LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
El. p. [email protected]
Kopija:
Vyriausybės atstovų įstaigos
Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse
El. p. [email protected]
Lietuvos savivaldybių asociacijai
El. p. [email protected]
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NUOSTATŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ SAVIVALDYBĖS BŪSTO IR PAGALBINIO ŪKIO PASKIRTIES PASTATŲ PARDAVIMĄ
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, atsižvelgusi į temos aktualumą, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą, antikorupcinį vertinimą.
Paminėtina, kad Lietuvoje egzistuoja didelis socialinio būsto trūkumas[1], tačiau kasmet savivaldybės kelis kartus daugiau parduoda savivaldybių būstų nei įsigyja socialinių būstų (2017 m. savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, o pardavė 468 senus savivaldybių būstus, 2018 m. – nupirko 52, o pardavė 304[2]). Savivaldybės būstai gali būti parduodami pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (parduodama viešo aukciono būdu) arba pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (25 straipsnio 2 dalis[3]) nustato savivaldybėms teisę be aukciono už rinkos kainą parduoti savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus.
Pažymėtina, kad bendruosius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Pagal šiame įstatyme nustatytą efektyvumo principą, valstybė ir savivaldybė parduodama jai priklausantį turtą privalo siekti maksimalios naudos visai visuomenei. Minėtas įstatymas (20 straipsnio 2 dalies 2 punktas) įtvirtina reikalavimą, kad valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas viešo aukciono būdu. Viešo aukciono dalyviams, kurių skaičius neribojamas, tarpusavyje varžantis ir keliant siūlomą pardavimo kainą, valstybei ir savivaldybei sudaromos galimybės už parduodamą nekilnojamąjį turtą gauti maksimalią naudą (kainą), taip pat užtikrinamas valstybės ir savivaldybės turto pardavimo procedūros skaidrumas.
Dėl dalies Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų – bendraturčių, kuriems suteikiama pirmenybė už nustatytą rinkos vertę (be aukciono) įsigyti savivaldybės būstą ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatus, paminėtina, kad vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. spalio 28 nutarimu Nr. 1178 patvirtino Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą. Pagal šio aprašo 19 punktą, jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas. Taigi valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto bendraturčiai pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus neturi pirmenybės teisės pirkti valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą, o gali šį turtą įsigyti tik dalyvaudami ir laimėję viešą aukcioną, jame pasiūlę didžiausią kainą. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika[4]. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje dalies nuostatos be objektyvaus pagrindo bendraturčiams nustato išskirties (lengvatines) sąlygas be aukciono įsigyti savivaldybės nekilnojamąjį turtą.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje be bendraturčių nurodyti ir kiti subjektai, kuriems savivaldybė turi teisę išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis už rinkos vertę (be aukciono) parduoti savivaldybės būstą ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatus: gyvenamųjų namų, kurių valdose yra parduodamas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, savininkai; asmenys, kurie nuomojasi ne socialinio būsto nuomos sąlygomis savivaldybės būstą ir jame išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus; būstų savininkai, kurie teisėtai naudojasi parduodamu pagalbinio ūkio paskirties pastatu; greta parduodamų bendrabučių kambarių esančių būstų savininkai. Įstatymas šiems subjektams nekelia papildomų reikalavimų dėl jų turtinės ar socialinės padėties. Pavyzdžiui, į subjektus, kuriems savivaldybė turi teisę išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis už rinkos vertę (be aukciono) parduoti savivaldybės būstą ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatus, patenka ir tarnybinių butų nuomininkai, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais[5], kurie paprastai turi pakankamai turto (pajamų). Darytina išvada, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kuriems savivaldybė turi teisę išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis parduoti savivaldybės būstą ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatus, turtinė ir socialinė padėtis nereikalauja išskirtinių (lengvatinių) sąlygų įsigyti savivaldybės būstą ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatus.
Be to, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų loginė-lingvistinė konstrukcija – už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, savivaldybės būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti parduodami „teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams“ (25 straipsnio 2 dalies 1 punktas), „teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams)“ (25 straipsnio 2 dalies 2 punktas), „šių namų savininkams teikiant pirmenybę“ (25 straipsnio 2 dalies 3 punktas) – suponuoja, kad jei šiais atvejais bendraturčiai ir minėto turto savininkai nepasinaudos pirmenybe (beje, pirmenybės įgyvendinimo procedūra reglamentuota tik dėl 25 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto atvejo[6], dėl kitų atveju yra neaišku, kaip ji turėtų įgyvendinama), savivaldybės būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai tomis pačiomis sąlygomis (už rinkos vertę neorganizuojant viešo aukciono) gali būti parduodi kitiems asmenims. Pažymėtina, kad dėl savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalies pardavimo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato savivaldybėms teisę šį turtą už rinkos vertę parduoti ne tik bendraturčiams, bet ir tretiesiems asmenims.
Atkreiptinas dėmesys, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja tik savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą, nors praktikoje kai kuriais atvejais šiam parduodamam savivaldybės būstui ar pagalbinio ūkio paskirties pastatui gali būti priskirta valstybinė žemė. Tokiais atvejais (t. y. kai būstui ar pastatams priskirta valstybinė žemė) savivaldybėms išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis – be aukciono – pardavus būstą ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pirkėjai vėliau taip pat išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis – be aukciono – turi teisę nusipirkti (ar išsinuomoti) šiam įsigytam turtui priskirtą valstybinę žemę[7].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, nesant tam objektyvaus pagrindo, savivaldybėms suteikia teisę išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis – už rinkos vertę, neorganizuojant viešo aukciono – atitinkamiems subjektams parduoti savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų socialinio teisingumo (parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius), lygiateisiškumo principų, tuo pačiu sudaromos prielaidos pažeisti viešąjį interesą (kadangi viešosios nuosavybės objektas parduodamas neorganizuojant viešo aukciono, ne už galimą didžiausią kainą). Teisės akto nuostatos, kurios sudaro išskirtines ar nevienodas sąlygas subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas, laikomos korupcijos rizikos veiksniu.
1.2. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, nesant tam objektyvaus pagrindo, suteikia savivaldybei teisę parduoti jai priklausančius būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, nors šis turtas gali būti savivaldybei reikalingas arba tinkamas (galimas) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu (pavyzdžiui, parduodamas būstas gali būti panaudotas socialiniam būstui).
Iš Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytų atvejų, kai savivaldybėms suteikiama teisė be aukciono parduoti savivaldybės nekilnojamąjį turtą, tik vienu atveju (25 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nustatytas reikalavimas, kad toks savivaldybės nekilnojamasis turtas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.
Situacija, kai parduodamas viešosios nuosavybės objektas, kuris reikalingas arba tinkamas (galimas) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu (tame tarpe gali būti panaudotas socialiniam būstui), neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo visuomeninės naudos (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą), efektyvumo (sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei) principų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai).
1.3. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas nėra aišku, kaip šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nurodytais atvejais turi būti vykdoma savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo procedūra, tai sudaro sąlygas neskaidriam šio turto pardavimui.
Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, savivaldybės taryba tvirtina parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, kurį skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Specialiųjų tyrimų tarnybai susipažinus su savivaldybių teisės aktais, reglamentuojančiais savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą, pastebėta, kad:
- kai kurios savivaldybės į parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą atitinkamą objektą įtraukia, kai gaunamas asmens prašymas pirkti šį turtą[8]. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, šiuo atveju apskritai neužtikrinamas skaidrumas, nesudaromos lygios galimybės kitiems Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytiems asmenims (jeigu tokių būtų) pretenduoti į šio turto įsigijimą. Kadangi tokiu atveju savivaldybės būstas ar pagalbinio ūkio paskirties pastatas parduodamas tam asmeniui, kuris iš tam tikro šaltinio gavo informacijos, kad atitinkamas turtas priklauso savivaldybei, ir pateikė savivaldybei prašymą įsigyti šį turtą;
- kitos savivaldybės parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą sudaro iš anksto savo iniciatyva. Tačiau tokiu atveju nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamosios savivaldybės priima sprendimą įtraukti tam tikrą objektą į šį sąrašą, ar jo neįtraukti. Nereglamentuojant, kokiais kriterijais savivaldybės sprendžia, ar nekilnojamojo turto objektą įtraukti į parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, savivaldybėms suteikiama neribota diskrecija spręsti, ar savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus parduoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (t. y. viešo aukciono būdu), ar jį parduoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (t. y. įtraukiant į parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, nurodytą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje, ir parduodant be aukciono minėto įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims už rinkos vertę). Tai patvirtina ir savivaldybių praktika, – vienais atvejais savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus parduoda pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (viešo aukciono būdu)[9], kitais atvejais – pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (be aukciono)[10].
Situacija, kai subjektui yra suteikiama galimybė be nustatytų kriterijų spręsti, ar savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus įtraukti į parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, taip pat spręsti, ar šį nekilnojamąjį turtą parduoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (t. y. viešo aukciono būdu), ar pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (t. y. be aukciono), laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
1.4. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato savivaldybei pareigą Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinti parduodamo objekto vertę pakeitusias šioje dalyje nurodytų nuomininkų investicijas (ir atitinkamai sumažinti parduodamo turto kainą), tačiau nenustato termino, kada šios investicijos turėtų būti atliktos. Praėjus ilgam laikotarpiui nuomininko atliktų remonto darbų faktinių aplinkybių išaiškinimas, būsto vertės pasikeitimo nustatymas yra sudėtingas, todėl toks teisinis reguliavimas sudaro galimybes šias nustatytinas aplinkybes įvairiai interpretuoti, tuo pačiu piktnaudžiauti, pasielgti nesąžiningai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.501 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko teisę į išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kita.
Nuomininkas, turėjęs nuomojamo savivaldybės būsto vertę pakeitusias investicijas (pavyzdžiui, savivaldybės leidimu atlikęs kapitalinį remontą ir pan.), paprastai į savivaldybę dėl šių išlaidų atlyginimo kreipiasi nedelsiant atlikęs remontą, savivaldybės būsto nuomos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Todėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nuostatos, nustatančios pačiai savivaldybei pareigą Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinti parduodamo objekto vertę pakeitusias šių nuomininkų investicijas, tačiau nenustatančios termino, kada šios investicijos turėtų būti atliktos, sudaro galimybes šias nustatytinas aplinkybes įvairiai interpretuoti, pasielgti nesąžiningai, piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, siekiantis pasinaudoti galimybe sumažinti perkamo būsto kainą atliktų investicijų dydžiu nuomininkas teigia, kad tam tikro dydžio investicijos į nuomojamą būstą buvo atliktos, tačiau prieš ypač ilgą laiką (prieš 15 metų ar pan.), nors jis nesikreipė į savivaldybę dėl šių išlaidų atlyginimo būsto nuomos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o būsto faktinė būklė kelia abejonių dėl šių investicijų atlikimo fakto ir dydžio.
Pažymėtina, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme savivaldybės pareiga įvertinti parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas numatyta tik dėl šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytų nuomininkų. Dėl kitų atvejų, pavyzdžiui, nurodytų minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (kai parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams ir kt.) tokia pareiga nenumatyta.
2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Svarstytina, ar minėti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pardavimo atvejai ir galintys šį turtą be aukciono pirkti asmenys (savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendraturčiai ir kiti), turėtų būti šio įstatymo reglamentavimo dalyku, kadangi jie nesusiję su šio įstatymo reglamentuojama parama.
Kadangi valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytus teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, svarstytina, ar tokie ir panašūs savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pardavimo ypatumai, kaip nurodyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, neturėtų būti nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, nesant tam objektyvaus pagrindo, savivaldybėms suteikia teisę išskirtinėmis (lengvatinėmis) sąlygomis – už rinkos vertę, neorganizuojant viešo aukciono – atitinkamiems subjektams parduoti savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, be kita ko ir tais atvejais, kai šis turtas gali būti savivaldybei reikalingas; minėtos įstatymo nuostatos nedetalizuoja, kaip turi būti vykdoma savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo procedūra, tai sudaro sąlygas neskaidriam šio turto pardavimui; nereglamentuojama, kokiais kriterijais vadovaudamosios savivaldybės sprendžia, ar nekilnojamojo turto objektą įtraukti į parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, tokiu būdu savivaldybėms suteikiama neribota diskrecija nuspręsti, ar savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus parduoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (t. y. viešo aukciono būdu), ar jį parduoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (t. y. be aukciono minėto įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams).
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[11] ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Andrius Kalesnykas, mob. 8 659 35075, el. p. [email protected]
[1] Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto 2014 m. išvados apie Lietuvos Respublikos pateiktą Pakto įgyvendinimo ataskaitą 17 p. (Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/9858_komiteto-pastabos-lt-2014.pdf)
[2] Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1115113/sadm-praso-kad-valstybes-kontrole-pasidometu-kaip-savivaldybes-tvarkosi-su-socialiniais-bustais
[3] Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys:
1) kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės administracijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, inžineriniai statiniai, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
3) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, teisėtai naudojami inžineriniai statiniai, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
4) būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos.
5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas“.
[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-695/2020
[5] Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas
[6] Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 3 dalis
[7] Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas.
[8] Kalvarijos savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalvarijos savivaldybės 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-202, 7 punktas (prieiga internete: https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8eb29ac0308711eb932eb1ed7f923910/asr); Visagino savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Visagino savivaldybės 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. TS-19, 8 punktas (prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/17882791169411e88a05839ea3846d8e/asr).
[9] Prieiga internete: https://aktai.vilnius.lt/document/30371156
[10] Prieiga internete: https://aktai.vilnius.lt/document/30366627
[11] Prieiga internete: https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0e8f85904cf811ec862fdcbc8b3e3e05