad grąžintume tobulinti. Grąžinti tobulinti – taip, mes visi balsavome už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išsiaiškinsime dėl procedūrų. Dabar gi buvo siūlymai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Apskųsiu Etikos ir procedūrų komisijai. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Dabar gi buvo siūlymai. Aš tikiuosi, kad J. Liesys sutiks, gerbiamas Jonas tikriausiai sutiks atsiimti savo siūlymą, ir mes balsuotume dėl dviejų – Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Apsisprendžiame. Dėkoju. (Balsai salėje) Dėkoju ponui J. Liesiui. Balsuojantys už, mygtukas „už“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mygtukas „minus“ – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Balsuojame alternatyviai.
Balsavo 106 Seimo nariai: už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 67, už Socialinių reikalų ir darbo komitetą – 39. Svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti (ar sutinka komiteto pirmininkė, ar spėsite?) lapkričio 26 dieną.
Gerbiami kolegos, sutarėme, kad lapkričio 26 dieną, o jūsų balsavimu ženkliu rezultatu nuspręsta, kad tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Mieli kolegos, dar liko kelios minutės, bet jūs tikriausiai neprieštarausite, kad pertraukos nedarysime, kad pradėtume truputį keliomis minutėmis anksčiau, o tai būtų trimis minutėmis anksčiau, grįžtume į pagrindinę darbotvarkę. Prašau jūsų dėmesio.
Seimo Pirmininko pavaduotojo Remigijaus Žemaitaičio atleidimas iš pareigų
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4157 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo R. Žemaitaičio atleidimo iš pareigų. Gerbiami kolegos, noriu jums priminti, kad pagal 217 straipsnį yra gautas pareiškimas. Toks pareiškimas paskelbtas artimiausiame posėdyje, o tai buvo lapkričio 7 diena. Ir šiandien, vykdydami šią procedūrą, pareigūno atleidimo procedūrą, mes balsuojame, tai yra dirbsime pagal 218 straipsnį. J. Jarutis kviečiamas į tribūną. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš atsiprašau, gal kiti Seimo nariai turi galimybę užsirašyti diskutuoti šituo darbotvarkės klausimu? Nes techniškai mes neturime galimybės.
PIRMININKĖ. Tuoj pat suderinsime, kad visi, norintys užsirašyti diskutuoti, turėtų tokią galimybę. J. Jarutis. Prašom, pateikimas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas Remigijau, gerbiami kolegos, turiu pareigą pateikti pareiškimą. Pareiškimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Remigijaus Žemaitaičio atšaukimo“.
„Mes, žemiau pasirašiusieji Seimo nariai, pabrėždami konstitucinį atsakingo valdymo principą, pastebėdami, kad darnus ir abipusiu pasitikėjimu grįstas Seimo frakcijų bendradarbiavimas tarpusavyje bei Seimo vadovybėje yra būtinas veiksmingam Seimo darbui, valstybės ir jos žmonių gerovei užtikrinti, pažymėdami, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas turi turėti Seimo nario ir ypač jo išrinkimą į šias pareigas rėmusių frakcijų pasitikėjimą, konstatuodami, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis prarado nemažos Seimo narių dalies, be kita ko, ir jo paskyrimą į Seimo Pirmininko pavaduotojus rėmusios visos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasitikėjimą, vėliau iširo ir jį rėmusi frakcija, ir dėl to jo pareigų ėjimas Seimo vadovybėje yra apsunkintas. Vadovaudamiesi Seimo statuto 217 straipsnio nuostatomis pareiškiame, kad siūlome Seimui atleisti iš pareigų Seimo Pirmininko pavaduotoją R. Žemaitaitį.“ Nutarimo projektas taip pat pridedamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, primenu, kad pagal antrąją dalį pirmiausia kalba atleidimo iniciatorius, jis ką tik ir kalbėjo. Toliau kviečiamas R. Žemaitaitis. Jam suteikiama 30 minučių, o po to jis atsakys į klausimus. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai 30 minučių nereikės, kaip ir matėte per mano posėdžius, kai man tenka pirmininkauti, labai greitai ir konstruktyviai mėginame visus darbus baigti. Tai ir dabar. Kolegos, aš norėčiau padėkoti už tą galimybę, kurią man suteikėte. Man teko garbė būti ir vadovauti jums, kai man patikėdavo postą šičia, viršuje, pirmininkauti. Ir tai truko faktiškai metus, net daugiau kaip metus.
Tai buvo malonus darbas, iš tikrųjų mane, kaip jauną politiką, ištobulino, ištobulino kaip žmogų. Ir kitas įdomus dalykas, kad kartais tekdavo daryti sprendimus, kurie eidavo net prieš mano valią. Ir, ko gero, labiausiai mane supriešino, labiausiai mano vidų ir mano kaip teisininko duotą priesaiką, kai buvo praeitais metais svarstomas Politinių partijų finansavimo kontrolės įstatymas, ir mes, pažeisdami Seimo statutą, skyrėme vienai politinei partijai, kuri tik įsikūrė, net nelaimėjo Seimo rinkimų, o įkūrė frakciją, finansavimą. Ir dėl to iš tikrųjų toks skyrimas, toks balsavimas buvo pripažintas kaip neteisėtas. Tai, matyt, toks vienas, kuris man labiausiai įsiminė ir labiausiai nepatiko, projektas.
Kitas dalykas, tikrai labai džiaugiuosi skaitydamas pareiškimo tekstą, kad nėra nė vieno žodžio, kuris reikštų nepasitikėjimą mano komandos darbu. Vadinasi, tikrai mano padėjėjai, patarėjai, sekretorė, administracija, kuri iš tiesų per tuos metus ir keletą mėnesių dirbo jums, tai yra atlikdama parlamentinę kontrolę, stebėdama, kaip Vyriausybė rengia išvadas, kaip greitai, operatyviai teikiami teisės aktai, kaip yra atsakoma į Seimo narių klausimus, – tai tie darbai davė pliusų ir davė rezultatų. Dar sykį nuoširdžiai ačiū jums už palaikymą. O kiekvienas iš jūsų, aš manau, šiandien turite progą balsuoti pagal savo įsit… tikėjimą, pagal savo laisvę ir kaip jūs mane asmeniškai kaip žmogų vertinate. Tai turbūt tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Remigijau, prašom likti tribūnoje. Pagal Statutą jums suteikiama galimybė atsakyti į klausimus. Norinčių paklausti yra. Primenu, gerbiami kolegos, kad jau veikia kompiuterinė sistema, truputį ji buvo sugedusi, ir pageidaujantys gali užsirašyti dalyvauti diskusijoje. (Balsas salėje)
Dabar klausimai. A. Armonaitė. Prašom klausti R. Žemaitaičio.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas kolega, iš tiesų Seimas turi nemažai darbo, štai turime biudžetą, tai yra paskutinis šios kadencijos biudžetas, įvairūs klausimai, nauji mokesčiai siūlomi. Bet viduryje šių visų diskusijų mes sprendžiame jūsų pozicijos klausimą. Atrodytų, galėtų būti ne prioritetas, jei gyventume daugiau mažiau konsensuso sąlygomis ir žmonėms svarbius sprendimus keltume aukščiau asmeninių. Kaip jūs manote, kodėl vis dėlto jūsų atleidimas yra teikiamas? Kokie yra valdančiųjų motyvai? Kuo jūs juos aiškinate?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Dažniausiai sprendimai yra priimami daugiau mažiau bendru sutarimu, bet aš esu įsitikinęs, kad tai yra keleto žmonių bandymas laikyti valdančiąją koaliciją įkaitais ir bandymas šantažuoti, kad nebus balsuojama už biudžetą. Aš tą girdėjau praeitais metais, aš tą girdėjau užpraeitais metais. O baisiausia ir, ko gero, skaudžiausia yra tai, kad tie keletas žmonių leidžia sau šantažuoti ir kitus Seimo narius būtent ryždamiesi sau gauti postų ir pareigų. Tas buvo ir akivaizdžiai matoma, kai buvo formuojama valdančioji koalicija ir kai buvo pasirašomas koalicijos susitarimas dėl ministerijų. Vieni iš koalicijos partnerių sakė, kad maždaug jeigu mes negauname tos ar tos ministerijos, mes išeisime iš koalicijos, vieni iš koalicijos partnerių sakė, kad jeigu bus biudžete neatsižvelgta į vieną ar kitą įstatymo biudžetinį projektą, mes iš jos išeisime. Ir tęsiasi realiai jau pusantrų metų tas šantažas. Aš manau, aš esu tas žmogus, kuris ir vėlgi papuolė netinkamu laiku netinkamoje vietoje, per kurį norima suvesti sąskaitas ir pasiekti savo asmeninių tikslų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, kiek man atmintis leidžia prisiminti, jūs antrasis Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuris stovite tribūnoje ir atlaikote nepasitikėjimą. Pirmasis buvo jūsų minėtas R. Karbauskis, kuriam tada pavyko tas nepasitikėjimas, bet ten buvo surašyti vis dėlto rimti argumentai, dėl ko jis atstatydinamas. Aš jų dabar neminėsiu. Bet noriu paklausti jūsų. Kiek man teko girdėti tokius argumentus, tai aš jų išvis nematau. Yra Statuto 30 straipsnis, kuris apibrėžia, ką jūs turite daryti kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas. Gal jūs pats žinote savo kaltę, kur jūs čia ką padarėte? Man tas argumentas, kad dalis Seimo narių jumis nepasitiki, tai aš nuo pirmos dienos dalimi Seimo narių nepasitikiu, net neišrinktų. Tai ką dabar daryti iš to? Nežinau. Bet jūsų kaltė kur?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Mano, kaip ir matėme tekste, nėra nė puse žodžio įvardinta, kad būtų mano komandos darbo, administracijos, patarėjų, sekretoriato, su kuriais dirbome darbą… Tai aš manau, kad tai yra daugiau asmeniniai ginčai, asmeniniai konfliktai, bandymas išspręsti asmenines problemas. Ko gero, tik tiek.
Kas įdomiausia, kad tiek aš, tiek mano buvęs kolega, irgi Seimo vicepirmininkas, kuriam buvo taikyta panaši procedūra, mes buvome jauni, esame jauni, buvome bendražygiai ir tuo atveju pagal amžių net faktiškai vienodi. Tai, matyt, kai kam nebuvome tinkami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, kiek supratau iš jūsų pranešimo, jau subrendote, tapote solidžiu politiku. Ar jūs nenorėtumėte pasielgti solidžiau, nei pasielgė Seimo Pirmininkas V. Muntianas… oi, atsiprašau, V. Pranckietis, ir gal atsistatydintumėte? Vis tiek matote, kad tokia situacija – Mišri grupė niekada neturėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo, valdyboje dabar valdančioji dauguma neturi daugumos. Ar negalėtumėte pasielgti atsakingai? Jūs apsivalėte nuo visų ir likot vienas, tai galgi galėtumėte ir atsistatydinti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Mielas mano bičiuli, ko gero, puikiai žinote, kad buvo toks susitarimas, kad mes laukiame partijos tarybos ir kongreso, deja, šitą klausimą išsprendėte daug greičiau surinkdami 44 parašus. Penktadienį posėdžiaudami mūsų valdyboje aiškiai nusprendėme, kad šis antradienis tegul ir būna tas popierėlis. Aš matau, čia nieko neatsitiks, Petrai, visa tai užtruks tik 20 minučių, balsavimas, kiekvieno iš mūsų teisė ir pareiga atlikti balsavimą dėl šio dalyko, labai greitai viskas bus aišku.
PIRMININKĖ. Taip, atsakyta į klausimą. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiteirauti jūsų. Iš jūsų frakcijos išėjo ir naują frakciją sukūrė didžioji dalis partijos „Tvarka ir teisingumas“ išrinktų žmonių. Kokia yra situacija partijoje, nes jie aiškina, kad su jais yra labai daug… pasiteirauti, kokia situacija partijoje ir dėl kokių priežasčių jie išėjo?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aišku, ne su mano pareigomis ir su postu susijęs tas pareiškimas. Aš labai paprastą dalyką, aš labai mėgstu kartais pasižiūrėti „Dviračio žinias“, kai keletas žmonių kalbasi su Dievu. Tai toje vietoje, kai kalbasi su Dievu, dažniausiai reikia pateikti popierius. Kai mes gruodžio mėnesį pamatysime popierius, tada pamatysime, iš kokio Šventojo Rašto skaito žmogus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Remigijau, prieš pusantrų metų pardavėte savo dūšelę valdantiesiems, dėl jūsų valdantieji net Seimo statutą papildė įvesdami papildomą Seimo Pirmininko pavaduotojo etatą, jūs to etato grožybėmis, gėrybėmis naudojotės, pildėte savo asmeninį biudžetą, krovėte sau garbę, matomumą, žinomumą visuomenėje. Na, dabar atėjo atsiskaitymo valanda – iš valdančiųjų pusės liepia pasitraukti. Jūs to nedarote. Bet pabandykite įvertinti, kaip jūs matote valdančiąją daugumą, su kuria turėjote galimybę pusantrų metų dirbti. Ar tai yra darbinga, dalykiška politinė dauguma, ar tai yra pirmiausia besikoncentruojanti į postus, papirkimą, nupirkimą, ar į kerštą tiems, kurie nepaklūsta ir nenori paklusti valdantiesiems? Kaip jūs, kaip ganėtinai patyręs politikas, pabandytumėte įvertinti, kaip atrodo ta valdančioji dauguma, su kuria mums tenka ir toliau dirbti nepardavinėjant dūšios jiems?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, Eugenijau, tikrai geras klausimas. Aš dar kartą tik galiu padėkoti žmonėms, kolegoms, kurie lygiai prieš metus ir ketvertą mėnesių išreiškė pasitikėjimą ir mane išrinko Seimo vicepirmininku. Aš tikrai galiu dar kartą padėkoti koalicijos partneriams, kurie leido man tobulėti, leido iš tikrųjų parodyti mano tam tikrus ir administracinius gebėjimus.
