Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 328
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame gruodžio 5 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 120 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, per pastarąją savaitę mus pasiekė daug liūdnų žinių.
Lapkričio 28 dieną, eidamas 88 metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas. Jis, nuo pirmų savarankiško gyvenimo metų pasirinkęs pedagogo kelią, savo dėmesį sutelkė į švietėjišką veiklą. Atgimimo metais pradėjęs gilintis į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, E. Petrovas šią veiklą tęsė ir dirbdamas Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime. Signataras yra keleto išradimų autorius fizikos srityje, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas.
Gruodžio 2 dieną, eidamas 68 metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ilgametis Seimo narys, daugelio iš jūsų buvęs kolega S. Pečeliūnas. Jis, gimęs mokytojo bei tarnautojos šeimoje ir savo jaunystę skyręs inžinerijos mokslams ir profesiniams siekiams, aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą pačioje jo pradžioje. S. Pečeliūnas yra pirmos atkurtos 1989 m. vasario 4 d. Lietuvos demokratų partijos deklaracijos kūrėjas ir ilgametis pirmininkas. Nuo 2003 metų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Vėlesnius gyvenimo metus skyrė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veiklai, buvo jos valdybos pirmininkas. Išrinktas į 1992–1996 metų Atkuriamąjį Seimą ir į 1996–2000, 2004–2008 metų kadencijų Seimus. Buvo Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos valstybinės derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys, taip pat Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, kelias kadencijas Seime dirbo Nacionalinio saugumo komitete, buvo Peticijų komisijos pirmininkas. Savo gyvenimą pašventęs kovai už Lietuvos nepriklausomybę, S. Pečeliūnas labai rūpinosi šalies ateitimi, krašto gynyba.
Lapkričio 27 dieną, per savo gimtadienį, mus paliko mūsų ilgametė kolegė D. Teišerskytė. Dalia gimė 1944 m. lapkričio 27 d. Leonavos kaime, Raseinių rajone, ūkininko ir mokytojos šeimoje. Ji buvo poetė, politikė, žurnalistė ir visuomenės veikėja. Kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą, čia Dalia mokėsi septynmetėje mokykloje. 1962 metais grįžo į Lietuvą, Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos specialybę, kurį laiką vadovavo Kauno menininkų namams, Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukasׅ“, „Mobilinos“ mokymo centrą, dirbo redaktore, priklausė daugeliui Lietuvos ir tarptautinių organizacijų. Nuo 2000 metų buvo ilgametė Seimo narė – įvairių kadencijų metu dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros, Informacinės visuomenės plėtros komitetuose, Etikos ir procedūrų, Šeimos ir vaiko reikalų, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijose. D. Teišerskytė parašė 13 poezijos ir prozos knygų, apie 500 estrados dainų tekstų ir apie 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
Kviečiu pagerbti šviesų D. Teišerskytės, signatarų E. Petrovo ir S. Pečeliūno atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
10.05 val.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus priesaika
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami Seimo nariai, lapkričio 16 dieną mes J. Miliuvienę paskyrėme Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere. Įstatymas numato, kad Seimo kontrolierius, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Seimo kontrolierius priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas Seime.
Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir J. Miliuvienę į prisaikdinimo procedūrą.
J. MILIUVIENĖ. Aš, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums darbuose.
Toliau posėdžiui pirmininkauja gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
10.07 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gruodžio 5 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašom. A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, matydamas šiandieninę darbotvarkę esu labai nustebęs, kad vis dėlto neatsirado vietos iškviesti atsakingas institucijas, kurios šiandien galėtų atsakyti į klausimą dėl socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasklidusios informacijos apie vaiko paėmimo iš jo mamos procedūrą. Todėl naudodamasis proga frakcijos vardu norėčiau paprašyti šį klausimą įtraukti ir skubos tvarka iškviesti vaiko teisių kontrolierę E. Žiobienę, taip pat Vaiko teisių tarnybos vadovę I. Skuodienę.
Noriu jus informuoti, kad apie šitą situaciją jau buvau girdėjęs prieš metus, buvau susitikęs su mama ir manau, kad… tą kartą kreipiausi į kontrolierę, ji žinojo situaciją. Šiandien mes priėjome, kaip sakyti, prie tokių dalykų, nuo kurių pašiurpusi visuomenė. Mes gauname aibes laiškų ir, manau, neeilinis atvejis yra, dėl jo turėtume išklausyti atsakingų institucijų vadovus ir užduoti jiems klausimų. Taip pat labai tikiuosi, kad mes nebaksnosime į Statuto nuostatas ar kuriuos nors kitus teisės aktus ir neatidėliosime šio klausimo, nes klausimas išties labai rimtas ir reikalauja labai greitų veiksmų. Tad prašau teikti Seimui balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam kolegai. Prašom. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Aš noriu, gerbiami Seimo nariai, kad pasisveikintumėte su pedagogais, su mokytojais, kurie atvyko šiandien pas mus iš visos Lietuvos, iš visų Lietuvos kampelių. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-15 klausimą. Tai yra paketas: vieno klausimo svarstymas ir dviejų pateikimas. Yra rimtų pastabų. Medžioklės įstatymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Taigi, kolega… (Balsai salėje)
Atsakydama į V. Mitalo pasiūlymą išbraukti primenu, kad buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, todėl mes iš šios dienos darbotvarkės šio klausimo braukti negalime – turime svarstyti šiandieną. Atėjus tam klausimui, galima apsispręsti, tačiau posėdžio pradžioje turime laikytis pertraukos mums nustatytų rėmų.
V. MITALAS (LF). Aš labai atsiprašau, bet kitas posėdis yra rytinis posėdis. Jis neįrašytas į rytinio posėdžio darbotvarkę – jis įrašytas į vakarinio posėdžio darbotvarkę, dėl to pagal Statutą mano prašymas yra visiškai teisėtas ir aš prašau dėl jo balsuoti.
PIRMININKĖ. Tvarka. Grįžtame pagal eiliškumą. A. Gedvilas prašė kviesti dviejų institucijų vadoves, atstoves. Aš tikrai nebaksnoju į Statutą, tiesiog kolegoms primenu, kad turėtų būti raštiškas 1/10 Seimo narių kreipimasis dėl ypatingos svarbos klausimų. Toks atvejis yra aprašytas Statute, tai yra išties ypatingos svarbos klausimas. Tuomet į kitos dienos darbotvarkę tokia diskusija iki 30 minučių bus traukiama.
Prašau. A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, man kelia nuostabą. Iš tikrųjų tą, ką aš pasakiau, turėjo spręsti Valdyba ir reaguoti į esamą situaciją. Todėl manau, kad…
PIRMININKĖ. Kokia valdyba?
A. GEDVILAS (MSNG). Seimo valdyba, kuri aptaria ir tvirtina darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Seniūnų sueigą jūs turite galvoje?
A. GEDVILAS (MSNG). Seniūnų sueiga, taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl medžioklės pasitikslinome. Teikiu balsuoti. Kas pritariate 2-18 klausimo – Medžioklės įstatymo – išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 49, prieš – 53, susilaikė 20. Nepritarta išbraukimui. Lieka darbotvarkėje.
Taip pat yra keli klausimai, kuriuos reikėtų įrašyti, kurių svarstymui reikėtų pritarti, nes jie nėra įrašyti į darbų programą. Sekundėlę.
Tai yra 2-28 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3326. Ar galime pritarti jo svarstymui šiandien bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Darbotvarkės 2-30 klausimas – Energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3328. Ar galime pritarti svarstymui? Dėkui, pritarta.
Taip pat rezervinis 4 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3340 – nėra įrašytas į darbų programą. Ar galime pritarti bendru sutarimu jo svarstymui šiandien? Pritarta.
P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, nejau jums yra svarbiau formalumai (10 %) nei žmogiškumas. Mes frakcijos vardu prašome (manau, kad Seimas tikrai atsižvelgs ir galima pabalsuoti), kad atvyktų Vaiko teisių tarnybos specialistai ir paaiškintų. Juk visuomenė tikrai yra nerami ir būti tokiems abejingiems – tikrai aš negaliu suprasti. Jūs esate irgi mama.
PIRMININKĖ. Petrai Gražuli, nemanipuliuokite mano motinyste. Jeigu jums rūpi klausimą spręsti, jūs turite visus įrankius dabar kaip parlamentaras tą daryti ir tą puikiai žinote.
Gerbiami kolegos, ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti? Reikalauja balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 126, balsavo 123: už – 79, prieš – 5, susilaikė 39. Darbotvarkei pritarta.
10.16 val.
Informaciniai pranešimai
Dar sekundėlę jūsų dėmesio. Gerbiami kolegos, norėčiau kreiptis į Seimo narį P. Gražulį. Vadovaudamasi Seimo statuto 239 straipsnio 5 dalimi, kreipiuosi į jus ir papildomai informuoju, kad 2023 m. gruodžio 19 d. 10 val. 10 min. Seimo posėdyje Seimas svarstys jūsų mandato panaikinimo klausimą. Prašyčiau parašu patvirtinti, kad esate supažindintas su šia informacija. (Balsai salėje)
Taip pat informuoju Seimą, kad 2023 m. lapkričio 21 d. 15 val. 15 min. Seimo narys P. Gražulis atsisakė parašu patvirtinti susipažinimą, todėl prie 2023 m. lapkričio 21 d. Seimo posėdžio protokolo pridėjome pranešimą apie atsisakymą pasirašyti. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiama Pirmininke, jūs supažindinote. Girdėjau ne tik aš, girdėjo Seimo nariai. Bet kadangi aš esu sovietinis politinis kalinys, paskutinis Sovietų Sąjungos, mes sovietmečiu niekada nepasirašinėjome po jokiais kvietimais ir niekada neimdavome advokato. Kadangi teisingumas čia priimamas konservatorių, aš plačiau savo poziciją išsakysiu iš šios tribūnos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Konstatuojame faktą, kad Seimo narys P. Gražulis atsisakė pasirašytinai susipažinti su pranešimu, ir primename, kad jūs turite teisę turėti advokatą ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seimo posėdžio pradžios apie tai informuoti Seimą raštu.
Ir paskutinis pareiškimas šįryt. Balsų skaičiavimo grupė keitėsi nuo gruodžio 5 iki sausio 5 dienos: A. Butkevičius – Demokratų frakcija, V. Giraitytė-Juškevičienė – Darbo partijos frakcija, L. Girskienė – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, A. Lydeka – Liberalų sąjūdžio frakcija, M. Matijošaitis – Laisvės frakcija, B. Pietkiewicz – Mišri Seimo narių grupė, V. Rakutis – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir E. Sabutis – Socialdemokratų partijos frakcija.
10.19 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Primenu, kolegos, kad šiandieną balsuojame. Balsavimo etapas jau prasidėjo nuo dabar. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Motyvai. V. Ąžuolas kalba už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų, iš vienos pusės, verslui reikalingos lengvatos, kad konkuruotų su kaimynėmis valstybėmis, kuriose tie mokesčiai yra ženkliai mažesni. Pavyzdžiui, Latvija, Estija pelno mokesčio išvis neturi. Bet, kaip sakoma, ir šiame projekte medaus statinę galima pagadinti šaukštu deguto. Ši lengvata bus taikoma tik išskirtinai stambiam verslui – UAB’ams, AB’ams, o visam smulkiajam verslui ši lengvata nebus taikoma. Bet turbūt tokia konservatorių pozicija, kad lengvatos reikalingos tik stambiam verslui. Iš tikrųjų, kas yra liūdniausia, ši lengvata buvo įdėta į mokesčių reformą. Mokesčių reforma sužlugo, jos nėra, galime pasidžiaugti. Smulkiajam verslui mokesčiai nebus didinami, bet iš mokesčių reformos ištrauktos šios lengvatos, kurios kainuos beveik 200 mln. Dabar nubalsuosime už tą 200 mln. atradimą biudžete, o balkone sėdi mokytojai, kuriems pinigų nerandame. Iš tikrųjų ir matysime, kaip eis šis balsavimas.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis – motyvai prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mano kolega, matyt, turėjo būti užsirašęs kitoje langelio pusėje. Aš tikrai kviečiu balsuoti prieš pelno mokesčio lengvatą, nes, atlikus preliminarų finansinį vertinimą biudžeto, kuris šiandieną sudėjus visus mūsų penkis biudžetus – „Sodros“, sveikatos draudimo, savivaldybių ir nacionalinį biudžetą, mes turime beveik 30 mlrd. biudžetą. Iš tų 30 mlrd. biudžeto net 4 mlrd. pinigų iš esmės, ko gero, galima laikyti, bus neapskaityti. Jeigu pažiūrėsime „Sodros“ biudžetą, ten mes randame apie 800 mln. pinigų, kurie neaišku kam bus išleidžiami. Krašto apsaugos ministerijai randame apie 240 mln., kur vėlgi neaišku, kaip bus išleidžiami, kokie viešieji pirkimai. Kai aš matau, kad mes nerandame sveikatos gydymo įstaigoms papildomai skirti 30 mln. pinigų magnetinio rezonanso tyrimams ir visiems kitiems; kai aš matau, kad mes neformaliajam švietimui nerandame 27 mln., kad vaikui būtų garantuoti du būreliai per savaitę, kad jis galėtų nueiti; kai aš matau, kad keliams mes nerandame net 150 mln., tai yra žvyrkelių, kelių būklės atstatymui (aš nekalbu apie asfaltavimą, aš nekalbu apie kažkokius idealius kelius); kai šiandien reikia Kelių direkcijai pralaidoms, jos yra vietinės reikšmės keliuose, ir trūksta apie 20 mln., jūs skiriate 200 mln. lengvatą tokiam stambiam ir galingam verslui. Juolab kad jūs puikiai žinote, kas tuo verslu naudojasi arba, tiksliau, jo sukurtu produktu. Jo sukurtu produktu naudojasi asmenys, kurių pajamos viršija vidutines pajamas šiandien Lietuvoje. Išties sunku man suvokti ir man sunku paaiškinti tokį jūsų sprendimą. Aš suprantu, kad verslas prašo šito dalyko, aš tikrai tą realiai puikiai suprantu, bet aš niekaip negaliu paaiškinti, kodėl jūs nekenčiate žmonių, kurių pajamos yra iki vidutinių pajamų Lietuvoje. Tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. M. Lingė – motyvai už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nuoseklus žmonių, gyventojų pajamų didinimas buvo šios Vyriausybės išskirtinė taktika ir laikysena ir tai padėjo įveikti sunkmetį ir įvairias negandas, bet šis projektas yra nesusijęs su tuo. Ši lengvata jau įrodė galiojimo tų penkerių metų laikotarpiu, kol buvo taikoma, savo naudą ir įrodė, kad jinai geba kurti vertę. Investicijos iš tų įmonių, kurios pasinaudojo ta lengvata, dvigubėjo nuo 400 mln. eurų iki 900 su viršum mln. eurų.
Tas pats įvyko ir su kino lengvatos naudojimu. Ne tik tapome patrauklia šalimi šiai pramonei, bet ir pritrauktos papildomos investicijos tiek į pačių filmų gamybą – per tą laikotarpį virš 50 mln., o su gamyba susijusios išlaidos Lietuvoje siekė virš 200 mln. Tai yra tikrai tai, kas padeda uždirbti.
Kalbant apie pelno lengvatas, tai jos yra įvairios. Kalbant apie smulkiąsias įmones, primintina, kad tos įmonės, kurios uždirba iki 300 tūkst., tai lengvata, kaip žinote, siekia ir joms taikomi yra 5 %. Taiklumas lengvatų ir segmentavimas yra vykdomas ir šiuo atveju tikrai nėra prasmingas supriešinimas atskirų sektorių. Tiesiog investicinis projektas yra nukreiptas į atsinaujinimo, modernizavimo investicijas. Tai yra šios Vyriausybės nuosekliai įgyvendinamas prioritetas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikrai būčiau daug nekalbėjusi, nes turbūt nėra didelės prasmės veltis į tipišką opozicijos diskusiją, kurioje vienas opozicijos kolega siūlo visus mokesčius sumažinti, kitas siūlo visus padidinti. Taip sakant, interpretuoja dalykus, kaip kam yra patogu.
Šitas sprendimas yra reikalingas verslui dėl tikrumo. Kadangi čia nėra naujos lengvatos, jos yra pratęsiamos dar vienam penkerių metų laikotarpiui jau turbūt nuo 2012 metų, ir tai yra tos lengvatos, kurios periodiškai vertinamos, kurių efektyvumas yra patvirtintas makroekonominiais duomenimis, todėl toksai siūlymas yra teikiamas. Priešingu atveju Vyriausybė tikrai tokio siūlymo neteiktų. Bet kadangi čia ką tik kolega, kuris yra pripažintas antisemitas ir galimai Kremliaus agentas, nes kaip kitaip galima pavadinti žmogų, kuris žada pasiūlyti, parodyti, į kur reikia nukreipti priešo raketas, parodė aritmetinių sugebėjimų didžiausius talentus… Tai, ponas Žemaitaiti, kai jūs savo žmonai duodate pinigų ar savo vaikams duodate pinigų, tai jūs tų pinigų sudėti du kartus negalite, nes dėl to jūsų šeimos pajamos nepadidėja. Lietuvos Respublikos biudžetai nėra 30 mlrd. eurų. Jeigu jūs norite suskaičiuoti, tai eliminuokite pervedimus iš vieno biudžeto į kitą ir tada jūs turėsite tikrą skaičių. Tai yra gerokai mažesnis skaičius. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama premjere, šiaip tai, ko gero, matyt, antrą baudžiamąją bylą gausite už šmeižtą. Jeigu jūs nesuprantate sarkazmo ir juoko mano kalboje ir mano komentaruose, tai jūsų bėda.
Bet kitas dalykas, na, tikrai nesiruošiau kalbėti ryte, bet, matyt, pati išprovokavote, gerbiama Ingrida. Kaip žinote, šiandien yra adventas, tas laikotarpis, ir Seimo Pirmininkė prieš keletą savaičių lankėsi Vatikane ir gavo Popiežiaus apaštalinį palaiminimą. Aš siūlyčiau Seime suorganizuoti labdaros rinkimo akciją konservatorių frakcijos vagiui J. Džiugeliui. Žinote, jam tikrai labai sudėtinga yra susimokėti šiandien už pavogtą vandenį ir visai jūsų Konservatorių frakcijai.
O dabar jums atsakymas dėl biudžeto. Aš kalbu apie visus biudžetus, įskaitant ir europinius priedus. Jeigu mes kalbame apie finalinį 18,5 mlrd., tai sakykime apie vieną šiandien sumą. Kitas dalykas, gerbiama premjere, jūs pasitikrinkite savo biudžete, kiek yra numatyta pinigų kitoms aplinkybėms arba kitiems pirkimams, ypač viešiesiems pirkimams, dėl ko kalba šiandien apie korupciją. O gerbiamam J. Džiugeliui surinkite jūs, vargšui, šiandien pinigų, kad nereikėtų vandens vogti.
PIRMININKĖ. Remigijau Žemaitaiti, aš vis dėlto turiu pasakyti jums pastabą. Jūs neturėtumėte mėtytis tokiais kaltinimais Seimo salėje. (Balsai salėje) Bet tai ne vaikų darželis, na, tikrai.
J. Džiugelis norėtų replikuoti?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiesą sakant, šiam kolegai, kuris ką tik kalbėjo, nejaučiu jokio noro net atsakyti. Bet kitiems kolegoms, kuriems galbūt kils kokių nors klausimų dėl esamos situacijos ir esamų antraščių, noriu pasakyti tiktai tiek, kad yra pradėti teisiniai procesai ginant mano garbę ir orumą. Kviesčiau kolegas nedaryti išvadų, susijusių su antraštėmis, kurios pasirodo kai kuriose save taip vadinančiose žiniasklaidos priemonėse. Kviesčiau geriau susitelkti į rimtesnę diskusiją, šiandien priimti biudžetą, o mano šeimos reikalus palikti kitiems formatams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlau grįžti prie darbotvarkės ir balsuoti dėl 1-3.1 klausimo – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3130(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 99, prieš – 3, susilaikė 20. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3130) priimtas. (Gongas)
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, ponai konservatoriai tik kitus teisia, jie nėra teisiami. Jie šiandien Lietuvoje vykdo teisingumą, kokią dieną, kokią valandą, koks teismas ir kokį sprendimą turi priimti ir kada prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą, ir kam jie nurodinėja. Tegyvuoja konservatorių demokratija!
10.30 val.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3228(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Kviečiu gerbiamą ministrę. Galbūt būtų patogiau užimti vietą atsisėdus, kadangi tikriausiai ši procedūra gali ir užtrukti. Primenu, kad tai yra priėmimas pastraipsniui ir pradedame nuo 1 straipsnio, dėl kurio yra teikti Seimo narių pasiūlymai. Prašau. Replika.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien pas mus svečiuojasi Vilniaus Sausio 13-osios mokyklos moksleiviai. Prašom paploti jiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam A. Strelčiūnui. Pradedame priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Dėl jo gauta kolegų pasiūlymų. Primenu, kad tiems pasiūlymams, kuriems Vyriausybė nepritarė, tam, kad jiems būtų pritarta čia, Seimo salėje, reikia 71 balso už. Pirmasis – Seimo narys E. Sabutis. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mano pasiūlymas – iš motorinių transporto priemonių kiekvienais metais gaunamas ypač tvarias ir aiškias pajamas, kurias sudaro apie 30 mln. eurų, perduoti būtent Kelių priežiūros ir plėtros fondui. Esu gavęs iš Finansų ministerijos, esu gavęs iš Aplinkos ministerijos į savo paklausimus atsakymus, kur yra panaudojamos šitos lėšos. Nors atsakymai yra labai ilgi, aiškumas yra vienintelis, kad jų panaudojimas yra toks, kad jie tiesiog pranyksta bendrajame biudžete. Šiuos mokesčius moka tie žmonės, kurie perka arba perregistruoja savo automobilius. Kiekvienais metais jų yra surenkama stabiliai. Jų pajamingumas ir tvarumas yra visiškai aiškūs. Todėl atitinkamai kelių priežiūrai ir plėtrai trūkstant pinigų (ne vieno šimto milijonų eurų), šitie 30 mln., aš manau, būtų reikšmingai prisidėję prie Lietuvos kelių plėtros. Todėl prašyčiau palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad visos mokestinės pajamos keliauja į valstybės biudžetą ir yra paskirstomos Finansų ministerijai parengus, Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto projektą, kuris yra teikiamas Seimui. Seimas yra ta institucija, kuri galutinai paskirsto visas mokestines pajamas biudžeto pavidalu, o išankstinio mokestinių pajamų priskyrimo konkrečioms paskirtims negali ir neturėtų būti. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad atnaujintame valstybės biudžeto projekte keliams finansuoti yra numatoma iš viso 872 mln. eurų, iš jų didelė dalis (157 mln. eurų) taip pat yra skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai. Taip pat Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas padeda spręsti ir numatyti daugiau lėšų keliams tiesti ir tvarkyti. Tam iš laikinojo solidarumo įnašo per Susisiekimo ministerijos asignavimus yra 130,5 mln. eurų, iš viso – 872 mln. eurų, todėl Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėl motyvų niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, jūsų žiniai, jungiame trumpąjį balsavimą. K. Mažeika nori dar replikuoti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Norėčiau tiktai paminėti, kad balkone prie mokytojų streiko prisijungė ir mokiniai iš Marijampolės profesinio rengimo centro. Linkėjimai mokiniams. Kolegos, pamojuokite. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl E. Sabučio pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Užsiregistravo 64, balsavo 58: už – 46, prieš – 4, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
Antras Seimo nario E. Sabučio pasiūlymas. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Antras pasiūlymas yra ganėtinai panašus, tik susijęs su didesne suma. Aš suprantu, finansų ministrė pasakys, kad lygiai taip pat prieštarauja Konstitucijai. Na, kažką gi reikia pasakyti. Nei pirmu atveju, nei antru atveju aš nesiūlau keisti įstatymų ir Vyriausybei privalomai kažką numatyti, bet pati Vyriausybė, įvertindama biudžetą, turėtų įvertinti tai, kad šiuo konkrečiu siūlymu yra toks mokestis kaip degalų akcizas. Degalų akcizą visi mokame pildami kuro, kokios rūšies jis bebūtų, ir kiekvienais metais sumokame vis daugiau, tai mano siūlymas, kad Vyriausybė, sudėliodama biudžetą, numatytų bent jau 80 % šio surenkamo mokesčio Kelių priežiūros ir plėtros fondui. Finansų ministrė sako, kad jam kitų metų biudžete yra numatyta daug daugiau. Norėčiau paprieštarauti. Jeigu mes prie jo pridedame kelis projektus, sakome, kad jiems jau atskirai numatėme, tada sudedame į visą fondą ir sakome, kad jau numatėme daugiau, deja, jame daugiau dėl to tikrai neatsiranda, nes kiti valstybiniai keliai, kiti savivaldybių keliai, kuriems nepridedama, gauna lygiai tiek pat, kiek ir gavo šių metų biudžete.
