Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 92, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711, 75, 78, 781, 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 STRAIPSNIŲ, xii SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43, 93, 132, 141, 341, 531 STRAIPSNIAIS ir xii SKYRIAUS ŠEŠTUOJU, SEPTINTUOJU, AŠTUNTUOJU SKIRSNIAIS
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 101 dalimi:
„101. Europos Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis – prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes, kaip tai suprantama pagal 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės, su visais pakeitimais (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 282/2011) 5a straipsnį, iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) prekių pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitas neapmokestinamasis asmuo;
2) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurias tiekėjas patiekia pirkėjui pats ar savo užsakymu surinkdamas (sumontuodamas) ar instaliuodamas jas pirkėjo nurodytoje vietoje (neatsižvelgiant, ar jos išbandomos).“
2. Buvusią 2 straipsnio 101 dalį laikyti 102 dalimi.
101 102. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau –
grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų
pačių prekių tiekimo sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas,
kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai
iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas
prekes įsigyjančiam asmeniui.
3. Papildyti 2 straipsnį 191 dalimi:
„191. Nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis – prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5a straipsnį, iš trečiosios teritorijos ar trečiosios valstybės, pirkėjui valstybėje narėje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) prekių pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitas neapmokestinamasis asmuo;
2) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurias tiekėjas patiekia pirkėjui pats ar savo užsakymu surinkdamas (sumontuodamas) ar instaliuodamas jas pirkėjo nurodytoje vietoje (neatsižvelgiant, ar jos išbandomos).“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 43 straipsniu
Papildyti Įstatymą 43 straipsniu:
„43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja
1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5b straipsnį, nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
2. Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5b straipsnį, tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.“
3 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
Papildyti 92 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatytiems prekių tiekimo atvejams.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 93 straipsniu
Papildyti Įstatymą 93 straipsniu:
„93 straipsnis. Gabenimui, kai prekės tiekiamos naudojantis elektronine sąsaja, taikoma taisyklė
Jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, prekių siuntimas arba gabenimas priskiriamas to apmokestinamojo asmens vykdomam tiekimui.“
5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jeigu tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko
šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo
šalies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar
bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Tais atvejais, kai
tiekiamų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje
valstybėje, prekių tiekimas, kai prekes tiekia importuotojas, ir bet koks
tolesnis tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės buvo
importuotos Lietuvos Respublikoje. Šios dalies nuostatos netaikomos ir
prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės
išgabenamos į kitą valstybę narę, kurioje šis prekių tiekimas bus laikomas
įvykusiu dėl tos valstybės narės atitinkamų teisės aktų reikalavimų ar dėl
prekių tiekėjui suteiktos teisės taikant nuostatas, iš esmės tolygias šio
straipsnio 3 dalies nuostatoms. Prekių tiekėjas (jei pagal šios dalies
nuostatas jo prekių, tiekiamų ir gabenamų į kitą valstybę narę šio straipsnio 3
dalyje nustatytomis sąlygomis, tiekimo vieta būtų šalies teritorijoje), kuris
pats pageidauja jo tiekiamų prekių tiekimo vieta laikyti kitą valstybę narę,
privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kreiptis į vietos
mokesčio administratorių su prašymu suteikti tokią teisę. Suteiktos teisės
negalima atsisakyti ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo jos suteikimo.“
2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, prekių tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje:
1) vykdant Europos
Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis jos yra šalies teritorijoje tuo
momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui prekės tiekėjo
arba jo užsakymu kito asmens yra iš kitos valstybės narės atgabentos į šalies
teritoriją (t. y. prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje). Tais atvejais,
kai tiekiamų ir į šalies teritoriją atgabentų prekių gabenimas prasidėjo
trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, o jų tiekėjas jas importavo
kitoje valstybėje narėje, šios prekės laikomos išgabentomis iš tos kitos
valstybės narės;
2) vykdant
nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis
prekėmis, kurios importuojamos į kitą valstybę narę, jos yra šalies
teritorijoje tuo momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui
prekių pirkėjas yra vienas iš šio Įstatymo 71(1) straipsnio
1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų arba fizinis asmuo, kuris nėra
apmokestinamasis asmuo;
3) vykdant
nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis
prekėmis, jos importuojamos šalies teritorijoje ir
joje baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, jeigu šioms
prekėms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal šio Įstatymo XII skyriaus septintajame
skirsnyje nurodytą specialią schemą tiekiamos prekės nėra naujos
transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurios tiekiamos po jų surinkimo
arba instaliavimo.“
3. Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 4 dalį.
