LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 38(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4098
2017-05-10 Nr. 111-P-13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A.Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos “Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio “Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ “Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda” atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-16 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė G.Belian, 2016-05-03 |
|
|
|
Paminėtina, kad Įstatymo projektas Nr. XIIP-4098 įgyvendina Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatytą vieną iš valstybės tabako kontrolės principų – valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis užtikrinti, kad dalis valstybės biudžeto lėšų, gautų iš tabako gaminių ir susijusių gaminių gamybos, importo ir prekybos, būtų skiriama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programoms rengti ir įgyvendinti. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. A.Veryga, 2016-05-04 |
|
|
|
Neabejotinai palankiai vertintinas siūlymas į Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą skirti ne tik dalį nuo surenkamo alkoholio, bet ir tabako akcizo. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-05-03 |
|
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-875 2, 16(1), 18, 22, 28, 29 34 straipsnių pakeitimu ir papildymu bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. 1-552 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4098 ir jam pritaria. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-03-22 |
|
|
|
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4098 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siūloma skirti tam tikrą procentą akcizo pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Pažymime, kad 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų nustatyti minimalūs tarifai kiekvienai produktų kategorijai. Laikydamosi minimalių tarifų ir nustatytos tvarkos, valstybės narės gali nustatyti nacionalinius tarifus. Tačiau šis Europos Sąjungos teisės aktas nenustato pajamų paskirstymo tvarkos, kurios turėtų laikytis valstybė narė, surinkusi akcizus už parduotą apdorotą tabaką. Todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų neturime. |
Pritarti |
|
|
2. |
Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-04-22 |
|
|
|
Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymo) Nr. 1-857 2, 16(1), 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr.. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.. 1-552 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XTIP-4098, atkreipia dėmesį, kad Taryba ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, ypač susiję su alkoholio vartojimu, tebėra vieni iš blogiausių Europos Sąjungoje. Taryba daug kaitų ragino ir siūlė, siekiant geresnės visuomenės sveikatos, nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės priemones bei įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskirti tris pagrindines priemonių grupes: alkoholinių gėlimų kainos didinimą, alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimą, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis. Taryba, analizuodama ir remdamasi PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, ne kartą pabrėžė ir siūlė, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą Lietuvoje, būtina didinti akcizo mokestį visoms alkoholinių gėrimų grupėms, visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, mažinti alkoholinių gėlimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, o remiantis Šiaurės šalių modeliu, visų alkoholinių gėrimų prekybą perkelti į specializuotus skyrius arba valstybės valdomas specializuotas parduotuves. Taip pat buvo siūloma padidinti minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus ir kt. Todėl Taryba, atstovaudama ir glaudžiai bendradarbiaudama su mokslo ir visuomenės sveikatos institucijomis, savivaldybių ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis sveikatinimo srityje, pritaria teikiamiems įstatymų projektams, kuriais siekiama kompleksiškai spręsti alkoholio vaitojimo mažinimo problemą, įgyvendinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-04-29 |
|
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė neturi pastabų įstatymo projektui Nr. XIIP-4098. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-05-03 |
|
|
|
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų 2016-04-06 priimtu sprendimu Nr. 111-S-5 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo I-857 2, 16-1, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4098 svarstymo parengiamųjų darbų“ pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-11 išvadai Nr. XIIP-4096 ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-03-15 išvadai Nr. XIIP-4098 bei 2016-03-22 išvadai Nr. XIIP-4096, kuriose pateiktos minėtų projektų turinio ir techninio pobūdžio pastabos, papildomų pastabų ir siūlymų neturi. Departamento nuomone, siūlomas alkoholio prekybos reglamentavimas atitinka ir įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą tikslą - <...> mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...> ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, taip pat Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (toliau – Programa), nuostatas, kurių tikslas mažinti alkoholio vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą (Programos 75.3 papunktis). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiomis siūlomomis Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto priemonėmis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir jų vartojimą, taip pat mažinti alkoholinių gėrimų reklamos sklaidą, ir riboti alkoholinių gėrimų pardavimus. Pažymėtina, kad alkoholio prieinamumo ir pardavimų mažinimas, reklamos sklaidos draudimas yra vienos iš Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamų efektyviausių alkoholio žalos mažinimo priemonių. Dėl alkoholio reklamos draudimo. 2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardintos efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. PSO surinkti duomenys apie alkoholio suvartojimą įvairiose pasaulio šalyse aiškiai įrodo, kad tose šalyse, kur įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau, nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. Europoje griežčiausi alkoholio reklamos draudimai galioja Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Esminis kiekvienos reklamos tikslas yra iššaukti psichologinę vartotojo reakciją (nustebinti, įtikinti, sustabdyti ir kt.). Reklamose alkoholis dažnai siejamas su maloniu laisvalaikio leidimu, socialiniu pripažinimu, fiziniu patrauklumu, seksualumu, humoru, jaunimo tarpe populiaria muzika, garsiais žmonėmis ir mėgstamais veikėjais, siekiant kuo greičiau supažindinti jaunimą su suaugusiųjų gyvenimu. Alkoholis reklamose vaizduojamas kaip normali ir trokštama gyvenimo dalis. Tokia komercinė informacija nėra vien tik objektyvi informacija apie alkoholį - ja siekiama suformuoti palankią nuomonę apie alkoholio vartojimą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kuo dažniau jauni žmonės susiduria su alkoholio reklama ir kuo priimtinesnė ir patrauklesnė ji jiems atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad jie vartos alkoholį tiek dabar, tiek ir ateityje. M. J. Chen ir J. W. Grube (2002) tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas, kuris palankiau žiūri į alkoholio reklamą, mano, kad alkoholio vartojimas visuomenėje yra labiau priimtinas ir kad vartojimas yra labiau paplitęs tarp bendraamžių ir suaugusiųjų, nei tie jauni žmonės, kurių požiūris į alkoholio reklamą ne toks palankus. Be to, kuo palankesnis jaunimo požiūris į alkoholio reklamą, tuo daugiau alkoholio jie vartoja sulaukę pilnametystės. V. Maknavičiūtės-Grinkevičienės (2008) atliktas tyrimas atskleidė, kad 84 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos moksleivių nelabai patinka alkoholinių gėrimų reklamos, nes jos skatina vaikus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. PSO tarptautiniai tyrėjai tvirtina, kad alkoholio reklama formuoja jaunų žmonių supratimą apie alkoholį ir alkoholio vartojimo normas bei skatina pradėti vartoti alkoholį nesulaukus pilnametystės. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad alkoholio reklamos formuojamas palankus požiūris į alkoholio vartojimą sustiprina jaunimo teigiamus alkoholio vartojimo pasekmių lūkesčius, kurie sustiprina ketinimą ateityje vartoti alkoholį, skatina pradėti vartoti alkoholį, vartoti daugiau ir didesniais kiekiais. Alkoholio reklamos srityje atlikta labai daug tyrimų, kurie įrodo šios reklamos įtaką vaikų ir jaunimo alkoholio vartojimui ir vartojimo keliamų problemų rizikai. Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatų išvados įspėja, kad alkoholio reklama formuoja vaikų palankų požiūrį į alkoholio vartojimą ir sustiprina ketinimą vartoti alkoholį suaugus, alkoholio reklama skatina jaunimą vartoti alkoholį dažniau ir didesniais kiekiais, alkoholio reklama reikšmingai padidina paauglių alkoholio vartojimo ir jo keliamų problemų riziką. Kuo dažniau jaunimas susiduria su alkoholinių gėrimų reklama ir kuo daugiau lėšų į jas investuojama, tuo daugiau alkoholio jaunimas vartoja. J. W. Grube ir L. Wallack (1994) tyrimas atskleidė, kad kuo daugiau alaus reklamų vaikai gali atpažinti, tuo geresnė jų nuomonė apie alkoholinių gėrimų vartojimą ir stipresnis jų ketinimas vartoti alkoholį. Kiti tyrimai patvirtina sąsajas tarp įsimintinos alkoholio reklamos ir alkoholio vartojimo sulaukus pilnametystės. Tie, kurie būdami 13-os metų atsiminė daugiau alkoholio reklamų, sulaukę 18 metų alų gėrė didesniais kiekiais nei jų bendraamžiai. O L. B. Snyder ir kolegų (2006) tyrimo rezultatai rodo, kad dėl kiekvienos papildomai pamatytos (vidurkį viršijančios) alkoholio reklamos nepilnamečiai alkoholį vartoja 1 procentu daugiau kartų per mėnesį. Dėl alkoholio vartojimo kyla nemažai problemų, kurios kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui. Alkoholio vartojimas yra siejamas su autoįvykiais, nuskendimais, nudegimais, užpuolimais, išžaginimais, savižudybėmis ir nužudymais. Vartojant alkoholį gali išsivystyti priklausomybė, kitos lėtinės ligos, padidėja tikimybė apsinuodyti alkoholiu ir užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Tyrimai rodo, kad alkoholio reklama ne tik skatina vartoti daugiau alkoholio, bet ir padidina alkoholio vartojimo keliamų problemų riziką. Palankaus alkoholio pramonės kuriamo įvaizdžio nepalaiko jokie mokslo tyrimai. Pasaulyje nėra pagrįstų, nuo pramonės nepriklausomų, sveikatos ekspertinių organizacijų, tokių kaip PSO, pripažįstamų mokslo tyrimų, palaikančių alkoholio pramonės poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas, o 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ,,Alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei“. Phylis Ellicson studijoje apie reklamos įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui pateikiami ilgalaikių stebėjimų duomenys, kurie patvirtina neigiamą alkoholinių gėrimų reklamos daromą įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui. Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimo. PSO Europos alkoholio chartija nustato, kad „visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimo“. 2011 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, net 95 proc. 15-16 metų Lietuvos mokinių jau yra vartoję alkoholinius gėrimus. Be to, sparčiai auga 15-mečių reguliariai (nors kartą per savaitę) vartojančių alkoholinius gėrimus skaičius. Vadovaujantis Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2010 m. reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus 15-mečių berniukų padaugėjo dvigubai (nuo 13,6 proc. iki 25,2 proc.), o mergaičių – daugiau nei tris kartus (nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc.). Nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo rodikliai Lietuvoje taip pat išlieka gana dideli. ESPAD duomenimis, 63 proc. Lietuvos mokinių nors kartą gyvenime buvo girti (ESPAD tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 47 proc.). 80 proc. 15-16 m. Lietuvos mokinių mano, kad jiems būtų labai lengva ar gana lengva įsigyti alkoholinių gėrimų, o 43 proc. nurodo nors kartą per paskutines 30 dienų pirkę alkoholinius gėrimus savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD, 2011). Kitų tyrimų rezultatai labai panašūs. Tokia pati dalis (80 proc.) 14 - 17 metų amžiaus jaunuolių, 2012 m. dalyvavusių Alkoholio prieinamumo nepilnamečiams tyrime, tvirtino, kad jiems būtų visiškai nesunku arba greičiau nesunku įsigyti alkoholinių gėrimų vietinėje parduotuvėje. Pusė (49 proc.) šiame tyrime dalyvavusių jaunuolių alkoholinius gėrimus nusiperka patys. Alkoholinių gėrimų vartojimas jauname amžiuje neigiamai veikia fiziologinę ir psichologinę raidą, smegenų vystymąsi ir veiklą, didina sveikatos sutrikimų, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų išsivystymo, nesaugaus elgesio ir nelaimingų atsitikimų tikimybę. Alkoholio vartojimas sukelia didesnę dalį jaunuolių nei vyresnio amžiaus asmenų mirčių. Daugiau nei 1 iš 4 15-24 m. amžiaus vaikinų mirčių priežastis yra alkoholio vartojimas (palyginimui, 1 iš 12 55-64 m. amžiaus vyrų mirčių sukelia alkoholio vartojimas) (Jones et al, 2009). Be to, kuo vyresniame amžiuje pradedama vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė, kad jie alkoholį vartos gausiai ar taps nuo jo priklausomi (Anderson, 2012a). Alkoholinių gėrimų vartojimo jauname amžiuje ir alkoholinių gėrimų prieinamumo nepilnamečiams asmenims problemą reikia spręsti ne tik įvairiomis prevencijos, bet ir kontrolės priemonėmis. Vadovaujantis ESPAD tyrimo duomenimis, kuo vyresnis alkoholio įsigijimo amžius yra numatytas įstatymuose, tuo vėliau jaunuoliai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus (Anderson et al, 2012c). Tyrimų apžvalgos rodo, kad minimalaus leistino amžiaus pakeitimai gali reikšmingai ir ilgam (net sulaukus leistino amžiaus) paveikti jaunimo alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą (Wagenaar & Toomey, 2002). Be to, pastebimi ne tik leistino amžiaus dar nesulaukusių jaunuolių, bet ir vyresnio amžiaus jaunuolių alkoholio vartojimo pokyčiai (Møller, 2002). Alkoholio produktų vartojimui tiesioginę įtaką turi šių produktų prieinamumas. Nepriklausomais moksliniais tyrimais (PSO leidinys „Įrodymai pagrindžiantys veiksmingumą ir ekonominį naudingumą intervencijų, skirtų mažinti alkoholio daromą žalą“ („Evidence for the effectiveness and cost-effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm“)) yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tankumo ir alkoholio vartojimo mąsto, šio vartojimo neigiamų padarinių, įskaitant nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus. Departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje galiojo 19583 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (2013 m. – 19809), o vienai prekybos alkoholiniais gėrimais vietai teko 150 gyventojų (miestuose – 133 gyventojai, rajonuose – 164 gyventojai). Nežiūrint į tai, kad nuo 2003 metų nuolatos didėjantis licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius 2014 metais pirmą kartą sumažėjo, tačiau, skaičiuojant kiek 1 licencijai tenka Lietuvos gyventojų, skaičiai rodo didelį minėtų produktų prieinamumą. Pažymėtina, kad Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas dr. Peterio Andersono ir Beno Baumbergo alkoholio kontrolės priemonių efektyvumo vertinimas „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ (2006 m.). Minėtoje studijoje buvo pažymėta, kad į švietimą, komunikaciją, mokymą ir visuomenės sąmoningumą orientuotos priemonės yra neefektyvios ir jos negali būti alternatyvios rinkos reguliavimo priemonės. Tyrimų duomenys parodė, kad alkoholio rinkos reguliavimo politika labai efektyviai sumažina alkoholio daromą žalą. Aptarimo tyrimo metu nustatyta, kad prailginus prekybos alkoholiu valandas, padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius. PSO numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį Europos Sąjungai, gaunama, kad būtų išvengta 123 000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus. Panašios išvados buvo konstatuotos ir 2007 m. Donaldo Brandto ir kitų mokslininkų studijoje, apibendrinančioje 30 šalių alkoholio kontrolės politiką. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4098(2) ir Komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė
Agnė Širinskienė
Komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas