|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2021-11- Nr. |
|
|
Į 2021-10-27 Nr. S-2021-4994-XIVP-998 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-998 atitikties europos sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-998 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas.
Projektu keičiamos paslaugų – vertimasis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba – licencijavimo taisyklės, nustatant privalomą kasmetinį licencijos perregistravimą. Toks perregistravimas de facto įtvirtina ribotą licencijos galiojimo laiką. Taip pat, nustato naują apmokestinimo tvarką.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkliavos dydis nustatomas atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės rinkliava įskaitoma į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma paslaugą suteikianti institucija. Tokios nuostatos reiškia, kad įstatymu nustatyta rinkliavų paskirtis – kompensuoti institucijos patirtas sąnaudas, teikiant administracinę paslaugą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis nustato, kad mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Iš Projekto nuostatų nėra aišku, ar už licencijos perregistravimą nustatoma rinkliava, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įprastai skiriama institucijos patirtoms sąnaudoms kompensuoti, ar nauja mokestinė prievolė. Projekto aiškinamajame rašte minimos lėšos: visos už mažmeninės prekybos licencijos pratęsimą gautos lėšos būtų skirtos savivaldybei, kurioje registruota licencija. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šios lėšos bus skirtos finansuoti tiek žemo slenksčio priklausomybių konsultantų paslaugas, tiek prisidėti prie reabilitacijos bendruomenių darbo, tiek finansuoti kitas veiklas, prisidedančias prie priklausomybių prevencijos ar pagalbos priklausomiems asmenims teikimo. Tokios aiškinamojo rašto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Projektu siekiama nustatyti naują mokestinę prievolę. Atitinkamai, tokie pakeitimai turi būti sisteminiai ir įgyvendinami darant mokesčių sritį reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, o ne keičiant galiojančią licencijavimo tvarką.
Netiesioginis apmokestinimo nuostatų įgyvendinimas per licencijavimo sistemą iš esmės keičia pačią licencijavimo sistemą. Toks licencijavimo sistemos keitimas gali riboti laisvą paslaugų teikimą Europos Sąjungoje. ESTT yra konstatavęs, kad nacionalinė priemonė, kuria apribojamas laisvas paslaugų teikimas ir siekiama bendrojo intereso tikslo, yra priimtina tik su sąlyga, jeigu ji yra tinkama šiam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti[1].
Šiame kontekste, atkreipiame dėmesį, kad apskritai licencijavimas pagal Europos Sąjungos teisę galimas tik išimtiniais atvejais. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva) preambulės 57 punktas nustato, kad paslaugų teikimui galėtų būti reikalaujamas kompetentingų institucijų leidimas tik tuo atveju, jeigu toks sprendimas atitinka nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus. O taip pat, kad tai visų pirma reiškia, kad leidimų išdavimo tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik jeigu vėlesnis tikrinimas nebūtų veiksmingas dėl to, kad vėliau nebūtų įmanoma nustatyti tų paslaugų trūkumų, tinkamai atsižvelgus į riziką ir pavojus, kurių gali kilti be išankstinio tikrinimo. Direktyvos preambulės 58 punkte teigiama, kad svarbu įvertinti leidimų išdavimo tvarką, jos pagrįstumą ir apie ją pranešti. Šiuos reikalavimus licencijavimo sistemai nustato ir Direktyvos 9 straipsnis. Remiantis šia Direktyva, be kitų nustatytų reikalavimų, licencijavimo sistema privalo būti būtina, proporcinga ir pagrįsta. Jei Projekte nustatytų priemonių tikslas – apmokestinimas, kasmetinis licencijos perregistravimas neatitinka nustatytų būtinumo, proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimų, kadangi valstybė narė turi pakankamai kitų priemonių, skirtų mokestinei sistemai administruoti.
Direktyvos 13 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys nustato, kad leidimų išdavimo procedūros ir formalumai neturi būti pernelyg griežti ir neturi pernelyg apsunkinti ar vėlinti paslaugos teikimo. Direktyvos 13 straipsnio 2 dalies antras sakinys nustato, kad reikalavimus turi būti paprasta atlikti, o visos pareiškėjų išlaidos, patirtos dėl tokių procedūrų ir formalumų, turi būti protingos ir proporcingos atitinkamų leidimų išdavimo procedūrų sąnaudoms ir neturi viršyti procedūrų sąnaudų. Tokios nuostatos reiškia, kad licencijų išdavimo procedūra valstybėje narėje ne tik negali būti nepagrįstai apsunkinta, bet ir neleidžia taikyti Projekte nustatytų paslėpto apmokestinimo priemonių išduodant licencijas, o toks reguliavimas visiškai atitinka ir nustatytąjį Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme.
Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad Direktyvos 11 straipsnis nustato, kad leidimas teikėjui išduodamas neribotam laikui. To paties straipsnio a, b ir c papunkčiai nustato atvejus, kai ši nuostata netaikoma. Direktyvos c papunktis nustato, kad ribotą leidimo trukmę galima pateisinti svarbiais visuomenės interesais. Atitinkamai, ne tik Projektu pertvarkoma licencijavimo sistema turi atitikti Europos Sąjungos teisėje nustatytus būtinumo, proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, bet ir ribota licencijos trukmė turi būti papildomai pagrįsta.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska
Eglė Kurelaitytė, tel. (8 5) 266 9905, el. p. [email protected]