PASIŪLYMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 46¹ IR 58

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP- 1239(2)

  

2017-12-01

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

8

 

 

Argumentai:   Siekiant didesnio efekto ir platesnio naudojimosi investicijų paskatomis, siūloma neriboti investicinio projekto turto naujumu. Įmonės būtų paskatintos daugiau investuoti į technologinį atsinaujinimą, kadangi šiuo metu investiciniam projektui priskirtinas turtas vertinamas labai ribotai ir griežtai. Pavyzdžiui, vertinama norimo įsigyti investicinio turto pagaminimo data, neatsižvelgiant į tai, ar produktas naujas Lietuvos rinkoje arba ar naujas tam tikro sektoriaus atžvilgiu. Tai ne tik paskatintų įmones daugiau investuoti į produktyvias investicijas, bet ir sukurtų patrauklią mokestinę aplinką užsienio investuotojams. Juolab kad šia lengvata pasinaudojančių šiuo metu nėra daug. 2016 m. biudžeto netekimas dėl apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl investicijų buvo 44 mln. eurų, t. y. 7 proc. surinkto pelno mokesčio arba 0,6 proc. 2016 m. šalies biudžeto pajamų. Tačiau gauta nauda, žinoma, kur kas didesnė.

Pakeitimas būtinas, ypač dėl to, kad pasinaudoti galiojančia minėta pelno mokesčio lengvata nėra taip paprasta. Atliekant investicijas, būtina įrodyti atitikimą begalei kriterijų (turto naujumo, ekonominio efektyvumo ir kt.). Todėl dažniausiai sumažinti apmokestinamąjį pelną, vykdant investicinį projektą, įmonei pavyksta tik iš dalies arba labai siaura apimtimi. Net didžiausios įmonės šiuo tikslu samdo konsultantus, kadangi be jų pagalbos nesusitvarkytų. Atsakingos institucijos prašo pateikti krūvas dokumentų, atsakinėti į gausybes klausimų, patikslinti informaciją, tiksliai apskaičiuoti, kokia investicinio projekto išlaidų dalis yra tinkama pasinaudoti lengvata. Taigi įmonei tai gali užtrukti apie 2-4 mėn., kurių metu eikvojami ženklūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. 

Siekiant išsaugoti transporto sektoriaus plėtrą bei nesumažinti smulkaus ir vidutinio verslo augimo yra būtina panaikinti arba padidinti  461 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apmokestinamo pelno sumažinimo 300 000 Eur patirtų išlaidų limitą, numatytą išimtinai įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes. Transporto priemonių parko atnaujinimas ir modernizavimas yra būtinas dėl didėjančios veiklos plėtros vakarų Europos valstybėse, taikančiose aukštesnius standartus bei vis griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų, o tai reikalauja daug didesnių finansinių išteklių nei įstatyme numatytas 300 000 Eur faktinių išlaidų limitas.

Taigi siūlytina sumažinti apribojimus, kurie paskatintų investicinius projektus.

 

Pasiūlymas: Papildyti 8 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 1-3 dalis atitinkamai laikyti 2-4 dalimis. Nauja 1 dalį išdėstyti taip:

1.      Pakeisti 461 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 1 000 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma). Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:

1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir

2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).“

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                     Jurgis Razma