LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VIDAUS AUDITO TARNYBOS PASKYRIMO“

PROJEKTO Nr. XIVP-2338

2023-04-26 Nr. 112- P- 15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė, biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022 12 20				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Teikiamo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka, o tokios formuluotės (gana retas ir nevienodas) vartojimas kai kuriuose teisės aktuose neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jos turinį bei užtikrinti vienodą jos taikymą. Lingvistinė tokios formuluotės analizė leidžia teigti, kad turimos omenyje būtent tos institucijos, kurios teikia savo metinę ataskaitą Seimui, t. y. už savo veiklą atsiskaito Seimui. Tačiau pažymėtina, kad yra valstybės institucijų, kurios savo metinės veiklos ataskaitas teikia ir Seimui, ir kitai valstybės valdžios institucijai (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos metinių ataskaitų rinkinį). Todėl tokių valstybės institucijų atžvilgiu nutarimo taikymas liktų neatskleistas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant, kad Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio vidaus administravimo įgaliojimų Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu apimtis būtų aiškiai apibrėžta, tokių valstybės institucijų sąrašas turėtų būti įtvirtintas pačiame Seimo nutarime. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad institucijų sąrašo nurodymas nutarime nepageidautinas dėl nepatogumo keisti teisės aktus, šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Naujų institucijų steigimas yra pakankamai retas, todėl šiuo atveju žymiai didesnis privalumas būtų užtikrinti aiškų ir tinkamą nutarimo taikymą, o ne jo „stabilumą“ (nekeičiant jo nuostatų įsteigus naują ar pabaigus seną instituciją). Taip pat pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto preambulėje kaip Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas nurodoma būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (projekto preambulė tikslintina vietoj žodžio „punktu“ įrašant žodį „dalimi“, kadangi minimo įstatymo 9 straipsnį sudaro dalys). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, manytina, jog projekte turėtų būti nuosekliai vartojami terminai nustatant, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta (šis pasiūlymas dėl formuluotės būtų aktualus tik tada, jeigu nebūtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo pačiame nutarime).	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022 12 20

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Teikiamo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka, o tokios formuluotės (gana retas ir nevienodas) vartojimas kai kuriuose teisės aktuose neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jos turinį bei užtikrinti vienodą jos taikymą. Lingvistinė tokios formuluotės analizė leidžia teigti, kad turimos omenyje būtent tos institucijos, kurios teikia savo metinę ataskaitą Seimui, t. y. už savo veiklą atsiskaito Seimui. Tačiau pažymėtina, kad yra valstybės institucijų, kurios savo metinės veiklos ataskaitas teikia ir Seimui, ir kitai valstybės valdžios institucijai (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos metinių ataskaitų rinkinį). Todėl tokių valstybės institucijų atžvilgiu nutarimo taikymas liktų neatskleistas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant, kad Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio vidaus administravimo įgaliojimų Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu apimtis būtų aiškiai apibrėžta, tokių valstybės institucijų sąrašas turėtų būti įtvirtintas pačiame Seimo nutarime. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad institucijų sąrašo nurodymas nutarime nepageidautinas dėl nepatogumo keisti teisės aktus, šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Naujų institucijų steigimas yra pakankamai retas, todėl šiuo atveju žymiai didesnis privalumas būtų užtikrinti aiškų ir tinkamą nutarimo taikymą, o ne jo „stabilumą“ (nekeičiant jo nuostatų įsteigus naują ar pabaigus seną instituciją).

Taip pat pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto preambulėje kaip Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas nurodoma būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (projekto preambulė tikslintina vietoj žodžio „punktu“ įrašant žodį „dalimi“, kadangi minimo įstatymo 9 straipsnį sudaro dalys). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, manytina, jog projekte turėtų būti nuosekliai vartojami terminai nustatant, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta (šis pasiūlymas dėl formuluotės būtų aktualus tik tada, jeigu nebūtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo pačiame nutarime).

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2023 04 20				Lygių galimybių kontrolieriaus Tarnyboje (toliau – Tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2023 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo Nr. 112-P-10 išrašas. Posėdyje 6 klausimu svarstytas „Pasirengimas svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338 (toliau – Projektas). Nutarta prašyti išvadų šių ekspertų: Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Tarnyba, susipažinusi su Projektu, teikia savo išvadą. Projekto 1 straipsnyje numatyta „paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta“. Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir jo vidaus auditui atlikti nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, tačiau dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, „tuo atveju kai Seimui atskaitingoje institucijoje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, Seimas šios institucijos vidaus auditui atlikti paskiria kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybą. Nepaskyrus kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos atskaitingų institucijų vidaus auditui atlikti, nesudaromos galimybės vidaus auditus atlikti visame viešajame sektoriuje, neužtikrinama Seimo, kaip šių institucijų steigėjo, viena iš siekiamybių, t. y. efektyviai veikianti vidaus kontrolės ir vidaus audito sistema atskaitingose institucijose, taip pat Seimui nesudaroma galimybių gauti nepriklausomą ir objektyvią informaciją apie jam atskaitingos institucijos valdymą, veiklą, vidaus kontrolę, tinkamai ir laiku reaguoti į atskaitingoje institucijoje kylančias problemas ir priimti atitinkamus sprendimus.“ Tarnyba sutinka, jog siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytus tikslus, būtina įgyvendinti Įstatyme įtvirtintą teisę ir pareigą atlikti Tarnybos vidaus auditą, remiantis gerosiomis praktikomis, ne rečiau kaip kas trejus metus. Vis dėlto Tarnybos nuomone, toks vidaus audito būdo parinkimas, koks yra šiuo metu numatomas Projekto 1 straipsnyje, t . y. paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, neatitinka Tarnybos, kaip ombuds lygybės institucijos, nepriklausomumo ir nešališkumo standartų. Tarnybą atkreipia dėmesį į Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį – t. y., kai dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Būtent ši išimtis, atsižvelgiant į Tarnybos specifines funkcijas bei būtinybę užtikrinti ombuds institucijos nepriklausomumą, ir turėtų būti taikoma, atliekant Tarnybos vidaus auditą. Akivaizdu, jog dėl Tarnybos dydžio (Tarnyboje šiuo metu dirba 18 žmonių, įskaitant lygių galimybių kontrolierę), Tarnybos viduje steigti vidaus audito tarnybą yra neefektyvu. Tuo pačiu yra būtina užtikrinti tarnybos veiklos nepriklausomumą, kaip tai įpareigoja institucijos pobūdis, įgyvendinamos funkcijos bei nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti standartai lygybės institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, jog Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Taigi nešališkumo ir nepriklausomumo principai yra esminiai, kuriais grindžiama lygių galimybių kontrolieriaus veikla, ir tik šių principų užtikrinimas tarnybos veikloje gali užtikrinti efektyvų, pažangų bei realų Tarnybos darbą. Atkreiptinas dėmesys, jog dar 2018 metais Europos Komisija priėmė rekomendaciją 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų. Šios rekomendacijos 1.2 straipsnyje įtvirtintas vienas iš būtinų standartų lygybės institucijoms, joms vykdant savo funkcijas – „nepriklausomumas ir veiksmingumas“. Šiuo metu ES lygmeniu yra svarstomas Pasiūlymas dėl TARYBOS DIREKTYVOS dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria panaikinami Direktyvos 2000/43/EB 13 straipsnis ir Direktyvos 2004/113/EB 12 straipsnis bei Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria panaikinami Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnis ir Direktyvos 2010/41/ES 11 straipsnis (toliau – Direktyvų pasiūlymai). Direktyvų pasiūlymuose bus įtvirtinti privalomi standartai valstybėms narėms, kuriais turės būti garantuotas bei užtikrintas lygybės institucijų nepriklausomumas. Direktyvų pasiūlymų 3 straipsnio „Nepriklausomumas“ 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės narės imasi priemonių užtikrinti lygybės institucijų nepriklausomumą nuo išorinės įtakos, lygybės institucijoms vykdant savo funkcijas, įskaitant klausimus dėl vidinės struktūros, atskaitomybės, biudžeto, personalo, organizacinius klausimus. Taigi ES lygmeniu yra siekiama nedviprasmiškai įtvirtinti lygybės institucijų nepriklausomumą, tiek skirstant institucijų biudžetą, tiek formuojant personalą, tiek atsiskaitant už savo veiklą. Manytina, jog tam tikrais atvejais, Seimo valdybai paskiriant Tarnybos vidaus auditą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, gali kilti klausimų dėl Tarnybos, kaip lygybės institucijos, nepriklausomumo nuo išorinės įtakos užtikrinimo, galimybės savarankiškai spręsti dėl atskaitomybės (įskaitant vidaus auditą). Todėl tikslingiausia šiuo atveju taikyti Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį, kai viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 metais Tarnyba viešųjų pirkimų būdu pasitelkė išorės ekspertus vidaus auditui atlikti. Papildomai akcentuotina, jog nepriklausomam vidaus auditui atlikti ne rečiau kaip kas trejus metus, pasitelkiant išorės ekspertus viešųjų pirkimų būdu, Tarnybai būtina skirti atitinkamu periodiškumu (kas trejus metus) tikslinį finansavimą.	Pritarti
2.	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2023 04 20				Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto Nr. XIVP -2338 (lydintysis projektas), taip pat dėl su minėtu projektu susijusių Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX -1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IV P-2339 (pagrindinis projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto ..Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. 1-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XIVP-2340. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad projektai parengti Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui identifikavus praktikoje kylančias problemas dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose: 1) nėra realizuota Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju kai Seimui atskaitingoje institucijoje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Seimas šios institucijos vidaus auditui atlikti paskiria kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybą; 2) institucijos, pagal Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį galinčios (turinčios) įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, tik pavieniais atvejais naudojosi galimybe įsigyti audito paslaugas iš rinkos. Projektų aiškinamajame rašte, tai lėmė dvi priežastys: itin mažas bendras pareigybių skaičius kai kuriose institucijose (2 -3 pareigybės) ir neapspręsti finansavimo klausimai (atsižvelgiant į Seimui atskaitingoms institucijoms 2021 ir 2022 m. skirtus valstybės biudžeto asignavimus, matyti, kad kai kurio s nepakako lėšų vidaus audito paslaugom s įsigyti). Projektų rengėjai pažymi, kad „neskyrus papildomo finansavimo ar nepakakus jau skirtojo, institucijos nebus suinteresuotos ir (ar) neturės realių galimybių įsigyti tokių paslaugų, kas gali lemti, jog vidaus auditas jose dar ilgą laiką nebus atlikta“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria, jog būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito priemonėmis, kurios yra būtinos veiksmingai ir tinkamai valdyti su įstaigos veikla susijusias rizikas bei siekti geriausių veiklos rezultatų. Kartu pažymėtina, kad formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą Vyriausybėje ir svarstant Seimo komitetuose valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą prašė skirti lėšų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 punkto įgyvendinimui (tik 2022 m. įstaigai skirti tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai vidaus audito paslaugoms įsigyti ir buvo atliktas vidaus auditas). Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi netoleruotina pastarųjų metų patirtimi dėl įstaigai skiriam ų valstybės biudžeto asignavimų, kurie nebuvo pakankami įstaigos išlaikymui, įstatymuose nustatytų, bet nefinansuojamų prievolių (pavyzdžiui, atlikti vidaus auditą) vykdymui, kurie negalėjo užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriui būtų sudarytos prielaidos savarankiškai pasirinkti veiklos kryptis bei apimtis ir, tokiu būdu, ribojo Įstaigos ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip valstybės pareigūno, nepriklausomumą. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria iniciatyvai sistemiškai spręsti vidaus audito įgyvendinimo Seimui atskaitingose institucijose klausimus (pavyzdžiui, užtikrinant ir garantuojant atskaitingoms nepriklausomoms institucijoms reikalingų valstybės biudžeto asignavimų skyrimą šiam tikslui), tačiau negali pritarti teisės aktų projektuose siūlomiems būdams iš esmės teisingiems tikslams įgyvendinti, nes siūlomos priemonės riboja ombudsmeno teisinį statusą turinčių Seimui atskaitingų institucijų nepriklausomumą. Siekiant sistemiškai spręsti vidaus audito atlikim o Seimui atskaitingose įstaigose problemas negali būti be išlygų remiamasi vykdomosios valdžios įgyvendinimo praktikos analogija, nurodyta teisės aktų projektų aiškinamajame rašte, kadangi kitaip nei Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų atveju, Seimui atskaitingų institucijų santykiai su Seimu nėra grindžiami pavaldumu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir negali būti paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, nes dėl Įstaigos atliekamų funkcijų ir veiklos ypatumų turi būti užtikrintas nepriklausomumas. Įstatyme numatyta galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tenka apgailestauti, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX -1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP- 2339) ir lydinčiuosiuose teisės aktuose - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (N r. X IV P -2 3 3 8 ), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. 1-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (N r. X IV P-2340) minėtą galimybę numatančios nuostatos atsisakoma ir tuo sudaromos prielaidos paneigti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kitų ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principą. Ombudsmeno institucijų nepriklausomumo užtikrinimo prasme ypatingas dėmesys skirtinas Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. 1-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektui (Nr. X IV P-2340), kuriuo siūloma nustatyti Seimo valdybai naujas funkcijas - pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta. Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, „šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę Seimui, kaip steigėjui, kilus poreikiui turėti įrankį vidaus audito atlikimui jam atskaitingoje institucijoje, kurioje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, užtikrinti“, taip pat nurodyta ir tai, kad „ tokia praktika grindžiama jau dabar egzistuojančiais pavyzdžiais - Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą“. Projektai ir juose pateikti siūlymai keisti teisinį reguliavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su ombudsmeno institucijomis, kelia abejonių keliais aspektais. Pirma. Rengiant Projektus nebuvo atsižvelgta ir įvertinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valstybės valdžios institucijų sistema. Seimo ir Vyriausybės įsteigtų viešųjų juridinių asmenų statuso, jų pavaldumo bei atskaitingumo skirtum ai, neįvertintos Seimui atskaitingų valstybės institucijų funkcijos, įgaliojimai ir ypatumai, jų santykis ir sąveika su kitomis institucijomis. Vertinant minėtus Projektus nepriklausomų ombudsmenų institucijų teisinio statu o ir jų veiklos reguliavimo kontekste negali būti taikoma analogija su Vyriausybe ir jai pavaldžiomis įstaigomis, taip pat negali būti laikomas pavyzdžiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-12-20 išvadoje ( Nr. X IV P-2339) „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX -1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto" yra nurodytos svarbios pastabos, su sijusios su teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlomo teisinio reguliavimo vidinio prieštaringumo ir tokio reguliavimo veiksmingo įgyvendinimo problemomis. Šioje išvadoje pagrįstai ir motyvuotai teigiama, kad viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Antra . Minėtų teisės aktų projektų nuostatos kelia rimtų abejonių dėl siūlom o teisinio reguliavimo atitikties svarbiausiems ombudsmeno veiklos principams - šio pareigūno veiklos nepriklausomumui, objektyvumui, nešališkumui. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu – kaip viena iš trijų (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga) savarankiškų ir nepriklausom ų konstitucinių institucijų, kurioms pavesta žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei gynimas mūsų šalyje. Šios institucijos turi vienodai svarbius įgaliojimus savo srityje ir užima vienodą vietą valstybės institucijų sistemoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla išsiskiria tuo, kad ji skirta užtikrinti pažeidžiamiausios visuomenės grupės - vaikų - teises ir teisėtus interesus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo kitų valstybės institucijų ir atskaitingas tik Seimui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Seimo santykiai nėra grįsti pavaldumo principu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo principai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad esamas institucijos finansavimo (valstybės biudžeto asignavimų skyrimo neįvertinant įstaigos realių poreikių ) m odelis kelia rizikas vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir jo vadovaujamą įstaigą padaryti priklausomą ne tik nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, priimančios galutinį sprendimą dėl jos finansavimo (priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą), bet ir nuo vykdomosios valdžios institucijų. Tokia Seimui atskaitingų ir kitų viešųjų įstaigų finansavimo praktika, ką pripažįsta ir Projektų rengėjai savo aiškinamajame rašte, paskatino nagrinėjamų Projektų iniciatyvas ir pakeitimus, tačiau šiais Projektais nėra siekiama pašalinti priežastis (nepakankamą įstaigų finansavimą), dėl kurių daugelis įstaigų neišgali įsigyti vidaus audito paslaugų. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kuriuos žmogaus teisių gynimo instituto modelius pasirenka valstybė, ši institucija turi atitikti Jungtinių Tautų nustatytus standartus - Paryžiaus principus, priimtus 1991 metais Paryžiuje tarptautiniame žmogaus teisių gynim o institucijų seminare, bei patvirtintus 1992 metais Jungtinių Tautų Organizacijos m ogaus teisių komisijos, o 1993 metais - Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos. Paryžiaus principai ir jų įgyvendinimo vadovas bei Bendrasis komentaras Nr. 2 (2 0 0 2 ) dėl nepriklausomų žmogaus teisių institucijų vaidmens (C R C /G C /2002/2) yra vieni svarbiausių dokumentų, kuriais remiantis yra vertinamas nacionalinių žmogaus teisių gynim o institucijų atitikimas tarptautiniams standartams, nepriklausomumas ir veiklos efektyvumas. Šiame dokumente ypatingas dėmesys yra skiriamas finansavimui, kuris turėtų būti žmogaus teisių gynėjų institucijos nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios garantija, viena svarbiausių iš šios institucijos veiklos efektyvumo prielaidų. Tarptautiniu mastu pripažįstama, kad neretai šių institucijų veiklos neefektyvumo priežastimi būna finansinių išteklių trūkumas. Paryžiaus principuose bei jų įgyvendinimo vadove nurodoma, jog finansavimo kontrolė negali priklausyti nuo konkrečios vyriausybės ar politinės konjunktūros. Tiek vykdomoji, tiek įstatymų leidžiamoji valdžia turi užtikrinti šioms įstaigoms tokį finansavimą, kuris garantuotų reikiamą finansavimą visų funkcijų vykdymui, garantuotų ombudsmeno nepriklausomumą ir savarankiškumą renkantis veiklos kryptis ir prioritetus. Minėti Paryžiaus principai, nustato šių specifinių institucijų veiklos efektyvumo rodiklius, kurie nėra ir negali būti tokie, kokie taikomi vykdomosios valdžios institucijoms. Pabrėžtina, kad esamas įstaigos (taip pat kitų Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų) finansavimo modelis, taip pat siūlomi pakeitimai apriboti viešo jo juridinio asmens v a d o v o teisę pasirinkti nepriklausomus specialistus vidaus audito atlikim ui ir suteikti politikams galutinio sprendimo teisę skirti Seimui nepavaldžioje institucijoje vidaus auditą sudaro tiesiogines prielaidas daryti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tiesioginį ekonominį bei