LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 439
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena. Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. rugsėjo 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Aš frakcijos vardu siūlau išbraukti nutarimo projektą dėl teisėjo L. Žukausko atleidimo. Kaip žinote, praėjusiame posėdyje mes kėlėme klausimą, ar nėra pagrindo svarstyti atleidimo dėl teisėjo vardo pažeminimo, bet čia per trumpas laikas, kad tuos dalykus išsiaiškintume, nuo ketvirtadienio iki dabar. Prie to dar pridurčiau – kalbant apie teisėjus, Pirmininke, yra vienas neaiškus dalykas, kodėl neteikiamas nutarimas dėl apkaltos kitiems teisėjams, ne šitiems? Surinkti parašai prieš metus, nutarimas Nr. XIIIP-3764. Niekada taip nėra buvę, kad nutarimas nebūtų teikiamas, jeigu yra surinktas ketvirtadalis Seimo narių parašų.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, norėčiau savo projektą atsiimti ir paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 2-7 klausimų paketą, Atliekų tvarkymo įstatymą ir lydimuosius.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Autoriai prašo. Pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui. V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš taip pat prašau įtraukti Seimo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. XIIIP-3764 dėl teisėjų apkaltos, nes pagal Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalį nurodyta, jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Jokių išlygų tam nėra, todėl prašau šį nutarimo projektą įtraukti, juo labiau kad jis susijęs su šiandien ketinamu svarstyti klausimu, tai yra teisėjų korupcijos byla.
PIRMININKAS. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu aš neklystu, tai tame nutarime jūs jau norite apkaltą vykdyti atleistiems kai kuriems teisėjams, tai, kolegos, paskaitykite ko prašote. Grįžtant nuo replikų prie darbotvarkės, prašyčiau frakcijos vardu išbraukti nutarimą dėl Konstitucinio Teismo teisėjo teikimo dėl tos priežasties, kad jau ir viešojoje erdvėje tikrai žinomi konstitucinės teisės ekspertai pradeda abejoti, ar tokia procedūra yra neprieštaraujanti Konstitucijai, nes Konstitucijos tekste yra aiškiai pasakyta, kad keičiamas vienu metu trečdalis, tuo tarpu mes čia pradedame užsiimti teisėjų keitimu po vieną. Tikrai siūlau, kolegos, išbraukti ir geriau gal pasitarti su konstitucionalistais, kad vėl nebūtų taip, kaip buvo su teisėjų atleidimu ne per seniai ar su kitais teisės aktais, registruotais Seimo Pirmininko.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Siūlau išbraukti 2-20 klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-5186, nes šis įstatymas prieštarauja Mokėjimų įstatymui, kuris nurodo, kur galima atsidaryti bankines sąskaitas registruojant įmones. Ir tuo labiau kad šių įstatymo pakeitimų nereikia, nes teko bendrauti su Vyriausybe, ministerijų atstovais, jie dabar jau rengia tvarkas, pakeitimus, kurie pagreitintų įmonių registravimo procedūras.
PIRMININKAS. Kuris darbotvarkės klausimas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Projektas Nr. XIIIP-5186 – Akcinių bendrovių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymas.
PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2-20.1 klausimas.
PIRMININKAS. Visas blokas 2-20 klausimų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi V. Ąžuolas pasiūlė išbraukti įstatymų projektus, dėl kurių yra surinkti 47 parašai, aš vis dėlto prašyčiau įvykdyti pateikimą. Jeigu jau taip tikrai yra, kad Baltarusijos įmonės gali šiandien ir dabar atsidaryti banko sąskaitas Lietuvoje, tai kodėl jos neatidaro. Gal ne viskas padaryta Vyriausybės, gal ne viskas padaryta su įstatymais. Tai leiskite išeiti į tribūną, pateikti įstatymų projektus, galėsime komitete diskutuoti dėl problematikos, bet neužkirskime galimybių pačioje pradžioje, tuo labiau kad trečdalis Seimo pasirašė, kad tokio projekto reikia.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Seimas apsisprendžia dėl darbotvarkės, todėl tą siūlymą prašau palikti.
PIRMININKAS. Pirmasis pasiūlymas (nuosekliai) J. Razmos. Darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Liną Žukauską iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIIIP-5166 siūlo išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 49, prieš – 37, susilaikė 16 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas klausimas pagal darbotvarkę. A. Širinskienė frakcijos vardu siūlo išbraukti Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Kabišaičio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą Nr. XIIIP-4931. Balsuojame. Pritariantys A. Širinskienei balsuoja už.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 69, prieš – 16, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta – klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
V. Ąžuolas frakcijos vardu siūlo išbraukti darbotvarkės 2-20 klausimus, tai yra Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Balsuojame. Pritariantieji V. Ąžuolui, kad būtų išbraukta, balsuoja už, nepritariantieji – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 54, prieš – 34, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta. Iš darbotvarkės klausimai išbraukti.
Daugiau pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės nebuvo, bet buvo priminta, kad yra du Seimo nutarimo projektai, kuriuose siūloma pradėti apkaltos procesą teisėjams, kurie yra atleisti iš pareigų. Taigi toks procesas yra neteiktinas.
V. Bakas. Komentaras. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, buvo oficialus siūlymas papildyti darbotvarkę, įtraukti Seimo nutarimo projektus tiek frakcijos vardu, tiek aš siūliau. Prašom teikti svarstyti, nes pagal Seimo statutą toks įtraukimas yra privalomas, net nereikia balsuoti. Jeigu taip nebus, aš esu parengęs kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją, aš tiesiog kreipsiuosi, kad jūs pažeidžiate Seimo statutą. Prašau teikti svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai Bakai, ar jie yra teisėjai?
V. BAKAS (MSNG). Jie, ponas K. Gurinas, priešingai nei teigia A. Širinskienė, iki šiol dirba, du, kuriuos šiandien ketiname atleisti savo noru, vienas, tiksliau, susijęs su ta byla, vienas iki šiol dirba, jo įgaliojimai sustabdyti, bet jis dirba. Ir, ponia Širinskiene, man labai gaila, kad jūs tampate galimai korumpuotų teisėjų stogu. Ir, pone Pirmininke, aš tikiuosi, kad ir jūs neisite po tuo stogu. Įtraukite klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai Bakai, tada ir turi būti klausimas suformuluotas tam teisėjui, kuris dirba. Negalime įtraukti nedirbančių teisėjų į apkaltą. (Balsai salėje) Gerai.
Kviečiu kreiptis ir aš pats kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, prašau išaiškinti šio klausimo teisėtumą.
Dėl visos darbotvarkės galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 60, prieš – 10, susilaikė 34 Seimo nariai. Darbotvarkei daugumos balsais pritarta.
Darbotvarkės 1-2 klausimas…
V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (MSNG). Pone Pirmininke, aš nežinau, ar jus paveikė priklausymas partijai, kuri galimai teisiama, yra teisiama „MG Baltic“ byloje, ir bylą nagrinėja būtent teisėjai, bet jūs šiandien padarėte du Statuto pažeidimus. Pirma, jūs neleidote balsuoti dėl teisėto pasiūlymo įtraukti Seimo nutarimą. Antra, neįtraukėte nutarimo į Seimo darbotvarkę, kai privaloma pagal Statutą įtraukti. Jūs apskritai…
PIRMININKAS. Aš nesiimsiu atsakinėti į jūsų klausimus, paprašėme išaiškinti Etikos ir procedūrų komisijos, tada ir pasikalbėsime. Jūsų kaltinimai atmesti.
Darbotvarkės 1-2 klausimas… Prašom. Ponas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Čia buvo paminėta Liberalų partija, kad ji yra teisiama ir taip toliau, tai aš manau, kad tas kalbėtojas turėtų biškį pagalvoti, ką jis kalba. Kaltinti visus žmones tuo, ko jie nepadarė, yra labai nekultūringa ir negražu, gerbiamas Bakai. Būkite geras, atsisėskite ir pasėdėkite ramiai, nes čia jūs pradėjote tą diskusiją, o ne aš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Diskusiją nutraukiu. Kalbėjote jau keturis kartus.
10.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5150(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5150. Priėmimas.
Yra pataisų. Pirmoji pataisa yra dėl Farmacijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939. Teikia A. Matulas. Antanai Matulai, prašom kalbėti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes, keli kolegos Seimo nariai, teikiame siūlymą išbraukti Farmacijos įstatymą iš rudens sesijos darbų programos. Čia kalbame apie valstybines vaistines. Kadangi visos įmanomos institucijos iš esmės nepritarė šiam įstatymo projektui, parlamentas irgi nepritarė, todėl buvo pasirinktas kitas komitetas. Manau, tikrai ne laikas, šitam parlamentui iki rinkimų likus dirbti dviem trims savaitėms, spręsti šitas problemas, tuo labiau kad yra negautas ir Europos Komisijos pritarimas. Todėl siūlyčiau toliau šiuo klausimu šioje kadencijoje nelaužyti iečių ir išbraukti šitą klausimą iš rudens sesijos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ar turime 29 Seimo narius, palaikančius, kad būtų šitas pasiūlymas svarstomas? Balsuojame.