Todėl siūlau numatyti tikrai daug didesnę sumą, tai sudarytų 80 % kuro akcizo mokesčio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Argumentai panašūs kaip ir prieš tai, nes pati logika prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad visos mokestinės pajamos keliauja į biudžetą ir yra paskirstomos tvirtinant valstybės biudžetą. Bet visgi atkreipčiau dėmesį, papildomų lėšų skyrimas konkretiems projektams suponuoja, kad reikės mažiau tų pačių lėšų tiems atitinkamiems projektams iš bendros Kelių priežiūros programos. Atitinkamai bendra suma tokia: vis tiek finansavimas auga ir tiems konkrečiuose sprendimuose neįvardintiems projektams, pavyzdžiui, kelio Vilnius–Utena projektui ar „Via Balticai“. Vienas finansuojamas numatant konkrečią sumą valstybės biudžeto projekte, kitas – iš solidarumo įnašo pajamų, todėl atsiranda lėšų kitiems projektams įgyvendinti.
Man atrodo, Vyriausybė, peržiūrėdama valstybės biudžeto projektą, padarė tikrai daug. Kelių finansavimo bendra suma yra 872 mln. eurų. Tai tikrai ženkli suma, ji leis pasistūmėti tiek su tais dviem konkrečiais projektais, tiek numatyti lėšų ir kitiems projektams finansuoti. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad Lietuvoje tokios blogos kelių būklės neturėjome beveik 20 metų. Pasakysiu, dėl kokių priežasčių mes turime tokią situaciją. Dar 2015 metais buvo atlikta nepriklausomų ekspertų studija. Buvo suformuluotas klausimas, kiek Lietuvai reikėtų numatyti finansavimo šaltinių mūsų kelių būklei palaikyti ir infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Noriu pabrėžti, čia buvo atlikta 2015 metais. Turiu pasakyti, toje studijoje buvo aiškiai apibrėžta, kad 2018 metais Lietuva turės numatyti apie 800 mln. eurų, jeigu mes norime išlaikyti gerą kelių būklę, rekonstruoti susidėvėjusius kelius ir įgyvendinti kelių infrastruktūros projektus. Šiandien, kaip matome, mes turime numatę faktiškai 580 mln.
Dar kita priežastis yra ta, kad visi projektai, kai infliacija Lietuvoje siekė virš 20 %, pabrango apie 30 %. Nežinau, kokius kelius mes turėsime kitais metais ir vėliau, kai tikrai turėsime skolintis didžiules sumas vien tik kelių būklei palaikyti. Tikrai nesuprantu tokio Vyriausybės elgesio, požiūrio ir planavimo dėl svarbių mūsų Lietuvos kelių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo nario E. Sabučio pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 58: už – 50, prieš – 1, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
3-ias – Seimo nario Z. Streikaus pasiūlymas. Prašau pristatyti.
Z. STREIKUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, ministre, kolegos, pradžioje aš noriu tiesiog nurodyti finansinius šaltinius projektui įgyvendinti. Siūlau iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų 150,8 mln. eurų, skirtų pažangos priemonėms įgyvendinti, perskirstyti 10 mln. eurų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonei „Vystyti turizmo infrastruktūrą, plėtoti rinkodaros priemones“. Perskirstytas lėšas panaudoti Druskininkų savivaldybės įgyvendinamam projektui, tai yra Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų rekonstrukcijai ir jų prieigų pritaikymo lankymui, statybos bei įrengimo darbams užbaigti, atitinkamai patikslinant įstatymo 2, 8 ir 9 priedus.
Kodėl, manau, būtina užbaigti šį projektą? Šiandieną objekto užbaigtumas siekia 76 %, atliktų darbų vertė – 28 mln. eurų, iš jų valstybės biudžeto lėšas sudaro 15,1 mln. eurų, o savivaldybės nuosavo biudžeto lėšas – 12,… mln. eurų. 2025 metais Druskininkai bus Lietuvos kultūros sostine ir minės lietuvių dailininko, kompozitoriaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Manyčiau, tai yra ir garbė, ir atsakomybė Lietuvai deramai paminėti ir atstovauti Lietuvai. Šiuo metu Druskininkuose nėra tinkamo kultūros centro, kuriame galima būtų rengti tarptautinio ir net respublikinio lygmens renginius. Projektas įtrauktas į Alytaus regiono plėtros plano sąrašą, savivaldybė taip pat inicijavo projekto pripažinimą regioninės svarbos projektu, todėl svarbu remti ir regionus. Projekto įgyvendinimas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo, kultūrinio turizmo skatinimo bei Nacionalinio pažangos plano priemonės rodiklių tarpinės reikšmės pasiekimo 2025 metais. Užbaigti statybos darbus galima per mažiau nei dvejus metus, tačiau tam reikia 16 mln. eurų, o lėšų…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ar galėtumėte trumpinti truputį, nes jau virš 2 minučių.
Z. STREIKUS (DFVL). Tai aš siūlau iš tikrųjų pritarti projektui ir skirti lėšų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos pažangos eilutėje numatomos lėšos yra paskirstytos konkretiems projektams, tačiau pagal naują Strateginio valdymo įstatymą ir Strateginio valdymo metodiką kiekviena ministerija turi parengti pažangos priemones ir tada tos lėšos bus pervestos konkrečiai ministerijai į jos asignavimus. Nėra taip, kad tos lėšos būtų padėtos kažkaip abstrakčiai ir nebūtų suplanuotos konkretiems projektams vykdyti. Didžioji dalis tų lėšų yra apskritai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir jų panaudojimo paskirtis yra iš anksto numatyta, todėl jas laisvai pervesti tiesiog pagal pasiūlymą nėra galimybių apskritai.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir valstybė yra nemažai prisidėjusi prie projekto įgyvendinimo. Savivaldybių savarankiškos pajamos bendrai auga beveik 17 %, tai yra gerokai ženkliau negu valstybės biudžeto galimybės, todėl siūlome paieškoti ir vidinių resursų savivaldybei įgyvendinti šį projektą. Taip pat yra ir galimybės visuomet kreiptis į atskiras ministerijas pagal jų plėtros programas ir priemones, kurios prisideda prie turizmo plėtros, ir konkurso būdu pretenduoti į papildomą finansavimą. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Labai liūdna girdėti tuos žodžius, kad Vyriausybė atsisako prisidėti prie renovacijos užbaigimo darbų. Mes jau ne vieną kartą esame prašę Vyriausybės, jau treti metai, ir sunku suprasti, dėl ko taip vyksta šitie dalykai. Juk Druskininkai reprezentuoja Lietuvą, juolab kad 2025 metais bus minimos M. K. Čiurlionio gimimo metinės, tai labai svarbus įvykis, bus Lietuvos kultūros sostinės paminėjimas. Kultūros komitetas apsilankė Druskininkų mieste, mes matėme tas patalpas, jas reikia užbaigti. Keista matyti ekrane kolegą iš Druskininkų, buvusį tarybos narį V. Semešką, kuris balsuos prieš Druskininkus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Niekas čia nebalsuos prieš Druskininkus – priešingai, visuomet pasisakau, kad kultūros centro Druskininkams reikėjo prieš 20 metų – jo nėra. Tačiau, kolegos, įsiklausykite į skaičius: 44 mln. eurų objektas Druskininkuose. Jau O. Gazmanovas galbūt neatvažiuos į Druskininkus koncertuoti. Buvo statomos tokios salės, kurių dydis tiesiog nesuvokiamai didelis. Gigantomanija Druskininkuose jau gerai žinoma su mero R. Malinausko idėjomis – dirbtinė jūra bus kitas projektas, kur bus valstybė terorizuojama, matyt, dar prisidėti. Valstybė ir taip prisidėjo 16 mln. eurų, prisidėjo gerbiamo S. Skvernelio Vyriausybė ir pasakė – galbūt gana. Savivaldybė vysto verslus – viena didžiausių verslininkių Alytaus rajone. Jeigu nors vieną viešbutį parduotų iš dviejų, galbūt pakaktų pinigų, nors vieną SPA centrą parduotų – galėtų tikrai užbaigti tuos projektus ir nustotų leisti propagandinį laikraštį, kuris 10 tūkst. tiražu 20 tūkst. gyventojų savivaldybėje spausdinamas kiekvieną savaitę. Šimtais tūkstančių finansuojama mero propaganda – vietos savivaldos valdžios organas. Tų resursų savivaldybė tikrai turi ir jeigu nori objekto už 44 mln., net neabejoju, pardavusi nors vieną iš komercinių objektų, tai yra viešbutį, tikrai galės užbaigti. Aš tikrai už, kad galėtų užbaigti tokį objektą.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Z. Streikaus siūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 58: už – 51, prieš – 1, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kuo yra prastesni regionai? Vilniuje kultūros centrui „Tautos namai“ reikia 126 mln., o kodėl regionai yra prastesni?
PIRMININKĖ. Svarstome pasiūlymus toliau. 4-as taip pat Seimo nario Z. Streikaus – skirti 4 mln. Prašau.
Z. STREIKUS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų labai prašau atkreipti dėmesį ir skirti 4 mln. eurų Lazdijų rajono savivaldybės investicijų projektui – viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salei Lazdijuose rekonstruoti. Lazdijų jaunimas jau daug metų neturi kur sportuoti ir jeigu nebus skirta lėšų, tai dar keletą metų jaunimas regionuose liks be galimybės turiningai ir prasmingai leisti laisvalaikį. Tuo labiau kad šis centras atitinka ir regioninę politiką, ir tarnautų ne tik Lazdijams – visam regionui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Projektui įgyvendinti skirtos visos suplanuotos valstybės biudžeto lėšos. Kitas projektui įgyvendinti reikalingas lėšas savivaldybė įsipareigojo skirti iš nuosavų finansinių išteklių. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad pasiūlyme nėra nurodytas asignavimų šaltinis. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas kalba už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, liūdna vėl girdėti, kad regionai yra ne pats svarbiausias prioritetas. Lazdijai jau seniai siekia sutvarkyti patalpas. Kaip ir minėjo kolega Zenonas, jaunimas neturi kur sportuoti – jie turi eiti į kitas patalpas, mokyklas ir panašiai. Juk mes kalbame apie sveikatą, atkreipkite į tai dėmesį. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl Z. Streikaus pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 54: už – 48, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 1 straipsnio yra Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio. Prašau pristatyti 5-ą pasiūlymą – skirti 1 mln. 570 tūkst. eurų. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pristatome pasiūlymą. Atnaujintas ugdymo turinys ir bendrojo ugdymo mokyklos susiduria su vadovėlių aprūpinimo problema. Bet ta problema yra dar opesnė tautinių mažumų mokyklose: nors krepšelio priedas yra šiek tiek didesnis, bet reikia įvertinti, kad yra papildoma gimtosios kalbos pamoka ir vadovėliai kainuoja daug brangiau negu vadovėliai lietuvių kalba. Taip pat tautinių mažumų mokykloms reikalingi ir lietuvių kalba parengti vadovėliai, nes yra pasirengimo egzaminams laikotarpis.
Mūsų vertinimu ir skaičiavimais, pagal suprojektuotą pirminį biudžetą, tautinių mažumų mokykloms reikėtų dešimties metų, kad jos įsigytų visus reikalingus vadovėlius atnaujintai ugdymo programai įgyvendinti. Todėl siūlome, aišku, suma yra gana didelė, aprūpinti vadovėliais bent per trejus metus. Tam kasmet reikia papildomai skirti 1,57 mln. eurų.
Taip pat reikia įvertinti, ar vadovėlius pasirenka, ar šiuolaikines technologines priemones. Jos kainuoja lygiai tiek pat, vienodai, nes reikalinga papildoma paslauga – vertimo paslauga ir tai sudaro gana didelę kainos dalį. Labai ieškome visokių alternatyvų ir kiekviena mokykla rūpinasi, ir tėvai labai prisideda, ir bendruomenės, ir visos kitos įmanomos institucijos šiuo atveju. Bet, mano vertinimu, jeigu mes norime įgyvendinti atnaujintą turinį ir esame tame kelyje, privalome pasirūpinti pedagogams ir mokiniams būtinomis priemonėmis. Prašau palaikyti pasiūlymą ir atrasti trūkstamas lėšas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ir 2023 metais, ir 2024 metais vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms iš mokymo lėšų skirta 10,5 mln. eurų, po 21,87 euro mokiniui per metus. Bet mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba, skiriama 22,97 euro mokiniui per metus. Mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas tautinės mažumos kalba arba valstybine mokomąja kalba daugiakalbėje aplinkoje, – 26,24 euro mokiniui, tai yra daugiau negu lietuviškose mokyklose. Numatoma, kaip minėjau, skirti 10,5 mln. eurų. Vyriausybė siūlo pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 58: už – 52, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
6-as pasiūlymas. Seimo narių V. Targamadzės, L. Savicko, L. Nagienės, Z. Balčyčio ir kitų pasiūlymas. Kas galėtų pristatyti? Pristatys V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Čia dėl pavėžėjimo.
PIRMININKĖ. 6 mln. eurų, taip.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Savivaldybių asociacija prašo 6 mln. eurų. Iki 2021 metų savivaldybėms didelė parama buvo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo. Dabar permesta ant savivaldybių pečių, o pavėžėjimo poreikis didėja, be to, autobusai ir genda. Nepamirškime, kad 21 vaikas yra numatytas 11 klasėje, todėl regionuose bus dar didesnis pavėžėjimo deficitas. Yra siūlomos lėšos iš valstybės biudžeto, viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Taip pat 2023 m. lapkričio 15 d. paskelbtos ekonominės prognozės Lietuvai, numatančios, kad BVP deficitas bus 2,3 %, o ne 2,9 %, kaip numatyta biudžete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Valstybės biudžeto projekte numatytas deficitas yra ne 2,9 %, o 3 %. Prognozių yra įvairių, tačiau negalima pasirinkti iš jų pačių fainiausių ir pagal jas koreguoti valstybės biudžeto projektą. Valstybės biudžetas rengiamas pagal nustatytą metodiką, pagal parengtą ekonominės raidos scenarijų, kuris yra vertinamas. Jį įvertina ir Valstybės kontrolė, ir Lietuvos bankas, jį verifikuoja. Pagal tas prielaidas, kurios buvo nustatytos, yra parengtas valstybės biudžeto projektas ir planuojamos tokios pajamos, kokios jame numatytos. Valstybės biudžeto projektu viršplaninės pajamos nėra niekaip dalinamos, nes jeigu žinotume, kiek tų viršplaninių surinktume, turbūt jas ir susiplanuotume. Todėl tokio šaltinio apskritai nėra ir jį skirstyti nėra jokių galimybių.
Dabar kalbant apie geltonuosius autobusiukus, tai visgi yra savivaldybės savarankiškoji funkcija ir savivaldybės turėtų autobusiukus įsigyti iš savo pajamų, kurias savivaldybės gauna. Atkreipčiau dėmesį, kad pagal dabartines prielaidas savivaldybių savarankiškos pajamos auga 17 %, bendra suma – 529,4 mln. eurų. Savivaldybių savarankiškos pajamos auga gerokai ženkliau, negu auga valstybės biudžeto galimybės, kur pajamos, jeigu vertintume 2023 metų faktą, lygindami su 2024 metais, auga apie 7 %. Todėl savivaldybių pajamos tikrai yra nemažos ir jos turėtų taip pat paieškoti papildomų galimybių įgyvendinti tiems projektams, kuriuos laiko prioritetiniais. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė R. Žemaitaitis. Kalbės už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke. Išties man keista, kai, kolegos, per pirminį balsavimą patys nubalsavote, kad 200 mln. būtų ištaškyti, o po to teikiate tokį projektą dėl 6 mln. Bet čia tegu būna jums toks mažas akmenėlis, žiūrint į jūsų balsavimus, kaip ir dėl visų lengvatų.
Kitas įdomus dalykas, kad yra visiškai netoliaregiškas Vyriausybės mąstymas, nes taigi puikiai žinome, kad I. Šimonytė buvo finansų ministrė 2008–2012 metų laikotarpiu, tiksliau, 2009 metais, po… Bet, kolegos, koks yra esminis dalykas, kad autobusiukas perkamas ne 2024 metais, o autobusiukai bus perkami 2025 metais. Tai viešuosius pirkimus ir užpirkimus turi daryti šičia.
Ką kalba finansų ministrė gerbiama Gintarė, kad tai prie savarankiškųjų funkcijų, tikrai šiuo metu savivaldybės 2024 metais gauna žymiai daugiau. Bet 2025 metų prognozės yra daug prastesnės. Jūs savo biudžete teikiate, kad deficitas yra 3 % grubiai, 2,9 %. Su rezervais jūsų deficitinis biudžetas šiandien yra 3,9–4,2 %. Tai neįsivaizduoju, kaip jūs gaunate tuos 3 %, bet, matyt, čia yra aritmetika ir matematika.
Kitas dalykas, gerbiama finansų ministre, kaip žinote, yra numatyta faktiškai kiekviename regione, kiekviename rajone per ateinančius 24 metus sumažinti po dvi, po tris švietimo įstaigas. Ką tai reiškia? Jūs net nenumatote prie savarankiškųjų funkcijų savivaldybėms finansavimo, kad, sumažinus mokyklų, jas uždarius, mokinių pavėžėjimas padidės trečdaliu! Kai dabar mes, savivaldybės, planuojame jau 2024–2025 metų biudžetus, dėliojame skaičius, mes akivaizdžiai matome, kad mums tų pinigų neužtenka ir trūksta apie 30 %. Todėl, gerbiami kolegos, tikrai kviečiu pritarti, kad geltoniesiems autobusiukams būtų skiriama iš valstybės biudžeto 6 mln., nes tie pirkiniai arba tos investicijos bus 2025 metais.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl V. Targamadzės ir kitų Seimo narių pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 59: už – 57, prieš nėra, susilaikė 2. Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, man taip atrodo, cinizmas, kai konservatoriai pakeitė įstatymus dėl socialinių išmokų mokėjimo ir savivaldybėms ženkliai išauga tos sumos, ne nuo savivaldybių priklausančios, tai duoda pinigų toms išmokoms išmokėti. Bet kai konservatoriai pakeičia sąlygas, kad kuo daugiau uždarytų mokyklų ir klasių, kas nepriklauso nuo savivaldybių, tai neduoda net autobusiukų. Tai ką tiems vaikams daryti – pėsčiomis eiti? Kiek jūs galite tyčiotis iš tų regionų? (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kitas – 7-as pasiūlymas. Seimo narys M. Skamarakas siūlo skirti 400 tūkst. Prašom.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Raseinių rajone yra nacionalinio lygio istorinis objektas – memorialas, skirtas Lietuvos partizanams, Kryžkalnio kaime, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda. Objektas yra svarbus ne tik Raseiniams, bet ir visai Lietuvai. Kadangi šis objektas yra nepabaigtas, įpusėtas, jį būtina užbaigti. Reikia sutvarkyti informacinio centro vidų, įrengti ekspoziciją ir higienos kambarius. Kviečiu visus palaikyti šį mano pasiūlymą ir pabaigti objektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2022–2023 metais Lietuvos partizanų memorialui statyti ir įrengti buvo skirta beveik 630 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Tai yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, kuri turėtų būti vykdoma iš savivaldybių biudžeto. Prognozuojama, kad 2024 metų pajamos savivaldybės funkcijoms vykdyti didėja daugiau kaip 3,6 mln. eurų, arba 12,5 %, konkrečiai šios savivaldybės, todėl siūlytume paieškoti galimybių finansuoti iš savarankiškų savivaldybės pajamų. Vyriausybė šiam pasiūlymui siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Va čia tai tikrai konservatorių cinizmo viršūnė arba, kaip čia sakė, išverstaskūrių partija. Dar šiais metais rugpjūčio mėnesį, liepos mėnesį, kada buvo organizuojamas politinių kalinių, tremtinių susirinkimas Raseiniuose, didžioji dalis konservatorių braukė ašarą, vaizdavo, kokie jie yra patriotai, kaip jiems iš tikrųjų rūpi tremtinių praeitis, ateitis. Jie su dideliu rūpesčiu krovė autobusus iš autobusų parko ir vežė tenai žmones, taip bandydami agituoti, kokie jie nuoširdūs ir meilūs, ir geri yra. Gerbiami konservatoriai, net Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija su visu jų padorumu nesugalvotų taip tyčiotis, kaip jūs tyčiojatės iš savo rinkėjų ir savo grupės žmonių. Jūs visą gyvenimą politiniais tremtiniais naudojatės kaip įrankiu pasiekti savo kažkokių tikslų. Todėl aš kreipiuosi į konservatorių politinius kalinius, tremtinius, kurie yra frakcijoje, aš labai noriu pažiūrėti, kaip jūs balsuosite už savo praeityje esančių garsių žmonių partizanines kovas už Lietuvą. Aš labai noriu pažiūrėti, kaip politiniai kaliniai, kaip krikščionys demokratai, esantys Konservatorių frakcijoje, laikysis savo pozicijos. Nuo šito jūsų balsavimo viskas priklausys, koks yra jūsų tikrasis veidas. Ir jeigu aš pamatysiu, kad gerbiamas P. Saudargas, L. Kasčiūnas ir visi krikščionys demokratai, esantys Konservatorių partijoje, frakcijoje, balsuos prieš arba nebalsuos, aš pats pasižadu: visiems tremtiniams nupirksiu laikraščių, užsakysiu straipsnius, persiųsiu jūsų tuos balsavimus, taip parodydamas, kokie jūs esate cinikai ir kaip jūs tyčiojatės iš politinių kalinių ir tremtinių.
PIRMININKĖ. Visi išgirdo R. Žemaitaičio įsipareigojimus. Balsuokime dėl, primenu, dėl ko balsuojame, dėl M. Skamarako pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritaria.
Balsavo 56: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tai iš tiesų šiandien yra istorinė diena, istorinis momentas, kada Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai padarė didelį spjūvį politiniams kaliniams, tremtiniams. Jie net nesurado kelių kapeikų iš 200 mln. ką tik dovanotų pinigų kino teatrams, UABʼams, ABʼams, jiems iš tikrųjų taškomi pinigai. Tai yra vienas ciniškiausių šiandien mūsų parlamento istorinių įvykių. Tai ačiū jums, politiniai kaliniai, tremtiniai, ir sėkmės toliau naudojantis šitais nekaltais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Kitas – 8-as pasiūlymas. Seimo narys M. Skamarakas. Prašau.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Siūlau atnaujinti Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos sporto aikštyną. Iš tiesų aikštynas yra labai prastos būklės, yra sutrūkinėjusi danga ir mokiniai pamokų metu patiria sužalojimų. Kviečiu palaikyti šį pasiūlymą ir skirti 350 tūkst.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Tai yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Prognozuojama, kad 2024 metų pajamos savivaldybės funkcijoms vykdyti didėja per 6,8 mln. euro, arba 14,7 %. Aikštynams sutvarkyti nustatyta tvarka gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos. Ir taip pat atkreipsiu dėmesį, kad nurodyti netinkami finansavimo šaltiniai. Visos suplanuotos numatomos gauti valstybės biudžeto pajamos jau yra paskirstytos asignavimų valdytojams. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų šito pasiūlymo turbūt nereiktų net svarstyti Seime, jeigu per daugybę metų didėjantis švietimo biudžetas kaip nors atlieptų tokių mokyklų kaip Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos stadiono klausimus. Iš tikrųjų mokykla rodo įspūdingus sporto rezultatus, o sportuoja gatvėse, kurios kai kuriais atvejais net nėra asfaltuotos, neturi net tam visiškai tinkamų sąlygų. Taigi jeigu ministerija šiek tiek greičiau atsižvelgtų ir naudotųsi tuo didėjančiu švietimo srities finansavimu, rodytų tinkamą dėmesį keliantiems sporto rezultatus ir investuotų į stadionus, situacija būtų šiek tiek kitokia.
Sutinku dėl savivaldybių indėlio. Savivaldybės čia turėtų irgi nežiūrėti vien tik į centrinę valdžią, bet tiek savivaldos, tiek ministerijų kažkoks nesusikalbėjimas ir netinkamas dėmesys šitos problemos kol kas iš esmės neišsprendė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl M. Skamarako siūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 60: už – 55, prieš – 2, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
9-as pasiūlymas. Seimo narys E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šituo pasiūlymu aš siūlau padidinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo užmokesčio finansavimą, kadangi Seimo valdybos sprendimu buvo įsteigti papildomi etatai ir kažkodėl likusiems trims etatams nėra numatytas finansavimas darbo užmokesčiui. Mes puikiai žinome, kad kitais metais ir valstybės, ir ypač Vyriausiosios rinkimų komisijos laukia nemažas iššūkis – laukia treji didžiuliai rinkimai, laukia referendumai. Kad tinkamai pasiruoštų, tikrai Vyriausioji rinkimų komisija yra apskaičiavusi, kiek jai reikia etatų ir kokio reikia finansavimo. Aš mačiau Vyriausybės išvadą, kad tam nepritarta, bet galbūt norėčiau iš finansų ministrės gauti atsakymą, kad jau yra kitaip – surastas finansavimas ir šitas klausimas išspręstas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Vyriausiosios rinkimų komisijos, neįskaitant lėšų rinkimams, darbo užmokesčiui skirta 618 tūkst. eurų, arba 31,2 % daugiau nei 2023 metais. VRK papildomai skirta 96 tūkst. eurų trims naujoms pareigybėms finansuoti ir todėl pasiūlymui Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų nėra. Balsuokime. Kas pritariate E. Sabučio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 56: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
I. Kačinskaitė-Urbonienė – replika po balsavimo.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, norėjau po ano balsavimo pasisakyti, kad kažkaip ar sistema blogai suveikė, ar pirštas nuslydo, bet mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKĖ. Būtinai. Ačiū. Protokole įskaitysime.