4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nelaikoma, kad
šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje,
jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) tiekiamos
prekės, kurios nėra akcizais apmokestinamos prekės;
2) to prekių
tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekiamų į Lietuvos
Respubliką atgabentų visų prekių vertė (neįskaitant PVM) neviršija 35 000 eurų per
einamuosius kalendorinius metus;
3) to prekių
tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekiamų į Lietuvos
Respubliką atgabentų visų prekių, kurios yra kitos negu akcizais apmokestinamos
prekės, vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35
000 eurų;
4) prekių
tiekėjas nėra įsikūręs Lietuvos Respublikoje (t. y. jo buveinė (jeigu tai ne
fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) nėra
Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikoje neturi padalinio;
5) prekių
išgabenimo vietos kompetentinga institucija nėra prekių tiekėjui suteikusi
teisės taikyti šio straipsnio 3 dalies nuostatas.
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Telekomunikacijų paslaugos, radijo ir televizijos transliavimo
paslaugos, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos (nurodytos 2011 m. kovo 15
d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos
Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos
įgyvendinimo priemonės (OL 2011 L 77, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr.
1042/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011
nuostatos, susijusios su paslaugų teikimo vieta (OL 2013 L 284, p. 1)
(toliau – Reglamenteas (ES) Nr. 282/2011), ir kitos
panašios paslaugos) asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos
suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šis asmuo yra įsikūręs šalies
teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba
nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje.
Jeigu prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir pirkėjas bendrauja elektroniniu
būdu, tačiau pati prekė patiekiama arba paslauga suteikiama ne elektroniniu
būdu, toks bendravimas nelaikomas elektroniniu būdu suteiktomis paslaugomis.“
2. Pripažinti netekusiomis galios 13 straipsnio 151, 152, 153 dalis.
151. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15
dalies nuostatas, nelaikoma, kad šio straipsnio 15 dalyje nurodytos
paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) paslaugų teikėjas įsikūręs (t. y. jo buveinė arba
nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje kitoje valstybėje narėje ir jis
neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba
nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi
padalinį tik vienoje kitoje valstybėje narėje;
2) paslaugų teikėjo šio straipsnio 15 dalyje nurodytų
paslaugų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra
įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta
yra) kitoje, negu šios dalies 1 punkte nurodytoje, valstybėje narėje,
vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir
praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo
10 000 eurų (paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje
dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias
teikiant ši suma buvo viršyta, taikomos šio straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) paslaugų teikėjas nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš
esmės tolygių šio straipsnio 153 dalies nuostatoms.
152. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15
dalies nuostatas, kai apmokestinamasis asmuo, įsikūręs tik Lietuvos
Respublikoje (t. y. tik šalies teritorijoje yra jo buveinė (jeigu jis ne
fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo),
arba, jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta
yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tik šalies teritorijoje jis
turi padalinį, teikia šio straipsnio 15 dalyje nurodytas
paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra
įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta
yra) kitose valstybėse narėse, ir suteiktų paslaugų vertė (neįskaitant
PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais
metais neviršijo 10 000 eurų, laikoma, kad šios paslaugos
suteiktos šalies teritorijoje (šios dalies nuostatos netaikomos
paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl
paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta).
153. Šio straipsnio 152 dalyje
nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies
teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti šio
straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra
apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba
nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, suteikimo
vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją. Šis pasirinkimas galioja ne
trumpiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, nuo kurios asmuo pasirinko nurodytų
paslaugų vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, visiems jo
sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės paslaugų
teikėjas su prašymu centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
privalo kreiptis į vietos mokesčių administratorių.
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 132 straipsniu
Papildyti Įstatymą 132 straipsniu:
„132 straipsnis. Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys
1. Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų į kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, atitinkamai taikomos šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis prekių tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti atitinkamai taikyti šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų teikėjo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių.“
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu
Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:
„141 straipsnis. Specialūs apmokestinimo momento nustatymo atvejai
Neatsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas:
1) jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, jo vykdomo prekių tiekimo apmokestinimo momentas ir tiekimo tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinimo momentas yra ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tuo metu, kai įvyksta mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 41a straipsnį;
2) vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurioms taikomos šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatos, apmokestinimo momentas yra ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus tokių prekių tiekimą, kuris laikomas atliktu tada, kai įvyksta mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 61b straipsnį.“
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 341 straipsniu
Papildyti Įstatymą 341 straipsniu:
„341 straipsnis. Prekės, kurioms taikoma speciali schema
Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodytą specialią schemą, jeigu muitinei ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas prekių tiekėjui arba jo vardu veikiančiam importo tarpininkui suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti.“
10 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnio 1 dalies 24 punktą.