Už yra 45. Motyvai. A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Na, aš siūlau paklausyti puikaus pasiūlymo ir jam pritarti, nes mūsų sveikatos biudžeto lėšos turi būti skiriamos pacientams gydyti, o ne verslui daryti. Juk veikia privačios vaistinės, veikia vaistinių tinklai, veikia smulkios vaistinės, kurioms, tiesą sakant, ligoninių vaistinių atsiradimas kirs pirmiausia. Aš nežinau, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš regionų ir iš visur veja smulkias privačias vaistines ir kuria naują valstybinį monstrą, kuris mūsų PSDF biudžetą, skirtą sveikatai, naudos verslui daryti. Vaistai neatpigs, čia nieko bendro su vaistų pigimu neturi. Tai, kad šitas projektas jau yra priėmimo stadijos, likus 18 dienų iki naujų rinkimų, man atrodo, yra skandalinga. Reikia tiesiog atsisakyti šios idėjos. Palaikykime pasiūlymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai žmogus, kuris nesupranta žmonių, nemyli jų, gali taip kalbėti, kad vaistai neatpigs. Turime daryti viską, kad vaistai atpigtų, ir šiandien bus labai labai aiškus vertybinis balsavimas. Aš kreipiuosi į tuos Seimo narius, kurie yra centre, kairėje, jums nebūtina pataikauti farmacijos pramonei. Jums nebūtina pataikauti dominuojančiai jėgai, opozicijai, jūs tikrai turite parodyti savo aiškią poziciją, ką galvojate apie konkurencijos didinimą, apie spaudimą būtent vaistų pramonei ir prekybai. Šis balsavimas tiesiogiai koreliuoja su požiūriu į valstybinį banką, apskritai į didesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje. Tada, kai laisvoji rinka veikia ne taip, kaip mums reikia, tada, kai susikuria oligopolinės sistemos ir žmogus, vartotojas galiausiai nukenčia, valstybė turi įžengti ir padėti ne dominuoti rinkoje, bet padėti rinkai apginti silpniausią, tai yra vartotoją, kuris kasdien privalo pirkti vaistus. Tad aš labai raginu visus, kas turi nors kiek abejonių dėl dominuojančio Lietuvoje neoliberalaus požiūrio, balsuoti teisingai.
PIRMININKAS. Balsuojame teisingai dėl A. Matulo pasiūlymo išbraukti projektą Nr. XIIIP-1939.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą – 49, prieš – 39, susilaikė 16. Nepritarta.
Kitas A. Matulo pasiūlymas – išbraukti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3205 ir lydimuosius. Prašau pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitą siūlymą teikiu aš, kolega R. Martinėlis, I. Haase, I. Degutienė, J. Liesys. Siūlome išbraukti šitą paketą. Čia kalbama apie įstaigų prie ministerijos tinklo pertvarką. Šituo periodu, COVID-19 epidemijos metu, siūloma pertvarkyti įstaigų tinklą ir, užuot glaudžiai bendradarbiavus, konsultavusis, kartu ieškojus sprendimų, ruošiamasi sujungti, naikinti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, Ekstremalių situacijų centrą ir panašiai. Mes manome, kad dabar reikia sukoncentruoti visas jėgas būtent į epidemijos suvaldymą, nedaryti tokių reorganizacijų, dėl kurių greičiausiai tiesiog nukentės Lietuva.
PIRMININKAS. Balsuojame, ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstomas pasiūlymas.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 43. Taip, yra daugiau nei 29. Svarstome.
Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai prieš tai, kai buvo balsuojama, balsuojama buvo dėl valstybinių vaistinių kūrimo sveikatos apsaugos įstaigose. Kiek aš suprantu, dabar yra kalbama apie tai, kad norima inicijuoti įstatymus, kurie gali sumažinti tų įstaigų skaičių ir kartu sumažinti galimybę kurti valstybines vaistines.
Ir dar aš įžiūriu tam tikrą politinį pamušalą, nes AIDS centras iš tikrųjų dirba kvalifikuotai, bet, ko gero, centro vadovas neįtinka dabartinei politinei daugumai. Tokiu būdu, norėdami susidoroti su kompetentingu žmogumi, inicijuojate tokią reformą, kuri panaikins patį efektyviai dirbantį centrą ir iš principo pablogins tos paslaugos kokybę.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl A. Matulo, R. Martinėlio, I. Haase, I. Degutienės ir J. Liesio pasiūlymo išbraukti iš darbų programos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas ir lydimuosius.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 46, prieš – 36, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Trečiasis pasiūlymas – tų pačių Seimo narių. Taip pat pristato A. Matulas. Dėl Sveikatos draudimo įstatymo. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes siūlome išbraukti visus įstatymų projektus, kuriuos svarstyti tikrai ne laikas. Dabar siūlome išbraukti Sveikatos sistemos įstatymo ir lydimojo įstatymo projektus, kuriais siekiama pertvarkyti Valstybinę ligonių kasą, naikinti teritorines ligonių kasas, sujungti. Galbūt ir nebūtų problemos, bet naikinant, sujungiant teritorines ligonių kasas naikinamos ir stebėtojų tarybos, apskričių stebėtojų tarybos, ir taip dar kartą mažinama galimybė regionams dalyvauti tiek ligonių kasų valdyme, tiek valstybės valdyme.
Kolegos valstiečiai deklaravo ir toliau deklaruoja, kad jie viską daro, kad skatintų regionų vystymąsi, o per jų kadenciją iš esmės yra sunaikinta, kaip skelbia Statistikos departamentas, virš 15 tūkst. darbo vietų, jos koncentruojamos didžiuosiuose miestuose. Ir čia dar vienas šiurkštus pavyzdys: sujungus ligonių kasas bus panaikinta stebėtojų taryba, taikinimo komisijos, ir paprasčiausiai regionas neturės jokios galimybės pareikšti savo nuomonę dėl paslaugų teikimo, dėl paslaugų prieinamumo, todėl mes siūlome šio įstatymo projekto šioje likusioje sesijoje nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ar turime 29 palaikančius, kad būtų pataisa svarstoma? Balsuojame.
Už pasisakė 44. Pataisa svarstoma.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl paties pasiūlymo, kad įstatymų projektai Nr. XIIIP-4827, Nr. XIIIP-4828, Nr. XIIIP-4829, Nr. XIIIP-4830, Nr. XIIIP-4831 ir Nr. XIIIP-4832 būtų išbraukti iš sesijos darbų programos.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 37, prieš – 35, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso projekto motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, išties ši sesija išskirtinė, nes ji šios kadencijos paskutinė, todėl, manau, kiekvienas supranta, kad labai svarbu kiek galima daugiau padaryti, padaryti atsakingai ir negaišti laiko tam, kad diskutuotume, ką įrašyti, ko neįrašyti. Kaip ir visada į šią sesiją, kaip ir buvome sutarę, mes įrašėme ir įtraukėme visus įstatymų projektus, kuriuos teikia frakcijos, komitetai, kiekvienas Seimo narys. Aš tik bandau įsivaizduoti, kas gi būtų atsitikę, jeigu mes būtume pradėję revizuoti, išbraukti? Taigi būtų buvę šimtai pasiūlymų ir mes būtume sugaišę nepaprastai daug laiko už vieną balsuodami, kitam pritardami ir taip toliau. Tikslas buvo, kaip ir visada, priimti sesijos darbų programą, o po to jau kiekvieną savaitę derinti ir galvoti, kuriuos įstatymus įtraukti prioriteto tvarka, jų priimti galimai daugiau, nes jų reikia Lietuvos žmonėms. Kolegos, jūs visi teikiate labai puikius ir reikalingus įstatymus. Ginčytis lyg ir nėra prasmės, todėl labai kviečiu dirbti, dirbti tiek, kiek mums liko, ką galime, padarykime maksimaliai daugiau. Prašau pritarti šios sesijos darbų programai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt ne kartą buvo sakyta, kad ši programa tikrai neįvykdoma, turbūt čia ir politinės kultūros reikalas, kai mes traukiame pakankamai kontroversiškus įstatymų projektus, dėl kurių nėra tokio sutarimo. Tikrai gali būti pavojų, kad išeinančios arba besikeičiančios daugumos gali palikti nemažai problemų, po to kitos problemos atsiranda, kai susirenka nauja Seimo sudėtis ir vėl keičia įstatymus. Turbūt reikėtų mums daugiau diskutuoti apie politinę kultūrą, apie kadencijų pabaigą, kada galbūt net nereikėtų registruoti teisės aktų, kurie iš tikrųjų yra labiau tokio reklaminio pobūdžio negu dalykinio, galbūt palikti daugiau spręsti Vyriausybei, sprendžiant ekstra klausimus. Manyčiau, ši programa tikrai eilinė, iš tikrųjų nieko gero neduodanti, tik kiekis didelis. Kai kada mes koncentruojamės ne į svarbiausius darbus, o paprasčiausiai galbūt kai prieinama prie darbotvarkių, esant tam tikrai įtakai mes daugiau priskaldome malkų, negu sprendžiame problemas. Siūlau nepritarti arba susilaikyti dėl šios programos.
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji, jūs įsivaizduokite save rinkėjo ir paprasto Lietuvos gyventojo kailyje. Jis stebi mūsų posėdį ir galvoja: ką jūs čia darote? Jums yra pavesta dirbti iki pat kadencijos pabaigos, baigsis lapkričio mėnesį, o jūs čia cirkinatės ir bandote nedirbti. Kas čia vyksta? Mane giliai stebina, ką daro konservatoriai, atlikę pompastiškai nacionalinę apklausą. Ką ji parodė? Kad žmonėms nepatinka chaosas Seime. Žinote, yra tokia patarlė: pats muša, pats rėkia. Tai čia jūsų atžvilgiu puikiausiai galima pritaikyti. Jūs kalbate apie kažkokį tariamą chaosą Seime ir patys jį dirbtiniais būdais sukeliate.
Taigi pilna jūsų pačių projektų, jūsų opozicinė darbotvarkė ketvirtadienį. Jūs nenorite pensijų indeksavimo klausimo spręsti? Jūs nenorite gerinti pareigūnų padėties? Šiandien po pietų dėl to bus labai svarbus projektas. Jūs nenorite toliau stumti projekto dėl asmeninio asistento neįgaliesiems? Yra dar Lenkų rinkimų akcijos tryliktosios pensijos projektas, labai svarbus projektas. Jūs viso to nenorite? Mane tikrai stebina toks savo pačių apklausos nepaisymas ir dirbtinio chaoso sukėlimas. Kam to reikia?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Koks gilus susirūpinimas Tomo balse Lietuvos žmonėmis ir konservatorių nesveiku protu. Galėsite šitaip emocingai kalbėti tada, kai prisiekdamas naujajame Seime galėsite pasakyti – visus 580 įstatymų priėmėme, labai gerai padarėme, kad tvirtinome šitą sesijos darbų programą. O aš vis dėlto manau, kad 580 projektų yra neįveikiamas dalykas, ir nejuokinkime žmonių. Aš siūlau nepritarti sesijos darbų programai, prisėsti ir išbraukti tokias pavienes iniciatyvas. Tai, ką sako T. Tomilinas, gal tikrai svarbūs dalykai, bet yra ir prirašytų dalykų, neturinčių prasmės, tai priešrinkiminiai bandymai save parodyti. Taigi sutvarkykime ir imkimės realios sesijos darbų programos.
Aš dar kartą kartoju tai, ką sakiau svarstymo stadijoje. Jeigu ankstesnėse sesijose mes galėjome sau leisti komfortą – tvirtinti ir 700, ir 800 klausimų sesijos darbų programoje, nes žinojome, kad šitas Seimas dirbs toliau, tai dabar mes neturime būti juokingi. Mes turime suprasti, ateis kitas Seimas, patvirtins I sesijos darbų programą ir mūsų klausimai nueis užmarštin. Nepykdamas nė dėl vieno projekto, kuris įrašytas į sesijos darbų programą, nesiimu gėdinti autorių, kurie ten įrašė, nesiimu taip demonstruoti dirbtinį rūpestį kažkuo, o tik sakau – būkime realistai. Siūlau bent jau susilaikyti dėl šios sesijos darbų programos.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl nesveiko proto, aš nežinau, pone Gentvilai, negaliu komentuoti, gal pasakyčiau dėl nesveiko nesąžiningumo vilkinti valstybės gyvenimą kiekvienais metais visus tuos ketverius metus. Žinant, kad praėjusiais metais, kai buvo tvirtinamas šiems metams metinis biudžetas, kuriame buvo didinami vaiko pinigai, pensijos didinamos, mokytojams atlyginimai, socialdemokratai su konservatoriais ištraukė korteles ir išėjo, tikėtina, kad šiandien taip pat vyks šis scenarijus. Bet aš norėčiau jūsų paprašyti ir Tomas gerai akcentavo, kad atsisukime į žmones, tęskime šį darbą vardan jų, būkime socialiai teisingi visiems. Jūs tikrai tą galite ir tarp jūsų tikrai yra žmonių, kurie gerbia žmones. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbėsiu faktais. Aš atstovauju Pasvalio ir Pakruojo apygardai ir per tuos ketverius metus suskaičiavome, kad yra panaikinta beveik 500 biudžetinių darbo vietų: panaikintos urėdijos, jungiamos aplinkos agentūros, toliau centralizuojama policijos veikla. Naujas atėjęs policijos komisaras, tikriausiai daug kas girdėjote, jau prakalbo apie tai, kad labai blogai, kad atsisakėme apylinkių inspektorių ir kad absoliučiai neliko bendruomenių ryšių su policija. Iš esmės panaikintos rajonuose mokesčių inspekcijos, tik atstovai liko. Paštai toliau naikinami. Nežinau, ar žinote visi, kad šiuo metu rajonuose naikinamos prokuratūros. Eilėje, neslepiama, kad bus panaikinti teismai, ligoninės.
Ir štai rudens sesijos darbotvarkėje liko tie įstatymų projektai, dėl kurių regionai vėl toliau bus naikinami, mažinamos darbo vietos, mažinama regionų įtaka dalyvauti valstybės valdyme. Tai kada jūs teisūs? Kai aš skaitau Valstiečių partijos programą ir jie prisižada – toliau skatinsime regionų vystymąsi, tai kada jūs, kolega Tomilinai, meluojate? Ar kada ketverius metus naikinote regionus, ar kada toliau ruošiatės, savo naujoje programoje kalbate apie tai, kad skatinsite regionų vystymąsi? Aš tikrai siūlau nepritarti šios rudens sesijos darbų programai, nes čia yra įstatymų projektai, kurie toliau naikins regionus ir didins atskirtį.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, rinkimai į Seimą neturėtų trikdyti Seimo darbo. Mes turime dirbti tuo pačiu ritmu ir ta pačia energija kaip ir visą laiką. O kas su rinkimų kampanija susiję, tai virš to mes turime padaryti dar papildomai. Aš siūlau patvirtinti ir dirbti tokiu pat ritmu. Nors aš pats nedalyvauju rinkimuose, bet noriu iki galo kadencijos sąžiningai dirbti tuo pačiu tempu, dargi galime netgi ir stipriau, todėl siūlau patvirtinti programą ir pagal ją dirbti. O rinkimų kampanijai laiką skirti virš esamo dabar ir buvusio savo laiko, dar daugiau energijos įdėti, kad per naujus rinkimus būtų pasirodyta dar geriau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Šiandien tiek pono T. Tomilino, tiek pono R. Šarknicko kalbose yra jaučiama truputį isterijos ir nuovargio ir labai nesinorėtų, kad mes įstatymus priiminėtume būtent tokios būsenos.
Kita vertus, tikrai nesinorėtų, mes vis pakalbame prieš kiekvieną sesiją, kad kokybė yra svarbiau negu kiekybė, bet vis elgiamės taip pat. Šiuo atveju niekas nesako apie nenorą dirbti. Mes sakome apie tai, kad galbūt vis dėlto susidėliokime prioritetus ir priiminėkime ne 600 įstatymų, kuriuos paskui reiks pakeisti dar 1 tūkst. įstatymu, bet pagaliau susitarkime, kokius pagrindinius įstatymus mes dar turime priimti iki rinkimų. Man atrodo, tą siūlė ir E. Gentvilas, ir visi kiti kalbėtojai. Dėl to tikrai norėčiau nepritarti šitai siūlomai sesijos darbotvarkei, bet manau, kad kur kas prasmingiau ir racionaliau būtų sėsti, sutarti dėl prioritetų ir paskui pagal juos dirbti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 67, prieš – 18, susilaikė 25 Seimo nariai. Programa patvirtinta. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš kreipiuosi į savo kolegą T. Tomiliną. Įstatymus reikia priiminėti, nes kai įstatymą prastūminėjame, tai jau tiek pristumdėme įstatymų, kad po to nespėjame ir nežinome, ką daryti.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš visada džiaugiuosi patyrusių kolegų patarimais. Ačiū, gerbiamas Algirdai Sysai.
10.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Liną Žukauską iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5166 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Liną Žukauską iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5166. Priėmimas. Motyvai prieš – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, nuo praėjusių metų vasario yra pareikšti įtarimai dvylikai teisėjų. Šeši teisėjai turi specialiojo liudytojo statusą, tai yra apklausti apie savo pačių nusikaltimus. Didžioji dalis, didelė dalis, tai yra aukščiausio Apeliacinio teismo teisėjai, kuriuos skiria Seimas. Mieli kolegos, negi jūs manote, kad jūsų žmonės, rinkėjai, nenori žinoti, kas vyksta teismuose? Mūsų pareiga – ne atleisti susikompromitavusius teisėjus savo noru, o mūsų pareiga – išsiaiškinti, kas trukdo teismų sistemai atlikti savo pareigą ir vykdyti Konstituciją, vykdyti teisingumą.
Su manimi praėjusią savaitę jau susisiekė vienos tarptautinės organizacijos, atliekančios tyrimą dėl teisės viršenybės… būtent dėl to, kaip mes elgiamės, kai dangstome teisėjus, kurie yra susikompromitavę. Mieli kolegos, šitas nutarimas yra apsimestinis ir mums siūloma priimti apsimestinį nutarimą, tai yra atleisti galimai susikompromitavusį teisėją savo noru, nors praėjusiame posėdyje pati Prezidento patarėja pripažino, kad jis išeina ne savo noru, o jo išėjimas susijęs su jo statusu. Tai mums ženklas ir rimtas signalas, kad šis nutarimas yra antikonstitucinis, juo siekiama paslėpti teisėjų galimus nusikaltimus. Todėl mano siūlymas – nepritarkime šiam nutarimui, grąžinkime jį atgal ir pasiūlykime Prezidentui sustabdyti įgaliojimus, o patys ketvirtadienį grįžkime prie nutarimo dėl teisėjų apkaltos ir surenkime apkaltos procesą.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Liną Žukauską iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 18 Seimo narių. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-5166) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4541(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4542(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4543(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4544, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4545(2), Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4546(2), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4547(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4548(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4549(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4550(2), Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4551(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4552(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539. Svarstymas. Į tribūną kviečiu I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas svarstė, turėjome klausymus, daug dirbome su Vyriausybe, Valstybės kontrole, kitomis institucijomis ir patobulinome projektą. Jam pritarėme ir atitinkamai patobulintiems susijusiems įstatymams bendru sutarimu komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau Biudžeto ir finansų komiteto išvada – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Išvada – pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Galutinė komiteto išvada, balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – A. Širinskienė. Gal A. Dumbrava pasiruošęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą paskelbti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, dėl visų tiek Seimo statuto, tiek dėl kitų lydimųjų teisės aktų komitetas balsavo vieningai, bendru sutarimu. Skiriasi tiktai posėdyje dalyvavusių žmonių skaičius. Tai dėl Statuto kaip papildomas komitetas balsavome 6 balsais už, dėl Administracinių nusižengimų kodekso – 10 balsų už.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIIP-4547 – R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl prieš tai ėjusio projekto Nr. XIIIP-4546 – apsvarstęs pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti. Buvo pritarta bendru sutarimu. O dėl projekto Nr. XIIIP-4547 – komitetas, apsvarstęs ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rašte pateiktą penktą pastebėjimą, tai yra siekiant užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą pajamas sieti su sąnaudomis kaupimo principo taikymo atvejais, o įplaukas su išlaidomis pinigų principo taikymo atvejais, pasiūlė pagrindiniam komitetui ištaisyti pagrindiniame įstatymo projekte ir susijusiuose lydimuosiuose įstatymų projektuose pasitaikančius netinkamus sąvokų vartojimo atvejus. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Bukauską paskelbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-4545.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4545 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, jiems komitetas pritarė, ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, Seimo nariai neužsirašė kalbėti.
Eisime nuosekliai. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame.
Biudžeto sandaros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4541. Taip pat dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Biudžetinių įstaigų įstatymo III skyriaus pavadinimo ir straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4542. Po svarstymo dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4543. Taip pat dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame.
Valstybės skolos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4544. Svarstymas. Po svarstymo dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Gerbiami kolegos, šį projektą komitetas siūlė atmesti, tačiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Vadinasi, pritariame komiteto nuomonei. Atmestas po svarstymo. (Balsai salėje) Čia ir yra papildomas, taip, projektas Nr. XIIIP-4544. Neužsirašė diskutuoti Seimo nariai. Ar reikia balsuoti dėl to, kad būtų… (Šurmulys salėje) Dėl atmetimo? (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Reikia, reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas už tai, kad šitas projektas būtų atmestas, kaip siūlo komitetas?
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Pritarta komiteto nuomonei šį projektą atmesti.
Kviečiu Audito komiteto pirmininkę į tribūną dėl Vietos savivaldos įstatymo straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4545. Yra pasiūlymų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, dėl 4 straipsnio, teisingai?
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, yra pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Mes iš esmės pritardami komiteto nuostatai pasiūlėme šiek tiek kitokį sprendimą, suderinę su Vidaus reikalų ministerija šiuos pakeitimus, kad šitą dalį iš viso išbraukiame, tačiau papildome įstatymą specialiu nauju straipsniu, kuriame nuosekliai visos atsiskaitymo procedūros yra išdėstomos – kokia forma, kokia sudėtis, kokia procedūra ir tvirtinimo tvarka. Išvadoje parašyta pritarti iš dalies. Tiksliai pritarti negalėjome, bet iš esmės išsprendėme tą problemą, kurią komitetas siūlė.
PIRMININKAS. Ar G. Burokienė pritaria šiam pasiūlymui? Suderinta, ačiū. Ir mes galime bendru sutarimu pritarti tokiai pataisai.
Toliau dėl 5 straipsnio yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, čia taip pat siūloma pritarti iš dalies. Sumažinti biurokratinę ir administracinę naštą tarybai ir atitinkamai paspartinti dokumentų patvirtinimo galimybes, tai yra institucijų ataskaitų rinkinius palikti tvirtinti administracijai, o jau pačiai tarybai tvirtinti tai, kas yra konsoliduotas ataskaitų rinkinys, tai yra jau susumavus visų pavaldžių įstaigų rezultatus, tai jau būtų išimtinė tarybos kompetencija. Esame pritarę iš dalies.
PIRMININKAS. Taip pat klausiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonės. G. Burokienė. Pritariate, suderinta. Ačiū. Ir mes galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui dėl 5 straipsnio.
Pasiūlymas dėl 10 straipsnio taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiuo atveju tiesiog šito įstatymo nuostatas suderinome su pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datomis atitinkamai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat suderino ir mes bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Reikia balsuoti.“) Reikia balsuoti, P. Gražulis reikalauja balsuoti.
Balsavo 68 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-4545 po svarstymo.
Dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4546. Po svarstymo dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4547. Po svarstymo dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4548. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Po svarstymo pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4549. Seimo nariai dėl motyvų po svarstymo neužsirašė. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4550. Svarstymas. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4551. Seimo nariai po svarstymo dėl motyvų neužsirašė. Galime pritari? Pritariame bendru sutarimu.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4552.
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projekto kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Yra pasiūlymų, kuriuos reikia apsvarstyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, yra pasiūlymų, kaip ir minėjo Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Audito komiteto pasiūlymas dėl 12 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju dėl 12 straipsnio buvo gautas Audito komiteto pasiūlymas ir komitetas pritarė iš dalies. Patobulintame variante tiesiog pakoreguojamos įsigaliojimo nuostatos. Jūs matote tą komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ar Audito komitetas sutinka su pritarimu iš dalies? I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Taip, mes dėkojame pagrindiniam komitetui, kad įvertino.
PIRMININKAS. Malonėkite garsiau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkojame pagrindiniam komitetui, kad atsižvelgė. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritariate, dėkojame. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti tokiam pasiūlymui? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, siūlau pritarti bendru sutarimu šiam projektui po svarstymo. Pritariame.
11.02 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 2, 3, 4, 6, 13, 14, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5151(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5152(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai – Oficialiosios statistikos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5151(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5152(2). Svarstymas. Išvadą dėl pirmojo projekto, dėl Oficialiosios statistikos įstatymo, skaitys Biudžeto ir finansų komiteto narys A. Palionis arba M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Šis projektas yra susijęs su 3,5 mln. eurų finansavimu Statistikos departamentui dėl naujos informacinės sistemos sukūrimo. Kadangi sistemos sukūrimas yra susijęs ir su COVID-19 informacijos pateikimu, Statistikos departamentas prašo, kad būtų svarstoma ir priimama skubos tvarka. Įstatymų įsigaliojimas numatytas jau kitą savaitę, tai yra rugsėjo 30 dieną. Naudodamasis Statuto suteikta teise noriu paklausti Seimo, ar sutiktų svarstyti skubos tvarka?
Perskaitau komiteto sprendimą: „Komitetas, apsvarstęs šį klausimą, priėjo prie bendro sutarimo pritarti, tačiau Statistikos departamentui yra išsiųsti dar papildomi klausimai, į kuriuos Statistikos departamentas pažadėjo iki priėmimo atsakyti.“ Štai tokia situacija. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė dėl kito projekto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, kaip ir visąlaik Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritaria Administracinių nusižengimų kodekso projekto pakeitimams.
PIRMININKAS. Motyvai po svarstymo. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti projektui Nr. XIIIP-5151? Bendru sutarimu pritariame.