10-as siūlymas. Seimo narys E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šitą klausimą pristatau tikriausiai jau trečią kartą svarstant įvairių metų biudžetus. Klausimas susijęs su Jonavos pietrytiniu aplinkkeliu. Klausimas susijęs ne tiek su tuo, ko reikia Jonavos gyventojams ar Jonavos rajonui, bet klausimas tiesiogiai susijęs su Lietuvos saugumu. Noriu padėkoti Vyriausybei, kuri pirmam etapui jau yra numačiusi finansavimą kitais metais, tačiau pirmas etapas yra tik pirmas etapas. Matydami besikeičiančią geopolitinę situaciją ir tikrai ne gerėjančią, o blogėjančią, aš manau, mes turėtume rimčiau žiūrėti į šituos iššūkius ir tikrai surasti, iš kur ir kaip investuoti. Ir šiuo atveju prašomi 35 mln. tikrai nesudarytų didelės įtampos valstybės biudžete, be to, tai turėtų būti skiriama iš bankų solidarumo mokesčio. Mano giliu įsitikinimu, šitie pinigai turėtų būtent iš tenai atkeliauti.
Na ir dar vienas dalykas. Aš suprantu, kad valdančiųjų, ypač krikščionių demokratų ir konservatorių, čia yra mažai, tačiau praeitą savaitę vicepirmininkė R. Morkūnaitė ir kolega A. Vyšniauskas buvo susitikę su Jonavos visuomene ir pasakojo, kad pagrindinis dalykas, kuo jie rūpinasi, tai Lietuvos saugumas. Manau, šiuo atveju šitie pinigai ir šitas projektas būtų vienas iš tų dalykų, kas prisideda prie Lietuvos saugumo. Todėl labai norėčiau, kad šitam pasiūlymui pritartumėte. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2024 metais kelių priežiūrai ir plėtrai numatoma skirti 872 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad lėšų paskirstymas nėra svarstomo Biudžeto įstatymo objektas, ši teisė įstatymais numatyta Vyriausybei. Taip pat netinkamas nurodytas finansavimo šaltinis, visos suplanuotos gauti valstybės biudžeto pajamos jau yra paskirstytos asignavimų valdytojams.
Ir galbūt šiek tiek apie patį projektą. Kaip jūs jau minėjote, pirmam etapui yra numatytas 11 mln. eurų finansavimas iš solidarumo įnašo pajamų ir yra įtrauktas į bendrą projektų sąrašą. O jūsų minimas antras etapas, kuriam reikėtų apie 42 mln. eurų, mano žiniomis, kol kas yra neparengtas projektas. Projektavimo darbus planuojama vykdyti 2024–2025 metais. Tokiu atveju, net jeigu būtų įtrauktas konkretus projektas į karinio mobilumo sąrašą, pagal solidarumo įnašo paskirstymus 2024 metais daugiausiai, už ką būtų galima apmokėti, tai yra projektavimo darbai, tačiau nebūtų galimybių panaudoti už atliktus darbus. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ministrė, kaip visada, akmeniniu veidu atsako, tačiau kviečiu pritarti šitam projektui. Tiesiog ne tas pasiūlė. Eugenijau, ne tas žmogus esate. Jeigu kitam keliui prašoma panašios sumos, tai jau niekas nežiūri, ar pirmas, ar antras, ar trečias etapas, nes 20 metų nesutvarkoma. Siūlyčiau nors vienam pritarti, kad nebūtumėte apkaltinti, gerbiama opozicija, prekyba poveikiu, nes visi, kuriems ministrė ir ministerija, ir Vyriausybė pritars, tai yra pozicijos siūlymai. Aš nesu teisės specialistas, bet, man regis, čia turėtų prokuratūra ar kas pasidomėti, ar tai nėra prekyba poveikiu, kai iš viso šito sąrašo bus numatoma pritarti tik trims, rodos, pozicijos siūlymams. Taigi kviečiu E. Sabučio siūlymui pritarti, kad nebūtų tokių insinuacijų ir tokių minčių ir man, ir jums. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsavimu dėl E. Sabučio pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 56: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario V. Ąžuolo. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, su visa pagarba finansų ministrei, bet ankstesnis prelegentas, finansų ministras V. Šapoka, biudžeto priėmimą išstovėdavo tribūnoje. Aš suprantu, kad jums nepatinka stovėti, bet gal galite išreikšti tokią pagarbą? Iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Kolega Valiau Ąžuolai, aš norėčiau jus pertraukti, nes aš pati pasiūliau ministrei atsisėsti į Vyriausybės vietą…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Suprantu.
PIRMININKĖ. …ir tikrai jokio jos pageidavimo nebuvo, tai tikrai nereikėtų jos bausti už tai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Yra ministrės sprendimas, kaip pasielgti.
PIRMININKĖ. Ar tikrai jos sėdėjimo ar stovėjimo vieta yra ginčų objektas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jos apsisprendimo reikalas. Ji pati sprendžia.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, dėl pasiūlymo… Šiuo pasiūlymu bandau išgelbėti Vyriausybę nuo nusikaltėlio vaidmens pažeidinėti įstatymą. Ankstesnės Vyriausybės priimtas Valstybės investicijų programos įstatymas pasako tai: visi objektai, kurie yra įtraukti iki 2021 metų, turi būti finansuojami. Dabar ši valdančioji dauguma sugalvojo Mažeikių sporto centrą išbraukti iš tų objektų sąrašo, nors jam finansavimą jau skyrė ir pradėjo finansuoti. Aš prašau tik vieno, kad Seimas sugrąžintų šį objektą į sąrašą. Ten yra įrašyta reikalinga simboliška 1 tūkst. eurų finansinė išmoka vien dėl to, kad nereikėtų man, kaip Seimo nariui, Vyriausybės duoti į teismą. Jeigu šiam pasiūlymui nebus pritarta, aš turėsiu eiti į teismą, duoti Vyriausybę į teismą, kad sugrąžintų šį objektą į sąrašą. Vieną bylą prieš Vidaus reikalų ministeriją jau laimėjau teisiniu keliu, turbūt ir čia teks tas pats kelias. Prašau nepažeidinėti įstatymų ir šį objektą sugrąžinti į sąrašą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atkreipčiau dėmesį, kad siūloma plėsti iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto kiekinę apimtį. Tai yra nauji darbai, kurie nebuvo įrašyti į pirminį projektą. Valstybės investicijų programoje valstybės biudžeto lėšos (124 tūkst. eurų) buvo skirtos tik techniniam projektui parengti. Skirti valstybės biudžeto lėšų statybos projekto darbams, jas planuojant Valstybės investicijų programoje, valstybė per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją neįsipareigojo. Tokiu atveju, kaip minėjau, lėšos naujiems poreikiams finansuoti Valstybės investicijų programoje nėra planuojamos. Pagal naują Strateginio valdymo įstatymą ir metodiką, toks finansavimas yra skiriamas per ministerijų parengtas plėtros programas pagal jų priemones. Projektui finansuoti gali būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose planuojamos pažangos lėšos ir nustatyta tvarka Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, skirtos regionų pažangos priemonėms įgyvendinti. 2022 m. kovo 16 d. nutarimu patvirtinta Sporto plėtros programa. Kai bus patvirtintos jos įgyvendinimo priemonės ir jų finansavimas, Nacionalinė sporto agentūra kvies teikti poreikį dėl naujų sporto infrastruktūros plėtros projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis. Taigi konkursiniu finansavimu galima bus pretenduoti ir dėl šio konkretaus projekto.
PIRMININKĖ. L. Nagienė – motyvai už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, taip ir mėtome akmenuką. Finansų ministerija: kažkas išbraukė, Švietimo ministerija sako: mes išbraukėme. Teisingai Valius ir pasakė – neaišku. Visą laiką buvo Valstybės investicijų programoje, šiandien neliko. Neliko, todėl tik projektavimui skirtos lėšos ir tos 124 tūkst. įsisavintos lėšos. Keista, kad aštuntas miestas – Mažeikiai, šiandien dar neturi sporto centro, neturi sporto arenos, kur galėtų žaisti krepšinį. Šiandien aukščiausioje lygoje žaidžianti krepšinio komanda važiuoja į Telšius. Labai gaila, nes taip yra ir žmonėms, ir sirgaliams, ir pačiai komandai.
Dabar jūs sakote, kad Nacionalinė sporto agentūra skirs lėšų. Ar žinote, kada prasidės ta programa? 2025 metais. 2024 metais mes nematysime šitų pinigų. Faktiškai savivaldybė, norėdama turėti areną, turės spręsti klausimą ir pradėti statybą savo lėšomis. Todėl aš tikrai kviesčiau ištaisyti šitą klaidą ir skirti numatytas lėšas, bent 1 mln. Tai bus mano pristatymas. Valius prašo tūkstančio eurų, bet aš manau, kad iš tikrųjų pradžiai reikia virš 1 mln. lėšų, kad po to galėtų pabaigti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama Laima, aš norėčiau jums tokią žinią pasakyti. Nebaigtų projektų yra susikaupę per daug, finansavimo neužtenka. Valstybės sprendimas yra vis dėlto užbaigti tuos projektus. Jeigu pinigai buvo skirti projektavimui, tvarka, projektas padarytas, lauks savo eilės. Kai jau tų lėšų bus sukaupta pakankamai, bus pabaigti tęstiniai projektai, tada galėsime prie to klausimo grįžti. Patikėkite, čia, šioje salėje, yra žmonių, kurie taip pat norėtų salių, baseinų ir kitokių aikštynų visoje Lietuvoje, bet ta idėja šiandien ne pagal jėgas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl V. Ąžuolo pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 55: už – 50, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Finansų ministre, jūs mane stebinate. Paskaitykite 2020 metų Valstybės investicijų įstatymą. Ten aiškiai parašyta: visi objektai, kurie įtraukti į sąrašą, privalomai turi būti finansuojami. Jiems skiriama 50 % objektų vertės. Tai dabar reikės duoti į teismą Vyriausybę, kad ji laikytųsi įstatymo? Ką jūs darote?
PIRMININKĖ. 12-as pasiūlymas taip pat V. Ąžuolo. Žodis ir vėl jam.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymas susijęs su tuo, kad eilinį kartą vidaus reikalų ministrė prisimelavo ir vėl tyčiojasi iš savivaldybių ugniagesių. Pavyzdys. Pateiktas pirmasis biudžeto projektas, jį atnešė Finansų ministerija. Savivaldybių ugniagesiams – 45 mln. Atrodo, viskas gerai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento biudžetas – 185 mln. Gerai, džiaugiamės, daug pinigų turi. Buvo pasakyta, kad vykdomi pilotiniai projektai, dalis savivaldybių komandų yra prijungta prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, lėšos iš savivaldybių ugniagesių nebus atimamos. Kiekvienoje savivaldybėje tai buvo sakoma. Dabar ateina antrasis biudžeto svarstymas – virš 1 mln. atimama iš savivaldybių ugniagesių. Kiek jūs galite iš jų tyčiotis? Šių metų ugniagesių biudžetas – 10,5 mėnesio atlyginimams išmokėti, gerai, prikrapštė 11,5 mėnesio, dviem savaitėms vis tiek trūksta. Dabar toliau tyčiojatės iš ugniagesių atimdami 1 mln. ir duodami tiems, kurie turi 185 mln. biudžetą. Tai kiek galima tyčiotis iš ugniagesių? Bet, kaip sakoma, jūs galite, jūs turite tokią galią, jums neįdomūs tie ugniagesiai.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įgyvendindama Vyriausybės programos nuostatas, Valstybės kontrolės rekomendacijas, Vidaus reikalų ministerija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir savivaldybėmis nuo 2023 metų įgyvendina bandomąjį modelį „Bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema – kokybiška ir patikima pagalba nelaimės atveju“. Juo siekiama tinkamai pasirengti, kad būtų sukurta bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir valdymo sistema šalyje. Nuo 2023 m. spalio 1 d. prie šio bandomojo modelio savanoriškai, pritarus savivaldybės tarybai, prisijungė Molėtų rajono savivaldybė. Ir žinotina – pirminiame biudžeto projekte lėšos tarp Molėtų rajono savivaldybės ir PAGDʼo nebuvo perskirstytos dėl objektyvių priežasčių: nebuvo galima apskaičiuoti perskirstytinos sumos dydžio, nes, pavyzdžiui, nebuvo aišku, kiek ugniagesių bus perkelta į PAGD’ą, kiek reikia lėšų išeitinėms tiems, kurie nesutinka būti perkeliami ar nepereina dėl kitų priežasčių; nebuvo sudarytos trišalės sutartys tarp esamo ir būsimo darbdavio ir ugniagesio dėl jo perkėlimo į PAGD’ą; nebuvo pasibaigęs teisinis perdavimo procesų įforminimas, trūko savivaldybės sprendimų; nebuvo parengta Vidaus reikalų ministerijos, PAGDʼo ir savivaldybės trišalė sutartis; nebuvo inventorizuotas perduodamas turtas, jo išlaikymo kaštai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. prie bandomojo modelio savivaldybės tarybos pritarimu jungiasi ir Druskininkų savivaldybė. Į PAGDʼą perėjo dirbti šių savivaldybių ugniagesiai. Savivaldybės PAGD’ui perdavė turtą, pastatus, gaisrinius automobilius, todėl 1,16 mln. eurų lėšos, kurios buvo numatytos kaip valstybės dotacija minėtoms savivaldybėms, tai yra Druskininkų ir Molėtų, priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti, patikslintame 2024 metų valstybės biudžeto projekte Vidaus reikalų ministerijos prašymu buvo perkeltos į PAGD’o asignavimus. Neperkėlus šio finansavimo, nebus galimybės tęsti bandomojo modelio įgyvendinimo, reikės nutraukti su savivaldybėmis sudarytas jungtinės veiklos sutartis ir grąžinti savivaldybėms ugniagesių komandas, o tai neatitiktų nei valstybės, nei savivaldybių, nei jų gyventojų interesų. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama finansų ministre, dabar turite dvejopas žaidimo taisykles, arba dvejopus standartus. Kada buvo pertvarkomos gydymo įstaigos, sveikatos ministras A. Dulkys važinėjo po savivaldybes ir mus bandė įtikinti, kad mes turime jungtis, prisijungti. Prisijungsime – skirs pinigų ir panašiai, ir panašiai. Sveikatos apsaugos ministras didžiąją dalį savo įsipareigojimų įvykdė. Dabar jūs ką tik paskaitėte vidaus reikalų ministrės, kuri neturi absoliučiai jokio suvokimo, ką čia jums parašė… Mes dar kartą pakartojome, gerbiama ministre, kada buvo organizuojama arba siūloma savivaldybėms daryti bandomąsias savivaldybes, atvažiavo Vidaus reikalų ministerijos pavaldiniai ir aiškino, kad finansavimas kitoms sritims ne sumažės, o bus skiriami papildomi pinigai. Dabar jūs matote visiškai priešingai, kitaip. Ar čia yra propaguojama tokia patyčių kultūra jūsų Vyriausybės, ar tiesiog jūs nesuprantate, ką darote?
Gerbiama ministre, kad jūs žinotumėte, kaip sakant, faktus: Seimu pasitiki 5 %, Vyriausybe, jūsų valdančiąja dauguma – vos 11 %, gaisrininkais pasitiki apie 60 %. Jūs kaip nors skaičius galite susivesti, kas pasitikėjimą turi didesnį? Taip yra todėl, kad priešgaisrinė tarnyba ir savivaldybių gaisrininkai yra arčiausiai gyvenamųjų namų, arčiausiai žmonių. Mes esame toliausiai. Ir šiandieną neskirti finansavimo yra protu nesuvokiamas dalykas, kai jis buvo skirtas. Mes galime ginčytis dėl kokybės, geriau ar blogiau atlieka tas paslaugas. Aš čia nesiginčysiu ir tikrai nenoriu apie tai kalbėti, nes neišmanau ir nežinau. Kai aš matau, kad ciniškai ir piktybiškai yra mažinamas finansavimas, kuris buvo numatytas, tai tikrai, kolegos, sunku šitą dalyką, jūsų sprendimus įvertinti. Tai tikrai kviečiu balsuoti už. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Argumentai išsakyti. Balsuokime dėl Seimo nario V. Ąžuolo pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 57: už – 51, prieš – 1, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta. V. Ąžuolas vėl norėtų replikuoti po balsavimo. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, tai ką, mielos savivaldybės, jus vidaus reikalų ministrė dar kartą išdūrė: neatimsime pinigų – atėmė. Mieli savivaldybių ugniagesiai, jūs ir vėl neturėsite netgi fondo atlyginimams išmokėti. Žinoma, valdantieji jums palieka galimybę: galite išeiti nemokamų atostogų, galite į gaisrą važiuoti po vieną, pažeisdami darbo saugos reikalavimus – jums išeitį davė. Ir pasižiūrėkite, kaip konservatoriai tyčiojasi iš ugniagesių, kurie turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Šaunuoliai!
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašau mano balsą įskaityti už. Tik noriu liūdnai konstatuoti, kad degančiųjų problemos lieka pačių degančiųjų rankose. Tai stiprybės visiems.
PIRMININKĖ. Protokole bus įskaitytas už. L. Jonaitis. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Mano balsą prašau įskaityti už. Nespėjau.
PIRMININKĖ. Dėkui, įskaitysime.
13-as pasiūlymas. Seimo narys M. Skamarakas. Prašom pristatyti savo siūlymą.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Mano pasiūlymas – skirti 20 mln. 200 tūkst. Raseinių rajono švietimo, edukacijos, sporto ir užimtumo reikmėms. Reikėtų skirti 3,3 mln. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadionui atnaujinti. Tai yra rajoninis objektas, o Raseiniai neturi 400 metrų stadiono, jame turėtų vykti varžybos ir mokiniai naudotųsi juo. Ir antras – 2,5 mln. Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos pastatui rekonstruoti. Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos sporto stadionų statybai reikia 900 tūkst. eurų. Baseino statybai Raseinių mieste – 10 mln., Raseinių rajono kultūros centrui užbaigti – 1 mln. 300 tūkst., Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos pastatui atnaujinti reikia 1 mln. 200 tūkst., Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos pastatui atnaujinti – 900 tūkst. Savivaldybės administraciniam pastatui – 100 tūkst.
Ko gero, Vyriausybės pozicija bus, kad tai yra savivaldybės funkcija, bet noriu Vyriausybę nuraminti – šių objektų ir šių mokyklų, jeigu bus skirtas finansavimas, greitu metu uždaryti nereikės. Prašau atsižvelgti ir pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savivaldybių savarankiškosios funkcijos. Prognozuojama, kad 2024 metais pajamos savivaldybės funkcijoms vykdyti didės 3,6 mln. eurų. Savivaldybė, vertindama savo finansines galimybes, pati turėtų pasirinkti, kokius prioritetinius projektus finansuoti. Siūlyme nurodytoms reikmėms finansuoti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos pažangos lėšos, dėl jų skyrimo savivaldybė galėtų kreiptis į atitinkamą ministeriją ar Kauno regiono tarybą.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad nurodytas netinkamas finansavimo šaltinis. Visos gauti suplanuotos valstybės biudžeto pajamos yra paskirstytos asignavimų valdytojams, todėl reikėtų nurodyti konkrečias sritis, kurių finansavimą siūloma mažinti, tam, kad būtų galima priskirti konkretiems jūsų siūlomiems projektams įgyvendinti. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo nario M. Skamarako pasiūlymo.
Balsavo 59: už – 52, prieš nebuvo, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
14-as pasiūlymas – Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kada šioje valstybėje prioritetas bus ir keliai? Kad susisiektume šiandien bet kur iš regiono, ne tik nebeliko transporto, viešojo transporto, bet ir kelių mes nebesugebame susitvarkyti. Skirdami papildomai lėšų keliams mes galėtume lygiai taip pat sėkmingai organizuoti ir tą patį moksleivių pavėžėjimą, kuris šiandien… Buvo įsipareigojimas kažkada praeitos Vyriausybės uždarant mokyklas – bus sutvarkyti keliai. Šiandien KPPP lėšos, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, yra labai mažos. Jos atitinka… Iš eilės trejus metus tokia pat suma, todėl aš prašau papildomai skirti kelių plėtrai 177 mln. Yra galimybė gauti iš akcizo mokesčio. Realiai aš suprantu, man ministrė pasakys iš karto – tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas, bet yra papildomų lėšų iš akcizo. Galima taip pat galvoti, iš kokių lėšų galime gauti šį finansavimą.
Tikrai atsisukime galų gale ir nesakykime, kokie keliai nuvažiavus į Latviją, nuvažiavus į Estiją, nuvažiavus į Lenkiją. Prisiminkime, kaip anksčiau buvo Lenkijoje, kokie keliai, ir kokie šiandien yra. Lietuva – duobėje. Mes šiandien gyvename tikrai didžiulėje duobėje, nes važiuojant kiekvieną savaitę autostrada labai gaila – važiuoji ir galvoji, kad neįvyktų avarija vien dėl to, kad blogas kelias.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atkreipčiau dėmesį, kad visos valstybės biudžeto pajamos tiek iš akcizų, tiek iš kitų įstatymų numatytų pajamų yra jau paskirstytos valstybės biudžeto projekte. Tai nėra kokios nors papildomos pajamos, kurias galima paskirstyti, todėl, norint vieną ar kitą sritį finansuoti daugiau, reikėtų nurodyti sritis, kurias siūloma finansuoti mažiau, tam, kad būtų galima tas pačias valstybės biudžeto pajamas paskirstyti skiriant prioritetą ten, kur jums tai atrodo svarbiau. O skirti vieno ar kito konkretaus įstatymo pajamas, ar tai būtų akcizai, ar tai būtų pridėtinės vertės mokestis, ar tai būtų kitoks mokestinis šaltinis, pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, nėra galima. Tai yra Seimo teisė priimant biudžetą paskirstyti visus asignavimus taip, kaip jie yra numatyti.
Keliams 2024 metais numatyti 872 mln. eurų, prie to prisideda ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, ir bankų Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, kurio pajamos yra skiriamos tiek krašto apsaugai, tiek dvejopos paskirties keliams finansuoti. Tai leidžia turėti laisvesnes rankas tiek 2023, tiek 2024 metais finansuojant tuos projektus, kurie yra reikalingi. Tikimės, kad bus postūmis finansuojant tiek kelio Vilnius–Utena projektą, tiek „Via Balticos“. Lėšos, kurios yra Kelių priežiūros programoje, galės būti panaudotos ne šiems konkretiems dviem projektams įgyvendinti, bet kitiems projektams, kuriems poreikis yra numatytas.
Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas kalbės už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš visiškai palaikau gerbiamos Laimos pasiūlymą, nes žvyrkelių ir kitų kelių finansavimas ir nekokybiški darbai… Čia sakoma, kad daug lėšų, ministrė sakė, „Rail Balticai“, kur naudos Lietuvai nėra, tik bus nuostolių išlaikyti, nes buvo kitaip galvota. Čia naudos gavėjos yra Latvija ir Estija. Estija irgi neskuba dėl tos „Rail Balticos“. Aš manau, kad tą finansavimą, kuris bus „Rail Balticai“, nes mes niekur nenubėgsime ir mums tą daryti Latvijai ir Estijai nėra naudinga, tas lėšas reikia skirti mūsų keliams atnaujinti, tiltams sustiprinti, atnaujinti. Mes lėšų turime, tik ministerijos, premjerė ir ministrė nesugeba normaliai paskirstyti, o atima iš akcizų lėšas, nes akcizai yra numatyti. Galimai jūs sukčiaujate ir nedarote taip, kaip reikia daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuokime. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl L. Nagienės pasiūlymo. Jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 57: už – 51, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas L. Nagienės pasiūlymas. Jūs norite replikuoti po balsavimo?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš komentarą.
PIRMININKĖ. Taip.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai gaila, ministre, kad jūs neužmiršote apmokestinti žmonių, visų gyventojų įvesdami suskystintų dujų akcizą. Tai irgi yra jūsų papildomos pajamos. Šiandien turės visi sumokėti.