24) prekės, jeigu bendra tokių prekių vertė
neviršija 22 eurų, išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą
tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos,
tualetinius preparatus;
2. Pakeisti 40 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„4. Importo PVM neapmokestinamos prekės, fizinio asmens atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 45 eurų. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:“.
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 531 straipsniu
Papildyti Įstatymą 531 straipsniu:
„531 straipsnis. Prekių tiekimui naudojantis elektronine sąsaja taikoma speciali taisyklė
Jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, tų prekių tiekimas tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.“
12 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
a) asmenis, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos;
b) apmokestinamuosius asmenis, kurie
PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame,
šeštajame ar septintajame skirsniuose nustatytų schemų taikymo įsikūrusius
už Europos Sąjungos teritorijos ribų (kaip jie apibrėžti šio Įstatymo XII
skyriaus penktajame skirsnyje), kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus
penktojo skirsnio nuostatos;
c) apmokestinamuosius asmenis, įsikūrusius Europos Sąjungos
teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje (kaip jie apibrėžti šio
Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje) ir PVM mokėtojais registruotus vien
dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos specialios
telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu
būdu teikiamų paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne
vartojimo valstybėje narėje įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo
schemos (toliau – Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema) taikymo;“.
13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pirkimo PVM, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes, į PVM atskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai įsigytų prekių apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra deklaruoti šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiamoje PVM deklaracijoje, o PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įforminamas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui. Jeigu PVM sąskaita faktūra nėra gauta, tačiau prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM pagal šio Įstatymo 14 arba 141 straipsnį atsirado, pirkimo PVM gali būti atskaitytas, jeigu tenkinami kiti šioje dalyje nustatyti reikalavimai. Ta pačia tvarka atskaitomos ir pirkimo PVM sumos už prekes ir paslaugas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas tenka jų pirkėjui.“
14 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą
tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes
arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik
tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė
apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio
2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju
asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į
tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame,
šeštajame ir septintajame skirsnyje skirsniuose nustatyta
tvarka.“
2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju
privalo registruotis per šalies teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio
nėra, – per paskirtą Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą.
Reikalavimas paskirti fiskalinį agentą netaikomas kitose valstybėse narėse ar
teritorijose, kuriose taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos,
iš esmės savo taikymo sritimi tolygios 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos
2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su
mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL 2010 L 84, p. 1) (toliau
– Direktyva 2010/24/ES), ir 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr.
904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės
vertės mokesčio srityje su visais paskutiniais
pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL
2013 L 158, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 904/2010),
nuostatoms, įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims
ir apmokestinamiesiems asmenims, kurie PVM mokėtojais
registruojasi specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos
transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kurias teikia už
Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys,
apmokestinimo schemos (toliau –Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema) taikymo
tikslais dėl šio Įstatymo XII skyriaus
penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nurodytų specialių schemų
taikymo (jie PVM mokėtojais gali būti registruojami tiesiogiai).
Užsienio apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu jis
šalies teritorijoje vykdo tik šią veiklą:
1) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą neapmokestinamos PVM;
2) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą nėra PVM objektas;
3) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, išskyrus šio Įstatymo 41, 49 straipsniuose, taip pat 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose, 5, 6, 10 dalyse ir 531 straipsnyje nurodytą veiklą.“
3. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 8 dalį.
8. Jeigu asmuo pageidavo, kad jo tiekiamoms
prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų
taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis ir prekių išgabenimo valstybės narės
kompetentinga institucija jam tokią teisę suteikė, registruojant asmenį PVM
mokėtoju privalo būti pateiktas šis kitos valstybės narės suteiktas leidimas.
4. Pakeisti 71 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo (kaip
jis apibrėžtas šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), šalies teritorijoje
teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba)
elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji
asmenys, ir jau įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors valstybėje narėje
pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo
XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, registruotis PVM mokėtoju Lietuvos
Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo prievolė registruotis
PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo. Europos Sąjungos
teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis
asmuo (kaip jis apibrėžtas šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje),
kuris Lietuvos Respublikoje neturi buveinės ar padalinio ir kuris šalies
teritorijoje teikia telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir
(arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra
apmokestinamieji asmenys, ir yra įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors
valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės
tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, registruotis
PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo
prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo.
Apmokestinamieji asmenys,
kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir
(arba) septintojo skirsnių nuostatos, kurie šalies teritorijoje teikia
paslaugas ir (arba) tiekia prekes, nurodytas atitinkamai šio Įstatymo XII
skyriaus penktajame ir (arba) šeštajame, ir (arba) septintajame skirsniuose, ir jau yra įsiregistravę PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje
pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias atitinkamai
šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir (arba) septintojo skirsnių nuostatoms, registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje
neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų prievolė registruotis PVM mokėtoju
atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo ir (arba) prekių tiekimo.“
15 straipsnis. 711 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 711 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM
mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, taip pat juridinis asmuo,
kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos
valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės,
skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti
jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju
šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsnyje
skirsniuose nurodyta tvarka, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos
šiuose punktuose nurodytos sąlygos:“.
16 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu asmuo įsiregistravo PVM mokėtoju savanoriškai pagal šio Įstatymo 72
straipsnio 2 dalį ar dėl to, kad savanoriškai pasirinko, kad jo tiekiamoms
prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų
taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, jis negali būti išregistruotas
iš PVM mokėtojų nepraėjus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įregistravimo,
išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas.“
17 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 78 straipsnį 52 dalimi:
„52. Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 54b straipsnį, tiekti prekes ar teikti paslaugas Europos Sąjungoje neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121, 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo privalo saugoti su tuo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusius apskaitos registrus 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo įvykdytas sandoris, pabaigos, taip pat privalo sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu valstybės narės, kurioje prekės laikomos patiektomis ir (arba) paslaugos laikomos suteiktomis, kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. Su prekių (paslaugų) neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121, 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas tiekimu (teikimu) susijusių apskaitos registrų tvarkymo reikalavimus ir juose pateikiamus duomenis detalizuoja centrinis mokesčio administratorius.“
2. Pakeisti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba
trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM
sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM
sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas
šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų
asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų
išrašymo. Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos
(rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti, ir užtikrinti,
kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų
faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų
įskaitomi, tačiau tais atvejais, kai tiekiamos prekės ar teikiamos
paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, apmokestinamųjų
asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik
elektronine forma. Jeigu PVM sąskaitos faktūros yra elektroninės formos ir (arba) saugomos elektronine forma, kartu
naudojant elektronines priemones turi būti saugomi ir duomenys, užtikrinantys
šių PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą. Lietuvos
Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo šiuos dokumentus saugoti šalies
teritorijoje, jeigu dokumentai nėra saugomi naudojant elektronines priemones.
Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys saugo dokumentus naudodami
elektronines priemones ir užtikrina visišką prieigą prie juose esančių duomenų
(t. y. galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos
skaityti ir kitaip naudoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais
pagrindais), dokumentai gali būti saugomi ir ne šalies teritorijoje. Lietuvos
Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo informuoti vietos mokesčio
administratorių apie dokumentų saugojimo vietą, jeigu dokumentai saugomi ne
šalies teritorijoje. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių
tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos
Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros ir
kiti su šiais dokumentais susiję duomenys bet kokiu atveju negali būti saugomi
teritorijose, kuriose netaikoma Direktyva 2010/24/ES ir Reglamentas (ES) Nr.
904/2010 ar jiems iš esmės savo taikymo sritimi tolygūs savitarpio pagalbos
taikymo dokumentai. Apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje saugo
savo (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytas PVM sąskaitas faktūras,
taip pat gautas PVM sąskaitas faktūras, naudodami elektronines priemones,
kurios užtikrina visišką prieigą prie jose esančių duomenų, privalo sudaryti
valstybių narių, kuriose šie apmokestinamieji asmenys yra įsikūrę arba kuriose
tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, kompetentingoms institucijoms galimybę
gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip
naudoti priežiūros tikslais.“
18 straipsnis. 781 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 781 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šio Įstatymo reikalavimai
dėl prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita
faktūra taikomi tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ir
(arba) teikia paslaugas, kurioms taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo
skirsnių nuostatos, ir šis asmuo šio Įstatymo
13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas, kurioms taikomos Sąjungoje
įsikūrusių asmenų schemos arba Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemos, teikia
apmokestinamasis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje
registruojasi šių šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ar
septintajame skirsnyje nurodytų
specialių schemų taikymo tikslais.“
19 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2)
prekių tiekimą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį dalies 1
punktą, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo taiko šio Įstatymo XII
skyriaus šeštajame skirsnyje nurodytą specialią schemą;“.
20 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje ar šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nenustatyta kitaip.“
21 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 85 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 1158 straipsnyje.“
2. Papildyti 85 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 11513 straipsnyje.“
22 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo
89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne
vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115(3)
straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino
pabaigos, o jeigu taikomos šio
Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnio nuostatos, mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta atitinkamai iki 1153, 1158
ar 11513 straipsnyje nustatyto mokestinio
laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.“
23 straipsnis. XII skyriaus penktojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti XII skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS
SPECIALIOS TELEKOMUNIKACIJŲ, RADIJO IR TELEVIZIJOS
TRANSLIAVIMO IR (ARBA) ELEKTRONINIU BŪDU TEIKIAMŲ PASLAUGŲ APMOKESTINIMO
SCHEMOS SPECIALI PASLAUGŲ,
KURIAS TEIKIA UŽ EUROPOS SĄJUNGOS TERITORIJOS RIBŲ ĮSIKŪRĘ APMOKESTINAMIEJI
ASMENYS, APMOKESTINIMO SCHEMA
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos tik toms šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytoms
telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu
būdu teikiamoms paslaugoms, kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji
asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos
teritorijos ribų arba Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo
valstybėje narėje.
2. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos
teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis telekomunikacijų,
radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas
skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi
teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos
teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau
– Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), schemą ir
įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią
valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis
visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių
asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos
Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti
Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje.
Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė,
kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų,
nusprendžia registruotis.;
3. Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne
vartojimo valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, teikiantis
telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu
būdu teikiamas paslaugas skirtingų valstybių narių, kuriose jis neturi buveinės
ar padalinio, asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti
taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir per savo valstybę narę, kurioje
jis turi buveinę ar padalinį, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su
mokestinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose jis
neturi buveinės ar padalinio, asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys,
teikiamų telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba)
elektroniniu būdu teikiamų paslaugų. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai
Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM
mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju pagal šio
Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnį, Lietuvos Respublikos
apmokestinamasis asmuo arba už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs
apmokestinamasis asmuo, kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu už
Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo turi
padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose
valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos
teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka
laikyti registravimosi valstybe nare. Taikant Sąjungoje įsikūrusių asmenų
schemą:
1) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne
vartojimo valstybėje narėje įsikūrusiu apmokestinamuoju asmeniu laikomas
apmokestinamasis asmuo, kuris turi buveinę arba padalinį (padalinius) Europos
Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė
narė, kurioje apmokestinamasis asmuo turi buveinę, arba, jeigu jis Europos
Sąjungos teritorijoje buveinės neturi, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo
turi padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos
Sąjungos teritorijoje, turi padalinius keliose valstybėse narėse,
registravimosi valstybe laikoma ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi
padalinį ir kurią jis pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare (šis
apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja
ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus,
išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo neatitinka šiame punkte nustatytų
sąlygų dėl buveinės ar padalinio registravimosi valstybėje narėje turėjimo).
4. 3) Šiame
skirsnyje vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje, remiantis
šio Įstatymo 121, 13, 132 straipsnių ar atitinkamomis
kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, kuriomis vadovaujantis nustatoma
paslaugų suteikimo vieta, telekomunikacijų, radijo ir televizijos
transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamos paslaugos
laikomos suteiktomis.
3. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka.
1152 straipsnis. Registravimas
1. Už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę
apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Europos Sąjungoje
neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos
Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys arba
padalinį Lietuvos Respublikoje turintys už Europos Sąjungos teritorijos ribų
įsikūrę apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų
schemą ir Lietuvos Respubliką laikyti registravimosi valstybe nare, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo
kodas, skirtas Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemai taikyti,
jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinamasis asmuo reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui teikia elektroninėmis priemonėmis.
1153 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
1. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs
taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių
asmenų schemą, ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, kiekvienam
kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės
dienos 20 dienos privalo pateikti PVM deklaraciją, naudodamas
bendrą elektroninį pranešimą, nustatytą 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos
įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 815/2012, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos
reglamento (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su specialiomis schemomis
neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų,
transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, taikymo
taisyklės (OL 2012 L 249, p. 3).
PVM deklaracijai užpildyti reikalingus
duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis
mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant
į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį ketvirtį teikė paslaugas,
kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos
PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami
į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti
pirminę deklaraciją.
2. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs
taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių
asmenų schemą ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM
deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas suteiktas paslaugas,
kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos.
3. Apmokestinamojo asmens, Lietuvos Respublikoje
pasirinkusio taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje
neįsikūrusių asmenų schemą ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą,
sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms
valstybėms narėms, kurių teritorijoje šis asmuo teikė paslaugas.
Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras.
1154 straipsnis. Apskaitos reikalavimai
Apmokestinamieji asmenysApmokestinamasis asmuo, kuriemsam taikomos šio skirsnio nuostatos,
privalo tvarkyti telekomunikacijų, radijo ir televizijos
transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta
tvarka, apskaitą taip, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) Nr.
282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamieji
asmenysApmokestinamasis asmuo privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių
metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo suteiktos telekomunikacijų, radijo
ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamos paslaugos,
kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10
metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės
kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti
elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros
tikslais.