Dėl valdančiosios koalicijos, ko jūs klausėte, aš ir prieš tai pasakiau, kad yra keletas žmonių, kurie gerą darinį tiesiog griauna. Tenai yra labai daug gerų ir nuoširdžių žmonių, bet tiesiog yra žmogus… vienas, du, trys, kurie bando daryti kitam žmogui poveikį. Aš šiandien esu jau įvardinęs, tai ne paslaptis, tai yra J. Bernatonis, kuris nuolat, nuolat per kiekvieną mūsų koalicinį susirinkimą tai vienu, tai kitu nepatenkintas: tai ministerija nepatenkintas, tai biudžeto skirstymu nepatenkintas ir dar kažkuo nepatenkintas. (Balsai salėje) Ir aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, ir nebijau to pasakyti – panaši situacija buvo su A. Paulausku, kai buvo šita pati pekla, panaši situacija buvo su A. Butkevičiumi. Kas A. Butkevičių nuvarė iki tokios lygumos, kokia šiandien yra? Tai va, būtent šitas nuolatinis visų intrigų meistrų kūrimas. Ir mes šiandien, kol Seime neišlipsim iš tokios duobės, mes toliau eiti negalime. Ir aš dar kartą manau, kad nesvarbu, koks bus balsavimas dėl manęs, aš lygiai taip kviečiu R. Karbauskį kviesti visas frakcijas, visas politines jėgas jungtis ir padaryti gerus sprendimus. Ir kai pavyks atsiriboti nuo dviejų trijų žmogelių, kurie bando savo poreikius tenkinti, aš manau, sprendimai šiandien bus. O realiai tai yra jų poreikių asmeninis tenkinimas. Man tikrai, Ramūnai, nėra malonu prisiminti mūsų birželio mėnesio, gegužės mėnesio įvykius, kai dėl vienos kažkokios ministerijos žmogus atsiranda ir sako: man reikia to ir to. Man nėra malonu šiandien prisiminti, kai reikalaujama (…), kad būtų siūlomas į Konstitucinio Teismo teisėjus. Man tai nėra malonu prisiminti, bet aš tai išgyvensiu ir šiandieną, ir rytoj aš toliau gyvensiu. O tau asmeniškai nuoširdžiai linkiu – atsiribok nuo šitų žmonių. Atsiribok! Atsiras tikrai daug žmonių, kurie tave parems ir palaikys. Toliau šitaip nebegali būti. Negali būti įkaitai vieno ar dviejų žmonių. Šiandien Seimas virsta tokiu ir tai yra mūsų didžiausia bėda.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamas Remigijus atsakė į jūsų užduotus klausimus. Kaip numato Statuto 218 straipsnio 3 dalis, toliau tęsiama diskusija bendrąja tvarka.
Kviečiu diskutuoti P. Urbšį. Ruošiasi P. Gražulis.
P. URBŠYS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Iš tikro po įvykusio ar neįvykusio balsavimo dėl Seimo Pirmininko maniau, kad ilgesnė pertrauka bus tame farso spektaklyje tarp vieno veiksmo ir kito, bet šį kartą spektaklis tęsiasi. Šiandien yra gal labai gera proga pakalbėti apie tai, į ką išvirto gerbiami valstiečiai.
Seimo rinkimų metu mes sakėme, kad esame kitokie, nes mus veda ne interesai, o vertybės, ir visų pirma moralinės vertybės. Mes sakėme, kad su teistomis partijomis niekada neisime kartu, bet praėjo dveji metai, raumenys sustiprėjo ir buvo pasakyta: žinote, yra politinė aritmetika, o vertybės gali palaukti. Tada buvo sudarytas susitarimas, kaip jo padarinys ir atsirado tvarkiečiai. Pirma bandėte laviruoti kalbėdami: žinote, mes sakėme, kad su partijomis nesudarinėsime, čia yra frakcija, po to jau pervertėte, kad ir su partijomis galima sudarinėti.
Negana to, jūs padarėte tai, ko gyvenime nebuvo Seimo istorijoje – pradėjote pardavinėti savo frakcijos narius, padarėte juos kaip lizinginius, arba, dar kitaip tariant, jūsų lyderis pradėjo užsiimti politiniu sąvadavimu. Gelbėdami neva tvarkiečius nuo byrėjimo, jūs ištiesėte visą A. Širinskienę, kad juos kažkaip ištrauktumėte. Tik aš dabar nežinau, ar jinai atsidavė siela, ar kūnu tvarkiečiams, nes viena dalis liko pas valstiečius. (Balsas salėje) Aš manau, gal išsiaiškinsime. (Balsas salėje) Jeigu čia yra normalu ir taip jūs įnešate, kaip sakoma, savo ženklo brūkšnį į politinę Seimo kultūrą, valio!
Dabar dėl Regimanto. Atsiprašau, Remigijaus. Iš tikro žmogus jaunas, perspektyvus ir tikrai sugebantis išnaudoti visas susiklosčiusias politines galimybes, kad maksimaliai save išskleistų. Dėl to, kad R. Karbauskiui buvo labai svarbu turėti kiekybinę persvarą, reikia pripažinti, jis, kaip strategas, net peržengė savo ambicijas ir tą žmogų, kuris išvadino valstiečius gandragalviais, pakvietė, ir ne ką kitą, bet dar jam pasiūlė ir Seimo Pirmininko pavaduotojo kėdę.
Ką dabar mes matome? Mes turime tai, kad valdyboje iš tikrųjų dominuoja ne dauguma. Bet kieno tai atsakomybė? Ar čia ne jūsų didžiojo stratego, kuris veda jus į tas amžinąsias pergales? Ar ne jis supurtė taip koalicijos partnerių pastolius, darydamas tvarią koaliciją, kad iš tų partnerių beveik nieko neliko? Negana to, jūs tarpusavyje susipriešinate.
Pabaigoje norėčiau jums pasiūlyti, gerbiami valstiečiai, gūglėje įsiveskite: Nyderlandų dailininkas P. Breigelis, paveikslas „Aklieji“. Šis dailininkas šį paveikslą nutapė apimtas visiškos nevilties, ir jis būtent yra skirtas tiems, kurie pasiduoda vedami aklojo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu diskutuoti P. Gražulį. Prašom, kolega. Penkios minutės.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Iš tikrųjų buvau nusiteikęs kalbėti šiek tiek linksmiau, gal ir su humoru, nes vis dėlto R. Žemaitaitis taip apsivalė, pirmiausia sukūrė frakciją be manęs, o dabar vis tiek esame kartu su Remigijumi, bet po P. Urbšio kalbos noriu pakalbėti rimčiau.
Povilai, aš esu Petras, o tu – Povilas. Negalima į politiką žiūrėti per asmeninę prizmę. Aš sakau tau: nesukonservatyvėk, nebūk intrigantas ir pavydus žmogus, ir nepavydėk G. Kildišienės. Tu jos dabar dar nepamiršti. Negali pamiršti, tai aš siūlau tau ją pamiršti. Nesakau, kad Ramūnas yra tobulas politikas, nesakau, kad nedarantis klaidų. Visi, kas dirba, daro klaidas. Sutinku. Bet kuo blogiau, kuo didesnis chaosas valstybėje, tuo geriau konservatoriams ir tau, Povilai.
Ar nesuprantate jūs giluminių reiškinių? Vis dėlto ši valdančioji dauguma, nepaisant vienos ar kitos smulkmenos, kuri buvo išpūsta žiniasklaidos, nepadarė nė vieno, nė vieno tokio milžiniško kažkokio korupcinio projekto, kokie buvo nuolat kuriami konservatorių, ir tokios smulkmenos, toks chaosas dabar iškeliamas į viešumą, kad nustelbtų valstiečių padarytus darbus.
Pažiūrėkite. Vaiko pinigai grąžinti ir didinami. Apie juos niekas nekalba. Pensijos padidintos. Apie jas niekas nekalba. Pažiūrėkite, kas yra minimali alga, kiek padidinta. Apie tai niekas nekalba.
Kodėl niekas nekalba? Už tai, kad žiniasklaidą didele dalimi, na, ne visu šimtu procentų, užvaldė konservatoriai. Žinoma, Prezidentė, didžiausia atrama, jau perrinkta, bet vis tiek valdžią išlaiko jie ir naudojasi, Povilai, tavimi, tavo ambicijomis, naudoja savo politiniams tikslams. Tą aš noriu pasakyti.
R. Žemaitaitis dėl to, kad atsidūrė šioje politinėje situacijoje, pats turi būti atsakingas. Kas išdraskė frakciją? Kas? Tu, Povilai? Aš išdraskiau frakciją ir likau vienas? Pats R. Žemaitaitis tai padarė savo rankomis ir… tai suprasdamas ir turėdamas garbės, atsitrauktų.
Aš nekalbu apie tai, kad valstiečiai pamiršo visus įskaudinimus, kuriuos (…) pasakytus R. Žemaitaičio, ir priėmė jį į glėbį, tai yra brandus politinis žingsnis. O ką daryti? Norite, kad būtų chaosas valstybėje, Povilai? Kad nebūtų valdančiosios daugumos? Taip negalima. Turi būti atsakingas požiūris į valstybę ir į jos valdymą.
Aš suprantu, dar kartą pakartosiu, kuo blogiau valstybei, tuo konservatoriams geriau, nes jie yra opozicijoje. Jie velia ir vels įvairiausias intrigas. Ir tie, kurie norite, kad valstybėje vyrautų chaosas, kad valstybėje, kaip sakoma, kaip niekada per 30 metų nebuvo Seimo Pirmininkas… būtų konservatorius, išeikite iš salės ir nedalyvaukite balsavime. Išeikite, būkite vieningi su konservatoriais ir primeskime visą šią atsakomybę valdančiajai daugumai. Bet vis dėlto kviečiu, būkime brandesni kaip politikai ir negalvokime per savo prizmę apie politiką, galvokime apie valstybę ir jos tolesnę raidą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigiama. Motyvai. P. Gražulis? (Balsas salėje) Jau pasakėte. E. Gentvilas – motyvai prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Kažkada teko pasakyti, kad mes nesame pakelės plėšikai, kad svetimą turtą, gėrybes, garbę atiminėtume. Ne mes davėme R. Žemaitaičiui tas gėrybes, ne mes ir atimsime. Valdantieji suteikė, net Seimo statutą dėl R. Žemaitaičio keitė ir papildė, tai čia jų reikalas. Ne mano pupos, ne mano kiaulės, ne mano R. Žemaitaitis Seimo vicepirmininkas, mano Seimo vicepirmininkas J. Liesys, dar opozicijos atstovė I. Degutienė. R. Žemaitaitis tegu krapšto pakaušį ir pats sprendžia, kaip dabar čia išsisukti, kaip išsaugoti tas privilegijas, garbę, matomumą, žinomumą. Kam jis dabar dėkingas yra? Tikrai ne man, ne mums, liberalams, nes mes buvome prieš jo skyrimą. Man atrodo, kad jis turi savyje padaryti apmąstymų laikotarpį, bet matyti, nepriėmė sprendimų, tai dabar atsiduos valdančiųjų malonei, nemalonei, kaip jau jis čia vertins.
Kita vertus, prisimenu, prieš tuos pusantrų metų, koks pajuodęs buvo R. Žemaitaitis, kai reikėjo priimti sprendimą eiti į valdančiąją koaliciją, po to net plaukai susigarbanojo nuo to rūpestėlio, dabar vėl išsitiesino, kiek pastebėjau. Mačiau, kad žmogui tam tikras vidinis nepatogumas buvo eiti pas tuos valdančiuosius, kurių vienas iš vadovų liepia užčiaupti burną šitam žmogui, tai yra R. Žemaitaičiui. Bet nuėjo, nusivedė visą frakciją paskui save, nors buvo nenorinčių. Ar čia buvo frakcijos griuvimo priežastis ir partijos skeldėjimo priežastis, negaliu pasakyti. Tik mačiau, kad žmogus nejaukiai jautėsi, ir atrodo, kad ne dėl posto ten ėjo į valdančiąją daugumą, o dėl kitų dalykų. O šiandien liko tik postas, kurio gali ir nelikti po geros valandos. Linkiu sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys nori kalbėti. Prašau. Motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Po tokios argumentuotos gerbiamojo Seimo nario P. Gražulio kalbos, nejučiom norisi atsikvošėti, nes jis palygino šitą balsavimą kaip stabilumo garantą mūsų valstybėje, kad tai gali atnešti šis balsavimo rezultatas. Aš tikrai esu už valstybę, aš esu už valstybės stabilumą. Bet ar neatrodo mums visiems, kad iš tikrųjų mes nuolat keldami politines dulkes iš esmės paskandiname visus tuos gerus darbus, kuriuos padarome. O kas tas, kuris tas politines dulkes nuolat kelia? Atsakykite galų gale kiekvienas asmeniškai, patyliukais užsidaręs tamsiame kambarėlyje. Gal tada pasidarys aiškiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tikrai nesijaučiu „Tvarkos ir teisingumo“ simpatija ir draugu, man ten daugelis figūrų, kurias matydavau, pradedant R. Paksu ir baigiant kitais veikėjais, nebuvo simpatiški. Tiesą sakant, išėjus kamblevičiams, paksams, šita partija darosi normalesnė. Kai tik jie įgauna proto, pradeda prašytis atgal pas liberalus, kas man irgi yra labai simpatiška. Aišku, P. Gražuliui turbūt nepatinka. Tačiau čia ne asmeninį dalyką mes sprendžiame. Aš valstiečius stebiu ir bandau suprasti nuo pat jų atėjimo pradžios, kai jie sako, kad sudarys profesionalų Vyriausybę, bet joje nebus Seimo narių. Neištesėjo to pažado, nes lyg Seimo nariai yra neprofesionalai. O kas yra Vyriausybėje? Politikai profesionalai. Vieną po kito įsipareigojimus paneigdami, jie darė čia tokius labai keistus sprendimus. Jeigu reikia koalicijai, steigiami papildomi pirmininkų postai. Jeigu reikia, skolinami Seimo nariai, kad frakcijos būtų išlaikytos. Paskui tos frakcijos yra skaldomos. Ta manipuliacija eina nuolat ir be galo. Man ji yra visiškai atgrasi, joje dalyvauti nenoriu. Nedalyvausiu balsavime, tegu patys valstiečiai savo purvą ir klampoja.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, motyvai išsakyti. Statutas numato, kad atleidimas dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu. Teisės departamentas pateikė pasiūlymą dėl iniciatorių parengto Seimo nutarimo. Siūlo, kad turi būti numeracija. Aš manau, sutiksite su tuo, kad mes patobulinome Seimo nutarimą pagal Teisės departamento teikiamą pasiūlymą. Galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų įrašytas 1 straipsnis? To reikalauja Teisės departamento išvada. Tam pritarėme.
Dabar reikia mums patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Gerbiami kolegos, jau esame balsavę pagal analogišką – atleisti iš pareigų arba neatleisti iš pareigų. Paliekame tą poziciją, už kurią pasisakome. Taip pat čia yra pateiktas pavyzdys, kad jūs galėtumėte dar kartą perskaityti ir įsigilinti. Galime patvirtinti? Tvirtiname bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, leiskite perskaityti balsų skaičiavimo grupę: V. Alekna, R. Andrikis, V. Bakas, L. Jonaitis, A. Kirkutis, D. Kreivys ir Č. Olševskis. Tokia balsų skaičiavimo grupė.
Mes šiandien pasitvirtinome darbotvarkę. Darbotvarkėje numatėme, kad slapto balsavimo procedūra baigiasi 13 val. 20 min. Šito momento mes negalime pakeisti, ji taip ir turi baigtis.
Dabar akivaizdžiai matome, kad yra likę laiko. Aš noriu paklausti gerbiamojo Seimo, gerbiamų kolegų, kadangi likę laiko, galbūt mes galime… (Balsai salėje) Greičiau baigti negalėsime, nes vis tiek balsavimo procedūrą turėsime baigti 13 val. 20 min. Prašau jūsų kompromiso leisti ministrui K. Mažeikai pateikti įstatymo projektą iš šiandienos vakarinio posėdžio (būtų 2-7.1 klausimas – Laukinės augalijos įstatymas ir lydimieji teisės aktai) ir po to jau skelbti slapto balsavimo pradžią. Galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Būsime taip pat sutaupę ir vakarinio posėdžio darbotvarkę.
12.27 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3817, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3818, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3819, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3820, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3821 (pateikimas)
Tad, Seimui pritarus, maloniai kviečiu gerbiamąjį ministrą K. Mažeiką pateikti Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3816. Prašom, gerbiamas ministre. Ir lydimieji.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Projektuose yra siūlomi esminiai pakeitimai, įgyvendinant Paslaugų įstatymo 5 straipsnio reikalavimą, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. Laukinės gyvūnijos ir Laukinės augalijos įstatymų pakeitimo projektuose nustatomi visų esamų leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, kurie šiuo metu nustatomi įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose.
Taigi, Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas yra dėl cirkų veiklos. Apibrėžiama cirko sąvoka, nustatomas draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose. Taip pat kalbame apie griežtesnius reikalavimus, nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus ir būtent panaikinimo pagrindais… Tai buvo paskutiniu metu dėl danielių, elnių situacijų, kai yra piktnaudžiaujama, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę. Aplinkos ministerijai pateikta informacija žinoma.
Vadovaudamiesi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nuostatomis, asmenys kai kuriais atvejais tokiuose aptvaruose visai nelaiko gyvūnų, todėl tokiais atvejais galima įžvelgti piktnaudžiavimų. Minėtų taisyklių nuostatomis reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų ribojamas aptveriamos miško žemės teritorijos plotas ir laikas, kiek laiko aptvarai, įrengti aptveriant mišką, gali būti tušti arba juose laikoma labai mažai gyvūnų. Taigi, projekte nustatomi leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kai aptveriama miško žemė, galiojimo panaikinimo pagrindai, kai pagal leidimo turėtojo pateikiamas ataskaitas arba patikrinimų metu nustatoma, kad aptvarai, voljerai arba kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose vienus metus ir ilgiau nelaikomi gyvūnai; kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir per vienus metus juose nepradedami laikyti gyvūnai. Taigi, priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo pakeitus Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, taisyklėse bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kiek turės būti laikoma aptvertoje teritorijoje.
Taip pat Laukinės augalijos įstatymo projekto galiojančios nuostatos nustato, kad privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 metrų nuo sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus miško žemės, vandens telkinių savininkų sutikimą. Vietoj šių negaliojančių nuostatų siūloma nustatyti visus konkrečius atvejus, kada naudojant laukinius augalus reikalingas žemės savininko sutikimas, tai yra, pavyzdžiui, leidžiant sulą, lupant medžio žievę nuo gyvų medžių, išsikasant sodinukus, pjaunant šakeles ir kitais atvejais, kurių sąrašus būtų baigtinis.
Taip pat Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimo projektuose Aplinkos ministerijai nustatoma teisė įpareigoti vandens telkinių, žemės savininkus, naudotojus ir valdytojus vykdyti atskirų invazinių rūšių, tokių kaip Sosnovskio barščiai, naikinimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ir vandens telkinius.
Lydimieji teisės aktai (tai yra Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo, Medžioklės įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo projektai) parengti atsižvelgiant į naujomis redakcijomis išdėstytų Laukinės augalijos ir Gyvūnijos įstatymų pakeitimo projektų nuostatas. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Laukia Seimo narių klausimai, o jūsų atsakymų laukia… Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi T. Tomilinas. Nėra. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Salamakinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, labai ačiū už pristatymą, nors čia toks triukšmas, kad ne viską man pavyko išgirsti. Norėjau paklausti, kadangi perskaičiau 9 straipsnio 5 dalyje tokią nuostatą, kad naudojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytas leidžiamas naudoti priemones… ir ten paminėti naktinio stebėjimo prietaisai. Tiesiog patvirtinkite, kad tai nėra naktinių taikiklių įtvirtinimas, tai yra susiję tiesiog su žiūronais, bet visuomenė yra sunerimusi dėl naktinių taikiklių, ir mums reikia aiškumo, kad galėtume diskutuoti. Jeigu vyksta diskusija dėl taikiklių, tai yra viena diskusija, čia, kaip suprantu, yra visai kita.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, galiu patvirtinti, kad tai, kas yra leidžiama, yra tik stebėti. Kalbant apie baimę, apie kurią jūs kalbate, tai yra Ginklų šaudmenų įstatymas, kuris tikrai neturi nieko bendro su šiuo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, žiūrėdamas į Teisės departamento išvadas, aš nelabai įsivaizduoju, kas tą įstatymą rengė. Dėl pirmo – 60 pastabų, 25 straipsniai, dėl antro – 130 pastabų, irgi panašiai straipsnių. Ministre, ar tikrai komitetas susitvarkys su tomis pastabomis? Gal grąžiname tobulinti? Ir tie, kurie prie jo dirbo, tegul parengia žmogiškai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už susirūpinimą. Su komiteto kolegomis jau yra aptarta. Iš tiesų ir kolega L. Balsys ne vieną kartą yra kalbėjęs, ir dėl tos problemos komitete diskutavome dėl cirko ir kitų dalykų, gyvūnų išnaudojimo. Didžioji dalis pastabų yra redakcinio pobūdžio, taip pat nemažai yra dėl to, kad tarpusavyje su kitas įstatymais šiek tiek nėra suderinamumo, bet tai nėra esminės pastabos, ir tikrai yra prašymas pritarti. Komitete tikrai jokios problemos pataisyti tas pataisas nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Sysas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, noriu pratęsti kolegos mintį. Jūs šio įstatymo pataisas teikiate jau kokiu trečiuoju bandymu. Vis būdavo atidedama, išbraukiama ir panašiai. Šįkart jau jūs išdrįsote išeiti į tribūną. Ar jūs galėtumėte paneigti mano tokią abejonę, kad čia dar vienas toks keistas, abstraktus įstatymas, pataisos, susijusios su draudimais? Aš neįsivaizduoju, ar įstatymas tikrai įtvirtins, kiek asmuo galės surinkti grybų, kiek galės uogų. Jeigu surinks dvidešimt baravykų, tai dvidešimt pirmo jau nebegalės imti į savo pintinę? Ar galėtumėte visa tai paneigti, nes dabar susidaro toks įspūdis, ir ar nepakanka, jūsų nuomone, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Želdinių įstatymo, netgi Grybų rūšių įstatymo? Ar to nepakaktų? Ar tai yra, na, truputį…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …keistos pataisos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai nežinau, iš kur tos jūsų mintys ir tos baimės. Tikrai nė viename projekte apie tai nediskutuojama ir nekalbama, kiek grybų ar uogų reikia surinkti. Turbūt kalbame apie tai, kad šiandien poįstatyminiuose teisės aktuose, tai yra ministro įsakymais reguliuojama ir reglamentuojama, dėl ko buvo pasisakiusi ir STT kalbant apie laukinių gyvūnų auginimą nelaisvėje. Čia paskutinių savaičių įvykiai ir konkretūs atvejai pastebėti ir būtent į visa tai atsižvelgta.
Kalbant apie išdrįsimą ar neišdrįsimą, na, aš tikrai jau seniai buvau pasiruošęs ir ministerijos specialistai seniai pasiruošę, ir kolegų yra labai lauktas projektas vien dėl cirkų ir kitų niuansų, kurie šiandien kelia problemų ir daro žalą patiems išnaudojamiems gyvūnams. Ta baimė, kuri buvo iki šiol dėl darbo komitete, tai tikrai komitetas pasiryžęs išspręsti, sutvarkyti tuos redakcinio pobūdžio pasiūlymus ir pastabas ir priimti sprendimus. Todėl yra prašymas pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Jarutis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas ministre, visgi jūs kalbėjote apie tai, kad rūpinatės cirko gyvūnėliais, kuriuos… Bet, man atrodo, tai, ką sakė ir kolega, ar mes nedarome su šiuo įstatymu tikro cirko? Ne artistinio, o tikro cirko, nes vis keičiame, stabdome, siūlome. Vis tiek aš suabejočiau, kad 65 Teisės departamento pastabos yra mažai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už jūsų susirūpinimą. Tikrai ne, nes dar kartą akcentuoju, kad būtent visų leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai šiuo metu yra nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, dėl ko ne vieną kartą yra gauta tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų, tiek buvo įvairiausių interpretacijų, keičiantis ministrams atsirasdavo vieni ar kiti pataisymai, pasiūlymai, kai po to ministrai turėdavo raudonuoti, nors galbūt nesijausdavo kalti. Norėtųsi, kad tie sprendimai būtų priimti čia ir kad mes visi žaistume pagal vienodas žaidimo taisykles.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi A. Nekrošius.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, čia daug visko sudėta į tą įstatymų paketą. Jūs akcentuojate savo pristatyme, kad tai gal daugiau susiję su problematika dėl cirko gyvūnų laikymo, su danielių laikymu, bet aš galbūt nesugebėjau dabar rasti, tai norėčiau tokio klausimo paklausti. Yra tam tikri apribojimai medžioti, grybauti arti gyventojų sodybų. Kokie yra dabar galiojantys atstumai ir kokie numatomi projekte? Jeigu galima, patikslinkite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, ta diskusija buvo, ir vėlgi žmonės buvo suklaidinti, nes iš tiesų nuosavybės teise priklausančiame miške žmogus gali, na, turėdavo teisę lyg ir laikytis 100 metrų atstumo ir neleisti. Bet tai yra niekaip neįgyvendinama teisės norma, nes daug yra sodybų, šalia kurių yra valstybinis miškas, ir tokiame miške uždrausti iš esmės negalima. Tada ženklinimo problemos. Nė vieno nubaudimo atvejo per visą laikotarpį, kol šis įstatymas galiojo, nebuvo. Kokių nors probleminių situacijų ar atvejų, kai… Tai yra netgi vadinama negaliojančia arba mirusia teisės norma, kuri iki šiol neturėjo jokio juridinio pagrindo ir teisės. Iš tiesų turime ežerų pakrančių pavyzdį, kai yra imperatyviai 5 metrai palikti pereiti žvejui mėgėjui, kuris turėtų teisę pereiti, ir ta problema išsprendžiama. Manau, šiuo atveju lygiai taip pat. Mes nekalbame, kad po žmonių kiemus kas nors galės vaikščioti, tai yra privati teritorija, bet miško žemėje tikrai uždrausti uogauti ar grybauti… Vėlgi yra tam tikrų išimčių, kuriomis žmogus nuosavybės teise priklausančiame miške gali… visur kitur lyg ir, jeigu nėra kokių nors įspėjamųjų ženklų, tikrai tai yra laisva teisė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi A. Skardžius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, daugelis mūsų frakcijoje nerimauja vis dėlto dėl tų naktinio stebėjimo prietaisų naudojimo. Aš norėčiau tiesiog paklausti, kad nuramintume tuos žmones. Kaip yra dabar, ar leidžiama naudoti medžioklėje tuos naktinio stebėjimo prietaisus, ar ne, ir tiek?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Taip, iš tiesų šiandien galima naudoti naktinio stebėjimo, tai yra stebėti, ne medžioklei, bet stebėti, tai yra termovizorinės sistemos, taip pat naktinio matymo sistemos ir prietaisai, kuriais medžiotojai, aplinkosaugininkai, taip pat ir visi gali naudotis, tai yra gamtos žvėrims stebėti. Šiuo atveju tai neliečia medžioklės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi M. Majauskas. Kadangi penki lydimieji, tai suteiksime galimybę paklausti visiems.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, jeigu galima, nes laiką paleidote.
Gerbiamas ministre, jūs turbūt ne pirmas ministras ir ne pirma Vyriausybė, kai artėjant rinkimams iš stalčių ministerijų darbuotojai ištraukia tokius įstatymus, kad tikrai čia mes ne cirkui pagelbėsime, o kad nesukurtume priėmę šį įstatymą cirko, politinio cirko, nes atsiranda laukinės augmenijos ribojimų, augalų, grybų išteklius naudoti, taip pat ir augalų, grybų apsauga. Įsivaizduokite dabar, kaip į Čepkelių raistą negalės kokia močiutė dzūkė nueiti pagrybauti ar pauogauti. Susiduriame su tomis pačiomis problemomis, kad tikrai ekspertai stengiasi padėti artėjantiems rinkimams ir savotišką padaryti politinį cirką, kurį galėsime žiūrėti, pavyzdžiui, per A. Tapino TV.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už jūsų nuogąstavimus, bet jie tikrai nėra pagrįsti, nes nieko panašaus šiame projekte nėra ir kokių nors draudimų arba papildomų apribojimų žmonėms, grybaujantiems ar uogaujantiems konkrečiose vietose… Taip, rezervatuose uogauti ir grybauti yra nustatyta tvarka, leidžiama tik gyvenantiems 1 kilometru ir nustatyta tvarka, bet mes jos nekeičiame. Tiesiog tai yra perkeliama iš poįstatyminių teisės aktų į įstatymus ir būtent pagal ekspertų rekomendacijas, ką jūs ir pastebėjote. Iš tiesų tie visi pasiūlymai, tos visos teisinės normos jau dabar yra, bet atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos, ką jie buvo išsakę dėl konkrečių gyvūnų laikymo, tiek dėl kitų, tai yra svarbu, kad tie sprendimai būtų priimti Seime ir nebūtų kaitaliojami pasikeitus ministrams.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Ačienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielas kolega, ar galite patikslinti vieną nuostatą, kuri, man atrodo, labai teisinga, bet kaip galiojo iki šiol? Čia sakoma, kad nustatoma, kad reikalingas savininko leidimas renkant riešutus privačioje ne miško žemėje? Ar iki šiol renkant riešutus nereikėjo savininko leidimo? Ar galėjai, pavyzdžiui, ir bulves, ir braškes rinkti, ar tiktai riešutams negaliojo, ar galėtumėte patikslinti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš nežinau atvejų, kai miške yra sodinamos bulvės ir braškės, bet jeigu tokių atvejų yra, tai yra jau pažeidimas, nes miško žemėje užsiimti daržininkyste nėra tokios laisvės pasirinkti. Kalbant apie ne miško žemę, tai yra privati žmogaus nuosavybė, ir jeigu žmogus leidžia ten rinkti riešutus, nes kalbame apie miško gėrybes, riešutus galima rinkti ir miške, ir sodyboje, kur jie auga, tai šiuo atveju tikrai tik su šeimininko asmens leidimu, o anksčiau nebuvo apibrėžta.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ačienė. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas turbūt panašus kaip ir kolegos, norėčiau dar daugiau aiškumo. Kadangi yra šeši vienoje vietoje, tai galbūt ir susidaro toksai įspūdis, kad ne viskas čia yra gerai. Tačiau kas susiję su tais grybais ir uogom, aš dabar suprantu, kad tie 100 metrų yra naikinami, ir jūsų argumentai, kad neįmanoma paženklinti, aš manau, kad tai yra įmanoma, jeigu būtų toks reikalavimas. Kitas dalykas, jūs turbūt skaitėte Teisės departamento išvadą, kad tai galėtų prieštarauti Konstitucijos 23 straipsniui. Ar tai neprieštarauja, jūsų nuomone?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mano nuomone, tikrai neprieštarauja. Bet jūsų pasiūlymas, kad jeigu žmogus, nuosavybės teise turintis miško, galėtų uždrausti jame uogauti ar grybauti ir tai pažymėtų išskirtinai, ir jeigu sutiktų kitą žmogų, pažeidžiantį, einantį per tą teritoriją, manau, atsirastų daugybė situacijų, kai vien pereiti nepalikus vietos, nes valstybiniuose miškuose žmogus galėtų grybauti ir uogauti, bet jam einant namo reikėtų pereiti per privačios nuosavybės mišką, o ten būtų ženklas „Perėjimo nėra“, tai galėtų susidaryti tokių situacijų, kai aplinkui yra privataus miško savininkai, miško žemės, o viduryje yra valstybinis miškas. Tai reiškia, kad vien patekti… Patekti gal ir galėtų, bet grįžti su pilnais krepšiais grybų ar uogų negalėtų. Tas tikrai, manau, šiuo atveju sukeltų daugiau problemų.
Šiuo atveju saugoma nuosavybė būtent prie miško arba miško viduryje esančių sodybų, kurios ne miško žemės paskirties, toje teritorijoje. Taip, viskas gerai, visi draudimai, visos nuostatos galioja, kad nebūtų pažeista privataus asmens nuosavybė. Bet miško atveju, žinome, yra išsimėtę miško gabalai, įsiterpę tiek į valstybinių miškų masyvus, tiek yra zonų, kuriose tikrai daug privataus miško, tai būtų tikrai daug keblių situacijų, kai dėl grybų turbūt reikėtų eiti į teismą, arba kokių nors situacijų, kurias tikrai net sunku įvardinti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Tai paskutinis. Prašau.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dvejus metus, jeigu ne daugiau, vilkinamas, atidėliojamas ir stumdomas mano geras, aiškus ir paprastas įstatymo projektas, draudžiantis naudoti laukinius gyvūnus cirko pasirodymuose ir gabenti juos per Lietuvos Respublikos teritoriją, motyvuojant tuo, kad ministerija pateiks kažkokį fantastiškai tobulą, išbaigtą įstatymo projektą. Dabar mes matome, kad tai yra fantastiškai tobulai suveltas, su šimtais Teisės departamento pastabų projektas.
Bet jūs man paaiškinkite dėl tų cirko gyvūnų. Projekto 6 straipsnyje nustatomas lyg ir draudimas naudoti laukinių žinduolių, varliagyvių, gyvūnų rūšis cirkuose, išskyrus atvejus, kai tie visi gyvūnai leidžiami naudoti kažkokiose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, tai yra, suprantu, ministro tvirtintame dokumente. Įstatymas draudžia, o su jūsų parašu atsiranda taisyklės, kurios leidžia. Tai kas čia dabar bus, prašom paaiškinti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jeigu tas projektas, kurį jūs siūlėte, tai faktiškai Jūrų muziejų turėtume uždaryti. Yra numatyta, kad gyvūnams, kurie naudojami Jūrų muziejuje, tai yra delfinams ir ruoniams, būtų išimtis, būtent tos taisyklės padarytų tą išimtį, nes kitu atveju būtų absoliutus draudimas. Kas yra akcentuota, tai būtent ir kalbama apie tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į klausimus visų, norėjusių paklausti. Motyvai. A. Salamakinas – motyvai prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegos, nesu kategoriškai prieš, bet kai skaitau įstatymą ir kai skaitau Teisės departamento išvadas, aš nežinau, kaip elgtis komitetui. Gerai, galbūt ir reikia kai ką reglamentuoti ir visa kita. Bet dabar įsivaizduokite. Aš noriu eiti leisti sulą. Tai aš, nuėjęs į mišką, pirmiausia turiu atsiklausti, ar nėra kieno nors nuosavybė tas miškas, nes kitaip, jeigu aš pragręšiu beržą, gausiu baudą. Dabar, jeigu tai nuosavybė, aš turiu surasti tą savininką. O kas savininkas? Gal jis Vilniuje gyvena, gal Kaune, gal dar kur nors. Turiu ieškoti, nes kitaip vėl aš negaliu.
Tas pats, ko klausė kolegos ir dėl riešutų. Visą gyvenimą ėjo lietuviai, skynė tuos riešutus, leido sulą. Dabar, pasirodo, tai jau tapo kažkokia didele vertybe, reikia savininko atsiklausti. Ir daugiau tokių reglamentacijų.
Jeigu čia būtų parašyta, kad visus danielius turės paleisti visi, kurie dabar laiko, aš tikrai pritarčiau, daugiau aš negaliu pritarti. Tuo labiau kad yra tiek Teisės departamento išvadų, kad komitetui susitvarkyti… Aš labai abejoju. Mes turėtume pradėti iš naujo teikti įstatymą su komitetu, kam jie pritaria, kam ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. Nesuteiksiu, nes jūs pateikėte įstatymo projektą.
Kadangi buvo… paaiškinti jūs galėsite per šoninį mikrofoną.
Gerbiami kolegos, ar sutinkame, kad jau balsuojame? Balsuojame. Balsuojame dėl Laukinės augalijos įstatymo projekto ir penkių lydimųjų, kuriuos ką tik pateikė K. Mažeika.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 38, prieš – 4, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Kaip kolegos atkreipė dėmesį į gausybę pastabų, siūloma svarstyti tik pavasario sesijoje. Komitetai, ir vienas, ir antras, turės ką veikti.
Gerbiami kolegos, kaip ir buvome sutarę, po šio klausimo pradedama slapto balsavimo procedūra. Ji pradedama dabar ir baigiama 13 val. 20 min. Balsų skaičiavimo grupė jau paskelbta.
Žemaičių parlamentinė grupė, Žemaičių parlamentinės grupės pirmininkės R. Šalaševičiūtės prašymu, kelioms minutėms prašoma ateiti čia, prie pagrindinės tribūnos. Organizacinės problemos ir klausimai bus sprendžiami kelias minutes. Dėkoju. Netrukus prasidės slapto balsavimo procedūra.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo darbo vietas. Turime balsų skaičiavimo protokolą ir norėčiau jį perskaityti.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4157 (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl R. Žemaitaičio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-4157 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 78, rasta biuletenių 78, galiojančių – 77, negaliojančių – 1. Balsavo atleisti iš pareigų – 72, neatleisti iš pareigų – 5. Balsų skaičiavimo pirmininkas V. Alekna.“
Gerbiami kolegos, Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4157) skelbiu priimtą. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos ar repliką? Prašom, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas kolega. Išties dar sykį norėčiau pasinaudoti, ką ir rytiniame posėdyje sakiau… Ačiū, kolegos, su kuriais man teko darbuotis vedant posėdžius ir pirmininkaujant posėdžiams. Iš tikrųjų tas geras, konstruktyvus darbas man išėjo į naudą ir, matyt, ta patirtis, kurią, būdamas Seimo vicepirmininku, įgijau, tikrai nepraeis perniek. Dar sykį ačiū, kolegos, tie, kurie nėjote balsuoti, tie, kurie palaikėte. Aš puikiai suprantu, kad komandinis darbas, koalicijos darbas irgi yra svarbus ir turėjote palaikyti koaliciją. Dar sykį ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Petras. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Remigijau, nieko asmeniško nėra, bet, man atrodo, toks jau likimas – pradėjai politiką su A. Paulausku, su juo ir pabaigsi.
PIRMININKAS. E. Gentvilas dar.
E. GENTVILAS (LSF). Neplanavau taip sakyti, bet tada pratęsiu Petro pasakymą. Nuėjai su velniu obuoliauti, likai be obuolių. O šiaip nežinau, ar čia galutinis rezultatas, nes gali kilti klausimas dėl pasitikėjimo balsų skaičiavimo komisija. Analizuosime.
PIRMININKAS. Taip, pajuokavome. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.