PIRMININKĖ. 15-as pasiūlymas yra taip pat Seimo narės L. Nagienės. Prašau pristatyti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mano pasiūlymas labai yra konkretus. Prašau skirti papildomai savivaldybei dėl sporto ir pramogų centro statybos 1 mln. 165 tūkst. eurų tam, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti šį projektą. Mažeikiai yra aštuntas miestas (aštuntas miestas!), šiandien neturintis sporto arenos, jau nekalbant apie mažesnius miestus, kuriuose mes turime. Projektavimo darbai jau įvykdyti. Dabar prašau prie savivaldybės prisidėjimo (savivaldybė pati yra numačiusi iš savo biudžeto skirti lėšų) skirti papildomai 1 mln. 165 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Argumentai jau buvo išsakyti dėl V. Ąžuolo pasiūlymo, gal aš nekartosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų eilinį kartą Vyriausybė stebina. Įstatyme aiškiai parašyta: visi objektai, kurie įtraukti į šį sąrašą, iki 2021 metų privalomai turi būti finansuojami 50 % nuo sumos. Patinka tai Vyriausybei ar nepatinka, įstatymas priimtas, jūs privalote jį vykdyti. Vėl reikės duoti jus į teismą, kad teisiniu keliu jūs vykdytumėte įstatymą. Kiek galima tokias nesąmones daryti? Atšaukite ankstesnį įstatymą, daugumą turite, atneškite, atšaukite, pasakykite: mes įstatymo nenorime laikytis, ir viskas. Na, gerai, eisime į teismą. Ką darysi, jeigu tokia bepročių Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega V. Ąžuolas tokiu garsiu balsu kartoja tą patį, į ką jau atsakyta. Taip, tie objektai, kurie įtraukti į projektų sąrašą, bus finansuojami pagal įstatymą, bet raskite man tą vietą, kurioje parašyta, nuo kada bus finansuojami. Štai ir atsakymas. Ateis laikas, bus baigti tęstiniai projektai ir bus pradėti kiti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo narės L. Nagienės pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 59: už – 54, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
V. Ąžuolas dar kartą replikuoja. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, jūs dirbate Jaunimo ir sporto komisijoje. Jūs tingite paskaityti įstatymą. Įstatyme parašyta: visi objektai, kurie įtraukti į tą sąrašą, turi būti finansuojami 50 % iki 2025 metų. Iki 2025 metų. Jeigu kas nespės užbaigti iki 2025 metų, bus galima dar plius kelerius metus užbaigti ir tas finansavimas privalomai pagal įstatymą turi būti skiriamas. Kolega, skaityk įstatymus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. 16-as… Prašau tylos! 16-as pasiūlymas taip pat Seimo narės L. Nagienės. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šiandien tribūnoje, viršuje, balkone, sėdi pedagogai, kurie lygiai taip pat su viltimi žiūri į mus visus. (Balsai salėje) Nežinau, su viltimi, tikėkimės, gal kas nors susimąstys.
Mano konkretus pasiūlymas yra papildomai pedagogų darbo užmokesčiui skirti 100 mln. eurų. Grubiai paskaičiavau, realiai įvertinusi visą susidariusią situaciją. Teko kalbėtis su pedagogais. Jų nė vieno darbo užmokestis už etatą šiandien, tai yra šių metų, nesiekia 115 %. Ateityje, kaip ir ministras labai gražiai viename straipsnyje pasakė: taip, mes pripažįstame, kad yra tikriausiai padaryta klaida ir 130 % nepasieksime, kad įgyvendintume šį susitarimą, kad už tą etatą, kuriuo dirba pedagogai, auklėja mūsų jaunąją kartą, ugdo jaunimą, atiduoda visą savo potencialą, aukodami save tam, kad galėtų įskiepyti geriausias savybes vaikui… Todėl prašau šiandien atsižvelgti, atsisukti ir pasakyti taip: prestižinė profesija yra pedagogo. Šiandien mums jų Lietuvoje trūksta, ir gana nemažai, todėl prašau pritarti dėl 100 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčiui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte švietimo susitarimui įgyvendinti skiriamas išties prioritetinis dėmesys. Bendrai švietimo susitarimui įgyvendinti skiriama 390 mln. eurų, iš jų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti numatoma 219,2 mln. eurų. Jie 2024 metų pabaigoje leis pasiekti 130 % planuojamo vidutinio darbo užmokesčio, kaip jisai yra pateiktas Valstybės duomenų agentūros. Nuo metų pradžios siūloma pedagogų darbo užmokestį didinti 10 %, nuo rugsėjo 1 dienos – ne mažiau kaip 11 %. Tai leis užtikrinti, kad bus pasiektas švietimo susitarimo tikslas – 130 % vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu vidutinis darbo užmokestis augtų sparčiau, nei numatyta šiandien ekonominėse projekcijose, kurios, kaip minėjau, yra patikrintos ir verifikuotos su Valstybės kontrole ir Lietuvos banku, yra numatyta galimybė valstybės biudžeto projekte skirti papildomai – rugsėjo mėnesį didinti atlyginimus šiek tiek daugiau tam, kad būtų galima užtikrinti, kad tikslas, kuris užfiksuotas švietimo susitarime, būtų įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Teisingumo valanda išaušo. Gerbiami „Vardan Lietuvos“, o dabar, gerbiami pedagogai, paklausykite, mokytojai, kaip jus apgaudinėja visa opozicija ir valdančioji dauguma. (Šurmulys salėje) 10 val. 29 min. balsavimas: visa frakcija „Vardan Lietuvos“ balsuoja už pelno lengvatą 200 mln., išskyrus V. Baką ir L. Kukuraitį. Visi socialdemokratai balsuoja už pelno lengvatą – 200 mln. ištaškyti į dešinę, į kairę, išskyrus T. Bičiūną, ir balsuoja gerbiamas M. Skamarakas. Visa Darbo frakcija balsuoja už pelno lengvatą – 200 mln. Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija irgi balsuoja už 200 mln. tų pinigų ištaškymą. Jūs, gerbiami mokytojai, ieškote pinigų? 10 val. 29 min. jus visus išmaudė, kaip tiktai jie norėjo, visa opozicija ir valdančioji dauguma. Jūs galvojate, kad mokytojo atlyginimas šiandien yra per mažas? Ne, gerbiamieji mokytojai, aš vardinsiu jums Gruiniaus G. Landsbergio mokyklos pelnus. Šito Gruiniaus mokyklos praeitų metų pelnas, ir darželių, ir mokyklos, buvo 24 %, o tuo momentu prekybos centro pelnas yra nuo 4 iki 5 %. Gruiniaus mokyklos mokytojo atlyginimas – 2222, vidutinis atlyginimas. Biudžetinių, valstybinių įstaigų atlyginimas yra iki 1 tūkst. 800, ant popieriaus kalbu. Dabar, kai mes čia kalbame, kad biudžete trūksta pinigų, aš niekaip negaliu suvokti žiūrėdamas į 10 val. 29 min., kai balsuodami viena ranka mes visiems padovanojome 200 mln. 200 mln. jūs padovanojote elitui, jūs padovanojote verslui, kuris šiandien net neprisideda, norėdamas mokėti mokesčius. Gerbiamieji mokytojai ir šitie visi atstovai, jūs pasižiūrėkite, kaip jumis naudojasi ir kaip jumis manipuliuoja. Šiandien, manau, yra ta valanda, kada mes kiekvienas turime pažiūrėti, kam mūsų politikai atstovauja, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi ir kokių tikslų jie turi.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ar jie turi politinių tikslų, ar jie realiai rūpinasi jumis? (Plojimai)
PIRMININKĖ. Laikas! Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate L. Nagienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 56: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta. L. Kukuraitis nori replikuoti.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Aš tik atsakysiu R. Žemaitaičiui ir visiems. 100 mln. pasiūlymą dėl biudžeto mes esame pateikę, mūsų frakcija yra pateikusi dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kurio, deja, deja, mes nesvarstome. Tai būtų iš tiesų rimtas perskirstymas to 100 mln., kuriuos Laima prašo skirti pedagogams, deja, jis šiuo metu yra nesvarstomas, nes Vyriausybė nevykdo savo pareigų, tai reiškia – atnešti mokesčių reformą ir priimti tuos įstatymus, kurie reikalingi. Plius 100 mln. frakcija yra pateikusi, mes 100 mln. pasiūlymą teikiame. Todėl tai yra visiškai nuoseklus, visiškai tinkamas siūlymas ir aš, pritardamas, kad nereikia taškyti pinigų, susilaikiau. O šiaip suprantu, kad rinkimai artėja ir visiems norisi ant šito pasišildyti.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai gaila, kad gerbiamas Remigijus užmiršo, kad yra dar bendruomeninės mažos mokyklos, nekalbu aš apie ne pelno siekiančias. Labai gaila, kad tu net neįsivaizduoji, kiek ten dirba mokytojų ir kaip jie dirba. Taip, teko ne vienoje mokykloje apsilankyti ir pabūti.
Kitas dalykas apie pedagogus, kurie pasirašė partijų susitarimą ir pažiūrėjo, kad vidutinis šalies darbo užmokestis turi siekti 130 %, o ne etatas. Kai pasirašė ir skaitė partijos, tai reikėjo dar pačiam irgi gerai perskaityti, pateikti pastabas ir nereikėtų čia dalintis savo priekaištais. Iš tikrųjų mes esame už pedagogus ir už tai, kad būtų etatas apmokamas ne mažiau kaip 130 % vidutinio šalies darbo užmokesčio. Etatas.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Labai trumpai. Aš nesu nustebęs dėl kai kurių politikų išsakomo čia tam tikro finansinio neraštingumo, nes neseniai SEB bankas atliko tyrimą – Lietuvos jaunimas prasčiausiai atrodo kalbant apie finansinį raštingumą. Bet keletas pastabų dėl finansų ministrės lyginimo procentais.
Finansų ministre, jau laikas kalbėti apie perkamosios galios indeksą, kaip jisai kinta, planuojant kitų metų biudžeto asignavimus. Ir perkamosios galios indeksas Lietuvoje yra pats blogiausias, palyginti su darbo užmokesčio augimu ir prekių bei paslaugų augimu. Tai parodo viešųjų finansų valdymą.
S. Jovaišai noriu pasakyti, kad šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradėjo tris naujus objektus, sporto objektus. Dviem Kauno asignavimų valdytojams yra skirta po 400 tūkst. ir Šiaulių miesto vienam asignavimų valdytojui yra skirta 200 tūkst. eurų.
Gerbiamas Žemaitaiti, jums norėčiau pasakyti, kad kai kada pelno mokesčio lengvatos makroekonominiu požiūriu pritraukia iki 25 kartų daugiau lėšų, negu yra prarandama tų pinigų. Reikėtų pastudijuoti makroekonomiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų tas nuolatinis kolegos moralizavimas yra tiesiog kažkoks žemas. Ir, žinote, sutinku su ponu Algirdu dėl skaičiavimo, reikėtų šiek tiek labiau pasigilinti. Ir tikrai nesigailiu balsavęs dėl lengvatos, tikrai tą dalyką pakartočiau dar kartą. Bet, žinote, kai jūs kalbate, kad visi blogi, išskyrus jus vieną, tai iki 10 val. 29 min. nemačiau nė vieno jūsų pasiūlymo dėl mokytojų. O šiaip, kalbant apie šaltinius ir tai, ką jūs kalbate rėkdamas iš savo vietos arba per šoninį mikrofoną, reikėtų prisiminti, kad tai yra ne vienintelis šaltinis finansuoti tai, kas turi būti finansuojama. Ir, matyt, kolegos yra ne kartą parašę pasiūlymų, iš ko būtų galima finansuoti. Taigi, mažiau moralizavimo, daugiau pasiūlymų ir sprendimų, kad mokytojams būtų geriau.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Viktorai, gerbiami kolegos, aš 10 val. 29 min. ir pasiūliau balsuoti prieš pelno mokestį tam, kad finansų ministrei neatsirastų galimybė šantažuoti ir sakyti, kad nėra pinigų, iš ko didinti mokytojams. Atsiliepiant į A. Butkevičiaus… Taip, jūs, Algirdai, labai teisingai pasakėte, kad makroekonominiai dalykai, jeigu atleidi nuo pelno mokesčio šiek tiek, jie sugrįžta, gali ir du, ir tris kartus grįžti. Bet šitie pinigai, deja, negrįžta. Ir jūs puikiai žinote, kad didžioji dalis tų pinigų iškeliauja iš Lietuvos. Tai yra prekybos centrai, kurie įkūrę dukterines įmones valstybėse, kuriose yra neapmokestinamos, ir per ten tie pinigai sėkmingai iškeliauja. Ir tai jums yra geras pavyzdys, pasižiūrėkite. Žiūrėkite, Algirdai, jūs buvote premjeru, buvote finansų ministru. Jūs puikiai žinote, kokios Lietuvos įmonės yra įsiregistravusios ne Europos Sąjungos šalyse…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom trumpinti pasisakymus.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiama pirmininke… Aš dar kartą sakau, mano, gerbiama Laima, motyvas buvo ir aiškus, nes jūs vienu balsavimu ištaškote 200 mln., atiduodate velniai žino kam, ir kitu prašote. Lygiai taip pat kaip PVM lengvata maitinimui ir restoranams – 117 mln. mes taškome tik 16 % žmonių, kurie perka restoranuose maitinimą. Dar kartą sakau, nesurinko 116 mln., tai gali pasakyti finansų ministrė. 116 mln., dar kartą, yra Finansų ministerijos ataskaitoje. 116 mln. PVM lengvata maistui išėjo orui ir naudos jūs negavote jokios. Ir tai yra finansų… Išskyrus, nauda buvo infliacinė dėl prekių ir paslaugų kainos. Viskas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ir paskutinės replikos. M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami mokytojai, tai, ką jūs šiandien matote Seimo posėdžių salėje, tai jūs, visų pirma, matote, kad vienybės nėra. Jūs matote tai, kad noro laikytis švietimo susitarimo taip pat nėra. Jūs matote klastojamą statistiką, kai jinai yra skaičiuojama, jūsų atlygį skaičiuojant iš 23 mokyklų duomenų. Jūs matote jums sekamas pasakas, kad biudžete nėra pinigų, nors tikrai ir M. Starkevičiūtė, ir kiti ekonomikos ir finansų ekspertai mato, nagrinėdami biudžeto projektą, kad tikrai, esant politinei valiai, jame galima rasti pinigų tam, kad šitas problemas išspręstų. Bet politinės valios ir noro realiai spręsti šį dalyką ir laikytis savo įsipareigojimo, ir suvokti, kad šitos valstybės pamatas yra švietimas, šioje valstybėje nėra. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Žinote, man labai keista, kad vienu metu, kai norite manipuliuoti statistika, jūs vadovaujatės Finansų ministerijos statistika, kitu atveju menkinate Finansų ministerijos statistiką. Taigi kaip nors apsispręskite, kai manipuliuojate skaičiais ir bandote kažkaip žaisti emocijomis, būkite šiek tiek nuoseklesnis.
Bet, žinote, yra kitas pasiūlymas, yra dar keli pasiūlymai dėl mokytojų atlyginimų kėlimo. Gal čia sukoncentruokime visą energiją, o ne žaiskime priešrinkiminius žaidimus, kas labiau patrauks rinkėjus į save. 80 mln. ar ten šimtas keli milijonai yra. Yra šaltinis, aš sutinku. Gal geriau tegu palaukia visokie Vyriausybės miesteliai, kelių apmokestinimo sistemos, čia yra esminis dalykas. Nežaiskime kažkokiomis emocijomis ir visais kitais reikalais.
PIRMININKĖ. 17-as pasiūlymas – Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Giraitytės-Juškevičienės, L. Nagienės ir kitų pasiūlymas. Jį pristatys I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke.
Iš tiesų, kaip ir kalbėjome, beveik visos opozicijos vardu, išskyrus Socialdemokratų frakciją, teikiame pasiūlymą didinti pedagogų atlyginimą pagal Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skaičiavimus. Kiek, planuojama, augs vidutinis darbo užmokestis šalyje? Finminas prognozuoja 6,5 %, Lietuvos bankas – 9,5 %. Jau aiškinau, kad jeigu net imsime vidurkį, rugsėjo mėnesio vidutinį pedagogų atlyginimą, turėsime maksimum 125 % nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Čia net nepaisant to, kad mes nepritariame tai metodikai, kuria remiasi Švietimo ministerija, Finansų ministerija, iš principo – visa Vyriausybė, apskaičiuodama tą vidutinį darbo užmokestį. Kaip gerai pastebėjo kolegė L. Nagienė, tokių atlyginimų savo darbo užmokesčio lapeliuose nė vienas pedagogas nemato.
Tai štai, apskaičiavę labai detaliai, kiek iš tiesų reikalinga pedagogų darbo užmokesčiui didinti pagal švietimo susitarimą, mes duodame paskutinį šansą šitai valdančiajai daugumai įvykdyti įsipareigojimus. Ministras sako, jeigu matysime, kad nepasiekė, turėsime galimybę perskirstyti ir pasiskolinti. Skolinimosi galimybės su šituo biudžeto projektu jau yra visos išnaudotos ir pasiskolinti papildomai nebebus galimybės dėl mūsų europinių įsipareigojimų. Todėl mes dabar galime padaryti, turime paskutinį šansą padaryti tai, ką turime padaryti, tai yra įgyvendinti susitarimą dėl švietimo, pasirašytų visų čia esančių parlamentinių partijų. Todėl kviečiu pritarti dėl 82 mln. skyrimo pedagogų darbo užmokesčiui, kad galėtumėme įgyvendinti švietimo susitarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dalis argumentų turbūt buvo išsakyta dėl praėjusio siūlymo. Gal atkreipčiau dėmesį į keletą aspektų, kurie buvo išsakyti diskusijose.
Pirmiausia, ministerijų miestelis. Nepaisant to, kad bandoma šį projektą įvardinti kaip galimą šaltinį, tai nėra šaltinis. Tai yra tiesiog apyvartinės lėšos, kurios neturi poveikio balansui. Ministerijų miestelis yra atsiperkantis projektas, kadangi bus parduoti esami pastatai ir įgyvendintas projektas per keletą metų. Tačiau jisai poveikio balansui neturi, todėl tai nėra šaltinis, kurį būtų galima panaudoti.
Taip pat atkreipčiau dėmesį į statistiką, kuria remiantis yra parengiami duomenys. Tai yra tiek švietimo susitarime užfiksuota ir pagal tai poreikiai yra apskaičiuoti, tiek ir turbūt pasirašant susitarimą, matant galimus poreikius, prisiimta atsakomybė už to švietimo susitarimo įgyvendinimą taip, kaip jame yra parašyta. Vadinasi, pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką apskaičiuota 130 % vidutinio darbo užmokesčio. Nėra Finansų ministerijos statistikos – yra Valstybės duomenų agentūros statistika, kuri yra rengiama pagal Eurostato nustatytą metodiką. Jinai yra verifikuojama, tikrinama, todėl tie duomenys yra patikimi ir galimi palyginti tarpusavyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į galimybę, kaip minėjau, metų viduryje, jeigu matysime, kad vidutinis darbo užmokestis auga sparčiau, nei numatyta Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje, yra numatyta galimybė skolintis ir padidinti finansavimą mokytojų darbo užmokesčiui didinti, kad būtų galima užtikrinti Švietimo susitarimo įgyvendinimą.
Jūsų argumentas apie tai, kad visos skolinimosi galimybės yra išnaudotos. Gal atkreipčiau dėmesį, kad metų eigoje turbūt bus matomi tie einamieji duomenys. Jeigu vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau, nei numato dabartinis ekonominės raidos scenarijus, tai reiškia, kad ir valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų atitinkamai taip pat bus didesnės. Tad galimybės bus matomos tuo metu, kai bus priimamas sprendimas. Tačiau tokia galimybė, kad būtų įgyvendintas švietimo susitarimas, šiame biudžeto projekte yra užfiksuota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties diskutuojant šiuo klausimu čia labai daug girdisi įvairiausių emocijų, manipuliacijų, beje, irgi iš visų pusių – ir pritariančiųjų, ir nepritariančiųjų. Bet, man atrodo, reikėtų visas tas emocijas ir karštą protą padėti į šoną ir šiek tiek įvardinti tiesiog faktus ir aplinkybes.
O faktai ir aplinkybės šioje situacijoje yra labai paprasti. Prieš keletą metų valstybė pripažino ir prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, įvardindama mokytojų profesiją kaip prestižinę ir kaip tą strateginę valstybės kryptį, kuria valstybė turi eiti ją tobulindama ir, žinoma, į ją investuodama. Dar po metų ar po pusantrų buvo pasirašytas politinių partijų susitarimas. Į jį įėjo ne tik deklaratyvios tam tikros frazės, kaip kartais būna nacionaliniuose susitarimuose, tačiau labai aiškūs bei konkretūs skaičiai ir valstybės įsipareigojimai. Juos pasirašė visų politinių partijų vadovai.
Trečias faktas, vėlgi nepaneigiamas, yra tas, kad to susitarimo, arba tų skaičių, kurie yra tame susitarime, šiandien tiesiog nėra laikomasi. Tas Ievos pristatytas pasiūlymas yra toks kompromisinis, tariantis su profsąjungomis, tariantis su suinteresuotais asmenimis, tariantis su mokytojais. Mums atrodo, kad tie nurodyti finansavimo šaltiniai iš tiesų yra geri ir tinkami tai problemai išspręsti bent jau keleto metų perspektyvoje. Man atrodo, Vyriausybė ir Finansų ministerija tikrai sugebėtų rasti savyje jėgų ir kompetencijos, kad ir toliau tie įsipareigojimai būtų tęstiniai.
Jei nebus pritarta šiam pasiūlymui, mūsų nuomone, mes frakcijoje esame pasitarę, partijoje esame priėmę sprendimą, kad mes nematysime prasmės toliau likti nacionaliniame susitarime dėl švietimo. Dėl labai paprastos priežasties – susitarimai, kuriuose įtvirtintų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, taip politikuojama ir nesuteikiama jokios pridėtinės vertės. Todėl toliau dalyvauti dokumentuose, kurių nesilaikoma, mes nematome prasmės.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 17-o pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 62: už – 56, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Replika – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mano replika tokia. Kas šiandien yra svarbiau? Ar grąža, kaip jūs sakote, grįš investicijos, kurias investuosime į Vyriausybės pastatus, ar mums svarbesni yra pedagogai, kurie šiandien augina ir ugdo mūsų jaunąją kartą? Aš manau, turime sudėti prioritetus. Ne Vyriausybės miestelis yra svarbiau, o pedagogai. Grįš kažkada investicijos, bet tai bus po kelerių metų. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas – replika po balsavimo.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū. Aš iš esmės norėjau tą patį pastebėti. Jeigu ministerijų miestelis yra atsiperkantis projektas, tai kaip galima nuvertinti švietimo sistemos atsipirkimą? Manau, kad pats geriausias atsipirkimas ir pati geriausia investicija yra būtent į švietimą. Čia turėtų būti prioritetas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Targamadzė – replika po balsavimo.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Dabar atkreipkime dėmesį. Švietimo… Politinių partijų susitarime dėl švietimo yra 130 %. Kaip beskaičiuosi, 125 % išeina. Vadinasi, mes nevykdome šio susitarimo.
Dar vienas momentas. Jūs nepamirškite, kad ne tik susitarimus reikia vykdyti, bet negalima su mokytojais taip elgtis. Jūs puikiai suprantate, kad geopolitinė situacija ir įvairūs vidaus ir išorės veiksniai tikriausiai neleis pasiskolinti. Kodėl reikia sukelti lūkesčius ir apgaudinėti? Baikime manipuliuoti ir save reklamuoti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. 18-as pasiūlymas. Jį teikia 12 Seimo narių – A. Stončaitis ir kiti. Prašau pristatyti jį.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, jeigu pažiūrėtume visų politinių partijų programas, per tą laiką parašytas, o artimiausiu metu vėl bus parašytos einant į visus rinkimus, nerastume nė vienos politinės partijos, kad nenuskambėtų – dėsime visas pastangas, taip pat ir finansines, teisėsaugos sistemai šalyje stiprinti. Prokuratūra yra valstybės institucija, padedanti užtikrinti teisingumą, teisėtumą ir teismui įvykdyti teisingumą. Šiandieną visgi yra nesuprantamas valdančiųjų matymas dirbtinai daryti konkurenciją tarp prokuratūros ir teismų.
Primenu, kai šiais metais, nuo metų vidurio, buvo keliami atlyginimai teismuose, tai buvo numatyta, kad lygiai taip pat bus suvienodinti atlyginimai ir prokuratūroje. Deja, dabar tas siūlymas nuėjo į šoną. Mes turime visiškai kitokią situaciją, o jinai prokuratūros sistemoje yra tikrai nekokia. Noriu priminti, kad nuo 2012 metų tarnybą prokuratūroje paliko 240 prokurorų, o sistemą papildė tik 40 naujų. Matyt, reikia, kad finansinės galimybės leistų prokuratūrai skirti darbo užmokesčio fondą (papildomų lėšų), kuris leistų prokurorams mokėti konkurencingus atlyginimus, mažinti jų kaitą, pritraukti į sistemą jaunų teisininkų ir pasiekti institucijai keliamus strateginius tikslus. Tikrai tai būtų galima padaryti vienu etapu, o ne, kaip siūloma, per dvejus metus. Todėl yra siūlymas rasti 5,7 mln. eurų didinti 2024 metų valstybės biudžeto asignavimus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai darbo užmokesčio fondui padidinti. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. 2024 metams Generalinei prokuratūrai papildomai skirta 10,2 mln. eurų prokurorų darbo užmokesčiui padidinti, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2023 m. lapkričio 23 d. įregistruotą Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą. Šiame projekte numatyta 2024 metais prokurorų pareiginės algos koeficientus didinti iki 75 % atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos koeficiento. Iš viso 2024 metais Generalinės prokuratūros darbo užmokesčiui numatyta 46,6 mln. eurų, tai yra 28,5 % daugiau nei 2023 metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Už kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, prokurorų situacija panaši į mokytojų: pirma pažadama, pasirašomos kolektyvinės sutartys ir po to jos nevykdomos. Lygiai taip pat buvo ir su prokurorais. Generalinė prokurorė turbūt apėjo visas frakcijas, ir ne vieną kartą. Šitas žaidimas dėl atlyginimų tęsiasi nuo Valstybės tarnybos įstatymo ir Teismų įstatymo dėl darbo užmokesčio kaip lydimojo. Tada tikrai skambėjo, čia galbūt ne iš ministrų, bet iš viceministrų, mes frakcijoje tikrai girdėjome apie tai, kad negalėjo nuo šių metų liepos 1 dienos, bet buvo pažadėta, kad jau nuo kitų metų sausio 1 dienos tokio skirtumo tarp teisėjų ir prokurorų nebus. Taigi pavyzdys toks pat, sakau, analogija su pedagogais – pažada ir nevykdo.
Gerbiami kolegos, siūlau pritarti kolegų siūlymui ir skirti papildomų lėšų prokuratūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl siūlymo, kuriam Vyriausybė nepritaria.
Balsavo 57: už – 52, prieš – 2, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
19-as pasiūlymas. Jį teikia devyni Seimo nariai – T. Bičiūnas ir kiti. Ar galėtumėte pristatyti?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Sveiki, kolegos iš antro aukšto balkonėlio. Kadangi buvusių mokytojų nebūna, tai aš taip į jus ir kreipiuosi. Tikrai žinau, kad šiandien čia esate susirinkę tam, kad išgirstumėte pasiūlymus, susijusius su jūsų darbo atlygiu. Žinau, kad jūsų čia yra daugiau negu mūsų, Seimo narių, posėdžių salėje, atvykusių iš visų Lietuvos kampelių. Sveiki atvykę į cirką. (Plojimai)
Kreipiuosi į valdančiąją daugumą, ypač į tuos, kurie 2018 metais ragino spręsti analogiškas mūsų švietimiečių problemas, o šiandien patys jūsų negirdi, nemato ir neklauso. Negalime vedžioti žmonių už nosies, negalime, kadangi šiandien kenčia ne tik mokytojai, mokiniai, jų tėveliai, bet ir visa Lietuvos švietimo sistema yra apimta agonijos. Todėl noriu dar pasakyti savo buvusiai mokinei taip pat iš Darbo partijos, kodėl mes nepasirašėme po jūsų teikiamų pasiūlymų projektu. Todėl, kad socialdemokratai glaudžiai bendradarbiauja su mokytojų profsąjungomis ir geriausiai žino, kokius lūkesčius jie kelia, kas labiausiai atitiktų šiandien jų keliamus lūkesčius, tai yra didinti mokytojų atlygį nuo sausio mėnesio 15 % ir tiek pat procentų nuo 2024 metų rudens. Jūsų pasiūlymas ne toks buvo.
Taip pat kviečiu visus kolegas šiandien būti vieningus ir ne žodžiais, o savo balsavimu parodyti, kad Lietuvos švietimo sistema ir jos rūpesčiai yra jūsų prioritetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Todėl kaip mokytojas ir kaip Seimo narys tikiuosi, kad šitą pasiūlymą palaikysime vieningai ir taip išspręsime bent dalį šiandien susidariusių švietimo problemų. Dėkoju už suteiktą žodį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Plojimai) Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Argumentai iš esmės buvo išsakyti svarstant du prieš tai svarstytus pasiūlymus, jie analogiški. Aš nekartosiu.
PIRMININKĖ. Motyvai už. Kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Nors valdančiųjų pusėje padaugėjo Seimo narių, bet visi (ir mokytojai, ir Seimo nariai) mokame skaičiuoti, kad tikrai nesiruošia pritarti valdantieji. Aš siūlau bent opozicijai būti vieningai ir palaikyti šitą pasiūlymą, nes jis labiausiai atitinka mokytojų lūkesčius ir labiausiai atitinka politinių partijų susitarimus. Manau, kad ateis dar laikas iš tikrųjų ir mokytojai bus pagerbti, bet, matyt, visi mokytojai supranta, kad ne šį kartą. Aš vis dėlto apeliuoju į valdančiųjų sąžinę ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. (Plojimai) Apsispręskime balsuodami.
Balsavo 59: už – 55, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
Darbotvarkės… 21-as pasiūlymas. Jį teikia 12 Seimo narių: L. Savickas, A. Stončaitis ir kiti. Pristatys L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, žiniasklaidos priemonėms mes labai dažnai keliame daug reikalavimų: medija privalo būti etiška, politiškai neutrali, nešališka, kritiška, pasiruošusi atlikti objektyvius tyrimus, operatyviai informuoti visuomenę, tačiau patys dažnai ją laikome paskutinėje eilutėje. Panašu, kad panaši situacija susiformavo ir dėl konkrečios biudžeto eilutės VšĮ Medijų rėmimo fondui. Matome, kad Medijų rėmimo fondui yra perduotos buvusios VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo funkcijos, taip pat priskirta tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidos programa, parama turiniui žmonėms su negalia pritaikyti, stipendijos tiriamosios žurnalistikos atstovams, skaitmenizacija ir daugybė kitų funkcijų. Mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga, o tokios žurnalistikos poreikis visuomenėje yra gyvybiškai svarbus. Augant periodinių leidinių pristatymo tarifams, kyla grėsmė atokesnių regionų žmonėms likti be periodinės spaudos.
Džiugu, viena vertus, kad į mūsų anksčiau teiktą pasiūlymą buvo atsižvelgta – yra numatytas papildomas 1,5 mln. eurų finansavimas, tačiau jis nėra pakankamas jau iškeltiems ir mano paminėtiems tikslams įgyvendinti. Todėl nežaiskime, nesiblaškykime, skirkime tiek, kiek reikia. Siūlome 2,5 mln. eurų didinti šią biudžeto eilutę. Kolegos, prašau palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Patobulintame biudžeto projekte buvo papildomai numatyta 1,5 mln. eurų nuo pirminio projekto. Iš viso Medijų rėmimo fondui numatyta 6,5 mln. eurų, arba dvigubai daugiau nei 2023 metais numatyta VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Siūlome pritarti taip, kaip Vyriausybė yra pateikusi, ir papildomam siūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl 20-o pasiūlymo.
Balsavo 56: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
21-as pasiūlymas. Jį taip pat teikia 12 Seimo narių: L. Savickas, A. Stončaitis ir kiti. Pristatys L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Na ką, pabandykime grįžti prie temos, dėl kurios šiandien labai aktyviai diskutuojame, – švietimo. Išsisklaidžius Vyriausybės sumanytai, sugalvotai dūmų uždangai paaiškėjo, kad vis dėlto pinigų yra ir toli gražu laikomasi ne visų pažadų rinkėjams. Visai neseniai kalbėjome apie mokytojų atlyginimus ir matėme balsavimo rezultatus. Bet nepasiduokime valdančiųjų spaudimui, nes nutylėsite dėl tyčia nesprendžiamų opių klausimų… ir tik įrodysime, kaip jums patiems nusišvilpti dėl visų pasirašytų nacionalinių susitarimų, dėl savo pačių dalintų įsipareigojimų ir skambiai pristatytų sprendimų paieškų.
Primenu, kad kitų metų biudžete yra laužomas 2021 metais pasirašytas Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl švietimo. Jis, be kitų įsipareigojimų šios srities darbuotojams, ką jau kalbėjome, taip pat numato ir tolygų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą. Numatyta suma yra perpus mažesnė. Pagal susitarimą, iki kitų metų pabaigos suma turėtų siekti 569 mln. eurų. Tačiau suma nepakankama, perpus mažesnė, negu turėtų būti. Ir tai tik dar kartelį įrodo, kad yra situacija, kai ignoruojami ir nesprendžiami nacionalinių švietimo susitarimų įsipareigojimai.
Todėl, kolegos, siūlau laikytis visų partijų duoto bendro pažado vykdyti susitarime numatytus įsipareigojimus ir numatyti papildomus 245 mln. eurų. Jeigu mes to nepadarome, mes dar kartelį šiandien siunčiame signalą, balsuodami už tokį biudžetą, mes balsuojame prieš savo pačių pasirašytą susitarimą.
PIRMININKĖ. Vyriausybės motyvai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nuo 2021 metų kasmet nuosekliai yra didinamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos lėšos. 2021 metais papildomai skirta 16,6 mln. eurų, 2022 metais papildomai skirta 46,9, 2023 metais papildomai skirta 62,8, 2024 metais papildomai bus skirta 76,7. Iš viso 345,6 mln. eurų, arba 28 % daugiau negu 2023 metais.
Didinant lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai labai svarbu atsižvelgti į tai, ar institucijos bus pajėgios jas tinkamai panaudoti. Susitarimo dėl švietimo darbo grupė dar 2022 metų pabaigoje yra pritarusi, kad didesnio nei 30 % moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai lėšų augimo mokslo sistema nėra pajėgi įsisavinti efektyviai. Todėl siūloma pritarti tam, ką yra pateikusi Vyriausybė: finansavimas MTEP’ui auga 28 % nuo 2023 metų. Papildomiems siūlymams siūloma nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Čia išties yra, manau, koncepcinis pasiūlymas. Žvelgiant į kitus pasiūlymus, kurie buvo teikiami kolektyviai, išskyrus dėl pedagogų atlyginimų, čia galima sutikti su A. Butkevičiaus išsakytais žodžiais, kad tam tikra lengvata kartais sukuria didesnę pridėtinę vertę. Manau, kad investuodami į mokslinius tyrimus ir eksperimentus mes iš esmės sukuriame valstybės ateitį, tai yra kokią valstybę mes norime matyti po metų, po dvejų, po trejų, po penkerių ir gal netgi po dešimties metų. Ką rodo V. A. Bumelio investicijos, ką rodo kitos investicijos, lazerių gamybos investicija, kai savo laiku valstybė prisidėjo, arba verslas prie to prisidėjo, šiandien jau yra to rezultatas, jis akivaizdžiai matomas. Tikrai kviečiu balsuoti už.
Iš kitos pusės, niekaip nesuprantu Vyriausybės. Aš suprantu, kad 245 mln. yra kosmiškai didelė suma. Bet kodėl ministerija nesugebėjo surasti ir skirti 30–40 mln., tai kyla klausimas. Ar jūs tiesiog buldozeriu viską atmetate ir tiesiog nemąstote, kad dabar investuoti 4, 5 arba 10 mln. duos jums naudą 2025, 2026 ar 2027 metais? Tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl 21-o pasiūlymo.
Balsavo 60: už – 55, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – 22-as pasiūlymas. Seimo narys Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, šiandien ryte klausydamasis radijo girdėjau, kad šiandien bus toks pageidavimų koncertas, per kurį kiekvienas Seimo narys norės savo parapijoms gauti kuo daugiau lėšų. Tai noriu pristatyti savo parapijos, tai yra Šilutės savivaldybės, kurioje gyvena daugiau negu 38 tūkst. žmonių, prašymus, nes tie žmonės taip pat turi teisę gyventi visavertį gyvenimą ir gauti kiek įmanoma visokių paslaugų. Tai pirmas mano pasiūlymas, manau, normalu, yra pasiūlymas skirti finansavimą jau dabar savivaldybėje parengtam techniniam projektui įgyvendinti. Jo tikslas yra pastatyti 700 žiūrovų vietų salę. Šio projekto vertė yra 2 mln. eurų. Kadangi tokios investicijos vienai savivaldybei yra per didelės, prašo finansavimo planuojamam vykdyti projektui. Jis vadinasi Šilutės miesto istorinio parko projektas. Tai bus ir pėsčiųjų, dviračių takų rekonstrukcija, ir teritorijos sutvarkymas, taip pat stadiono, esančio Stadiono gatvėje 12, rekonstravimo projekto pirmo etapo statybos darbai. Bendra suma yra 2 mln. Prašo skirti iš valstybės šiandienos finansavimo galimybių.
Taip pat noriu paminėti, kad tai būtų ne tik biudžeto pajamos ir ne tik skolintos lėšos. Šiandieną taip pat girdėjau, kad didėja šešėlinė ekonomika, todėl manau, kad mažinant ją būtų galima surasti papildomų finansavimo šaltinių finansuoti šiems projektams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Tai yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Prognozuojama, kad 2024 metų pajamos savivaldybės funkcijoms vykdyti didėja virš 6 mln. eurų, arba 16 %. Tad savivaldybė, vertindama savo finansines galimybes, pati turėtų pasirinkti, kokius prioritetinius projektus finansuoti. Taip pat darbams finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos pagal dabar nustatytą reguliavimą.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 56: už – 52, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – 23-ias pasiūlymas taip pat Seimo nario Z. Balčyčio. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Jau mano minėta Šilutės rajono savivaldybė vykdo miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinį remontą, žiūrovų tribūnų statybą, bėgimo takų, lengvosios atletikos sektoriaus ir kitų reikalingų infrastruktūros įgyvendinimo darbų projektą. Pagal šį projektą numatyta pastatyti, kaip ir minėjau, žiūrovų tribūnas, bėgimo takus ir panašiai. Projekto bendra vertė yra 1 mln. 792 tūkst. eurų, o skirtas Sporto rėmimo fondo lėšas sudaro 450 tūkst. eurų. Noriu paminėti, kad prie vykdomų projektų savivaldybė pati prisideda daugiau negu 1 mln. 342 tūkst. eurų ir tai sudaro 75 %. Atlikus projekte numatytus darbus bus reikalingas ir tam tikras sporto inventorius, jo bendra vertė gali siekti 100 tūkst. eurų. Todėl yra prašoma skirti 1 mln. 442 tūkst. eurų mano minėtam projektui. Tikiuosi, kad Seimas pritars. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Argumentai analogiški, kaip buvo išsakyti dėl 22-o pasiūlymo, tai aš nekartosiu. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl 23-o siūlymo.
Balsavo 58: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – 24-as siūlymas. Seimo narys K. Vilkauskas teikia siūlymą. Prašau pristatyti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais yra vienas didžiausių mūsų valstybėje. Bet priešgaisrinės apsaugos sistemai irgi reikalingi sisteminiai pokyčiai, nes priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvairius įvykius išvyksta kur kas mažiau ugniagesių, nei būtina, ir reagavimo laikas į pranešimus ne visą laiką atitinka standarto reikalavimus. Standartai. Tai reiškia, kad trūksta 700 ugniagesių etatų, ir tai yra pabrėžta Vyriausybės 2013 metais nutarime dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartų patvirtinimo, taip pat dėl to (dėl priešgaisrinių pajėgų veiklos, mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius, rekomendacijų) 2021 metais pasisakė ir auditas. Todėl būtina skirti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai papildomai lėšų, kad jie galėtų parengti bent kitais metais 200 pareigūnų, juos aprūpinti ir sustiprinti priešgaisrinę saugą. Dėl to reikia 3 mln. eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Palyginti su 2023 metais, lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui numatyta 13 mln. eurų, arba 7,5 % daugiau, iš jų darbo užmokesčiui – 8,66 mln. eurų, arba 8,6 % daugiau. Papildomai numatytos lėšos darbo užmokesčiui gali būti naudojamos taip pat ir papildomiems etatams steigti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 24-o pasiūlymo.
Balsavo 53: už – 49, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
25-as pasiūlymas – taip pat Seimo nario K. Vilkausko. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Dar viena sritis – tai policijos pareigūnai. Profesinės sąjungos jau ne tik trimituoja – jau būgnija dėl policijos pareigūnų stygiaus ir kuo toliau tas procesas eina, tuo labiau mažėjančia linkme. Siūlau pritarti Lietuvos policijos profesinės sąjungos išreikštam pagrįstam susirūpinimui dėl to, kad rengiant valstybės biudžeto projektą ir planuojant asignavimus Lietuvos policijai 2024 metams numatyta 12,8 mln. eurų lėšų mažiau, taip pat įskaitant ir darbo užmokestį, negu reikėtų, kad būtų patenkinti bent tokie minimalūs policijos poreikiai ir kad Lietuvos policija galėtų tinkamai atlikti jai įstatymais ir kitais teisės aktais numatytas funkcijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Patobulintame 2024 metų valstybės biudžeto projekte Policijos departamentui papildomai skirta, po peržiūros atnaujintame projekte papildomai skirta 1 mln. 754 tūkst. eurų transporto išlaidoms padengti. Lyginant su 2023 metais, lėšų Policijos departamentui 2024 metais numatyta 20 mln. 751 tūkst. eurų, arba 6,6 % daugiau negu 2023 metais, todėl siūloma pritarti taip, kaip yra pateikusi Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių… Užsirašė L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų siūlau tikrai pritarti. Neseniai buvo atšvęsta Policijos darbuotojų diena ir teko apsilankyti ir pabendrauti su pareigūnais. Tai, žinote, tokios nostalgijos ir tokio sutrikimo dar niekada nebuvo. Todėl iš tikrųjų bent mes pasižiūrėkime, atsisukime. Jeigu reikia pagalbos, kur mes kreipiamės? Į policiją. Reikia bet kokiam gyventojui, vaikui, dabar kalbama ir apie narkotikus… Ko prašo pagalbos mokyklos pedagogai, lygiai taip pat mes kreipiamės į policijos darbuotojus, todėl tiesiog irgi taip pat atsisukime į juos ir padėkime jiems išgyventi šiandien tokioje situacijoje. Reforma, reforma ir statuto pakeitimas dar buvo sugalvotas, nors šiandien išbraukta iš darbotvarkės. Tai siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl 25-o pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 52: už – 48, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – 26-as pasiūlymas. Jį teikia dešimt Seimo narių – M. Skamarakas ir kiti. Kas galėtų pristatyti? Gerbiamas Matai, ar jūs pristatysite? Galite. Prašau.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra skirti 27 mln. eurų finansinės paskatos pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms ar statančioms jaunoms šeimoms. Šis įstatymas iš tiesų puikiai veikia ir šia paskata kasmet pasinaudoja vis daugiau jaunų šeimų: nuo 2018 metų – 116, 2019 metais – 820, 2020 metais – 1 tūkst. 200, 2021 – 1 tūkst. 580, 2022 – 1 tūkst. 595. Būtent šiais metais iš tikrųjų šita parama, paskata jaunoms šeimoms stringa. Šiuo metu eilėje laukia daugiau kaip 1 tūkst. 600 jaunų šeimų arba 3 tūkst. 200 jaunų žmonių, kurie daugiau negu metus laiko yra rezervavę būstus, sumokėję tam tikrus įnašus, negali paimti paskolos, nes neturi pakankamai pajamų. Mes siūlome, kad ši parama veiktų ir iš tikrųjų skatintų regionuose kurtis jaunus žmones, skirti šį finansavimą.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Vyriausybė yra pritarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti tikslingesnį finansinės paskatos teikimą, aiškiau sureguliuoti finansinės paskatos teikimo kriterijus ir sąlygas, kryptingiau teikti finansinę paskatą kartu su savivaldybių teikiama parama. Siekiant stiprinti finansinės paskatos sąsajas su regionų poreikiais, projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. Priėmus šį įstatymą, tikėtina, būtų efektyviau panaudoti riboti valstybės turimi resursai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama finansų ministrė tikriausiai žino, kad dabar jaunos šeimos, jaunimas moka dideles palūkanas, nes pas mus yra 5,8 % palūkanų norma, atsiprašau, procentas, o Europos Sąjungos valstybių valstybėse – 3,7 %. Mes viršijame labai daug. Jaunimas tuoj nebeturės iš ko išsimokėti paskolų, o mes vis kalbame apie tai, kaip pritraukti jaunų mokytojų į regionus, kaip skatinti, kad jaunimas ateitų dirbti į valstybės tarnybą ar panašiai, ir nesugebame valstybėje pratęsti tokių elementarių dalykų, kas jau buvo suplanuota. Juk būstas vienas iš tokių bazinių dalykų. Šita pagalba tikrai būtų reali, mažinanti jaunoms šeimoms išlaidas ir didinanti jų galimybes.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 26-o pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 51: už – 46, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – 27-as. Teikia aštuoni Seimo nariai – A. Norkienė ir kiti. Kas galėtų pristatyti? Gerbiama Aušrinė?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mūsų pasiūlymas panašus. Prašome iš biudžeto papildomai skirti mažesnę sumą – 4 mln. eurų būtent finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose programai finansuoti. Girdžiu, kad finansų ministrė sako, ateityje žadama keisti finansavimo modelį, bet įvertinkime tai, kad, kol dar nepakeistos finansavimo sąlygos, galioja dabartinis įstatymas. Todėl aš manau, kad asmenys, kurie jau yra pateikę paraiškas ir, kaip kolega minėjo, laukia daugiau negu 1,5 tūkst. jaunų šeimų, tiesiog gali prarasti ir dėl amžiaus ribojimo galimybę į teisėtus lūkesčius. Vis dėlto manau, kad 4 mln. galbūt nėra tokia didelė suma, o būtent šita paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, yra ne tik, manau, reikalinga, bet jinai tikrai populiari tarp jaunų šeimų. Manau, kad yra tikrai labai svarbi paskata regiono vystymosi procese.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Argumentai analogiški, kaip buvo išsakyti dėl 26-o pasiūlymo. Nekartosiu. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Liūdniausia yra tai, kad mes pradedame vieną programą arba pasirašome susitarimą, sukeliame lūkesčius. Visiems atrodo, kad tikrai Vyriausybė imsis žingsnių įgyvendinti tuos susitarimus ir sukeltus lūkesčius, o matome… Būtent ir parama jaunai šeimai buvo suteikta ir kaip paskata jaunoms šeimoms kurtis regionuose, ir kaip priemonė savivaldybėms pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų į savo savivaldybes ir užtikrinti regionų gyvybingumą. Nerasdami papildomų lėšų, o, jau kaip ir minėjo kolegos, palūkanos už būstą labai auga, mes tikrai jaunas šeimas (ir tas amžius, kuris riboja gauti tam tikrą valstybės paramą…), na, apgauname, tiesiog apgauname netesėdami duoto pažado.
Mano vertinimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymas tikrai nėra finansiškai toks skausmingas Vyriausybei, kad nebūtų galima atrasti tų siūlomų lėšų. Dėl to aš tikrai kviečiu palaikyti ir taip bent minimaliai užtikrinti regionų gyvybingumą. Kitaip jaunos šeimos ir jauni žmonės, kurie planuoja kurti šeimas, greičiausiai tiesiog pasirinks užsienį ir išvažiuos. Ten ir paskolos pigesnės, ir parama šeimoms, net ir atvykusioms iš kitų šalių, yra tikrai efektyvesnė, negu mes pasiūlome savo žmonėms ir savo piliečiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 27-o pasiūlymo.
Balsavo 53: už – 48, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
28-as pasiūlymas, jį teikia Seimo nariai T. Tomilinas ir K. Mažeika. Pristatys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes siūlome bent 10 %, tai yra 5,9 mln., padidinti darbo užmokesčio fondo finansavimą aplinkos apsaugos sistemai. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, 2023 metais aplinkosaugos sistemos darbo užmokesčio fondas iš viso nedidėjo. Nuo 2022 metų tas didėjimas buvo susijęs tiktai su institucinėmis reformomis. Tai visiškai neatliepia infliacijos, pragyvenimo kaštų padidėjimo. Mes turime didžiulį skaičių neužimtų etatų vien dėl to, kad aplinkosaugininko pareigybė yra nekonkurencinga būtent dėl mažų pajamų.
Visuomenės dėmesys aplinkosaugai yra didžiulis. Kai kyla skandalai, mes visi norime kompetentingų, drąsių pareigūnų, kurie nebijo stambių teršėjų, ieško, laksto po miškus ir identifikuoja nelegalius kirtimus, nelegalias atliekų susidarymo vietas ir įmones, kurios užsiima nelegaliu teršimu. Na, viso to norime, o mokėti už tai nenorime.
Yra apie 50 neužimtų pareigybių aplinkosaugos sistemoje. Iš tiesų, tai nėra didelė sistema. Tas papildomas finansavimas paskatintų didžiulius pokyčius ir trūkstamų specialistų atsirastų, mano galva.
Labai svarbu pabrėžti, kad šiame pasiūlyme yra paminėtas šioje salėje šiandien jau ne kartą įvardintas šaltinis. Mes vis dar laukiame. Tai kurgi tos papildomos gyventojų pajamų mokesčio tarifų pajamos, apie kurias kalbėjo valdantieji, iš stambių pajamų? Mes turime savo pasiūlymą, kaip dar labiau padidinti tą finansavimą. Užtektų ir aplinkosaugos specialistams, ir mokytojams, kurie šiandien vis dar laukia mūsų sprendimų. Drąsių sprendimų, tų, kurie iš tiesų pagerins biudžetininkų finansinę padėtį.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Atkreipčiau dėmesį, kad opozicija, kaip ir bet kurie kiti Seimo nariai, turi teisę inicijuoti įstatymų pakeitimus. Ir tą patį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą galite atnešti savarankiškai užregistruodami. Nebūtina registruoti pasiūlymų į Vyriausybės užregistruoto projekto, galite registruoti jį savarankiškai ir teikti. Jeigu Seimas pritars, mes būtinai į valstybės biudžeto projektą pajamas įtrauksime.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad visi numatomi atlyginimų didinimai yra vertinami bendrame kontekste. Vertinant vidutinį Aplinkos apsaugos departamento darbo užmokestį, turimais 2023 metų I pusmečio duomenimis, jis yra 6 % didesnis, negu valstybės nustatytas vidutinis darbo užmokestis. Taip pat 2024 metais Aplinkos apsaugos departamentui darbo užmokesčiui numatyta 465 tūkst. eurų daugiau, arba 3,7 % daugiau, negu 2023 metais.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Dėl tokio požiūrio, kai finansų ministrė į viską žiūri buhalteriškai, tikrai labai neramu. Ministre, prisiminkite, kad šios Vyriausybės prioritetas yra švietimas ir aplinkosauga. Mokytojus matome čia, balkone, aplinkosaugininkai turbūt šąla kažkur. Galiu tik pasakyti: jei skursta aplinkosaugininkai, tai skursta ir aplinka. Praeitos Vyriausybės padėtas geras aplinkosaugos pamatas tikrai buvo ženklus pokytis, tie lūkesčiai buvo sukelti didžiuliai, bet, žinokite, matome, kad tas pamatas jau pradeda byrėti. Turbūt tas 10 % prašymas net neatliepia to, kiek funkcijų šis Seimas ir ši Vyriausybė pridėjo aplinkosaugininkams. Negana to, kad turi po miškus kontroliuoti kirtimus dieną naktį, dar jie dabar turi funkcijas automobilius stabdyti, tikrinti išmetamąsias dujas ir visokių kitokių. Turbūt dar jiems reikės ieškoti skęstančiųjų, vaikščioti parkuose ir žiūrėti, kas šiukšlina ar nešiukšlina. Šios Vyriausybės požiūris į aplinkosaugininkus yra gana ciniškas.
Prašymas tikrai yra adekvatus. Jei kalbėtume apie tai, kiek tuščių darbo vietų, tai parodo, kad motyvacijos tikrai nėra. Jeigu šiai Vyriausybei tinka, kad nemotyvuoti, net tušti etatai būtų, tai turbūt ir geresnio rezultato tikėtis nereikia. Galiu pasakyti, kad vien pernai automobilių taršos mokesčio yra surinkta virš 30 mln. Dalį skirti aplinkosaugai, manau, būtų tikrai morališkai teisinga.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami. Primenu, kad balsuojame dėl 28-o pasiūlymo – T. Tomilino ir K. Mažeikos.
Balsavo 49: už – 45, prieš nėra, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta. T. Tomilinas norėtų replikuoti. Replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, aš ką tik išgirdau jūsų paaiškinimą, kad Seimo opozicija turi teisę inicijuoti teisės aktų projektus. Aš tik primenu, kad jūs esate finansų ministrė. Jeigu jūs bijote savo pačių projektų, nenorite jų nešti į Seimą, tai kažkas yra negerai su jumis. Gal jūs užleiskite tą vietą kam nors kitam iš opozicijos, jeigu jau nesugebate savo pačių projektų atnešti į Seimą ir jų ginti?
Arba mano kitas pasiūlymas. Štai kolega sufleruoja. Jeigu jūs prisižadate balsuoti už mūsų pataisas, tai susitariame, pažadėkite balsuoti už mūsų 100 mln. papildomų pajamų ir skirkite juos mokytojams. Čia tiesiog padarome tą susitarimą ir būsime išsprendę svarbiausią šio biudžeto klausimą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. 29-as pasiūlymas. Jį teikia aštuoni Seimo nariai – L. Kukuraitis ir kiti. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, Pirmininke. Čia mes prašome ir kviečiame skirti 5 mln. trečiokų nemokamam maitinimui. Jau tris kartus šioje kadencijoje šiam Seimui teikėme įstatymų projektus. Nepatingėtume ir ketvirtą, ir penktą kartą teikti projektą dėl pradinukų maitinimo klausimo išjudinimo iš mirties taško.
Kas nuo to laiko pasikeitė? Šalia rekordinės infliacijos, labiausiai spaudusios šeimas, auginančias vaikus, yra panaikinta PVM lengvata maitinimo sektoriui. Visoms šeimoms kiekvieno vaiko maitinimas išaugs mažiausiai 12 %. Jeigu naikinama PVM lengvata visiems, restoranams ir kitiems (čia būtų galima dėl to diskutuoti ir gal net pritarti), tai bent amortizuokime šeimoms, auginančioms mažiausius mokyklinukus. Dar daug kartų esame teikę duomenis, kad nemokamas maitinimas… Pasaulio moksliniais tyrimais įrodyta, kad tai turi ženklią įtaką visų vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą, sveikatai, jų karjeros galimybėms ateityje ir valstybės biudžeto pajamoms ateityje. Kiekvienas įdėtas euras šiuo metu atsiperka bent dvigubai ateityje.
Kadangi išlaidos būtų numatytos tik nuo rugsėjo mėnesio, jeigu lėšos būtų skiriamos (ką labai sunku įsivaizduoti, matant, kas čia vyksta), įstatymo projektui priimti būtų užtektinai laiko. Lėšų šaltinį esame nurodę, bet dar svarbiau, kaip ir kolega Tomas minėjo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto judėjimas į priekį. Jeigu nebus pritarta, akivaizdu, kad valdantieji šioje kadencijoje neturi jokios šeimai palankios politikos. Kai panaikinama lengvata visiems, šeimos paliekamos ant ledo. Deja, tuo jau ne kartą esam įsitikinę tiek dėl būsto paskolų lengvatų klausimų, tiek dėl kitų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Norint priimti jūsų siūlomą reguliavimą, reikėtų pakeisti įstatymą. Nemokamas mokinių, kurie mokosi pagal Priešmokyklinio ugdymo programą arba Pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, maitinimas numatytas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme. Trečiokų maitinimas įstatyme nenustatytas. Tai būtų tęstiniai įsipareigojimai. Jūsų nurodytas šaltinis, jūs sakote, kad nurodėte šaltinį, tai yra skolintos lėšos, o tęstiniai įsipareigojimai turėtų būti finansuojami nuosekliai augančiomis biudžeto pajamomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis – motyvai už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama finansų ministre, niekas netrukdo. Tai rodo, kai 2012 metais ir 2014 metais buvo biudžete numatyti skaičiavimai, skaičiai priimti ir nustatytas finansavimas, bet nebuvo pakeisti teisės aktai. Tada Seimas per gruodžio mėnesį ir sausio mėnesį neeilinėje sesijoje inicijavo ir tie įstatymai buvo pakeisti. Tai dabar man pasakykite, jūsų Vyriausybės argumentas – nepriimate vien todėl, kad nėra pakeisti įstatymai, ar todėl, kad jūs prisidengiate, kad įstatymai nepakeisti, todėl mes nepritariame? Iš esmės pats projektas yra geras ir iš tikrųjų jis yra svarstytinas, juolab kad yra įsipareigojimas tokiai programai skirti finansavimą, jeigu aš neklystu, 2014 metais. Dar tuo metu Sveikatos komiteto pirmininkė buvo D. Mikutienė. Gal aš klystu, bijau supainioti, bet, kiek aš prisimenu iš tų diskusijų, tai taip.
Tai tikrai, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti tokiam projektui, nes realiai mes jau nuo 2014 metų šitą klausimą svarstome, dedame, pridedame pinigų, didiname pinigų, paimame ir panašiai. Jeigu yra problema tik įstatymo pakeitimo, tai mes be jokių problemų galime per gruodį, sausį, vasario mėnesį pakeisti ir nuo kovo mėnesio nemokamas maitinimas gali būti garantuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 29-o pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritaria.
Balsavo 53: už – 47, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
30-as pasiūlymas. Jį teikia devyni Seimo nariai – V. Ąžuolas ir kiti. V. Ąžuolo nematau. Jis kalba telefonu. Ar norėtumėte pristatyti savo pasiūlymą? Gerai, 30-as pasiūlymas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai yra panašus pasiūlymas į kitų kolegų dėl kelių. To, kad tas finansavimas tikrai yra prastas ir mažas, turbūt įrodinėti jau niekam nebereikia, bet turbūt liūdniausia yra tai, kad mes iš akcizų ir kitų su keliais susijusių mokesčių surenkame vis daugiau lėšų, vis daugiau finansų, bet keliams skiriame tokią sumą, kad net gerų kelių būklės palaikyti negalime. Ir turbūt jau priėjome tą situaciją, kai tuos trejus metus konservatoriams keliai nebuvo prioritetas ir dabar turime būklę tokią, kad iš tikrųjų atvažiavę netgi užsieniečiai į mūsų šalį sako: kokia jūs čia trečioji šalis esate, turbūt ne Europos Sąjungos? Tai todėl ir siūloma didinti finansavimą keliams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Argumentai buvo išsakyti svarstant 1-ą, 2-ą, 10-ą, 14-ą pasiūlymus. To aš nekartosiu. Šiais metais keliams finansuoti yra numatyta 872 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis kalba už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Prieš keletą savaičių, kai bendravau su Ukrainos atstovais, kalbėjome apie stojimą į Europos Sąjungą, apie prioritetus, principus, vienas užduotų klausimų buvo toks: na, koks yra pliusas? Sakau, pliusas toksai, vienas iš tų didžiausių pliusų buvo infrastruktūros sutvarkymas: švietimo įstaigų, gydymo įstaigų, socialinių objektų, ir pabrėžiau būtent dėl kelių. Tai ir klausimas buvo labai paprastas, sako: kaip gali būti keliai? Važiavome pro Lenkiją – Lenkijos teritorijoje keliai nauji, blizga, tvarkingi, atvažiavome į Lietuvą, sako, kaip su vežimu važiuojame. Tai, sako, kaip čia taip išeina? Sakau, taip išeina dėl valstybės prioritetų ir dėl valstybės požiūrio.
Kitas yra svarbus dalykas. Reikia paminėti, kai 2012–2014 metų Vyriausybė buvo numačiusi finansavimą, arba žvyrkelių programą (kitaip buvo pavadinta), kiekvienas rajonas gavo galimybę išasfaltuoti kelią nuo 5 iki 10 kilometrų. Tuometiniais skaičiavimais, jeigu aš tiksliai, bijau, galiu sumeluoti skaičius arba suklysti, tai tikrai atsiprašau… Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku buvo gerbiamas B. Bradauskas, aš buvau Ekonomikos komiteto pirmininku, S. Bucevičius buvo Kaimo reikalų komiteto ir V. Bukauskas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Mes suskaičiavome, kad jeigu skirta 1 mln. žvyrkelių programai, į biudžetą grįžta 80 %, vadinasi, 800 tūkst. Šiuo atveju 40 mln. investavę į žvyrkelių programą mes 32 mln. atgal susigrąžinsime į biudžetą. Per ką jie sugrįžta? Per vartojimą, tai yra kai asfaltuojamas kelias, naudojamas žvyro karjeras, mokamas geologijos mokestis, vadinamasis mokestis už išteklius, naudojamos kaimo turizmo sodybos, parduotuvės, maitinimas ir panašiai. 80 % žvyrkelių asfaltavimo pinigų būtent sukasi vidaus rinkoje. Aš niekaip negaliu suvokti Vyriausybės, kodėl neskatinamos tos programos arba neinvestuoja valstybė ten, kur daugiausia lieka pinigų pačiame biudžete. Tikrai, mieli kolegos, kviečiu balsuoti. Regioniniai keliai, žvyrkeliai yra kažkas, tai yra tragedija, tai yra baisiau, negu gali būti. Tai parodo, iki kokios būklės per ketverius metus mes nuvažiavome.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 30-o siūlymo.
Balsavo 58: už – 50, prieš – 1, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
31-as pasiūlymas. Teikia Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Nenoriu labai smarkiai išsiplėsti, nes jau darbotvarkė tikrai įtempta. Bet mes visi žinome, kad šiuolaikiniam švietimui, ugdymui labai svarbu ne tik formalusis ugdymas, bet ir neformalusis ugdymas. Mūsų, Darbo partijos, supratimu, nepakankamai šitos Vyriausybės dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui. Štai, jau matome – ketvirtus metus iš eilės neformaliojo ugdymo krepšeliui numatoma skirti 17 mln. eurų, tai reiškia, kad neįvertinami faktiškai jokie makroekonominiai rodikliai, tai yra infliacija, vidutinis darbo užmokestis, kas tikrai atsiliepia būrelių kainoms. Tą gali patvirtinti visi tėvai, kurie moka už būrelius, nes būrelių kainos nemažėjo – jos tik augo.
Todėl šiuo pasiūlymu mes siūlome šiek tiek, minimaliai, net neatliepiant tų procentų, kuriuos, kaip sakant, atspindi makroekonominiai rodikliai, padidinti būtent neformaliojo ugdymo krepšeliui skiriamą finansavimą 8 mln. eurų. Tai leistų daugiau vaikų pritraukti į būrelius, tai yra sudaryti galimybę finansuoti ir padidinti patį krepšelį nuo 15 iki 25 eurų, taip pat suteikiant galimybę galbūt tą sumą paskirstyti per kelis būrelius.
Aš labai geranoriškai tikrai kreipiuosi į visus čia esančius kolegas ir ypač į liberalias partijas, kurios ir savo programose neretai akcentavo neformaliojo švietimo svarbą ir įtaką priklausomybių mažinimo kontekste ir taip toliau. Todėl labai labai kviečiu palaikyti ir balsuoti, nes tai yra tik 8 mln., juos tikrai galima surasti visame mūsų biudžete.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Patobulintame biudžeto projekte tam tikslui numatyta papildomai 3 mln. eurų, atsižvelgiant į diskusijas Seime. Iš viso 2024 metų biudžeto projekte neformaliajam švietimui numatyta 20 mln. eurų. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad ši funkcija yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Jinai yra finansuojama iš pajamų, kurias gauna savivaldybių biudžetai, todėl didelė dalis finansavimo, skiriamo neformaliajam vaikų švietimui, keliauja pirmiausia iš savivaldos biudžeto, o šios lėšos yra papildomos ir neturėtų būti laikomos vieninteliu šaltiniu šiai funkcijai finansuoti. Kaip minėjau, atsižvelgiant į diskusijas Seime, papildomai numatyta 3 mln. eurų. Siūlome pritarti tam, kas pateikta valstybės biudžeto projekte.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, ir vėl mes skriaudžiame savo vaikus. Aš grubiai paskaičiavau: jeigu šiandien įvertinčiau, kiekvienam vaikui, kuris eitų į neformaliojo ugdymo būrelį, būtų apie 5 eurus. Ar mes to siekiame, jeigu šeimoje yra du, trys vaikai, ir norime, kad vaikas iš tikrųjų būtų ugdomas visapusiškai, kad būtų atitrauktas nuo kompiuterio, nuo telefono, būtų užimtas, lankytų sporto būrelius?
Realiai jūs labai teisingai pasakėte – tai savarankiškoji funkcija, bet pasižiūrėkime, kiek ta savarankiškoji funkcija yra išaugusi. Sutvarkyti mokyklų infrastruktūrą – savarankiškoji funkcija, pritaikyti vaikams su negalia – savarankiškoji funkcija, mokytojai, padėjėjai – savarankiškoji funkcija, pavėžėjimas – savarankiškoji funkcija. Ar mes galime viską užkrauti vien tik galvodami apie tai, kad savivaldybė pati turi susitvarkyti, ir neskirdami, ir neprisidėdami prie vaikų užimtumo? Manau, tie 8 mln., kuriuos teikia Darbo partija, yra visiškai normali suma. Tikrai neskriauskime savo vaikų. Skriaudžiame: maitinimui neturime, užimtumui lygiai taip pat neturime, darbo užmokesčiui irgi negalime. Užtai siūlau pritarti, tikrai bent vaikams skirkime dėmesio.
PIRMININKĖ. Balsuokime dėl 31-o pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 58: už – 55, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – 32-as. Jį teikia devyni Seimo nariai – V. Targamadzė ir kiti. Prašau pristatyti.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Taigi mokytojai negauna už etatą 1 tūkst. 407 eurų. Įtikino ir nepavyko supriešinti su visuomene. Ačiū mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, kad jie atnešė lapelius ir parodė.
Dabar žiūrėkime, vėl moralinis aspektas. Mokytojams krūvis yra didinamas ir bendrosios programos – iki šiol nėra mokymosi medžiagos, nepasirengta įtraukiajam ugdymui ir taip toliau. Politinių partijų ir, aišku, šakos profsąjungos susitarimas nevykdomas, nes turi būti 130 %. Yra numatyti 125 % kitiems metams. Aišku, man ruseno viltis, kad Laisvės partija galbūt palaikys. Deja, kai kolega S. Tumėnas pasakė apie tris pozicijas, kurios yra papildomos ir skirtos Laisvės partijai, ta viltis gęsta, bet pasižiūrėsime, kaip ji balsuos.
O dėl lėšų šaltinio, tai nepamirškime, kad jų yra. Jūsų reikalas ieškoti, kad būtų vykdomas susitarimas. Tai yra ir valstybės biudžeto viršplaninės pajamos. Ir nesakykite, kad tai yra neteisinga, nes M. Majauskas buvo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininku, jis taip pat rašydavo. Toliau – sumažintos skolinimosi lėšos juridiniams asmenims. Galų gale ir dėl 2,3 % – tokios ekonominės prognozės Lietuvai buvo Europos Komisijos. Galų gale jūs ir turite ieškoti, kokios lėšos, nes Statute nėra nurodyta.
Bet vis dėlto būkime savo žodžio žmonės, balsuokime už mokytojų atlyginimą. Tikrai galima 100 mln. surasti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Statute, priminsiu, yra nurodyta, kad Seimo nariai, siūlydami pasiūlymus, nurodydami papildomas išlaidas, turi nurodyti ir finansavimo šaltinius. Tai yra nurodyta biudžete. Jūsų pateikti šaltiniai yra lėšų likutis, kuris lieka metų gale. Tai nėra šaltinis. Tai tiesiog yra apyvartinės lėšos, tačiau jos nėra skirtos konkrečioms išlaidoms 2024 metais, todėl negali būti laikomos papildomu šaltiniu atskiriems papildomiems asignavimams finansuoti.
Kiti argumentai buvo išsakyti svarstant 16-ą, 17-ą, 19-ą pasiūlymus. Aš nebekartosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiama ministre, 1 mlrd. eurų šiais metais viršplaninių lėšų. Tai gal palikime tą 100 mln. ar kiek papildomai pedagogų darbo užmokesčiui. Negrąžinkime galbūt įsipareigojimų, kokių nors kreditų. 1 mlrd. papildomai gauta. Jūs sakote – apyvartinės lėšos. Tai mes nenorime atsisukti į mokytoją.
Pratęsiu profesorės Vilijos mintį. Šių mokslo metų pradžioje į kokią padėtį buvome pastatę pedagogus? Naujos ugdymo programos, vadovėlių nėra. Tiktai dabar, visiškai neseniai, jie gavo 30 %. Kūrybiškai dirbkite, mokytojai, jūs dirbkite, susidarykite savo planą ir dirbkite be vadovėlių, nes jūs sugebate tai įveikti ir tą padaryti.
Kitas momentas – įtraukusis ugdymas. Ar bent vienas iš mūsų žinome, kaip šiandien reikia pradėti dirbti su klase, kai yra du ar trys vaikai, kuriems reikalinga pagalba? Mes kartais net nepagalvojame. Galvojame: įtraukusis ugdymas apima kiekvieną vaiką. Taip, kiekvieną vaiką – gabų, turintį negalią. Žinome, kokių šiandien emocinių sutrikimų vaikai ateina į klasę, kai reikia mokytojai pasiruošti dirbti su tuo vaiku, papildomai dirbti su savo klase. Atsisukime galų gale į pedagogus ir skirkime tas papildomas lėšas, kurias surinkome iš viršplaninių lėšų šiais metais. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 32-o pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 57: už – 51, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – 33-ias pasiūlymas. Jį teikia Seimo narys D. Labanavičius. Prašom.
D. LABANAVIČIUS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mano siūlymu pateikti trys projektai, susiję su Panevėžio miestu. Pirmas – tai mieste įgyvendinamas regioninės svarbos Panevėžio daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimo projektas. Jo bendra vertė yra 27,6 mln. eurų. Šis projektas sukurs sąlygas patenkinti Panevėžio miesto bei regiono gyventojų sveikatingumo poreikius bei leis profesionaliems sportininkams kokybiškai treniruotis atnaujintose ir patogiose patalpose. Valstybė yra skyrusi 9 mln. eurų, o Panevėžio miesto savivaldybė įsipareigojusi prisidėti prie projekto ne mažiau kaip 30 %, tai yra 8,3 mln. eurų. Šiam projektui sėkmingai pabaigti dar trūksta 10,3 mln. eurų, jų Panevėžio miesto savivaldybė neturi galimybių skirti.
Antras projektas yra kompleksinio paslaugų centro „Harmonijos miestas“ projektas. Jis reikšmingai prisidės prie neįgalius vaikus auginančių šeimų gerovės. Taip pat tėvai galės grįžti į darbo rinką, pasinaudoti profesionalios socialinės globos, įvairių terapinių užsiėmimų, laikino atokvėpio, psichologinio palaikymo ir mokymosi galimybėmis. Šio projekto vertė buvo 2 mln. 243 tūkst., tačiau dėl kelis kartus neįvykusių rangos darbų viešojo pirkimo procedūrų rangos darbų vertė padidėjo iki 5 mln. 975 tūkst. Siūlymas yra šio centro renovacijai skirti trūkstamus 3 mln. 371 tūkst. eurų.
Ir trečias – Panevėžio miesto tiltų projektas. Jų būklė yra labai bloga, būtina atlikti kapitalinį remontą. Siekdama užtikrinti miesto gyventojų ir svečių saugumą, Panevėžio miesto savivaldybė parengė tilto per Nevėžį Respublikos gatvėje kapitalinio remonto projektą, jo sąmatinė skaičiuojamoji vertė – 577 tūkst., bei tilto per Nevėžį Nemuno gatvėje kapitalinio remonto projektą, jo skaičiuojamoji rangos darbų vertė – 3 mln. eurų. Siūloma kapitaliniam remontui skirti 3 mln. 577 tūkst. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės investicijų programoje nėra fiksuojami procentiniai įsipareigojimai, ten yra fiksuojamos konkrečios sumos, kurios bus įsipareigotos skirti iš valstybės biudžeto. Kalbant apie jūsų minėtą pirmą projektą, projektui įgyvendinti skirtos visos suplanuotos valstybės biudžeto lėšos. Kitas projektui įgyvendinti reikiamas lėšas, taip pat ir dėl projekto brangimo, savivaldybė turėtų skirti iš nuosavų finansinių išteklių ir savarankiškų pajamų, jos, kaip minėjau, 2024 metais vidutiniškai per savivaldą auga apie 16 %.
Kalbant apie antrą projektą, papildomas valstybės biudžeto lėšų skyrimas ES lėšomis vykdytam projektui pažeistų lygiateisiškumo principą kitų projektų vykdytojų atžvilgiu, be to, savivaldybė įsipareigojo projektą užbaigti savo lėšomis iki 2025 metų pabaigos.
Kalbant apie paskutinę jūsų minėtą iniciatyvą dėl dviejų tiltų kapitalinio remonto, tai yra dalis keliams ir jų infrastruktūrai gerinti numatytų bendrųjų lėšų. Biudžeto įstatymu nėra nustatoma atskirų tiltų kapitaliniai remontai, todėl tokie darbai turėtų būti vykdomi kartu iš Kelių priežiūros programos, jeigu tai atitinka finansavimo sąlygas. Taip pat galėtų prisidėti ir savivaldybė iš nuosavų finansinių išteklių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, informuoju, kad pratęsiu balsavimo laiką iki tol, kol apsvarstysime visus pasiūlymus ir visą darbotvarkės 1-3.2 klausimą. Apsispręskime balsuodami dėl šio siūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 58: už – 51, prieš nėra, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
34-as pasiūlymas. 12 Seimo narių teikia siūlymą. Pristatys L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Teikiame siūlymą skirti 950 tūkst. eurų, mažiau negu milijoną, vaikų dienos centrams finansuoti. Vaikų dienos centrai per daugelį metų yra tapę visas mūsų vis dar labai kiauros socialinių paslaugų šeimoms sistemos skyles kamšančiu tinklu, jį per dešimtmečius daugiausiai vystė nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės, ir tas tinklas dengia visą Lietuvą.
Deja, turime labai karčią realybę, kai matome vaikų dienos centrų finansavimą iš valstybės biudžeto. 2024 metai yra pirmieji metai per pastaruosius šešerius metus, kuomet vaikų dienos centrų veiklai papildomas finansavimas nėra numatytas. Nuo 2021 metų didintas finansavimas nesiekia infliacijos lygmens, ir nors vaikų dienos centrų kasmet daugėja, jų veiklai skiriama reali pajamų suma iš valstybės biudžeto kasmet mažėja.
Ir trečia. Visiems Seimo nariams primenu, kad vaikų dienos centrai vidutiniškai visiems metams turi 30 tūkst. eurų per metus. Pabandykite tokiomis lėšomis išlaikyti veiklą kasdieną. Kolegos, vaikų dienos centrai skelbia apie psichologų ir kitų specialistų atleidimą, nes nebeužtenka lėšų jiems išlaikyti. O kai kurie net skelbia apie dešimtmečius veikusių dienos centrų uždarymą. Nežaiskime su šiomis paslaugomis. Šis mažiau negu milijonas, skirtas vaikų dienos centrams finansuoti, jų lygį grąžintų bent į 2021 metų lygį. Matau, kad yra daugiau susirinkusių Seimo narių, ir čia mes tikrai galėtume bent vieną paslaugą grąžinti ant kojų.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti Vyriausybės nuomonę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo nepritarti. Nuo 2022 metų lėšos vaikų dienos centrams finansuoti kasmet buvo didinamos. 2020 metais panaudota 5,8 mln. eurų, 2021 metais – 6,7, 2022 metais – 7,8, 2023–2024 metais planuojama 8,5 mln. eurų. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad tai būtų tęstiniai įsipareigojimai, o jūsų siūlomas šaltinis – tai skolintos lėšos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. Kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, o kam yra skiriami ir ką organizuoja, priima vaikų dienos centrai? Tai yra socialinė atskirtis. Kai vaikas ateina į šitą vaikų dienos centrą, jis yra užimtas, jis jaučiasi, kad šiltai gali pavalgyti ir pabendrauti, ir pabūti kartu – ir taip padedama jam pajusti, kad jis yra visavertis. Čia yra daugiau iš socialinės atskirties šeimų ateinantys vaikai. Mes kalbame apie regionus. Aišku, aš nekalbu, kad mieste jų nėra. Yra lygiai taip pat, bet regionuose mes turime nemažą skaičių vaikų dienos centrų. Iš tikrųjų teisingai pasakė kolega, kad galimai jie užsidarys dėl to, kad reikės apmokėti ir už šildymą, ir už visas paslaugas, elektrą, vandenį – be viso šito jie negalės teikti visų visaverčių paslaugų šitiems vaikams. Tai infliacija suvalgo kai kurias lėšas. Gerbiama ministrė pasakė, kad čia mes didiname, bet įvertinkite infliaciją. Tai yra nerealu, neatitinka tos sumos, kokia turėtų būti padidinta šita suma vaikų dienos centrams. Milijonas – tai tikrai nedidelė suma. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami.
Balsavo 55: už – 47, prieš – 0, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
35-as pasiūlymas, jį teikia Seimo narys K. Starkevičius. Prašom pristatyti. Nėra. Tuomet aš iškart kreipiuosi į finansų ministrę, kad pristatytų Vyriausybės nuomonę. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūloma skirti 450 tūkst. eurų Viešųjų pirkimų tarnybai funkcijoms vykdyti ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 priedo V skyrių. Vyriausybė siūlo pritarti skirti 450 tūkst. eurų Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų vykdymui užtikrinti, iš jų 345 tūkst. eurų centrinės viešųjų pirkimų sistemos programinės įrangos priežiūrai bei naujiems funkcionalumams sukurti, taip pat 105 tūkst. eurų ekspertų paslaugoms įsigyti, siekiant užtikrinti pirkimų prevencijos, priežiūros ir kontrolės funkcijas tiksliniuose sektoriuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau taip pat pritarti šitam projektui, jisai buvo ne kartą svarstomas. Noriu padėkoti ir Audito komiteto nariams, kurie pritarė, taip pat ir Seime atsirado iniciatyva. Nes Viešųjų pirkimų tarnyba – tai yra ta tarnyba, kuri užtikrina tris pagrindinius principus, tai yra efektyvumo, teisingumo ir sąžiningos konkurencijos. Jeigu mes norime kaip valstybė ateityje judėti į priekį ir taupyti pinigus, tai šitą tarnybą reikia stiprinti be didelių diskusijų. Todėl aš pasisakau už ir prašau visus balsuoti taip pat už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuokime.
Z. BALČYTIS (DFVL). Net ir konservatoriams siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuokime dėl 35-o pasiūlymo. Prašau.
Balsavo 98: už – 96, prieš – 0, susilaikė 2. Pasiūlymui pritarta.
36-as pasiūlymas, teikia Seimo nariai V. Mitalas ir A. Armonaitė. Prašau, gerbiamas Vytautai.
V. MITALAS (LF). Dėkui, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, mano pasiūlymas yra gana nesudėtingas – skirti papildomų pinigų Ryšių reguliavimo tarnybai, tai yra 120 tūkst. eurų, ir 30 tūkst. eurų numatyti kitoms funkcijoms, susijusioms su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento direktyvos įgyvendinimu. Šių dviejų institucijų finansavimas buvo neįvertintas pakankamai priimant Europos direktyvą, įgyvendinant Europos Parlamento direktyvą. Tie pinigai bus skiriami kovoti su neteisėtu turiniu, dezinformacija, masiniu duomenų rinkimu ir įvairių… įvairiose elektroninėse prekių ir paslaugų platformose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės požiūris.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo pritarti skirti 120 tūkst. eurų Ryšių reguliavimo tarnybai ir 30 tūkst. eurų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai naujoms funkcijoms atlikti ir papildomų paslaugų teikėjams keliamų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama direktyva 2000/31/EB.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar ne juokingai čia atrodo viskas? Cirkas visiškas. Viską atmetė, o dabar tokiems nereikšmingiems dalykams yra skiriamas finansavimas. (Plojimai, balsai salėje: „Gėda!“). Gėda!
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 36-o pasiūlymo.
Balsavo 69: už – 69, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. (Plojimai) Pasiūlymui pritarta.
37-as pasiūlymas. Seimo narė M. Danielė teikia pasiūlymą. Prašau pristatyti.
M. DANIELĖ (LF). Mano pasiūlymas yra papildomai skirti 45 tūkst. eurų migracijos tarnybai, kad tarnyba galėtų pritaikyti savo sistemas, prisitaikyti darbui su nauju teisiniu reguliavimu, kuris jau buvo priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo pritarti skirti 45 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, Migracijos departamentui, Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS plėtros, priežiūros ir palaikymo darbams vykdyti.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas pasisako prieš šį pasiūlymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Cirkas 2: prekyba poveikiu. Kad koalicija nesuirtų turbūt, ar ne? Prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Taip? Atsiprašau. G. Surplys kalba už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Migracijos departamentas yra jau keletą metų nepakankamai finansuojamas, žiūrint į tai, kiek mes turime migrantų srautų. Dabar už 40 tūkst. eurų jūs tobulinate MIGRIS sistemą. Atleiskite, šita koalicija yra žiauriai pigi, jeigu ją jau už 160 tūkst. parduodate.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl 37-o pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 72: už – 72, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
Dabar turime apsispręsti dėl viso 1 straipsnio. Patikrinsime, ar yra dėl motyvų užsirašiusių dėl straipsnio. Nėra. Balsuokime. Kas pritariate visam 1 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 72, prieš – 25, susilaikė 9. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo registruoti du pasiūlymai – Seimo nario V. Ąžuolo bei aštuonių Seimo narių (L. Kukuraičio ir kitų), tačiau dėl šių abiejų pasiūlymų jau buvo apsispręsta prie 1 straipsnio, todėl jų atskirai nebeteikiu balsuoti. Apsispręskime dėl viso 2 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 69, prieš – 45 susilaikė 5. 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl 5 straipsnio, dėl kurio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta.
Balsavo 120: už – 73, prieš – 40, susilaikė 7. 5 straipsniui pritarta.
Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu raginimo balsuoti. Taigi manau, kad pritarta.
Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima, ačiū.
Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra gautas keturių Seimo narių – K. Starkevičiaus, V. Mitalo, A. Armonaitės ir M. Danielės – pasiūlymas. Jam buvo pritarta ir balsuota prie 1 straipsnio, todėl nereikia atskirai balsuoti. Ar galime 11 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 13 straipsnio nėra gauta pastabų ir pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 14 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dėl 15 straipsnio buvo įregistruotos dvi Seimo narių Z. Streikaus ir D. Labanavičiaus pataisos, du pasiūlymai. Dėl jų abiejų buvo balsuota prie 1 straipsnio. Ar galime 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 16 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 17 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 18 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien balsuosime dėl kitų metų valstybės biudžeto, jis yra net trečdaliu didesnis nei paskutiniais praėjusios Seimo kadencijos metais. Nuosekliai einame žmonių pajamų didinimo keliu. Kitais metais net 1,7 mlrd. eurų bus skiriama žmonių pajamoms didinti. Jei lygintume biudžeto duomenis kadencijos pradžioje ir dabar, matytume, kad neapmokestinamasis pajamų dydis kyla beveik dvigubai – nuo 400 eurų iki 751 euro. Tai yra daugiau negu pernykštė minimalioji mėnesinė alga.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga kyla beveik iki 1 tūkst. eurų – 924 eurai. Tai reiškia, kad pačias mažiausias pajamas gaunantys asmenys pajus ženklų pajamų padidėjimą.
Didžiajai daliai viešojo sektoriaus darbuotojų taip pat numatomas atlyginimų didėjimas. Atlyginimai ženkliai didės mokytojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams, kultūros ir meno sektoriaus atstovams ir daugeliui kitų biudžetinio sektoriaus darbuotojų.
Prioritetinėms sritims, švietimui ir saugumui, didinamas finansavimas sudaro panašią vertę – beveik po 400 mln. eurų daugiau negu praėjusiais metais.
Verta pabrėžti ir tai, kad Vyriausybė atsižvelgė į vieningą Seimo Ekonomikos komiteto siūlymą ir ženkliai padidino finansavimą kelių infrastruktūrai gerinti. Papildomai skirta 157 mln. eurų, o bendra suma siekia beveik 900 mln. eurų.
Iš tiesų buvo daug tikrai vertingų siūlymų, tačiau kitų metų subalansuotame biudžete tiesiog jų nepakako. Aš kviečiu visus vieningai balsuoti už kitų metų šalies biudžetą. Pasakysiu, kodėl. Tame biudžete mokytojų atlyginimai…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. BAGDONAS (LSF). …nuo sausio 1 dienos padidėja 10 %, o nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 %. Nė vienas kitas sektorius tokio didesnio atlyginimo kitais metais negaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Prieš 2 savaites aš jį ir pavadinau Frankenšteino biudžetu. Iš tikrųjų Frankenšteino biudžetas, jei žiūrėtume į šiandieninius balsavimus. Rytinio posėdžio metu, 10 val. 29 min., mes visi vienu mostelėjimu, viena ranka atiduodame 200 mln. Išbarstomi 200 mln. tam tikrai asmenų grupei, tam tikram verslui, kuris neva, sako, labai sunkiai išgyvena.
Bet įdomiausia yra tai, kad žvyrkelių programai siūlėme padidinti 40 mln., bet mes nepritarėme. Iš žvyrkelių programos į biudžetą ateina 80 % pinigų. Mes nepritarėme. Švietimui reikėjo 100 mln., kai realiai 90 %švietimo… Mokytojams, pedagogams, neformaliajam švietimui sumokamas atlyginimas, net 90 % lieka nacionaliniame biudžete. Dar kartą, kolegos, net 90 %. Lenkime: 80 % žvyrkelio pinigų, 90 % švietimo, priešgaisrinės apsaugos 1 mln. 600 (…), čia irgi 90 buvo, būstui – 27 mln. Iš būsto Lietuvoje lieka tiktai apie 40–45 %. Bendra suma – mes turime 160 mln. Vienu mostelėjimu 200 mln. į dešinę, į kairę daliname, kitų 160 mln. mes nerandame. Įdomu yra tai, kad Laisvės partija – kaip čia reikėtų pasakyti? – galimai „nuperkama“ už 45 tūkst. eurų. Niekaip nesuprantu, čia vakar draskėsi krūtinę: 10 valandą mes balsuosime prieš, mes čia parodysime, partnerystė bus. Šiandien bim – partnerystės nėra, nieko nėra, gavo pliūpsnį į ausį, sako, viskas gerai. Sėdžiu, niekaip nesuprantu, kas čia dabar vyksta pas mus.
Dabar, kolega, sakote dėl minimaliosios mėnesinės algos. Kažkada pats turėjai verslą, minimaliąją mėnesinę algą ir sumoka verslas, ir ne jūs didinate, Trišalėje taryboje nusprendė, o verslas jį suneš. O darbo mokesčių jūs net nesumažinate. Gerbiamas kolega, tikrai pasižiūrėkite, iš ko surenkate „Sodros“ biudžetą? Nuo 2019 metų, pasižiūrėkite, 2020 metais, kai buvo patvirtintas biudžetas, niekada Lietuvos išlaidos tokio dydžio nebuvo, kokio yra dabar. Ir „Sodros“ mokesčio, GPM, „Sodros“ ir PSD surenkate daug daugiau negu iki 2019 metų.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). O perskirstote du kartus mažiau. Izraelis, Airija daug daugiau perskirsto nei jūs.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Biudžetas yra geras ir mes už jį žadame balsuoti. Dėl pagrindinių mūsų siūlymų sutarti pavyko: didesnis finansavimas keliams leis išjudinti tą Lietuvos gėdą Vilnius–Utena kitąmet ir pradėti rekonstrukciją, užtikrinti „Via Balticos“ projekto tąsą ir taip pat tų avarinių tiltų, viadukų remontą. Tam tikra lėšų suma papildoma neformaliajam ugdymui, 3 mln. nėra daug, prie 17 mln. eurų tai yra tam tikra lėšų suma. Aš manau, kad jeigu dar pavyktų švietimo ministrui įveikti tuos Europos teisininkus, kurie neleidžia sistemos daryti lankstesnės, ką galima tikrai padaryti, prie šios neformaliojo ugdymo, būrelių finansavimo lėšų sumos prisidėtų taip pat ir savivaldybės dar ženklesne lėšų suma, tai jau vaikų užimtumą iš esmės leistų išjudinti.
Ką reikės stebėti kitąmet? Tai turbūt du dalykus. Vienas dalykas – kaip seksis įgyvendinti 130 % nuo šalies VDU atlyginimo kėlimą mokytojams. Jeigu ta trajektorija nebus tokia, kad rugsėjo mėnesį mes matysime tokį skaičių, lėšas reikės peržiūrėti. Taip pat lėšas reikės peržiūrėti, jeigu iš tikro bus identifikuota, kad Lietuvos saugumui reikia papildomų investicijų. Mano supratimu, tą galima daryti jau dabar: jeigu reikės – sausio mėnesį per neeilinę sesiją, jeigu reikės – vasarį, kovą, balandį ar bet kada, nes kitų metų biudžeto deficitas leidžia papildomas išlaidas, Europos Komisija identifikuoja mažesnį biudžeto deficitą.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. MITALAS (LF). Ir tai leidžia papildomai skolintis.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Valdančioji dauguma visada sako, kad opozicija kritikuoja, neturi logiškų pasiūlymų. Gerbiamieji, aš dabar norėčiau išsakyti kai kurias mintis, surinkęs Europos Komisijos informaciją, taip pat Lietuvos ekonomistų, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės. Pažiūrėkite, ką kalba Lietuvos ekonomistai, kurie gana palankiai įvertino šitos valdančiosios daugumos viešųjų finansų valdymą, arba iš dalies – išlaidų planavimą, pajamų planavimą, pastaruoju metu? Kad siūlomas biudžetas ekonomistus varo į neviltį ir artimiausiu metu neišvengsime mokesčių reformos.
Kitas dalykas tas, kad šis biudžetas atspindi rinkimų ciklą. Čia akivaizdžiai matyti, jeigu kalbame apie ateinančių metų biudžetų pajamų planą, tai matome, kad pajamų augimas du kartus viršija nominalaus bendrojo vidaus produkto augimą. Ar jūs galvojate, kad metinė infliacija ir kitais metais bus virš 10 %? Jūs šiais metais ir praeitais metais visus savo socialinius įsipareigojimus dengiate iš dalies ciklinėmis ir infliacinėmis pajamomis, o ne vien ekonomikos augimo, nes jūsų išlaidos ekonomikos augimą viršijo du kartus. O kitais metais jau tokių galimybių neturėsime. Taip pat ekspertai pasisako, kad kitų metų išlaidos, kurios yra numatytos, vėl nėra dengiamos ilgalaikėmis tvariomis pajamomis. Ir paskutinis dalykas, kurį tikriausiai pabrėžia visi, kad mes jau šiais metais pasiekėme pačią didžiausią Mastrichto 3% ribą nuo BVP, ką leidžia Europos Komisija ir Europos Sąjunga. Tai kaip mes 2025 metais ir 2026 metais planuosime asignavimus, kai vien aptarnavimo išlaidų skolos augimas bus apie 400 mln. eurų? Tikrai biudžetas yra rinkiminis biudžetas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kviečiu balsuoti už ir palaikyti, pirmiausia, įsipareigojimus vykdantį biudžetą, orientuotą į prioritetines sritis, saugumo srities užtikrinimo poreikius, švietimo susitarimo vykdymą ir gyventojų pajamų augimą. Šios krypties ši Vyriausybė nuosekliai ir laikėsi nuo pat kadencijos pradžios, tai padėjo įveikti didžiausias krizes, amortizuoti didžiausius iššūkius ir tai, kas buvo sukelta ir nulemta Rusijos sukelto karo, švelninti infliacijos padarinius ir padėti dėl šių iššūkių išbūti šitą laikotarpį.
Negalima sutikti su ta kritika, kad darbo mokesčiai nėra mažinami. Rekordiškai, 20 %, augantis NPD yra būtent apie tai, kad ta mokestinė našta dirbantiesiems, uždirbantiems iki 1 VDU, mažėtų ir taip būtų mažinama socialinė nelygybė ir pajamų nelygybė.
Visgi tai nėra rinkimų ciklą atspindintis biudžetas. Mes šias 2 valandas labiau matėme rinkimų ciklą, kai opozicinės partijos, konkuruodamos tarp savęs, kurios parodys didesnę meilę vienai ar kitai grupei, ir vaikydamos, ir kurdamos iliuziją, kad galima turėti ir parduoti tam tikrą briedį lankoje, bet nevertindamos to, kas yra siūloma… Tikrasis balsavimas bus vienintelis ir jis bus dabar – juo bus nuspręsta, ar kitais metais bus galimybė didinti pajamas tiek, kiek yra suplanuota visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tarp jų mokytojams, gydytojams, slaugytojams, statutiniams pareigūnams, ar jiems bus pasiūlyta gyventi su 1/12. Sprendimą, kaip iš tiesų, kokiai pozicijai atstovaujama, parodys šis vienintelis balsavimas. Kviečiu palaikyti biudžetą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jau tapo tradicija – įvairioms svarbioms sritims pinigų kaip ir nerandame, nors ten, kur galime taškyti, laisvai taškome. Pavyzdys: vakcinos – 35 mln. bus išpilti, išmesti į šiukšlių dėžę, bet skiriame, nes kažkam to labai reikia. Lenkai nueina kitu keliu ir nebeperka tų vakcinų, sako, jų nereikia, neimsime. O ką? Nereikia išleisti.
Bet, žinokite, įdomu stebėti net koalicijos partnerius. Kai Prezidentas pateikė įstatymą, kad darželių grupės turi būti kuriamos ir 60 mln. tam turi būti skiriama, tai nė 1 euro per trejus metus taip ir neradote, nors įstatyme aiškiai parašyta: turi būti skiriama. Seimo Pirmininkė bando gelbėti situaciją, registruoja įstatymo projektą, kad vaikai, kurie nepatenka į darželių grupes, galėtų būtų ugdomi ir gautų kompensaciją. Ir ką mes girdime: 4 mln. gal rastų Vyriausybė, bet 8 mln. turbūt neras. Net dėl koalicijos partnerių prašymų jūs pasakote, kad nerasite tų kelių milijonų. Įdomi situacija. Aišku, koalicijos partneriai turės balsuoti, kad ir neradote.
Bet yra dar kita liūdnesnė situacija – tenai, kur galima naudoti europinius pinigus, jūs nesugebate jų panaudoti. Parašote: mes panaudosime 2,5 mlrd. lėšų, o faktas – 1 mlrd. Tai kam jūs į planą rašote skaičius, jei jų net nežadate vykdyti ir nežadate daryti? Jūs netgi INVEGA’ai surišate rankas. Aš finansų ministrės paklausiau, kiek padidino limitą INVEGA’ai. Truputį. Pasidomėjau – 160 mln. padidino limitą. Nors viceministrė iš Ekonomikos ministerijos, atėjusi į komitetą, pasakė, kad Lietuvai reikia 5 mlrd., kad INVEGA turėtų tokį limitą, kad galėtų savo darbą atlikti. Ne – neduodate, neleidžiate, nors kitos kaimyninės šalys tą priemonę seniai naudoja iš europinių pinigų. Vadinasi, jūs patys stabdote ekonomiką, patys nesudarote galimybių ekonomikai gauti tą skolinimąsi, nors Europos Komisija tai leidžia. Tikrai negalima balsuoti už tokį biudžetą.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė – motyvai už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Na, visada biudžeto diskusijos atrodo labai panašiai. Čia turbūt retorika skiriasi nuo to, kurioje salės pusėje sėdi, bet ne visada. Yra ir labai nuoseklių žmonių. Labai įdėmiai klausiau, ką kalbėjo gerbiamas A. Butkevičius, ir dar kartą įsitikinau, kad buvusių finansų ministrų turbūt nebūna. Paradoksaliau yra tai, kad kai buvo teikiami siūlymai dar labiau didinti deficitą, dar labiau didinti skolą, dar labiau didinti skolos aptarnavimo išlaidas 2025 metais, priėmus šiuos sprendimus, vis dėlto už tuos visus pasiūlymus kažkaip net ir su tokia labai griežta nuomone tinkama atrodo balsuoti. Tai labai labai daug prieštarų girdžiu.
Čia kitas kolega, kurio pavardės neminėsiu, apie Frankenšteiną kalbėdamas, kalbėjo apie pelno mokesčio lengvatą, kuri būtų taikoma visiems ir yra taikoma visiems verslams, kurie investuoja į technologinį atsinaujinimą. Bet kažkodėl, kai kažkam reikėjo pratęsti selektyvią lengvatą, kuri verta tikrai didelio biudžeto pajamų netekimo, nėra jokios problemos būnant opozicijoje už tokią lengvatą balsuoti.
Na, šiandien, galiausiai paimkime pavyzdį, kai siūloma padidinti mokytojams atlyginimus mažinant asignavimus Aplinkos ministerijai 30 mln. eurų, tos pačios frakcijos nariai siūlo Aplinkos ministerijai didinti asignavimus, nes reikia didesnio atlyginimo aplinkosaugininkams. Tai kažkaip reikia, matyt, tas vidines prieštaras ir tą košę galvoje vis dėlto susitvarkyti. Biudžetas visada yra rengiamas ribotų išteklių sąlygomis. Dabar mus dar riboja ir tam tikros papildomos aplinkybės, kurių nebuvo nuo 2020 metų. Visi jau turbūt pamiršo Mastrichto kriterijus, pamiršo apie tai, kad deficitas turi būti valdomas ir skolos augimas turi būti valdomas.
Kas atsitiks, jeigu nebus šito biudžeto? Nežinau, ar kam nors Lietuvoje būtų geriau gyventi kitais metais pagal 2023 metų biudžeto 1/12. Tai biudžetas vis tiek bus. Klausimas – koks? Daug mažesnis. Aš vis dėlto siūlyčiau visiems rasti išminties ir balsuoti už šį biudžetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Na, norėčiau tikriausiai atliepti tą emociją, kurią ką tik išsakė premjerė. Ji iš tiesų, man atrodo, jaučia didelį nerimą, kad gali nebūti tų balsų priimant biudžetą, nes iš tiesų išvakarėse girdėjome, kad valdantieji patys tarpusavyje nėra iki galo susitarę ir yra koalicijos dalis, kuri kelia tam tikras sąlygas ir sako: apsispręsime rytoj. Tai, žinoma, rodo, kad iš tiesų nėra tikros lyderystės tarp valdančiųjų.
Aš noriu pasakyti, kad iš tiesų, taip, biudžetas yra svarbu. Bet labai svarbu, ir koks yra biudžetas. Socialdemokratai tikrai ragina nepalaikyti šito biudžeto, nes tikrai tai yra sulaužytų pažadų biudžetas. Manau, kad ir mokytojai, ir policininkai, ir visi biudžetininkai, kurių atlyginimai yra įšaldyti ir nenumatytas joks papildomas finansavimas… Galų gale gynybos biudžetas, kaip sakoma, aiškėja, kad tikriausiai buvo išsukinėtos rankos ir krašto apsaugos ministrui, kad jisai pateiktų mūsų krašto apsaugos finansavimo tokius poreikius, kurie leistų mums sukurti diviziją tik 2035 metais, kai galbūt visos grėsmės bus realizuotos, rodo, kad iš tiesų yra toks, kaip sakoma, beviltiškas, beatodairiškas prašymas: opozicija, būkite geri, išgirskite, koks yra geras biudžetas.
O mes tikrai nepritariame, nes mokytojai pamiršti, jaunos šeimos, kurioms irgi paramos būstui ilgėja eilės… nepritarta. Vyriausybė apskritai ciniškai pasižiūrėjo, atėjo, jie viską nusprendė, o dabar Seimas vis dėlto, pasirodo, dar priregistravo siūlymų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. (Plojimai) Apsispręskime balsuodami dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 73, prieš – 52, susilaikė 1. Biudžetui pritarta. (Gongas) (Plojimai)
Replikos po balsavimo. A. Butkevičius. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Mano pavardė buvo paminėta. Gerbiamoji premjere, jūs irgi buvote finansų ministre. Racionaliai planuojant išlaidas yra numatyti tam tikri prioritetai. Čia ir skiriasi, aš matau, mūsų prioritetai. Mes prioritetus matėme truputį kitus. O jeigu kalbėtume apie rinkos ekonomikos modelį, apie viešųjų finansų planavimą, tai pirmiausia išskiriami prioritetai probleminiai ir jiems yra numatytos lėšos tikriausiai. Mes matėme, kad mokytojų atlyginimai yra šiuo metu prioritetas. (Balsai salėje: „Gėda, gėda, gėda!“)
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš labai noriu žemai nusilenkti mokytojams ir jų atsiprašyti, kad šioje valstybėje nėra suprantama, kad mokytojo darbas, kai yra ugdoma jaunoji karta ir vaikai, būsimi mūsų šalies aktyvūs piliečiai. Tokioje valstybėje, kurioje švietimas nėra pamatas ir esmė… Tokia valstybė neturi ateities. Man tikrai labai gėda, kad valdantieji negirdi to, nesupranta to ir nenori priimti politinių sprendimų, kurie leistų valstybei tapti sėkmingai ir Lietuvai judėti į priekį, o ne į žlugimą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). I. Šimonytė – replika.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau padėkoti visiems, kurie balsavo už biudžetą, ypač A. Vinkui, kuris balsavo pagal sąžinę. (Plojimai) Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės, kurie aiškina apie tai, kad darbo užmokestis ateinančių metų biudžete yra įšaldytas, nedidėja ir nėra prioritetų, na, švelniai tariant, meluoja, o meluoti šioje salėje nereikėtų. Atrodo, labai aiškiai buvo pasakyta nuo pat biudžeto parengimo pradžios, kad prioritetas yra įgyvendinti pirmiausia tai, ką privalu įgyvendinti pagal įstatymus, tai yra indeksavimus ir visus kitus dalykus, kuriuos Vyriausybė privalo įgyvendinti, o toliau įgyvendinti tai, dėl ko mes esame susitarę, tai yra nacionalinius susitarimus dėl gynybos ir dėl švietimo. Jie abu yra biudžete įgyvendinti. Tai, kad kas nors nori daugiau, jau yra visiškai atskira diskusija. Mes diskutuoti galime tada, kai kas nors pasiūlys, iš kur turi ateiti daugiau į biudžetą, nes praskolinti valstybę, pone Puidokai, yra lygiai taip pat tą valstybę sužlugdyti. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Targamadzė – replika.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Taigi tikrai šioje salėje nedera meluoti. Yra pažadas, kad jeigu VDU pasikeis, tai bus peržiūrėtas biudžetas ir padidinti mokytojams, švietimo pagalbos specialistams atlyginimai. Aš labai tikiuosi, kad nebus tie pažadai kaip po samito, kai žadėjo Vyriausybė atsistatydinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, gaila, kad išėjo tie, kurie klausėsi. Nežinau, ar jie suprato, kad jeigu būtų nepriimtas biudžetas, tai tie mokytojų atlyginimai nebūtų padidinti. Tiesą sakant, ir daug kam nebūtų jie padidinti, ir daugelis problemų nebūtų išspręsta. Ir tie asmenys, kurie čia agitavo taip pasielgti arba savo elgesiu taip darė, tai iš esmės elgiasi prieš atlyginimų didinimą žmonėms. Tai logikos čia tikrai tų veiksmų nebuvo. Toks biudžetas yra geriausias, koks galėjo būti.
L. SAVICKAS (DFVL). Kolegos, na, negražu sakyti netiesą. Tiesa yra, kad mūsų bendrame švietimo susitarime yra parašytas konkretus punktas 2024 metais pasiekti 0,75 % moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šis susitarimo punktas nėra įgyvendintas ir susitarimo nėra laikomasi.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė – replika.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš irgi apie tiesą ir netiesą norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto tą dieną, kai 2021 metais buvo pasirašomas nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo, pati mūsų premjerė I. Šimonytė akcentavo, cituoju: „Šis susitarimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja laikytis jame numatytų įsipareigojimų ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų užtikrinti susitarime užfiksuotą finansavimą. Susitarimas turi ir svarbią simbolinę reikšmę, jis demonstruoja tarpusavio pasitikėjimą, pasiryžimą peržengti asmenines ir politines ambicijas vardan bendrų tikslų.“ Tai šiandien labai gaila, kad būtent šis svarbiausias visiems klausimas liko už tos gelžbetoninės uždangos. Dauguma prieš tai bolavo balta dėme, nes nesiteikė, tikriausiai buvo gėda sėdėti svarstant sprendimus, o paskui greitai susirinko ir patvirtino tą gelžbetoninį savo „nepritarti“ visiems pasiūlymams, kurie čia buvo pateikti. Tikrai tas vienas pasiūlymas būtų sujungęs daug daugiau politinių partijų, daug daugiau atstovų Seime ir biudžetas būtų priimtas kitaip, negu jis buvo priimtas dabar. Tenka apgailestauti, kad iš tikrųjų tas deguto šaukštas ir liko tame biudžete, kad tikrai negalėjome surasti tų 100 mln.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį dar užsirašiusiems, atsistojusiems replikuoti, paaiškinsiu, kad likę šiam posėdžiui numatyti projektai – nutarimo projektas dėl trejų metų biudžeto konsoliduotos visumos rodiklių ir Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – nukeliami į popietinį posėdį. Dabar po replikų bus tik Seimo narių pareiškimai, o vakarinis posėdis bus įprastu laiku. Nebent užsitęstų pareiškimai ir tada tik dėl to šiek tiek vėluotų.
Prašau. Toliau replika eilės tvarka – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog, kadangi vyko biudžeto priėmimas, paroda „Išsaugokime Baltiją“ buvo nukelta į 14 valandą. Labai kviečiu kolegas sudalyvauti Seimo lankytojų centre.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jeigu ponia R. Tamašunienė nebūtų manęs citavusi, gal nebūčiau grįžusi prie mikrofono, bet aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad ateinančių metų biudžete būtent tai ir yra numatyta, kas sutarta nacionaliniame susitarime dėl pedagogų darbo užmokesčio. Tam atvejui, jeigu ekonominė situacija pasirodys kita, yra numatyta speciali nuostata, kuri leistų Vyriausybei prie pasikeitusių faktinių duomenų prisitaikyti. Man atrodo, kad Vyriausybė padarė viską, kad šitą įsipareigojimą įgyvendintų. Tai, kad daliai profesinių sąjungų (aš noriu pabrėžti – daliai, nes didžioji dalis profesinių sąjungų dėl to susitarė su Vyriausybe) tai netiko, yra normalu demokratinėje valstybėje, bet vis dėlto tai nėra pagrindas tiesiog skleisti netiesą. Mano supratimu, ateinančių metų biudžete tikrai yra padaryta viskas, kad nacionalinis susitarimas būtų įgyvendintas.
PIRMININKAS. Ir, tikiuosi, paskutinė replika – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš džiaugiuosi, kad premjerė I. Šimonytė pasimokė iš ankstesnių klaidų, kai dirbo A. Kubiliaus Vyriausybėje ir ėmė paskolas už padidintas palūkanas Lietuvai, ir dabar mato, kad paskolos nėra išeitis. Aš taip pat nesiūliau skolintis, bet aš siūliau remtis rimtais finansų, ekonomikos ekspertais ir peržiūrėti tas biudžeto eilutes, kurios yra perteklinės – ar tai būtų auksiniai pastatai, ar tai būtų greitkelių apmokestinimo sistema, kurią norima įdiegti, ar panašūs dalykai. Jie tikrai nėra pirmumo svarbos. Lietuvai būtini tie sprendimai, kurie būtų tvarūs ir kurie reikalingi čia ir dabar. Aš garantuotas, kad valstybė gali egzistuoti be mano anksčiau įvardintų dalykų, bet ji negali egzistuoti be mokytojų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ką gi, replikos baigtos.
13.43 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar pareiškimai. Pirmasis – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, tenka tik stebėtis beširdiškumu ir nenoru reaguoti į šiuo metu visą Lietuvą sukrėtusius vaizdus, kurie išplito ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir žiniasklaidos priemonėse. Kalbu apie brutalų vaiko paėmimą iš motinos institucijų, kurioms šiaip jau pavesta rūpintis vaiko gerove, o ne jį žaloti prisidengiant formalumais, net ir vykdant teismo sprendimą, neatsižvelgiant į pasekmes.
Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad šiandien, siūlydamas kviesti į Seimą atsakingų institucijų vadoves atsakyti į klausimus, bandžiau apeliuoti į Seimo seniūnų sueigą, kad ir be mano raginimo Mišrios frakcijos vardu klausimas vis dėlto būtų įtrauktas į darbotvarkę ir mes galėtume iš karto žinoti institucijų informaciją, kurios galbūt visuomenė nežino arba žino nepakankamai. Tačiau, pasirodo, šis klausimas reikšmingas visuomenei, bet nėra prioritetas Lietuvos Respublikos Seimui. Nesiimu vertinti, kur ir su kuo turi gyventi vaikas, tačiau esu tikras, kad tarnybų veiksmai diskriminuoja tas pačias tarnybas ir daro didelę žalą pačiam vaikui. Esu įsitikinęs, kad negalima paminti žmogiškumo dėl biurokratinio pliusiuko. Kol Lietuvos teritorijoje veikia tarnybos, priešiškos Lietuvos vaikams ir jų tėvams, Seime negali būti klausimo, kuris būtų svarbesnis už šį. Nors Statuto norminės nuostatos suteikia galimybę kelti aktualius klausimus ir kviesti reikalingų institucijų vadovus, tačiau nesitikėjau, kad reikės parašų ir tuo prisidengdamas Seimas ignoruos mano pasiūlymą.
Seimo Pirmininkė, suprasdama, kad dėl laiko stokos nebuvo galimybės iš anksto surinkti parašų, nes, kaip žinote, pirmadienį Seimo nariai fiziškai nebūna Seimo rūmuose, o dirba apygardose, prašymą sumaniai ignoravo. Be to, suvokiau, kad pagal galiojančią tvarką vis tiek klausimas būtų patekęs tik į kitą plenarinį posėdį, todėl žaibiška reakcija būtų adekvatus veiksmas, o ne vaikantis procedūrų reikalauti formalumų.
Susidarius tokiai situacijai kartu su kolegomis jau pradėjau rinkti parašus, kad šis klausimas būtų įtrauktas į artimiausią Seimo darbotvarkę, o kaip Laikinosios Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos narių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų kontrolės ir tyrimų grupės pirmininkas inicijuosiu papildomą susitikimą su atsakingų institucijų vadovais, kad šis klausimas nesibaigtų tik dideliu triukšmu, bet būtų aiškūs atsakymai į visiems rūpimus klausimus.
Pasakysiu dar daugiau, kad sužinojęs apie įvykusią situaciją ne tik buvau šokiruotas, bet ir labai nustebau, nes su vaiko mama buvau susitikęs dar praeitais metais ir apie tai buvau informavęs vaiko teisių kontrolierę E. Žiobienę. Deja, tai tik pagrindžia abejones, kad institucijos galimai neskiria pakankamai dėmesio ir neatliepia vaikų interesų. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad tai nėra vienintelis atvejis, kada vaikai ar jų tėvai nesulaukia tinkamos pagalbos iš tarnybų. Jeigu būtų atliktas tyrimas ir apklaustume šeimas, susidūrusias su tomis tarnybomis, galvoju, kad vaizdelis mus tikrai nustebintų. Kadangi jau sureagavo pasisakydami ir kai kurie aukščiausi šalies asmenys, tikiuosi, šis klausimas turės tinkamą eigą ir pajudėsime iš stagnacijos gindami vaikų teises Lietuvoje.
PIRMININKAS. Toliau pasisakys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tiesų šiandien Lietuvoje mes matome daug skaudulių, kai žmonės skambina, rašo ir sako, kad jiems skauda širdį, kad jiems rieda ašaros stebint videoįrašą, kuriame rodoma, kaip vaikas yra atimamas iš mamos, ir atimamas brutaliai.
Mes negalime žinoti visų teisinių detalių, bet mes galime labai aiškiai pasakyti, kad toks Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnų elgesys – tai vaiko žalojimas, žala jo psichinei sveikatai. Žala išliks visą gyvenimą, tokių dalykų paprasčiausiai mes nepamirštame, ar tai būtų suaugęs žmogus, ar vaikas, ypač vaikas. Tai yra tikrai jautri situacija, kai mes matome, kad žmonės tiesiog negali pasitikėti taip veikiančiomis tarnybomis, na, kad ne dėl tokios valstybės žmonės kovojo.
Ir dėl to su kolegomis Seime mes dėsime visas pastangas, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kitos atsakingos institucijos tokiais atvejais imtų dirbti ir veikti visiškai kitaip, nes vaikas nėra bulvių maišas, kad tu jį galėtum paimti iš vienos pintinės ir perdėti į kitą. Šiuo atveju kalbame apie devynerių metų vaiką, kuris turi savo nuomonę, gali ją išsakyti, o psichologai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai gali tą nuomonę išgirsti ir išklausyti. Tokiems procesams, labai jautriems procesams reikia ruoštis atsakingai. Negalima jų atlikti taip, kad tokie įvykiai virstų tragedija ištisoms šeimoms. Aš suprantu, kad skyrybų bylos yra labai jautri ir sudėtinga tema. Bet aš kartu suprantu, kad mes visi norime gyventi tokioje Lietuvos valstybėje, kurioje jos žmonės, ypač mažiausieji mūsų piliečiai, vaikai, būtų apsaugoti.
Dėl to aš šiandien kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorę I. Skuodienę ir uždaviau jai labai aiškius klausimus. Aš paprašiau jos informuoti, ar šis atvejis jos vadovaujamoje tarnyboje buvo išsamiai ištirtas. Jeigu taip, kokios buvo šio tyrimo išvados? Ar buvo nubausti nustatyti atsakingi darbuotojai? Kokia buvo ta nuobauda? Ar jie buvo nušalinti nuo darbo tarnyboje? Ar jie šiuo metu vis dar dirba? Kodėl apie tyrimą ir nuobaudas nebuvo paviešinta visuomenei, siekiant gerinti pasitikėjimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba?
Aš manau, kad tai yra ypatingos svarbos dalykai. Kai ištinka tokios kritinės situacijos, privalu bendrauti su žmonėmis ir su visuomene, privalu atsakyti į iškilusius klausimus. Tikrai tam yra visiškai aiškių teisinių būdų, kurie nereikalautų kištis į teisinį procesą, vykstantį teismuose. Tereikia turėti žmoniškumo ir atsakomybės. Žmoniškumo ir atsakomybės – tai yra raktiniai žodžiai. Jeigu mes imamės veiksmų, kurie pažeidžia elementarius moralės principus, jeigu mes darome tai, kas yra nežmogiška ir nužmogina mus visus kaip visuomenę, ypač kaip valstybę, kurioje yra taip elgiamasi, vadinasi, su mumis yra kažkas labai negerai.
Dėl to iškelti klausimai tiek šiame Seimo posėdyje, tiek vėliau, kai tarnybų atstovės ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė, tikiuosi, kartu su I. Skuodiene atvyks ir atsakys į tuos klausimus. Tikiuosi, bus atsakyta į klausimus ir policijos vadovo, vyriausiojo komisaro R. Požėlos.
Visos tarnybos turi bendradarbiauti ir atsakyti, kaip tokiose situacijose turėtų būti viskas vykdoma, kad nebūtų traumuojami vaikai. Tiktai tokiu būdu mes galėsime priimti tinkamus veikimo algoritmus, tinkamus įstatymus. Aš kol kas nematau, kad tai būtų padaryta. Aš negirdėjau, kad būtų siūlymų iš atsakingų tarnybų, kaip reikėtų keisti įstatyminę bazę, kad tokie dalykai nevyktų ir nesikartotų. Aš puikiai žinau, kad tiek mano gimtajame Kaune, tiek kituose Lietuvos miestuose tikrai tokių probleminių ir kritinių situacijų iškyla ne viena.
PIRMININKAS. Kalbės R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vaiko tema turbūt dar gyvens kokią savaitę. Aš gal būčiau ir nekalbėjęs, bet tie vaizdiniai, kurie sukrėtė visą šalį… Negaliu būti irgi abejingas tam, nes tą vaizdą teko pačiam kažkada patirti ketvirtoje klasėje, kai buvau išplėštas iš mylimos mokytojos, kuri atstojo mamą, rankų, kai buvau išvežtas iš vienų vaikų globos namų į kitus.
Vakar įvykusi drama, kai vaikas buvo paimtas, išplėštas rėkiantis iš mamos rankų, nuskambėjo per visą šalį ir sukėlė pasipiktinimo bangą dėl grubaus atlikto veiksmo. Dabar palaikyti kurią nors pusę būtų visiems sudėtinga, nes nežinome tikros tiesos. Niekas nežino realios situacijos. Bet man kyla daug klausimų – kodėl? Ar vaikas apskritai turėjo būti traukiamas ir tampomas į visas puses? Asmeniškai manau, kad toks paėmimo metodas yra netinkamas – kad buvo būtina išplėšti iš glėbio rėkiantį vaiką, juk vaikas nebuvo mušamas mamos. Ar negalima buvo apgyvendinti motinos su vaiku krizių centre, kol išsiaiškins, o ne imtis drastiškų veiksmų? Juk jie nėra asocialūs, jie žmonės, ir mama, ir močiutė, ir artimieji gyvena normalų gyvenimą. Net jei mama galimai suklydo ar yra padariusi mums nežinomų klaidų, niekam nėra duota teisė plėšti vaiko iš rankų jo paties akivaizdoje. Verkiantį, šaukiantį ir tariantį baisius žodžius: „Mama, aš mirsiu…“
Ką jūs padarėte? Palikote didelę žaizdą visam gyvenimui. Nė vieno neteisinu, teisės į vaiką vienodos tiek tėčio, tiek mamos. Bet įstatymo vykdymas nepadėjo vaikui, sudraskė jo mažą sielą. Dabar, mano duomenimis, vaikas eina į mokyklą. Po šių neseniai įvykusių įvykių tik antra diena vaikas yra tėčio namuose. Jį sukrėtė šita medijose paviešinta istorija. Jau padaryta tam tikra žala, nes jisai bijo patyčių ir pažeminimų. Vakar susisiekiau su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Prašiau daugiau aiškumo ir atsakymų visuomenei. Tyrimas dėl šio atvejo, kaip minėjo E. Žiobienė, bus pradėtas. Dėl to tikrai ačiū. Tik palinkėjimas – greičiau išsiaiškinkite. Mano pagrindinis patarimas tarnyboms – Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi tarnauti vaikui. Tik vaikui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis pasisakys D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties turime visi susitelkti ir išspręsti problemą, į kurią dabar papuolė Seimas. Kalbu apie tai, kad, deja, dvi nuteistos kriminalinės partijos vis dar dalyvauja teisėkūros procesuose. Šiandien priėmėme biudžetą, pagal jį visa Lietuva turės gyventi visus metus.
Kas yra išties blogai? Blogai tai, kad ne visi Seimo nariai supranta, į kokią blogą situaciją mes papuolėme. Daugelis iš jų sako: kuo mes čia dėti, mes tų nusikalstamų veikų nedarėme. Jie net nesuvokia arba net nebando suvokti problemos priežasties. O jinai yra labai aiški – jūs priklausote nuteistų partijų sąrašams. Privalome imtis sprendimų.
Aš savo pareiškimu kreipiuosi tiek į žiniasklaidą, tiek į visuomenę, kad į šiuos pokalbius įsitrauktų kuo daugiau žmonių, mūsų elito, kultūros veikėjų, profesūros, nes Seimo nariams, panašu, reikia pagalbos. Todėl nieko nelaukdamas kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą ir Policijos departamentą ir paprašiau paaiškinti arba išspręsti situaciją, į kurią mes visi dabar esame papuolę. Daugelis žiniasklaidos atstovų prašo manęs būtent šio kreipimosi turinio, todėl aš šiuo pareiškimu jį paviešinsiu.
„Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vadovui ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generaliniam komisarui. Dėl galimybės dirbti su įslaptinta informacija bei turėti šaunamuosius ginklus.
2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį politinės korupcijos byloje, kurioje, be kitų, kaltomis dėl sunkių nusikalstamų veikų yra pripažintos ir politinės partijos – Liberalų sąjūdis bei Darbo partija. Pažymėtina, kad šios dvi nuteistos politinės partijos šiuo metu turi savo atstovus Lietuvos Respublikos valdžios institucijose: Seime, Vyriausybėje, ministerijose, o kai kurie iš jų užima ir vadovaujamas pareigas. Seimo nario pareigas iš viso eina 8 Darbo partijos ir 12 Liberalų sąjūdžio atstovų. Darbo partijos narys A. Mazuronis dirba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, taip pat eina Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tuo tarpu Liberalų sąjūdžio nariai priklauso Seimo valdančiajai daugumai, tai yra koalicijai, kuri formuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos politiką. Liberalų sąjūdžio nariai užima svarbiausius Lietuvos Respublikos postus: V. Čmilytė-Nielsen eina Seimo Pirmininko pareigas, S. Gentvilas paskirtas aplinkos ministru, S. Kairys – kultūros ministru. Liberalų sąjūdžio nariai taip pat eina šių Seimo komitetų pirmininkų pareigas: Ateities komiteto, Kaimo reikalų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Šias pareigas užimantys asmenys dirba su valstybės įslaptinta informacija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo palaiko ar per pastaruosius penkerius metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Taip pat jei per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai ar su kitais asmenimis susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla pagrįstas klausimas, ar dviejų už sunkius nusikaltimus nuteistų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai ir kitaip su šiais juridiniais asmenimis susiję asmenys, einantys svarbias pareigas Lietuvos Respublikos valdžios institucijose ir turintys glaudų ryšį su nuteistais juridiniais asmenimis, gali toliau dirbti su įslaptinta informacija taip, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar su už sunkius nusikaltimus nuteistais juridiniais asmenimis glaudžių ryšių turintys asmenys gali ir toliau turėti leidimus, turėti šaunamuosius ginklus pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos policijos vadovo prašome pagal jiems įstatyme nustatytas kompetencijų ribas atlikti vertinimą ir atsakyti į rašte pateiktus prašymus ir klausimus. Ar su Liberalų sąjūdžiu ir Darbo partija susiję asmenys pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas gali dirbti su įslaptinta informacija? Ar su Liberalų sąjūdžiu ir Darbo partija susiję asmenys pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas gali turėti leidimą turėti šaunamąjį ginklą?“
Tik gavę šią informaciją, galėsime imtis tolesnių veiksmų. (Balsas salėje) O ši informacija, gerbiamas kolega, jums yra pamąstyti, ar išties mes papuolę į tokią situaciją. Aš nekaltumo prezumpcijos net nekvestionuoju. Ar gali toliau vykdyti pareigas?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Šiuo pareiškimu šios dienos rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.