1155 straipsnis. Atvejai, kai šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas
Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nutraukia telekomunikacijų, radijo ir
televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų,
kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, teikimą Europos Sąjungos
teritorijoje, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo ekonominės veiklos, nurodytos šiame skirsnyje, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas.“
24 straipsnis. XII skyriaus papildymas šeštuoju skirsniu
Papildyti XII skyrių šeštuoju skirsniu:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SPECIALI EUROPOS SĄJUNGOS VIDAUS NUOTOLINĖS PREKYBOS PREKĖMIS, PREKIŲ TIEKIMO VALSTYBĖJE NARĖJE NAUDOJANT ELEKTRONINES SĄSAJAS, KURIOMIS SUDAROMOS SĄLYGOS TIEKTI PREKES, IR PASLAUGŲ, KURIAS TEIKIA EUROPOS SĄJUNGOJE, TAČIAU NE VARTOJIMO VALSTYBĖJE NARĖJE ĮSISTEIGĘ APMOKESTINAMIEJI ASMENYS, APMOKESTINIMO SCHEMA
1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis;
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šių tiekiamų prekių gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;
3) paslaugoms, kurias teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje (kurioje jis neturi buveinės ar padalinio), asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti taikyti specialią Europos Sąjungos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis, prekių tiekimo valstybėje narėje naudojant elektronines sąsajas, kuriomis sudaromos sąlygos tiekti prekes, ir paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema) ir per savo registravimosi valstybę narę, kaip ji apibrėžta šios dalies 2 punkte, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, nurodytas šios straipsnio 1 dalyje. Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema taikoma visoms apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą:
1) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrusiu apmokestinamuoju asmeniu laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris turi buveinę arba padalinį (padalinius) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo turi buveinę, arba, jeigu jis Europos Sąjungos teritorijoje buveinės neturi, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinius keliose valstybėse narėse, registravimosi valstybe laikoma ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus). Jeigu apmokestinamasis asmuo neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje ir joje neturi padalinio, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas. Jeigu valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas, yra ne viena, apmokestinamasis asmuo nurodo, kuri iš šių valstybių narių yra registravimosi valstybė narė (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus);
3) vartojimo valstybe nare laikoma:
a) kai teikiamos paslaugos, – valstybė narė, kurioje remiantis šio Įstatymo 121, 13, 132 straipsniais ar atitinkamomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis;
b) kai vykdoma Europos Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, – valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui (klientui);
c) kai prekės tiekiamos apmokestinamojo asmens, kuris laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, o tiekiamų prekių siuntimas arba gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, – ta valstybė narė.
3. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba padalinį Lietuvos Respublikoje turintis apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, neturi padalinio Europos Sąjungos teritorijoje, šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo prekių siuntimą arba gabenimą pradeda šalies teritorijoje, o tuo atveju, jeigu prekių siuntimas arba gabenimas pradedamas Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare.
1157 straipsnis. Registravimas
1. Šio Įstatymo 1156 straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
2. Apmokestinamasis asmuo reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui teikia elektroninėmis priemonėmis.
1158 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
1. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos privalo pateikti PVM deklaraciją. PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį ketvirtį tiekė prekes ir (arba) teikė paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją.
2. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos.
3. Apmokestinamojo asmens, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms. Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras.
1159 straipsnis. Apskaitos reikalavimai
Apmokestinamasis asmuo, kuriam taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti prekių ir (arba) paslaugų, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo patiektos prekės ir (arba) suteiktos paslaugos, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais.
11510 straipsnis. Atvejai, kai šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas
Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nebetiekia prekių ir nebeteikia paslaugų, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo ekonominės veiklos, nurodytos šiame skirsnyje, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas.“
25 straipsnis. XII skyriaus papildymas septintuoju skirsniu
Papildyti XII skyrių septintuoju skirsniu:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS
SPECIALI NUOTOLINĖS PREKYBOS IŠ TREČIŲJŲ TERITORIJŲ AR TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ IMPORTUOJAMOMIS PREKĖMIS APMOKESTINIMO SCHEMA
11511 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes.
2. Taikant specialią nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schemą (toliau – importuojamų prekių schema):
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) importo tarpininku laikomas Europos Sąjungoje teritorijoje įsikūręs (buveinę ar padalinį turintis) asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir importuojamų prekių schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;
3) registravimosi valstybe nare laikoma:
a) jeigu apmokestinamasis asmuo yra įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, – valstybė narė, kurioje jis nusprendžia įsiregistruoti;
b) jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu apmokestinamasis asmuo turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, apmokestinamajam asmeniui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams);
c) jeigu apmokestinamasis asmuo turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
d) jeigu importo tarpininkas turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
e) jeigu importo tarpininkas, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu importo tarpininkas turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, importo tarpininkui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams);
4) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui.
