Lietuvos Respublikos
TRAKŲ RAJONO, VILNIAUS MIESTO IR VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBIŲ TERITORIJŲ RIBŲ KEITIMO įstatymo projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1-1576 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų keitimo planui“ (toliau – Pasiūlymas) su pasiūlymu Vyriausybei pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribas ir dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų keitimo planą, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribos aprašymą, Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų sprendimų kopijas ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad jie atitinka Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių[1] (toliau – Taisyklės) 10 punkto reikalavimus ir, vadovaudamasi Taisyklių 12 punktu, organizavo teritorinės reformos galimo socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimą (išsamiau apie tai – šio rašto 14 punkte).
Įvertinusi Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorinės reformos galimą ekonominį bei socialinį poveikį, Vyriausybė[2] priėmė sprendimą organizuoti Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorinės reformos procedūras ir pavedė Vidaus reikalų ministerijai paskelbti Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų dalių vietos gyventojų, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti žemės sklypai padalyti savivaldybių ribomis arba siūlomi priskirti kitos savivaldybės teritorijai, apklausą bei koordinuoti jos vykdymą.
Vidaus reikalų ministro paskelbtos vietos gyventojų apklausos[3] rezultatai[4]:
– apklausiamos teritorijos vietos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, skaičius – 54;
– apklausoje dalyvavo 29 vietos gyventojai, t. y. 53,70 proc.;
– vietos gyventojų, atsakiusių „Taip“, skaičius – 19, jų dalis nuo dalyvavusiųjų – 65,51 proc.;
– vietos gyventojų, atsakiusių „Ne“, skaičius – 10, jų dalis nuo dalyvavusiųjų – 34,48 proc.
Vietos gyventojų apklausos rezultatai tenkina Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygą ir atitinka to paties straipsnio 4 dalyje nustatytas papildomų sąlygų taikymo išimtis (savivaldybių teritorijų ribas siūloma keisti siekiant sujungti savivaldybių teritorijų ribomis padalytą gyvenamąją vietovę, Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą žemės (miško) sklypą arba siekiant vienos ar kelių gyvenamųjų vietovių, priklausančių vienai savivaldybei, teritoriją, kurioje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ne daugiau kaip 500 gyventojų, priskirti gretimos savivaldybės teritorijai, tam pritaria aplinkinių savivaldybių tarybos[5]).
Įstatymo projektas parengtas organizuojant teisės aktuose nustatytas savivaldybių teritorijų ribų keitimo procedūras, kurios, nesant nustatytų reikalavimų pažeidimų, turi būti įvykdytos.
Įstatymo projekto tikslas – pakeisti Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribas sukuriant teisines prielaidas šių savivaldybių gyvenamųjų vietovių įteisinimui nustatant jų teritorijų ribas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės taryba, jį teikia Vidaus reikalų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu esanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus ir pastatus, esančius ant savivaldybių teritorijų ribos, įstrižai kerta kelius, vandens telkinius ir kt., o tai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo reikalavimams.
Tokia situacija sukelia problemų planuojant teritorijas ir formuojant nekilnojamojo turto ribas, vertinant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo, suteikiant adresus, deklaruojant gyvenamąją vietą, planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą, dėl to sunkumų patiria nekilnojamojo turto savininkai, matininkai, projektuotojai, šiuos darbus organizuojantys ir kiti asmenys, todėl ją būtina spręsti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Priėmus įstatymą, bus nustatytos tikslios, teisės aktų reikalavimus atitinkančios trijų besiribojančių savivaldybių teritorijų ribos, bus sukurtos prielaidos šioms savivaldybėms teikti dokumentus dėl jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo. Sutvarkius šių savivaldybių teritorijų ribas bus sukurtos teisinės prielaidos įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas dėl valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise[6]. Pažymėtina, kad Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose yra 7 gyvenamosios vietovės[7], kurių teritorijų ribas būtina sutvarkyti siekiant sklandaus minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Taip pat, priėmus įstatymą, teigiamą poveikį pajus ir gyventojai – pakeitus savivaldybių teritorijų ribas, po to sutvarkius gyvenamųjų vietovių ribas, jie galės tinkamai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Šis sprendimas turės teigiamos įtakos vystant kelių ir kt. inžinierinių objektų infrastruktūros sprendinius, sukurs prielaidas darniam visų trijų savivaldybių teritorijų vystymui, teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto ribų formavimo, adresų suteikimo, gyvenamosios vietos deklaravimo problemų sprendimui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymą, Vilniaus rajono savivaldybė gali patirti neigiamą pasekmę – nereikšmingai sumažės įplaukų į savivaldybės biudžetą (gyventojų, mokančių gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės biudžetą sumažėjimas savivaldybėje – apie 54 asmenys, t. y. – apie 0,05 proc. nuo visų šios savivaldybės gyventojų skaičiaus).
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įgyvendinant Įstatymą, numatomas nedidelis teigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai – pvz., šiuo metu esanti Vilniaus miesto ir Vilniaus savivaldybių teritorijų riba įstrižai dalina prekybos centro, esančio Vilniaus rajono savivaldybės Mickūnų seniūnijos Egliškių kaime, automobilių stovėjimo aikštelę. Pakeitus ribas, bus aiškesnis ir paprastesnis šio turto administravimas.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymą naujų įstatymų priimti ar keisti galiojančių nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Siūlomi Vilniaus miesto ribų pakeitimai suderinti su besiribojančiomis Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėmis, teritorijų ribų pakeitimo planas suderintas su Lietuvos Respublikos aplinkos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijomis ir valstybės įmone Registrų centru.
Teritorinės reformos socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimas. Savo išvadas dėl Pasiūlymo socialinio ir ekonominio poveikio pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos, Lietuvos Respublikos finansų, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų, Lietuvos Respublikos energetikos, Lietuvos Respublikos kultūros, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos susisiekimo, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybės ir valstybės įmonė Registrų centras.
Pastabų ar pasiūlymų neturėjo Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto ir Teisingumo ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybė ir valstybės įmonė Registrų centras. Lietuvos savivaldybių asociacija nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 8 dalies įgyvendinimo praktika, derina tik tuos teisės aktų projektus, kurie yra susiję su bendraisiais savivaldybių interesais; kitais atvejais teisės aktų projektai derinami su tomis savivaldybėmis, su kurių veikla, teritorija ar turtiniais santykiais jie tiesiogiai siejasi ir, atsižvelgdama į tai, kad savivaldybių teritorijų ribų keitimui pritaria visos su tuo susijusios savivaldybės, atskirosios nuomonės šiuo klausimu neteiks.
Energetikos ministerija kreipėsi į energetikos įmones su prašymu pagal kompetenciją išnagrinėti ir įvertinti, ar (kaip) numatomi atlikti savivaldybių ribų pakeitimai turės įtakos esamai ir (ar) planuojamai tiesti inžinerinei infrastruktūrai, jos išsidėstymui ir pan. Akcinės bendrovės LITGRID ir AMBERGRID informavo, kad šių savivaldybių ribų pasikeitimas turės įtakos kai kurių elektros ir dujų perdavimo linijų perregistravimo Nekilnojamojo turto registre klausimui. Energetikos ministerijos manymu, kompleksiškai vertinant visų energetikos įmonių valdomą inžinerinę infrastruktūrą atitinkamoje savivaldybėje, keičiantis savivaldybių riboms, reikės atlikti savivaldybių susikirtimo vietoje esančių tinklų analizę, įvertinant šių tinklų atitinkamų duomenų galimą pasikeitimą. Manytina, kad tai ypač bus aktualu tose savivaldybėse veikiantiems šilumos tiekėjams, jei jų valdomo šilumos perdavimo tinklo dalis patektų į kitos savivaldybės teritoriją.
Finansų ministerija įvertino, kaip galėtų paveikti gyventojų pajamų mokestis atitinkamos savivaldybės biudžeto pajamas pakeitus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribas, kartu keičiant besiribojančių Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribas. Išvadoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad priskiriamose / išskiriamose teritorijose asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, yra labai nedidelis skaičius, jų galimai sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai neturės didelės įtakos atitinkamos savivaldybės biudžeto pajamoms, todėl galima teigti, kad savivaldybės, kurių teritorijų ribas numatoma keisti, atitiks Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų[8].
Aplinkos ministerija pritaria pasiūlymui, tik atkreipė dėmesį į tai, kad, koreguojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribas, į miesto teritoriją planuojama prijungti žemės sklypus, kuriuose yra privatūs miškai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad „miesto miškas – miesto teritorijoje esantis miškas“, o 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai yra visi miestų miškai. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostata, privatūs miškai turėtų būti valstybės išperkami, todėl šiam tikslui įgyvendinti turėtų būti numatytos atitinkamos lėšos. Jei būtų priimtas sprendimas neišpirkti, miškų valdytojams už ūkinės veiklos apribojimus minėtuose miškuose turi būti numatytos kompensacinės priemonės.
Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija pasiūlė numatyti su Miškų įstatymo 3 ir 4 straipsnio nuostatomis susijusioms priemonėms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį, galimus finansavimo šaltinius.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė įžvalgas, susijusias su žemės tvarkymo klausimais pakeitus savivaldybių teritorijų ribas:
1) miestui priskirtose teritorijose negalės būti rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, valstybinė žemė negalės būti suteikiama laikinai naudotis žemės ūkio veiklai, jose reikalaujamas kadastrinių matavimų tikslumas yra didesnis (dabar taikomas 0,30 m, mieste – 0,10 m), todėl daugumos žemės sklypų, išskyrus preliminariais matavimais nustatytus, nekilnojamojo turto kadastro duomenis ilgainiui gali tekti tikslinti, todėl piliečiai turės išlaidų;
2) pasikeis verčių nustatymas sklypams po kadastrinių matavimų kompensuojant valstybei ar piliečiams (skirtingos rinkos vertės);
3) prijungtose teritorijose padidės parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertės;
4) neaišku, kokie bendrojo plano sprendiniai (miesto ar rajono) galios prijungtose teritorijose;
5) piliečiai turės išlaidų dėl adresų keitimo (aut. past. – informacija apie pakeistus adresus valstybės registruose ir informacinėse sistemose keičiama nemokamai).
Žemės ūkio ministerija taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei siūlomų priskirti bei išskirti plotų suma skiriasi tik apie 1 ha ir kadangi Vilniaus miesto savivaldybės ribos tikslinimas susijęs su jos sutapdinimu su žemės sklypų ribomis, tai, ministerijos nuomone, tvarios žemės ūkio gamybos politikos požiūriu Lietuvos žemės ūkio produktų gamybos mastui ir efektyvumui Pasiūlymas neigiamos reikšmės neturės.
Trakų rajono savivaldybė pabrėžė būtinybę kuo greičiau tikslinti savivaldybių teritorijų ribas, nes nuo to priklauso ir Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymas. Pažymėjo, kad šiuo metu savivaldybių teritorijų ribos kerta žemės sklypus, tokia situacija ne tik apsunkina šio nekilnojamojo turto valdymą, bet sukelia problemų suteikiant adresus, deklaruojant gyvenamąją vietą, rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
Išvados. Trakų rajono savivaldybė nurodė teigiamą teritorinės reformos poveikį – didžiausią ekonominį poveikį pajus gyventojai, kurių Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus kerta skirtingų savivaldybių teritorijų ribos.
Jokio teritorinės reformos poveikio nenumatė Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto ir Teisingumo ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybė ir valstybės įmonė Registrų centras. Lietuvos savivaldybių asociacija savo nuomonės dėl teritorinės reformos nepateikė.
Galimą neigiamą poveikį nurodžiusios Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos Pasiūlymą vertino tuo aspektu, jei Vilniaus miesto savivaldybei priskiriami žemės ar miško sklypai bus priskirti Vilniaus miesto teritorijai. Pažymėtina, kad šiuo etapu sprendžiamas ne kaimo teritorijų priskyrimas miestui, o savivaldybių teritorijų ribų keitimo klausimas. Minėtų institucijų pateiktos pastabos turėtų įtakos kaimo gyventojams ir verslo subjektams tik tokiu atveju, jei, pakeitus minėtų savivaldybių teritorijų ribas, Vilniaus miesto savivaldybė nuspręstų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą dėl Vilniaus miesto teritorijos ribų keitimo prie miesto prijungiant atitinkamas kaimo teritorijas ar jų dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam pritartų. Atsižvelgiant į tai, šių institucijų pateiktos išvados šiuo teritorinės reformos etapu nevertintinos.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Vilniaus miesto savivaldybė“, „savivaldybių teritorijų ribos“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Pakeitus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribas:
– Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai bus priskirta 19,29 hektaro: 0,47 hektaro – iš Trakų rajono ir 18,82 hektaro – Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų;
– iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bus išskirta 20,17 hektaro, kurie bus priskirti Trakų rajono (0,05 hektaro) ir Vilniaus rajono (20,12 hektaro) savivaldybių teritorijoms.
Bendras Vilniaus miesto savivaldybei priskiriamų / išskiriamų teritorijų pokytis yra 0,88 hektaro.
Dauguma priskiriamų teritorijų nesiekia hektaro, todėl vertintinos tik kaip teritorijų ribų patikslinimas. Toliau pateikiami duomenys apie priskiriamas / išskiriamas teritorijas, viršijančias vieną hektarą:
1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos, priskiriamos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijai:
1.1. 1,34 hektaro Neries upės teritorija, ribą vedant upės viduriu;
1.2. 1,75 hektaro teritorija, priskiriama geležinkelio DEP‘ui aptarnauti;
1.3. 2,78 hektaro teritorija, savivaldybių ribas sutapdinant su miško riba;
1.4. 4,68 hektaro teritorija, savivaldybių ribas sutapdinant su žemės sklypų ribomis;
1.5. 2,48 hektaro teritorija, savivaldybių ribas sutapdinant su žemės ir kelių aptarnavimui skirtų sklypų ribomis;
1.6. 2,57 hektaro teritorija, priskiriama aplinkkeliui;
1.7. 1,16 hektaro teritorija, priskiriama valstybinės reikšmės keliui.
2. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai priskiriamos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos:
2.1. 5,33 hektaro teritorija, kurios vientisame masyve yra trys žemės sklypai su gyvenamaisiais namais, kuriuos kerta savivaldybių riba. Du nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Vilniaus mieste (Baraškų g. 30 ir Baraškų g. 43), vienas – Vilniaus rajono savivaldybės Juodšilių seniūnijoje (Baraškų g. 4);
2.2. 1,74 hektaro vieno masyvo teritorija, įsiterpusi į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją; jame yra 7 sklypai, keturi iš jų (Tarandės g. 90, Tarandės g. 92, Tarandės g. 96 ir Tarandės g. 94) yra su gyvenamaisiais pastatais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Vilniaus rajono savivaldybėje, Gilužių kaime, Avižienių seniūnijoje; vienas iš septynių sklypų (Tarandės g. 98, Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav.) yra be pastatų ir gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą, kitas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Vilniaus mieste (Dagiliškių g. 1). Paskutinis iš septynių yra žemės ūkio paskirties sklypas be pastatų;
2.3. 3,32 hektaro vieno masyvo teritorija, taip pat įsiterpusi į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją; masyvą sudaro 28 žemės sklypai:
2.3.1. trys žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Vilniaus mieste (Riaubonių g. 1, Riaubonių g. 3 ir Riaubonių g. 5);
2.3.1. du žemės sklypai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniūnijos Bajorų kaime, yra su suteiktais adresais (Šaulio g. 2 ir Šaulio g. 12), be pastatų;
2.3.2. keturi žemės sklypai yra be pastatų, skirti keliams (privažiavimui prie gyvenamųjų pastatų);
2.3.3. 19 žemės sklypų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniūnijos Bajorų kaime (Šaulio g. 4, Šaulio g. 6, Šaulio g. 8, Šaulio g. 10, Šaulio g. 16, Šaulio g. 18, Šaulio g. 20, Vandenio g. 1, Vandenio g. 1A, Vandenio g. 1B, Vandenio g. 1C, Vandenio g. 1D, Vandenio g. 1E, Vandenio g. 1F, Vandenio g. 1G, Vandenio g. 3, Riaubonių g. 3A ir Riaubonių g. 3B, Riaubonių g. 3C).
_________________________________
[1] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 103 „Dėl Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorinės reformos procedūrų organizavimo“.
[3] Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 1V-208 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių ir Juodšilių seniūnijų vietos gyventojų apklausos“.
[4] Patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1V-326 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių ir Juodšilių seniūnijų vietos gyventojų apklausos rezultatų patvirtinimo“.
[5] Trakų rajono savivaldybės tarybos 2019 m birželio 27 d. sprendimas Nr. S1E-78 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų keitimo planui“ ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. T3-200 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-05-17 sprendimo Nr. T3-221 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų keitimui“ keitimo“.
[6] Vadovaujamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi: „4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant <...> (aut. pastaba – savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise <...> (aut. pastaba – savivaldybėms), priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių administracinėse ribose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose.“
[7] Trakų rajono savivaldybėje – Aukštadvario ir Onuškio miesteliai, Vilniaus miesto savivaldybėje – Vilniaus miestas, Vilniaus rajono savivaldybėje – Bezdonių, Šumsko, Maišiagalos ir Mickūnų miesteliai.
[8] Ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto be Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, turi sudaryti tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai.