AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 IR 240 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1187 9 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

 

 2023 m. birželio 1 d. turi įsigalioti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1187 9 straipsnis, kuriuo pakeičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio pavadinimas ir pripažįstama netekusia galios šio straipsnio 8 dalis.

Tokiu būdu nuo 2023 m. birželio 1 d. bus panaikinta mokesčiais neapmokestinamų kompensacijų mokėjimo galimybė darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Kitaip tariant, kompensacijos galės būti mokamos, tačiau jos bus laikomos darbo užmokesčio dalimi ir apmokestinamos visais darbo mokesčiais (GPM, VSD, PSD).

Taip siekiama kovoti su darbdaviais, kurie piktnaudžiauja minėtomis kompensacijomis, t.y. kurie faktiškai moka darbo užmokestį, tačiau jį įvardina kaip kompensacijas, tokiu būdu išvengia mokesčių mokėjimo. Pirmu etapu kompensacijų dydis buvo sumažintas iki 30 procentų, o antru etapu - nuo 2023 m. birželio 1 d. - šios kompensacijos visiškai panaikinamos.

Nekvestionuojant fakto, kad atskiri darbdaviai piktnaudžiauja kompensacijomis, tačiau pasirinktas kovos su pažeidėjais metodas yra netinkamas. Užuot individualia tvarka kovojant su pažeidėjais, buvo pasirinktas lengviausias, tačiau ydingas metodas - visiškai panaikinti minėtas kompensacijas. Todėl nors pavieniai pažeidėjai neteks galimybės toliau piktnaudžiauti, tačiau visi kiti darbdaviai praras paskatą mokėti tokias kompensacijas.

Šios kompensacijos buvo mokamos visose ūkio šakose, tačiau daugiausiai statybos ir transporto sektoriuose.

Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys yra palikti darbdaviams paskatą mokėti kompensacijas, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui    

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

 

Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra LR Seimo narys Jonas Varkalys

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

 

     Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio redakcija numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

 

Siūloma palikti galioti šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio redakciją.

Laukiamas teigiamas rezultatas - tai didesnė paskata darbdaviams mokėti minėtas kompensacijas, kadangi jos nepamokestinamos darbo mokesčiais.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

 

Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Valstybės institucijos turės individualia tvarka bausti pažeidėjus, kurie slepia darbo užmokestį - tokiu principu valstybės institucijos veikė iki šiol, todėl jokių naujų teisinių procedūrų neatsiranda. Valstybės institucijoms išliks aktualus priemonių kovojant su pažeidėjais efektyvinimo klausimas.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

 

Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, kadangi siūloma palikti galioti esamą reguliavimą.

Darbo užmokesčio slėpimo prevencija ir kovos su pažeidėjais sėkmė priklausys nuo valstybės institucijų darbo efektyvumo, kaip ir buvo iki šiol

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

 

Įstatymo projektas skatins darbdavius mokėti minėtas kompensacijas. Finansinių veiksmų įvairovė suteikia darbo santykiams lankstumo, o tai visuomet palankiai atsiliepia verslui.

 

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

 

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

 

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

 

Priėmus įstatymo projektą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės

 

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

 

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra.

 

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

 

  Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.

 

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

 

  Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi.     

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

 

Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

 

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

 

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

 

 Nėra

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

 

Nėra    

 

 

 

 

 

Teikia                                 

Seimo nariai:                                                                                 

 

Jonas Varkalys

Ričardas Juška

Juozas Baublys

Viktoras Pranckietis

Algirdas Butkevičius

Aušrinė Norkienė