3. Teisę pasirinkti taikyti importuojamų prekių schemą ir per savo registravimosi valstybę narę, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su importuojamų prekių schemoje nustatytomis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, turi:
1) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje ir vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis;
2) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje ar įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kai jam atstovauja Europos Sąjungos teritorijoje įsikūręs importo tarpininkas;
3) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs trečiojoje valstybėje, kurioje taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios Direktyvos 2010/24/ES ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatoms, ir vykdantis nuotolinę prekybą iš tos trečiosios valstybės importuojamomis prekėmis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys importuojamų prekių schemą taiko visai nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Apmokestinamasis asmuo, kuriam atstovauja Europos Sąjungos teritorijoje įsikūręs importo tarpininkas, tuo pat metu negali paskirti daugiau kaip vieno importo tarpininko.
5. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai importuojamų prekių schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje, arba importo tarpininkas, kuris yra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Jeigu importo tarpininkas turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai importo tarpininkas Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Taip pat šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti importuojamų prekių schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje.
6. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, valstybėje, kurioje nėra taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios Direktyvos 2010/24/ES ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatoms, ir vykdantis nuotolinę prekybą iš tos trečiosios valstybės importuojamomis prekėmis, pasirinkęs taikyti importuojamų prekių schemą Lietuvos Respublikoje, privalo paskirti importo tarpininką.
11512 straipsnis. Registravimas
1. Šio Įstatymo 11511 straipsnio 3 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, ir jiems atstovaujantys importo tarpininkai (tuo atveju, kai šie apmokestinamieji asmenys paskyrė jiems atstovauti importo tarpininkus), pasirinkę registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
2. Apmokestinamasis asmuo ir importo tarpininkas (tuo atveju, kai šis apmokestinamasis asmuo paskyrė jam atstovauti importo tarpininką) reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui ir importo tarpininkui teikia elektroninėmis priemonėmis.
11513 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
1. Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas, Lietuvos Respublikoje pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, paskutinės dienos privalo pateikti PVM deklaraciją. PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį mėnesį vykdė nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją.
2. Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas, Lietuvos Respublikoje pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą, centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas patiektas prekes, vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
3. Apmokestinamojo asmens arba jam atstovaujančio importo tarpininko, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti importuojamų prekių schemą, sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms. Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras.
11514 straipsnis. Apskaitos reikalavimai
Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti prekių, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo patiektos prekės, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais.
11515 straipsnis. Atvejai, kai šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas
1. Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nutraukia nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas.
2. Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu importo tarpininkas:
1) per du iš eilės kalendorinius ketvirčius nebevykdo importo tarpininko veiklos apmokestinamojo asmens, taikančio importuojamų prekių schemą, vardu arba
2) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam vykdyti importo tarpininko veiklą, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
3) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas.
3. Kai apmokestinamajam asmeniui atstovauja importo tarpininkas, šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu:
1) importo tarpininkas praneša, kad tas apmokestinamasis asmuo nutraukia nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, tas apmokestinamasis asmuo nebevykdo nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, arba
3) tas apmokestinamasis asmuo nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) tas apmokestinamasis asmuo nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas, arba
5) importo tarpininkas praneša, kad jis tam apmokestinamajam asmeniui nebeatstovauja.“
26 straipsnis. XII skyriaus papildymas aštuntuoju skirsniu
Papildyti XII skyrių aštuntuoju skirsniu:
„AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SPECIALI IMPORTO PVM DEKLARAVIMO IR MOKĖJIMO PROCEDŪRA
11516 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos importuojamoms prekėms (išskyrus akcizais apmokestinamas prekes), siunčiamoms siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų ir kurioms netaikoma šio skyriaus septintajame skirsnyje nurodyta importuojamų prekių schema.
2. Specialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrą (toliau – speciali importo PVM procedūra) turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi Lietuvos Respublikoje, muitinei pateikiantis asmuo, kuris jas deklaruoja asmens, kuriam skirtos šios prekės, naudai.
3. Taikant specialią importo PVM procedūrą:
1) prievolė sumokėti importo PVM tenka asmeniui, kuriam skirtos prekės ir kuris jį sumoka asmeniui, pateikiančiam prekes muitinei;
2) asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surenka importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, ir jį sumoka;
3) asmuo, pateikiantis prekes muitinei, ir asmuo, kuriam prekės skirtos, solidariai atsako už importo PVM sumokėjimą.
4. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį.
11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
1. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodytas importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnio nustatyta tvarka.
3. Neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surinko importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, jis, laikydamasis šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytos importo PVM sumokėjimo tvarkos, importo PVM turi sumokėti ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atsirado prievolė mokėti importo PVM, pabaigos.
4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM.
11518 straipsnis. Apskaitos reikalavimai
Asmenys, kurie taiko specialią importo PVM procedūrą, privalo kompetentingoms šalies institucijoms sudaryti galimybę apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais teisės aktų nustatytu duomenų saugojimo laikotarpiu.
11519 straipsnis. PVM tarifo taikymas
Neatsižvelgiant į šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prekėms, kurios importuojamos taikant specialią importo PVM procedūrą, taikomas standartinis PVM tarifas.“
27 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 116 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusiems
apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus
penktojo ir (arba) šeštojo, ir (arba) septintojo skirsnių nuostatos ar
bet kurios kitos valstybės narės tolygios nuostatos ir kurie pageidauja
susigrąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM už prekes (paslaugas), skirtas telekomunikacijų,
radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamoms
paslaugoms Europos Sąjungos teritorijoje atitinkamai minėtose
nuostatose nurodytoms paslaugoms teikti ir (arba) prekėms tiekti.“
28 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 117 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisę pateikti prašymą turi ir toks užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, o tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, šalies teritorijoje:
1) teikė tik prekių vežimo ir papildomas vežimo paslaugas, kurios pagal šio Įstatymo 43, 45, 47, 52, 53 straipsnių nuostatas būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, ir (arba)
2) teikė tik tokias paslaugas ir tiekė tik tokias prekes,
už kurias mokestį pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2–4 dalių nuostatas privalo
apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas;, ir (arba)
3) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Europos Sąjungoje
neįsikūrusių asmenų schema, nurodyta pagal kitos valstybės narės
teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktajame
skirsnyje penktojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais,
kai kartu su veikla, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių
asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės
tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą
veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju
Lietuvos Respublikoje, ir (arba)
4) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Sąjungoje
įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal
kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII
skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais
atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų
Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės
teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo
šeštojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo
nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje.,
ir (arba)
5) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje.“
29 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. PVM, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat PVM mokėjimą už prekes, kurioms taikoma šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodyta importuojamų prekių schema.“
30 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio
įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintos Pridėtinės vertės
mokesčio įstatymo nuostatos
4. 1. 1986 m. lapkričio 17 d.
Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių
įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems
asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarka (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 129).
5. 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva
2006/69/EB iš dalies keičianti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su
tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti apmokestinimo
pridėtinės vertės mokesčiu tvarką ir padėti užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar
vengimui, bei panaikinanti tam tikrus sprendimus dėl leidžiančių nukrypti
nuostatų (OL 2006 L 221, p. 9).
6. 2. 2006 m. spalio 5 d. Tarybos
direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš
trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L
286, p. 15).
7. 3. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos
direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL
2006 L 347, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m.
lapkričio 21 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/1995.
8. 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2006/138/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio
sistemos nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio priemonių, taikomų radijo ir
televizijos transliacijų paslaugoms ir tam tikroms elektroninėmis priemonėmis
teikiamoms paslaugoms, taikymo laikotarpio (OL 2006 L 384, p. 92).
9. 4. 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos
direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų
prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL 2007 L
346, p. 6).
10. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo
vieta (OL 2008 L 44, p. 11).
11. 5. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos
direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės
vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę
PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje,
išsamias taisykles (OL 2008 L 44, p. 23).
12. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/117/EB, iš dalies
keičianti Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros
sistemos, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su sandoriais
Bendrijos viduje (OL 2009 L 14, p. 7).
13. 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos direktyva 2009/47/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su lengvatiniais
pridėtinės vertės mokesčio tarifais (OL 2009 L 116, p. 18).
14. 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/69/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros
sistemos nuostatas, susijusias su mokesčių slėpimu importo srityje (OL 2009 L
175, p. 12).
15. 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos
2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam
tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL 2009 L 292, p. 5).
16. 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2009/162/ES, iš dalies
keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros
sistemos įvairias nuostatas (OL 2010 L 10, p. 14).
17. 6. 2011 m. gegužės 30 d. Tarybos
įgyvendinimo sprendimas 2011/335/ES, kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikai
taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl
pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL 2011 L 150,
p. 6).
18. 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, kuria iš dalies
keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros
sistemos nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių (OL 2010 L 189, p.
1).
19. 2016 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1065, kuria iš
dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl kuponų apmokestinimo
tvarkos (OL 2016 L 177, p. 9).
20. 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš
dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos,
susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis
paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL 2017 L 348, p. 7).
21. 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1910, kuria dėl
tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir
supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos
apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL 2018 L 311, p.
3).“
31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
2. Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės.
3. Centrinis mokesčio administratorius ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas