|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 4-01- |
|||
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į reguliuojamos srities socialinę reikšmę ir svarbą, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projekto[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios Projekto nuostatos gali būti suprantamos ir taikomos nevienareikšmiškai. Siekdami Projektu siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, išsamumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad būstų nuoma ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – apmokant 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos.
Projekto 17 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad Savivaldybės administracija gali sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka informacija apie tokius būstus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad detaliau nėra nustatyta, kokius esminius kriterijus (pavyzdžiui, nuomos kainos, būklės, nusidėvėjimo ir pan.) turi atitikti iš fizinių ir juridinių asmenų nuomotinas būstas, nėra nustatyta nuomos sutarties pratęsimo kriterijų. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes suteikia savivaldybių tarnautojams pernelyg plačią diskreciją rinktis, kokius būstus nuomoti iš privačių asmenų.
Pažymėtina, kad Projekto 17 straipsnio 5 dalies nuostata yra dispozityvi, t. y. suteikia savivaldybės administracijai galimybę rinktis – sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių remiamus asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą, ar ne. Situacija, kai toks sąrašas nesudaromas ir neskelbiamas viešai, vertinama kaip rizikinga korupcijos pasireiškimo požiūriu, nes neužtikrina priimamų sprendimų viešumo, objektyvumo, skaidrumo ir pagrįstumo kontrolės.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį, numatant pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti iš privačių asmenų nuomotinas būstas, taip pat imperatyviai nustatyti, kad savivaldybė privalo sudaryti iš fizinių ar juridinių asmenų nuomojamo būsto sąrašą, nurodant mėnesio nuomos kainą, ir jį viešai skelbti savo interneto tinklalapyje.
2. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Tai yra į valstybės paramą ir socialinio būsto nuomą gali pretenduoti ir asmenys, jau turintys nuosavybės teise būstą.
Projekto 16 straipsnyje numatyta asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita ir socialinio būsto nuomos tvarka[2]. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą išvardintiems sąrašams, į juos įrašytiems asmenims (šeimoms) nėra suteikiami jokie prioritetai ir jie visi įrašytini į vieną bendrą sąrašą.
Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes asmenys, jau turintys būstą ir pretenduojantys į socialinį būstą, yra iš anksto geresnėje padėtyje, negu asmenys, neturintys jokio nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo ploto.
Projektu siūlomoms 16 straipsnio nuostatoms pastabą pateikė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas[3] nurodęs, kad keičiant įstatymo 16 straipsnio turinį, reguliuojantį asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaitą, iš įstatymo yra eliminuojami sąrašų tipai, į kuriuos pagal galiojantį įstatymo 16 straipsnį yra įrašytos asmenų grupės, siekiančios pasinaudoti įstatyminėmis lengvatomis. Pritariame, kad tokia siūlomo pakeitimo esmė kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Analizuojamo reguliavimo naikinimas sukeltų dvejopo tipo problemas: pirma, taptų neaišku, kokia tvarka derėtų asmenis perkelti į vieningą sąrašą, nesant jokių šių asmenų atribojimų kriterijų, antra, nėra aišku, kaip būtų užtikrinami šiuo metu sąrašuose įrašytų asmenų teisėti lūkesčiai, jei jų vieta sąrašuose būtų keičiama neatsižvelgiant į jų buvimo sąraše trukmę ir kitus kriterijus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
a) tikslinti Projekto 16 straipsnio nuostatas, numatant atskirų sąrašų sudarymą pagal pageidaujamos paramos rūšį bei numatant kriterijus, pagal kuriuos būtų suteikiama pirmenybė pasinaudoti lengvatomis socialiai jautriausioms asmenų grupėms;
b) savivaldybės interneto svetainėje skelbti[4] ir reguliariai atnaujinti išsamią informaciją apie laukiančiųjų paramos eiles, statistinius duomenis apie suteiktą įvairių rūšių paramą būstui įsigyti ar nuomoti, išsamų socialinio būsto sąrašą ir kt.
3. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja ne vėliau kaip po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.
Siūloma aukščiau minėta nuostata suteikiama pernelyg plati diskrecija savivaldybėms spręsti, už kokius socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimus ji gali būti nutraukta, taip pat nustatyti terminą, kada asmuo ar šeima vėl įgys teisę į socialinio būsto nuomą. Tai reiškia, kad panašiais atvejais, esant analogiškiems pažeidimams, gali būti priimami skirtingi sprendimai. Be to, Projekte nėra nustatyta, per kurį laiką asmenys, pažeidę socialinio būsto nuomos sutartį, turi iš jo išsikelti. Tai vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Pažymėtina, kad nevisai aiškus teisės į socialinio būsto nuomą įgijimo turinys – ar tik po sutarties nutraukimo praėjus nustatytam terminui asmuo (šeima) gali būti vėl įtrauktas į pageidaujančiųjų nuomotis socialinį būstą sąrašą, kas reiškia papildomą neapibrėžtą laukimo laikotarpį, ar asmuo (šeima) lieka laukiančiųjų socialinio būsto sąraše, tačiau būstas jiems išnuomojamas tik suėjus nustatytam terminui po sutarties nutraukimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekte nėra nustatytas maksimalus socialinio būsto nuomos terminas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
a) patikslinti Projekto 9 straipsnio 3 dalį, numatant kelis pagrindinius kriterijus, dėl kokių priežasčių gali būti nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis (pavyzdžiui, nuomos mokesčio nemokėjimas ilgiau, nei 3 mėnesius, negyvenimas socialiniame būste ilgiau, nei 3 mėnesiai, nuomojamo socialinio būsto pernuomojimas ir pan.);
b) patikslinti teisės į socialinio būsto nuomą įgijimo po sutarties nutraukimo sampratą ir momentą;
c) numatyti ilgiausią galimą socialinio būsto nuomos terminą bei sąlygas, kurioms esant nuomos sutartis gali būti pratęsta.
4. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys ir šeimos, savivaldybės administracijos rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku raštu neišreiškę sutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme suteikti paramą būstui išsinuomoti nurodytus pageidaujamo nuomotis socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu, išbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. Asmenims ir šeimoms, rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, ne anksčiau kaip po 12 darbo dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos pateikiamas antras pasiūlymas išsinuomoti tą patį socialinį būstą.
Projekte nėra detaliau aptarta, per kiek laiko, atsiradus ar atsilaisvinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam socialiniam būstui, savivaldybės administracija privalo juos apie tai informuoti, taip pat – per kiek laiko asmuo privalo pateikti atsakymą.
Be to, nėra aišku, kodėl būstas pakartotinai gali būti siūlomas asmeniui ar šeimai juos jau išbraukus iš sąrašo.
Tokia situacija vertinama kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys, nes sudaro galimybę savivaldybės darbuotojams elgtis nesąžiningai, pavyzdžiui, nesudarant asmeniui tinkamų sąlygų išreikšti savo valią dėl socialinio būsto nuomos.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
a) tikslinti 9 straipsnio 5 dalį nustatant, per kiek laiko turi būti pateiktas siūlymas dėl socialinio būsto nuomos ir gautas atsakymas, įtvirtinant, kad pasiūlymas pateikiamas registruotu paštu ir asmens paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu bei telefonu;
b) nustatyti, kad, pasibaigus nustatytam terminui atsakymą dėl siūlomo socialinio būsto nuomos pateikti, atsakymo negavusi savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pakartotinai pateikia asmeniui (šeimai) pasiūlymą nuomotis socialinį būstą, nurodo terminą atsakymui pateikti ir informuoja, kad atsakymo negavus, asmuo bus išbrauktas iš sąrašų.
5. Projekto 10 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Projekte nustatyti pajamų ir turto metiniai dydžiai tikrinami pagal gyventojų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas. Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruodami turtą gyventojai deklaracijose turto vertę įrašo savo nuožiūra. Todėl egzistuoja tikimybė, kad, norėdami gauti paramą, gyventojai sąmoningai gali mažinti turimo turto vertę deklaracijose. Tokia situacija vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes, nenustatant papildomų objektyviai pamatuojamų kriterijų, kompensacija būstui išsinuomoti ar įsigyti gali būti skirta ne tiems asmenims, kuriems ji labiausiai reikalinga.
Todėl siūlome:
a) tikslinti Projekto 10 straipsnio 1 punktą nustatant papildomus turto vertės nustatymo rodiklius (pavyzdžiui, asmenų deklaruotą turtą vertinti pagal oficialias rinkos kainas, asmens pateiktus patikrinamus duomenis (pavyzdžiui, vaizdinę medžiagą) apie faktinę turto būklę ir pan.);
b) nustatyti, kad asmenų paraiškas, deklaracijas ir kitus susijusius dokumentus vertintų ir motyvuotą išvadą sprendimui dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priimti pateiktų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
6. Projekto 16 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto[5].
Pažymėtina, kad Projekte nėra detaliau nustatyti aiškūs, objektyvūs ir pamatuojami kriterijai, kuriais būtų motyvuojamas sprendimo išnuomoti savivaldybės būstą be eilės prioritetiškumas, pavyzdžiui, kai į būsto nuomą vienu metu pretenduotų kelių 16 straipsnio 8 dalyje įvardintų grupių asmenys ar šeimos.
Taip pat svarstytina, ar proporcingas yra Projekto 16 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatytas vienerių metų laikotarpis.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti aukščiau minėtas Projekto nuostatas, numatant esminius kriterijus, kuriais turėtų vadovautis savivaldybės, priimdamos sprendimą dėl būsto suteikimo be eilės.
7. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio, jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos.
Nenustačius papildomų nuostatoje reglamentuojamo sprendimo priėmimo kriterijų, savivaldybėms suteikiama galimybė skirtingai elgtis analogiškose situacijose, t. y. vienodoje socialinėje ir materialinėje padėtyje esantiems asmenims skirtingai taikyti nuostatas dėl socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo šio mokesčio. Tokia situacija vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Siūlome tikslinti Projekto 21 straipsnio 2 dalį nustatant vienodas nuomos mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo nuomos mokesčio taisykles ir tvarką visose Lietuvos savivaldybėse.
8. Projekto 29 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie (jaunos šeimos atveju – bent vienas iš sutuoktinių) su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
Projekte detaliau nėra nustatyta jokia tvarka, kriterijai, kuriais remiantis būtų sudaromas aukščiau minėtoje nuostatoje nustatyto tarnybinio būsto poreikio sąrašas, šio sąrašo vieta ir prioritetiškumas greta kitų laukiančiųjų paramos įsigyjant ar nuomojant būstą sąrašų, savivaldybių pareiga viešinti tarnybinių būstų sąrašą ir juos nuomojančius asmenis, kt.
Tokia situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes sudaro sąlygas savivaldybės darbuotojams priimti nesąžiningus ir nepagrįstus sprendimus skiriant pirmenybę tarnybiniam būstui, o ne socialinio būsto plėtrai ar esamo socialinio būsto pagerinimui ar pritaikymui socialiai pažeidžiamiausių visuomenės narių poreikiams. Todėl siūlome patikslinti Projekto 29 straipsnio 2 dalies nuostatas.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai, o Projekto 8, 9, 15 straipsniuose siūlomi nustatyti minimalūs naudingojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, dydžiai svyruoja nuo 10 iki 14 kvadratinių metrų.
Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo ir nuoseklumo, siūlome tarpusavyje suderinti aukščiau minėtų straipsnių nuostatose numatytus minimalius naudingojo ploto, tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui, dydžius.
Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]