Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 411
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, LRPF*). Gerbiami kolegos, pradedame rugsėjo 12 dienos popietinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
Per šoninį mikrofoną V. Juozapaitis turbūt dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasveikinti ir atkreipti visų dėmesį į šitą garbingą tribūną. Tai yra Užupyje reziduojančios Petro Vileišio progimnazijos ketvirtokai ir jų mokytoja J. Stanionė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. D. Kepenis dar kažką irgi pasveikins per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Noriu pasveikinti krašto apsaugos ministrą, kuris šiandien mums visiems išdalino, kaip elgtis krizės atveju. Bet, žinote, aš čia pasigedau vieno labai svarbaus puslapio. Tikrai čia nėra puslapio, kuriame būtų nurodyta, kokiose salose kokios vilos ir butai yra pigiausi ir kaip galima juos kuo greičiau pasiekti. Štai šito sąrašo čia labai reikėtų, sekant vienos partijos lyderio pavyzdžiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi, matau, V. Semeška irgi su panašia knygute, tai paskutinė replika šiuo klausimu ir judame prie darbotvarkės. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Aš tik norėjau gerbiamam D. Kepeniui tą patį klausimą užduoti. Kam vis dėlto priklauso Krymas? Ar pasikeitė jūsų nuomonė? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Viską išsiaiškinome. Galime judėti prie darbinės darbotvarkės dalies.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Darijaus Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4071 (pateikimas)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Darijaus Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4071. Pranešėjas – Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašau. Pateikimas.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti D. Beinoravičių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu.
Profesorius D. Beinoravičius yra ilgametę ir labai įvairiapusę profesinio darbo patirtį turintis teisininkas ir teisės mokslininkas. Teisinį išsilavinimą jis įgijo Vilniaus universitete ir Liono Žano Muleno universitete. 2003 metais apgynė daktaro disertaciją. Yra dirbęs Teisės instituto specialistu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus padėjėju, Respublikos Prezidento atstovu Seime, Vyriausybėje, Respublikos Prezidento patarėju teisės klausimais. Buvo paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Yra Lietuvos arbitražo teismo arbitras, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys.
Svarūs ir D. Beinoravičiaus nuopelnai ir pasiekimai teisės moksle. Jam suteikti docento ir profesoriaus pedagoginiai vardai. Jis yra dirbęs Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros vedėju, buvo šio universiteto senato narys, yra Teisės krypties doktorantūros komiteto narys, Seimo nutarimu paskirtas Lietuvos mokslo tarybos nariu, daugiau kaip 80 mokslo publikacijų autorius. Taigi profesorius turi tiek teisinio praktinio, tiek ir mokslinio darbo patirties, taip pat ir patirties teisėkūros procese. Ji neabejotinai bus naudinga dirbant Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.
Respublikos Prezidentas, įvertinęs D. Beinoravičiaus turimą gyvenimo ir profesinę patirtį, teisines žinias, jo charakterio savybes, sau keliamus aukštus moralinius ir etinius reikalavimus, yra įsitikinęs, kad jis gali būti paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu ir tinkamai vykdyti šias pareigas. Todėl ragina Seimą balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Andriau, už raginimą. Į tribūną kviečiame patį kandidatą trumpai prisistatyti.
D. BEINORAVIČIUS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu dėkingas už galimybę prisistatyti ir pateikti šiek tiek daugiau informacijos apie save, kad jums būtų lengviau apsispręsti ir priimti sprendimą dėl mano tolesnės galimybės būti VTEK nariu. Taip pat norėčiau padėkoti Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui už parodytą pasitikėjimą ir už teigiamai vertinamą mano darbo patirtį.
Keletas tokių štrichų, kurie papildytų mano patirtį būsimoje srityje, kad įtikinčiau, kad galėčiau ten dirbti. Man ten įdomu tai, kad didžiąją dalį gyvenimo, turbūt jau galima taip sakyti, dirbu universitete ir mano mokslinių tyrimų sritis ir yra būtent teisės normų ir kitų socialinių normų santykis, koks būtent jis yra geriausias. Čia būtent etikos sritis ir yra tos kitos socialinės normos. Jos yra laikomos kaip tam tikra minkštoji teisė, bet neturėtų būti labiau už jas baudžiama ir panašiai. Tačiau štai tada, kai teisės normos ir kitos socialinės normos viena kitą papildo, viena kitai neprieštarauja, galima tikėtis iš tikrųjų pačios veiksmingiausios sukurtos sistemos.
Apie praktinę patirtį šioje etikos srityje taip pat galėčiau pasakyti, kad jos yra, nes buvau Seimo paskirtas Lietuvos mokslo tarybos nariu. Ten buvau deleguotas penkerius metus į Lietuvos mokslo tarybos Etikos komitetą, kur teko spręsti daugiau akademinės mokslo etikos klausimus ir susipažinti su etikos problematika. Taip pat teko būti ir universiteto senato nariu, ten taip pat buvau senato paskirtas Statuto priežiūros ir etikos komisijos pirmininku. Taigi su etika nuolat susiduriu tiek mokslinėje, tiek praktinėje savo darbo patirtyje. Taip man pasisekė, kad gyvenime teko taip pat būti įvairiausiuose kolektyvuose ir kolegialiuose organuose, todėl ta kolegialių organų veiklos patirtis, geroji praktika, manau, galėtų būti naudinga ir būsimoje kolegialioje institucijoje.
Kadangi kolegiali institucija, tai natūralu, kad ateičiau su tam tikromis naujomis mintimis ir naujais pasiūlymais. Galbūt jie neatrodytų labai nauji VTEK’o nariams, tačiau, matyt, kolegialioje institucijoje būtų verta diskutuoti. Kodėl sakyčiau, kad reikia diskutuoti? Todėl, kad štai jau mūsų valstybėje tikrai padėti neblogi pamatai etikos klausimams spręsti. Matyt, į naujus pasiūlymus reikėtų žiūrėti labai atsargiai ir labai neskubėti, kad tiesiog sistemos nesugriautume ar nepakenktume, o tik ją tobulintume. O tobulinimui turbūt niekada ribų nebus ir niekada pabaigos nematysime.
Kokios gi būtų keletas įžvalgų dėl tobulinimo? Turbūt, jeigu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą peržiūrėtume, tai, viena vertus, atrodytų, kad gal tai optimali duomenų apimtis, kurią lengva suvaldyti, tačiau skaidrumo požiūriu ir principo požiūriu lyg jau ir tų duomenų, kurie yra deklaruojami, mažoka. Duomenų apsaugos pareigūnui turbūt net ir sunku imtis tam tikros prevencinės veiklos, kad apsaugotų arba sureaguotų į tam tikrą problemą. Žinoma, kalbant apie duomenų apimties didėjimą, reikia atsiminti ir pagalvoti, ir matyti kitą pusę – ir nacionalinio saugumo interesus įvertinti, ir BDAR’ą. Asmens duomenų apsauga yra lygiai taip pat svarbi ir štai rasti tą optimalų balansą, matyt, tikrai nėra lengvas receptas ir nelengva užduotis, bet jo, matyt, iš tiesų reikėtų ieškoti.
Kitas aspektas – lobistinė veikla. Turbūt vėlgi negalėčiau nesutikti su GRECO organizacijos šių metų pavasarį pateikta ataskaita. Iš esmės siūloma Lobistinės veiklos įstatymui vykdyti ex post vertinimą. Ex post vertinimas turbūt apskritai sveikas bet kokiam mūsų reguliavimui. Matyt, didžiausia, gal ašinė problema būtų, kad lobistinę veiklą vykdantys asmenys, taigi, pripažįstami darantys poveikį pagal subjektus, yra pagal pavadinimą, o ne pagal realiai atliekamą lobistinį poveikį. Turbūt būtų tikslinga galvoti ne pagal subjektus, na, pripažinti arba nepripažinti lobistais, ne pagal pavadinimą, kitaip tariant, ar realiai yra ta lobistinė veikla, ar jos nėra. Ir čia, matyt, reikėtų daugiau galvoti, apibrėžti, kas yra tas realus lobistinis poveikis. Gal tokie būtų momentai dėl mano, sakykime, būsimos veiklos, galimos būsimos veiklos Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Jeigu jau pelnyčiau jūsų pasitikėjimą, tai tikrai pažadu tą pasitikėjimą pateisinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori gana nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia D. Kepenis. Tuoj, prašau, prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, mes žinome, kad Tarnybinės etikos komisija dažniausiai veikia pagal skundus, kuriuos gauna iš visuomenės arba iš kitų šaltinių, ir nagrinėja juos. Bet yra kita geroji praktika, kai patys nariai organizuoja tuos tyrimus, nes jie gyvena aplinkoje, kurioje viskas yra matoma ir girdima. Ar jūs rengiatės tą daryti, savo iniciatyva organizuoti tokius tyrimus arba įvertinimą? Pavyzdžiui, vakar Seimas aptarė dešimties metų Lietuvos sveikatos programos rezultatą, šiemet jinai baigėsi. Nei švietimo, nei sveikatos apsaugos ministrai, nei jų atstovai, nei komitetų vadovai neateina ir net nenori girdėti. Tai kaip jūs tokiu atveju elgsitės: ar pats inicijuosite, ar lauksite skundų, kodėl žmonės neatlieka savo tarnybinių pareigų? Ačiū.
D. BEINORAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Neįmanoma nesutikti su jūsų pastebėjimu, jūs visiškai teisus. Dar gal pamiršau pasakyti, kad Lietuva visgi labai teisingai eina tos prevencijos stiprinimo keliu. Jūsų pastebėjimas, žinoma, tą prevenciją tik didintų. Tačiau klausimas yra toks, žinote, dėl resursų iš tikrųjų daug skundų, aišku, didžioji dalis jų nepriimami, nes neatitinka tam tikrų kriterijų. Tai, matyt, iš tikrųjų yra labai tikslinga ir labai svarbu, ir pačiame įstatyme taip pat gi yra numatyta, kad pati komisija taip pat stebi ir stebėdama taip pat kelia nagrinėti tam tikrus klausimus. Manyčiau, šita linkme… Gal buvo tam tikras etapas, kai sistema buvo dar tik kuriama, susiduriama, sakykime, su problemomis, bet jau galime konstatuoti, kad ji tikrai gerai veikia, mano supratimu. Tam, kad dar geriau veiktų, matyt, šitą sritį reiktų iš tikrųjų stiprinti, jūsų pastebėtą sritį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, linkime jums sėkmės. Jus pažįstame kaip patyrusį, visada korektišką specialistą, dirbusį įvairiose srityse, tačiau jūsų ta tokia savybė – korektiškumas kartais sunkiai derinasi su pavadinimu jūsų komisijos darbų, tai kaip jūs tuos dalykus… Kokius pirmiausia uždavinius sau išsikeliate spręsti? Jūs jau su problemomis susipažinęs esate, ką čiupsite pirmiausia tvarkyti?
Antras dalykas, Seime yra Etikos ir procedūrų komisija, įvairiose institucijose jos yra, ar jūs irgi toliau būsite tos nuomonės, kad kuo daugiau reikia toms institucijoms, tokioms kaip mūsų Seime, perduoti funkcijų iš savo centrinės komisijos, ar būsite linkęs atvirkščiai – kuo daugiau spręsti…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …centrinėje komisijoje? Ačiū.
D. BEINORAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai… Gal nuo tos antros dalies, ko gero, tikrai, kadangi visa Lietuva ir apie 180 tūkst. deklaracijų, tai sutikime, kad norint, kad būtų veiksminga sistema, turbūt viena tarnyba, na, kad ir kokia jinai būtų išpūsta, nesugebėtų tinkamai atlikti tų funkcijų, tai, matyt, tikslinga galvoti apie savireguliaciją visų pirma. Apskritai etikoje pirmiausia prasmingas savireguliacijos etapas: patys save įsivertina, patys padiskutuoja ir, matyt, dažniausiu atveju to turėtų ir pakakti.
Matyčiau, tikrai, pirminis etapas ir antrinis etapas. Pirminis etapas tikrai logiškas, kad savo sistemose bando susitvarkyti. Kita vertus, ypač kalbant apie parlamentą, turbūt sunkiai būtų ir teoriškai įsivaizduojama, kad galėtų… Na, galima, nes, pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas yra tas, kuris kontroliuoja, įstatymo kontrolė. Bet čia jau yra konstituciškai įtvirtintas dalykas, dėl kurio apsispręsta. Tačiau šiuo atveju Seimas yra skiriančioji institucija, todėl turbūt būtų nelabai adekvatu, kad būtų galima tikrinti skiriančiąją instituciją, nes natūralu, kad ir priklausomybė, ir visokie kitokie… ir atsirastų daugiau problemų, negu yra šiandien.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
D. BEINORAVIČIUS. Dėl to, ką aš pirmiausia pradėčiau, turbūt man būtų labai neatsargu ir netgi netikslinga pradėti galvoti, kad štai ateinu – šitą, šitą ir šitą, kadangi tai yra vis dėlto kolegialus organas. Tenka pripažinti, kad reikia visų pirma ateiti su pagarba, kolegialus organas, natūralu, integruotis ir bandyti būti vienu elementu to kolegialaus organo. Tas elementas turi ne trukdyti, o papildyti ir padėti ir tik taip kartu iš tikrųjų galima padaryti daug svarbių ir gerų darbų. Tikiu, kad galima.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kandidate. Vienas svarbiausių etikos principų – laikytis reglamento, kuris sako, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū posėdžio pirmininkui A. Mazuroniui už suteiktą galimybę paklausti kandidato. Gerbiamas kandidate, jūs toks perfekcionistas, išsilavinęs, daug visko ir nekeičiantis darbo profilio, nors galbūt reikėtų. Tačiau, kaip čia sakė D. Kepenis, nevykdomos tarnybinės pareigos. Dabar dar prisideda dirbtinis intelektas, socialinės normos. Ar jūs galvojate, kad keisis socialinės normos ir reiks kažką keisti? Ar jūs pasiruošęs, Konstitucija ten įtvirtinta, sakote, gal keisti Konstituciją ar ką keisti iš savo patirties, ar bus jūsų iniciatyvų?
D. BEINORAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kadangi aš teisėkūros tyrimuose esu jau seniai, tai visada sakau, kad aš šiandien esu ne revoliucijos, bet evoliucijos šalininkas. Kai ypač tikrai mūsų valstybė turi jau keletą dešimtmečių gyvavimo patirties, teisės aktų leidimo patirties, sistemos tikrai sukurtos, tai šiandien, man atrodo, dabar ir teisėkūros nebereikia. Tas smagratis, aišku, užsisukęs, perpetuum mobile, tačiau, manyčiau, jį dabar jau sąmoningai reikėtų truputį pristabdyti. Dabar kas yra ta kokybė? Matyt, daugiau laiko diskusijoms, svarstymams ir aptarimams. Aš tikrai nebūčiau šalininkas naujovių, kurios atsiranda spontaniškai, greitai ir neapsvarsčius. Tikrai ir šioje srityje vis dėlto norėčiau galvoti ne apie skubėjimą, bet apie padėjimą, bet ne pakenkimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas, labai gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, profesoriau, džiaugiuosi, kad jus teko pažinti kartu dirbant Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, sėdėjote priešingoje stalo pusėje. Aš deleguotas nuo politinių partijų, jūs – nuo Lietuvos institucijų. Ir aš noriu pasakyti, kad buvote tas asmuo, kuris buvote labai gerbiamas, nes vadovavotės tais principais, kuriais ir turi vadovautis kolegialus organas, tai yra lygiateisiškumo, viešumo, nešališkumo principais. Dėl jūsų abejonių nekyla.
Bet vis dėlto būtų toks klausimas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir pasekmių politikams. Realiai, išskyrus reputacijos pasekmes, kitų pasekmių nėra. O kai kuriems tos reputacijos pasekmės visiškai nieko nevertos: toliau pažeidinėjami įstatymai, netgi auginamas populiarumas. Ar nemanytumėte, kad čia reikėtų tobulinti teisinį reguliavimą, kad tos pasekmės, kuomet Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta pažeidus viešuosius ir privačius interesus, sakykime, būtų ženkliai įtakingesnės? Ačiū.
D. BEINORAVIČIUS. Labai jums ačiū. Labai malonu, man ypač malonu girdėti teigiamą atsiliepimą dėl to, kad teko būti kartu kolegialioje institucijoje. Taip, iš tiesų pritarčiau irgi jūsų nuomonei, kad, viena vertus, šiek tiek balanso lyg ir trūktų. Matyt, būtų ir tokių nuomonių, kur sakytų, kad galbūt, atvirkščiai, per stipru, nes kartais gali būti netgi tokių pasekmių, kurios net ir teisės aktuose, na, teisės normose, tokio jau viešo pobūdžio ir imperatyviose normose aiškiai kartais negali sukelti. Matote, reputacija – kaip žmogus pažiūrės, ar ne? Kartais jį gali iš tikrųjų ir labai stipriai paveikti, ypač politikus. Labai jautri sritis.
Manyčiau, kad čia politikai gal geriau jaustų ir matytų tą situaciją, na, kiek būtų adekvatu. Galbūt tam tikras laikotarpis čia, matyt, galėtų būti tas protingiausias pasiūlymas ar sprendimas, bet vėlgi – koks čia tas, vadinasi, laikotarpis? Aš tikrai neturiu tokio recepto – ar metai, ar keleri metai. Lyginant apskritai su laisvės atėmimu, tai irgi kiekvieni metai, matyt, skiriančiam yra, atrodo neilgi, bet tam, kuriam yra skiriama, tai tie metai bėga labai ilgai.
Matyt, reikia irgi diskusijos. Tai, ką jūs pasakote, aš manau, kiekviena mintis yra reikalinga ir prasminga diskusijoje. Tai štai dėl to, matyt, vienam sakyti būtų nei atsargu, nei protinga ir galų gale tikrai negerai, kai vienas žmogus ima ir pasako, kad turi būti taip. Čia, matyt, reikia matyti ir kitą pusę, išklausyti įvairias puses ir bendrai sutarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, kai žvelgiu į jūsų turiningą patirtį, matau, kad nuo 2017 metų jūs Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys. Kaip jūs vertinate šios institucijos darbą? Vis dėlto 74 mln. mokesčių mokėtojų pinigų. Ar ta vertė sukuriama, tas grįžtamasis ryšys, na, su visuomene tikrai pasiteisina išleidžiant tokią reikšmingą biudžeto dalį? Ir kaip evoliucijos šalininkas ar jūs matote, kad evoliucijos keliu galima būtų šią instituciją reformuoti, ar reikalinga būtinai revoliucija? Tai gal keletą aspektų, kuriuo evoliucijos keliu turėtų eiti ši institucija? Labai ačiū.
D. BEINORAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Na, čia, kaip sakant, irgi, kaip sako, kokia gera medicina. Na, aišku, reikalinga chirurgija, kai jau reikalinga, bet dar geriau, kad jos neprireiktų, geriau ta prevencija.
Na, kalbant apie LRT veikimą, aš visada ir skatinu, ir kalbu, ir man atrodo labai prasminga, kad bet kuri institucija, ypač visuomeninė, turi būtinai stiprinti abipusį ryšį su visuomene. Kaip tai padaryti? Na, nuolat kuriami tie, sakykime, tiltai, statomi tie tiltai, bandoma juos stiprinti. Mano supratimu, jie atsiranda. Tai galbūt… Visada iš tikrųjų problema kyla, kai nesusikalbi, kai nepažįsti ir kai nėra to ryšio. Matyt, norint, kad ta misija būtų atlikta tokia, kokią, mes įsivaizduojame, reikia atlikti, niekaip ji nebus atlikta teisingai ir gerai, ir tinkamai, jeigu to ryšio nebus. Tai čia bet kokiai institucijai tinka, bet, žinoma, visuomeninei ypač. Tai ryšys ir su parlamentu, matyt, ir su pačia visuomene, su klausytojais. Na, manyčiau, kad čia yra tas sprendimas ir tas gydymo variantas geriausias visada.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, norėjau jums užduoti tokį visai profesorišką klausimą. Lietuvos parlamentarams yra draudžiama pedagoginė veikla, tai apima ne tik dėstymą bakalauro, magistro studentams, bet taip pat ir doktorantams. Iš tikrųjų yra problema net afiliacija kokia nors, jeigu kokį straipsnį parašai, bijo universitetas kažkaip duoti, nes, sako, čia gal bus pažeistas įstatymas. Tai skaudžiai paliečia mokslininkus, nukenčia studentai, ypač doktorantai. Čia mano asmeninė buvo tokia didelė nuoskauda. Na ir kandidatų į Seimo narius sąrašuose sunku rasti paskui mokslo žmonių, pedagogų. Jie supranta, kad jų karjerai gali iškilti didelių problemų, nes po ketverių metų būna sunku grįžti į akademinį pasaulį. Panaši problema, matyt, gydytojams su licencijomis ir panašiai. Kaip jūs matote, koks galėtų būti šios problemos sprendimas ir kokia jūsų pozicija būtų šiuo klausimu?
D. BEINORAVIČIUS. Viena vertus, man reikėtų sakyti, kad tai yra Konstitucinio Teismo doktrina, ji jau yra pagrįsta, įvertinta ir pasisakyta, tačiau, kita vertus, aš tikrai bandau suprasti ir politikus, Seimo narius, kurie yra apriboti nuo būtent tokios veiklos, kuri visiems leidžiama. Iš tikrųjų turėti tą motyvaciją būti Seimo nariais, renkamais asmenimis, tikrai kartais gali būti sunku, nes jiems apribojama ypač svarbi teisė. Ir aš galvoju, ar iš mokslo, kaip jūs sakote, ateiti, daryti penkerių metų pertrauką ir paskui vėl integruotis mūsų sistemose… Matau žmonių, tikrai yra sudėtinga ir būtų sudėtinga. Suprantu, asmeniškai tikrai suprantu tą problemą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinioji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas profesoriau, jūs dabar ir iškėlėte klausimą, matote problemą. Gal yra siūlymas, sakysime, parlamentui kai kuriuos teisės aktus, galbūt matote, kad reikėtų pakeisti, nes realiai mes matome, mokslo žmonių mums trūksta, apskritai norime aukštos kokybės, aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės galėtų gauti kvalifikuotą darbą. Ką dar jūs matote, būtent kokį teisės aktą mes galėtume keisti? Jeigu jūs jau nagrinėjote iš viso eidamas į šitą postą, galbūt matėte, kurie dalykai yra keistini? Kokia jūsų nuomonė?
D. BEINORAVIČIUS. Žinote, su tuo keitimu – visada reikia matyti tą sistemą. Čia svarbiausia. Ir jeigu yra argumentavimas… Žinote, man dabar, ką reikėtų keisti, būtų vėlgi čia stovint taip greitai atsakyti… Tai nėra lengvas klausimas. Čia labai sunkus klausimas. Manyčiau, kad visų pirma neskubėti, bet kai jau tikrai aišku, kad reikia keisti, jau tada irgi lakmuso popierėlis, kad tada jau, matyt, yra visų pritarimas ir tada toks, matyt… Tuo ir gerai yra parlamentinė veikla, nes paprastai reikia to ir kompromiso, ir susitarimo, ir palaikymo, ir labai skirtingų nuomonių. Kai atsiranda tas bendras vardiklis, matyt, iš tikrųjų čia nereikia nė teisininku būti, kad tą momentą suprastum, pajaustum ir galų gale sakytum, kad štai galų gale atėjo laikas tikrai realiai veikti.
PIRMININKAS. Ačiū.
D. BEINORAVIČIUS. Aš dar atsiprašau, galiu vieną pastebėjimą…
PIRMININKAS. Jeigu vieną.
D. BEINORAVIČIUS. …nuo ko norėjau pradėti ir visiškai pamiršau. Kadangi VTEK įstatymas reikalauja politinio neutralumo, tai noriu pasakyti, kad nepriklausau jokiai politinei partijai. O kodėl? Tiesiog labai paprasta. Kadangi esu teisininkas, tai daugelyje įstatymų yra draudžiama būti partijos nariu. Dėl to ir esu politiškai neutralus, niekur nepriklausau. Tai vėlgi galėtume galvoti, ar visur taip reikia, nes vėl jūs teisininkų, politikai, neturite.
PIRMININKAS. Dėkui.
D. BEINORAVIČIUS. Bet vėlgi čia pamąstymas… Matyt, retorinis klausimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Vieną pastebėjimą, bet esminį pasakėte. Labai ačiū. Gerbiamas kandidate, laikas baigėsi. Žinoma, dar norėtume paklausti, kokiai partijai priklausytumėte, jeigu nebūtumėte teisininkas ir nedirbtumėte institute, kadangi laiko nebėra, tai frakcijose turėsite galimybę tai padaryti.
D. BEINORAVIČIUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bus susitikimai frakcijose ir paskui apsisprendimas.
D. Kepenis dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Šitoje salėje jau ne pirmą kartą iš jaunojo kolegos iš tos pusės girdžiu klausimą, kuris, matyt, jam asmeniškai labai aktualus. Atsakymą aš jam asmeniškai jau kartą daviau. O dabar, jaunasis kolega, tikrai apsilankykite vaikų darželiuose, mokyklose, visi vaikai atsakymą žino ir jums pasakys. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4116. Atsiprašau, pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti dėl kandidato į VTEK’ą? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Ir siūloma svarstyti rugsėjo 26 dieną. Galime irgi pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū, pritarta.
14.29 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 36, 37, 40, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4116 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, kurį jau paskelbiau, – Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4116. Pranešėja… Kokia pavardė? Viceministrė V. Markevičienė. Atsiprašau, dar neišmokau.
V. MARKEVIČIENĖ. Laba diena. Finansų ministerija teikia Seimui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimus. Šie pakeitimai prisideda prie 2023 metais patvirtinto Žaliųjų finansų veiksmų plano, kuris buvo parengtas matant tiek poreikį, tiek galimybes Lietuvai tapti žaliųjų finansų lydere Baltijos šalyse ir paspartinti Lietuvos tiek verslo, tiek valstybės žaliąją transformaciją.
Įstatymas numato perkėlimą reglamento, kuriuo yra numatytas Europos žaliųjų obligacijų standartas. Jisai sudaro sąlygas tiek verslui, tiek valstybei vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir lengviau pritraukti su žaliuoju finansavimu susijusias investicijas. Tokios investicijos yra naudojamos tiek žaliosioms technologijoms, tiek žaliųjų pastatų statybai, tiek ir mokslo infrastruktūrai, taip pat padeda investuotojams turėti daugiau pasirinkimo ir padaryti informuotą apsisprendimą dėl investicijų į Europos Sąjungos žaliuosius standartus atitinkančias obligacijas.
Šiuo metu klausimas dėl to, koks yra investicijų poveikis klimato kaitai, kaip yra ruošiamasi žaliajai transformacijai, yra toks pat natūralus kaip ir klausimas apie įmonės ar valstybės finansinę būklę. Dėl to yra nustatoma standartizuota informacijos teikimo forma, kurią emitentai, norintys leisti žaliąsias obligacijas, turėtų pildyti ir skelbti. Nustatoma, kad Lietuvos bankas prižiūrėtų, kad būtų laikomasi būtent tos informacijos teikimo ir ta informacija būtų tinkama, skaidri, atitiktų Europos Sąjungos nustatytus standartus ir dėl to investuotojai galėtų jas, tas obligacijas, lengvai atpažinti, palyginti ir pasidaryti informuotus sprendimus apie tai, kur investuoti.
Reglamento įsigaliojimo data yra numatyta gruodžio 21 diena, tačiau siekiame, kad tas įstatymas būtų priimtas kuo anksčiau tam, kad mūsų tiek emitentai, tiek investuotojai, tiek prižiūrinčios institucijos galėtų kokybiškai pasirengti įgyvendinimui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis – A. Skardžius. Artūrai, klausiate, ne? Atsisakote. Gerai, A. Skardžius nebenori paklausti. Tada V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama viceministre, gaila, aišku, kad finansų ministrė nepristato šio klausimo, bet gal jūs galite pateikti skaičius, kiek per šią kadenciją Lietuva pasiskolino milijardų? Kaip jūs galvojate, kiek tie vadinamieji žalieji vertybiniai popieriai ar kiti padės pritraukti tų lėšų, nežinau, 1 mlrd., 2 mlrd., 3 mlrd.? Kaip tai atrodys? Ačiū.
V. MARKEVIČIENĖ. Iš tiesų Lietuva jau yra padariusi pažangą ir yra pritraukusi žaliojo finansavimo, kuris, pavyzdžiui, yra skirtas renovacijai. Tačiau tuo metu dar negaliojo šis standartas. Galimybė, ne pareiga, o tiesiog galimybė tam tikras obligacijas žymėti kaip žaliąsias obligacijas padės mums ir vidaus rinkoje, taip pat ir užsienio rinkose, nes tai reikš, kad mūsų obligacijos atitinka validuotą, patvirtintą standartą. Ir šiomis aplinkybėmis žinome, kad tiek finansų įstaigos, tiek fondai rūpinasi, kad jų portfelyje būtų žaliųjų finansinių produktų.
Tų žaliųjų investicijų, žaliųjų išlaidų mes tikrai turime. Ir kai tai bus ekonomiškai efektyvu, tuomet tikrai bus galima paspartinti ir žaliųjų obligacijų leidimą. Šiuo metu dažniausiai yra leidžiamos bendros obligacijos. Tačiau, kaip suprantame, ateitis ir finansų sektoriaus noras tikrai yra eiti tuo žalumo keliu. Kai kuriuose sektoriuose jau net atsiranda arba tiesioginiai, arba tokie investuotojų reikalavimai, numanomi reikalavimai, kad tam tikra investicijų dalis būtų patvirtinta klimato atžvilgiu ir būtų būtent žalioji.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Yra kas nors? Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
14.34 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3960 (dėl Miškininkų dienos) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3960. Pateikimas. Pranešėjas – J. Urbanavičius. Pateikimas. Kaip suprantu, dėl Miškininkų dienos.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau įstatymo projektą. Jo esmė yra tokia, kad trečiąjį rugsėjo savaitgalį, šeštadienį, būtų įteisinta Miškininkų diena, Miškininkų dienos šventė. Šiaip noriu pažymėti tai, kad miškininkai jau nežinau kiek metų, nuo 2000 metų, vadina Miškininkų diena, iki tol buvo Miško darbininkų diena. Visą laiką kiekvienais metais miškininkai tą dieną trečiąjį šeštadienį švenčia. Gal ir jūs esate pastebėję, tam tikruose miestuose būdavo viešos šventės, miškininkai atvažiuodavo, bendraudavo su bendruomenėmis. Ir Panevėžyje buvo, ir Kaune, ir visur kitur. Sukviesdavo gyventojus ir parodydavo įrankius, kaip jiems sekasi darbuotis miške, pasakodavo savo istorijas. Ta diena šį šeštadienį. Jei turite pažįstamų miškininkų, tikrai galite sveikinti. Jie visi mini tą dieną, jie žino, bet taip išėjo, kad ji nėra įteisinta. Gal mes visi drauge įteisintume ir jiems padovanotume tokią dovaną? Tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausti nori net penki Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, miškininke, tikrai gera iniciatyva, bet noriu paklausti. Turbūt ta situacija su miškininkais, ypač jaunaisiais miškininkais, kurie galbūt planuoja studijuoti miškininkystę, žinome, yra tikrai sudėtinga dėl studentų priėmimo ir tos studijų programos vystymo. Kaip manote, kiek ši atmintinų dienų sąraše atsiradusi šventė turės įtakos tam pokyčiui? Galbūt galėtų ministerija tai palaikyti? Turbūt ta vykdoma politika irgi prisideda prie šios šventės, ar tai bus labiau šventė, ar mažiau šventė. Galbūt tuos dalykus reikėtų suderinti, kad vis dėlto ta atmintina diena būtų tikra šventė, o ne tik kokia nors atmintina diena?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą, gerbiamas Kęstuti. Jūs buvote ir mano ministras, kai dirbome miškuose. Jums esant tos šventės būdavo labai aktyvios, telkdavo daug miškininkų. Galvoju, ir šis ministras dar turi vieną paskutinę metinę šventę, gal suaktyvins. Linkime to.
PIRMININKAS. Norėčiau pažiūrėti tą paskutinę šventę. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasiteirauti. Jūs pats informavote, kad miškininkai ir taip švęsdavo. Kai dabar nurodysime, tai jau galingiau švęs, ar kaip? Arba jau pagaliau susipras ir tie, kurie nešvęsdavo. Kam būtinai reikia pirštu besti į kalendorių ir miškininkams nurodyti, kurią dieną? Ir dar įstatymu! Tai dabar miškininkai, kurie tos dienos nešvęs, pažeis įstatymą, ar kaip?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Kęstuti, irgi geras klausimas. Aš manau, tie miškininkai kaip šventė, taip ir švęs. Ta diena jiems visą laiką bus širdyje ir darbuose įsimintina. O gal daugiau visuomenė dar žinos? Mes įrašysime į kalendorių, kad ir visuomenė prisijungtų prie tos šventės, atkreiptų dėmesį, kad yra ir miškininkai, jie daro gražius, svarbius darbus Lietuvos valstybei ir visai aplinkosaugai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Kupčinskas jau, matyt, švenčia Miškininkų dieną, nematau jo salėje. (Balsai salėje) Andriau, klausi apie miškininkų šventimą? Tuomet klausia A. Kupčinskas. Pametė kortelę jau, matyt.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Ačiū bendravardžiui, posėdžio pirmininkui, už suteiktą galimybę. Išties labai svarbu kaip atmintiną dieną numatyti Miškininkų dieną. Mes visi, kaip sakyti, ne iš kelmo spirti. Jei kuris ir nespirtas, tai, matyt, mažai spardė. Turbūt sutiksite, pranešėjau, su mintimi, kad jeigu žmona kvepia mišku, tai vyras šiek tiek kelmas? Ar nesutiksite su tuo?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Nesupratau, gerbiamas Andriau, kas kelmas?
PIRMININKAS. Jau atsakėte į klausimą? Gerai, labai ačiū. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, tikrai labai palaikau jūsų pasiūlymą, gerbiamas Justinai, kiekviena profesija turėtų būti pastebėta. Kada valdininkai varto kalendorių ir pamato tą dieną, tai tikrai jau bent tą dieną atkreipia dėmesį ir atsako į visus klausimus, ir taip toliau. Tarp kitko, medikai turi tris dienas, vadinasi, tris kartus metuose mes galime kalbėti apie sveikatą. Apie mišką, kaip matote, pirmą kartą valstybiškai kalbėsime, bet yra vienas „bet“ – ar miškininkai patys šito prašė, nori jie, kad būtų valstybiška jinai, ar jiems gerai, kaip buvo iki šiol? Aš turiu vieną tokį graudų pavyzdį. Prieš keletą metų visuomenė kreipėsi, Klaipėdos jaunieji verslininkai parodė, kad galima švęsti Kliento dieną, ir jie per dešimt metų šitą idėją taip išvystė, kad jau pasaulyje 12 šalių perėmė Lietuvos pavyzdį ir kovo 19-ąją švenčia dieną, kurią lietuviai sugalvojo, o mes Lietuvoje jos iki šiol neturime, nes va jūsų bendrapartiečiai ją užblokavo anoje kadencijoje. Ar palaikytume tokius dalykus? Jeigu visuomenė prašo, tai duokime jiems. Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF) Jeigu užblokavo, tai galima pabandyti registruoti ir atblokuoti, nėra vėlu. O šiaip miškininkai, aišku, palaiko ir džiaugiasi, tą mintį mes esame aptarę ir su buvusiu dekanu E. Bartkevičiumi, ilgamečiu Miškų fakulteto dekanu. Manau, tai pagerbtų miškininkus, prisidėtumėte ir jūs prie to pagerbimo paspausdami knopkę, jie tikrai džiaugtųsi tuo sprendimu.
PIRMININKAS. Tai ne knopkę, o mygtuką. Bet V. Pranckietis dar nori paklausti, nepabėkite.
V. PRANCKIETIS. O galite ir pabėgti. Aš labiau noriu pasakyti, kad yra svarbu turėti Miškininkų dieną vien tam, kad būtų sureikšminama miškininko profesija ir miškininkai turėtų tą profesiją labai labai garbingai ir toli nešdami, stabdyti visą populizmą galų gale, kad būtų jie matomi. Ta diena būtų ir skirta tam, kad jie būtų labiau matomi. Linkiu sėkmės įgyvendinant pačios dienos minėjimą ir, žinoma, kad profesijos viešinimas ir žinių skleidimas taptų nuolatiniu veiksmu, o ne tiktai per Miškininkų dieną. Atsakymo čia nebus.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Profesoriau, prisijungiu prie jūsų pasisakymo.
PIRMININKAS. Gerbiamas Justinai, dar nepabėkite. Dar vienas klausimas, paskutinysis, apibendrinantis. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū A. Mazuroniui už suteiktą galimybę paklausti miškininką Justiną. Jis – šaunuolis, išgyvena, kiek aš atsimenu, jau dešimtmečius dėl miškų, dėl miškininkų, nes tai labai garbinga, reikalinga profesija. Man artima Biržų giria ar Šimonių giria. Aišku, daug, kiek aš girdžiu, čia kolegų pavydo, nes jiems daugiau būtų dykumos šventė, o ne miškų. Tai miško dvasia yra ta, kuri turi mus lydėti ir pakrauti energija. Gerbiamas Justinai, iki kiek procentų galima padidinti Lietuvoje miškingumą?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). O čia jau rimtas, rimtas klausimas, Valdemarai. Mes, miškininkai, tai norime, žinote, kuo daugiau, kad tas miškingumas didėtų, bet, matyt, reikia ir duoną valgyti, ir derlių auginti. Mes tai suprantame, kur yra žemės tokios apaugusios, sunku ūkininkauti, tai mes visą laiką skatiname, kad tai taptų mišku, o mes galėtume džiaugtis ir grynu oru, ir gamta gražia.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Justinai. Dabar jau atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už siūlomą projektą pasisako G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai dėkoju kolegai už šį įstatymo projektą. Jūsų iniciatyva ir rodo, kad miškininkų bendruomenei yra svarbu, kaip ši diena bus įteisinta. Kitų profesijų, tokių kaip, tarkime, Medicinos darbuotojų, Energetikų diena taip pat yra šiame įstatyme, tai yra ir dėmesys toms visoms profesijoms, ir pagarba tų profesijų atstovams, darbuotojams, o dėmesio ir pagarbos tikrai žmonėms niekada per daug nebus. Tai aš labai palaikau ir kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuoti prieš įstatymo projektą kvies K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, tradiciškai neneigiu bet kokios profesijos svarbos, na, bet visos profesijos svarbios. Autošaltkalvio profesija yra bloga, nesvarbi, kiekvienas susidūrėme, kirpėjo – niekam tikusi, susidūrėme, sekretorės – niekam tikusi, susidūrėme. Profesijų yra tūkstančiai, netgi dešimtys tūkstančių, tai dabar gal surašykime visas jas į kodeksą ir po šimtą kitą tame kodekse paskirkime kiekvienai metų dienai. Bet toks selektyvus profesijų rankiojimas ir kišimas į kodeksą (taip, tas įstatymas tapo kodeksu, nes jame yra jau ne 100, o daugiau profesijų) devalvuoja tas profesijas ir visiškai nuvertina tas, kurios neįrašytos, ir sukelia galimybę reikštis. Ar tikrai reikia mums tokio kodekso? Ką tik buvo pasakyta, labai gerai pasakyta, kad profesijos, kurios nori, nutaria pačios, kada kokią dieną švęsti, ir švenčia. Ir pagarba. Labai gerai, kad švenčia, kreipiasi į savo rajono savivaldybę ar dar kažkur, padaro renginius, viskas puikiai vyksta. Dabar kas nuo to į gera pasikeis? Šiandieną svarstant šitą klausimą viena labai svarbi moteris gražiai pajuokavo: tik kad Seimo nariai tą dieną galės viešai sveikinti savo feisbukuose tuos asmenis. Tiktai tiek, tik dėl to? O autošaltkalvių tai nebesveikinsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti, už tokius egzistencinius klausimus. Išklausę jų apsispręsime dėl įstatymo projekto, kadangi jau yra balsavimo intervalas. Kas pritariate ką tik pristatytam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kokią nors kitą nuomonę, kaip K. Masiulis, balsuojate arba prieš, arba susilaikote, arba išvis nebalsuojate.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Tuoj apsispręsime dėl komitetų tik. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime.“) Galime, pritarta. Ir siūloma svarstyti spalio 1 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Prašau. Per šoninį mikrofoną gerbiama A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Labai džiaugiuosi, kad pritarėme. Ir aš norėčiau K. Masiuliui dar atsakyti kaip repliką. Labai svarbi šita diena, nes būtent tremtiniai irgi ir Sibire kirto miškus, ir čia grįžę jie iš esmės niekur kitur neįsidarbino, tiktai miško ūkiuose pjovė miškus. Tas darbas yra tikrai labai sunkus, alinantis ir aš tikrai džiaugiuosi, kad tie žmonės galės dabar švęsti šią dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kad džiaugiatės. Kadangi yra balsavimo intervalas, dar dėl vieno projekto… Dabar dėl šito dar pareplikuoti norite, Aiste? Tai paskutinė replika. Sutariame, taip? Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog nespėjau paspausti mygtuko. Norėčiau įskaityti balsą.
PIRMININKAS. Įskaityti jūsų balsą už. Gerai, įskaitome jūsų balsą už.
14.48 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 36, 37, 40, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4116 (pateikimo tęsinys)
Dar dėl vieno projekto, Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4116, kuris buvo pristatytas, turime apsispręsti balsuodami. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
14.48 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3889 (dėl Pasaulinės meno dienos) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo vėlgi vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3889. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, mano teikimas yra grįstas ta aplinkybe, kad iki šiol minėta ir švęsta Kultūros diena, tai yra balandžio 15 diena, buvo susieta su Rericho pakto įteisinimu ir lygiagrečiai visada buvo vadinamoji taikos vėliava. Rericho paktas, kaip žinome, savo dvasia buvo kaip ir teisingas visų komunistų ar panašių ideologų metodas: kalba viena, o daro kita. Taigi Rericho pakto esmė buvo, kad karo metu yra saugomi paminklai, nebombarduojamos šventovės ir taip toliau, ir taip toliau. Ir kas atsitiko, kai profašistinė Rusija prieš dvejus su puse metų (jau daugiau dabar) užpuolė nepriklausomą Ukrainą? Visi tie gražūs lozungai ir žodžiai virto griuvėsiais. Maža to, Donbaso vadinamieji separatistai arba tie patys fašistų rusų satelitai tą taikos vėliavą (tie trys taškai apskritime, mes ją taip pat keldavome Seimo kieme) pasiskelbė kaip savo ženklą ir šita vėliava pasauliui rodo, kad jie yra taikos nešėjai.
Taigi turbūt kiekvienas sveiko proto žmogus ir iš tikrųjų suprantantis tos išdavystės esmę nebegali tapatintis su šia diena arba su šiais ženklais, arba su ta vėliava. Na, vėl tokia kebli situacija, kaip mes čia dabar neva panaikinsime Kultūros dieną. Bet iš tikrųjų išeitis yra labai kompromisinė ir tikrai verta dėmesio. Svarbiausia, kad de facto ši diena, kurią aš dabar pristatau, tai yra Pasaulinė meno diena, Lietuvoje jau yra minima ir švenčiama. Kultūros ministerija jau prieš dvejus metus paskelbė ir faktiškai visos įstaigos tikrai tą dieną mini kaip Pasaulinę meno dieną, kas iš esmės yra ir Kultūros diena, nes tai faktiškai yra sinonimai. Kad regionų kultūros centruose žmonės, švenčiantys balandžio 15 dieną, nenustotų tos tradicijos ir nereiktų jiems keisti kažkokios datos, mes siūlome tiesiog pakeisti tos dienos pavadinimą, juolab kad Pasaulinė meno diena yra taip pat UNESCO pripažinta ir jinai yra sietina su pasaulinės šlovės dailininko Leonardo da Vinčio gimimu.
Toks mano prašymas, toks kreipimasis ir prašau pritarti šio įstatymo pakeitimui po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, na, mes sėdime vienoje valtyje, dirbame viename komitete, bet aš tikrai nenorėčiau sutikti, kad tie du paminėti žodžiai yra sinonimai. Tikrai apie tai daug kas yra rašęs įvairiausių studijų, pavyzdžiui, K. Stoškus yra puikiai išaiškinęs šitų dviejų žodžių santykį, kad menas yra daug siauresnė… apima siauresnį turinį. Bet jūs šiandien tarsi išsakote mintis, tai yra ministro S. Kairio šį pavasarį išsakytą tą tokį įgeidį savo pranešime, kad reiktų pakeisti šitą dieną. Bet jūs pats šiandien pasakėte, kad UNESCO Generalinės konferencijos 40-ojoje sesijoje 2019 metais jau yra pripažinta Pasaulinė meno diena, ir dabar mes tarsi šitą dieną iš naujo pripažįstame, tokį dalyką, kuris yra. Tada UNESCO generalinė direktorė puikiai…
PIRMININKAS. Laikas! Kolega, laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …išaiškino šitos Pasaulinės meno dienos prasmę. Ar mes ne per daug kartais bijome tų sąsajų su Rusija, nes jūsų argumentas rimtas…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …bet jų pasaulyje, šito agresoriaus, viskas yra propagandos dalis. Bet ar čia reiktų sieti? Tada mes turėtume…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, 40 sekundžių viršijote, beveik dvigubai. Su visa pagarba.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas daktare Stasy Tumėnai, aš tikrai nebijau, apskritai mažai ko bijau gyvenime, juolab ko nors iš politinio lauko. Sąsajų su rusais, tiksliau, su Rusijos valstybe, šita teroristine ir žudančia žmoniją ir kultūrinį paveldą, reikia ne bijoti sąsajų su ja, o tiesiog neturėti jokių sąsajų, nes bet kokia sąsaja mus daro kolaborantais arba, na, blogiausiu atveju arba geriausiu atveju pritariančiais arba nutylinčiais tai, ką jie daro.
Aš visiškai nesutinku, kad tai yra vien tik ministro įgeidis, kaip jūs pasakėte kažkodėl taip labai nepagarbiai, bet tai yra, sakysime, pasiūlymas, kuriam aš absoliučiai pritariau, ir mūsų komitete buvo apie tai kalbama, ir ne pernai, o jau užpernai, ir jūs nė vienas, įskaitant ir jus, tamsta, neprieštaravote tokiam pakeitimui. Galbūt nebuvo tokio sutarimo, kad mes čia visi organizuosimės ir registruosime, bet aš manau, kad atėjo laikas tiesiog tai imti ir formaliai pakeisti.
O dėl filosofinės diskusijos, kas yra menas, o kas yra kultūra, žinote, čia kaip kiaušinis su višta. Priminsiu, kad Lietuvoje yra kultūros ir meno premijos – tiek nacionalinė, tiek ir vyriausybinė. Tai vėlgi tada klausimas: tie, kurie užsiima menu, yra kultūros žmonės ar ne? Arba kultūra, na, taip, nebūtinai yra menas. Bet vėlgi šiuo konkrečiu atveju aš tikrai manau, kad verta apsispręsti.
Ir vėl dar kaip vieną pasiūlymą, galbūt čia jau kitam kartui, jau nebe šiandien. Kalbant apie mūsų Lietuvos kultūros dienos įprasminimą, aš tikrai labai siūlyčiau tą dieną paminėti rugsėjo 22 dieną. Jeigu jums ką nors sako ta diena. Tai yra mūsų genijaus M. K. Čiurlionio gimimo diena. Ir tai būtų Lietuvos kultūros diena, kas iš tikrųjų atitiktų ir mūsų sampratą, ir tą mūsų pagarbą šiai asmenybei ir šiam genijui.
O dėl UNESCO įprasminimo, tai ta pati Kultūros diena, apie kurią čia mes dabar kalbame, balandžio 15 diena, taip pat buvo jau seniai pripažinta UNESCO. Bet tikrai ne viskas, kas yra UNESCO pripažinta, yra sveikintina ir toleruotina. Aš primenu, kad ten taip pat nemažai toji pati teroristinė valstybė Rusija turi galių ir per juos taip pat galimai ta propaganda, ir ne galimai, o faktiškai, kartais būna ir viešinama.
Aš labai labai dėkoju jums iš anksto už savo nuomonės pakeitimą. Aš tikiuosi, kad aš jus įtikinau, nes palikti dabar tą taikos įprasminimo arba Donbaso pripažinimo vėliavą ir dieną būtų tiesiog nedovanotina.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Jeigu glaustai ir klausimą, ir atsakymą pavyktų formuluoti, nes daug užsirašiusių paklausti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas trumpas. Ar aplinkinės šalys irgi dabar švęs Meno dieną, ar jie vis dėlto švęs Pasaulinę kultūros dieną?
Ir kitas klausimas. Jūs kalbėjote apie vėliavą. Tai jūs siūlote pakeisti ir vėliavą, skirtą Pasaulinei kultūros dienai, į kitokio formato, jeigu teisingai supratau?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau tą vėliavą apskritai uždrausti arba jos tiesiog neberodyti niekam, nes, kaip ir paminėjau, ta vėliava yra diskredituota ir būtų neatleistina mums ją dabar laikyti juo labiau kultūros simboliu. Toji kultūra, kuri negali būti kultūra, kuri ateina iš fašistinės Rusijos, niekaip negali būti toleruojama Lietuvos valstybėje. O kad kitos užsienio šalys švenčia ar nešvenčia, tikrai nesu įpareigotas nei to žinoti, nei kaip nors sekti tuos dalykus. Mes esame Lietuvos Respublika ir tikrai mes čia įstatymus priimame tokius, kurie atitiktų mūsų Lietuvos ir saugumo koncepcijos, ir visus principus.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Du klausimai. Paklausiu taip. Kodėl vis dėlto reikia pasauliniu mastu įtvirtintą datą, ministro patvirtintą datą dar įtvirtinti įstatymu?
Antras klausimas būtų su tuo susijęs. Ar yra kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar dar kur nors, taip pat kartojama tokios datos įstatymu?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Apie įprasminimą kokių nors atmintinų dienų. Matote, gerbiamas kolega, žmonės ne vien dešra yra sotūs ir ne vien tiktai kokiais nors kitais keistais dalykais, ir duona taip pat. Yra dar ir simboliai, kas yra labai labai svarbu. O kultūra, kurios apskritai tu negali pačiupinėti ir kaip nors jos įprasminti, nebent tai bus materialus koks nors paveikslas, yra valstybės siela, kaip aš vadinu, ir tautos garbė. Ir kiekviena valstybė sprendžia, kas jai yra siela, kas jai yra garbė, jeigu, aišku, žmonės apskritai išpažįsta tokias substancijas kaip siela ir garbė.
Taigi, tos atmintinos dienos arba datos kažkam yra brangios, kaip ką tik prieš tai nuskambėjusios, jos apima ne tiktai tuos, kurie ateina grybauti į mišką, bet taip pat mūsų partizanų visą istoriją ir taip toliau. Taigi, tai yra platesnė sąvoka. Iš tikrųjų, jeigu mes atsisakytume apskritai visų įsimintinų arba atmintinų dienų, mes taptume tiesiog keturkojais, kuriems svarbu yra bliūdelis kažkokio vandens ir kokio nors ėdalo. Tai aš manyčiau, kad ne visai sutikčiau su jūsų nuomone.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, kad jums neliktų tokių blogų asociacijų, aš siūlau dar papildyti ir išvis iš kalendoriaus išbraukti balandžio 15 dieną, kad jums iš viso nebūtų jokių asociacijų. Bet galimai, sakyčiau, galėčiau sakyti, kad jūs šiek tiek užsiimate propaganda, nes aš skaitau kitą informaciją, kad 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų istorinių paminklų išsaugojimo ir ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena. Tai man pasakykite, kada savo profesinę šventę, tarkime, galės švęsti kaime darbuotojas, einantis kultūros darbo organizatoriaus pareigas?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Tikrai man neliks jokių nuoskaudų ir jūsų klausimas nepakeis mano nuomonės. Labai ačiū, kad bent šiandien pasidomėjote, kas buvo atsitikę balandžio 15 dieną tų metų, nes iš tikrųjų mes tą dieną minėjome daugelį metų. Aš apie tai ir kalbu, kad pati idėja tuomet pasirašyto fakto yra visiškai diskredituota ir kad jeigu jūs pasidomėtumėte istorija ir pasiskaitytumėte to paties N. Rericho visą gyvenimo aprašymą ir visos tos organizacijos, ar ne? Ir visų tų žmonių, kurie čia dabar ir šiais laikais atvažiuodavo į Lietuvą ir dalyvaudavo, vadinasi, mūsų Kultūros dienai skirtuose minėjimuose ir taip toliau, jūs pamatysite, kad jie yra tiesiogiai susiję su specialiosiomis slaptosiomis Rusijos, o tuomet galbūt ir Sovietų Sąjungos, tarnybomis. Ir ne, ne visi, žinoma, kad tie žmonės, kurie gyvena kaime arba švenčia, tai jie nieko bendro neturi. Bet, žinote, kai tu nežinai… Čia kaip su kapinėmis, kai tu darai šokius nežinodamas, kad po tavimi yra kaulai palaidoti. Čia yra lygiai tas pats, aš suprantu, kai tu nežinai, tai tu negali už tai atsakyti, kai tu žinai, kad tu ant kaulų šoki, ar ne? Na, turbūt jau tuomet kai kas turėtų pasikeisti ir žmoguje. Žinoma, tie, kurie dabar sužinos, su kuo siejama ta Kultūros diena, turbūt maloniai sutiks ir pakeisti tą arba tą pačią dieną.
Pasaulinė meno diena tikrai niekur nedingo ir tikrai Leonardas da Vinčis niekaip nebus susietas su jokia propaganda. Aš paminėjau šiandien, jeigu tikrai trūksta tos dienos konkrečios, tai M. K. Čiurlionis yra ta asmenybė, kur Lietuvoje mes tikrai dar ne viską padarėme, kad apie jį žinotų ir kad jo atmintis būtų kiekvieno kultūrą išpažįstančio žmogaus širdyje. Taigi rugsėjo 22 dieną kviesčiau kartu pasirašyti irgi tokį galbūt teikimą ir būtent tą dieną paskelbti Lietuvos kultūros diena, Lietuvos ir pasaulio.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasiūlymą kalbės A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Tikrai aš pritariu, kad būtų paskelbta Meno diena, nes ne visi kultūros darbuotojai, kaip sakyti, ne visi menininkai dirba kaip kultūros darbuotojai. Kaip žinote, dabar lietuviai yra tikrai labai gabūs, vieni dirba medikais ir kuria eiles, kiti – teisėjų irgi kaip hobis, eina ir piešia, ir manau, kad tie žmonės visi turi teisę švęsti šią dieną. Manau, čia platesnė net yra sąvoka, aš galvoju, nes menininkas yra žmogus, kuris turi ir kitą profesiją, tai, kaip matote, ir liaudies menininkų kiek yra, ir pas mus kiek parodų atvažiuoja, kurie žmonės užsiima menu, bet turi kitas specialybes. Tai tikrai labai dėkinga už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą kalbės S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, komiteto pirmininkas čia išsakė rimtą argumentą, kad Rusija daug ką pavertė savo propagandos dalimi, ir tai atitinka faktinę tikrovę. Bet aš vis tik abejoju, ar tai yra pakankamas teisinis pagrindas tą Kultūros dieną Lietuvoje keisti Pasauline meno diena. Nes jeigu tai būtų padaryta, tai čia jau V. Giraitytė minėjo 1935 metų Rericho paktą, tada mes tarsi išduodame tas idėjas, kurias pasirašė prezidentas F. Ruzveltas, tada Romos popiežius, garsūs mokslininkai A. Einšteinas, rašytojai R. Tagorė, T. Manas, Bernardas Šou. Vienas dalykas.
Antras dalykas, paskatintume mes atsisakyti Rericho pasiūlytos Taikos vėliavos ir vėliau atsiradusių Taikos vėliavos švietimo institucijų, kurios pagrįstai Lietuvoje didžiuojasi turinčios Taikos vėliavos tą statusą. Čia yra, manyčiau, irgi toks tradicijos pažeidimas, Lietuva turėtų tada atsisakyti ir 2015 metais jai įteiktos Taikos vėliavos, Taikos Respublikos vardo. Būtų kažkaip nesolidu, kad būtų griaunamos šitos tradicijos.
Manau, kad šitas siūlymas nėra pakankamai argumentuotas, neatitinka objektyvios teisinės realybės, ardantis tradiciją ir prieštaraujantis tiesiog protingumo principui. Jeigu eisime tuo keliu, mes turėsime atsisakyti ir Gegužės 1-osios, kurią švenčia Rusija. Manyčiau, nereikėtų taip lygiuotis ir lyginti šitų dalykų. Šiaip jau aš linkęs nepritarti šitai idėjai, nes Pasaulinė meno diena ir dabar yra švenčiama ir minima. Ačiū.
PIRMININKAS. Nepykite, kolegos, nepykite, nebūkite pikti. Apie kultūrą, apie meną šnekame – teigiamus dalykus, o jūs taip piktai į viską žiūrite. Išklausėme visų pasisakymus. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 37, prieš – 4, susilaikė 22. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 1 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną K. Masiulis nori dar kažką pareplikuoti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Dvi pastabas aš po šito balsavimo. Aš dar kartą noriu pasakyti savo poziciją. Mano pozicija paprasta: visos dienos gerbtinos, viską galima švęsti, nereikia to įstatymais tvirtinti.
Antras dalykas, dėl ko aš noriu išreikšti nusistebėjimą. Čia buvo kalbama apie meną, kultūrą, tačiau buvo pasakyti tokie dalykai, kurie, matyt, su kultūra nelabai daug ką bendro turi. Aš buvau išvadintas bedvasiu, keturkoju ir panašiai. Man buvo priskirti žodžiai, kurių aš niekados nesu sakęs, kartojęs, ir dar tos pačios partijos draugo. Na, kažkaip… Ačiū Dievui, čia tikrai aukšta kultūra ir didelis meniškumas buvo tas pasisakymas.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, jūs ne pirmą dieną politikoje, jūs gi žinote, kad viską, kas geriausia, tik iš partijos draugų ir gausite.
Dar R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiuo klausimu aš pasidomėjau prieš gerą savaitę. Žinojau, kad ateis į šią salę, susisiekiau su kolega, draugu, bičiuliu iš Latvijos (Kultūros ministerijoje dirba) ir sakau: mūsų salėje bus toks klausimas ir panašiai, nes dėl to ir dėl to, tokia motyvacija yra. Buvo padaryta pauzė ir jisai kultūringai sako: matyt, yra nesusipratimas.
Dabar taip. Kultūringas žmogus vadinsis meningas žmogus, kultūros pasas bus menų pasas, Kultūros komitetas – Meno komitetas, kultūros estetika – meno estetika, kultūros centras – meno centras, kultūros paveldas – meno paveldas. Galime eiti toliau ir toliau, ir toliau. Aš galvoju, visas pasaulis švenčia tą Kultūros dieną ir net į galvą niekam nešauna, nes tų karų būna įvairiose valstybėse ir panašiai. Jeigu atsidurs ta vėliava su kultūros pavadinimu, tai ką, visas pasaulis puls keisti kiekvieną žodį? Mes, kolegos, jau einame tiesiog į visišką paranoją. Pagalvokime iš tikro, ar adekvačiai elgiamės. Su visa pagarba jums, pirmininke. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis šiuo klausimu repliką išsakys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū. Bet ilgą repliką, jeigu galima.
PIRMININKAS. Ypatingą repliką.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties gal čia per daug tų aistrų užsikūrė ir tikrai nėra čia toks ypatingas įvykis, bet aš tikrai nesutiksiu, kad mes turime nekreipti dėmesio į karus, į agresorius, kurie diskredituoja tuos… Čia lygiai tas pats kaip su Komunistų partija, kuri buvo nusikalstama savo prigimtimi, savo esme. Taip pat galime sakyti: ne, pone, aš dabar jūsų neklausiu ir tikrai netikrinu, ar jūs buvote Komunistų partijos narys, ir dabar visus. Ne, ne visus, bet iš principo mes kalbame apie moralę ir mūsų valstybės požiūrį į visus tuos dalykus. Žinoma, žmonės klysta, žmonės renkasi savo gyvenimo kelią ir žmonėms galbūt tikrai kartais atrodo, kad vienu ar kitu atveju reikia elgtis taip. Lygiai taip pat su ta vėliava, kaip čia jūs dabar sakote, negi mes ją išmesime, mums čia padovanojo. Žinote, mieli ponai, maža kas ką padovanoja, ar ne? Jūs turite taip pat vis dėlto įvertinti ir pasikeitusias aplinkybes, ir savo istorinį indėlį į tai, kas vyksta. Jei jūs galvojate, kad mums reikia sėdėti, apie tai niekada nekalbėti ir laukti, kol pasibaigs karas, aš su jumis tikrai labai nesutinku. Gerbiamas daktare Stasy Tumėnai, aš jus visada gerbiu kaip lituanistą ir žodžio žmogų, kuris mus visus pataiso, bet aš negaliu nutylėti, kai jūs pavadinote Dž. B. Šo šou. Bernardas nėra šou, ar ne? Juolab nėra šuo.
Gerbiamas Kęstuti Masiuli, aš labai atsiprašau, jei jus įžeidžiau savo metaforomis. Menas ir kultūra, beje, taip pat yra grįsti metaforomis, ar ne? Juk galima tą patį pasakyti ir tiesmukiškai, įžeidžiant, bet galima pasakyti taip, kad ir visi kiti suprastų. Tai buvo tikrai ne jums asmeniškai skirta. Aš tą tikrai tikrai nuoširdžiai pripažįstu ir sakau: jei aš jus įžeidžiau, aš atsiprašau. (Balsas salėje) Ne, čia nebuvo asmeniškai. (Balsas salėje) Jūs sakote. Aš sakau – ne, tai čia ginčysimės. Aš jums atsakymą daviau, bet aš ne jums asmeniškai taikiau šias metaforas. Metafora taip pat yra vienas iš simbolių, kai žmonės gali pasakyti nebūtinai tiesmukiškai. Gyvenimas nėra juodai baltas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas, baigiame. (Balsai salėje) Kai sakome replikas apie Komunistų partiją, siūlyčiau atsargiai tą daryti, gerbiamas Vytautai, nes net ir kai kurie kolegos iš jūsų partijos gali supykti dėl tokių replikų. (Balsai salėje)
Prašau, paskutinė Vilija, ir viskas, neleisiu niekam. Skųskite, kam norite. Vilija, ir viskas. Skųskite kam norite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Nemanau, kad mane skųsite. Aš tiesiog prisiminiau vieną juoką. Nemažai man per visą savo karjerą teko bendrauti ir su užsienio parlamentų nariais. Yra toks populiarus juokas. Sako, yra trys priešų rūšys: priešas, didelis priešas ir partijos draugas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai aš ir bandžiau pasakyti. Žiūrėkite, baigėsi balsavimo intervalas. Aš, naudodamasis posėdžio pirmininko teise, pratęsiu dėl likusių kelių rezervinių klausimų ir baigsime šios dienos darbotvarkę.
15.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Turizmo pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4124 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Turizmo pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4124. Pranešėjas – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sako, viską žinote, skaitėte. Kaip matote, nepaisydami, kad iki kadencijos pabaigos liko nedaug laiko, siūlome tvirtinti Ekonomikos komiteto Turizmo pakomitečio pirmininką L. Savicką. Tai opozicijos atstovas. Jei būtų valdančiųjų atstovas, tikrai to nesiūlyčiau, bet mes opoziciją labai mylime, tikimės, kad ir jūs visi taip pat. (Šurmulys salėje) Tuo labiau kad čia išryškėjo visokių problemų. Tikimės, kad Turizmo pakomitetis sugrąžins oro balionus virš Vilniaus ir dar kitų gerų darbų nuveiks. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Jurgi, jūsų nori klausti net du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū vėl bendravardžiui ir posėdžio pirmininkui už suteiktą galimybę paklausti. Gerbiamas Jurgi, vakar vyko Ekonomikos komiteto posėdis. Mes žinome, kaip su tais pakomitečiais vyksta, kokios čia intrigėlės ir visa kita. Jūs apie turizmą ir oro balionus taip gražiai atsiliepėte, bet, aš manau, vertinkime ir R. Petrauskienės rūpestį dėl dirbtinio intelekto ir siekio jau pusę metų įsteigti Dirbtinio intelekto pakomitetį. Aš žinau, kad čia buvo tam tikrų susikirtimų dėl keliukų, dėl visų kitų dalykų. Nebuvo praleistas tas Dirbtinio intelekto pakomitetis. Vakar aš oficialiai, dokumentuotai, paklausiau gerbiamo L. Savicko, kaip jų frakcija dabar, ar palaikys? Turizmą jau palaikė ir tapo, palaikysime mes, ar jie dabar palaikys Dirbtinio intelekto pakomitečio steigimą? Tiesiog aš noriu visus garbingo parlamento narius informuoti apie tokią aplinkybę, kad čia nebūtų vien tokios kalbos po balkonu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, ar ką nors atsakysite? (Balsai salėje) Ne, vėliau, replikos vėliau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl minėto Dirbtinio intelekto pakomitečio, jeigu bus Ateities komiteto atitinkami teikimai, peržiūrėsime kvotas ir spręsime. Dabar aš tiesiog teikiu tai, kas yra tinkamai įforminta, atitinka kvotų paskirstymą frakcijoms, o toliau žiūrėsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Domai, dar paklauskime vieną klausimą ir gal tada, gerai? Dar klausia R. Šarknickas. Prašom. Robertai, prašom klausti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Vakar Seimo Didžiajame (vidiniame) kieme įvyko prasmingas, didelis koncertas „Lopšinė gimtinei ir motinai“, skirtas Lietuvai, poetui J. Marcinkevičiui. Matėme iš įvairių Lietuvos miestų atvykusių žiūrovų, tai dar kartą akcentuoja, kas yra poetas J. Marcinkevičius. Norėjau paklausti dėl atmintinų dienų paties vilkinimo proceso. Kiek dar vilkinsite būtent J. Marcinkevičiaus projektą dėl atmintinų dienų, kad jo metai būtų paskelbti 2030 metais, kai jam sueis lygiai 100 metų? Pateikimo stadija jau pereita. Jūs jau tada minėjote, kad bus, bet atėjo vasaros laikas, praėjo, vilkinimas toliau tęsiasi. Gal galite pasakyti, ar galima tikėtis, kad darbotvarkėje atsiras šis klausimas?
PIRMININKAS. Čia ne darbotvarkę pristato.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai įdėmiai mąsčiau, koks ryšys jūsų klausimo su Turizmo pakomitečiu, bet nepykite, niekaip negaliu to ryšio nustatyti. Jeigu komiteto pirmininkas kažkokį projektą vilkina, jūs galite jį iškviesti į Seimo tribūną, kad atsakytų į atitinkamus klausimus, ar kažkaip kreiptis. Vis dėlto kalbėkime apie projektus, kurie yra teikiami.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Jurgi, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. D. Griškevičius kažką dabar norėtų replikuoti ir apsispręsime.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš tik norėjau sureaguoti į gerbiamo kolegos A. Kupčinsko klausimus Jurgiui. Atkreipiu dėmesį, gal nežinojote, kad J. Razma nėra Demokratų frakcijos narys, todėl keista, kad kolegos J. Razmos klausėte demokratų kompetencijos klausimų. Tai vienas dalykas. Ir antras dalykas, lūkesčiai yra viena, bet yra kvotos, tai nereikia to pamiršti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalba V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Būčiau gal nepasisakęs, bet pranešėjo kalboje išgirdau pasakymą apie oro balionus. Sutinku, kad juos reikia sugrąžinti. Oro balionų nėra mūsų padangėje ne dėl to, kad įstatymai neleidžia, ne dėl to, kad kažkokios ministerijos tvarkos neleidžia, bet dėl to, kad institucija, kuri prižiūri, kad tie oro balionai skristų saugiai, tiesiog nesudaro galimybių, kad jie skristų. Tikiuosi iš ten visų patvirtintų žmonių, kurie už tai bus atsakingi, kad į šitą klausimą pažiūrės rimtai ir imsis rimtų veiksmų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui? Galime.
Svarstymas, diskusija. Nenustebčiau, kad ir diskutuojančių nėra. Diskutuoti nenori niekas. Po svarstymo dėl motyvų nekalbama. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nė dėl vieno iš straipsnių nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti 1 ir 2 straipsniams? Galime. Priėmimas viso. Pasisakymai dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam nutarimo projektui, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-4124 ) priimtas. (Gongas)
Ar tikrai labai trumpą? Gerai, prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi tie rezervo klausimai šiek tiek susimaišė, tai šiek tiek suklydau dėl to, bet esmės tai nekeičia. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Prašom įskaičiuoti mano balsą už, nes neužsidegė mygtukai.
PIRMININKAS. Įskaičiuosime balsą už.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4123 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4123. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektas labai trumpas. Tiesiog juo siūloma į Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos sudėtį įrašyti Ž. Pavilionį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausimų paklausti nėra norinčių. Dėl motyvų po pateikimo taip pat nenori kalbėti niekas. Bendru sutarimu galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Girdžiu, sako, negalime, tai balsuojame, kas po pateikimo pritariate. Na, jeigu kažkas sako ne… (Balsai salėje) Tai jūs ten kitais būdais išsiaiškinkite.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo gal bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Ne, girdžiu, nori balsuoti. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate nutarimo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas kitą nuomonę turite, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimas, nutarimo projektas iš dviejų straipsnių. Dėl nė vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu abiem straipsniams pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta. Viso priėmimas. Nenori kalbėti niekas dėl motyvų. Balsuojame, kas pritariate nutarimo projektui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-4123) priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4122 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir dar vienas darbotvarkės klausimas, rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4122. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia iš esmės projekte nėra jokio naujo dalykinio turinio, tik L. Mogenienės pavardės tikslinimas, taip pat E. Zingerio ir Ž. Pavilionio pareigų patikslinimas, visiškai formalūs pakeitimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Nėra Seimo narių, kurie norėtų jūsų paklausti. Dėl motyvų po pateikimo nenori šnekėti niekas. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Tai kokia ta pavardė?“) Tai klausti reikėjo, pristatė ką tik, atidžiai reikia klausyti. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame.
Svarstymas. Diskusija. Ar nori kas nors dalyvauti diskusijoje? Nenori dalyvauti niekas diskusijoje. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektas iš penkių straipsnių. Dėl nė vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti visiems penkiems straipsniams? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, kaip nors kitaip balsuojate, kas nors išvis nebalsuojate.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai ir visi 63 balsavo už. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-4122) priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Seimo savaitės (2024-09-16 – 2024-09-20) – 2024 m. rugsėjo 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios rugsėjo 16 diena, posėdžių darbotvarkės pristatymas. Pranešėjas – J. Razma, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Turbūt pradžiuginsiu, kad kitos savaitės darbotvarkės taip pat planuojamos nelabai ilgos. Žinoma, jeigu mes taip talentingai tęsime kaip šiandien, tai jos gali tapti ir ilgėlesnės. Pradėsime antradienį apsispręsdami dėl Seimo sesijos darbų programos, ją, tikiuosi, galėsime priimti. Keletas projektų svarstymo stadijos. Vyriausybės pusvalandis kol kas neapibrėžtas. Galite siūlyti, kokių ministrų pasisakymų labiausiai pageidaujate. Po pietų pertraukos – Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę, tai čia daugiausia opozicijos atstovų projektai, Demokratų frakcijos, socialdemokratų.
Ketvirtadienį vienas priėmimas ir toliau keletas pateikimų, darbotvarkės trukmė panaši planuojama kaip ir šiandien.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Taupydamas brangų laiką, gal jūs atsimenate mano klausimą dėl darbotvarkės ir į jį galėtumėte dabar atsakyti, ar galėtų projektas dėl J. Marcinkevičiaus atsidurti svarstymo stadijoje? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes kruopščiai neatidėliodami įtraukiame į darbotvarkę visus projektus, jeigu yra komiteto išvada. Tikrai nė vieno projekto nesu kaip nors užlaikęs. Šiuo atveju, matyt, kaip jūs minėjote, pateikimas yra įvykęs, bet turbūt komitetas dar neapsvarstė ir neprašo įtraukti į darbotvarkę. Pasidomėsime, bet čia prie mikrofono turėtų prieiti ir atsakyti gerbiamas komiteto pirmininkas, ne aš.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų čia nėra pasisakoma. Bendru sutarimu pritariame. Taip? Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas.
Registruojamės. Taip, taip, būtinai, na kaip, žinoma.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Vakarinis rugsėjo 12 dienos Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.