politinį (Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais) poveikį, taigi prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintiems Paryžiaus principams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatytam reguliavimui. Ne mažiau svarbus Paryžiaus principas - kontrolierių savarankiškumas, garantuojantis, kad kontrolieriui nebus darom a įtaka nei planuojant įstaigos veiklą, nei numatant strategines veiklos kryptis, nei paskirstant įstaigos biudžetą, nei organizuojant įstaigos darbą ir pan. Paminėtina, kad ir Europos Tarybos Venecijos komisijos patvirtintuose Apsaugos ir pagalbos ombudsmenų institucijoms principuose („Venecijos principuose“, 2019 m. kovo 18 d., C D L -A D (2019 )0 0 5 ) išreikštas susirūpinimas, kad „ ombudsmeno institucija kartais patiria įvairių formų išpuolius bei grėsmes. [...] teisinius veiksmus, keliančius grėsmę imunitetui, biudžeto apkarpymus ar įgaliojimų (mandato) susiaurinimą“. Įstatymas turi numatyti, kad biudžeto lėšų skyrimas ombudsmeno institucijai turi atitikti poreikį užtikrinti visišką, nepriklausomą ir veiksmingą savo pareigų ir funkcijų vykdymą. Šių principų 24 punkte nustatyta, kad valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar bet kokių kliūčių ombudsmeno institucijai ir efektyviam jo veikimui bei veiksmingai ją apsaugoti nuo tokių grėsmių. Taigi Venecijos komisija rekomenduoja valstybėms apsaugoti ombudsmeną nuo g alimos teisinės atsakomybės ar persekiojimo už žodinius ar rašytinius pareiškimus tiek einant pareigas, tiek ir jas baigus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime pažymėjo, kiekviena valstybės valdžia užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, kitaip būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m . sausio 10 d. nutarimas. Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13d. nutarimas). Trečia. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus ir vadovaudamasis teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principais, vykdo įstatymais įsteigtų Seimui atskaitingų institucijų, taip pat ir ombudsmenų institucijų, parlamentinę kontrolę. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnyje nustatyta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga pateikti Seimui praėjusių kalendorinių m etų veiklos ataskaitą. Ombudsmenų pareiga kasmet nustatytu laiku pateikti metinę veiklos ataskaitą yra nustatyta įvairiuose nacionalinės ir tarp tautinės teisės aktuose, šios pareigos apimtis ir turinys yra nurodytas autoritetingų tarptautinių institucijų išvadose dėl ombudsmenų teisinio statuso ir veiklos, kuriose nurodyti teisinio reguliavimo ir veiklos standartai bei etalonai, pagrįsti įvairių šalių ombudsmeno institucijų gerosios praktikos pavyzdžiais. Minėtų Venecijos principų 20 punkte konstatuota, kad ombudsmenas ne rečiau kaip kartą per metus turi atsiskaityti įstatymų leidžiamajai valdžiai apie ombudsmeno institucijos veiklą. Šioje ataskaitoje ombudsmenas gali informuoti įstatymų leidžiamąją valdžią apie tai, kad viešojo administravimo institucijos nesilaiko reikalavimų. Ombudsmenui suteikiami įgaliojimai paviešinti bet kurią informaciją ir klausimus, apie kuriuos, ombudsmeno nuomone, turi būti pranešta. Ombudsmeno ataskaitos turi būti paviešinamos. Valdžios institucijos turi tinkamai į jas atsižvelgti. Kita v ertus, ombudsmeno veiklos viešumo ir reguliaraus kasmetinio atsiskaitymo įstatymų leidžiamajai valdžiai principas negali būti iškreipiamas ar paneigiamas įvairiomis administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Dar kartą pabrėžtina, jog Venecijos principų 21 punkte konstatuota, kad ombudsmeno institucijai turi būti skiriam a pakankam ai nepriklausom ų biudžeto išteklių, kurie nekeltų abejonių dėl jo veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo. Įstatymuose turi būti numatyta, kad biudžeto lėšų skyrimas ombudsmeno institucijai turi būti pakankamas, kad būtų visiškai užtikrintas nepriklausomas ir veiksmingas šio pareigūno funkcijų įgyvendinimas. Su ombudsmenu turi būti konsultuojamasi ir jo turi būti prašom a pateikti ateinančių finansinių m etų biudžeto projektą. Patvirtintas institucijos biudžetas finansiniais metais negali būti mažinamas, išskyrus atvejus, kai finansavimas paprastai mažinamas ir kitoms valstybės institucijoms. Atliekant nepriklausomą ombudsmeno biudžeto finansinį auditą turi būti atsižvelgiam a tik į finansinių procedūrų teisėtum ą, o ne į prioritetų pasirinkim ą vykdant įgaliojimus. Taigi ombudsmeno viešo ir reguliaraus atskaitingumo parlamentui principas ir jo įgyvendinimo būdai, taip pat ir Seimo vykdoma šio pareigūno veiklos parlamentinė kontrolė negali būti suprantama kaip ombudsmeno institucijos tiesioginis pavaldumas Seimui ar įstatymo leidžiamosios institucijos politinei vadovybei, tuo labiau - Seimo kanceliarijos struktūriniam padaliniui, tokio padalinio vadovams ir kitiems darbuotojams. Visiškai aišku ir suprantama, kad bet kurių viešųjų asmenų finansai privalo būti naudojam i racionaliai, o įstaigų administravimo kaštai gali ir turi būti optimizuojam atsižvelgiat j vidaus audito gerąją praktiką bei stiprinant vidaus kontrolės procesus viešajam e sektoriuje, tačiau teisės aktų projektų aiškinamajam e rašte pateikti argumentai, ypač tai, kad yra nepakankamas Seimui atskaitingų institucijų finansavimas ir kartu ketinam a apriboti ombudsmeno ir kitų viešųjų juridinių asmenų vadovų galimybes savarankiškai įsivertinti, kuris vidaus audito įgyvendinimo modelis geriausiai atitinka įstaigos veiklos specifiką ir (ar) viešojo juridinio asmens struktūros ypatumus ir įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pagrindiniai ir lemiami priimant sprendimus, kurie turėtų tiesioginį poveikį ombudsmenų veiklos laisvei, savarankiškumui ir nepriklausomumui, kurie akivaizdžiai galėtų kelti abejones, ar mūsų valstybė yra pajėgi tinkamai įgyvendinti Paryžiaus bei Venecijos principus.	Pritarti
3.	Seimo kontrolierių įstaiga 2023-04-21				Susipažinome su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektu Nr. XIVP-2338 (toliau - Nutarimas) ir teikiame savo pastebėjimus. Pagal minėto Nutarimo 1 straipsnyje numatomą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atliktų vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Iš Nutarimo preambulės seka, jog Nutarimas skirtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.“ Pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį tais atvejais, kai „ dėl viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka“. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį Seimo kontrolieriai yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti valstybės ir savivaldybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklą tirianti institucija, padedanti užtikrinti iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atliekanti valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos vertinimo funkciją, siekdama apginti žmogaus teises ir laisves nuo valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivalės, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Taigi, nepriklausomumas yra pamatinis Seimo kontrolierių įstaigos (toliau - Įstaiga) konstitucinio statuso elementas. Iš to seka, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą Seimo kontrolierių įstaigai taikytina būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 dalis. Vis dėlto, kaip matyti iš Nutarimo aiškinamojo rašto 4 dalies 2 punkto, Nutarimu numatyta keisti Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, panaikinant nuostatą dėl galimybės įsigyti vidaus audito paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka tiems viešiesiems juridiniams asmenims, dėl kurių atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas. Taigi Nutarimo nuostatos yra glaudžiai susiję su Įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIVP-2339. Iš Nutarimo aiškinamojo rašto 4 dalies 2 punkto argumentacijos matyti, kad siūlomu teisniu reguliavimu galimybę vidaus audito atlikimą organizuoti šias paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka numatoma palikti tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Iš Nutarimo ir jo aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad atlikti Įstaigos vidaus auditą būtų pavesta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui. Toks siūlomas reguliavimas būtų nesuderinamas ne tik su konstituciniu Seimo kontrolierių statusu, bet ir su Įstaigos kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos mandatu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnyje. Siame kontekste pastebėtina, kad Įstaiga 2017 m. buvo akredituota nacionaline žmogaus teisių institucija (toliau - NŽTI), atitinkančia Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1993 m. Rezoliucijoje Nr. 48/134, įtvirtintus nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus, apibrėžiančius šių institucijų statusą, veiklos gaires ir pagrindinius reikalavimus (Paryžiaus principus), suteikiant jai A statusą2. Kartu Jungtinių Tautų Akreditacijos pakomitetis Lietuvai pateikė rekomendacijas, kuriomis atkreipė dėmesį į NŽTI (ombudsmeno) imuniteto (įskaitant finansinį, institucinį imunitetą bei veiklos nepriklausomumą) apsaugos svarbą. Prisiimdama įsipareigojimą įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, valstybė prisiėmė ir įsipareigojimą šį nepriklausomumą užtikrinti. 2023 m. spalio mėnesį vyks Įstaigos perakreditavimo procedūra, kurios metu bus vertinama, ar Įstaiga dar vis atitinka Paryžiaus principus. Paminėtina ir tai, kad Europos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), veikianti kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, 2019 m. kovo 15-16 d. vykusioje 118-ojoje plenarinėje sesijoje priėmė Ombudsmeno institucijos apsaugos ir rėmimo principus. Juose pažymėta, kad vienas pagrindinių ombudsmeno institucijos principų yra nepriklausomumas; valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui, taip pat kuriais būtų siekiama arba dėl kurių būtų galima sudaryti kliūčių veiksmingam ombudsmeno institucijos veikimui, turi veiksmingai ją apsaugoti nuo bet kokių tokių grėsmių (1, 24 punktai) valdžios institucijos ombudsmenui neturi duoti jokių nurodymų ir ombudsmenas neturi laikytis jokių valdžios institucijų nurodymų (14 punktas). Pavedus Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikti auditą Seimo kontrolierių įstaigoje susiklostytų situacija, kai viena iš valdžios institucijų atliktų Seimo kontrolierių įstaigos veiklos ir finansinį vertinimą ir teiktų rekomendacijas, kurių įgyvendinimo kontrolę potencialiai vykdytų Seimo kancleris ar kitas struktūrinis padalinys. Kaip minėta, tokia situacija būtų nesuderinama su ombudsmeno institucijai taikomu nepriklausomumo reikalavimu. Pastebėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriams gali būti skundžiami Seimo kanceliarijos, kurios Vidaus audito skyrius Seimo kontrolierių įstaigoje pagal numatomą teisinį reguliavimą atliktų auditą, veiksmai. Taigi tokiu atveju kiltų pagrįstos abejonės dėl galimybės šioms institucijoms savo veikloje abipusiškai laikytis labai svarbių objektyvumo ir nešališkumo principų. Taip pat pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įstaigai siekiant strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, siekiant gerinti Įstaigos veiklą ir laikantis nuostatos, kad, be kita ko, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai, pastaruoju metu Seimo kontrolierių įstaigoje vidaus auditas buvo atliktass, tam neturint tikslinio finansavimo, t. y. kitų Įstaigos veiklų sąskaita. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, siūlytina užtikrinti galimybes Įstaigoje periodiškai atlikti nepriklausomą vidaus auditą, tam periodiškai būtų skiriant tikslinius asignavimus ar sukuriant kitą mechanizmą, kuris nepažeistų Seimo kontrolierių veiklai taikomo nepriklausomumo principo.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP—2338 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštuose išdėstytus argumentus, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad Seimo nutarime turėtų būti įtvirtintas Seimui atskaitingų institucijų sąrašas.

Pritarus siūlomam Seimo nutarimo projektui ir pavedus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vidaus audito skyriui atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose bus paneigtas ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principas, nes šios institucijos nėra nei pavaldžios, nei atskaitingos Seimo kanceliarijai.

7. Balsavimo rezultatai: už - 6 , prieš - nėra , susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius

Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė