LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai E. pristatymo informacinė sistema |
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL nenukirsto valstybinio miško pardavimo asmenims, kurių pastatai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių, tvarkos
2023 m. kovo d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, atliko Nenukirsto valstybinio miško pardavimo asmenims, kurių pastatai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių, tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 28 (redakcija nuo 2023-01-17 d.)[1], antikorupcinį vertinimą.
Tvarka reglamentuoja nenukirsto valstybinio miško pardavimą fiziniams asmenims, kurių gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių (gaisrų, potvynių, audrų ir kt.). Nuo 2023-01-17 d. Tvarka papildyta nuostatomis, pagal kurias nenukirstas valstybinis miškas gali būti parduodamas ir viešiesiems juridiniams asmenims, valdantiems kultūros, mokslo, religinės paskirties statinius, registruotus Kultūros vertybių registre, ar tradicinės medinės architektūros statinius, kuriuose vykdoma veikla, susijusi su nematerialus kultūros paveldo išsaugojimu, kai šie statiniai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių (gaisrų, potvynių, audrų ir kt.), siekiant juos atstatyti ar remontuoti.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Tvarka nustatytas teisinis reglamentavimas dėl to, kad nustato tik sprendimų tikslus ir jų priėmimo principus, tačiau nekonkretizuoja kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti sprendimų priėmėjai, atskirais atvejais gali būti svarstytinas teisinio aiškumo, pakankamumo ir konkretumo aspektais, kadangi iš Tvarkos nuostatų yra neaišku kaip užtikrinant objektyvių sprendimų priėmimą jos turėtų būti įgyvendinamos, pavyzdžiui:
a) Tvarkos 2 punkto nuostatos nustato, kad „Nenukirstas miškas asmenims parduodamas tais atvejais, kai šie asmenys ar jų šeimos nariai neturi galimybės nustatytąja tvarka apsirūpinti mediena iš nuosavų miškų arba tos medienos nepakanka pastatams atstatyti ar remontuoti“, o Tvarkos 5 punkto nuostatos nustato, „Pagal šią Tvarką parduodamas medienos kiekis neturi viršyti pastatams atstatyti ar remontuoti būtinojo kiekio“.
Taigi, pagal minėtas Tvarkos nuostatas sprendimus priimantys subjektai privalo įvertinti pastatui padarytos žalos mastą ir jo remontui / atstatymui reikalingą medienos poreikį (t.y., turėti žinių ir patirties su statybomis susijusiuose visuomeniniuose santykiuose ir pan.); įvertinti asmenų galimybes apsirūpinti mediena iš savo miškų arba konstatuoti aplinkybes, kad medienos iš nuosavų miškų kiekis yra nepakankamas ir kt., tačiau kaip spendžiamas objektyvus šių uždavinių įgyvendinimas Tvarka iš esmės nekonkretizuoja, todėl egzistuoja rizika dėl nepagrįsto (pavyzdžiui: realius pastatų atstatymui poreikius viršijančio) valstybės turto - nenukirsto miško – pardavimo asmenims lengvatinėmis sąlygomis.
b) Tvarkos 7 punkto nuostatos numato, kad komisijos nustato ne tik medienos poreikį (t. y. medienos kiekį, būtiną pastatams atstatyti ar remontuoti; būtiną statinių medinėms konstrukcijoms atstatyti ir remontuoti), bet ir kainos mažinimo procentą, tačiau Tvarka neatskleidžiama į kokius kriterijus atsižvelgiant ir kaip (pavyzdžiui) nustatomas konkretus kainos mažinimo procento dydis ir pan.
c) Tvarkos 7 punkto nuostatuose numatytas komisijų sudarymas, tačiau iš esmės nereglamentuojami komisijų sudėties nustatymo (išskyrus tai, kad vietos savivaldos vykdomosios institucijos sudarytoje komisijoje turi būti miškų urėdijos atstovas), komisijos narių kvalifikacijos (o tai gali būti reikšminga, kadangi objektyviam Tvarka keliamų uždavinių įgyvendinimui atskirais atvejais būtinos specifinio pobūdžio žinios ir patirtis), nešališkumo užtikrinimo, sprendimų priėmimo modelio klausimai ir pan. Šiuo atveju reikšminga gali būti ir tai, kad pagal Tvarką komisijos sudarymo teisė deleguojama vienasmeniško sprendimo teisę turinčiam subjektui (aplinkos ministrui ir (nuo 2023-04-01 d.) merui), o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Atsižvelgdama į išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba manytų, kad Tvarka arba turėtų būti tobulinama (ypatingai reglamentuojant aplinkos ministro sudaromos komisijos veiklą[2]), arba atitinkami įpareigojimai (nustatyti papildomus Tvarkos taikymą konkretizuojančius teisės aktus) turėtų būti nustatomi Tvarką įgyvendinantiems subjektams. Šiuo atveju taip pat reikšminga tai, kad nors dalis savivaldybių yra nusistačiusios Tvarkos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau jais nustatytas teisinis reglamentavimas atskirais atvejais nėra konkretus; kai kuriais atvejais iš esmės atkartojama Tvarka nustatytas teisinis reglamentavimas (pavyzdžiui: tik formaliai reglamentuoja komisijų teises ir pareigas); tuos pačius klausimus (skirtingose savivaldybėse) sprendžia skirtingai ir pan.
1.2. Tvarkos 7 punkto nuostatos nustato, kad vietos savivaldos vykdomosios institucijos sudaryta komisija nustato medienos kiekį, būtiną pastatams atstatyti ar remontuoti, ir kainos mažinimo procentą, o pagal Tvarkos 8 punkto nuostatas vietos savivaldos vykdomoji institucija, remdamasi komisijos išvada ir atsižvelgdama į tai, kokia parama iš kitų šaltinių (draudimo, įvairių programų, fondų ir kt.) buvo suteikta asmenims, parengia miškų urėdijai teikimą dėl nenukirsto miško pardavimo šiems asmenims, kuriame nurodo reikalingą medienos kiekį ir kainos mažinimo procentą“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, minėtos Tvarkos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
1.2.1. Nenustatyta, kokiais pagrindais komisija įgyvendina sprendimų priėmimui būtinus iškeltus uždavinius. Neapibrėžtas santykis tarp vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir jos sudarytos komisijos sprendimų
Iš Tvarkos 7 punktu nustatyto teisinio reglamentavimo neaišku, kokiu pagrindu komisija turėtų priimti sprendimą dėl medienos kainos mažinimo procento dydžio nustatymo: manytume, kad šiuo atveju logiškai pagrįstos būtų Tvarkos 8 punkto nuostatos, pagal kurias vietos savivaldos vykdomoji institucija kainos mažinimo procentą nustatytų remdamasi komisijos išvada ir atsižvelgdama į tai, kokia parama iš kitų šaltinių (draudimo, įvairių programų, fondų ir kt.) buvo suteikta asmenims.
Taip pat kyla neaiškumas, kiek vietos savivaldos vykdomoji institucija parengdama teikimą miškų urėdijai yra saistoma komisijos išvadose priimtų sprendimų turinio prasme: ar vietos savivaldos vykdomajai institucijai komisijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio; ar vietos savivaldos vykdomajai institucijai Tvarkos 8 punkto nuostatomis suteikiama teisė savarankiškai spręsti dėl konkretaus sprendimo (pavyzdžiui: įvertinus papildomas kainos procento mažinimui reikšmingas aplinkybes ir galimai pakeičiant komisijos išvadą) priėmimo.
Atsižvelgdama į išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų apsvarstyti Tvarkos nuostatų tobulinimo tikslingumą (atskleidžiant, kuris konkretus subjektas priima sprendimą dėl kainos mažinimo procento nustatymo).
1.2.2. Neaiški privalomų pateikti dokumentų paskirtis ir turinys. Nors pagal Tvarką privalomų pažymų PAGD neišduoda, 2018 - 2022 m. laikotarpiu fiziniams asmenims lengvatine tvarka parduota 6853,55 kietmetrių nenukirsto miško.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Tvarkos 6 punkto nuostatas „asmenys, pageidaujantys nusipirkti nenukirsto miško pastatams atstatyti ar remontuoti, vietos savivaldos vykdomajai institucijai raštu pateikia prašymą ir pažymą iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apie nuo stichinių nelaimių nukentėjusius pastatus“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad:
a) Tvarkos 1, 2, 5 – 8 punktai sprendimus priimantiems subjektams nustato uždavinius, susijusius su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu ir įvertinimu (kad statiniai nėra naudojami ūkinei komercinei veiklai; kad pastatai nukentėjo nuo stichinės nelaimės; kad asmuo neturi galimybės apsirūpinti mediena iš nuosavų miškų arba tos medienos nepakanka pastatams atstatyti ar remontuoti; kad parduodamas medienos kiekis neviršys pastatams atstatyti ar remontuoti būtinojo kiekio ir kt.). Tačiau pagal Tvarką prašymas ir pažyma iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos yra vieninteliai sprendimų priėmimui privalomi pateikti dokumentai. Mūsų nuomone, šiuo atveju egzistuoja rizika, kad sprendimus priimantys subjektai Tvarka nustatytas pareigas (kurių tinkamam įgyvendinimui akivaizdžiai būtina gauti papildomų duomenų) įgyvendina tik formaliai ir sprendimus gali priimti savo nuožiūra. Tokia situacija taip pat gali būti vertintina kaip palanki sprendimus priimančių subjektų nesąžiningai veiklai, kuomet siekiant įgyti kuo didesnį nenukirsto miško kiekį palankiausiomis sąlygomis (pavyzdžiui: esant asmeniniam suinteresuotumui) tikslingai būtų vengiama objektyviai nustatyti sprendimų priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir kt.
b) Pagal Tvarkos nuostatas, vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra pažyma iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apie nuo stichinių nelaimių nukentėjusius pastatus, tačiau Tvarka nekonkretizuoja minėtos pažymos turinio (kokie konkretūs duomenys apie nukentėjusius pastatus turėtų būti nurodomi pažymoje).
Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai paprašius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pateikti informaciją apie pagal Tvarką išduodamas pažymas ir jų turinį[3], PAGD pranešė, kad tokių „pažymų nereglamentuoja ir neišduoda“ (tekstas netaisytas; atsakymas pridedamas).
Vertiname, jog toks PAGD atsakymas suponuoja nuomonę, kad pažymos apie „nuo stichinių nelaimių nukentėjusius fizinių asmenų pastatus ir jų priklausinius“ niekada nebuvo išduodamos / išduotos. Tačiau aktualu yra tai, kad valstybinė įmonė Valstybinių miškų urėdija Specialiųjų tyrimų tarnybą informavo, kad vadovaujantis Tvarka, per 2018 – 2022 m. laikotarpį, fiziniams asmenims lengvatine tvarka buvo parduota 6853,55 kietmetrių[4] nenukirsto miško (2023-02-20 d. atsakymo Nr. 77-S-2177 kopija pridedama).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju ne tik kyla klausimas dėl vadovaujantis Tvarka priimtų sprendimų dėl nenukirsto miško pardavimo fiziniams asmenims objektyvumo ir pagrįstumo, bet minėtos aplinkybės taip pat pagrindžia, kad Tvarka nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti objektyviai įvertintas ir tobulintinas iš esmės (pavyzdžiui: sutiktina, kad PAGD galėtų išduoti pažymas apie nuo gaisrų stichinių nelaimių metu nukentėjusius pastatus, tačiau šiuo atveju turėtų būti konstatuojama, kad gaisro priežastis – stichinės nelaimės veiksniai, o ne dėl kitų aplinkybių (pavyzdžiui: pastato savininko veiksmų) kilę padariniai ir pan.).
Manytume, kad Tvarkos teisinio reglamentavimo tobulinimo aktualumą pagrindžia ir aplinkybė, kad nuo 2023-01-17 d. įsigaliojusios Tvarkos nuostatos numato galimybę viešiesiems juridiniams asmenims lengvatine tvarka įsigyti žymiai (iki 300 m3) didesnius (lyginant su parduodamais fiziniams asmenims) nenukirstos medienos kiekiu.
1.2.3. Teisės aktai nereglamentuoja su „stichinės nelaimės“ fakto konstatavimu susijusių klausimų.
Tvarka siekiami tikslai siejami su faktinėmis aplinkybėmis, kad fiziniams asmenims priklausantys gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai, o taip pat viešųjų juridinių asmenų valdomi statiniai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių (gaisrų, potvynių, audrų ir kt.).
Nors sutiktina, kad tam tikri su stichinėmis nelaimėmis susiję reiškiniai (pavyzdžiui: pasikartojantys potvyniai Šilutės rajone[5]) visuomenėje gali būti / yra vertinami kaip „stichinė nelaimė“, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir / ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.), taip pat neaišku koks stichinės nelaimės sąvokos santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme[6] nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos[7] sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku ne tik tai, kaip įgyvendinant Tvarką sprendimus priimantys subjektai savo nuožiūra konstatuoja stichinės nelaimės įvykio faktą, bet taip pat ir tai, kaip įgyvendinant Tvarką nustatomas priežastinis ryšys, kad pastatai / statiniai nukentėjo nuo stichinės nelaimės, o ne dėl kitų priežasčių.
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, Tvarka sprendimus priimantiems subjektams sudaro diskrecines sąlygas (savo nuožiūra) spręsti, ar fiziniams asmenims priklausantys gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai, o taip pat viešųjų juridinių asmenų valdomi statiniai yra / nėra nukentėję nuo stichinių nelaimių, ar ne.
2. Kitos antikorupcinės pastabos.
2.1.1. Nekvestionuodami Tvarka siekiamų tikslų (paramos teikimas nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems asmenims) manytume, kad gali kilti abejonių dėl Tvarka nustatytų lengvatų (sudaryti sąlygas nenukirstą valstybinį mišką įsigyti iki 50 procentų pigiau) įstatyminio pagrįstumo:
Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Tvarka grindžiama Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286, 26 punkto nuostatomis. Savo ruožtu minėtas teisės aktas kildinamas iš Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio „Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos“ 4 dalies nuostatų, kurios savo turiniu miško valdytojus ir naudotojus valstybiniuose miškuose įpareigoja laikytis Vyriausybės tvirtinamų Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos Miškų įstatymo nuostatos nenumato Taisyklėse ir Tvarkoje nustatytos lengvatos asmenims įsigyti nenukirstą valstybinį mišką sumažinta kaina. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat nenustatė kito teisės akto, kuris pagrįstų tokios lengvatos (dėl nenukirsto miško pardavimo) nustatymą ir taikymą.
2.1.2. Formaliai vertinant Tvarkos nuostatas, jomis vietos savivaldos vykdomajai institucijai suteikiama teisė spręsti dėl valstybės priklausančio turto – nenukirsto valstybinio miško – pardavimo. Be to, sprendžiant iš Tvarkos nuostatų, valstybinio turto (valstybinių miškų) patikėtiniui iš esmės nesudaromos sąlygos išreikšti valios dėl su nenukirsto valstybinio miško pardavimu susijusiems sprendimams - nors vietos savivaldos vykdomosios institucijos sudarytoje komisijoje ir turi būti miškų urėdijos (t. y. valstybės turto patikėtinio pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalį) atstovas, jo balsas esminės įtakos komisijos sprendimams gali neturėti, o aplinkos ministro sudaromoje komisijoje miškų urėdijos atstovo dalyvavimas apskritai nenumatytas.
2.1.3. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo ir padarinių šalinimo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, o pagal minėto Įstatymo 49 straipsnio („Valstybės paramos teikimas“) „Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama gyventojams, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams, kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą. Gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Tvarka susiję tikslai turėtų būti užtikrinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu ir jį lydinčiaisiais teisės aktais, todėl atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlytume apsvarstyti Tvarka nustatyto teisinio reglamentavimo pagrįstumą.
Iki 2023-01-17 d. Tvarka nustatytas teisinis reglamentavimas apėmė nenukirsto valstybinio miško (toliau – nenukirstas miškas) pardavimą tik fiziniams asmenims, kurių gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai (išskyrus naudojamus ūkinei komercinei veiklai) yra nukentėję nuo stichinių nelaimių. Nuo 2023-01-17 d. Tvarka papildyta nuostatomis[8], pagal kurias nenukirstas miškas lengvatinėmis sąlygomis (kadangi aplinkos ministro patvirtinta nenukirsto miško kaina gali būti mažinama iki 50 procentų) gali būti parduodamas ir viešiesiems juridiniams asmenims, valdantiems kultūros, mokslo, religinės paskirties statinius, registruotus Kultūros vertybių registre, ar tradicinės medinės architektūros statinius, kuriuose vykdoma veikla, susijusi su nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, kai šie statiniai (išskyrus naudojamus ūkinei komercinei veiklai) yra nukentėję nuo stichinių nelaimių (gaisrų, potvynių, audrų ir kt.), siekiant juos atstatyti ar remontuoti. Pagal nuo 2023-01-17 d. galiojančias Tvarkos 7 punkto nuostatas, medienos kiekį, būtiną viešųjų juridinių asmenų valdomų statinių medinėms konstrukcijoms atstatyti ir remontuoti, ir kainos mažinimo procentą nustato aplinkos ministro sudaryta komisija.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad iki 2023-01-17 d. galiojusios Tvarkos (pavyzdžiui: 2, 6, 7 punktų) nuostatos reglamentavo procedūras ir sąlygas, susijusias tik su sprendimų dėl nenukirsto miško pardavimo fiziniams asmenims priėmimu. Tuo tarpu nuo 2023-01-17 d. Tvarka nustačius galimybes nenukirstą mišką įsigyti ir viešiesiems juridiniams asmenims, atitinkamos procedūros ir / ar sąlygos Tvarkoje nebuvo tikslintos ir (ar) koreguotos. Dėl minėtos priežasties, kadangi Tvarka tik epizodiškai reglamentuoja atvejus, susijusius su nenukirsto miško pardavimu viešiesiems juridiniams asmenim, kyla neaiškumas, kokia tvarka / sąlygomis turėtų būti priimami atitinkamai sprendimai, susiję su nenukirsto valstybinio miško pardavimu viešiesiems juridiniams asmenims.
Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad Tvarkos nuostatomis (galiojusiomis iki 2023-01-17 d. ir nuo 2023-01-17 d. netikslintomis) reglamentuojami parduodamo nenukirsto miško kiekio nustatymo ir kainos mažinimo principai (pavyzdžiui: pagal Tvarkos 3 punkto nuostatas „Nenukirstas miškas asmenims parduodamas <...> nenukirsto miško kainas mažinant iki 50 procentų“, o pagal Tvarkos 5 punkto nuostatas „<...> parduodamas medienos kiekis neturi viršyti pastatams atstatyti ar remontuoti būtinojo kiekio“), tačiau (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus) kyla neaiškumas, ar šie reikalavimai turi būti taikomi / įgyvendinami ir atvejais, kada nenukirstas miškas parduodamas viešiesiems juridiniams asmenims, ar ne.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Tvarkos nuostatos (ypatingai atvejais, kuomet priimami sprendimai susiję su nenukirsto miško pardavimu viešiesiems asmenims) gali būti interpretuojamos dviprasmiškai ir sudaryti sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. galimybėms veikti savo nuožiūra, galimai nepagrįstai). Siekiant išvengti šių antikorupciniu požiūriu ydingų rizikų, siūlytume Tvarką tobulinti.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
- Tvarka nekonkretizuoja su sprendimais susijusių reikšmingų uždavinių įgyvendinimo, su komisijos sudarymu ir jos veikla susijusių klausimų, todėl neužtikrinamas priimamų sprendimų objektyvumas ir sprendimo priėmime dalyvaujančių asmenų nešališkumas;
- Sprendimus dėl valstybės turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis priimantiems asmenims sudarytos diskrecinės veiklos sąlygos;
- Teisės aktai nereglamentuoja su „stichinės nelaimės“ fakto konstatavimu susijusių klausimų, todėl pagal Tvarką sprendimus priimantiems subjektams sudaromos sąlygos veikti savo nuožiūra ir nepagrįstai;
- Neaiškus Tvarka nustatytų lengvatų įstatyminis pagrįstumas, o valstybinio turto patikėtiniui nesudaromos galimybės išreikšti valią dėl valstybės turto perleidimo kitiems asmenims;
- Tvarka keliami tikslai (parama asmenims, kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą) yra įgyvendinami kitų teisės aktų pagrindais ir nustatyta tvarka;
- Nors Tvarkoje nustatyta valstybės institucija Tvarkoje numatytų privalomų dokumentų (pagrindžiančių paramos teikimo pagrindus) neišduoda, 2018 - 2022 m. laikotarpiu asmenims lengvatine tvarka buvo parduoti reikšmingi nenukirsto valstybinio miško kiekiai;
- Nors vienas iš Tvarka siekiamų tikslų yra paramos viešiesiems juridiniams asmenims suteikimas, Tvarka nustatytas teisinis reglamentavimas tokios paramos suteikimo procedūrų ir principų iš esmės nereglamentuoja.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[9], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
PRIDEDAMA. 2 lapai.
L. e. direktoriaus pareigas Rūta Kaziliūnaitė
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]