Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 242
STENOGRAMA
2023 m. vasario 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiami kolegos. Prašau užimti savo vietas. Pradedame neeilinę Seimo sesiją ir Seimo posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiami kolegos, prieš pereidami prie dalykinės dalies… Mes buvome išsiskyrę tam tikram laikui ir per tą laiką dalis mūsų kolegų turėjo gražias šventes. Norėčiau ir pakviesti juos. Pirmiausia noriu pakviesti T. Bičiūną, jei jis yra, jis šventė gražų jubiliejų. (Plojimai) Taip pat norėčiau pakviesti ir nuoširdžiai pasveikinti gerbiamą O. Leiputę. (Plojimai) Taip pat norėčiau pakviesti ir pasveikinti V. Giraitytę-Juškevičienę. (Plojimai). M. Danielė tapo mama, jos šventė buvo gražiausia, bet jos, man atrodo, šiandieną nėra arba kol kas nėra, tad tiesiog perduodame jai sveikinimus. (Plojimai) Ir taip pat aš norėčiau pakviesti gerbiamą A. Vinkų, jį išsiskirdami žadėjome pasveikinti, tad dar kartą sveikiname jus su jūsų gražiu jubiliejumi! (Plojimai) Ir, žinoma, mūsų gerbiama kolegė R. Miliūtė taip pat tapo mama, ją taip pat sveikiname. (Plojimai)
Dabar norėčiau pereiti prie kitos dalies – politinės.
12.05 val.
Informaciniai pranešimai
Man prieš posėdį buvo pateikti keli pareiškimai. Pirmiausia R. Tamašunienė praneša, kad pasitraukia iš Lietuvos regionų frakcijos narių. Mūsų gerbiamas kolega Č. Olševskis taip pat praneša, kad pasitraukia iš Lietuvos regionų frakcijos narių. Taip pat J. Pinskus pasitraukia iš Lietuvos regionų frakcijos narių ir prašo įrašyti jį į Mišrią Seimo narių grupę. A. Palionis taip pat pasitraukia iš Regionų frakcijos narių ir prašo būti įrašomas į Mišrią Seimo narių grupę. Tai gana dideli pakeitimai, tad, matyt, bus klausimų vėliau ir dėl proporcijų peržiūrėjimo, bet tiesiog fiksuojame šiuos pakeitimus.
Taip pat, gerbiami kolegos, turiu jus informuoti apie tai, kad Prezidentas grąžino Seimui Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo projektą.
12.06 val.
Seimo 2023 m. vasario 9 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF*). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano prašymas būtų frakcijos vardu KLA-17 ir KLA-18 klausimams, jeigu gerai pamenu, tokie numeriai, skirti šiek tiek daugiau laiko, nes šiuo metu yra skirtas tiktai pusvalandis, o mūsų prašymas – bent valandą. Frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, dėl šito mes apsispręsime, matyt, kai pradėsime svarstyti tuos klausimus, tada ir siūlykite frakcijos vardu. Seimas apsispręs ir tikrai Seimo valia pratęsti klausti skirtą laiką.
Gerbiami kolegos, ar galime pasitvirtinti darbotvarkę? Bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Aš labai atsiprašau, per visas šventes ir jubiliejus pamiršau registraciją. Registruojamės.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, aš dar oficialiai pranešu, kad Regionų frakcijos Seime nebeliko, tad kolegos pereina į Mišrią Seimo narių frakciją.
Pereiname prie… Dar kartą pasitvirtiname, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galima.
12.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2417 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2417. Kviečiu pranešėją gerbiamą J. Sabatauską į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien mes susirinkome į neeilinę sesiją, kad pradėtume nelengvą, bet būtiną kelią į tiesą. Visi kartu privalome žengti šiuo keliu. Turime ne tik teisę, bet ir pareigą išsiaiškinti tiesą, kad žinodami ją galėtume tiesiai, atvirai, sąžiningai atsakyti visuomenei į daugybę susikaupusių klausimų.
Kolegos, tiesos ir teisingumo paieškos niekada nebuvo ir nebus lengvos, priešingai – dažniausiai jos sunkios, skausmingos, tačiau teisinėje valstybėje būtinos. Visi, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai priklausome, sėdime kairėje, dešinėje ar centre, privalome įsisąmoninti labai paprastą tiesą: mūsų politinė sistema – valstybė, pasitikėjimas ja – šiandien atsidūrusi prie bedugnės. Pasauliui patiriant geopolitinius lūžius, o šaliai gyvenant realios grėsmės akivaizdoje mes savo rankomis negalime leisti toliau trypti pasitikėjimo mūsų valstybe ir jos institucijomis, vengiant skaidrumo ir viešumo, ne tik stiprinti blogo šaliai linkinčiųjų pozicijas, bet ir silpninti pačią valstybę.
Ar dar reikia priminti, kuo baigėsi kažkuo panaši istorija, kai visuomenei trūko aiškumo ir atsakymų? Tik šį kartą mes kalbame apie asmenis, kurie galimai nusikaltimus darė dirbdami čia, šalia mūsų. Seimui mestas šešėlis, yra pagrindo įtarti, kad kažkas iš Seimo narių nutekino prokuratūros informaciją, kažkas galbūt įspėjo nusikaltimais įtariamą buvusį Seimo narį. Stiprų politinį motyvą tai padaryti – įspėti buvusį Seimo narį – galėjo turėti valdančiosios daugumos atstovai. Galbūt siekta išvengti svarstymų Seime, sušvelninti smūgį reitingams, gal kas nors netgi vylėsi, kad pavyks visiškai išvengti viešumo ir visuomenė nesužinos apie įtarimus buvusiam Seimo nariui.
Viešumo išvengti nepavyko, bet vis dar siekiama užkirsti kelią klausimų kėlimui. Ta Seimo pusė, kuri vadinama dauguma, įsitikinusi, kad nebuvo jokio reikalo sušaukti šią sesiją. Dalis ir dabar aiškina, kad visai nėra ko aiškintis. Neeilinę Seimo sesiją galbūt galėjo inicijuoti ir Seimo Pirmininkė. Juk kalbame apie jautrios informacijos nutekinimą Seime, apie viso Seimo reputaciją. Deja, ji nematė reikalo tą padaryti.
Nusikaltimų tyrimas – teisėsaugos reikalas, tačiau būtina kelti politikų atsakomybės klausimą, politikų, kurie galbūt pasinaudojo savo padėtimi, savo teise gauti jautrią informaciją apie ikiteisminį tyrimą. Ta informacija galėjo pasiekti asmenį, kurio atžvilgiu tas tyrimas pradėtas. Galbūt tai darė patys nesuvokdami, kad meta šešėlį visam Seimui. Norint užtikrinti demokratijos principo veikimą, užtikrinti skaidrumą ir viešumą, atskaitomybę visuomenei, rinkėjams šioje situacijoje delsti negalima. Aiškinimąsi ir vienokio ar kitokio formato parlamentinį tyrimą privalu pradėti nedelsiant. Pastarosiomis dienomis matėme nesibaigiančius bandymus sutrukdyti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Ko bijota? Nors valdantieji opoziciją kaltina populizmu, panašu, kad patys galvoja tik apie reitingus.
Neeilinė sesija buvo būtina ir tam, kad nedelsdami galėtume įvertinti, kaip mūsų šalyje užtikrinamos seksualinę prievartą patyrusių vaikų teisės, ką galime tučtuojau padaryti, kad situacija pagerėtų dabar, ne po dešimties metų. Nesudarydami komisijos, tie asmenys galbūt žino atsakymus, tačiau nenori dalintis tais atsakymais su kitais.
Kolegos, linkėdamas produktyvaus, sąžiningo ir teisingo darbo linkiu nepamiršti Konstitucijoje įtvirtinto priesako, kad kiekvienas iš mūsų savo darbe privalo vadovautis valstybės interesais ir savo sąžine, nes į mus žiūri visa Lietuva.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmas klausia L. Savickas. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. SAVICKAS (DFVL). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas Juliau, klausimas tikriausiai būtų paprastas. Akivaizdu, kad labai reikšminga dalis šios pasiūlytos darbotvarkės yra teisės aktų projektai, stiprinantys apsaugą aukoms, jų šeimų nariams. Šioje tikrai precedento neturinčioje skandalingoje istorijoje šiuo laikotarpiu Seimas tikriausiai yra ta institucija, kuri patiria didžiausią, švelniai sakant, reputacinę žalą. Ar manote, kad būtų įmanoma komitetams spėti apsvarstyti šiuos įstatymų projektus kokybiškai tam, kad skubos tvarka kovo 10 dieną šie įstatymų projektai po diskusijų komitetuose jau galėtų būti svarstomi ir priimami kaip patys pirmi plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimai eilinės sesijos metu?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už gerą klausimą. Iš tiesų manau, kad galima tą padaryti, nes turime tikrai dar pakankamai daug laiko. Iki Seimo eilinės sesijos pradžios yra mėnuo laiko. Svarstydami komitetai, tiek pagrindinis, tiek papildomi, jeigu jie bus, galėtų apsvarstyti laiku ir pateikti patobulintą variantą, jeigu reikia, arba išvadą, patvirtinančią, kad tokių projektų tikrai reikia ir jiems yra pritariama.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi K. Mažeika.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas jau galbūt yra apie istoriją, bet vis tiek man įdomu, kaip jūs vertinate tai, kas vyko Teisės ir teisėtvarkos komitete rengiantis darbui dėl šiandienos posėdžio? Kaip jūs vertinate situaciją, kai valdančioji partija ar kai kurie jos atstovai bandė pritempti argumentus, kad nutarimas dėl tam tikrų aukštų pareigūnų veiksmų tyrimo Seime gali prieštarauti Konstitucijai? Tiesiog įdomu jūsų vertinimą išgirsti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiandien komitete iš tiesų vyko diskusija, gana karšta diskusija. Komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pasakė, kad turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, kada, kokiais atvejais komitetas svarsto atitiktį Konstitucijai, o kada nesvarsto, nes būtent dėl to kilo pagrindinis ginčas, ar svarstyti, ar ne. Ir komitetas vis dėlto nusprendė, kad projekto šiuo atveju nesvarsto dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, kol nebus nustatyti tokie kriterijai, kurie aiškiai pasakytų visus atvejus, kada būtina tai daryti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi O. Leiputė.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mano klausimas taip pat panašus, apie tą susipriešinimą dėl Konstitucijos interpretavimo, kas įvyko komiteto posėdyje. Bet jūs ne pirmą kadenciją esate Seimo narys ir turbūt esate išgyvenęs, jau patyręs panašių situacijų, kai buvo Seime. Galbūt galite pasakyti, ar tai yra precedentas, ar tai jau yra panašių buvusių situacijų atitikmuo, kai vienas ar kitas Seimo vadovas, politikas turi prisiimti politinę atsakomybę dėl melavimo, dėl duomenų nutekinimo, dėl politiko kodekso nesilaikymo? Ar tai yra kažkoks naujadaras, dėl ko turėtume dabar vos ne keisti Konstituciją? Galbūt jūs iš savo patirties ir praeitų istorijų galite keletą pavyzdžių prisiminti, kuo tai skiriasi arba kuo tai panašu? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tiesą sakant, jūs uždavėte gal tris klausimus vienu ypu. Jeigu kalbėtume apie praktiką, kai dirbdavo tyrimų komisijos, po jų atsirasdavo kitos komisijos, kurios jau kitaip vadindavosi, taip. Jeigu tą turite omenyje, tai buvo ir tada… Bet tam kaip visada atskirai reikia ir Seimo narių iniciatyvos, nepakanka vien tyrimo komisijos išvados.
Dėl komiteto. Iš tikrųjų, manau, komitetas priėmė garbingą sprendimą. Karštai pasiginčiję, mes priėmėme sprendimą, kad turi būti aiškiai išsakyta. Bent aš išsakiau, kad tai galėtų būti ir Statute, tiesą sakant, taip ir surašyta. O tyrimų komisijos gal tuo ir yra, aš nežinau, pavojingos galbūt, kad po jų gali kilti kam nors politinė atsakomybė.
PIRMININKĖ. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi L. Nagienė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir turinio tikrai neturiu klausimų, nes tikrai laiku ir vietoje, nes tikrai gyventojai užduoda įvairių klausimų. Tai, kad visi atsakymai turėtų būti viešai pateikti, čia kiekvienam aišku.
Bet man dėl pačios darbotvarkės šiek tiek kyla klausimų. Kodėl mes negalime užsirašyti paklausti Seimo Pirmininkės, kai tuo tarpu generalinės prokurorės turime galimybę paklausti. Turbūt būtų visai neblogai išklausyti ir TS-LKD partijos pirmininką ar seniūnę, tačiau dabar irgi, aišku, tokios galimybės neturime. Tai kodėl negalime užsirašyti klausti? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, aš tikrai nežinau, kodėl negalime, kadangi žanras tas pats. Klausimai užduodami asmeniui, kurį Seimas skyrė į pareigas arba dalyvavo skiriant į pareigas, ir norėdamas iš anksto pateiktus klausimus papildyti Seimas visada turėjo galimybę užduoti papildomų klausimų. Čia klausimas Sekretoriatui, ar nėra čia savivalės, kad neleidžiama Seimo nariams užsiregistruoti ir užduoti klausimų. Tą padaryti ir aš bandžiau, deja, man irgi nepavyko.
Mano manymu, visi Seimo skiriami pareigūnai, kuriuos skiriant dalyvauja Seimas, turi būti vertinami vienodai ir klausimų žanras turi būti tas pats. Raštu paduoti klausimai ir po to galimybė papildyti klausimus žodžiu.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Nekrošius.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų neeilinis klausimas ir neeilinė sesija. Prašom pasakyti, priimdami kai kurias įstatymo pataisas, kurios dabar būtų pateiktos, ar mes išspręsime kai kuriuos klausimus būtent dėl vaikų apsaugos? Būtent sudarant šitą darbotvarkę, kaip jums atrodo? Gal dar reikėjo papildyti darbotvarkę. Ar iš esmės mes išspręsime tą klausimą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų kai kas galėtų pasakyti, o kur jūs buvote anksčiau, kodėl neteikėte anksčiau tų klausimų, tačiau visada yra galimybė tas klaidas taisyti. Jeigu mes atkreipėme dėmesį, kaip tik šiandien turime tą progą. Lygiai taip pat kaip turėjome progą ir pareigą taisyti įstatymus, tobulinti įstatymus 2017 metais po garsiosios Matuko tragedijos, taip ir dabar mes negalime užmerkti akių ir turime inicijuoti savo galimybę juos patobulinti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi R. Budbergytė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums klausimą kaip teisininkui užduosiu. Kokia jūsų nuomonė, ar yra svarbu, kad nutekino informaciją? Ar yra svarbu, kad melavo dėl to, kad nutekino? Kas yra objektas šio tyrimo, jūsų nuomone?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Objektas, manau, yra ir tas, ir tas. Svarbu ir kas nutekino, ir po to… Kaip aš savo kalboje ir pasakiau, mums yra svarbu išsiaiškinti tiesą. Tokiais atvejais svarbu, kad ta tiesa būtų pasakoma iš karto, bet ne dozuojama, ne po trupinėlį. Kai ji sakoma po trupinėlį, susidaro toks įspūdis, kad iš tiesų kažkas nutylima, kažką norima paslėpti, arba net susidaro įspūdis, kad meluojama.
PIRMININKĖ. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi D. Kepenis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas Seimo vicepirmininke, Statuto 29 straipsnio 4 dalis sako, kad Seimo sesijos metu paprastai Seimo Pirmininkas (paprastai) atsako į Seimo narių iš anksto paruoštus klausimus. Sakykite, dabar, kai mes neturime galimybės paklausti Seimo Pirmininkės, užduodami papildomų klausimų, stovint jai Seimo tribūnoje, ar jūs sutinkate, kad ši situacija šiandien yra ta paprasta situacija, kai esant tokiai nepaprastai padėčiai ir esant tokiai galimai seksualinei prievartai prieš vaikus, esant tam tikram įvykiui, dėl kurio gali būti svarstomas klausimas dėl parlamento laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, ar iš tiesų yra normalu taikyti tokias įprastines ir paprastas procedūras esant šiai nepaprastai situacijai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų aš jau prieš tai minėjau, kad visiems Seimo skiriamiems pareigūnams turėtų būti vienoda tvarka. Būtų labai keista manyti, kad Seimo Pirmininkas nesugebės atsakyti į klausimus, kurie bus užduodami žodžiu, tarsi toje vietoje yra visiškai nepatyręs žmogus arba neturėtų tokių gebėjimų. Manau, kad situacija iš tikrųjų reikalauja aiškumo ir situacija reikalauja nebūtinai to tradicinio požiūrio arba tokio stagnacinio požiūrio į tas taisykles. Todėl aš manyčiau, kad tai galėtų būti lanksčiai išspręsta ir užduodant klausimus žodžiu.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi P. Gražulis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas Juliau, mes žinome, kad kasmet apie 300 vaikų patiria seksualinį išnaudojimą, prievartą. Kur kas mažiau jų patenka į policijos, teisingumo akiratį ir dar mažiau prievartautojų būna nuteisti ir nubausti. Mes, šiandien kalbėdami apie vieną mažą fragmentą – apie informacijos nutekinimą, visiškai norime paslėpti šią problemą, kuri Lietuvoje yra ypatinga. Tik dėl to Valstiečių frakcija sakė: neskubėkime, spręskime klausimą kompleksiškai ir tada, kai pradėsime svarstyti, viską išspręskime – ir nusidėjėlių, ir aukų klausimą išspręskime. Bet mes šiandien skubame. Duok Dieve, kad ne tą komisiją mes šiandien sudarytume. Jos pavadinimas turėtų būti ne dėl nutekinimo, bet apskritai dėl šios problemos – vaikų prievartavimo problemos – sprendimo. Ar jums taip neatrodo? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prieš tai kalbėdamas aš paminėjau, kad svarbu laiku atsakyti į visus klausimus, kad visuomenė turėtų aiškius atsakymus, kad nebūtų be reikalo deginami laužai ir nebūtų kaitinamos aistros.
Kitas dalykas dėl to, teigiamas dalykas, kas pastebėta pastarosiomis dienomis, kad žmonės pradėjo dažniau kreiptis į atitinkamas institucijas, kad praneštų apie tam tikrus atvejus, nes dažniausiai tie seksualinio prievartavimo, tvirkinimo atvejai vyksta artimųjų rate, todėl jie yra nuslepiami. Kas blogiausia, kad artimiausi žmonės nusisuka nuo tų vaikų, kurie apie tai išdrįsta prabilti, ir paskui jie bijo apie tai kalbėti, nešdami savo kaltės akmenį, nors yra nekalti, visą savo gyvenimą. Taip neturi būti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Razma.
P. GRAŽULIS (MSNG). Mano klausimas Seimo Pirmininkei. Gerbiama Pirmininke, jūs viešai nuolat sakėte, kad jeigu bus sušaukta neeilinė sesija, jūs atsakysite į visus Seimo narių klausimus. Staiga kažkodėl negalima jums užduoti klausimo. Ko jūs bijote ir ką jūs slepiate? Ir kodėl jūs melavote, kad jūs atsakysite, o dabar, kai turite tokią galimybę, jūs neatsakote? Bijote atsakyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, Seimo koridoriuose jūs šiandieną mane pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir kad aš esu melagė. Jūsų retorika nuolatos yra tokia, kuri pasiekia dugną, ir labai apmaudu, kad jūs tai sau leidžiate tiek Seimo koridoriuose, tiek ir Seimo salėje.
Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš apgailestauju, kad jūs savo pasisakymą pradėjote nuo nevisiškai sąžiningų teiginių, kad atseit valdantieji pasisakė prieš sesijos sušaukimą. Aš norėčiau, kad jūs pacituotumėte, kas pasisakė prieš sesijos sušaukimą, nes mes pasisakome prieš vieną iš sesijos nutarimų projektų, manydami, kad tam nėra pagrindo, dėl komisijos sudarymo. Tas taip, bet negirdėjau, kad kas nors būtų pasisakęs, kad nereikia svarstyti tų projektų, kurie kažkiek sprendžia seksualinių nusikaltimų bylų dalykus, ar kad nereikia sudaryti galimybės atsakyti į klausimus Seimo Pirmininkei ar generalinei prokurorei. Kaip tik, aš manau, galima pritarti ir padėkoti, kad tokia galimybė yra sudaroma ir visuomenei bus daugiau aiškumo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už gerą klausimą. Kadangi šios neeilinės sesijos kertinis akmuo yra laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, būtent girdėdamas viešojoje erdvėje įvairių kolegų, politikų, ir ne tik politikų, pasisakymus apie nebūtinumą sudaryti tokią komisiją, kad jos nereikia, tai jeigu tokia komisija bus sudaryta, aš viešai jūsų visų atsiprašysiu. Tikrai nenorėjau tuo jūsų apkaltinti, galbūt neteisingai supratau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus kolegoms kilusius klausimus. P. Gražulis norėtų replikuoti. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, noriu jums replikuoti, kad Dievas yra, aš tai žinau, bet tai, kas kalbama koridoriuje, tai nereikia savo žodžių man į mano lūpas įdėti. Aš nežinau, kas jūs esate, bet aš žinau, kad jūs dangstote šitą pedofilijos skandalą. Tuo esu įsitikinęs, gerbiamoji, ir taip neturėtų būti. Ir jūs turite už dangstymą prisiimti atsakomybę, o ne užsiimti kitų kaltinimais.
PIRMININKĖ. Pateikimas įvyko. Motyvai po pateikimo. Nėra užsirašiusių. Aš siūlau pritarti bendru sutarimu neeilinės sesijos programai. Ar yra norinčių balsuoti? Nematau. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Per svarstymą diskutuoti užsirašė… tuojau patikrinsime, ar yra. P. Gražulis norėtų kalbėti iš tribūnos. Petrai, prašom į tribūną. Išsibraukė kolegos ir P. Gražulis, ir J. Razma, neina į tribūną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Motyvai dėl viso. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, raginu balsuoti už darbotvarkę. Taip pat raginu balsuoti už kiekvieną darbotvarkės klausimą. Ši situacija tikrai nėra maloni apskritai jokiam Seimo nariui, net ir kaip politiniam oponentui yra blogai. Nėra malonu, šešėlis yra apskritai kritęs ant Seimo.
Aš labai noriu paraginti didžiausią valdančiąją frakciją elgtis nuosekliai. Jeigu jūs esate tie, kurie net tarptautinėje arenoje ginate demokratijos, pliuralizmo, žmogaus teisių idealus, tai savo šalyje, kai iškyla reputaciniai klausimai, jūs ne tik kad galite, bet ir privalote balsuoti už visas įmanomas tyrimų komisijas, suteikti opozicijai visas įmanomas galias priversti jus atsakyti į visus klausimus, nes tai yra tos vakarietiškos demokratijos ir politinės kultūros aksioma. Visi jūsų deklaruoti idealai – antikorupciniai, politinės kultūros standartų – turėtų matytis konkrečiu pavyzdžiu šiandien balsuojant dėl komisijos ir dėl kitų neeilinės sesijos klausimų. Raginu balsuoti už viską už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų niekas nekalba prieš ir nesinori kartotis ar kartoti tų pačių kolegų jau išsakytų argumentų, kodėl reikėtų vis dėlto pritarti šios dienos neeilinės sesijos darbų programai. Tačiau vienas labai svarbus dalykas, man atrodo, kodėl mes visi bendru sutarimu, tikiu, ir priimdami turėtume pritarti siūlomai darbotvarkei, tai yra tai, kad mes galų gale parodytume, kad dvejopų standartų laikas ar dvejopų standartų era baigėsi ir baigėsi pakankamai seniai. Aš labai gerai prisimenu, kaip vyko, nenoriu vardinti nei vardų, nei pavardžių, mano nuomone, už dar mažesnio pobūdžio nusikaltimus ar nusižengimus, kurie buvo traktuojami kaip vienas iš punktų, kad sąmoningai leido suprasti kažkas kažkam kažką, net prezidentinės apkaltos yra vykusios. Joms buvo pritarta, joms pasisekė ir šitais punktais irgi pasisekė. Tada mes labai aiškiai, visas politinis elitas, labai aiškiai deklaravome ir užsibrėžėme, kad moralinė kartelė dabar bus labai aukštai ir bus nepajudinama. Todėl, mano nuomone, šios dienos nepritarimas siūlomai darbotvarkei parodytų, kad moralinės kartelės lygis pasikeitė ir pasikeitė iš esmės, ir pasikeitė todėl, kad asmenys, kuriems ta moralinė kartelė gali būti šiandien taikoma, atstovauja vienai ar kitai politinei jėgai, kuriai taikomi šiek tiek kiti standartai negu visiems kitiems. Todėl labai svarbu pritarti ir parodyti visiems, ne tik atsakyti į kylančius klausimus, kurie labai svarbūs, parodyti ne tik tai, kad mes netoleruojame ir netoleruosime teisinėje valstybėje ikiteisminio tyrimo duomenų mėtymo į kairę, į dešinę kaip sniego gniūžčių, tačiau ir todėl, kad parodysime visuomenei ir patys galų gale galbūt suvoksime, kad dvigubų standartų era, ypač kalbant apie vertybinius dalykus, baigėsi.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai. Patys suprantate, kad vienas darbotvarkės klausimas man nepatinka, bet dėl to negalima išmesti visos darbotvarkės ir aš jai pritarčiau. Tačiau aš noriu atkreipti tiek Seimo Pirmininkės, tiek gal ypač generalinės prokurorės dėmesį. Prieš tai per šoninį mikrofoną Seimo Pirmininkės adresu buvo pasakytas kaltinimas dangstant pedofiliją, tai yra Baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas – nusikaltimų dangstymas, pedofilijos dangstymas. Tai aš norėčiau ir, manau, inicijuosiu, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija išanalizuotų P. Gražulio pasisakymą Seimo Pirmininkės adresu, apkaltinant ją Baudžiamojo kodekso numatytu nusikaltimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimą sudaro vienas straipsnis. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 109, prieš – 1, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus vicepirmininkas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Tęsiame darbus.
12.38 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus
Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Numatyta 20 minučių. Atkreipiu dėmesį, kad Seimo Pirmininkė atsako į klausimus pagal Statuto 29 straipsnį. Gerbiama Pirmininke, žodis jums. Tribūna jūsų 20 minučių. Prašom. 30 minučių.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, esu gavusi 10 išplėstinių jūsų klausimų, į kuriuos dabar ir atsakysiu.
1-asis klausimas. Kaip buvo derinamas generalinės prokurorės N. Grunskienės vizitas pas jus šių metų sausio 20 dieną? Ar tiesiogiai pati bendravote su generaline prokurore ir derinote jos vizito į Seimą laiką? Jei tai darėte ne pati, kas ir kokiu būdu derino, organizavo generalinės prokurorės atvykimą? Kuriuo laiku generalinė prokurorė atvyko pas jus?
Šių metų sausio 20 dieną apie 10 valandą ryto generalinė prokurorė N. Grunskienė paskambino į mano sekretoriatą. Atsiliepė mano atstovė spaudai. Generalinė prokurorė ją informavo, kad norėtų skubiai atvykti į Seimą ir susitikti su manimi. Susitikimo tikslas nebuvo detalizuotas, tik pranešta, kad generalinė prokurorė nori perduoti man tam tikros informacijos. Atstovė spaudai perdavė man šį generalinės prokurorės prašymą. Sutikau ją priimti nedelsdama. Pasiūliau atvykti 11 arba 12 valandą. Tokį mano atsakymą sekretoriato darbuotoja perdavė generalinei prokurorei. N. Grunskienė į mano kabinetą atėjo 11 valandą.
2-asis klausimas. Ar derinant šių metų sausio 20 dienos susitikimą Seime jums buvo pranešta, kokiu tikslu atvyksta generalinė prokurorė N. Grunskienė? Jei tikslas buvo pasakytas iš anksto, kokia informacija buvo jums pateikta? Nurodykite asmenis, su kuriais pasidalinote šia informacija.
Kaip jau minėjau atsakydama į pirmąjį klausimą, generalinė prokurorė derindama susitikimą pasakė, kad nori perduoti man tam tikros informacijos. Taip pat paminėjo, kad susitikimas užtruks ne ilgiau kaip dvi tris minutes. Kokią informaciją norima perduoti, generalinė prokurorė mano sekretoriato darbuotojui neatskleidė. Apie planuojamą susitikimą nieko neinformavau, šis susitikimas taip pat nebuvo pažymėtas mano oficialioje darbotvarkėje, nes buvo suderintas ir įvyko per vieną valandą.
3-iasis klausimas. Prašom tiksliai nurodyti, ką atvykusi į šių metų sausio 20 dienos susitikimą jums pranešė generalinė prokurorė: ar buvo įvardinta, kada prokuratūra norėtų, kad būtų sušaukta neeilinė sesija? Ar buvo paminėta, dėl kokių galimai nusikalstamų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas? Ar buvo paminėta konkretaus Seimo nario pavardė, dėl kurio galimai nusikalstamų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas? Jei ne, ar buvo paminėta to Seimo nario frakcija? Jei ne, ar buvo paminėta, ar Seimo narys priklauso valdančiajai frakcijai, ar opozicijai?
Atsakau. Mūsų susitikimas su generaline prokurore buvo labai trumpas, truko ne ilgiau kaip 5 minutes. N. Grunskienė paklausė, ar Seimas ketina šaukti neeilinę sesiją. Pasakiau, kad šiuo metu tokių planų nėra. Tada nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji mane informavo, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarimus mane labai stipriai šokiravo.
Toliau generalinė prokurorė man nepasakė nei Seimo nario vardo, nei pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, nei tai, ar jis, ar ji yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. Pateikta nuasmeninta informacija man neleido identifikuoti įtariamo Seimo nario. Todėl kalbėjimas apie ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimą iš manęs neturi jokio pagrindo. Kiek man žinoma, generalinė prokurorė taip pat viešai patvirtino, kad man sausio 20 dieną pateikta informacija nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Sužinojusi, kad šaukti neeilinės sesijos neplanuojama, generalinė prokurorė pasakė, kad artimiausiu metu atsiųs raštą į Seimą prašydama nedelsiant sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Generalinė prokurorė tokį būsimą kreipimąsi motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas kuo greičiau, todėl Seimas turėtų apsispręsti dėl įtariamo Seimo nario neliečiamybės panaikinimo nelaukdamas kovo 10 dienos – Seimo pavasario sesijos pradžios.
Atkreipiau generalinės prokurorės dėmesį į tai, kad gavus tokį jos kreipimąsi neeilinę Seimo sesiją sušaukti užtruks šiek tiek laiko, tikėtina – apie savaitę, nes negaliu jos sušaukti vienasmeniškai – turi būti atlikti visi formalumai, parengta neeilinės sesijos darbotvarkė, informuoti Seimo nariai, iš kurių dalis yra išvykusi į savo rinkimų apygardas ar kitur.
4-asis klausimas. Ar šių metų sausio 20 dieną iš susitikimo su jumis išvykus generalinei prokurorei jūs jos perduota informacija pasidalinote su savo sekretoriato darbuotojais, padėjėjais? Jei taip, kokiu tikslu? Ar informavote ką nors iš Seimo kanceliarijos darbuotojų ar asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojų apie būtinybę organizuoti neeilinę Seimo sesiją? Jei taip, ar įvardijote būtinybės organizuoti neeilinę Seimo sesiją priežastį?
Ne, šia informacija su niekuo nepasidalinau. Žmogiškai buvau labai sukrėsta išgirdusi, kad kažkuris Seimo narys yra įtariamas tokiais sunkiais nusikaltimais prieš vaikus. Buvo tikrai labai sunku išgirsti šią žinią. Išvykus generalinei prokurorei kurį laiką svarsčiau, ar nederėtų iš karto sukviesti visų frakcijų seniūnus ir žodžiu jiems perduoti mano išgirstą informaciją, kad netrukus reikės šaukti neeilinę Seimo sesiją, nes kažkuris Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais. Tačiau vertindama tai, kad susitikimo metu N. Grunskienė pažadėjo, kad artimiausiu metu kreipsis į Seimą raštu, nutariau sulaukti generalinės prokurorės dokumento ir tuomet jo pagrindu informuoti visus Seimo narius apie būtinybę šaukti neeilinę Seimo sesiją. Generalinė prokurorė susitikimo metu sakė, kad klausimas yra labai skubus, todėl oficialaus rašto tikėjausi sulaukti jau tą pačią dieną, penktadienį, sausio 20 dieną. Nutariau iki oficialaus rašto gavimo šia informacija nesidalinti su niekuo.
5-asis klausimas. Ar apie generalinės prokurorės N. Grunskienės vizitą šių metų sausio 20 dieną informavote ką nors iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, frakcijos patarėjų, padėjėjų, Liberalų sąjūdžio partijos narių? Jei taip, su kokiais asmenimis ir kokia informacija pasidalinote?
Ne, apie generalinės prokurorės N. Grunskienės vizitą sausio 20 dieną neinformavau nė vieno iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, Liberalų sąjūdžio partijos narių, padėjėjų ar patarėjų.
6-asis klausimas. Ar šių metų sausio 20 dieną po generalinės prokurorės N. Grunskienės vizito buvote susitikusi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime nariais, šios frakcijos patarėjais, padėjėjais ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais, Ministre Pirmininke I. Šimonyte ar Vyriausybės nariais? Jei taip, ar šie susitikimai buvo numatyti ir skelbti jūsų darbotvarkėje?
Vėliau tą dieną vykę du susitikimai buvo darbiniai, iš anksto numatyti. 14 valandą dalyvavau nuotoliniame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, 15 valandą įvyko mano kassavaitinis darbinis susitikimas su Ministre Pirmininke I. Šimonyte. Partinių susitikimų darbotvarkėje nežymiu, nes jie nėra mano kaip Seimo Pirmininkės susitikimai. Kassavaitiniai susitikimai su I. Šimonyte darbotvarkėje įprastai taip pat nėra žymimi ar įvardijami, kaip ir kiti darbiniai vidiniai susitikimai. Įprastai per savaitę mes susitinkame bent po vieną kartą. Iš viso tą dieną buvo keturi darbotvarkėje nepažymėti susitikimai. Be ką tik paminėtų, ryte, prieš generalinės prokurorės skambutį, buvau susitikusi su Seimo vicepirmininku J. Jaručiu.
7-asis klausimas. Ar apie generalinės prokurorės N. Grunskienės vizitą ir jo tikslą bet kokia forma informavote Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, jos frakcijos Seime narius, Ministrę Pirmininkę ar Vyriausybės narius? Jei taip, kokią informaciją suteikėte?
Ne, apie generalinės prokurorės N. Grunskienės vizitą ir jo tikslą neinformavau nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nei frakcijos Seime narių, nei Ministrės Pirmininkės, nei Vyriausybės narių. Kaip jau minėjau atsakydama į ankstesnius klausimus, po pokalbio su generaline prokurore laukiau jos kreipimosi raštu.
8-asis klausimas. Kada ir kokiomis aplinkybėmis sužinojote, kad generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipiasi į jus dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo? Kokiu būdu ir su kokiais asmenimis šia informacija pasidalinote, kokiu tikslu?
Sausio 23 dieną, pirmadienį, 10 val. 56 min. į mano darbinį elektroninį paštą atėjo generalinės prokurorės pasirašytas raštas, kuriame generalinė prokurorė informavo, kad 2022 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 153 straipsnio 1 dalyje. Analogiškas raštas 11 val. 12 min. pasiekė Seimo e. pristatymo sistemą. Jame taip pat buvo nurodyta, kad, remiantis šiame tyrime surinktais duomenimis, būtina spręsti leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises klausimą.
Taip pat rašte buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad generalinio prokuroro kreipimosi dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo nagrinėjimo Seime ir sprendimo priėmimo procedūra taikoma tik vykstant Seimo sesijai. Kadangi Seimo rudens sesija pasibaigė, o pavasario sesija prasideda tik kovo 10 dieną, todėl šiuo metu generalinė prokurorė negali kreiptis į Seimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo.
Įvertinusi tai, jog tyrimo duomenys yra ypač jautrūs, ir siekdama kuo greičiau bei išsamiau ištirti nusikalstamas veikas, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, generalinė prokurorė savo rašte informavo, jog tikslinga, kad klausimas dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo būtų apsvarstytas kuo skubiau, nelaukiant Seimo pavasario eilinės sesijos pradžios. Prašė įvertinti galimybes sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir joje apsvarstyti Seimo nario neliečiamybės atėmimo klausimą. Šio Seimo nario duomenys: vardas, pavardė, kiti duomenys, rašte nebuvo nurodyti.
Kadangi tuo metu jau buvo viešai žinoma, kad vienas Seimo narys, tai yra K. Bartoševičius, kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl Seimo nario mandato panaikinimo, paskambinau N. Grunskienei ir pasiteiravau, ar jos atsiųstame rašte minimas atvejis gali būti susijęs su kreipimusi į VRK, ir paprašiau, kad generalinė prokurorė po Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuris turėjo įvykti jau kitą dieną, tai yra antradienį, mane informuotų, ar jos prašymas dėl neeilinės sesijos vis dar yra aktualus.
Telefoninio pokalbio metu generalinė prokurorė man paminėjo, kad praėjus vos kelioms minutėms, kai Generalinė prokuratūra išsiuntė raštą, ji gavo žurnalistų užklausimą, ar tiesa, kad vienas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir dėl jo kreiptasi į Seimą? Generalinė prokurorė taip pat pasakė, kad patikrins informaciją dėl mandato atsisakančio Seimo nario ir man paskambins. Po keliolikos minučių generalinė prokurorė man paskambino ir informavo, kad reaguodama į žurnalistų klusimus netrukus Generalinė prokuratūra paskelbs oficialų pranešimą spaudai, ir leido suprasti, kad generalinės prokurorės rašte minimas ir Seimo nario mandato atsisakantis asmuo yra tas pats Seimo narys. 12 val. 27 min. viešai pasirodė Generalinės prokuratūros pranešimas spaudai, kuriame buvo įvardintas ir K. Bartoševičius, ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Po kelių minučių, 12 val. 35 min., Generalinė prokuratūra elektroniniu laišku į mano paštą atsiuntė rašto papildymą, kuriame buvo atskleisti pirmajame rašte minimo Seimo nario vardas ir pavardė. Taigi, oficialų raštą su Seimo nario vardu ir pavarde iš Generalinės prokuratūros gavau šiek tiek vėliau, nei buvo išplatintas Generalinės prokuratūros pranešimas spaudai.
Atsižvelgdama į tai, jog tik Seimo nariai gali pateikti siūlymą dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, pavedžiau Seimo kanceliarijai abu Generalinės prokuratūros raštus perduoti visiems Seimo nariams susipažinti. Tai ir buvo padaryta.
9-asis klausimas. Ar šių metų sausio 20 dieną skambinote, siuntėte bet kokios formos pranešimą, elektroninį laišką ar kitokia forma kontaktavote su K. Bartoševičiumi? Jei taip – kokią informaciją perdavėte?
Ne, su K. Bartoševičiumi sausio 20 dieną ar vėlesnėmis dienomis aš nekontaktavau jokia forma.
10-asis klausimas. Kodėl slėpėte nuo visuomenės ir žiniasklaidos, kad šių metų sausio 20 dieną pas jus buvo atvykusi generalinė prokurorė N. Grunskienė? Kodėl jos vizitas nebuvo skelbtas jūsų darbotvarkėje? Kodėl apie šį nuslėptą vizitą prabilote tik šių metų sausio 26 dieną, tai yra praėjus beveik savaitei po vizito?
Noriu pabrėžti, kad jokios informacijos nei nuo žiniasklaidos, nei nuo visuomenės neslėpiau ir neslepiu. Jau atsakydama į ankstesnius klausimus aš labai detaliai pakomentavau generalinės prokurorės N. Grunskienės vizito aplinkybes, todėl jų dabar nekartosiu. Vertindama tai, kad sausio 20 dienos susitikimo iniciatorė buvo generalinė prokurorė, maniau, kad pati generalinė prokurorė pasidalins informacija apie mūsų penktadienį įvykusį susitikimą, jeigu manys, kad ši informacija yra vertinga ir kad tai yra svarbu. Tačiau nei sausio 23 dieną, nei vėlesnėmis dienomis Generalinė prokuratūra apie šį mūsų susitikimą viešai neužsiminė. Darau prielaidą, kad įtariamo informacijos nutekinimo kontekste generalinė prokurorė vertino, jog mūsų susitikimas nėra reikšmingas, kadangi man ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo atskleista. Sausio 26 dieną gavau pirmąją žiniasklaidos, „Lietuvos ryto“ žurnalisto, užklausą apie mano ir generalinės prokurorės penktadienio gyvo susitikimo ir pirmadienio telefoninio pokalbio aplinkybes. Žurnalistas buvo labai tiksliai informuotas apie mudviejų pokalbio detales. Aš patvirtinau faktus ir pakomentavau susijusius klausimus.
Gerbiami kolegos, nors jau atsakiau į tai, ką jūs buvote suformulavę, aš norėčiau atsakyti į dar vieną klausimą, kurio man nepateikėte. Dėl sausio 20 dieną po pokalbio su generaline prokurore vykusių mano susitikimų. Kaip jau minėjau, jų buvo du: su Liberalų sąjūdžio frakcija nuotoliniu būdu ir su Ministre Pirmininke gyvai. Nors susitikimo su generaline prokurore metu man nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o gauta nuasmeninta informacija aš su niekuo nesidalinau, akivaizdu, kad viešai diskusijai pakrypus tokia linkme, kokia yra antrą savaitę, kiekvienas su manimi penktadienį susitikęs ar kalbėjęs politikas automatiškai ir visiškai nepelnytai tampa viešu įtarinėjimo objektu. Kadangi žinau, ką man sakė generalinė prokurorė ir kad informacija nutekėti, jei tai ir įvyko, iš manęs negalėjo, nemačiau reikalo į šią istoriją ir viešą aiškinimąsi velti dar daugiau žmonių, kurie turėjo nelaimę turėti su manimi iš anksto suplanuotus susitikimus.
Gerbiami kolegos, į jūsų užduotus ir neužduotus klausimus atsakiau nuoširdžiai ir maksimaliai detaliai. Esu įsitikinusi, kad tie, kas norėjote, esmę išgirdote. Generalinė prokurorė man ikiteisminio tyrimo medžiagos neatskleidė, o aš negalėjau pasidalinti tuo, ko nežinojau.
Dėkoju jums už skirtą laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Pirmininkei, atsakiusiai į jūsų klausimus, pateiktus raštu. Dabar, matau, gerbiamas kolega A. Nekrošius prie mikrofono. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi istorija labai sudėtinga, paini, kaip pati Seimo Pirmininkė minėjo, sukrėtė ją pačią ir, manau, sukrėtė visą Seimą, tai manau, kad tikrai neprieštaraus Pirmininkė, kad atsakytų į keletą klausimų, kuriuos kelia tiek visuomenė, tiek Seimo nariai. Ačiū. Frakcijos vardu prašymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suprantama, kad tų klausimų opozicija norėtų užduoti kuo daugiau, noras yra suprantamas, bet man atrodo, kad Seimo Pirmininkė tikrai išsamiai atsakė į visus raštu pateiktus klausimus ir net atsakė į papildomą klausimą, kurio nebuvo klausiama, bet kuris galbūt galėtų būti paklaustas.
Aš, gerbiami kolegos, sutinku, kad jūs galite prašyti pratęsti laiką klausti, tačiau Seimo Pirmininkė atsako į raštu pateiktus klausimus pagal Statuto 29 straipsnį. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu reikalauti iš Seimo Pirmininkės būti tribūnoje ilgiau, negu numato 29 straipsnis. Gerbiami kolegos, tai yra Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo valdyba. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai kartą per sesiją paprastai Seimo posėdyje atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Atkreipiu dėmesį, kad toliau Statuto straipsnis taip pat kalba, kad frakcijos kvietimu atsakymai į frakcijos narių iš anksto raštu pateiktus klausimus gali būti pateikiami žodžiu frakcijos posėdyje. Taigi, jeigu dar turite papildomų klausimų, yra galimybė pagal 29 straipsnį kviesti Seimo Pirmininkę į frakciją, ten galėsite užduoti klausimus ir žodžiu, jeigu jūsų frakcijos tą matys. Dabar nepykite, mielieji, bet Statutas man, deja, rankas suriša būtent tokiu būdu.
Gerbiamas V. Fiodorovas dar norėtų per šoninį mikrofoną.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš suprantu, kad Statutas sako viena, viskas yra gerai. Bet gera valia, manau, iš tikrųjų ne reikalaujame – mes prašome Seimo Pirmininkės dar šiek tiek laiko, nes tikrai, matyt, kolegos turi klausimų, kad galėtų čia atsakyti. O jeigu negali atsakyti, gal gali ne jūsų balsu, o ji pati atsakyti, ar galės, ar negalės atsakyti, nes tam ir sušaukėme neeilinę sesiją, kad galėtume padiskutuoti, kad galėtume išgirsti atsakymus. Gal tikrai ne prisidenkime Statutu, o tiesiog geranoriškai padiskutuokime čia, iš Seimo tribūnos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Širinskienė per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas Pauliau, aš tiktai paskaitysiu 209 straipsnio 5 dalį, kad atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių. Seimo Pirmininkė tą laiką viršijo, mes tikrai esame labai dėkingi, bet norėtume, kad galėtume pasinaudoti 6 dalimi, kuri sako, kad likęs laikas yra skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus klausimus. Mes mandagiai klausėmės Seimo Pirmininkės, tikrai jos neskubinome, buvome labai geranoriški ir tos 15 minučių virto 30 minučių. Bet norėtume pasinaudoti ir savo teise papildomai užduoti klausimų, juo labiau kad ji labai mįslingai pabaigoje davė suprasti, kad galėjo būti ir kitų susitikimų, kurių ji tiesiog neįvardino.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar aš, kol jūs visi pasisakysite, pamiršiu prieš tai esančius klausimus. Pabandysiu atsakyti gerbiamam V. Fiodorovui, kad vis dėlto gera valia yra gera valia, niekas turbūt neabejoja mano gera valia, bet mes gyvename vis dėlto teisinėje valstybėje, demokratijoje ir Statutas nėra toks, kad pagal gerą valią galėtų būti kaip nors kraipomas. Tai viena.
Antras dalykas dėl gerbiamos A. Širinskienės pasiūlymo. Vis dėlto jūs žvelgiate turbūt į 209 straipsnį, ne į 29, kur yra Seimo priežiūrinė veikla. Seimo Pirmininkė nepatenka į Seimo priežiūrinės veiklos rėmus, čia kalbama apie Vyriausybės narių ir valstybės institucijų vadovų ataskaitas. Pagal šį 209 straipsnį būtent ir atsakinės gerbiama generalinė prokurorė į klausimus. Todėl yra kita procedūra: 15 minučių atsakyti ir tada 15 minučių į gyvus klausimus atsakyti. O Seimo Pirmininkė ne pagal šį Statuto straipsnį atsakinėjo.
Gerbiami kolegos, deja, bet aš nieko negaliu padaryti. Dabar dar gerbiamas A. Nekrošius toliau. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad jūs esate įspaustas į rėmus, vadovaujatės Statutu, mes apeliavome į Seimo Pirmininkės sąžinę, bet yra mūsų frakcijos prašymas, kad visgi Seimo Pirmininkė atsakytų į šiuos klausimus. Statute yra tokia norma – nenumatyti atvejai. Tai yra nenumatytas atvejis. Mes prašome jūsų, kaip posėdžio pirmininko, frakcijos vardu tą žodį suteikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai aš ir paminėjau, kad frakcijos pagal 29 straipsnį kaip tik ir gali pasikviesti į svečius Seimo Pirmininkę, kur ji atsakys gyvai į žodžiu užduodamus klausimus. Aš tikrai nebesuteiksiu, kolega, diskutuoti… Gerbiamas K. Mažeika dar prie šoninio mikrofono. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, na, jeigu mes kalbame apie demokratiją ir tą teisę žinoti, jeigu Pirmininkė nuoširdžiai atsakė į klausimus, bet atsakydama vėl pažėrė naujų detalių. Prieš tai viename atsakyme sakė, kad lyg ir nežinojo nieko, tik dėl vieno Seimo nario neliečiamybės. Po to jau pasakė, kad dėl labai sunkaus nusikaltimo, dėl pedofilijos. Tada kita pasakė, na, nepasakė, iš kokios partijos, o po to pasakė, kad ne iš Liberalų partijos tas žmogus. Turbūt kyla dar papildomų klausimų, kur turėtų iš tiesų patikslinti savo atsakymus. Manau, kad kolegų tie prašymai yra labai teisėti. Jeigu mes kalbame apie sąžiningumą ir atvirumą, kurio čia visi norime, na, suteikti tą galimybę atsakyti į patikslinančius Seimo narių klausimus būtų labai sąžininga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs puikiai suprantate, kad ypač Šventoji Dvasia neapšvietė proto K. Bartoševičiui, kad jis padėtų mandatą, buvo nutekinta informacija jam. Tikrai ir visuomenė, ir Seimo nariai nori sužinoti, kas nutekino informaciją. Tai yra pats svarbiausias dalykas, tai yra nusikaltimo slėpimas arba bendrininkavimas darant nusikaltimą. Čia yra sunkūs kaltinimai ir jūs dabar remiatės Statutu, kad tik į raštu užduotus klausimus atsakytų Seimo Pirmininkė, o į papildomus neleidžiate. Jūs dar vis didesnę tokią užsklandą, kaip sako, metate visuomenei, kad kažkas nenori, kad būtų užduoti klausimai Seimo Pirmininkei, kažką slepia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai čia jau argumentai kartojasi. Dabar gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF) Pati opozicija pabrėžė, kad svarstomas klausimas yra labai reikšmingas. Aš manau, kad tokiu atveju mes tikrai turime laikytis preciziškai Seimo statuto. Negalime taip pradėti siūlyti, kad kūrybiškai taikykime, kažkokius papildomus klausinėjimus organizuokime. Yra aiškiai pasakyta, kad Seimo Pirmininkė atsako į raštu iš anksto pateiktus klausimus. Jūs galėjote kad ir šimtą klausimų parašyti ir turėjote neribotą galimybę. Turėjote neribotą galimybę pasikviesti Seimo Pirmininkę į frakcijas, buvo daug laiko, dvi su puse savaitės. Kažkodėl nė viena frakcija nepasikvietė Seimo Pirmininkės. Dabar galite vėl kviesti po mūsų posėdžio. Tikrai tų galimybių toliau aiškintis rūpimus klausimus yra, o dabar aš sveikinu, kad pirmininkas tvarkingai laikosi Statuto, taip ir tęskime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš suprantu, kad galėčiau ir nesuteikti žodžio gerbiamai A. Širinskienei, kuri antrąkart tuo pačiu klausimu, bet tada gerbiamas A. Sysas, paskui aš jums vis dėlto suteiksiu. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš suprantu, kad pirmininkas padarys viską, kad gerbiama Pirmininkė daugiau šitoje tribūnoje nepasirodytų. Aš frakcijos vardu kviečiu iškart po posėdžio į Socialdemokratų frakciją atsakyti mums į kilusius papildomus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tam jūs turite turbūt visas teises.
Gerbiama A. Širinskienė dar kartą tuo pačiu klausimu. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas Pauliau, aš siūlau tiesiog atsiversti tą Seimo narių raštą, kurį gavo Seimo Pirmininkė. Ten yra aiškiai nurodytas 209 straipsnis, pagal kurį ne vienas Seimo Pirmininkas yra atsakinėjęs į klausimus anksčiau. Negana to, tas straipsnis kalba apie valstybės institucijų vadovus, kuriuos paskyrė Seimas. Bet nepaisant tų visų Statuto peripetijų, aš jau žiūriu į Seimo Pirmininkę, negi jums yra malonu šitaip slapstytis už Statuto neatsakant į kelis klausimus ir nebaigiant tos temos? Aš siūlyčiau – tikrai atsakykite ir pabaikime tą stumdymąsi.
PIRMININKAS. Gerbiama Seimo Pirmininkė per centrinį mikrofoną.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš visgi atsakysiu. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Agne Širinskiene, man labai įdomu girdėti jūsų pasakymą nesivadovauti Statutu, kai jūs pati puikiai žinote, kad Seimo statuto 29 straipsnis yra taikomas Seimo Pirmininkui ir Seimo vicepirmininkams. Tame pačiame straipsnyje yra parašyta, kad frakcijos gali kviestis Seimo Pirmininką ir Seimo Pirmininkas galės ateiti, turės ateiti ir atsakyti į visus klausimus. Aš mėginau šiandien ypač detaliai atsakyti į klausimus, pateiktus raštu. Jų buvo daug ir aš tikiu, kad aš su šita misija susitvarkiau. Dabar tikrai laukiu jūsų pakvietimo į frakcijas ir niekur nuo nieko nesislapstysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš tikrai negaliu laužydamas Statutą reikalauti Seimo Pirmininkės būti tribūnoje prieš jos valią.
13.07 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus
Tęsiame darbotvarkę. 1-4 klausimas – generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Gerbiama prokurore, aš kviečiu jus į tribūną. Čia yra būtent minėtas 209 straipsnis. Procedūra šiek tiek kitokia. Jums suteikiama, prašau į tribūną, 15 minučių į iš anksto raštu pateiktus klausimus ir vėliau 15 minučių į žodžiu užduodamus klausimus. Prašau.
N. GRUNSKIENĖ. Laba diena. Gerbiami Seimo nariai, noriu pagarsinti man skirtus klausimus ir į juos atsakyti.
1-asis klausimas. Kada ikiteisminį tyrimą atliekanti policijos įstaiga ar šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl buvusio Seimo nario, buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo?
Visų pirma, noriu pasakyti, kad apie šį ikiteisminį tyrimą žinojau nuo pat pradžių, nes pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane. Detaliau eigos nepateiksiu, nes, kaip jau ne kartą akcentavau, vienas iš svarbiausių tikslų, jei ne pats svarbiausias, apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius ir užtikrinti jų teisę į konfidencialumą.
Antra. Kaip jums jau yra žinoma, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų lapkričio 15 dieną. Maždaug sausio mėnesio viduryje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis, jį organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras informavo mane apie tai, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir atlikus galimus procesinius veiksmus yra gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būtina Seimo nariui įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti jį kaip įtariamąjį. Norint atlikti tokį procesinį veiksmą Seimo nario atžvilgiu yra būtina gauti Seimo leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Su tokiu prašymu į Seimą sesijos metu kreipiasi generalinis prokuroras. Mano nurodymu visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta patikrinti aukštesniajam prokurorui, kuris patvirtino, kad atlikti būtini tyrimo veiksmai ir gauti rezultatai yra pakankamas pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, prašant panaikinti Seimo nario teisinį imunitetą.
Taip pat prieš susitikimą su Seimo Pirmininke su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinau asmeniškai. Įsitikinusi, kad šioje situacijoje kreipimasis į Seimą yra būtinas ir pagrįstas, suplanavau pokalbį su Seimo Pirmininke ir susitikau su ja. Po šio susitikimo pirmadienį buvo parengtas raštas, prašant inicijuoti neeilinę Seimo sesiją, nurodant tokio prašymo pagrindimą – galimybę kreiptis į Seimą įprasta tvarka teikiant prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Raštas išsiųstas sausio 23 dieną, prieš 11 valandą.
2-asis klausimas. Kodėl jūs, prieš kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimą oficialiu raštu, susitikote su Seimo Pirmininke V. Čmilyte-Nielsen? Koks buvo tokio susitikimo tikslas, kodėl susitikimas nebuvo įtrauktas į jūsų darbotvarkę?
Visų pirma noriu patikslinti, kad darbotvarkėje šis susitikimas buvo nurodytas, jis nurodytas kaip darbinis, kas atitiko ir jo tikslą, ir esmę.
Antra. Remiantis galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreipimosi dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo nagrinėjimo Seime ir sprendimo priėmimo, dėl to procedūra taikoma vykstant Seimo sesijai. Taigi, tarp sesijų kreiptis į Seimą įprasta tvarka negaliu. Įvertinus, kad Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 dieną, ir tai yra per daug tolimas terminas, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, buvo svarbu išsiaiškinti, ar nenumatoma neeilinė Seimo sesija, nes buvau girdėjusi tokius svarstymus. Tuo atveju, jeigu neeilinės sesijos nebūtų, buvo suplanuota kreiptis į Seimą su prašymu ją inicijuoti tam, kad būtų galima pateikti prašymą dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo. Susitikimo su Seimo Pirmininke datos ir laiko neaptarinėjau su ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais tyrėjais ar su prokuroru.
3-iasis klausimas. Kas derino jūsų susitikimą su Seimo Pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, ar darėte tai pati, ar prokuratūros tarnautojai? Kaip Seimo Pirmininkei buvo įvardintas jūsų susitikimo šių metų sausio 20 dieną tikslas?
Šis susitikimas įvyko mano iniciatyva, dėl jo tariausi asmeniškai telefonu tą pačią dieną, šiek tiek po 10 valandos. Paskambinusi paklausiau, ar būtų galima trumpam susitikti, nes noriu aptarti vieną klausimą. Daugiau informacijos nepateikiau. Man buvo pasakyta, kad galime susitikti 11 valandą. Pasiūlytas laikas man tiko, tad netrukus ir nuvažiavau. Pats susitikimas taip pat buvo labai trumpas, truko apie 5 minutes.
4-asis klausimas. Kokią informaciją pateikėte Seimo Pirmininkei šių metų sausio 20 dieną susitikimo metu? Ar buvo paminėtas konkretus Seimo narys, Seimo nario frakcija, partija? Ar buvo paminėta, kad tai Seimo valdančiosios koalicijos atstovas?
Kaip jau minėjau ne kartą ir buvau sakiusi kalbėdama su Seimo Pirmininke sausio 20 dieną, norėjau sužinoti, ar nėra ketinama sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Tokiu atveju, prasidėjus neeilinei sesijai, prokuratūra būtų teikusi įprastą prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Seimo Pirmininkei patvirtinus, kad neeilinė sesija tikrai nėra planuojama, informavau ją apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėto ikiteisminio tyrimo faktą. Nurodžiau, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, ir paaiškinau poreikį surengti neeilinę sesiją. Nei Seimo nario pavardė, nei partija, nei kiti asmenį kaip nors identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo. Pabrėžiu, kad pateikiau tik bendro pobūdžio informaciją, kuri pagrindė prokuratūros poreikį kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Seimo Pirmininkė mane informavo, kad neeilinė sesija galima tik po vasario 1 dienos, nes ją inicijuoti ir organizuoti reikalingas tam tikras laikas. Susitarėme, kad susiklosčius tokiai situacijai prokuratūra pirmadienį pateiks oficialų raštą dėl neeilinės sesijos poreikio, kad Seimo Pirmininkė turėtų oficialų pagrindą atitinkamoms procedūroms pradėti. Pirmadienį tai ir buvo padaryta.
5-asis klausimas. Kaip ir kada sužinojote, kad buvęs Seimo narys K. Bartoševičius šių metų sausio 20 dienos vakare kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo? Kokių veiksmų ėmėtės? Ar šių metų sausio 20 dieną po K. Bartoševičiaus kreipimosi kalbėjote apie tai su Seimo Pirmininke? Ar šį klausimą aptarėte kada nors kitu metu?
Apie tai, kad Seimo narys K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo nario mandato atsisakymo, sužinojau pirmadienį iš Seimo Pirmininkės skambučio maždaug pusę 12 valandos, jai pasiteiravus, ar tai yra tas pats asmuo. Tik tada susipažinau su viešai tuo metu skelbta informacija apie Seimo nario apsisprendimą. Mano darbotvarkė yra įtempta: nuo ryto vyko suplanuoti vidiniai pasitarimai, todėl neturėjau jokios galimybės žinoti, kas yra skelbiama viešai internete.
6-asis klausimas. Kodėl šių metų sausio 23 dieną kreipėtės į Seimo Pirmininkę oficialiu raštu du kartus? Kodėl ir kieno iniciatyva buvo nusiųstas antrasis raštas Seimo Pirmininkei?
Kaip jau atsakinėjau viešai, iki pat sausio 23 dienos ryto, vadovaujantis nukentėjusių nepilnamečių ir ikiteisminio tyrimo interesais, buvo laikomasi konfidencialumo, todėl pirmadienį išsiųstame rašte, kuriuo prašiau inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas. Jokie galimai nusikalstamas veikas padariusį Seimo narį identifikuojantys duomenys nebuvo pateikti. Iš Seimo Pirmininkės skambučio sužinojau, kad Seimo narys, dėl kurio planuota kreiptis į Seimą, kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo. Tapo akivaizdu, kad tokios informacijos pateikimas yra reikalingas Seimo Pirmininkei priimti sprendimus dėl neeilinės sesijos sušaukimo, todėl buvo parengtas ir apie 12 val. 30 min. išsiųstas patikslinimas nurodant Seimo nario vardą bei pavardę.
7-asis klausimas. Ar apie ketinimus kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo buvo informuotas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, policijos generalinis komisaras, jo pavaduotojai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas, jo pavaduotojai? Jeigu taip, kada tai buvo padaryta ir kokiu būdu?
Aš asmeniškai apie ketinimą kreiptis į Seimą nei nurodytiems asmenims, nei institucijoms neteikiau jokios informacijos nei raštu, nei žodžiu. Norėčiau priminti, kad to ir neprivalėjau daryti, nes kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo yra išimtinė generalinio prokuroro kompetencija.
8-asis klausimas. Ar apie ketinimo kreiptis į Seimo Pirmininkę aplinkybes žinojo ikiteisminį tyrimą atliekančios policijos įstaigos tyrėjai ir vadovai? Ar jiems buvo žinoma, kada bus kreipiamasi į Seimo Pirmininkę?
Galiu tik pakartoti tą patį: nurodytiems asmenims ir institucijoms neteikiau jokios informacijos. Ar jiems buvo tai žinoma, negaliu atsakyti.
9-asis klausimas. Ar manote, kad informacija apie ketinimą kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo po jūsų susitikimo su Seimo Pirmininke buvo atskleista tretiesiems asmenims?
Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių nevertinu.
10-asis klausimas. Ar ikiteisminiame tyrime priimtas sprendimas dėl būtinybės panaikinti buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę yra to ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenys? Jei taip, kodėl prokuratūra nepavedė atlikti aplinkybių patikrinimo dėl galimo informacijos nutekėjimo?
Visų pirma, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad klausiama apie sprendimą, kurio neprireikė, nes Seimo narys pats atsisakė Seimo nario mandato.
Antra. Kalbant apskritai apie procedūras, generalinio prokuroro prašymas Seimui panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę yra viešas dokumentas, kurį generalinis prokuroras pagarsina Seimo salėje posėdžio metu, ir tai yra daroma suderinus su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru.
Trečia. Tiek įstatymas, tiek teismų praktika aiškiai rodo, kad ne kiekvienas informacijos apie ikiteisminį tyrimą arba tam tikrų tokio tyrimo duomenų perdavimas, paviešinimas vertinamas kaip nusikalstama veika.
Ir ketvirta. Kaip jau skelbėme, praeitą savaitę prokuratūroje gautas opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį, jis yra perduotas nagrinėti. Tad nuo konkrečios situacijos vertinimo dabar susilaikysiu, bet galiu užtikrinti, kad visos šioje situacijoje aktualios aplinkybės bus teisiškai įvertintos, priimant atitinkamą procesinį sprendimą, apie kurį bus pranešta viešai.
Ir paskutinis 11-asis klausimas. Ar, jūsų nuomone, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnis „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo“ yra veikiantis ir galiojantis?
Į šį klausimą mano atsakymas būtų toks, kad nematau pagrindo manyti kitaip.
Oi, atsiprašau, dar yra daugiau klausimų.
12-asis klausimas. Kodėl viešai teigiate, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo nėra nusikalstama veika, jeigu nėra padaryta žala ikiteisminiam tyrimui? Kokia teisės norma vadovavotės taip teigdama?
Kaip jau minėjau, vadovaujuosi Baudžiamuoju kodeksu ir susiformavusia teismų praktika. Visais atvejais svarbu įvertinti veikos pavojingumą.
13-asis klausimas. Ar manote, kad ikiteisminio tyrimo duomenų be leidimo atskleidimas, kai paviešinami asmens duomenys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos ir taikytos procesinės prievartos priemonės, nėra nusikalstama veika?
Manau, kad į šį klausimą jau atsakiau atsakydama į prieš tai buvusius klausimus. Dar kartą galiu priminti, kad turime susiformavusią teismų praktiką, kuri akcentuoja, jog ne kiekvienas informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, atskleidimas vertinamas kaip nusikalstama veika, ir sprendimą dėl to priima prokuroras.
Dėkoju ir pabandysiu atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai generalinei prokurorei. Jūs beveik puikiai sutilpote į numatytą laiką. Dabar tada pirmiausia atsako į klausimus tų Seimo narių, kurie buvo pasirašę raštu užduotus klausimus. Tada pirmasis turbūt L. Savickas, jeigu yra pasirašęs. Ir gerbiamas S. Skvernelis turbūt pirmasis, taip, pagal Statutą. Įjungsime tuoj mikrofoną.
L. SAVICKAS (DFVL). Aš, gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj mikrofonus Sekretoriatas įjungs teisingai, vieną sekundę palaukite. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Laba diena, gerbiama prokurore. Išties mes matome šiuo metu, kad įvairios vis kitos versijos kiekvieną dieną liejasi. Šiandien jūs esate antra pareigūnė, stovinti tribūnoje. Prieš tai kalbėjusi Seimo Pirmininkė vėl mums atskleidė naujų faktų, apie juos visą laiką buvo neigiama, nauji susitikimai, kurie įvyko tomis dienomis. Na, iš tikrųjų buvo juodas penktadienis, jis baigėsi. Kaip gerbiama Konservatorių frakcijos seniūnė paminėjo, jau vėl viešai pripažino vakarienę tarp aukščiausiųjų vadovų, tai buvo ir juodas pirmadienis Seimui. Deja, čia, matyt, visiems tai reikia pripažinti.
Aš jums šito klausimo neužduočiau, jeigu galėčiau užduoti galbūt kitiems šitoje salėje esantiems asmenims, bet kadangi Seimo statutas, matote, labai griežtas ir negalime kažkam užduoti, tai aš tikrai neteigiu, tiksliau, noriu pasiteirauti jūsų asmeninio klausimo, ar tą juodąjį pirmadienį, sausio 23 dieną, apie 12 valandą Vilniuje, Gedimino prospekte esančiame restorane „Neringa“ jūs pietavote su dviem žavingomis damomis?
N. GRUNSKIENĖ. Sausio 23 dieną aš su jokiomis žavingomis damomis tikrai nepietavau ir centre, kaip jūs nurodote, aš tikrai nebuvau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos…
N. GRUNSKIENĖ. Ir su nežavingomis poniomis nesu pietavusi. Niekada nesu pietavusi nei su Seimo Pirmininke, nei su kitomis Seimo narėmis. Atsiprašau, nesu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tikrai prašau rimties salėje. Generalinė prokurorė atsakė į klausimus.
Dabar toliau gerbiamas L. Savickas. Aš iš anksto atsiprašau, jeigu ne visai pagal eilę, nes man reikia du sąrašus suderinti, tai nėra padaryta elektroniškai, aš galiu suklysti. Gerbiamas L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke, kad atsižvelgėte į mūsų prašymus. Be abejo, gerbiama prokurore, tikriausiai reikia padėkoti, kad pagaliau vis daugiau tos informacijos yra atskleidžiama. Tiesiog gal norėtųsi grįžti prie jūsų ne šiandien, bet anksčiau pasakyto teiginio, kad mes patys turėtume pasidaryti išvadas. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, ką jūs tuo metu turėjote omenyje? Ar jau po šiandienos jūsų pasisakymų mes patys sau išvadų nebeturėtume daryti?
N. GRUNSKIENĖ. Jūs išvadas visada galite… Visi mes galime pasidaryti išvadas, mes tai ir darome. Aš nurodžiau faktus, kada vyko susitikimas. Tai, ar sutapimas, ar nesutapimas, kad Seimo narys atsisako mandato būtent tą penktadienį, čia mes turime įsivertinti kiekvienas. Mano atsakymas buvo tiktai toks. Aš išvadų nedarau. Aš pateikiau faktus, kada vyko koks susitikimas, kokie faktai buvo pateikti, o visa kita yra mūsų kiekvieno įvertinimas.
PIRMININKAS. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Įjungsime mikrofoną.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiama prokurore, norėčiau jūsų paklausti, ar… Jūs jau užsiminėte, kad mes, socialdemokratai, jau kreipėmės į Generalinę prokuratūrą su pareiškimu, bet ar galėtumėte atsakyti, ar kada buvo ir kiek kartų panaudotas Baudžiamojo kodekso 247 straipsnis realiame gyvenime jūsų darbo praktikoje?
N. GRUNSKIENĖ. Man būtų labai sudėtinga atsakyti į tą klausimą. Aš tokios statistikos nevedu, tačiau esu susipažinusi su dviem teismo nutartimis ir daugiau tikrai… Yra, bet jų labai nedaug.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Fiodorovas. Ne, jis atsisako klausti. Tada gerbiama R. Tamašunienė. Gerbiami kolegos, aš suklydau – gerbiama R. Tamašunienė. Sakau, man reikia suderinti du sąrašus, nėra tai padaryta elektroniškai, supraskite. Gerbiama R. Tamašunienė. Tada A. Mazuronis. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama prokurore, mano vertinimu, jūs jau daug pasakėte iškart, kai ta informacija nutekėjo. Iš tiesų norėčiau paklausti. Opozicija planuoja sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, bet taip pat yra kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, nes valdančiosios partijos, kuri su ta situacija susidūrė, seniūnė pasakė, kad gavusi tam tikrų indikacijų ji klausė, kalbėjo per kažin kokią programėlę (apie jos egzistavimą aš sužinojau kaip tik dabar) koduotais pranešimais. Kaip visą tą informacijos situaciją, sakykime, būtent tokios slaptos informacijos, nes tai susiję su nusikaltimo atskleidimu, prokuratūra vertins ir imsis? Ar išvis šito skandalo šviesoje prokuratūros bus imamasi kokių nors veiksmų? Ar jūs tiesiog lauksite, kol mes Seime priimsime papildomus teisės aktus ir tokiu būdu bandysime vėl kažką spręsti?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Prokuratūra dirba tai, ką turi daryti, atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nepamirškime, kad šiandien kalbame apie vaikus, nepilnamečius, mažamečius, kurie yra nukentėję. Aš manau, gal ir tėvai stebi, gal ir vaikai stebi. Kaip mes atrodome jų akyse? Manau, kad tikrai nelabai gražiai.
Antras dalykas. Apie kokias indikacijas kalba, aš tikrai nieko negaliu pasakyti. Prokuratūra gavo, kaip jau minėjau, pareiškimą, jis yra nagrinėjamas. Sprendimas bus priimtas įstatymo nustatyta tvarka ir mes viešai apie jį informuosime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama prokurore, į vieną mano klausimo dalį jūs jau kaip ir atsakėte, nes, kaip aš suprantu, gautas pareiškimas, bet dar nėra priimta jokių sprendimų.
N. GRUNSKIENĖ. Ne.
A. MAZURONIS (DPF). Norėjau klusterėti, gal jau yra kokie nors sprendimai, apie kuriuos galėtumėte informuoti?
Antra klausimo dalis būtų tokia – iš sąmokslo teorijų griovimo srities, jeigu taip galima pasakyti. Čia pastaruoju metu visi tai daro gana intensyviai, ir jūs ne išimtis. Tai gal dar vieną sąmokslo teoriją galėtume sugriauti arba patvirtinti? Ar tiesa, ar netiesa, kad tuo laikotarpiu nuo penktadienio jūsų susitikimo su Seimo Pirmininke iki pirmadienio, kai jūs parašėte pirmą prašymą į Seimą, į jus kažkas tiesiogiai ar netiesiogiai, su užuominomis ar dar kaip nors kreipėsi, perduodami tokį kaip ir prašymą ar norą, ar palinkėjimą, kad žmogus jau parašė, pats išėjo, kad gal jau nereikia iš prokuratūros to kreipimosi ir būtų galima apsieiti, nes čia yra vienos dienos laiko klausimas, kai ir taip visa šita problema išsispręs. Ar nebuvo kokių nors tokių užuominų ar kokių nors pastabų, kurias būtų galima suprasti kaip užuominas?
N. GRUNSKIENĖ. Atsakydama į pirmą klausimą galiu pasakyti, kad sprendimas šiuo metu dar nėra priimtas, bent jau iki man ateinant pas jus nebuvo priimtas, neturiu informacijos. Jokio skambučio, jokios žinutės iš nieko niekada nesu gavusi, jokio prašymo iš nieko nesu gavusi. Atlikau tai, ką buvau suplanavusi. Ir pirmas raštas, ir antras raštas, taip jau buvo, todėl, kad jis turėjo būti, informuoti asmenį. Taip, galiu pasakyti, kad nesu sulaukusi jokio skambučio, jokio prašymo pamąstyti, pagalvoti, ar kaip jūs ten pasakėte kitaip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau eisime pagal užsirašymo eilę, kaip yra ekrane. Klausimą užduos gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama prokurore, man šiandien vis tiek nėra iki galo aišku, kas nutiko, kokios buvo peripetijos, nes jūs savo atsakymuose minėjote, kad jūs niekaip nesusiaurinote informacijos, apie kokį Seimo narį buvo prašoma jūsų prašyme. Seimo Pirmininkė atsakė, kad buvo minima, kad tai nėra Liberalų frakcijos narys.
Mano klausimas būtų toks: ar buvo dar kokių nors klausimų, nežinau, pasakymų, kokia kita frakcija galėtų būti? Antra klausimo dalis: ar Seimo Pirmininkė viską tiksliai atsakė, jūsų nuomone, ką šiandien išgirdome, ar galbūt buvo kokių nors netikslumų, kuriuos norėtumėte pataisyti?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju. Kalbant su Seimo Pirmininke nei vardas, nei pavardė, nei frakcijos, nei partijos – niekas nebuvo įvardinta. Nepamenu ir tikrai neminėjau Liberalų frakcijos, to žodžio aš tikrai neminėjau ir jis nebuvo paminėtas.
Antras, ar Seimo Pirmininkė viską pasakė taip, kaip buvo? Aš, žinote, negaliu pasakyti, kad tai buvo žodis žodin, aš įrašo nedariau ir neketinau daryti, bet aš manau, kad visos aplinkybės atitiko tai, ką aš šiandien nurodžiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama generaline prokurore, mes nė kiek neabejojame, kad K. Bartoševičius kažkokiu būdu sužinojo arba nuspėjo, kad jam ateina juodoji diena, ir todėl jis parašė. Dėl viso to čia ir vyksta ta sesija. Norėjau paklausti, gal jūs atsimintumėte, nebuvo jums pateiktuose klausimuose, kada buvo išsiųstas kvietimas į apklausą K. Bartoševičiui? Kitaip sakant, kaip liudytojui, dar jam įtariamojo statuso nebuvo galima suteikti. Kada jam buvo išsiųstas kvietimas?
N. GRUNSKIENĖ. Ponui K. Bartoševičiui nebuvo išsiųstas joks šaukimas. Kol nebuvo… išėjo į viešumą, sakykime, dėl neliečiamybės, dėl sesijos sušaukimo, kad būtų prašoma panaikinti neliečiamybę, tokių duomenų, kad buvęs Seimo narys būtų turėjęs kokios nors informacijos ikiteisminio tyrimo metu, aš neturiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas.
N. GRUNSKIENĖ. Aš atsiprašau, kaip liudytojas jis nebuvo kviečiamas apklausti.
PIRMININKAS. Dėkui už patikslinimą.
N. GRUNSKIENĖ. Ir kaip specialusis liudytojas taip pat nebuvo kviečiamas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama generaline prokurore, mano nuomone, galimai paraleliai sukuriama atmosfera, kad Generalinė prokuratūra geriau neliestų pedofilijos nusikaltimų, nes jie gali būti toksiški pačiai Prokuratūrai. Apie 15 metų, nes galimai kaltinamajam, kuris kaltinamas, K. Bartoševičiui – 35 metai, tai apie 15 metų buvo baltas angelas, skraidantis padebesiuose. Per tuos metus dar galimai galėjo išprievartauti ne keturis, o 44 ar 54 asmenis, ir ne tik dirbdamas Seime. Negirdėjau kreipimosi į visuomenę dėl buvusio Seimo nario atsiliepti galimų aukų tėvus ar globėjus, auklėtojus dėl kitų nukentėjusiųjų.
PIRMININKAS. Laikas!
V. VALKIŪNAS (DPF). Nes kai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega, paklausti išseko. Klausimą jau supratome. Prašom, generaline prokurore.
N. GRUNSKIENĖ. Aš norėčiau atsakyti, priminti, kad galioja nekaltumo prezumpcija. Teigti, kad jis galėjo 54 ar kiek ten jūs paminėjote, aš manau, būtų per drąsu. Jis yra šiuo metu įtariamasis. Kai teismas pasakys, kad jis yra kaltas, padarė, tada mes galėsime kalbėti. Mano atsakymas yra toks. Nekaltumo prezumpcija galioja. Asmuo dar nėra nuteistas. (Balsai salėje) Mes tirsime viską, kas įmanoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū gerbiamai prokurorei už išsamius atsakymus. Norėčiau dar pasiteirauti: kiek Generalinės prokuratūros ar policijos pareigūnų žinojo apie šį tyrimą, na, arba dirbo prie jo, kol jis buvo paviešintas?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju. Skaičiaus aš tikrai nepasakysiu, bet buvo labai mažas ratas pareigūnų, kurie tiesiogiai dirbo prie šio ikiteisminio tyrimo ir kurie kontroliavo šį ikiteisminį tyrimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiama prokurore, Lietuvos žmonės pasitiki teisėsaugos institucijomis, tarp jų ir Prokuratūra. Parlamentas, paskirdamas jus generaline prokurore, taip pat jumis pasitiki. Tačiau vienas komentaras žiniasklaidoje mano asmeniškai buvo vertinamas kaip netikslus ir pasirodė dviprasmiškas. Kalbu apie jūsų pasisakymą, kas galėjo nutekinti informaciją. Cituoju: „Aplinkybes jūs žinote, o išvadas galite pasidaryti patys.“ Manau, teisėsaugos institucijų atstovai komentuodami turėtų būti labai tikslūs ir neteigti dviprasmiškai, kad žmonės interpretuotų vienaip ar kitaip.
Kadangi Lietuvos žmonės išvadas po jūsų pasisakymo pasidarė patys, ir nebūtinai teisingas, norėčiau jūsų paklausti: ar planuojate kuo skubiau tokį tyrimą atlikti bei atsakyti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms, kas nutekino, nors ir tyrimui nepakenkusią, kaip jūs sakote, tačiau labai svarbią informaciją? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju. Dar kartą pakartosiu, kad toks pareiškimas yra gautas. Kai bus priimtas sprendimas, mes jį tikrai paviešinsime visuomenei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti numatytas laikas pagal Statutą išseko. Aš matau kolegas, besirikiuojančius prie šoninių mikrofonų. Turiu įtarimų, dėl ko jūs norėsite pasisakyti. Prašom. Gerbiamas A. Gedvilas buvo pirmas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs tiesiog užtempėte kelias sekundes, kad užbrauktumėte, kaip sakyti, tą brūkšnį. Kitas dalykas. Daugelis prieš tai kalbėjusių viršijo laiką, tai aš manau, kad yra prasmės pridėti laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, tuoj išspręsime šitą situaciją. Gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tokį techninį klausimą turėčiau. Mačiau, kad jūs kalbėjote telefonu su Radvile. Gal galite atskleisti apie ką?
PIRMININKAS. Per „Signal“ programėlę kalbėjome. Tai prašau, gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tikrai labai svarbus klausimas, gal jūs galite pratęsti ir leisti paklausti visiems Seimo nariams?
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, tą aš ir ketinau padaryti, pasitarti su gerbiama generaline prokurore. Statutas įpareigoja 15 minučių atsakinėti į klausimus. Jeigu ji sutinka pratęsti laiką, aš galiu pasiūlyti dar 15 minučių atsakinėti į klausimus. Ar taip tinka? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiami kolegos, toliau pagal eilę gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama prokurore, turiu klausimą iš dviejų dalių. Pirmas. Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiui buvo pradėtas, kaip žinome, lapkričio 15 dieną ir į viešumą ši informacija pasklido tik praėjus daugiau nei dviem su trupučiu mėnesio. Visą šį laikotarpį minėtas asmuo galėjo laisvai bendrauti su galimo nusikaltimo aukomis, o ir aukų galėjo atsirasti dar daugiau. Ar buvo imtasi kokių nors veiksmų nukentėjusiems apsaugoti?
Antra klausimo dalis. Šiais metais per pirmą mėnesį turime net 40 jau fiksuotų atvejų dėl galimai seksualinio smurto prieš nepilnamečius. Praėjusiais metais seksualinis smurtas išaugo net 20 %. Seimo Pirmininkė žadėjo atkurti Seimo prestižą, o dabar smukdo tarptautiniu mastu. Apima gėda nagrinėti grupinio nusikaltimo požymių turintį procesą čia, Lietuvos Seime, nes tai tarptautinis skandalas. Jeigu prokuratūra pradės nagrinėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos nutekinimo, sakykite, ar bus prašoma naikinti neliečiamybę?
N. GRUNSKIENĖ. Atsakydama į pirmą klausimą norėčiau pasakyti, kad, taip, nuo lapkričio 15 dienos ikiteisminis tyrimas vyksta. Jokių duomenų, kad būtų daromas poveikis nukentėjusiems, liudytojams, tikrai neturiu. Detalesnės informacijos tikrai neteiksiu, kadangi, dar kartą noriu, kad suprastumėte, tai liečia vaikus, nepilnamečius ir mažamečius vaikus. Dėl to, ar bus inicijuota, kas bus, jeigu bus, aš tikrai negaliu dabar atsakyti. Tyrimas vyksta intensyviai, taip pat pakartosiu, yra nagrinėjamas pareiškimas dėl informacijos. Kai bus priimti sprendimai, visuomenė, taip pat ir jūs būsite informuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama prokurore, ką tik, gal prieš nepilną valandą, iš šitos tribūnos į klausimus atsakinėjo Seimo Pirmininkė V. Čmilytė. Ji iš tribūnos patikino, kad jūs pateikėte informaciją, kad tas asmuo, kuris yra kaltinamas pedofilija, nebuvo iš Liberalų frakcijos. Jūs gi teigiate, kad apie jokį partiškumą ir apie frakcijas jūs nepateikėte jai nuomonės. Tai kuri iš jūsų sakote netiesą?
Antras klausimas. Gerbiama prokurore, vis dėlto, kaip jūs sakote, tyrimas buvo pradėtas lapkričio 15 dieną. Kodėl ponas K. Bartoševičius nebuvo sulaikytas, skirtingai kaip kiti Seimo nariai, taip pat ir aš, nepadarytos kratos, nepaimti mobilieji telefonai, kompiuteriai? Ten galėjo būti ir daugiau nusikalstamos medžiagos. Jūs jį juk sekėte, žinojote, kad jis išvažiuos į užsienį, kodėl iki to laiko nesulaikėte ir ar nesudarė prokuratūra galimybių paslėpti dalį įkalčių?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkui. Atsakydama į pirmą klausimą, aš jums galiu pasakyti, kad Liberalų frakcijos tokio pavadinimo aš nevartojau ir aš to nesakiau. Antras dalykas, teigti, kaip jūs teigiate, neatliktos kratos, neapžiūrėti telefonai, tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių aš nekomentuosiu, nei patvirtinsiu, nei paneigsiu. Dėl asmens, kai buvo surinkti visi duomenys, tada tik atsirado pagrindas kreiptis man į Seimo Pirmininkę dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu paklausti, ar jūs, kaip generalinė prokurorė, viską padarysite, kad būtų užtikrintas tinkamas juridinis atstovavimas vaikams, suteikta psichologinė pagalba ir nebūtų vilkinamas procesas, nes, įvertinant amžiaus tarpsnio ypatumus, tai gali turėti lemiamą įtaką proceso rezultatams? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai, tačiau nereikia norėti, kad jis per savaitę laiko baigtųsi. Yra suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu turi teisę dalyvauti ir pats įtariamasis, ir jo pasirinktas gynėjas. Siekiant užtikrinti teisę į gynybą ir kad dalyvautų visi asmenys, kurie privalo ar turi teisę dalyvauti procese, tai yra gana sudėtingas procesas, todėl ikiteisminis tyrimas nesibaigs taip greitai, kaip mes visi norėtume.
PIRMININKAS. Dėkoju.
N. GRUNSKIENĖ. Taip, psichologinė pagalba ir visos kitos pagalbos, kas yra būtina, vaikams šiuo metu yra užtikrinama. Vaikai, aš manau, jaučiasi saugūs. Bus pagrindas, jeigu jie pasijaus nesaugūs, mes tą informaciją turėsime ir reaguosime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Visų pirma aš labai jus užjaučiu, gerbiama prokurore, patekus į šitą karštą Seimo dėžutę. Visų pirma užuojauta nukentėjusiems vaikams ir jų tėvams. Tikiuosi, kad jie yra saugūs. Dabar jaučiuosi kaip teisme, kad mes visi kaip teisininkai klausinėjame jūsų, nors mūsų darbas gal turėtų būti kitoks, manau, dirbti su teisėkūra ir panašiai. Tačiau man eina klausimai iš mūsų Alytaus regiono ir panašiai. Toks klausimas, ar jūs, gerbiama prokurore, nurodėte Seimo nario K. B. inicialus V. Čmilytei? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Nei K, nei B – jokių inicialų aš tikrai nenurodžiau.
PIRMININKAS. Dėkoju.
N. GRUNSKIENĖ. Nei kokių kitokių inicialų nenurodžiau.
PIRMININKAS. Klausimą užduos gerbiamas G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Gerbiama generaline prokurore, aš turiu keletą klausimų. Pirmiausia, gal mane apgauna atmintis, bet klausimo dar niekas nėra uždavęs. Sausio 20 dieną, 9 valandą ryto, tai yra prieš susitikimą su Seimo Pirmininke, jūs dalyvavote Vyriausybėje vykusiame pasitarime. Klausimas, ar kalbėjote su premjere apie neeilinės sesijos poreikį ten?
Tada man keisčiausiai visoje šitoje situacijoje atrodo tas faktas, kad jūs, jau žinodama, kad K. Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato, vadinasi, neliečiamybė dingsta, vis tiek kreipėtės į Seimą dėl neliečiamybės naikinimo. Ar esu teisus manydamas, kad tai liudija, jog taip elgėtės principingai reaguodama į galimą politikų spaudimą? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kiekvieną penktadienį 9 valandą aš dalyvauju Vyriausybės posėdyje, tačiau nei tą dieną, nei kitomis dienomis asmeniškai su Ministre Pirmininke nesu bendravusi ir juo labiau apie neeilines Seimo sesijas ar kitokius reikalus aš nesu kalbėjusi. Tai yra bendro pobūdžio pasitarimas, kuriame dalyvavau ne tiktai aš, bet ir kitų institucijų vadovai, ir pasikartosiu, kad jokio pokalbio su Ministre Pirmininke nebuvo.
Antras klausimas. Norėčiau patikslinti, kad raštas Seimo Pirmininkei buvo išsiųstas 10 val. 56 min. iš Prokuratūros. Ponios Seimo Pirmininkės skambučio aš sulaukiau 11 val. 24 min. Bet noriu pasakyti, kad jeigu ir būčiau žinojusi, turėjusi tą informaciją, kad Seimo narys atsisako Seimo nario mandato, aš vis tiek tą raštą būčiau išsiuntusi, nes tą dieną jis buvo Seimo narys ir šis raštas buvo suplanuotas ir aptartas su Seimo Pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Ministrė Pirmininkė turi teisę kalbėti…
N. GRUNSKIENĖ. Aš atsiprašau, jokios įtakos mes tikrai nebijome ir nevengiame.
PIRMININKAS. …be eilės. Aš suteikiu žodį gerbiamai I. Šimonytei. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kad čia nebūtų miglos ten, kur jos neturi būti, tai tuose susitikimuose kiekvieną penktadienį taip pat dalyvauja ir Seimo kolegos paprastai nuotoliu, žino, apie ką yra kalbama, ir patys… Nežinau, ar jūs pats konkrečiai, pone Giedriau, dalyvaujate, bet tikrai daugelis kolegų dalyvauja ir jokios progos kažkokius asmeninius klausimus ten aptarinėti tiesiog nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą toliau užduos gerbiama R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama prokurore, kuo jūs vadovavotės: ar procesiniais įstatymais, ar Seimo statutu, ar kokiu galbūt precedentu, kai jūs į Seimo Pirmininkę kreipėtės žodžiu, o kreipimasis raštu atsirado tik po 3 dienų? Taip galima būtų galvoti, kad buvo sudarytos tam tikros prielaidos įvykti tai situacijai, kurioje šiandien mes visi esame atsidūrę, kad yra kažkoks informacijos nutekėjimas, bandymai paslėpti tiesą, todėl mūsų valstybė, mūsų politinė sistema patiria iš tiesų didelį nepasitikėjimo spaudimą iš visuomenės. Sakykite, kuo jūs vadovavotės? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju. Kaip jau minėjau, mano vizito tikslas buvo išsiaiškinti, ar nebus numatoma šaukti neeilinės Seimo sesijos. Tokiu atveju, jeigu būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija, mano prašymas būtų buvęs leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Kadangi buvo patikinta, kad neplanuojama šaukti neeilinės Seimo sesijos, mano raštas jau buvo su prašymu sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu galėčiau prašyti Seimo leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Nida, kiekvieną dieną mes girdime, kad Lietuvoje po vieną, o kartais ir daugiau vaikų yra tvirkinama, lytiškai išnaudojama arba kaip kitaip prievartaujama, kiekvieną dieną. Tačiau… Ir tai vyksta daug metų. Tačiau reikėjo Seimo nariui prie šito reikalo prikišti nagus, ir dabar visa Lietuva suūžė, ir laukia labai reikšmingų sprendimų, nes ilgiau laukti nebegalime, nes ta katastrofa vis didėja. Pasitikėjimas valstybe vis mažėja, jeigu teisėsauga dirba taip, kaip dirbo iki šiol.
Kas atsitinka, kai tie vaikai ateina ir pasako jums, kad jie buvo tvirkinami? Ką reikia padaryti, kad nebijotų nei tėvai, nei vaikai kreiptis? Kaip stabdyti šitą nusikalstamumo rūšį, kaip mes girdime, pačią pavojingiausią rūšį šiandien? Ką turime padaryti visi kartu?! Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Aš manau, kad, pirmas dalykas, vaikai ir jų tėvai turi pasitikėti tiek pareigūnais, tiek Prokuratūra, tiek policija, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, tiek mokytojais, tiek darželių vadovais, į kuriuos galėtų kreiptis, pateikti informaciją ir žinoti, kad jiems bus padėta.
Dėl ikiteisminio tyrimo: gavus informaciją, jie tikrai yra atliekami. Jie yra atliekami, ir dabar aš nepasakysiu skaičiaus, bet didelis procentas bylų iškeliauja į teismus, kuriuose yra priimami apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiandieninis, kai vis daugiau žmonių kreipiasi ir gauna informaciją asmeniškai, aš manau, pasitikėjimas pareigūnais yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama prokurore, iš tikrųjų tikrai tvirtai stovite prieš visą auditoriją ir tvirtai atsakinėjate į klausimus, ir nesimėtote. Tikrai dėkinga.
N. GRUNSKIENĖ. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, kad vienoje vietoje galbūt buvo padaryta klaida, kaip jums atrodo, R. Budbergytė kaip tik paklausė: jeigu jūs būtumėte nesikreipusi žodžiu, būtumėte tik išsiuntusi raštą – tai yra Seimo Pirmininkės prerogatyva organizuoti neeilinę sesiją, jeigu to reikalauja Prokuratūra, tuomet šiandien nebūtų buvę to nesusipratimo ir nesusikalbėjimo, kas nutekino informaciją. Jūs oficialiai būtumėte išsiuntę raštą ir būtų visiškai aišku. Ar nemanote, kad buvo padaryta klaida – tas pokalbis su Seimo Pirmininke?
N. GRUNSKIENĖ. Žinote, dabar, kas būtų, jeigu būtų, yra labai sudėtinga kalbėti. Tuo metu aš maniau, kad būtina išsiaiškinti dėl neeilinės Seimo sesijos, ir į ką daugiau kreiptis, jeigu ne į Seimo Pirmininkę. Gavus tą informaciją, buvo pasirinktas kelias prašyti sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Aš manau, kad mes pasirinkome teisingą kelią, o tie raštai, kurie išėjo, buvo surašyti tokie, kokie jie turėjo būti – su prašymu sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausia gerbiamas A. Sysas. Prašom. Jeigu nėra, tada gerbiamas D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama prokurore, aš čia, aš čia.
N. GRUNSKIENĖ. Taip, atsiprašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Prokurore, turbūt suprantate, kad norint išsiaiškinti tiesą neužtenka nei 15 minučių, nei pusvalandžio. Juolab tai, ką dabar mes matome, yra apgailėtina, nes pradžioje į klausimus atsakinėjo Seimo Pirmininkė apie jus jums dalyvaujant, jūs viską girdėjote, jums belieka tik pakartoti arba šiaip pasitaisyti. Čia tik dėl įtarimų.
Bet vis dėlto aš noriu paklausti. Jūs pati pasakėte, kad jums tik pasitikslinti informacijos reikėjo. Kodėl jūs to nepadarėte telefonu? Ar ne dėl to, kad pasirinkote atvykti pas Seimo Pirmininkę, nes patalpos labai saugios?
Antra. Jūs gi pati suprantate, kad K. Bartoševičiaus pavardė nebebuvo paslaptis, jūs tikrai galėjote įvardinti iš karto, o ne laukti tris dienas, tai yra penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, ir tik pirmadienį pasakyti K. Bartoševičiaus pavardę. Kokia prasmė buvo slėpti tas tris dienas, kas toks bus būtent tas Seimo narys, dėl kurio prašysite, kad būtų panaikinta neliečiamybė?
Ir trečias klausimas, labai nuoširdus. Ar nebuvo prašymo jūsų palaukti tris dienas iš Seimo Pirmininkės, galbūt premjerės arba iš kurio nors kito asmens, kuris yra Konservatorių frakcijos narys?
N. GRUNSKIENĖ. Ačiū. Atsakant į pirmą klausimą apie kažkokią saugią patalpą, tai minčių tikrai neturėjau ir apie tai negalvojau. Aš manau, kad toks klausimas turi būti sprendžiamas ne telefonu. Tai atsakant į pirmą jūsų klausimą.
Antras jūsų klausimas buvo, kodėl nebuvo atskleista ta pavardė, taip? Laikantis konfidencialumo, dar kartą pakartosiu, kad tai yra vaikai, su vaikais susijęs ikiteisminis tyrimas, aš Seimo Pirmininkei pasakiau, kad aš pavardės nenurodysiu, ir aš jos nenurodžiau. O Seimo nario pavardė tik tada jau pasirodė pirmadienį, kai jis, supratau, pats pasiprašė, atsisakė Seimo nario mandato. Iki to laiko aš tikrai nežinojau, kad ponas K. Bartoševičius žinojo apie tai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Ir atsakant į trečią klausimą. Jokio prašymo iš nieko niekada nesu gavusi palaukti, nesakyti ar kokiu nors kitu būdu nuslėpti šią informaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama generaline prokurore. Laikas… Bet jau, gerbiami kolegos, mes visi sutarėme, aš paklausiau, ar tinka, kad dar 15 minučių. Seimas pratęsė 15 minučių. Aš neturiu teisės reikalauti generalinės prokurorės stovėti tribūnoje, kai mes pratęsėme net papildomą laiką.
Gerbiamas V. Fiodorovas vis tiek nori per centrinį mikrofoną. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Aš, posėdžio pirmininke. Galbūt sutiktų dar keturiems kolegoms Seimo nariams generalinė prokurorė atsakyti į klausimus?
N. GRUNSKIENĖ. Prašau. Jeigu…
PIRMININKAS. Jeigu generalinė prokurorė sutinka, prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ir galbūt generalinė prokurorė pasakytų, kadangi jūs porą kartų paminėjote, kad liberalų pavadinimo jūs neminėjote…
PIRMININKAS. Ne, ne, atsiprašau, ne, aš negaliu suteikti jums žodžio dėl turinio. Dėl vedimo tvarkos jums į klausimą buvo atsakyta.
Papildomą klausimą dabar galės užduoti keturi kolegos, nes gerbiama generalinė prokurorė savo gera valia sutiko. Gerbiamas K. Mažeika, prašom, užduoda dabar klausimą. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už tą demokratinę galimybę. Turiu du trumpus klausimus. Vienas. Jūs teigėte, kad (cituoju) „neminėjote Liberalų frakcijos pavadinimo“, bet ar pati Seimo Pirmininkė neklausė, nedavė suprasti klausdama, kad tai mano ar mūsų partija ar frakcija galbūt toje kalboje? Atsakymas – taip arba ne. Ir turbūt apie patį veiksmą. Ar veiksmas vyksta ne Panevėžio rajone? Čia tarp kitko.
N. GRUNSKIENĖ. Galima patikslinti antrą klausimą?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ar Panevėžio regione pats ikiteisminis tyrimas?
N. GRUNSKIENĖ. Gerai. Ačiū. Dėkoju. Gal pradedant nuo antrojo klausimo. Tikrai šių duomenų neatskleisiu, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys.
Atsakant į antrą klausimą. Kaip jūs sakėte, taip arba ne, tai aš atsakau – ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Tuoj įjungsime mikrofoną.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama prokurore, labai dėkoju už jūsų tvirtą poziciją, tikrai esate savo srities profesionalė.
N. GRUNSKIENĖ. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Norėčiau paklausti jūsų. Jūs minėjote, kad ne visais atvejais ikiteisminio tyrimo nutekinta medžiaga gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
N. GRUNSKIENĖ. Taip.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ar jūs nemanote, kad tokiais atvejais, kadangi čia esame teisėkūros salėje, teikti pasiūlymus pagal jūsų galimybes, kad kaip tik šituo atveju vadovaujantis gal griežtinti ir sukonkretinti, kada požymiai yra baudžiamosios, o kada nėra tos baudžiamosios atsakomybės? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau į šį klausimą neatsakyti, kaip jau minėjau, nes šiuo metu yra nagrinėjamas pareiškimas, skundas. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių ir duoti kokių nors komentarų. Tačiau jeigu mes matytume, kad reikėtų tobulinti šitą straipsnį, matytume, kad jį reikia keisti, mes tikrai kreiptumėmės į Teisingumo ministeriją, kad būtų inicijuotas šio straipsnio pakeitimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia, gerbiama generaline prokurore, labai dėkoju už išsamius atsakymus ir norą atsakyti. Tai rodo, kad esate atvira ir (Nutrūko garso įrašas)… renkasi, ar susirinkti į sesiją, ar ne.
N. GRUNSKIENĖ. Generalinis prokuroras gali kreiptis tik sesijos metu, o jeigu nevyksta sesija, gali prašyti sušaukti neeilinę sesiją. Jeigu galima, labai daug buvo klausimų. Jūsų buvo… Galima po vieną? Taip, kad galėčiau išsamiai atsakyti į jūsų klausimus.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ar įjungsite? Labai ačiū. Pirmas klausimas buvo, kaip apibūdinote tą nusikaltimą, ar įvardijote straipsnius, ar kaip?
N. GRUNSKIENĖ. Taip. Jeigu galima, aš iš karto ir atsakysiu. Kadangi pasakyti Baudžiamojo kodekso straipsnius ne teisininkui, sakykime, žmogui, kuris nedirbo su Baudžiamuoju kodeksu, reiškia nepasakyti nieko, tai aš paminėjau ne tik Baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau ir kaip jie skamba, tai yra nepilnamečių tvirkinimas arba seksualinis prievartavimas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Antras klausimas buvo, ar tų straipsnių atskleidimas nėra ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimas? Kaip jūs vertinate?
N. GRUNSKIENĖ. Aš nemanau, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Tada kitas klausimas. Kada planuojate Generalinėje prokuratūroje priimti sprendimą dėl informacijos nutekinimo tyrimo?
N. GRUNSKIENĖ. Kai bus priimtas sprendimas, mes informuosime viešai.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ir kur jūs radote, kad parašyta, jog turite kreiptis būtinai tik sesijos metu?
PIRMININKAS. Taigi į šitą klausimą jau atsakė.
N. GRUNSKIENĖ. Aš atsakiau jau.
PIRMININKAS. Į šitą klausimą jau buvo atsakyta.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kur? Mes nerandame, tai gal…
PIRMININKAS. Gerbiama Ieva Kačinskaite, iš tikrųjų, na, suteikėme galimybę pakartoti klausimus, bet tikrai jauskime ir tam tikrą Statuto ritmą. V. Ąžuolas dabar klausia. Prašau. Įjunkime mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama prokurore, išklausius jūsų atsakymus susidėlioja labai įdomi įvykių eiga. Jūs paminėjote, kad nuo penktadienio iki pirmadienio Seimo nario vardas ir pavardė nebuvo įgarsinta, na, Prokuratūra neįgarsino, tai niekas ir negalėjo žinoti, kas jis toks, tik buvo aišku, kad Seimo narys iš visų mūsų gali būti kaltinamas tais pateiktais nusikaltimais.
N. GRUNSKIENĖ. Įtariamas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Bet girdint Radvilės atsakymus labai įdomi eiga išeina. Ji sako, aš išgirdau tam tikras indikacijas ir puoliau skambinti kolegai, su juo bendrauti, pirmadienį jis atsistatydina. Ar jūs nematote iš šios įvykių eigos, kad Radvilė žinojo, kuris kolega turi problemų su pedofilija, ji informavo ir perspėjo, kad gali būti tokia eiga arba kad galbūt tu esi pagautas? Ar jūs tirsite šį variantą? Ar buvo Seimo narių, kurie žinojo tai ir dangstė?
N. GRUNSKIENĖ. Aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą, kokias indikacijas ir iš kur sužinojo ponia Radvilė, ar kaip jūs paminėjote. Ar žinojo ji, kuo užsiima ponas K. Bartoševičius, aš tikrai taip pat negaliu komentuoti. Ir ar tirsime? Mes tiriame dabar nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas buvęs Seimo narys. Priimsime sprendimą – informuosime visuomenę. Mano atsakymas būtų toks. Tikrai nekomentuosiu, kokias indikacijas iš kur ir kas sužinojo, kas kam skambino. Atleiskite, bet tai ne Prokuratūros reikalas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte dabar jau į visų Seimo narių visus klausimus. Ačiū už jūsų kantrybę, už atsakymus. Gerbiama prokurore, jūs jau galite užimti savo vietą ar tiesiog… Prašom.
N. GRUNSKIENĖ. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegos netgi jums ir paplojo. Dėkoju tikrai nuoširdžiai už sugaištą laiką ir atsakymus į klausimus.
Dabar, gerbiami kolegos… Ar jūs norite per šoninį mikrofoną? Gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau dėl 1-5 klausimo daryti pusės valandos pertrauką. Išklausę prokurorės, Seimo Pirmininkės pasisakymus, labai norime pusės valandos pertraukos. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Miela kolege, aš atsiprašau, bet aš nepaskelbiau, koks kitas klausimas.
14.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2415 (pateikimas)
Aš galiu paskelbti, kad dabar yra 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2415.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. L. Nagienė per šoninį mikrofoną frakcijos vardu prašo pusės valandos pertraukos. Ar Seimas pritaria tokiam siūlymui? (Balsai salėje) Nepritariate ar pritariate? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, yra reikalavimas balsuoti. Aš girdžiu balsus, kurie reikalauja balsuoti. Tai balsuojame dėl pertraukos. Dabar balsuojame, ar daryti pusės valandos pertrauką, ar nedaryti. Kas balsuoja už, balsuoja, kad dabar darytume pusės valandos pertrauką dėl 1-5 klausimo. Dabar balsuojame. (Balsas salėje) Jeigu jūs nežinote, kaip balsuoti, vadinasi, jūs neatidžiai klausote.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 38, prieš – 31, susilaikė 10. Taigi, kadangi opozicijos frakcijos vardu buvo prašyta pertraukos, dėl šio klausimo pusės valandos pertrauka.
Dabar tada… (Balsas salėje) Seimas priėmė sprendimą. Dabar jau kitų nuomonių… Jų gali būti, bet mes, deja, dirbame toliau.
14.08 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2413, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII‑1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2414 (pateikimas)
Tada 1-6.1 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2413. Pranešėjas – gerbiamas V. Bakas. Pateikimas. Galbūt iš karto ir lydimąjį 1-6.2 klausimą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, visų pirma, norėčiau padėkoti visiems, kad mes čia sušaukėme šią neeilinę sesiją. Iš ryto buvo klausimai, susiję su galimu informacijos nutekinimu, o dabar klausimų blokas apie tai, kaip mes galime padėti aukoms – vaikams, kurie nukenčia nuo seksualinio smurto.
Iš tiesų įstatymo projektą paskatino seksualinio smurto prieš vaikus mastai, kurie yra tiek Europoje, tiek, tarkim, JAV. Kai mes diskutuojame apie tai, kad štai 300, 200 vaikų nukenčia, tai yra tik ledkalnio viršūnė. Jeigu pasižiūrėtume Europos Tarybos atliktus tyrimus, juose yra sakoma, kad seksualinė prievarta prieš vaikus Europoje paveikia vieną iš penkių vaikų, o kas septinta auka yra jaunesnė nei šešerių metų. Įsivaizduokite, Statistikos departamento duomenimis, turime, maždaug 500 tūkst. vaikų gyvena Lietuvoje, ir jeigu pasižiūrėtume į Europos tendencijas, kalbame ne apie šimtus. Problema, kurią mes matome šio skandalo metu, yra tik ledkalnio viršūnė. Gali būti kalbama apie dešimtis tūkstančių vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą. Problema Lietuvoje yra ta, kad nėra, kaip sako ekspertai, jokių gilesnių tyrimų, kokio masto vaikų seksualinio išnaudojimo problema yra Lietuvoje. Todėl aš manyčiau, kad skelbiant pavasario sesiją vienas iš prioritetų šios pavasario sesijos turėtų būti būtent vaikų, patyrusių seksualinį smurtą, apsauga ir vaiko teisių užtikrinimas.
Dabar šiuo įstatymo projektu siekiama spręsti tris problemas. Pirma problema. Advokatai, kurie teikia vaikams teisinę pagalbą, turėtų tai daryti visose bylose, ne kažkokio pareigūno atskiru sprendimu, kaip yra dabar, gali teikti, gali neteikti, bet kad nukentėjusiajam tokia pagalba būtų teikiama privalomai, jeigu, aišku, jo artimieji nepasirūpina advokatu.
Antra. Tokią pagalbą teikti turėtų ne bet koks advokatas, bet advokatas, turintis specializaciją. Mes turime specializuotus teisėjus, kiek žinau, policijoje dirba tik tam parengti pareigūnai. Todėl, matyt, logiška, kad tokio pobūdžio bylos yra ypač sudėtingos, reikia žinoti, turėti vaikų psichologijos žinių, reikia suprasti apskritai problemą, jos įtaką vaiko raidai, žmogaus raidai, todėl tai turėtų daryti tik specializuoti advokatai. Tai mes siūlome įtvirtinti šiuose dviejuose įstatymuose.
Trečias momentas. Turėtų būti peržiūrėti privalomai pagalbą teikiančių advokatų valandos įkainiai. Kaip žinote, dabar advokato, teikiančio valstybės garantuojamą pagalbą, įkainis yra 18 eurų per valandą. Ir tai, kaip man sakė Advokatų tarybos pirmininkas, yra neskaitant mokesčių, nuo to dar yra atskaičiuojami mokesčiai. Jūs įsivaizduokite, advokatas, teikiantis teisinę pagalbą, turintis turėti aukščiausią teisininko kvalifikaciją šiaip kaip advokatas ir dar specializuotų žinių, kompetencijos, mes už valandą mokame 13–15 eurų. Vargu ar šiandien gausime nekvalifikuoto darbininko pagalbą, profesijos, kur nereikalinga kvalifikacija, už tokią sumą. Reikia tik pasakyti, kad vidutiniai advokatų įkainiai, kai yra samdomi advokatai, siekia apie 200 eurų per valandą, vaikams mes siūlome už 18 eurų.
Tai yra nenormalu ir tai mes galime pakeisti, taip motyvuoti advokatus ir užtikrinti vaiko teisių apsaugą tokių procesų metu. Kartu padėti valstybės institucijoms atlikti kokybišką tokių bylų tyrimą, kad būtų užtikrintas atsakomybės neišvengiamumas, nes akivaizdu, kad patys vaikai ir artimieji dažnai būna sutrikę, yra baimė kalbėti, pranešti, yra daromas poveikis. Todėl specialistų pagalba yra labai svarbi.
Na ir trečia tokia mintis šio įstatymo projekto yra tai, kad mes siūlome Vaiko teisų pagrindų įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų teikiama psichologinė pagalba. Tai šiuo metu kartais daroma, bet, kaip sako vaiko teisių specialistai, tokia pagalba – mes turime vieną centrą Lietuvoje ir tų pajėgumų nepakanka, ypač vaikai regionuose tokios pagalbos gauti negali.
Štai būtų toks trumpas šių įstatymų projektų minties pristatymas. Aišku, čia galbūt… Per pastarąsias dienas dažnai sulaukiu klausimo: ar to užtenka? Akivaizdu, kad ne. Aš tikiuosi, tai yra tik pradžia, šiuo projektu mes padarome, ištiesiame realią pagalbos ranką nukentėjusioms aukoms. Bet yra dalykų, susijusių su prevencija, pavyzdžiui, kaip iki šiol, pasirodo, negalioja ar neveikia praktikoje įstatymai, kurie draustų, užkirstų kelią asmenims, kurie yra teisti už tokio pobūdžio nusikaltimus, dirbti su vaikais, tai yra stovyklos, įvairūs sporto klubai, mokyklos. Deja, anot ekspertų, specialistų, kurie vakar buvo Žmogaus teisių komitete, ši nuostata neveikia. Tą dalyką turime ištaisyti.
Taip pat reikalingi gilūs tyrimai, koks apskritai yra problemos mastas Lietuvoje? Su kuo mes susiduriame? Aš manau, mes, taip pat ir Vyriausybė, ir Seimas galime tuos dalykus padaryti. Taip pat tas lytinis švietimas, ugdymas, kad vaikai sugebėtų atpažinti, kas su jais vyksta. Dažnu atveju vaikas, patyręs seksualinę prievartą, net nesupranta, kas su juo vyksta, ypač mažamečiai vaikai. Tai tam taip pat Seimas gali skirti dėmesio pavasario sesijoje.
Ir baigdamas noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie prisidėjo prie šio įstatymo rengimo, tai yra ir L. Kukuraičiui, ir T. Tomilinui, ir L. Savickui, taip pat frakcijos patarėjams ir visiems tiems, kurie pasirašė šį projektą ir jį teikia, ir yra jo bendraautoriai. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Gerbiama R. Baškienė klausia pirmoji. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas kolega. Išties aš labai dėkoju jums, kad jūs šį įstatymo projektą teikiate šios sesijos metu ir nelaukėte pavasario sesijos suprasdamas, kaip tai yra svarbu. Ir čia pasiteisina šios mūsų neeilinės sesijos surengimas. Juo labiau žinant didelius mastus dėl seksualinio smurto nukentėjusių vaikų, ką jūs minite. Tikrai skaičius 200 ar 300 šiurpina. Tačiau ar nemanote, mielas kolega, jūs iš dalies ir paminėjote ir švietimo būtinybę, ir darbą tų žmonių, kurie dirba su vaikais, kad tie žmonės iš tikrųjų būtų parinkti tinkamai? Ar nemanote, kad kartu reiktų spręsti ne tik darbo užmokesčio klausimą, bet kad ir psichologų, turinčių atitinkamą pasirengimą, skaičius būtų galbūt didesnis, kad vaikų apklausos kambarių skaičius taip pat būtų toks, kad vaikams, patyrusiems žalą, nereikėtų ilgai laukti apklausų, tuo pačiu metu vėl ir vėl patiriant naują išgyvenimą? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Vienareikšmiškai vaiko teisių apsaugos specialistai sako tai, kad yra didelis psichologų trūkumas. Išvis šios profesijos poreikis pastaruoju metu labai stipriai išaugo. Psichologų reikia ir medikams, ir policininkams, ir vaikams, psichologų reikia mokyklose. Iš tiesų manau, kad mes pavasario sesijoje galėtume labai rimtai prie šio klausimo padirbėti. Jeigu reikia, o to reikia, valstybė gali padėti paskatinti žmones, studijuojančius psichologiją, kiek žinau, ir brangus mokslas, ir sudėtingas, tai mes galime daryti valstybės užsakymus tam, kad psichologai būtų rengiami, ir tam, kad jie ateitų dirbti į valstybės institucijas. Čia tikrai įrankių yra. Aš su jumis visiškai sutinku, kad viena didžiausių problemų yra psichologinės pagalbos prieinamumas, lygiai taip pat kaip ir teisinės pagalbos prieinamumas čia yra labai aktualus.
O dar dėl skaičių noriu pasakyti, kad tie 200–300, ką mes girdime viešojoje erdvėje, tai yra tik mūsų statistika. Europos tyrimai rodo, kad tie skaičiai gali būti šimtus kartų didesni. Kaip minėjau, vienas iš penkių vaikų Europoje pagal tyrimus patiria seksualinę prievartą. Jeigu mes turime 500 tūkst. vaikų, tai galime kalbėti ne apie šimtus, o apie dešimtis tūkstančių. Ta prasme, ko gero, mes… Čia išvis šis skandalas išryškino tik ledkalnio viršūnę. Jeigu mes padarytume rimtesnius tyrimus, man atrodo, kad, ko gero, mastai galėtų šokiruoti dar labiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas kolega, dėkoju jums už savalaikę iniciatyvą. Džiaugiuosi, kad galėjau prie jos šiek tiek prisidėti. Bet man norisi išgirsti jūsų atsakymą į klausimą galbūt tų skeptikų, kurie gana negatyviai žiūri į neeilinę sesiją tuo klausimu, tarsi mes, kaip Seimo nariai, nematome kitų problemų. Na, mes visi jaučiame, kad ir pieno karai vyksta dėl pieno kainos, ir čia dingę nepilnamečiai yra didžiulė problema, ir šiaip blogėjantys įvairiausi socialiniai rodikliai. Visuomenės nuotaika gana niūri dėl įvairiausių krizių ir blogėjančios ekonominės padėties. Ką jūs atsakytumėte į skeptikų argumentus, kad ši sesija yra pritempta prie vieno klausimo ir, na, nematome visos kitos visuomenės problemų? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Seimas yra tautos atstovybė ir normalu, kad Seimas reaguoja į tai, kas jaudina visuomenę. Matyt, labiau jaudinti negu vaikų klausimas, ypač tokie drastiški nusikaltimai, pažeidimai prieš vaikus kaip seksualinis išnaudojimas, seksualinis smurtas, vargu ar palieka abejingus. Man atrodo, kad mes labai tinkamai reaguojame į tą problemą, yra labai gerai, kad mes norime išsiaiškinti ir aplinkybes, kurioms esant nutekėjo šita informacija arba galbūt, tikėtina, ją buvo bandyta nuslėpti. Tai yra šiaip jau natūrali reakcija, jeigu žiūrėtume apskritai į artimos aplinkos reakciją į galimą vaiko išnaudojimą. Visi tyrėjai sako, kad atsiranda baimė, sutrikimas, neigimas, bijojimas apskritai kalbėti apie tai. Tam tikra prasme šiandien vykstanti diskusija rodo bendrą tendenciją, kad mes bijome šitos temos. Aš galvoju, tai, kad Seimas šiandien susirinko, aišku, buvo tokių abejonių, ir patvirtino tokią darbotvarkę, rodo, kad mes norime, mums tikrai rūpi ši problema ir mes norime ją spręsti, o ne slėpti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas Vytautai, iš tikrųjų jūs paminėjote, kad tai yra ypatingo masto nusikaltimai, kalbama apie tūkstančius vaikų, kurie patyrė smurtą, lytinį smurtą. Ačiū jums, kad tikrai padirbėjote nemažai, ir advokatai vaikų gynimo bylose yra labai svarbūs, tačiau aš manau, kad ne mažiau svarbus yra grąžinimas vaikams ir šeimoms tikėjimo, kad jie bus apginti. Ar palaikytumėte? Dabar kalbame apie lytinių nusikaltėlių registrą, kuriame šitie visi įtariamieji būtų surašyti, kad jie jau iš karto būtų kur kas labiau stebimi, nes jų yra tūkstančiai, kad jie žinotų, kad jiems nepavyks išsisukti. Ir kaip apsaugoti tuos vaikus ir šeimas, kad jų nepersekiotų, kad jų negąsdintų, nes šiandien tas klausimas yra labai atviras? Jeigu mes dabar šio klausimo neišspręsime, tai bus lygiai taip pat kaip po Garliavos įvykių – iki šiol tie klausimai liko atviri ir baimė tvyro ore iki pat šiol. Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Na, man teko dalyvauti Garliavos įvykiuose kaip profesinės sąjungos lyderiui, kada reikėjo ginti pareigūnus ir galvoti, ką su tuo daryti, kai buvo tikrai nenormalus puolimas. Bet tuos įvykius išprovokavo būtent tai, kad buvo… nebuvo teikiami atsakymai į klausimus visų pirma iš valstybės institucijų. Taip pat aš puikiai prisimenu, kaip komunikavo tuometinė prokuratūra. Buvo padaryta daug klaidų, žmonės buvo įaudrinti, į tai įsikišo politikai ir galų gale situacija baigėsi labai tragiškai. Tai tam, kad nebūtų tokių įvykių, reikia atsakyti į visus klausimus. Tą mes dabar bandome daryti. Aš tikiuosi, kad pozicija ir mes visi palaikysime tyrimo komisijos sudarymą ir į tuos klausimus atsakysime, taip pat palaikysime įstatymų projektus.
Dabar dėl registro. Yra 2007 m. spalio 25 d. priimta vadinamoji Lansarotės konvencija, tai yra Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Ten yra taip pat kalbama, kaip prevencijos priemonė, kad turėtų būti tokios informacinės sistemos visų pirma tam, kad žmonės, kurie yra nuteisti už vaikų seksualinį išnaudojimą, nepatektų į tas pareigybes, į darbą, ar nevyriausybinės organizacijos tai būtų, ar mokyklos, ar tai būtų sporto organizacijos, negalėtų dirbti su tokiais vaikais. Aišku, kažkokį sprendimą, ar tai bus registras, ar tai bus kokia nors prieinama informacinė sistema, reikia priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduotų L. Savickas, bet lyg ir nėra salėje, ar ne, jeigu aš neklystu? Gerbiamas P. Gražulis užduotų klausimą, bet irgi jo nėra. Tada D. Griškevičius. Kolegos irgi nėra, ar ne? Tada gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų gaila, kad kolegų nėra, kažkur išbėgę. Įstatymas teikiamas laiku ir galbūt net pavėluotai. Ar nemanote dėl apmokėjimo advokatų, kad tai bus per mažas įkainis? Mes žinome, kokia gero advokato kaina šiandien yra rinkoje. Tai yra tie 36 ar dvigubai, jeigu padidiname, yra tikrai mažas įkainis. Aš manyčiau, kad tikrai tai turėtume peržiūrėti, nes mes žinome, kad jie tikrai tokios galimybės neturi. Bent apsaugoti ir padėti toms šeimoms, padėti tiems vaikams, kad jie pasitikėtų būtent teisėsauga. Vienas mano klausimas.
Kitas mano klausimas yra: žiūrint į bylas, kurias komentavo prokurorė, ir jinai susitikime vienoje frakcijoje pasakė, kiek nutraukta, ar nemanote, kad kažkur yra vėl spraga įstatyme, kad labai daug bylų būtent dėl vaikų išnaudojimo yra nutraukta nepasiekus teismo?
V. BAKAS (DFVL). Aš gal pradėsiu nuo antro klausimo. Iš tiesų, kiek aš girdėjau, generalinė prokurorė ten minėjo dar mažesnius skaičius. Tai yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba kalba apie, pavyzdžiui, 300 atvejų praėjusiais metais, prokuratūra kalba apie gerokai mažesnį skaičių, kiek bylų patenka į teismą. Šiaip, tos pačios Europos Tarybos tyrimų duomenimis, rašoma, kad tik viena iš trijų smurto aukų, seksualinės prievartos aukų, kreipiasi ir praneša apie tai. Jeigu lygintume tendencijas, Lietuvoje tas skaičius dar mažesnis. Kadangi mes neturime objektyvių mokslinių tyrimų toje srityje, juos valstybei tikrai reikėtų užsakyti, yra programų, mes iki šiol galime tik nuspėti mastą žiūrėdami į kitas šalis.
Problema yra ir tai, kad dalis bylų nepasiekia teismo, bet dar didesnė problema, kad didžioji dalis atvejų lieka nežinomi. Čia, matyt, reikia susitelkti ir išsiaiškinti, kodėl, kas yra. Be abejo, galima pakviesti generalinę prokurorę ir… Šiandien nebuvo tokių klausimų, o kas trukdo tirti tas bylas, kodėl nutraukiamos, bet, aš manau, mes į komitetus galėsime pasikviesti prokuratūros atstovus ir pasikalbėti, kodėl dalis bylų nepasiekia teismų, kas yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Laikas baigėsi.
Dabar yra motyvai už, prieš. Gerbiama A. Širinskienė kalbės už. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tikrai norėčiau padėkoti kolegai už puikią iniciatyvą. Matyt, laikas yra apsispręsti, ir vaikams, kurie patiria smurtą, užtikrinti visokeriopą teisinę pagalbą, nes taip jau įvyko, reikia pripažinti, kad praėjusią kadenciją sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikams ir šeimoms, kurios susiduria su smurtu šeimoje, ta teisinė pagalba buvo garantuota, bet tiesiog, matyt, neįvertinus visų aplinkybių, liko labai tokia apmaudi ir nepagrįsta spraga, kai vaikai, jeigu jie patiria seksualinį smurtą, tos pagalbos gauti negalėjo. Manyčiau, kad kolegų projektas tikrai užpildys tą spragą ir prisidės prie to, kad tiek vaikai būtų saugesni, tiek šeimos, esant tikrai tokiai bėdai jų gyvenime, gautų adekvačią ir profesionalią teisinę pagalbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Pirmiausia pasakysiu. Šiandien sakė, nežinau, kokia mūsų Lietuvoje yra situacija, tad V. Bakui galiu pasakyti, kad jeigu labai jau domėtųsi, Lietuvoje buvo atlikti mažiausiai trys tyrimai, tiesa, labai seni. Į juos iš esmės niekas nekreipė dėmesio niekada. Tie tyrimai tikrai rodė daug didesnį mastą, negu mes turime dabar. Tai yra faktas. Tai yra praeito šimtmečio, tiesa, tyrimai ir visa kita. Mano pastebėjimas, aš manyčiau, taip, reikia tos teisinės apsaugos, reikia tos pagalbos, tačiau aš galvočiau, kad pirmiausia tai turėtų būti visai kito teisės akto plotmė. Kas yra svarbu, kad jeigu mes į šitą teisės aktą įdėsime, tai kai kurios nuostatos yra… tiesiog palyginę, pažiūrėję į Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, gauname perteklines nuostatas. Todėl, mano požiūriu, už šitą įstatymą nereikėtų balsuoti, o atkreipti dėmesį į kitą įstatymą, jis netrukus bus svarstomas, tai yra projektas Nr. XIVP-2416, tikrai labiau subalansuotas, tai yra pateiktas D. Šakalienės. Siūlyčiau už šitą nebalsuoti ir atkreipti dėmesį į D. Šakalienės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už šitą mes dabar ir nebalsuosime, dar nėra balsavimo lango laikas. Na, taip mes pasitvirtinome darbotvarkę.
Dabar dar pakviesiu padaryti vieną pateikimą, nes iki pusvalandžio pertraukos pabaigos dar galime padaryti vieną pateikimą. Gerbiama Dovile Šakalienė, jau geruoju paminėtas jūsų projektas, kaip supratau.
14.31 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2416 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2416. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Sveiki, kolegos. Kalbant apie šiuos įstatymų projektus, manau, vienas labai svarbus dalykas yra, kad visi šiandien pristatomi įstatymų projektai yra mėginimas užlopyti spragas, kurios buvo ignoruojamos dešimtmečius. Kiekvienas kolega, visiškai tuo neabejoju, žinau tikrai apie daugybę ir mūsų pasitarimų, bandė padaryti tai, kas geriausia šioje situacijoje, nes sprendimai tikrai nėra lengvi. Tikrai manau, kad neverta iš anksto kritikuoti vienų ar kitų darbo, nes faktas yra tas, kad, pavyzdžiui, mūsų, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, posėdyje, vieną mes turėjome vasario 1 dieną, kitą turėjome vakar, vasario 8 dieną, einame per problemas po problemų, kurios yra nuo praktinių iki teisinio reguliavimo spragų.
Pavyzdžiui, žiūrint į praktines problemas, ir taip, aš taip pat kalbėsiu būtent apie teisinės gynybos vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, problemas, pavyzdžiui, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba vis dėlto nepaisant gerų norų… Kažkada prieš daugelį metų pati iš nevyriausybinio sektoriaus ir eksperto pozicijos dirbau, siūlydama tikrai būtinybę užtikrinti tinkamą gynybą, ypač pažeidžiamų asmenų. Bet problema yra ta, kad mūsų valstybė į tai vis dar nebuvo pasirengusi investuoti. Turbūt visi suprantame, kad jeigu yra penkis kartus už rinkos vidurkį mažesnis įkainis, tai mes neturime tikėtis, kad advokatai, kurie turi daug klientų, kurie turi puikią reputaciją, kurie dėl savo specializacijos, kompetencijų, kvalifikacijos yra vertinami, norės būti būtent šią pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose.
Antras momentas yra problema su pasirinkimu. Vis dėlto tai yra labai jautrios bylos. Vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, nuo išnaudojimo, yra labai pažeidžiami. Viena vertus, todėl, kad vaikas – dėl savo amžiaus, dėl savo pažeidžiamumo, bet kitas dalykas – dėl traumos. Tos traumos pobūdis yra toks, kad iš tiesų reikia mokėti užtikrinti savo ginamo vaiko teises būti proaktyviam, taip pat turėti pakankamai duomenų, informacijos, psichologinių žinių, mokėti dirbti komandoje su ekspertais, pavyzdžiui, iš teismo ekspertizės, su apklausiančiais psichologais, su ikiteisminio tyrimo teisėju ir taip toliau, su visais kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis, skirti tam daug laiko. Dar kai šiandien mes turime tokią situaciją, kad ne tik tas įkainis yra labai mažas, bet ir štai nurodytos lubos, pavyzdžiui, 620 eurų suma. Visi, kas yra susidūrę su advokatais, suvokia, kad 620 eurų baudžiamojoje byloje, tokioje sunkioje byloje, tai čia yra neadekvatu. Faktas, kad mes turime tai keisti.
Kalbant dar ir apie tai, taip, tikrai sutinku, kolega štai jau išėjo iš salės, bet Vytautas tikrai teisingai pasakė – mes matome ledkalnio viršūnę. Vaikų seksualinis išnaudojimas yra vis dar vienas iš latentiškiausių nusikaltimų. Ir viena iš priežasčių yra ne tik teisinės spragos. Aš tik noriu, kad atkreiptume dėmesį, kad šita sukrečianti, siaubinga situacija yra ne apie reitingus ir net ne apie mūsų kaip Seimo problemas, ji yra apie tai, kad mūsų vaikai vis dar yra nematomi, ignoruojami ir iš esmės skriaudžiami mūsų visuomenės bendrąja prasme. Nes ką pirmiausia sakome vaikui, kai jis pasiskundžia arba pasiguodžia? Sakome: ar tikrai, ar tu nemeluoji? Ir vienas iš dalykų, kodėl taip yra sunku su tokiomis bylomis dirbti, nes mes netikime savo vaikais, darome jiems spaudimą ir elgiamės šiame procese taip, kad tas, kuris nukentėjo, yra dar labiau pažeidžiamas, o nusikaltėlis turi puikias galimybes atsakomybės išvengti arba ją palengvinti. Dėl to šiuo atveju tinkamas gynėjo užtikrinimas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo turtinės padėties, gynėjo kokybiškas darbas, šeimos teisė arba nevyriausybinės organizacijos teisė pasirinkti, kas gins vaiką, yra vienos iš svarbiausių prielaidų.
Kodėl sakau nevyriausybinės? Todėl, kad, deja, keturi iš penkių seksualiai išnaudotų vaikų yra mergaitės ir, deja, kaip rodo statistika, neretai stoja mama prievartautojo pusėn. Ir mes turime tokių labai siaubingų bylų, kai nevyriausybinės organizacijos, ką ir sakė mūsų posėdžiuose, negali rasti advokato, kuris dirbtų. Tai kieno mes, pavyzdžiui, turtinę padėtį pamatuosime? NVO? Mes turime tokią situaciją, kai pagal auką, pagal nukentėjusį vaiką, be jokių klausimų turi būti priskiriamas būtent teisinis gynėjas ir galimybė pasirinkti gynėją, nes taip jau yra, iš tikrųjų visi žinome, kurie advokatai turi šią specializaciją, kurie yra motyvuoti, kurie gali padėti, o kurie žiūri į tai paviršutiniškai, tad dar kartą sužaloja vaiką.
Tai mūsų įstatymo projekte (ir tai tikrai esu labai dėkinga savo frakcijai, visi kartu dirbome) siūlome, kad būtent būtų užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba kiekvienam vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio prievartavimo, seksualinio išnaudojimo, kad būtų nevertinama, ar jis gali gauti teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, kad advokatams už jos teikimą būtų bent jau dvigubinamas užmokestis. Bet aš labai tikiuosi bendradarbiavimo ir su Teisingumo ministerija, matau ir ministrę salėje. Tikrai džiaugiuosi tuo, kad yra galimybė apie tai kalbėtis, kad galbūt tai galėtų būti ir didesnis užmokestis. Nes minimum, jeigu pakeltume du kartus, jis būtų pustrečio karto mažesnis už rinkos vidurkį. Vis tiek suprantame, kad tai yra nepakankamai gerai.
Taip pat, jeigu nėra interesų konflikto ir pareiškėjo, kuris prašo antrinės teisinės pagalbos atstovauti nukentėjusiam vaikui, galima būtų, konkrečiam pasiūlytam advokatui sutinkant, priimti sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir būtų tarybos skiriamas būtent pareiškėjo pasirinktas advokatas.
Paskutinis punktas – būtų sudaryta galimybė iš dalies kompensuoti antrinę teisinę pagalbą advokatui, kuris nėra valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąraše. Kaip aš ir sakiau, gerų advokatų, besispecializuojančių šioje srityje, ten tikrai šiandien trūksta. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirma klausia gerbiama O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs paminėjote, kad yra labai svarbu tinkamas gynėjo užtikrinimas nukentėjusiam vaikui. Kokia jūsų nuomonė, ar tikrai numatant didesnį įkainį tas užtikrinimas pagerės? Tai yra padaugės advokatų ir jie galės geriau ginti? Ir ar dar reikės papildomų išteklių jų kvalifikacijai pagerinti, specializacijai suteikti?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Jūs labai tiksliai pasakėte. Iš tikrųjų tai nėra arba – arba. Vienas dalykas, taip, užmokestis turi bent šiek tiek labiau atitikti realybę, nes dabar iš esmės man tai atrodo kaip pasityčiojimas iš nukentėjusių žmonių.
Antras dalykas. Aišku, kad reikia papildomų priemonių. Kiek girdėjau, Teisingumo ministerija svarsto apie tai, kad specializacijai skatinti būtų papildomi mokymai, bet žmogus turi būti motyvuotas eiti į tuos mokymus. Advokatų profesinė bendrija tikrai niekada nestokoja klientų. Kad žmonės galėtų eiti į tuos mokymus, kad jie galėtų ten specializuotis, turi būti kažkoks adekvatus, bent jau minimaliai adekvatus, atlygis.
Ir trečias dalykas – tikrai pasirinkimas yra labai svarbu. Nes aš pati tikrai susidūriau su ne viena sudėtinga byla ir tikrai matėsi, kaip yra žiūrima, kai formaliai yra priskiriama advokatui tam tikra byla ir kai vis dėlto yra sutariama, kai yra šeimos pasirinkimas, kai yra matoma, kokia yra patirtis ir kompetencijos konkretaus advokato šioje srityje ir galima būtent turėti patį geriausią įmanomą rezultatą. Nes, kaip ir sakiau, keli šimtai bylų per metus yra ledkalnio viršūnė, mes turime skaičius, kurie yra kelis ar net keliolika kartų didesni.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, tai labai laiku pateiktas projektas. Norėčiau paklausti dėl advokatų. Dėl pasirinkimo aišku, kad jeigu šeima nori rinktis, tai negalėtų kas nors įtikinti kitaip, išskyrus tai, kad pamatytų, jog tai apmokama ir valstybės. Manau, kad šiuo projektu jūs ir siekiate būtent šių tikslų, kad būtų palengvintas tas procesas. Kolegė prieš tai klausė dėl kvalifikacijos, nes tai ilgai trunkančios bylos, emociškai gana sunkios. Kaip čia matote tą pasirinkimą, gal dar reikėtų pridėti tiems advokatams kokių nors papildomų sąlygų, kad tikrai jie imtųsi tokių sudėtingų bylų? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Šitos bylos yra nepatogios, neslėpkime, jos yra sunkios. Taip pat kuo aukštesnes pareigas užima, aukštesnio socialinio statuso yra įtariamasis, tuo sunkiau tokiose bylose pasiekti gerą rezultatą. Vienas iš dalykų iš tikrųjų yra asmeninis gynėjo įsitraukimas. Kai ne šiaip formaliai yra priskiriamas gynėjas, o vis dėlto sudaroma galimybė kreiptis į tuos, gana nedaug šiandien advokatų su tokiomis ir panašiomis bylomis dirba, tai ir žmogus savo praktiką vysto, ir į tą konkrečią bylą, asmeniškai priėmęs sprendimą, padaręs pasirinkimą, labiau įsigilina. Bet, žinoma, mes čia labiausiai norime padėti nukentėjusiam vaikui ir šeimai dėl to, kad jeigu, pavyzdžiui, formaliai vertinama, ar šeima yra pajėgi pasamdyti advokatą, turėkime omeny, kad absoliuti dauguma tų šeimų nėra turtingos šeimos, tai yra vidutines ar žemesnes už vidutines pajamas turinčių žmonių šeimos. O ką tai reiškia? Kad advokato samdymas be jokios valstybės pagalbos yra iš principo dažnai nepakeliamos išlaidos, nes tai, kas yra numatyta, na, tas minimumas, ir tai, kas yra kaip ir laikoma standartu, bet nėra pakankama, tai yra 31 valanda po 20 eurų, 30 valandų darbo prie tokios bylos, na, visi suprantame, kas tai yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamoji kolege. Išties įdėmiai klausiau jūsų įstatymo pateikimą. Dėkoju už įžvalgas, kurios labai svarbios, reikalingos. Jos iš dalies, aišku, antrina ir V. Bako pateiktam įstatymo projektui. Panašu, kad ir jūsų įstatymo projektas, ir V. Bako gali sulaukti pasiūlymų svarstymo stadijoje, nes mūsų tikslas vienas – kad kuo daugiau padėtume vaikams, kurie, deja, patiria tą žalą, kuo geriau išspręstume šitą problemą. Dar kartą dėkoju jums už šitą veiklą ir šį darbą.
Girdžiu, kolega L. Slušnys sako, kad štai jūsų įstatymo projektui reikėtų pritarti, o V. Bako nereikėtų pritarti. Ar nemanote, kad tikslingiau būtų pritarti ir vienam, ir kitam, svarstymo stadijoje juos sujungus, dar sulaukus pasiūlymų pasiekti, kad išties būtų racionalus, reikalingas, naudingas ir veikiantis įstatymo projektas? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimą ir pasiūlymą kartu. Taip ir sakau, kad iš tiesų man labai norėtųsi, kad tai būtų ne trumpalaikis emocinis susidomėjimas šita situacija, o realus noras užpildyti tas spragas, jas užlopyti. Pavyzdžiui, kai kuriuos pasiūlymus turbūt prieš 12 metų teikiau pirmą kartą, bet, matyt, nebuvo mūsų politikai tam pasiruošę. Aš labai tikiuosi, kad šiandien mes suvoksime, kad turime tokią rimtą duobę išsikasę šioje srityje, ir norėsime ją kaip nors sutvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labas, Dovile, dėkui, kad teiki šitą projektą. Aišku, yra toks keistas džiaugsmas šiandien: visi pritaria, visi džiūgauja, viskas yra gerai. Galvoju, na, pasikeitė nuo praėjusios kadencijos, kai mes turėjome kalbėti apie vaiko teises, tada, atsimenu, buvome blogiečiai, tau iš viso teko labai sunki dalia. Norėčiau, kad mes prisimintume, ką šiandien kalbame, prisimintume, kad smurtas egzistuoja, kad nėra kišimasis į šeimos reikalus kova su smurtu, kad reikia ir nuoseklią prevenciją taikyti.
Aš ir norėjau paklausti, kaip pačiai šiandien atrodo? Šitas nuostatas, ką pati siūlai, ką V. Bakas siūlo, tikrai reikia svarstyti, galima jungti. Bet klausimas, ar tai netaps tokiu trumpalaikiu švystelėjimu, paskui vėl pasirodys šeimų maršai ir mes vėl sakysime, kad gal ne laikas dabar ginti vaikų teises, yra svarbesnių klausimų. Aš tik noriu tokią kaip reminiscenciją sakyti tiems, kurie šiandien labai susirūpinę, bet kai rūpinomės, tada buvo kažkaip visai kitokia nuotaika.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kartais iš tikrųjų būna labai liūdna, nes atrodo, kad populizmas arba politiniai žaidimai yra aukščiau to, kas iš tikrųjų yra svarbu. Nežinau, kiek iš jūsų esate konkrečiai susidūrę su išnaudotais ir prievartą patyrusiais vaikais tiesiogiai. Tie iš mūsų, kurie yra susidūrę, žino, kad visa kita yra tuštybių mugė.
Šioje situacijoje aš labai norėčiau, kad tai nebūtų švystelėjimas. Kita vertus, nepaisant gal ir tos aukštos kainos, kurią teko sumokėti praeitoje kadencijoje, rezultatai taigi yra – vaikų nužudymų skaičius drastiškai krito, vaikų paėmimų skaičius irgi krito. Tarnyba pradėjo dirbti kitaip, paslaugos ir pagalba teikiamos daug geriau. Gal dešimtbalėje sistemoje 10 dar tikrai negalima parašyti, bet nuo 2 labai gerai pajudėjome į priekį. Gal ir su trūktelėjimais, su tokiais grįžimais šiek tiek atgal mes judame į priekį. Pavyzdžiui, šioje situacijoje ką aš matau, kiek vis dėlto kolegų domisi, įsigilina, bando suprasti, aš manau, kad mes judame į priekį.
Kalbant apie tą pačią vaikų situaciją, aš suprantu, kad turbūt skaudžiausias faktas yra pripažinti, kad seksualinės prievartos bylose penkis kartus dažniau vaikai nukenčia nuo artimo asmens negu nuo svetimo asmens. Mums vis dar atrodo, kad tam tikras tabu yra suprasti, kas iš tikrųjų vaikui dažnai kelia pavojų. Bet jeigu mes šiandien apie tai kalbame, žiūrėkite, gal truputį pajudėjome į priekį. Gal esame jau tokioje situacijoje, kai ne baimės mitai arba populizmas mus valdo, o gal šį bei tą galėsime šiandien nuveikti ir naudingo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, man susidaro toks įspūdis, kad jūs kovojate tik su pasekmėmis, bet priežastis yra daug giliau. Taigi ypač dabartinis Seimas ir jūs esate iniciatorė visokių seksualinių iškrypimų propagavimo, jų įteisinimo, vienu žodžiu, leisti, kad mokyklose vaikai būtų tiesiog klaidinami, kad santykiai tarp vyro ir vyro arba moters ir moters yra tas pat kaip tarp vyro ir moters. Taigi jūs tvirkinate šią visuomenę, o po to kovojate su pasekmėmis. Ar nereikėtų kovoti su priežastimi, teisingai auklėti vaikus, o ne juos luošinti? O paskui už pasekmes jau teikiame didesnes, kaip kad čia, išmokas advokatams.
Pažiūrėkite, kiek dabar pasipylė, kai jūs pradėjote kalbėti apie narkotikų legalizavimą, kokiais kiekiais pagaunama nusikaltėlių, kurie gabena, gamina narkotikus. Čia jūsų politikos priežastis. Ir nesišypsokite. Čia reikia verkti ir reikia jums permąstyti savo asmeninę politiką.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkoju Petrui. Iš tikrųjų šypsausi, nes netikėtai uždavėte labai gerą klausimą. Tiesa, už interpretaciją, jeigu vis dar dėstyčiau universitete, jums parašyčiau kuolą, bet jeigu kalbėsime apie klausimą, jis yra puikus.
Priežastys yra labai svarbios. Kiekvienas iš mūsų šiandien stengiamės padaryti bent po gabalėlį prisidėdami prie problemos sprendimo. Tačiau būtent prevencija (teisingai, gerbiamas Petrai) yra labai svarbi. O tai reiškia, kad lytinis švietimas yra ypač svarbus, jei norime, kad mūsų vaikai atpažintų, kai su jais netinkamai elgiasi, kad mūsų vaikai suvoktų, kokie veiksmai jų atžvilgiu yra nederami, kad mūsų vaikai mokėtų pasakyti, kas jiems nutiko ar kas su jais yra daroma. Viena iš šio sunkaus nusikaltimo latentiškumo priežasčių yra ne tik mūsų problemos, nuostatos, kad netikime vaikais, teisinio reguliavimo problemos, teisėsaugos vis dar kai kurių procesų problemos, bet pagrindinė, viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad mūsų vaikai per daug pažeidžiami, nes nesugeba atpažinti netinkamo elgesio, bijo pasiskųsti, negali pasakyti, kas su jais buvo padaryta. Taigi mūsų pačių vaikų švietimas yra viena iš svarbiausių apsaugos priemonių.
Dėkui, kolega, už labai gerą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau jūs atsakėte į visus klausimus pagal numatytą laiką.
Už kalbės gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, norėčiau paraginti balsuoti tiek už šį projektą, tiek už pateiktą prieš tai. Keliamas klausimas dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, specializavimo yra aktualus. Aktualus, todėl dar praeitų metų gruodį Teisingumo ministerija yra pateikusi Seimui projektą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pakeitimų. Tie pakeitimai apima du dalykus. Visų pirma, atlygio didinimą, specializuotiems advokatams dar didesnio atlygio proporcingą didinimą. Ir pagrindinė dalis – specializavimas. Šiandien mes to neturime. Specializavimas turi būti visose jautriose bylose ir tai nėra tiktai bylos prieš nepilnamečius, yra kitų sudėtingų, kai mes kalbame apie prekybą žmonėmis, neapykantos nusikaltimus ir Seimo dar gruodį priimtus, pavyzdžiui, SLAPP ieškinius. Vyriausybės pateiktas projektas apima horizontalų matymą visose ypatingose, sudėtingose bylose, kai teikiama antrinė teisinė pagalba, turi būti specializacija. Nuoširdžiai siūlau kiekvienam Seimo nariui įvertinti šių projektų tikslą. Esu tikra, kad pritarus po pateikimo, svarstymo komitetuose, kur numatyti tiek ŽTK, tiek TTK, būtų galima sujungti su Vyriausybės pateiktu projektu, horizontaliai priimti sprendimus, diskutuoti, kokia apimtimi mes galėtume užtikrinti specializavimą ir kaip greitai galėtume tai įgyvendinti. Esu tikra, kad galėtume sutarti ir būtent komitete sujungti į horizontalesnį matymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norės kalbėti gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamai įstatymo projekto autorei noriu parašyti kuolą už atsakymą į mano klausimą. Tai dar kartą kartoju, kad valdančiosios daugumos nuodinga ideologija, nešanti mirtį, griaunant vertybinius šeimos pagrindus, aiškinant vaikams mokykloje, kad nėra skirtumo tarp seksualinių santykių berniuko ir berniuko, mergaitės ir mergaitės arba tarp vyro ir moters, yra nusikalstama veikla. Ta nusikalstama veikla priveda prie to, kad daugėja įvairiausių iškrypimų ir net vaikų prievartavimo. Jūs turite tai suprasti. Aš minėjau… Jūs pažiūrėkite, ką kalba Generalinė prokuratūra, kad atėjus Laisvės partijai ir socialdemokratams pritariant, kad būtų legalizuojami narkotikai, jiems išeinant iš salės ar kitais gudresniais būdais, kai svarstomi tie įstatymai, daugėja gaminančių narkotikus, prekiaujančių narkotikais. Tai tokių klausimų nagrinėjimas skatina nusikalstamas veikas. Lygiai taip pat, kai jūs nuolat bandote seksualinius iškrypimus pateikti kaip normalius santykius, be abejonės, žaloja jaunimą, vaikus ir daugėja nusikaltimų, tarp jų ir vaikų prievartavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kadangi jau įsijautėme į mokytojų rolę ir rašome vieni kitiems pažymius, tai atkreipsiu dėmesį į drausmę Seimo salėje. Atkreipsiu dėmesį, kad tuoj balsuosime dėl projektų, nes esame jau balsavimo intervale. Aš ir kviečiu balsuoti dėl pateikto projekto, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416, jį pateikė gerbiama D. Šakalienė. Įvyko diskusija. Balsuojame po pateikimo. Vyksta balsavimas. Paskui taip pat balsuosime po kiekvieno projekto, nes esame pasiekę balsavimo intervalą. Atkreipiu dėmesį, labai toli neišbėkime.
Užsiregistravo 100, balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Po pateikimo yra akivaizdžiai pritarta.
Dabar siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti? Šeštojoje pavasario sesijoje, jeigu kam kyla klausimų. L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Norėtume paprašyti kaip papildomo Švietimo ir mokslo komiteto.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu, nes matau, kad minimum du Seimo nariai jau to norėjo. Gerai, pritarėme. Klausimas išspręstas.
14.54 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2413, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII‑1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2414 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-6.1 ir 1-6.2 klausimai, tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, jis taip pat buvo pristatytas gerbiamojo V. Bako. Po pateikimo balsuojame dėl 1-6.1 ir 1-6.2 klausimų. Balsuojame po pateikimo dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų.
Užsiregistravo 107, balsavo 104 Seimo nariai: už – 99, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai dėl abiejų projektų… Ne. Dėl pirmojo projekto Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, o papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Dėl 1-6.2 klausimo kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Žmogaus teisių komitetai. Kaip suprantu, Švietimo ir mokslo komitetas taip pat, gerbiamos kolegės vėl taip pat prašo. Gerai. Ar galime kaip papildomą Švietimo ir mokslo komitetą? Bendru sutarimu už visus šituos dalykus galime? Dėkoju. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Klausimas išspręstas.
14.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2415 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės klausimo, dėl kurio buvo padaryta pertrauka. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2415, jau vieną kartą paskelbtas.
V. Bakas per šoninį mikrofoną nori kažką pasakyti. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Norėjau padėkoti visiems kolegoms, balsavusiems už projektą, atskirai gerbiamam L. Slušniui. Iš tiesų noriu jus pakviesti su visu savo svoriu, kompetencija įsitraukti į įstatymų tobulinimą, nes jūsų žinios tikrai reikalingos, čia be pykčio. Labai ačiū visiems kolegoms.
PIRMININKAS. Dėkoju, nors jūs jau šiek tiek įsiterpėte į pateikimą. Tai kviečiu gerbiamą iniciatorių S. Skvernelį pateikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektą. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties turiu nuvilti tuos iš valdančiųjų, kurie anonsavo viešai, kad čia bus fejerverkai, cirkas ir panašūs dalykai. Tikrai ne ta tema, kur mes galėtume daryti cirkus, šaipytis, juokauti arba daryti kažkokius fejerverkus. Tema yra labai rimta.
Šiandien po atsakymų, ypač Seimo Pirmininkės, buvo tikimasi, kad galbūt šitas klausimas taps ir neaktualus. Tiesiog buvo dar vienas šansas atsakyti į labai paprastą klausimą visuomenei, kas kokiu tikslu padarė taip, kad informacija apie ikiteisminio tyrimo faktą pasiekė asmenį, kuris yra įtariamas labai sunkiu nusikaltimu, tai yra mažamečių vaikų prievartavimu ir nepilnamečių tvirkinimu. Bet to nebuvo padaryta. Atvirkščiai, po gerbiamos Seimo Pirmininkės pasisakymo atsirado dar daugiau klausimų ir painiavos. Kiekvieną dieną mes išgirstame vis kitokią naujieną.
Aišku, mes to galbūt ir negirdėtume, jeigu šiandien nebūtume čia susirinkę, nes atminties sugrįžimo impulsai, arba indikacijos, prasidėjo tuomet, kada buvo surinkti 47 parašai dėl šitos sesijos. Tada atsirado ir prisiminimas, kad buvo Seimo Pirmininkės susitikimas su Ministre Pirmininke. Tada atsirado ir frakcijos seniūnės prisiminimai, kas kam skambino, kodėl skambino. Tada atsirado skirtingos, deja, versijos, kokia informacija buvo pateikta tą lemtingą penktadienį Seimo Pirmininkei. Iš pradžių tai buvo neigiama, kad apskritai buvo tik nuasmeninta informacija be jokių detalių. Tą nuolat kartojo ir Seimo Pirmininkė. Prokurorė sakė kitaip.
Šiandien vėl mes matėme tas dvi skirtingas versijas, tačiau Seimo Pirmininkė šiandien pasakė, kad jai buvo pasakyta ne tik straipsniai, bet, jeigu gerai klausiau, tai ir įvardytos veikos, kurios šokiravo Seimo Pirmininkę. Ji patyrė šoką ir dėl to šoko negalėjo ta informacija dalintis su kitais ir nenorėjo to daryti. Galbūt ir taip, bet tą buvo galima pasakyti iš karto, tą patį pirmadienį susirinkus, sukvietus kolegas, sukvietus tą pačią spaudą ir galbūt nebūtų tos kitos įvykių eigos. Bet ir šiandien mes matome vėl skirtingas versijas, buvo paminėta frakcija ar nebuvo paminėta frakcija. Seimo Pirmininkė, stovėdama prie žurnalistų, sako, kad buvo pasakyta, kad ne jūsų frakcijos, prokurorė sakė, aš taip nesakiau, liberalų neminėjau ir taip nesakiau.
Išties tų klausimų kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau ir daugiau. Mes atsidūrėme šiandien vis dar tokioje pačioje situacijoje, kad ganėtinai daug netiesos ir melo, bet pagrindinis klausimas išlieka atviras: kokia gi šventoji dvasia Čilėje esantį buvusį Seimo narį apšvietė, kad jis iš vakaro, dar norėdamas ir Seimo valdybos dėka keisdamas komandiruotės datas, staiga nusprendė, kad reikia trauktis? Turbūt visi suprantame, dėl ko.
Dėl to, kad tas impulsas, kuris buvo pasiųstas į Čilę, buvo apie tai, kad jūsų atžvilgiu yra galimi rimti įtarimai ir traukitės iš Seimo. Kas būtų atsitikę, jeigu tokia informacija būtų pateikta, ar būtų kas pasmerkę? Taip, natūralus žmogiškas noras pasakyti, kad toks kolega, kuris buvo, nekaltinant nieko, neieškant, kas atvedė, kas pasiūlė ir visa kita, kuo greičiau trauktųsi iš Seimo, turbūt tai būtų natūrali visų reakcija. Kam tą reikia slėpti, kam reikėjo kurti tam tikras sąmokslo teorijas? Neatsakymai į klausimus jas lipdina, lipdina, lipdina. Ir jeigu mes šiandien neatsakysime į tą klausimą, rytoj, pamatysite, bus dar daugiau klausimų, dar daugiau teorijų.
Aš tikrai nenoriu daryti analogijos su skaudžiais įvykiais prieš dešimtmetį, bet nedarykime savo rankomis, kad taip įvyktų, klausimų kils vis daugiau ir daugiau. Mes pradėjome ginčytis, ar ikiteisminio tyrimo medžiaga atskleista, ar ne, mes matome skirtingas versijas. Sako: kaip ir ne, bet straipsniai ir veikos įvardintos. Tai straipsniai ir veikos nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga?
Ir kas blogiausia šioje situacijoje, kad mums, visiems politikams, ir visuomenei dabar skamba auksinė generalinės prokurorės frazė: aš tai žinau, o jūs darykite išvadas patys. Tai mes ir darome kiekvieną dieną vis skirtingas išvadas. Ar tai gerai yra? Tai yra blogai. Mūsų intencija sušaukti neeilinę sesiją irgi nesulaukė iš valdančiųjų paramos. Viskas gerai, aš tikrai nekaltinu kolegų nė vieno ir nenoriu, nestoviu čia tam, kad būčiau kažkoks prokuroras ar kaltintojas. Tačiau kai buvo parašai surinkti, ta pati Seimo Pirmininkė ir kiti pasakė, o gal ir gerai, o gal ir gerai, kad bus galima atsakyti, kalbėti ir visa kita.
Lygiai tą patį, kolegos, aš siūlau ir dabar: pritarkime laikinosios komisijos sudarymui ir galbūt irgi bus „o gal ir gerai“, nes į tą klausimą reikės atsakyti, tai geriau tai padaryti parlamente nepolitikuojant, oriai, negu paleisti tas diskusijas į gatves. Ar tai galima padaryti? Aš noriu pacituoti visiems, galbūt kas mažiau skaitė arba nesigilino, nebuvo įdomu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų komisijų įstatymą, kur labai aiškiai yra parašyta, kokie tų komisijų uždaviniai.
Komisijos turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tyrimo klausimu susijusias aplinkybes. Komisijos nustatytos aplinkybės turi būti patvirtintos dokumentais ir įrodymais. Komisija turi teisę (taip pat straipsnis) pasikviesti visus pareigūnus, tarnautojus, įmonių vadovus, kuriems, manoma, reikia užduoti klausimus. Jie turi atvykti ir atsakyti, ir atsakyti ne šiaip bet kaip, bet su ta intencija, kad už melagingų parodymų teikimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Ar yra rizika, kad komisijos nariai pradėtų šioje vietoje, kaip sakoma, politikuoti, kas pirmas išbėgs už durų ir pradės kokią nors informaciją teikti? Ne. Įstatymas labai aiškiai numato komisijos narių pareigas. Aš kelis punktus išvardinsiu. Yra svarbiausias, matyt, laikyti paslaptyje duomenis ir žinias, kurias jie sužino vykdydami tyrimą. Kitas punktas – nenaudoti tos informacijos, duomenų arba žinių asmeninei ar kitų asmenų naudai. Trečias punktas. Iki komisija nebaigs tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis. Dar daugiau, po kiekvieno komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms, pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik komisijos pirmininkas arba pavaduotojas, ar įgaliotas jos narys ir tik toks, kurį įgaliojo pateikti komisija. Šitos komisijos tikslas nėra nustatyti ir kištis į ikiteisminį tyrimą, dar kartą pabrėžiu, tos abejonės yra sukeltos Teisės departamento. Duomenų, net ir tų, kurie ir čia atskleisti, niekas nenori atskleisti, bet patį faktą, ar apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą buvo informuotas kažkas, ar ne, reikia ištirti ir nustatyti.
Dėl galimybės komisijos nariams būti tik tiems, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, logiška – Komisijų įstatyme yra numatyta, kad komisija turi teisę naudotis tarnybos ir valstybės paslaptį sudarančia informacija, o du įstatymai (tai yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas) reikalauja, kad tie žmonės turėtų turėti leidimą dirbti su slapta informacija.
Dar daugiau. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą net ir leidimą reikia pateikti. Pavardės, kurios reikalingos atskleisti, pareigūnų, kurie galbūt žinojo, kad vyksta toks ikiteisminis tyrimas, pats Teisės departamentas pripažįsta, kad tai nėra ikiteisminio tyrimo duomenys. Jie gali būti nevieši, užslaptinti su žyma, bet paklausti pareigūnų, o, deja, skaudu sakyti, bet po prokurorės pasakymų, panašu, tie klausimai, ko gero, turėtų būti užduodami policijos sistemos pareigūnams. Tai komisija turi atskleisti, kas lindo į informaciją, kas atskleidė, galbūt be piktų kėslų. Apie tai ir nekalbama. Ir prokurorė pasakė, jeigu nėra padaryta žala ikiteisminiam tyrimui, apie jokią baudžiamąją atsakomybę net kalbos nėra. Mes turime galimybę šiandien čia priimti sprendimą. Komisijos dauguma yra sudaroma laikantis principo, valdančioji dauguma turės ir pirmininką, ir komisijos daugumą.
Įstatymas garantuoja visišką konfidencialumą ir paprastą atsakymą, ką kelia ne tiktai opozicija, bet kelia tas pats Liberalų sąjūdis ir kitos politinės jėgos, gauti atsakymą, kaip tai buvo padaryta. Jeigu mes šito atsakymo ir tokios galimybės nesuteiksime, pamatysite, klausimų kiekvieną dieną bus vis daugiau. Kažkas tikrai lips ant bačkų gatvėse, kurs sąmokslo teorijas, o problemą vis tiek anksčiau ar vėliau turėsime išspręsti. Geriau tai padarykime civilizuotai, teisiškai ir nesivaikydami čia jokių politinių tikslų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Dabar jūsų nori paklausti gerbiami kolegos. Pirmas klausia A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, visoje šitoje istorijoje iš tikro yra labai daug melo. Visoje šitoje istorijoje yra labai daug blaškymosi, yra labai daug manipuliacijų ir yra labai daug tokio ciniško požiūrio. Tai sustabdyti ir tai atstatyti, mano nuomone, yra vienintelė galimybė, minimalizuojanti galimybę politikuoti iki minimumo, tai yra laikinosios Seimo tyrimo komisijos sudarymas. Vien todėl, kad atėjimas į ją yra privalomas, privalomas yra pasirašymas dėl melagingų parodymų davimo ir atsiranda tam tikri kiti teisiniai mechanizmai, kurie uždraudžia tose komisijose manipuliuoti faktais ir jais žongliruoti. Kaip jums atrodo, jeigu vis tik šiandien valdančiosios daugumos balsais nebūtų sudaryta ši laikinoji Seimo tyrimo komisija, ar bent jau teoriškai būtų įmanoma kada nors ateityje kokiais nors būdais sužinoti teisybę, kas šitoje situacijoje kaip, kada ir kokiu būdu ką padarė?
S. SKVERNELIS (DFVL). Jeigu mes nepasinaudosime proga išties oriai ir teisiškai sudaryti komisiją ir į tuos klausimus atsakyti, tikrai prasidės spekuliacijos, bus daugybė klausimų. Lietuva tokia nedidelė šalis, kurioje anksčiau ar vėliau ta informacija pradeda būti viešinama. Tikėtis, kad šiandien bus išlaikyta visiška paslaptis, turbūt naivu. Atsiras turbūt nemažai tėvų, kurie kels klausimą, kur tas nusikaltimas buvo padarytas, ar galimos aukos buvo medžiojamos gatvėje, ar kažkokiame renginyje, stovykloje, būrelyje. Tėvai turi teisę žinoti, ar į tokį būrelį jie gali ramiai leisti vaiką, ar ne, ir tuos klausimus kels. Kels kitus klausimus.
Prokurorė kalbėjo apie pasitikėjimą ikiteisminio tyrimo institucijomis ir pačia prokuratūra. Jau šiandien jis, mano galva, yra susvyravęs, nes panašu, kad visgi be šitų institucijų pagalbos asmuo, įtariamas sunkiais nusikaltimais, apie tą faktą ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal straipsnius, pagal kuriuos pradėtas, nebūtų sužinojęs. Aš tikrai norėčiau, kad mes čia surastume tuos atsakymus ir pasakytume, netgi galėtume suprasti, kokiais motyvais tai buvo padaryta, ir kalbėti apie politinę, bet ne apie teisinę atsakomybę. Jeigu tai nebus padaryta, patikėkite, vis tiek žmonės, visuomenė turi teisę žinoti, jie nori žinoti, darys viską, kad tas žinojimas būtų. Bet gali būti remiamasi gandais, sąmokslo teorijomis, netikrais pranašais ir panašiais dalykais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pranešėjau, už detalų pristatymą. Tikriausiai iš ne vieno kritiko, nenorinčio, kad ši komisija būtų sudaryta, girdėjome, kad čia yra galimas kažkoks konfliktas su vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Ar galėtumėte atsakyti į šituos išsakytus priekaištavimus, kad tarsi, jeigu vyksta ikiteisminis, negali vykti ši laikinoji komisija? Ačiū.
S. SKVERNELIS (DFVL). Tai būtų tiktai vieninteliu atveju, ką šiandien minėjo ir generalinė prokurorė, jeigu pagal Socialdemokratų frakcijos kreipimąsi, pagal šį faktą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokių aplinkybių seimų istorijoje buvo. Net ir sudarius komisiją, jeigu būdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas, komisija stabdydavo savo veiklą ir atnaujindavo po to, nesikišdama į ikiteisminį tyrimą, kai būdavo priimti procesiniai sprendimai. Tai šiuo metu, šiandien, nė vienas siūlomas laikinosios komisijos klausimas nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo dalyku, duomenų atskleidimu ar kokiomis kitokiomis aplinkybėmis, kurios galėtų pakenkti nukentėjusiems ar padaryti žalą ikiteisminiam tyrimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų noriu padėkoti už pristatymą ir už tuos argumentus, jie, mano vertinimu, turi prabilti daugumos Seimo nariams, jie turėtų palaikyti idėją sudaryti specialią laikinąją komisiją ir pateikti atsakymus tiek patys sau, tiek, be abejo, visuomenei. Nes, kaip jūs minėjote, visuomenė turi teisę žinoti, bet visuomenė turi būti užtikrinta, kad kiekvienas ikiteisminis tyrimas, einant prie finalo, nebus nutrauktas. Nes informacijos pateikimas iš institucijų ar šiuo atveju iš Seimo, galbūt iš kitų teisėsaugos institucijų, nutekėjimas gali sužlugdyti iš viso visą tyrimą ir tuomet nusikalstamas veikas atliekantys žmonės potencialiai gali likti iš viso nenubausti ir toliau tęsti tą veiklą. Tai vien dėl to ta tyrimo komisija yra labai reikalinga.
O mano klausimas, jeigu vis dėlto mes jos šiandien nesudarome, koks mūsų bendras planas B, nes vis tiek tų neatsakytų klausimų yra daug ir tos painiavos daug, ir to melo daug, ir tų indikacijų…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …taip pat nemažai.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš tikrai nenorėčiau kalbėti apie planus B, kadangi tikrai tikiu, kad dauguma Seimo narių vis dėlto stos į tiesos pusę ir nėra prisidėję, niekas ir nekaltina noru slėpti, užglaistyti tokį sunkų nusikaltimą. Tikėkimės, kad planas A yra pagrindinis visų mūsų tikslas.
Kalbant apie planą B, galiu tik tiek pasakyti, jeigu kas nors mano, kad balsuojant prieš komisijos sudarymą, šitą klausimą čia užmušus istorija pabaigs, tai tikrai ne. Yra kitos parlamentinės kontrolės galimybės, parlamentinio veikimo, pabrėžiu – parlamentinio veikimo galimybės kalbant apie asmenų, galimai sakiusių netiesą, politinę atsakomybę. Bet kol kas tikėkime tuo, kad bus tas rezultatas, kuris tikrai yra argumentuotas, pasvertas argumentais, nėra jokių politinių motyvų, politikavimo, cirko ar fejerverkų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Sauliau, iš tikrųjų aš nematau čia, salėje, prieštaraujančių, kad labai svarbu sužinoti, kas gi nutekino. Bet jūs kažkodėl nekalbėjote, ar netyčia, ar sąmoningai, kad šitame mūsų svarstomame dokumente, nutarime, nekalbame apie nukentėjusių vaikų apsaugą, kur šiandien paaiškėjo, kad yra ne šimtai, bet tūkstančiai tų nukentėjusių vaikų. Ką mes turime padaryti, kad ne metų metus tęstųsi kaip Garliavoje, kiek metų ten tęsėsi, bet dėl jūsų ryžtingų veiksmų problema Garliavoje išspręsta iš karto ir viskas nurimo. Ar ir šį kartą taip pat reikės elgtis kaip Garliavoje, ar mes rasime kokių nors labiau humaniškų būdų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas Dainiau, du dalykai. Šitos komisijos sudarymo tikslas nėra teisėkūrinis, nors jis tuo gali pasibaigti. Vienas iš komisijos uždavinių – baigusi darbą gali siūlyti teisėkūros iniciatyvas dėl įstatymų. Bet jeigu jūs atkreipėte dėmesį, ką mes darėme prieš keliolika minučių ir darysime toliau, tie įstatymų pakeitimai, saugantys nukentėjusiųjų teises, suteikia galimybę bent jau būti lygiaverčiu proceso dalyviu, kadangi, suprantame, labai dažnai tokių seksualinių nusikaltimų prieš vaikus aukos būna vaikai iš nepasiturinčių šeimų, galbūt socialiai sunkiau gyvenantys, ir turėti visišką finansinę galimybę apsiginti yra sunku, todėl šiandien ir yra tie siūlymai ir dėl psichologinės pagalbos, ir dėl efektyvios geriau apmokamos teisinės pagalbos. Tai du skirtingi dalykai. Šis komisijos klausimas toks nėra.
Dabar dėl tų istorijų, ką paminėjote. Taip, jei tuo metu būtų priimti teisingi sprendimai, ta istorija tikrai nebūtų pasibaigusi tuo, kuo baigėsi, kai reikėjo jau policijai privalomai vykdyti teismo sprendimą. Bet iki to laiko buvo daromos tos pačios klaidos, kas daroma dabar. Nebuvo priimti sprendimai, tada įsitraukė politikai, bandydami įtraukti tą visą istoriją į rinkimų procesą. Tas, beje, ir pavyko. Padaryta žala. Atsirado visuomenės dalis, kuri buvo už, kita – prieš. Argumentų jau negirdėjo, nes atsakymų tuo metu nebuvo, aiškių atsakymų, suprantamų visuomenei pateiktų atsakymų. Jeigu mes norime to paties, eikime tuo pačiu keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama O. Leiputė. Prašom. Atsisako. Tada gerbiamas K. Mažeika. Prašom. Irgi atsisako. Tada gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Generalinei prokurorei uždaviau klausimą, kurį būtent ir mes nagrinėjame: 247 straipsnis dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos nutekinimo. Jūs ką tik pakvietėte, kad galiu interpretuoti jūsų žodžius. Tai prisipažinkite ir palengvės jums ir moralinės kančios, ir baudžiamosios atsakomybės nebus. Tai būtų pats paprasčiausias būdas ir nereikėtų tos komisijos. Ar jūs manote, kad galbūt, jei tas procesas įvyktų, ir nereikėtų tos komisijos?
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas Kęstuti, gerai, kad jūs negirdite replikų salėje. Tai vėl mes… Labai maksimaliai norisi šito klausimo nesuvulgarinti, todėl aš į tas replikas irgi nereaguosiu. Bet tai yra pasirinkimo klausimas. Aš tikrai manau, kad tas juodasis pirmadienis, sausio 23 diena, kai tas faktas paaiškėjo, – taigi turbūt iš nė vienos solidžios politinės jėgos nebuvo jokio kaltinimo vienai ar kitai partijai, kad jūs visi tokie, kad kažkokie susitepę ir panašiai. Tos informacijos net ir pirmadienį atskleidimas, pilnas pasakymas, kad mes norėjome kaip geriau, kad būtų greičiau pasiektas rezultatas, tikrai nebūtų sulaukęs jokio pasmerkimo.
Bėda yra ta, kad prasidėjo sinchronizuotas, mano asmenine nuomone, bandymas užglaistyti šią istoriją. Tai istorijai užglaistyti yra naudojamos įvairios versijos, įvairus melas, kuris kiekvieną dieną bliūkšta, arba mes išgirstame ką nors naujo, dėl to vėl atsiranda dar daugiau klausimų. Tai čia jau kiekvieno apsisprendimo reikalas, kuriuo keliu eiti. Patarimų viešojoje erdvėje iš politologų, matote, yra įvairiausių net ir šiandien, kad tą istoriją galima baigti ir komisijos nesudaryti, bet tada reikia atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą gerbiamam S. Skverneliui. Dabar yra motyvų. Už – gerbiamas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų nesinori labai stipriai kartotis, tačiau Seimo laikinoji tyrimo komisija vis dėlto (mums patiktų ar nepatiktų), reikia pripažinti, turbūt yra tas žanras, kuris dabartinėje situacijoje, esant dabartinėms aplinkybėms, galėtų, mažiausiai suteikiant galimybę politikuoti, tuščiai politikuoti, prieš rinkimus politikuoti, suteikti galimybę iš tiesų sužinoti realius ir konkrečius faktus. Seimo laikinoji tyrimo komisija tai yra institutas, kuris ne šiaip sau yra įvestas ir Seimo statute ne šiaip egzistuoja. Sukūrus Seimo laikinąją tyrimo komisiją, visiems tame procese dalyvaujantiems asmenims atsiranda tam tikros pareigos, tam tikri įpareigojimai ir tam tikros atsakomybės. Ir tos atsakomybės, ir tos pareigos yra būtent tokios, kad pasirašius atsiranda atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo.
Iš to, ką mes matome, ir iš to, ką mes girdime per pastarąsias 2 savaites, ši atsakomybė galėtų iš principo pakeisti, matyt, iš tikro įvykusių faktų ar įvykių atskleidimo tendenciją, tai yra nuo melo ir manipuliavimo kelio pereitume prie realių faktų sužinojimo, galbūt taip atsakydami į kam nors patinkančius, kam nors nepatinkančius klausimus, tačiau tuos klausimus, kurie šiandien yra labai svarbūs, tuos klausimus, kurie šiandien skaldo visuomenę. Mūsų, kaip politikų, vaidmuo šiuo atveju yra ne tuščiai politikuoti, tačiau daryti viską, kad galimybių politikuoti būtų kaip galima mažiau, o būtų kaip galima daugiau galimybių išsiaiškinti, kas gi vis dėlto iš tiesų įvyko. Laikinosios Seimo tyrimo komisijos sudarymas yra būtent tas kelias ir būtent tas vienintelis kelias, kuris suteikia tokią galimybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, tikrai kyla klausimas: ką belieka tirti? Minučių tikslumu su detalėmis tiek Seimo Pirmininkė, tiek generalinė prokurorė atsakinėjo į nutarimo projekte keliamus klausimus. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, rimties salėje, nešaukite iš vietos, aš suteikiau žodį dėl motyvų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Su kiekvienu atviru Seimo Pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymu nyko dūmų uždanga ir sklaidėsi. Atsakyta į daugiau klausimų, nei siūloma tirti komisijoje. Lieka tirti nebent regėjimą S. Skvernelio ar jo informatorių, kurie restorane kiekvieną žavią moterį sugeba pamatyti kaip Seimo Pirmininkę, Ministrę Pirmininkę ar generalinę prokurorę.
O galbūt rimčiau. Puikiai kolega R. Šarknickas apibendrino tą kelių valandų procesą, kad turėtume užsiimti teisėkūra, o ne tardyti kaip teisme. Galima suprasti opozicijos norą tirti kažką, ypač prieš rinkimus. Tyrimo komisijų troškulys nepasotinamas – tai dėl Taivano investicijų, paskui dėl buvusio kriminalinės policijos pareigūno viešų liudijimų. Pasirinkta tema, kuri labiausiai traukia kameras ir objektyvus. Bet pasirinkimas pamina ir teisinės valstybės principus. Laikinosios tyrimo komisijos turi labai aiškius rėmus, ko gali ir ko negali tirti. Negali įsiterpti į kitų institucijų atliekamus tyrimus. Kaip galima atsakyti į 9-ąjį ir 10-ąjį klausimus, keliamus tyrimo nutarime, nesikreipiant ir nesikišant į minimų institucijų darbą ir jų atliekamus tyrimus?
Dėl galimo nutekinimo kolegos socialdemokratai kreipėsi į Prokuratūrą. Teisingas žingsnis teisinėje valstybėje, nes kreipiamasi ten, kur galima ir gauti atsakymus. Jei informacija buvo nutekinta, tai svarbu, kad tie, kas gali ištirti, greičiau ir ištirtų, ir išsklaidytų įtarimo šešėlius nuo Seimo ir atskirų politikų.
Gerbiamas S. Skvernelis teigia, kad informacija buvo nutekinta. Kyla klausimas, iš kur yra žinoma, kas yra šaltiniai. Gal ir tai galėtų atsakyti tirianti institucija Generalinėje prokuratūroje. Taigi kviečiu pasitikėti teisėsauga ir leisti jai dirbti savo darbą, nepolitizuojant bylos ir neperimant Seime teisėsaugos funkcijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuojame. Kas už, kas kitaip, balsuoja kitaip. Pateikimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo projekto Nr. XIVP-2415.
Užsiregistravo 113, balsavo 112 Seimo narių: už – 52, prieš – 44, susilaikė 16. Jeigu matematika manęs neapgauna, nėra pritarta komisijos sudarymui.
Taigi, balsuojame alternatyviai, ar atmesti projektą, ar grąžinti tobulinti iniciatoriams. Kas balsuoja už, balsuoja kaip paprastai, kad būtų grąžintas tobulinti, kas balsuoja prieš, tai reiškia atmesti projektą. Prieš – atmesti projektą, už – grąžinti projektą tobulinti, kaip paprastai mes ir darome.
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: už – 53, prieš – 60. Taigi projektas yra atmestas.
Jūs repliką norite pasakyti? Prie šoninio mikrofono gerbiamas P. Gražulis. Replika. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami konservatoriai ir valdančioji dauguma, vadinasi, yra ką slėpti ir bijote tiesos. Kai ponas Gentvilas sako, kad tai kaitina visuomenę, nežinojimas kaitina visuomenę ir jūs tą galimybę iš visuomenės atimate. Ateikite ir pasakykite, kas nutekino informaciją ponui K. Bartoševičiui, ir šis klausimas baigsis, bet jūs to nepasakote. Ta įtampa ir Seime, ir visuomenėje kuo toliau, tuo karštesnė. Jeigu toliau taip tęsis, aš neatmetu to, ką kalba ponas Gentvilas, kad visuomenė gali ir prie Seimo susirinkti, ir pareikalauti prisiimti atsakomybę, kas nutekino. Tai yra bendrininkavimas pedofilijos skandale.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, replikos turi laiko limitą.
Gerbiama R. Budbergytė. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš labai prašau įskaityti mano balsą už komisijos sudarymą. Tiesiog techniškai nesuveikė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl protokolo fiksuojame.
Dabar gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš manau, kad teisėsauga turi daryti visus dalykus, o Petrui aš palinkėčiau, Petrui Gražuliui, nes yra keli Petrai, atkreipti dėmesį, kad Seime yra ne vienas Gentvilas ir reikėtų įvardinti, apie kurį čia kalbi, nes paskui neaišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas S. Jovaiša taip pat per šoninį mikrofoną. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Mane labai suintrigavo gerbiamo S. Skvernelio pasakymas, kad jis yra tvirtai įsitikinęs, kad informacija yra nutekinta. Iš tikrųjų opozicija klausinėja dabar, tai paklauskite S. Skvernelio, kas tas informatorius, kuris žino, kad informacija buvo nutekinta, ir viskas bus aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar buvo paminėta gerbiamo S. Skvernelio pavardė ir labai įdomu, ką jūs atsakysite. Prašau per šoninį mikrofoną.
S. SKVERNELIS (DFVL). Apgailėtina reakcija – gerbiamų kolegų šypsenos, kai mes kalbame apie nusikaltimą, susijusį su vaikų prievarta, bet, matyt, nestebina tie dalykai. Gerbiamam S. Jovaišai aš tik galėčiau atsakyti – vadinasi, Šventa Dvasia nutekino tą informaciją jūsų kolegai K. Bartoševičiui apie tai, kad jis kuo greičiau teptų slides iš Seimo. Labai gaila, kad šiandien susidarė toks savotiškas K. Bartoševičiaus sąrašas. Apgailėtina.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Daugiau nematau norinčių pasisakyti.
15.26 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2419 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2419. Pranešėja – V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašau. Gerbiamas V. Gapšys padarys pateikimą. Prašom į tribūną už kolegę. Taip pat esate, matyt, vienas iš teikėjų. Prašom pateikti.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų turbūt tokius klausimus būtų geriau svarstyti eilinės sesijos metu, ne esant kažkokiai susidariusiai situacijai, bet sesija yra sušaukta, ir aš manau, kad mes turime išreikšti ne tik politinį požiūrį į vieną ar kitą klausimą, bet turime imtis ir realių priemonių, kurios galėtų pagerinti situaciją. Aukos, kurios nukenčia nuo…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš truputėlį norėčiau jus pertraukti. Mane tikslina, kad jūs nesate tarp teikėjų. Jeigu jūs nesate tarp teikėjų, man indikuoja, kad vėlgi pagal Statutą nėra teisės jums pristatyti. Nebent kažkas iš teikėjų… yra keturi Seimo nariai, kurie yra pasirašę. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė, gerbiamas V. Jukna, V. Fiodorovas yra pasirašę, tai jeigu vienas iš jų, tai būtų galimybė, bet jeigu nesate tarp teikėjų, negalite pateikti. Aš labai atsiprašau. (V. Gapšys: „Duokite tą projektą, aš ateinu ir pasirašysiu.“) Jūs galite pasirašyti. Jeigu neatsiranda, kas dabar pateikia, jūs galite nueiti į Sekretoriatą pasirašyti. Aš tiesiog pereinu prie kito klausimo. Galbūt taip, kol jūs pasirašysite. Galima taip išspręsti? (V. Gapšys: „Okay.“) Aš būčiau labai dėkingas. Jūs tiesiog pasidarykite teikėju ir per tą laiką mes… Vėlgi pasitikslinkite dar, gerbiami kolegos, procedūrą su Sekretoriatu, ar galima prasidėjus stadijai pasirašyti, bet galbūt rasite kitą kolegą, kuris pasirašys. Žodžiu, išspręskime procedūrinius klausimus. Aš tada skelbiu šiuo klausimu tiesiog techninę pertrauką, atidedame.
15.28 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2411 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2411. Gerbiama D. Šakalienė. Ar ji yra salėje? Gerbiama Dovile, jūs mus išgelbėtumėte? Aš jus kviečiu į tribūną pristatyti Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2411. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui, kolegos. Dar vienas projektas, kuris yra susijęs su trūkumais mūsų baudžiamajame procese, o jie yra susiję su gynimu vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos. Tai viena iš problemų yra apklausų vykdymas.
Kaip prieš tai minėjau, kad prieš daugiau nei dešimtmetį buvo teikiami ekspertų pasiūlymai, įskaitant ir mano, todėl, kad vaikų apklausos turėtų būti vykdomos kitaip, kad jos turėtų būti vykdomos papildomai netraumuojant vaikų, kad turėtų būti nedubliuojamos, nekartojamos, kad neturėtų būti didelis laiko tarpas nuo tada, kai įvykdyta nusikalstama veika arba apie ją pranešta, iki tol, kol vaikas yra apklausiamas, turėtų būti vykdomas tik profesionalų maksimaliai tam tinkamoje aplinkoje. Nepaisant to, kad kai kurios praktinės problemos buvo išspręstos, pavyzdžiui, įrengti apklausų kambariai visoje Lietuvoje, nors, žinoma, jų skaičius galėtų būti didesnis, ypač turint omenyje, kad tikimės, kad šitų nusikaltimų latentiškumas mažės, bet mes vis dar turime problemų su pačiu proceso organizavimu. Tai yra šiandien Baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta, kad apklausos yra vykdomos paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Realybėje tas žodis „paprastai“, va, ir yra – velnias slypi detalėse.
Labai retais atvejais atsižvelgiama į tai, kad vis dėlto vaikas yra centrinė figūra, kad jam nebūtų sukeliamas papildomas stresas ir nebūtų didinama parodymų iškraipymo rizika. Vaikas yra apklausiamas labai daug kartų tiek ikiteisminio proceso metu, tiek paskui ir teisminio proceso metu vyksta pakartotinės apklausos. Problema yra ta, kad, viena vertus, kai vaiko daug kartų klausi to paties dalyko, vaikai yra linkę keisti parodymus dėl suvokiamo arba objektyviai patiriamo spaudimo. Vaikai paprastai, ypač pažeidžiami, nuskriausti, išnaudoti, traumuoti vaikai, tikrai jaučiasi labai nedrąsiai. Ir kuomet yra ypač dar tam tikra klausimų forma sukuriamas įspūdis, kad vaikas turi kažkaip kitaip atsakyti, kad tai būtų teisinga, tai tikrai daro labai rimtą įtaką.
Moksliniai tyrimai jau daugelį dešimtmečių kalba būtent apie tai, kad klausimų kartojimas ir spaudimo aplinkos sukūrimas vaikui iš tiesų gali padaryti, ikiteisminiam tyrimui gali padaryti didelę žalą, nes gali pakeisti parodymus. Aišku, kad nusikaltėlio, įtariamojo pusei yra labai naudinga, kuomet parodymai kinta, tuomet ima kaltinti, kad vaiko parodymai nenuoseklūs, kad vaikas painiojasi, kad pakeitė savo poziciją. Rezultatas yra toks, kad tuomet yra žymiai lengviau išsisukti nuo atsakomybės.
Dar viena problema yra ta, kad kai yra skirtingi žmonės, kurie klausinėja tų pačių dalykų, vaikas vėl ir vėl iš naujo yra papildomai traumuojamas. Taip pat problema yra ta, dar viena problema yra ta, kad kai vaikas yra dar kartą apklausiamas, praėjus daugiau laiko nuo traumos, žinome, kad, natūralu, vyksta gijimo procesas, tam tikri prisiminimai nėra tokie ryškūs, ir aišku, kad įtariamojo pusei yra naudinga remtis tais prisiminimais, kuriuose nebėra tam tikrų ryškių detalių. Kitaip tariant, šiandien praktikoje yra tokia situacija, kad mes be reikalo papildomai dar traumuojame vaiką, kad mes sukuriame arba didiname parodymų iškraipymų ir nusikaltėliui arba įtariamajam atsakomybės išvengimo riziką ir mes turime nereikalingą vaiko papildomą apklausinėjimą.
Tai ką mes siūlome? Kad šiuo atveju būtų, viena vertus, nedubliuojamos ir nekartojamos apklausos, dar kartą neužduodami tie patys klausimai, esant poreikiui, kad būtų įteisinama pertrauka apklausose. Kitaip tariant, žinome, kad kai kuriose situacijose dėl vaiko būklės, vaiko amžiaus, emocinės, fizinės būsenos negalima ilgai tęsti apklausos ir gali būti daromos pertraukos. Tačiau po pertraukos tęsiant tą pačią apklausą neturi būti kartojami klausimai, neturi būti kartojami klausimai, neturi būti dubliuojama tai, kas jau buvo paklausta. Gali būti naudojamas vaizdo įrašas tam, kad įtariamasis ir jo advokatas susipažintų su vaiko išsakytais parodymais ir galėtų užduoti netiesiogiai savo klausimą, bet būtent pereinant per ikiteisminio tyrimo teisėjo ir psichologo filtrą, kad vėlgi, kaip ir sakiau, nebūtų tų pačių klausimų pakartojimas ir daromas vaikui spaudimas.
Ir šioje vietoje ką mes turime suvokti? Tai yra labai trapus procesas. Ir tai, kas mums atrodo objektyviai, kartais daug paprasčiau ar lengviau, kodėl gi neturėtume pasitikslinti dar kartą, kodėl neturėtume dar kartą paklausti? Tam tikra prasme tai yra panašu daug labiau į tardymo procesą. Tai ir taip sutraumuotas, išgąsdintas, nuskriaustas vaikas neretai palūžta. Ir mes turime vieną iš problemų, apie ką sako nevyriausybininkai, dirbantys toje srityje, kad tokį procesą išgyventi iki galo vaikui yra labai sunku. Tai mes turėtume jį palengvinti. Ir todėl mes siūlome numatyti, kad kartoti apklausą, papildomai apklausti vaiką turėtų būti galima, tik jeigu paaiškėja naujos aplinkybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas – gerbiamas L. Savickas ir tada aš… Nėra L. Savicko, tada gerbiamas A. Nekrošius užduos klausimą, o aš skelbiu, kad toliau pirmininkaus gerbiamas vicepirmininkas V. Mitalas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas bus nesusijęs su jūsų pristatomu teisės aktu. Mano klausimas bus: kur jūs buvote prieš keletą minučių, kai balsavome dėl nutarimo? Nes jūs nebalsavote, nors salėje buvote?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nepaisant to, kad klausimas nesusijęs, mielai galiu atsakyti. Iš tikrųjų atrodo, kad šiandien mūsų darbotvarkė labai prastai atitinka iš anksto numatytus laikus ir tikrai neatitinka situacijos. Kita vertus, aišku, kad šiandieninė situacija yra labai įtempta ir visiems mums kelianti gana daug streso. Labai nuvilia, kad toje dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad mes negauname visos informacijos, vis tiek procesas yra ganėtinai nuviliantis. Man, aišku, gaila, kad sužinoti atsakymus būtų sudėtinga.
Nepaisant to, kad aš esu išsakiusi ne vieną kartą, taip pat ir viešai, kad, mano manymu, ši laikinoji komisija turėtų rimtų iššūkių dirbti, nes medžiaga, su kuria reikėtų susipažinti, mano vertinimu, greičiausiai būtų priskirta ikiteisminio tyrimo medžiagai, o kadangi nesame ikiteisminį tyrimą atliekantis subjektas, vargu ar mes galėtume prieiti prie tų duomenų. Išklausiusi šiandieninius pasisakymus, manau, kad galbūt ir būtų buvusi prasmė turėti tokią komisiją, bet tuo metu šias kelias minutes aš nebuvau salėje, negalėjau išreikšti savo nuomonės balsuodama, bet tikiuosi, kad galbūt mano atsakymas leidžia jums jaustis ramiau.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, kai jūs dabar kalbate iš tribūnos, labai svarbu, kad jūsų žodžiais patikėtų ne tik Seimo nariai, kurie balsuos, bet ir gyventojai, jūsų nuoširdumu ir tuo, ką jūs norite padaryti. Bet kaip jūs taip elgiatės kaip chameleonė? Kai reikia balsuoti už laisvę narkotikams, jūs balsuojate už laisvę narkotikams, nors žinote, kad žmonės nusikaltimus dažnai padaro būtent apsvaigę nuo narkotikų. Kai reikia balsuoti už komisiją, jūs dingstate iš salės, po minutės atsirandate. Kaip jumis patikėti, kad jūs nuoširdžiai darote tai, ką dabar šnekate?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad į šį nuostabiai puikiai iliustruojantį populizmą politikoje klausimą galiu sau leisti atsakyti tiesiai: nežinau, ar jumis, gerbiamas Valiau Ąžuolai, tiki žmonės, kurie bent kiek domisi mokslu, kurie turi sąžinę ir kurie prisimena jūsų fantastišką antivakserinę veiklą. Tad leidžiu sau pasakyti, kad mes galime tiesiog abu vienas kitu netikėti. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų jūs paminėjote vieną tokį svarbų aspektą: jeigu apklausoje dalyvauja vieną kartą vienas psichologas, po to dar atsiranda papildomų klausimų, jau dalyvauja kitas psichologas. Kaip jums atrodo, ar tai tikrai netraumuos vaiko, nes iš tikrųjų gali būti visai kitaip apsukti klausimai, gali vėl pakartotinai klausti papildomos informacijos ir tą vaiką iš tikrųjų labai sutraumuoti, o vaikas gali pasimesti, nes psichologų bendravimas, priėjimas yra visiškai skirtingas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui. Dėkui, kolege. Labai svarbus klausimas. Dėl to vienas iš dalykų, ką mes pabrėžiame, kad būtent tas pats asmuo turėtų apklausti vaiką ir net tada, kai yra daromos pertraukos. Ir tuo metu, jeigu yra paaiškėjusių naujų aplinkybių ir reikia iš naujo apklausti vaiką, vis tiek pageidautina, kad tai būtų tas pats asmuo.
Vėlgi, kaip prieš tai kalbėjome apie kitus mūsų ir jūsų frakcijos teiktus projektus, aš manau, kad svarstymo stadijoje tikrai galima nušlifuoti sprendimą dėl to, ar mes vis dėlto šimtu procentų fokusuojamės į vaiką ir darome tai, kad vaikui būtų geriau, ar mes paliksime tam tikras prielaidas galbūt daryti taip, kaip patogiau kitiems proceso dalyviams.
Aš esu už tai, kad tas pats žmogus apklausinėtų ir tik nesant galimybės, tai yra visko gyvenime nutinka, žmogus išeina iš darbo, ligos ir visi kiti dalykai, tik kai dėl tikrai labai objektyvių priežasčių negalima užtikrinti, kad tas pats asmuo tęstų apklausą, tik tada būtų pakeistas asmuo. Jūs visiškai teisi – kiekvienas žmogus savaip interpretuoja, kiekvienas žmogus turi užmegzti naują ryšį su vaiku ir kiekvienas žmogus, neturėdamas prieš tai buvusios informacijos, kitaip mato tolesnį informacijos rinkimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Labai ačiū. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Už kalbės O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Manau, tikrai reikalingas ir savalaikis projektas. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti, ar pritariate šiam projektui po pateikimo.
Balsavo 66: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.41 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2419 (pateikimo tęsinys)
Dėl 1-8 klausimo. Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą, aš matau, V. Fiodorovas pasiryžęs pristatyti pasirašiusių šį projektą vardu. Kviečiu jį pristatyti. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pastarųjų savaičių įvykiai Seimą nudažė pačiomis ryškiausiomis, bet tikrai ne pačiomis gražiausiomis spalvomis. Šiandien jaučiama įtampa, nes Seimas ypač formaliai viską dirba. V. Gapšys pristatė pradžią, tai aš pabandysiu pristatyti pabaigą šio projekto. Projekto dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių išnaudojimo bylų greitesnio svarstymo esminiai pasiūlymai yra (matyt, tie, kurie skaitėte, matėte), kad ikiteisminis tyrimas truktų iki 3 mėnesių, bet paliekama, žinoma, prokurorui galimybė, jeigu reikia, gauti tokią galimybę šiek tiek ilgiau tą daryti. Jeigu teismui byla perduota, teismas pradėtų svarstyti bylą per 20 dienų, iš anksto numatytas grafikas turėtų būti sudarytas. Jeigu tas grafikas yra sudarytas, tarp posėdžių būtų daromos ne ilgesnės kaip 14 dienų pertraukos.
Buvo atėjusi į mūsų frakciją prokurorė, pateikė statistiką. Akivaizdu, kad problema yra gana didelė, net ne gana, o didelė problema, klausimas yra ypač jautrus, todėl teismas tokias bylas turėtų kaip įmanoma greičiau svarstyti. Ačiū už galimybę pristatyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų L. Savickas, jo salėje nematau. Tada klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūsų intencijos, kad kuo greičiau tokios bylos būtų nagrinėjamos, tikrai sveikintinos ir palaikytinos. Kiek aš suprantu, tokį siekį visada turi ir prokurorai, supranta, kaip svarbu tai padaryti. Bet kai jūs uždedate konkrečius terminus, ar negali vis dėlto čia atsirasti lazda kitu galu? Na, sakykime, suserga kažkoks proceso dalyvis, o jūs reikalaujate konkretaus, o kas tada? Jeigu trūksta psichologų, kurie galėtų dalyvauti apklausiant vaiką, tai vėl su tais terminais gali visaip būti. Ar nemanote, kad kaip nors be to konkretumo tą siekį kuo trumpesnio nagrinėjimo būtų galima įtvirtinti, gal būtų galima paieškoti sprendimo ta linkme?
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų terminas reikalingas tam, kad būtų įpareigojimas judinti visus procesus greičiau. Bet esant tinkamai motyvacijai, esant tinkamoms priežastims, bet kokiu atveju teismas gali nuspręsti tai padaryti. Bet kokiu atveju viskas lieka teismo rankose. Įstatymas nepaliktų galimybės prokurorui ir kitiems proceso dalyviams šitą procesą ilginti, bet kuriuo atveju teismas galutinį sprendimą priimtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Norinčių kalbėti nei už, nei prieš nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl šio projekto pateikimo.
Balsavo 62: už – 45, prieš nebuvo, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.45 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2405, Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2404 (pateikimas)
Paskutiniai šiandien yra Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įstatymų projektų pakeitimai. Kviečiu V. Baką į tribūną pristatyti darbotvarkės 1-10.1, 1-10.2 klausimus.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tai yra labai paprastos pataisos, bet jos susijusios taip pat su nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų apsauga. Jų pagrindinė mintis yra ta, kad siūlome įpareigoti Kalėjimų departamentą informuoti nukentėjusiuosius tais atvejais, kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos trumpam laikui. Šiuo metu galiojančios nuostatos įpareigoja informuoti, kada asmuo, pavyzdžiui, pabėga arba apskritai išleidžiamas į laisvę, bet tuo metu, kai nuteistasis išleidžiamas trumpam, pavyzdžiui, į laidotuves ar siekiant, kad pasitaisytų ir panašiai, tokiu atveju nukentėjusieji informacijos negauna.
Iš tiesų, kaip atsimenate, mes čia turėjome tokį atvejį prieš, atrodo, kelis mėnesius, kai nuteistasis, laikinai paleistas į laisvę, apsilankė pas nusikalstamos veikos aukas ir kilo didžiulis susirūpinimas. Čia yra spraga, mes ją aptarėme su Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Mūsų frakcija parengė projektus ir siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Savickas. Jis vis dėlto neklausia. Tada klausia B. Matelis. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti. Teisingas jūsų projektas, viskas yra gerai. Manyčiau, kad reikėtų jį paremti. Bet ką jūs galvojate, kad gali atsirasti tokių nuteistųjų, kurie išėję iš laisvės atėmimo vietos, laikinai paleisti, eis keršyti liudytojams, dėl kurių liudijimų jie atsidūrė ten? Ką jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip tuos žmones apsaugoti, nes iš principo tai yra tas pats keršto motyvas, lygiai panašus ir nukentėjusiems, ir liudytojams labai svarbiems.
V. BAKAS (DFVL). Labai teisingas klausimas. Šiaip paprastai tas laikino paleidimo institutas yra skiriamas tam, kad žmogus, kuris linkęs pasitaisyti, taip pat atsižvelgiama į jo elgesį įkalinimo įstaigoje, jis yra laikinai ten, nuo 2 iki 10 parų, paleidžiamas namo.
Kitas atvejis – tada, kai, pavyzdžiui, yra svarbios priežastys. Be abejo, tokiu atveju, kaip rodo praktika, gali atsirasti žmonių, kurie gali daryti poveikį proceso dalyviams, bet atsisakyti apskritai šito instituto mes negalime. Žiūrint į Skandinavijos šalis, jį reikėtų Lietuvoje gerokai plėsti, nes tai turi įtakos žmonių resocializacijai. Taip, jūsų problema yra, klausimas iškeltas įdomus. Aš manau, svarstydami komitetuose mes galime apie tai pasitarti su Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos atstovais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nematau. Ačiū jums už pristatymą.
Už kalbėti norėjo E. Dobrowolska, jos salėje nematau. Už kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pabūsiu, matyt, tuo balsu vietoje ministrės, nes išties projektas yra labai aktualus. Mes per paskutinius metus be galo išplėtėme laikino paleidimo institutą ir tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, kad gana nemažai žmonių turi galimybę laikinai išeiti į laisvę. Natūralu, kad kyla klausimas, ar nereikėtų apsaugoti tų asmenų, kurie yra aukos.
Bet išties man labai patiko kolegos klausimas dėl liudytojo apsaugos. Manau, mes tikrai komitete turėsime galimybę užsisakyti kitų Europos valstybių patirčių analizę, nes Lietuvoje iš esmės tas klausimas nebuvo keltas, nors iš tiesų jis yra labai logiškas, labai vietoje ir laiku. Tikrai siūlau palaikyti projektą, o paskui galima tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui, daugiau nėra norinčių pasisakyti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam projektų paketui po pateikimo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas dėl abiejų projektų – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti kovo 28 dieną, pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinė mūsų posėdžio dalis yra Seimo narių pareiškimai. Pirmasis – D. Kepenis. Kviečiu į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mes su jumis šiandien sprendžiame patį didžiausią nusikaltimą galimai padariusio Seimo nario veiksmą. Per visą Lietuvos istoriją dar nebuvo tokio atvejo, kad Seimas svarstytų tokio masto galimai nusikaltėlį, kuriam gresia kalėjimas iki 13 metų. Bet, kaip matote, ne visiems rūpi, kad mūsų vaikai būtų apginti. Čia yra ne Seimo nario problema. Yra tūkstančiai vaikų, kaip šiandien girdėjome, kurie kasmet patiria seksualinius nusikaltimus, prievartavimą, tvirkinimą. Ir mes šiandien apie tai kalbėti neturėjome laiko.
Mes šiandien kalbėjome: kas gi nutekino? Visiems aišku, kad nutekino, visiems aišku, kad paaukojo savo narį, kad baigtųsi kalbos. Mes šventai tikime, kad prokuratūra, teisingumas suras atsakymą ir kaltieji bus nubausti. Ko gero, pirmą kartą Lietuvos istorijoje po Garliavos įvykių mes turime tikimybę, kad teisingumas Lietuvoje tikrai yra įmanomas. Aš turėjau daug klausimų. Tiek buvusiam „Mėslitos“ direktoriui Kristijonui, nors atsakymas čia visiems aiškus, tik klausimas, kiek ir kas jį pasamdė, kad vietoj tiesos Lietuvai kištų mėsos. Aš irgi manau, kad visiems rūpėjo klausimas, kaip čia atsitiko, kad konservatorius L. Slušnys vienas pirmųjų paskelbė, kad tokie nusikaltimai sunkiai išaiškinami, kad ir šį kartą turbūt nelabai kas čia paaiškės. Visi supratome, kodėl taip yra.
S. Šedbarui taip pat buvo galima užduoti klausimą, kodėl jis buvo toks aktyvus, teikdamas įstatymo pataisas, kad šalies vadovai patys pirmieji visada gautų informaciją apie tokius ir panašius įvykius. Dabar paaiškėjo, kodėl taip buvo daroma.
Bet labiausiai aš norėjau paklausti mūsų kolegos S. Skvernelio. Jis čia buvo pats audringiausias šito susitikimo iniciatorius ir kažkodėl jis mažiausiai rūpinosi, kodėl gi tie žmonės, tie vaikai, kurie kenčia nuo tokių siaubingų nusikaltimų, patiria tokią žalą. Tik kas nutekino. Ko gero, jam turbūt bus labai nelengva paaiškinti žmonėms, kad jis nėra konservatorių projektas, apie kurį mes šiomis dienomis šnekame.
Labai daug girdėjome apie tai, kad štai valstiečiai išduoda savo vertybes. Valstiečiai šiandien buvo pati gausiausia frakcija, kuri balsavo vieningai. Bet mes sakėme, kad nepakanka šito, kad reikia… Mūsų žmonės buvo ligose, buvo komandiruotėse, bet pati gausiausia frakcija, kuri balsavo už. Ir mes parodėme, kad mums tai labai svarbu. Bet mums dar svarbiau, kad ne tik šis vienas klausimėlis būtų atsakytas. Mums labai svarbu, kad visi klausimai.
O S. Skverneliui dabar… Kaip tik šiandien, man atrodo, dar labiau visi klausinės: Sauliau, ar tik nebuvo taip, kad tu čia norėjai paslėpti savo galus, kurie prasidėjo Garliavoje? Iki šiol klausimai neatsakyti. Ar ne todėl tu čia buvai toks aktyvus? Ar ne todėl tu čia buvai toks aktyvus, kad „Igničio“ klausimai vis labiau kyla? Gal čia kaip tik įdomiau apie tai šnekėti? Ar ne todėl tu toks aktyvus buvai, kad mūsų Konstitucija kalbos klausimais yra pakeista? Tau reikia tuos galus dabar kažkaip į vandenį sumerkti? Ar ne todėl tu toks aktyvus, kad atmetei pasiūlymą lytinių nusikaltėlių registrą padaryti?
Tokių klausimų koks desėtkas. Jie šiandien liko neatsakyti ir dar labiau sustiprėjo, mūsų kolega. Mielas Sauliau, tikrai dabar tamstai nepavydime, nes šiandien ta audra, matote, baigėsi be rezultatų. O klausimai jums dar labiau sustiprėjo ir į juos jums dabar tikrai teks atsakyti. Sėkmės! Sudie.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu R. Šarknicką į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sunki diena mūsų valstybei, Seimui. Per 32 nepriklausomybės metus tokio atvejo Lietuva neregėjo. Ir gaila, kad tai būtent mūsų šioje šventoje vietoje.
Šiuo tarpsesijiniu laikotarpiu Lietuvos politikoje kilo didelis skandalas. Mūsų jau buvusiam kolegai Kristijonui pareikšti įtarimai galimai padarius nusikaltimus nepilnamečiams ir net mažamečiams asmenims. Buvome teisūs sakydami, kad nereikia skubėti. Ir kad iš neeilinės sesijos gausime šnipštą. Jau daug kalbėta kiekvieną dieną naujienų portaluose, žiniose, daugybės straipsnių ir reportažų pirmuose puslapiuose. Šiandien tam vėl sudavė stiprų impulsą – sušauktas neeilinis posėdis. Dėl to vakarinėse žiniose pagrindinis akcentas bus šios dienos politikų citatos. Todėl papildomai apie tai nesiplėsiu. Priešingai, į šią situaciją pažvelgsiu iš kitos, galimų aukų, pusės.
Dėl vaikų saugumo mūsų vertybės nėra supuvusios, gerbiamas Sauliau. Visoje šioje situacijoje yra ne tik įtariamasis arba tie, kurie galimai nutekino jam informaciją, bet ir aukos – vaikai. Tikrai tragiška, kad tokie dalykai vyksta ne tik Seime, bet apskritai Lietuvoje. Apie tai reikia kalbėti. Bet ar susimąstėte, kad šios temos eskalavimas, ypač jei tai daroma nenuoširdžiai, siekiant politinių dividendų artėjančiuose rinkimuose, toliau žaloja aukų, vaikų ir jų tėvų, psichologinę sveikatą. Seksualinio pobūdžio nusikaltimai palieka gilų pėdsaką aukos gyvenime. Dievaži, galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusio buvusio Seimo nario nuotraukos socialinėje erdvėje, reportažai apie jį tik dar labiau žaloja tų vaikų emocinę savijautą, nes kiekviename žingsnyje, kiekvieną minutę jie girdi jų atžvilgiu galimo smurtautojo vardą, jie mato jo veidą, veidą, kurį matė ir kurio bijojo vykstant galimam nusikaltimui, jei paaiškės, kad tokio išties būta.
Aš suprantu, kad tai yra situacija, kurią privaloma išsiaiškinti, kad tai yra neeilinis Lietuvos politikos skandalas, kokio dar nėra buvę, tačiau visų labai nuoširdžiai paprašysiu į situaciją tam tikrais momentais pasižiūrėti ne tik savanaudiškai, tačiau ir morališkai, pagalvojant, kad visoje šioje istorijoje yra ne tik įtariamasis, bet ir galimos aukos – vaikai, kuriems ir be šios temos gvildenimo yra reikalinga stipri psichologinė pagalba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G. Surplį. Jo salėje nematau. Tada kviečiu A. Gedvilą. Jis nenori kalbėti. V. Ąžuolas galbūt turi norą? Matau, kad turi norą perskaityti pareiškimą. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiandien žmonėms kyla pagrindinis klausimas: ar Lietuva yra teisinė valstybė, ar ne, ar čia įstatymai galioja tik kai kuriems, ar visiems, ar galima jų nesilaikyti ir už tai nesulaukti atpildo? Bet žiūrint į visą šią situaciją matyti, kad įstatymai galioja ne visiems, o tik kai kuriems. Netgi žiūrint į Seimo darbą, kuris yra kaip pavyzdys, taip sakant, tautai, kaip tautos išrinktieji dirba. Seimo statutas. Seimo Pirmininkė, kai nori prastumti laisvę narkotikams, pažeidinėja Statutą ir nemato vargo. Po to Etikos ir procedūrų komisija aiškinasi, teks grąžinti procedūras atgal, bet čia, pasirodo, jokių problemų. Bet kai ateina klausimas Seimo Pirmininkei atsakyti į klausimus Seimo narių, kurie nori iš karto iš salės paklausti, tai Seimo Pirmininkė ginasi Statuto normomis ir už jų slepiasi. Na, žinoma, kaip norėsi, taip išversi. Bet kitas klausimas, kodėl vieniems Seimo nariams galimai yra nutekinama informacija, sudaromos galimybės, duodamos netgi trys dienos sunaikinti įrodymus ar įkalčius būnant užsienyje, o kitiems Seimo nariams yra užlaužiamos rankos, atimami telefonai, kompiuteriai, renkama medžiaga vien dėl to, kad vienas iš valdančiųjų, o vienas iš opozicijos? Valdantiesiems vienaip galioja visa teisinė praktika, o opozicijos Seimo nariui galioja kitaip. Deja, mes tokioje valstybėje gyvename.
Tada reikia pažiūrėti, o kaip elgiasi valdantieji konservatoriai su teisėsaugos institucijomis, kurios yra atsakingos už nusikaltimų ištyrimą, už teisingumo įvykdymą? Prokuratūra. Prokuratūra, žinome, nuolat, kai tik svarstomas biudžetas, yra smaugiama su biudžetu, kad negautų reikiamo finansavimo ir negalėtų vykdyti gerai ir visas savo funkcijas. Prokurorė ne kartą yra pasakiusi, kad išeina geriausi specialistai dėl finansavimo trūkumo. Bet, žinoma, kai tu žinai, kad įvairius nusikaltimus atlieki, tau stipri teisėsauga nereikalinga.
Teismų sistema. Teismų sistemai taip pat bado dieta, pabandykite kaip nors išgyventi. Kai ateina teismai ir sako, kad mes greitai neturėsime paštui kuo sumokėti už dokumentų siuntimą, tai iš tikrųjų yra tarsi finansavimo dugnas pasiektas. Bet netgi nusileidus į tą žemutinę grandį – policiją… Teko dalyvauti policijos ataskaitoje, policija pristato metų darbus, kaip pavyksta darbus dirbti, nusikaltėlius gaudyti, žinoma, jiems reikia padėkoti už jų darbą, už bendruomeniškumą, už tą saugumo jausmo žmonėms suteikimą, kad nusikaltimai bus išaiškinami, bet įsigilinus giliau – valdantieji tyčiojasi net iš policijos. Akmenėje trūksta 15 policininkų, ir sužinai, kad ministrė draudžia policininkams apmokėti viršvalandžius. Ar jūs galite įsivaizduoti? Lietuvoje tokia situacija. Leidžia apmokėti už 10 viršvalandžių per mėnesį, o jeigu išdirbai daugiau, turi dirbti nemokamai. Darbo kodeksas aiškiai sako – už viršvalandžius turi būti apmokama. Žinoma, kas atsitinka: dalis policininkų išeina iš darbo, o kiti policininkai net nenori ateiti į tokį darbą. Ir visada paklausus vadovų, kur tie pinigai, finansavimas tai skirtas visiems policijos etatams, tai kur dingsta tų 15 etatų iš Akmenės finansavimas? Pasirodo, jis nuskęsta kažkur centre. O kadangi už viršvalandžius nereikia apmokėti, tegul tie policininkai dirba virškrūvius, bet situacija yra tokia.
Dabar iš karto matosi atsakymas, kam reikalingas centralizavimas, pavyzdžiui, policijos? Jis tam ir reikalingas, kad pinigai liktų centre, o tiems žmonėms, kuriems reikia ginti, saugoti, padėti, dirbti rajonuose, tų pinigų nebūtų. Centras gyvens gerai, o dirbti regionuose nebus kam. Na ir tada atsiranda auksinių minčių ir idėjų ministrės, Vidaus reikalų ministerijos vadovų, tai gal reikėtų čia kokių nors savanorių ieškoti, gal dar kažko, gal kažkas kažką padarys nemokamai. Bet, žinoma, mieli žmonės, jūs mokėkite kuo daugiau mokesčių. Dar išgirstame žinių, kad tie mokesčiai bus didinami smulkiajam verslui, o „Maxima“ gali nemokėti mokesčių ir gauti nuolaidą ar kokią nors išlygą, ar akciją. Štai ir yra šios valdžios padaryti lygūs ir lygesni. Kaip sakoma, nieko nepadarysite, kaip premjerė sakė, palaukite dar dvejus metus, išsirinksite kitus.
PIRMININKAS. Kviečiu D. Gaižauską į tribūną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos žmonės, išties šiandien opozicija gavo labai skaudžią pamoką būtent dėl to, kad buvo nevieninga. Gaila, kai kurie kolegos, nors ir turintys didelę patirtį (kalbu apie S. Skvernelį ir A. Širinskienę), paskubėjo, nepaklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos įspėjimų arba perspėjimų – neskubėkime, gali būti padaryta klaidų. Sušaukė aplaidžiai, galima sakyti, neeilinę sesiją neįsitikinę, kiek gali dalyvauti Seimo narių, kiek yra komandiruotėse, kiek serga. Nepadarė visko, ką ir mes buvome sakę, įtikinti galbūt net iš valdančiųjų kelis, kurie dar turi sąžinę, kad vis dėlto balsuotų už specialiosios tyrimų komisijos sudarymą. Dabar tiek Saulius, tiek Agnė tapo galimos pedofilijos slėpimo bendrininkais. Ir mes viso to buvome liudininkais! Aš manau, jie pasiaiškins, nes jie privalo tai daryti, nes viešai kaltino savo kolegas, vieną didžiausių opozicijos frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, neva mes bandome nuslėpti ar kažką maišyti, bet dabar patys padarė klaidą, dėl kurios mes visi gailimės, nes tai buvo vienintelė galimybė išsiaiškinti tiesą.
Tačiau mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, nenuleidžiame rankų ir oficialiai pareiškiame, kad ieškosime galimybių, kaip specialiosios tyrimų komisijos sudarymą pakartoti. Tikrai yra faktinių aplinkybių ir būdų tai padaryti. Neskubėsime. Kaip ir kartoju, kiekvieną faktą vertinsime, konsultuosimės su teisininkais ir pasijungsime šį kartą į pagalbą žiniasklaidą. Kiekvieną veiksmą viešinsime, vertinsime ikiteisminio tyrimo aplinkybes, Kriminalinės žvalgybos, Valstybės tarnybos paslapčių įstatymų aplinkybes, kad jomis vėliau negalėtų pasinaudoti valdantieji ir vėl sužlugdyti specialiosios tyrimų komisijos sudarymo. Bandysime sutelkti ir suvienyti visą opoziciją, kad nebūtų pakartota klaida.
Todėl noriu informuoti visus, ypač Lietuvos žmones – šis galimos pedofilijos atvejis, paaiškėjęs Konservatorių partijos gretose, ir kritusi dėmė visam Seimui privalo būti ištaisyta, o tai gali būti padaryta tik specialiosios tyrimų komisijos metu. Todėl padarysime viską, kad vis dėlto specialioji tyrimų komisija būtų sušaukta, ir tai greičiausiai darysime nuo kovo 10 dienos, kai vėl rinksimės į pavasario sesiją. Toks trumpas pranešimas.
Dar kartą kartoju, gerbiama Agne Širinskiene ir Sauliau, neskubėkite, niekur jūs pirmi nenubėgsite. Matote, kokią klaidą padarėte, ir mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nepaklausėte. Tikiuosi viešo atsiprašymo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Po tokių pareiškimų gali būti ir sunku susivienyti.
Kviečiu E. Gentvilą. Nėra jo. Tada V. Valkiūną pabaigti mūsų pareiškimų darbotvarkės punktą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami broliai ir seserys, nenoriu baigti liūdna gaida šiandien, kas Lietuvoje vyksta, kas Seime. Noriu pakviesti visus aplankyti Biržus, užprogramuoti tą programą sau ne blogio kūrimo, bet gėrio, pakeliauti po Biržų kraštą ir alaus keliu, ir kitais keliais, gauti malonumą, o ne eiti nusikaltimo keliais. Biržai yra ta jėga, kuri jums irgi suteiks daug jėgų, todėl, broliai ir seserys, Biržai atsinaujina, bus dar įdomesni ir gražesni vasarą, todėl praleiskite Biržų krašte vasarą ir jums labai gerai seksis. Sėkmės visiems ir lauksime Biržuose. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po šio pareiškimo belieka sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Skelbiu, kad posėdis ir Seimo sesija baigta. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.