PASIŪLYMAS

DĖL 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3128

2023-10-26

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
				Argumentai: 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas (toliau – Įstatymas).  Įstatymu siekiama padėti jaunoms šeimoms, siekiančioms savarankiškai įsigyti pirmąjį būstą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15–30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti. Akcentuotina ir tai, kad finansinės paskatos teikimas siejamas ne tik su pagalba jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, bet ir su Lietuvos regionų atsigavimu, jų stiprinimu, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimu, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo. Duomenys rodo, kad jaunų šeimų, gaunančių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, skaičius kasmet auga. 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820, 2020 m. – 1202, 2021 m. – 1580, 2022 m. – 1595 jaunos šeimos. Taip pat per visą šį laikotarpį dar 1249 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui. Viršuje nurodyta dinamika rodo, kad jaunos šeimos yra linkusios pasinaudoti valstybės suteikiama finansinė paskata, o pats Įstatymas įgyvendina iškeltus tikslus – padėti regionuose gyvenančioms jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu. Kaip jau buvo pabrėžta, jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius didėja, tačiau tam reikalingos ir didesnės valstybės biudžeto lėšos. Jeigu 2022 metais finansinei paskatai teikti buvo skirta 19,94 mln. eurų, vėliau metams einant, papildomai skirta 4 mln. eurų (iš viso 23,94 mln. eurų), tai 2023 m. buvo skirti tik 8 mln. eurų. 2024 m. numatyti ta analogiška suma – 8 mln. eurų. Akcentuotina, kad ženkliai sumažėjęs finansavimo tempas nebeužtikrina reikiamo poreikio ir sukelia neigiamą efektą. Svarbu paminėti, kad dėl sumažintų asignavimų finansinei paskatai gauti ne visos jaunos šeimos, gavusios savivaldybės administracijos suformuotą pažymą, patvirtinančią jų teisę į finansinę paskatą, gali sudaryti kreditavimo sutartį ar įgyti kitas teises į sandorių sudarymą dėl pirmojo nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad dėl nepakankamų biudžeto asignavimų šio Įstatymo vykdymui,  kyla pagrįsta rizika, kad vis daugiau jaunų šeimų susidurs su problemomis dėl galimų finansinių nuostolių ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo. Minėtos jaunos šeimos patenka į procedūrinius ir biurokratinius spąstus, nes ne viena iš jų, manydama, kad gaus paskatą pirmajam būstui, atliko avansinius piniginius sandorius, siekdamos rezervuoti tam tikros rūšies nekilnojamąjį turtą. Pasitaiko atvejų, kad jaunai šeimai teisė į finansinę paskatą jau buvo patvirtinta, tačiau  pagal nustatytus kriterijus ir prisiimtus įsipareigojimus užbaigus pirmojo būsto statybas, jokia finansinė paskata šio subjekto nepasiekia, dėl ko minėtos šeimos gali būti paliktos dar didesnėje nežinioje. Akivaizdu, kad maži asignavimai skiriami per valstybės biudžetą, sukelia tokią įstatymų taikymo koliziją, kurioje tiesiogiai pažeidžiami jaunos šeimos teisėti ir pagrįsti lūkesčiai. Taip pat ilgina laukiančiųjų eilę, kurioje šiai dienia preliminariais duomenimis yra daugiau kaip 1600 jaunų šeimų. Išlikus tokioms neigiamoms finansavimo tendencijoms ir įvertinus visą apskaičiuotą reikalingą lėšų poreikį, darytina išvada, kad šiuo ir ateinančiu finansavimo laikotarpiu  nebus galimybių patenkinti visų gautų prašymų finansinei paskatai gauti skiriamų asignavimų. Taip pat būtina pabrėžti, kad Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, siekdama finansinės paskatos efektyvumo ir kriterijų griežtinimo, planuoja koreguoti Įstatymą. Atsižvelgus į tai,  manytina, kad minėtoje eilėje esančių jaunų šeimų situacija taptų dar sudėtingesnė, todėl būtina kuo skubiau išspręsti šių subjektų teisinę ir finansinę padėtį. Pasiūlymas: Užtikrinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo poreikį ir skirti reikiamus 27 mln. eurų šiai paskatai vykdyti. Lėšų šaltinis:  Valstybės biudžeto įplaukos arba Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Teikia:

Seimo nariai

Matas Skamarakas

Tomas Bičiūnas

Eugenijus Sabutis

Linas Jonauskas

Gintautas Paluckas

Liudas Jonaitis

Kęstutis Vilkauskas

Rasa Budbergytė

Julius Sabatauskas

Vidmantas Kanopa