PASIŪLYMAS
DĖL 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-3128(2)
2023-11-27
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
|
|
|
Argumentai:
Šiuo metu Vyriausybėje svarstomas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo X-614 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti priimtą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB. Dabartinės taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau – Elektroninė komercijos direktyva), taip pat sektoriniuose teisės aktuose ir savanoriško taikymo dokumentuose nėra pakankamos, kad būtų užtikrintas tarpininkavimo paslaugų teikėjų (toliau – paslaugų teikėjai) veiklos skaidrumas ir atsakomybė dėl sisteminio poveikio ekonomikai, visuomenei ir demokratijai. Skaitmeninė erdvė ir įvairios elektroninės prekių ir paslaugų platformos tapo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalimi, todėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė skaitmeninėje erdvėje, kova su neteisėtu turiniu ir dezinformacija, masinis duomenų rinkimas tapo reikšmingomis problemomis. Per pastaruosius dvidešimt metų atsirado naujos skaitmeninės paslaugos ir ženkliai išaugo paslaugų teikėjų skaičius, todėl reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir Komisijos, vienodos taisyklės Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, didinamos įmonių galimybes plėstis, nustačius bendrus visiems taikomus reikalavimus ir sumažinus teisinę fragmentaciją, kylančią iš valstybių narių nacionalinių reikalavimų. Reglamentu (ES) 2022/2065 harmonizuojamos valstybių narių taisyklės, stiprinama kova su neteisėtu turiniu, užtikrinama naudotojų teisių apsauga, sukuriama skaidrumo ir atskaitomybės sistema. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Reglamentą (ES) 2022/2065 Lietuvos Respublikoje, kad būtų užtikrinta nacionalinių teisės aktų atitiktis Reglamentui (ES) 2022/2065, suteikti įgaliojimai kompetentingoms institucijoms, skundų nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarkos ir numatytos procedūros dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. Įsigaliojus įstatymų projektui bus pasiektas uždavinys užtikrinti saugesnes paslaugas, produktus ir turinį internete, nustatant paslaugų teikėjų atsakomybę, pareigas ir priežiūros mechanizmą. Tokiu būdu bus sprendžiama neteisėto turinio sklaidos internete problema ir mažinamos visuomenei kylančios grėsmės, kurias gali kelti dezinformacijos ar kito turinio sklaida. Įstatymo projektu bus sukuriamos palankesnės sąlygos įmonių inovacijoms ir verslo plėtrai Europos Sąjungoje dėl suderintų taisyklių bendroje rinkoje ir užtikrinama vartotojų teisių apsauga internete. Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį žodžio laisvei, mažins diskriminaciją, užtikrins asmens privatumą ir duomenų apsaugą. Įstatymo projektu įgyvendinamos Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatos, apribojančios platformų savavališkus turinio moderavimo sprendimus ir suteikiančios papildomų teisių naudotojams imtis veiksmų prieš platformą, kai jų turinys yra nepagrįstai pašalinamas. Reglamentas (ES) 2022/2065 yra plačios apimties teisės aktas, kuriam įsigaliojus atsiranda naujos pareigos kompetentingoms institucijoms ir reikalavimai paslaugų teikėjams, todėl įstatymo projektui įgyvendinti reikės papildomų valstybės lėšų. Reglamentui (ES) 2022/2065 įgyvendinti reikalingų biudžeto asignavimų skaičiavimas atliktas remiantis Europos Komisijos parengtu poveikio vertinimu. Atliktame poveikio vertinime nurodoma, kad paslaugų teikėjo, kurio paslaugomis naudojasi 15 mln. naudotojų per mėnesį, priežiūrai yra reikalingas pusės darbuotojo etatas. Pagal viešai skelbiamus duomenis preliminariai apskaičiuota, kad Lietuvoje įsisteigusiose platformose apsilanko apie 60 mln. naudotojų (susumuotas kiekvienoje platformoje apsilankančių aktyvių naudotojų skaičius, interneto platformų naudotojai gali būti visi ES gyvenantys asmenys). Siekiant užtikrinti, kad interneto platformos laikytųsi deramo patikrinimo prievolių, pagal pateiktą metodologiją būtų reikalingi 2 darbuotojų etatai. Kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjų (paprasto perdavimo, podėliavimo, prieglobos paslaugos,), kurių duomenys apie naudotojų skaičių nėra skelbiami, deramo patikrinimo prievolių laikymuisi užtikrinti būtų reikalingas 1 papildomas etatas. Reglamente (ES) 2022/2065 numatomų naujų pareigų interneto platformoms vykdymui užtikrinti reikėtų skirti 2 naujus darbuotojų etatus (rizikų vertinimas ir valdymas, rekomendavimo sistemų, algoritmų veiklos analizė, kodeksai, manipuliavimo paslaugomis draudimas – dark patterns ir kt). Nacionaliniu ir ES lygmens koordinavimo, Tarybos veiklos funkcijoms atlikti yra reikalingi 2 nauji darbuotojų etatai. Atsižvelgiant į tai, kad derybų metu atsirado daugiau naujų reikalavimų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, numatomas papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis. Naujiems duomenų apsaugos reikalavimams įgyvendinti reikėtų skirti 1 darbuotojo etatą, elektroninių prekyviečių priežiūrai – 1 darbuotojo etatą, vaikų teisių apsaugai internete 1 darbuotojo etatą. Preliminariu vertinimu, iš viso Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimui turėtų būti skiriama 10 naujų darbuotojų etatų. 7 etatai – Ryšių reguliavimo tarnybai, 1 etatas – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, 1 etatas – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, 1 etatas – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. 2024 m. būtina pradėti šių etatų užpildymą ir skirti RRT lėšas trims etatams ir VTAT vienam etatui. Tam siūlytina RRT numatyti 120 tūkst. EUR, o VTAT 30 tūkst. EUR.
Pasiūlymas: Skirti papildomus 120 tūkst. EUR numatyti RRT funkcijoms ir 30 tūkst. EUR numatyti VTAT funkcijoms, susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB įgyvendinimu.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžetas, valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. |
Teikia
Seimo nariai