M. Majauskas užsiminė, kad komitetas siūlo skubos tvarka, bet tokio siūlymo nėra įrašyta. Ar buvo toks komiteto sprendimas?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, tokio oficialaus komiteto sprendimo nebuvo. Tai patikslinkite, kokia yra procedūra, nes manęs tiesiog prašė kaip pranešėjo paklausti Seimo, ar Seimas sutiktų. Jeigu reikia oficialaus komiteto sprendimo, tokio sprendimo komitete nebuvo ir apie tai diskutuota komitete nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl motyvų dėl kito projekto Nr. XIIIP-5152 taip pat Seimo nariai neužsirašė. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame.
Darbotvarkės 1-6 klausimas… Ar yra ministras? Nėra ministro.
11.07 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algimanto Jurgausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-100) priėmimas
Gerbiami kolegos, imsime rezervinius 1 ir 2 klausimus. Tai yra Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algimanto Jurgausko peticijos“ projektas. Kviečiu Seimo narį, komisijos pirmininką P. Čimbarą. O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų rugsėjo 16 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. Jurgausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnį ir nustatyti, kad pagal šį įstatymą kompensuojama net nuo 1990 m. kovo 11 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. Šiuo metu kompensuojama žala, atsiradusi tik po 2005 m. liepos 1 d.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir dėl šių motyvų. Valstybės biudžetui kainuotų apie 15 mln. eurų.
Kompensavimo įstatyme nustatytas dešimties metų senaties terminas, todėl, net atlikus peticijoje siūlomą Kompensavimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimą, asmenys, dėl kurių iki 2010 metų priimtas teismo sprendimas atlyginti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą galimybių neturėtų.
Skolininkas, žalą nukentėjusiam asmeniui sukėlęs maždaug prieš 20 ar 30 metų, jau gali pagrįstai tikėtis, jog nukentėjęs asmuo, neišieškojęs teismo priteistos žalos per minėtą 20 ar 30 metų laikotarpį, atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau šiuo atveju valstybė, naudodamasi regreso teise ir pradėdama išieškojimą iš už žalą atsakingo asmens, padidintų teisinį neapibrėžtumą civiliniuose santykiuose.
Vyriausybė Seimui yra pateikusi Kompensavimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad dėl nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti, kad atmestume A. Jurgausko peticiją? Bendru sutarimu.
Ir antroji peticija dėl Emilijaus Rusakevičiaus.
11.09 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Emilijaus Rusakevičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-101) priėmimas
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų rugsėjo 16 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo E. Rusakevičiaus peticiją dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir nustatyti, kad savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką, netaikant jam Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių veiklos vykdymo per paskutinius 12 mėnesių reikalavimo.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę.
Be to, Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau svarstė 1 dienos pasiūlymą ir jį atmetė.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti Peticijų komisijos siūlymui? Pritariame Peticijų komisijos siūlymui.
Toliau mūsų darbotvarkėje… R. Šalaševičiūtė dėl vedimo tvarkos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama pirmininke, aš tiesiog noriu informuoti, kad vakar Telšiuose vyko Žemaičių kongresas, kurio metu buvo apdovanoti Žemaitijai nusipelnę žemaičiai. Tarp jų buvo teikta ir apdovanojimų komisija pritarė R. Karbauskio kandidatūrai, jis vakar nedalyvavo ir negalėjo atvykti. Gal aš galėčiau dabar tiesiog įteikti atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“ R. Karbauskiui?
PIRMININKĖ. Dėkojame. Aš manau, kad Žemaičių parlamentinės grupės pirmininkė R. Šalaševičiūtė viso Seimo akivaizdoje… (Plojimai) Prašom, pirmininke, čia. (Plojimai) Labai rimtas apdovanojimas. (Plojimai) Sveikiname. Dirbkime dėl Lietuvos, taip pat ir dėl Žemaitijos.
Beje, gerbiamieji kolegos, šiandien noriu priminti, kad prieš 20 metų Lietuvos ir Latvijos parlamentai paskelbė šitą dieną Baltų vienybės diena, kai žemaičiai ir žiemgaliai kartu pasiekė Saulės mūšio pergalę. Sveikinu visus su ta gražia sukaktimi – Baltų vienybės diena. Prisimenate 1236 metus, prieš Livonijos ordiną šita graži pergalė. Ir dar lygiadienis. Matote, kiek daug švenčių šiandieną. Ir dar Šiaulių miesto diena. Su viskuo sveikinu.
O dabar ta gražia emocija pabaigiame ir einame prie kito darbotvarkės klausimo.
11.12 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5191 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą socialinės apsaugos ir darbo ministrą L. Kukuraitį. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5191. Pateikimas. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, siūlytume svarstyti skubos tvarka. Šio įstatymo projekto tikslas yra tobulinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme įtvirtintą ligos išmokų mokėjimo teisinį reguliavimą, jame nustatant ligos išmokų mokėjimą privalomos izoliacijos laikotarpiu bei lankomose ugdymo įstaigose paskelbus infekcijos plitimą ribojantį režimą, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei atšaukus karantiną, bet vis dar esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje, prasidėjus naujiems 2020 metų mokslo metams, praktikoje susiklostė situacijų, kurių neapima Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Konkrečiai siūloma dėl suaugusiųjų izoliacijos ligos išmoką ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu mokėti, jei asmuo lankėsi užsienyje ir dėl to jam taikoma izoliacija arba turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Abiem atvejais asmeniui neturi būti galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba darbdavys jam nepaskelbė prastovos. Ligos išmoką siūloma mokėti privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų ir ji būtų lygi 62,06 %, arba 80 % į rankas, išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimų ligos išmokomis, siūlome nustatyti išimtį – ligos išmokos nemokėti, jei asmuo kitais nei profesiniais, tarnybos ir (ar) darbo tikslais išvyksta į užsienio šalį jau žinodamas, kad ta šalis yra įtraukta į paveiktų šalių sąrašą ir kad grįžtus reikės izoliuotis.
Dėl vaikų izoliacijos ligos išmoką ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu siūloma mokėti, jeigu vaikas iki ketvirtos klasės imtinai ar neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje be motinos (tėvo), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl to jam taikoma privaloma izoliacija arba turėjo sąlytį su sergančiu pavojinga užkrečiama liga asmeniu, arba jo lankomoje ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Ligos išmokas siūloma mokėti vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų tėvams, seneliams, budinčiam globotojui ar globėjui, atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką ar neįgalų asmenį iki 21 metų. Ligos išmoką siūloma mokėti privalomu izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Infekcijų plitimą ribojančio režimo paskelbimo atveju – iki režimo pabaigos. Irgi būtų 65,94 %, arba 85 % į rankas, išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ligos išmokomis, siūloma įteisinti išimtį, kad ligos išmoka nebūtų mokama, jei vaikas į užsienio šalį išvyksta jau žinodamas, kad ta šalis yra įtraukta į paveiktų šalių sąrašą ir kad grįžus reikės izoliuotis.
Visos šios įstatymo nuostatos galiotų, iki Vyriausybė atšauktų ekstremaliąją situaciją ir karantiną, tai yra iki pabaigos abiejų nurodytų aplinkybių. Be to, siekiant užtikrinti sklandų priimto įstatymo įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad įsigaliojus įstatymui ligos išmokos būtų išmokėtos atgaline tvarka, tai yra pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo termino pabaigos.
Kadangi jau yra žmonių, paėmusių biuletenius vaikų priežiūrai, prašome, kad Seimas šį įstatymo projektą svarstytų skubos tvarka. Prašom projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, nori paklausti nemažai Seimo narių. G. Skaistė klausia pirmoji. Ruošiasi A. Nekrošius. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš turiu porą klausimų. Vienas patikslinantis, nes įstatymo aiškinamajame rašte parašyta, kad tai yra dėl vaikų pradinukų iki 8 metų, bet iki pradinio ugdymo, duodamas biuletenis jų tėvams, o jūs pristatydamas sakėte, kad iki ketvirtos klasės. Man truputį neaišku, iki kokio amžiaus vaiko tėvams mokama šita išmoka, nes, logiškai mąstant, jeigu vaiko negali vieno pagal įstatymą palikti iki 12 metų, tai gal būtų logiška susieti su šiuo terminu ir mokėti ne pagal klases, ne pagal pradinį ugdymą, o pagal tą amžių, nuo kurio tu vaiką gali palikti vieną namuose.
Kitas klausimas, kodėl tik dabar, rugsėjo 18 dieną, registruotas įstatymas, kai realiai šita situacija buvo žinoma jau gerokai seniau, ir dabar jūs atnešate ir prašote taikyti skubos tvarką. Kodėl tik dabar?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Dėl pirmo klausimo. Vaikų pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą negalima palikti be priežiūros iki 7 metų, ne iki 12 ar 14, kaip neretai įvardinama. Iki 7 metų. Šiuo atveju, kaip įstatyme yra apibrėžta, tai yra dvi nuostatos: iki 8 metų, o kita nuostata yra visiems pradinukams. Tai iki 8 metų, vadinasi, taikoma tiems, kurie yra ikimokyklinio amžiaus ir jie gali lankyti priešmokyklinį ar ikimokyklinį ugdymą ar nelankyti, tai dėl to aptariame juos. Bet kai kalbame apie mokyklinukus, tai visiems pradinukams tokia nuostata buvo taikoma ir karantino laikotarpiu. Mes ją išlaikome tęstinę, kad būtų labai aišku, kad tuo metu, kai yra izoliacinis režimas ir yra mokomasi nuotoliniu būdu, tėvai padėtų pradinukams įsisavinti ugdymo programą, kuri yra nustatyta mokyklos. Dėl to amžius yra didesnis, negu Vaiko teisių pagrindų įstatyme apibrėžta.
Kodėl dabar? Kadangi visi mūsų teisės aktai buvo susiję su dviem sąlygomis, tai yra karantinu ir ekstremaliąja situacija, tai šiuo atveju, kadangi baigėsi karantinas, teisė gauti tokią išmoką pradingo, nes viena iš priežasčių dingo. Kadangi buvo apsispręsta, kad karantinas nebus skelbiamas net jeigu skaičius visuomenėje augs, tam reikalingos papildomos teisės nuostatos, kurios sudarytų sąlygas ekstremalios situacijos metu užtikrinti socialinę apsaugą, ką mes ir darome. Manau, kad rugsėjo mėnuo yra dar pats tas laikas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau padėkoti už jūsų labai greitą reakciją, už labai reikalingą ir laukiamą sprendimą. Kaip žinoma, keletas savivaldybių Lietuvoje susiduria su sunkumais, padidėjo labai daug susirgimo atvejų ir dalyje savivaldybių yra stabdomas ugdymo procesas, daugelis mokinių ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu ir, natūralu, tėveliai turi prižiūrėti tuos vaikus. Jiems yra labai aktualu turėti biuletenį, kuris užtikrintų tam tikras pajamas. Tai labai ačiū už tai.
Mano klausimas būtų šiek tiek kitoks. Kaip bus dėl individualios veiklos, ar nemąstote, kad galbūt reikėtų padėti ir toms šeimoms, kurios verčiasi individualia veikla, turi verslo liudijimus, nes iš esmės ir jų visa veikla yra sustojusi, ir jie netenka pajamų. Galbūt ateityje pateiktumėte kokias nors pataisas ir toje srityje? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų taip, ši išmoka yra susieta su įmokomis. Jeigu žmonės mokėjo įmokas, jie turi teisę į ligos išmoką. Kadangi dalis mūsų visuomenės narių dirbdami nemoka įmokų į ligos fondą, mes tokių išmokų mokėti negalime. Jeigu būtų kokių nors svarstymų, kad reikėtų kompensuoti ir šiai grupei žmonių prarastas lėšas, tai reikėtų daryti ne iš „Sodros“ biudžeto, bet iš valstybės biudžeto, kaip buvo daryta per karantiną ir po karantino – laikotarpiu, kai buvo mokamos atskiros išmokos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi E. Pupinis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas susijęs su bendru kovidinės pagalbos kontekstu. Kadangi situacija šiek tiek keičiasi, daug kalbama apie lokalius židinius, kaip jūs galvojate, ar reikėtų pratęsti arba pakartoti kai kurias prastovų priemones, darbo pajamų palaikymo, verslo pagalbos priemones, būtent atsirandant lokaliems židiniams, ir kaip teisiškai tai reglamentuoti? Suprantu, kad jūs galite neturėti galutinio atsakymo, bet gal galėtumėte pakomentuoti, ką šia tema kalba COVID-19 komitetas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų didžioji dalis priemonių, kurios buvo karantininės, nukreiptos į dirbančių žmonių išlaikymą darbo rinkoje, taip pat ir kompensavimą prarastų lėšų tiek karantino laikotarpiu, buvo pratęstos laikotarpiu po karantino iki gruodžio 31 dienos. Ši išmoka, kurią mes dabar pristatome ir kurią svarstys Seimas, buvo vienintelė, kuri nebuvo pratęsta po karantino, todėl mes darome pakeitimus čia. Ją įvedus, iš tiesų susidarytų labai panašios galimybės, tokios, kurias įmonės turėjo karantino metu. Kitaip sakant, būtų mokamos subsidijos už prastovas, taip pat subsidijos įdarbinant darbuotojus, ir visos tos priemonės galioja iki gruodžio 31 dienos. Kitas klausimas būtų, bet jau artėjant link gruodžio 31 dienos, apie tų priemonių pratęsimą po gruodžio 31 dienos, ir čia jau reikėtų svarstyti su valstybės biudžetu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų jūs siejate su draudimais išvykti į užsienį, kai ten paskelbta karantino situacija, tačiau žmogus vis tiek moka socialinį draudimą ir iš tikrųjų gali būti įvairių situacijų. Nežinau, ar čia atspindėtas tas atvejis, kai jis išvyko į šalį, kuri tik paskui paskelbta karantininė. Iš tikrųjų ar teisingas toks požiūris, kai žmogus draudžiasi, moka pinigus, galbūt dėl darbdavio reikalavimų išvyko į užsienį ir grįžęs, pavyzdžiui, negaus tų išmokų, nes jis taip pat yra mokėtojas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų taip, būtų nekorektiška neišmokėti išmokos, jeigu žmogus nuvyko į šalį ir paskui paskelbta ta šalis sąraše. Šiuo atveju yra nuostata, kad jeigu žmogus žinojo, buvo paskelbta ta šalis, ir vis dėlto išvyko ne darbo tikslais, ne būtinaisiais tikslais, jam nebūtų mokama, kad nebūtų piktnaudžiaujama, nes tikrai tokia situacija labai nesunkiai gali susidaryti, jeigu ypač kaimynės šalys bus sąrašuose.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, kad tai nerinkiminis įstatymas, jūs labai empatiškas žmogus, visą laiką į visus nuskriaustuosius žiūrite vienodai ir naudojatės tuo dabar. Bet mano labai konkretus klausimas iš įstatymo projekto. 3 straipsnio (tikras – 11 straipsnis) 9 dalis: „Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ligos išmoka skiriama ne anksčiau kaip nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos ir mokama iki jo darbingumo grąžinimo…“ ir taip toliau. Mano klausimas susijęs su tuo, tai čia kada galės pasinaudoti? Kam reikalinga skuba? Paaiškinkite man, kam reikalinga skuba, jei įstatymas įsigalioja atgaline data?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Skuba reikalinga tam, kad žmonėms būtų aišku, ar tikrai Seimas priėmė ir jiems bus kompensuojama, ar ne. Jeigu mes labai užtęsime svarstymą ir nutiks taip, kad nepriimsime, tai bus apgauta labai daug žmonių. Šiuo atveju kuo mes greičiau nuspręsime, tuo žmonės greičiau žinos, kad už tuos biuletenius, kurie yra paimti, jie gaus savo lėšas. Manau, kad skuba yra būtina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs įstatyme ten siejate visą laiką 14 dienų. Dabar net ir tie įvairiausi svarstymai, yra sutrumpinimai dienų, pailginimai, kitas klausimas – gali ir užtrukti tas laikotarpis, nebūtinai gali 14 dienų pakakti, nes tie atvejai yra skirtingi. Ar jūs manote, susiejimas ir fiksavimas būtent 14 dienų turėtų būti šiame įstatyme? Ar vis dėlto turėtų būti kažkokia institucija, kuri tą vienaip ar kitaip galėtų įvertinti, kad paskui vėl nereikėtų mums taisyti tuo atveju, jei dienos arba sutrumpės, arba dėl kokių nors priežasčių jas reikės pailginti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, taip, yra keletas situacijų. Viena situacija, kai ugdymo įstaiga paskelbia infekcijų plitimą ribojantį režimą, tai tada tas izoliacijos laikotarpis ir kompensavimo išmoka bus iki pat režimo pabaigos ir tai tikrai labai priklausys nuo savivaldybės situacijos, nuo mokyklos situacijos ir taip toliau.
Tais atvejais, kai yra individualūs atvejai, yra išvykimas į užsienį arba turėtas kontaktas su COVID-19 asmeniu, yra taikomas tas 14 dienų ir tas 14 dienų terminas šiame įstatyme kartojamas taip pat ir prie kitų ligų. Faktiškai visų ligų išmokų kompensavimas yra nustatytas 14 dienų. Mes laikomės to paties termino. Ar reikalingas išskirtinis koks nors kitas terminas tais individualiais atvejais? Kol kas, kiek kalbėjomės su Sveikatos apsaugos ministerija, tai ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom atsisėsti. Motyvai. A. Nekrošius – motyvai už. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą, manau, kad tai yra labai laukiamas teigiamas postūmis šioje srityje. Aš taip pat pritarčiau ir Vyriausybės prašymui taikyti ypatingą skubą, nes manau, kad tikrai reikia žmonėms aiškumo šioje srityje, nes daugelis nežino, kokia situacija bus po savaitės, po dviejų. Žmonės tiesiog būtų garantuoti, kad situacija yra suvaldyta ir kad jiems bus kompensuojamos netektos pajamos. Aš manau, kad tai yra labai svarbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, tikrai balsuosiu už, bet aš kalbu būtent dėl skubos. Aš čia įžvelgiu vėl rinkimų batalijas, o ne esmę. Įstatyme viskas aiškiai parašyta, kiek mokame. 14 dienų. Kad atgaline data įsigalioja. Suprantu – sušaukė mūsų komiteto posėdį net per pertrauką. Bet noriu priminti, gerbiama posėdžio pirmininke, Konstitucinis Teismas mums aiškiai pasakė, kada reikia taikyti skubą ar ypatingą skubą. Šiuo atveju aš nematau jokios skubos, nebent ministras nepasitiki valstiečių dauguma ir jūs… Paprastu greičiu turime priimti. Kas gali vilkinti šį įstatymą? Atsistokite čia, salėje, tie, kurie nori vilkinti šį įstatymą. Niekas nenori vilkinti. Vadinasi, aš nematau skubos reikalingumo. Kad nebūtų taip, kaip su Užimtumo įstatymu, per savaitę du kartus keitėme, iš viso septynis kartus Užimtumo įstatymą pavasario sesijoje taisėme. Skubų darbą velniai gaudo. Tai vien dėl to pasisakau prieš. Aš palaikau, kad tą reikia daryti, bet dabar matau, kad ministras buvo ne empatiškas, o grynai dėl apskaičiavimo šitą įstatymą yra atnešęs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Seimo nariai atsako už savo pasakytus žodžius, o aš tiesiog konstatuoju, kad ministras čia, tribūnoje, neprašė ypatingos skubos, jis kalbėjo apie skubą, tad iš tiesų kito siūlymo dėl ypatingos skubos ir nėra. Tai, ką Seimo narys pasakė kalbėdamas, tai nėra oficialus frakcijos siūlymas.
Dabar, gerbiami kolegos, pirmiausia apsispręsime po pateikimo. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui, kuriuos ką tik išgirdome ir ministras pateikė?
Balsavo 66 Seimo nariai – 66 Seimo nariai vienbalsiai pritarė po pateikimo.
Ministras siūlė svarstyti skubos tvarka. Kitų pasiūlymų nebuvo, frakcijos vardu nebuvo. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstome skubos tvarka? (Balsai salėje) Vienas vaikinas, atsiprašau, vienas Seimo narys prie šoninio mikrofono mano kitaip. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ar ministras čia prašo skubos, ar Vyriausybė? Didelis skirtumas.
PIRMININKĖ. Ministras tribūnoje perduoda Vyriausybės nuomonę. Taip, jūs sakysite, kad čia užrašyta ypatinga skuba.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Aš manau, kadangi yra dar ministras, mes turime…
A. SYSAS (LSDPF). Čia parašyta – Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, apie ką aš ir kalbėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi yra ministras, mes dar galime patikslinti. Gerbiamas ministre, prašome per šoninį mikrofoną informuoti Seimą, nes jūs iš tribūnos minėjote, kad Vyriausybė prašo skubos tvarka, tai reikia aiškumo, kaipgi galiausiai. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS. Dėkui, kad svarstome skubą. Vyriausybė, kiek man yra žinoma, mes prašėme skubos, tačiau ypatinga skuba šiuo atveju dar greičiau nuramintų visuomenę. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Ar visi sutinkame su tuo, ar reikia balsuoti? J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Na, aš manau, labai aiškiai parašyta sprendimo projekte, kad Vyriausybė prašė ypatingos skubos, o ne skubos. Cituokime tiksliai ir kelkime klausimą šitaip.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tada prašome patikslinti tai frakcijos vardu, nes ministras pasakė, kad Vyriausybė prašo skubos tvarka.
J. JARUTIS (LVŽSF). Mes pasitikime savo Vyriausybe ir prašome frakcijos vardu ypatingos skubos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Viskas, gerai, kadangi nuomonės išsiskyrė, vienur fiksuojama, kad Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarka, kitur sakoma, kad skubos tvarka, gerbiamieji, balsuojame. Mygtukas „už“ – už ypatingą skubą, mygtukas „prieš“ – už skubą. (Balsai salėje) Gerai, sustabdau. Aš iš tiesų negaliu pati taip pasiūlyti, nes yra užrašyta, kad Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarka, tai, gerbiamieji kolegos, tada balsuojame: kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui, kad įstatymo projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje) Kokie kiti pasiūlymai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ar tai reiškia, kad tas pareiškimas, kurį neseniai padarė premjeras, kad rems Lenkiją kovoje su Europos Sąjunga dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo, kad įstatymo viršenybės principas pažeidžiamas ir Lietuvoje, ir bus toliau paminamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pasakyta, kad ypatinga skuba negali būti priimami įstatymai, jeigu nėra karo padėties, nepaprastosios padėties ir panašiai? Ar čia yra dabar tokia padėtis pas mus paskelbta? Jūs net negalite skelbti balsavimo dėl ypatingos skubos. (Balsai salėje: „Galime!“)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš privalau skelbti tai, kas parašyta. Aš tik vedu posėdį ir kas parašyta posėdžių stenogramoje, šiuo atveju man pateiktoje programoje, aš taip turiu elgtis. (Balsai salėje) Atsiprašau, ponas E. Gentvilas. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, žiūrėkite, Seniūnų sueigoje lyg ir sutarėme – niekas neprieštarauja dėl skubos. Kitą antradienį įstatymas priimamas. Kodėl jūs dabar kišate frakcijos vardu reikalavimą balsuoti ypatingos skubos tvarka, o tai laužo Konstitucinio Teismo doktriną? Kodėl jūs prievartaujate Seimą šitaip elgtis? Ar Seime kas nors prieštarauja šiam projektui? Ar jūs galvojate, kad jis bus nepriimtas kitą antradienį? Šiandien balsuota vienbalsiai. Kodėl jūs statote Seimą šitaip ir paskui sakote – opozicija trukdo dirbti? Jūs, gerbiamieji, patys laužote Konstitucinio Teismo sprendimą ir piktinsitės. Vėl R. Karbauskis sakys – opozicija mums trukdo. Netrukdome! Padėsime priimti. Bet nedarykime tai versdamiesi kūlversčiais. Aš frakcijos vardu siūlau balsuoti už skubos tvarką.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, o dabar paskaitykime Statutą ir bus aišku. Viena. Argumentas – prašyti ypatingos skubos ar skubos gali Vyriausybė. Ne frakcija. Todėl J. Jaručio prašymas neteisėtas dėl ypatingos skubos. Dėl skubos ministras, būdamas tribūnoje, čia įvardino.
Balsuojame, kas už tai, kad būtų skelbiamas šitas įstatymo svarstymas skubos tvarka. Viskas išspręsta. Paskaitykite Statutą, gerbiamas Jaruti. Balsuojame, kad skubos tvarka. (Balsai salėje) Ypatingos skubos tvarką gali siūlyti tik Vyriausybė. Kadangi Vyriausybės atstovas dar kartą patikino, kad skubos tvarka, tai mes balsuojame, ar pritarti skubai. Viską išsiaiškinome. Statutas yra toks dokumentas, kurį dar kartą paskaičius viskas aišku.
Balsavo 73 Seimo nariai: už skubą – 61, prieš – 2, susilaikė 10. Pritariame skubai. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti, kaip jau ir nusprendėme, kad skuba, rugsėjo 24-ąją.
Replikos. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama pirmininke. Aš tik Mišrios Seimo narių grupės vardu noriu pareikšti asmeniškai jums padėką už sąžiningą ir objektyvų pirmininkavimą posėdžiui.
PIRMININKĖ. Malonu, bet neverta.
J. Jarutis pareikš pastabą. Juokaujame. Prašom, Jonai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne pastabą. Tiesiog, gerbiamoji pirmininke, drįstu sakyti, kad jūs mane išprovokavote pasakyti, kad frakcijos vardu. Aš tik norėjau įvardinti, kad teikimas buvo Vyriausybės vardu, ir tiek. Taip įvyko, kaip įvyko, bet aš balsavau ir pritariu tam, kas dabar yra priimta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Svarbiausia, kad mes išsiaiškinome ir priėmėme teisingą sprendimą. Dėkoju.
Gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš tik mažą replikėlę. Malonu, kad šį kartą to neišprovokavo opozicija.
PIRMININKĖ. Iš tiesų. Svarbu rezultatas.
11.39 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7, 8, 19, 36, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5044 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-7 klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją D. Kuliešių. Prašom. Pateikimas. Noriu iš karto paklausti: jūs tikriausiai pateiksite ir lydimuosius įstatymo projektus? O tai būtų Specialiųjų tyrimų tarnybos tam tikrų straipsnių ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
D. KULIEŠIUS. Laba diena. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, esu įgaliotas Respublikos Prezidento jums pristatyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymų projektus. Su jūsų sutikimu projektus pristatysiu vienu kartu.
Jeigu Korupcijos prevencijos įstatymo projektas sulauktų Seimo palaikymo, taptų pagrindu sprendžiant įsisenėjusias korupcijos problemas Lietuvoje. Korupciją matome kaip valstybės organizmo vėžį, trukdantį stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, stabdantį ekonomikos, socialinės, sveikatos politikos bei kitų strateginių sričių vystymąsi. Dabartinių tarptautinių ir nacionalinių grėsmių akivaizdoje efektyvus korupcijos rizikų valdymas yra strateginis tikslas Lietuvos Respublikos Prezidento darbotvarkėje. Korupcijos daroma moralinė, reputacijos, visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis menkinimo ir finansinė žala yra tokia didelė, kad Respublikos Prezidentas negali jos nematyti, ignoruoti ir nespręsti.
Korupcijos žalai pagrįsti paminėsiu keletą atliktų tyrimų. Europos Parlamento užsakymu 2016 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo paskaičiuotas tiesioginis ir netiesioginis korupcijos poveikis, išreiškiamas numanoma socialine, politine ir ekonomine žala valstybės biudžetui, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje korupcijos daroma žala per metus galimai siekia daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Norėdami palyginti galime pasakyti, kad esant šiai sumai galėtų padvigubėti kasmetinis Lietuvos socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų finansavimas.
„Transparency International“ atliekamas korupcijos suvokimo indekso tyrimas rodo, kad Lietuvai trūksta didesnio pokyčio kuriant antikorupcinę aplinką. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos vertinimas padidėjo tik vienu balu, o Nacionalinėje kovos su korupcija programoje esame užsibrėžę strateginį tikslą iki 2025 metų pasiekti ne mažesnį negu 70 balų įvertinimą. O tai yra dešimčia balų didesnis rodiklis, nei Lietuva gavo 2019 metais.
Būtinybę tobulinti šiuo metu galiojančią korupcijos prevencijos sistemą rodo ir 2019 metais atliktas Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimas. Čia korupcija užima ketvirtą vietą tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų. 36 % gyventojų korupciją įvardijo kaip labai rimtą problemą.
Europos Komisijos inicijuotame tyrime verslo požiūris į korupciją Europos Sąjungoje pasako, kad net 37 % tyrime apklaustų Lietuvos įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad per pastaruosius trejus metus korupcija joms sukliudė laimėti viešąjį pirkimą. Šis skaičius yra 11 % didesnis nei 2017 metais atliktame tyrime.
Pagal susidūrimo su korupcija viešuosiuose pirkimuose vertinimą Lietuva atsiduria 20 vietoje tarp 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Šiuo metu galiojantis Korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 metais. Nors ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau iš esmės nesikeičianti korupcijos aplinka Lietuvoje lemia būtinybę priimti naujos kokybės, tarptautinius standartus atitinkantį įstatymo projektą.
Galima įvardyti pagrindinę dabartinio teisinio reguliavimo problemą. Galiojantis Korupcijos prevencijos įstatymas stokoja sisteminio požiūrio ir neužtikrina rezultatyvaus praktinio prevencijos įgyvendinimo. Taip yra dėl to, kad šiuo metu veikiančiame mechanizme nėra svarbių elementų. Nepakanka dabar numatytų korupcijos prevencijos priemonių, jos taikomos fragmentiškai, neefektyviai, neugdomas arba nepakankamai ugdomas antikorupcinis sąmoningumas, nėra aiškios už atsparumą korupcijai atsakingų subjektų sistemos, tinkamai nenustatytos jų teisės, pareigos ir atsakomybė. Nėra nustatytų kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti vertinama ir palyginama institucijų antikorupcinės aplinkos kūrimo veikla ir pažanga.
Respublikos Prezidentas teikiamu projektu siekia esminių pokyčių formuojant Lietuvos antikorupcinę aplinką. Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymas atitinka Lietuvos standartizacijos departamento pripažintus tarptautinių ISO standartų dėl rizikų valdymo, antikorupcinės vadybos sistemos reikalavimus, pagal kuriuos didelė dalis tarptautinių ir Lietuvos verslo organizacijų valdo riziką savo veikloje jau dabar. Projektu sprendžiami įvardinti dabartinio teisinio reguliavimo trūkumai ir siekiama efektyvaus, į rezultatus orientuoto korupcijos prevencijos modelio.
Pagrindiniai siūlomo naujo korupcijos prevencijos reguliavimo tikslai yra šie: kurti antikorupcinę aplinką Lietuvoje, skatinant subjektų savanorišką veiklą ir įsitraukimą; diegti principą, reiškiantį, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma atsakingos pačios įstaigos; kurti naujas ir atnaujinti esamas pasiteisinusias korupcijos prevencijos priemones; pamatuoti ir palyginti atsparumo korupcijai veiklos rezultatus; puoselėti ir didinti privataus ir viešojo sektorių, visuomenės antikorupcinį sąmoningumą; atnaujinti atsparumo korupcijai priemones vykdančių subjektų sistemą, nurodyti jų teises, pareigas ir atsakomybę.
Korupcijos prevencijos įstatymo projekte siūlomos penkios naujos prevencijos priemonės, tobulinamas reglamentavimas aštuonių galiojančių ir atsisakoma dviejų prevencijos priemonių. Įstatymo projekte siūloma subsidiarumo principu nustatyti savarankiškų įstaigų funkcijas ir nurodyti sąrašą korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, kurias savarankiškos įstaigos turi įgyvendinti savo organizacijoje, taip pat stebėti ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose. Siūloma reglamentuoti atvejus, kai viešojo sektoriaus subjekte turi būti steigiamas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas padalinys arba paskirtas atsakingas asmuo.
Privataus sektoriaus subjektų vaidmuo, kuriant korupcijai atsparią aplinką, grindžiamas savanoriškumu ir geranorišku įsitraukimu. Jokių įpareigojančių normų privataus sektoriaus subjektų atžvilgiu nėra numatoma. Privataus sektoriaus subjektai raginami būti aktyvūs, kurti antikorupcines iniciatyvas, teikti siūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo, užtikrinti veiksmingą korupcijos rizikų valdymą savo veikloje ir vykdyti kitas veiklas, prisidedančias prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo Lietuvoje.
Reglamentuojamas Specialiųjų tyrimų tarnybos vaidmuo, teikiant metodinę antikorupcinės aplinkos kūrimo pagalbą, teikiant rekomendacijas, vykdant stebėseną, korupcijos rizikos analizę, teisės aktų antikorupcinius vertinimus. Korupcijos prevencijos įstatymo projektu numatomas teigiamas poveikis viešajam sektoriui dėl administracinių ir viešųjų paslaugų kokybės gerėjimo, dėl efektyvesnės viešojo sektoriaus subjektų priežiūros ir kontrolės, geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, antikorupcinės aplinkos kūrimo atsakingų asmenų kompetencijos augimo. Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių teikiama nauda ne vieną kartą viršys priemonių taikymo kaštus. Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo vieningą standartą atitinkantis viešojo sektoriaus subjektų veikimas ir šioje srityje aktyvesnis verslo subjektų vaidmuo kurs visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, formuos efektyvią Lietuvos atsparumo korupcijai sistemą.
Korupcijos prevencijos įstatymo projekte siūlomas korupcijos rizikų valdymo modelis yra praktiškai išbandytas, sėkmingai įgyvendintas ir taikomas atskirose valstybės institucijose, valstybės valdomose įmonėse. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad laiku įgyvendintos prevencijos priemonės būtų užkirtusios kelią žinomiems „Grigeo“ ir kitiems panašiems korupcinio pobūdžio įvykiams.
Įstatymo projekto lydimasis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas keičiamas, siekiant suderinti jo nuostatas dėl asmens duomenų tvarkymo su Europos Sąjungos duomenų apsaugos direktyva. Taip pat įtvirtintas STT pareigūno, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu…
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau pranešėjo, gal jūs sutiktumėte atsakyti į klausimus ir tada pabaigtumėte kartu. Ar dar daug liko laiko?
D. KULIEŠIUS. Baigiu savo pristatymą. Noriu tik paminėti, kad įstatymų projektai yra derinti viešos konsultacijos metu. Dėl jų yra gautos Seimo Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pastabos, į jų didžiąją daugumą atsižvelgtina, jos nėra esminės. Projektai bus tikslinami svarstymo Seimo komitete metu, jeigu jiems pritarsite.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
D. KULIEŠIUS. Prašom pritarti teikiamiems Korupcijos prevencijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. E. Gentvilas klausia pirmasis. Ruošiasi A. Sysas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas patarėjau, šįryt frakcijoje kalbėjome, aš pritariu šiam paketui, balsuosiu už, tačiau, kaip jūs ir pats sakote, reiktų gal dar ką nors patobulinti atsižvelgiant į siūlymus. Man norisi, kad korupcijos prevencijos specialistai, kurie dirbs įstaigose ir įmonėse, nedirbtų į stalčių. Aš suprantu, jie derins su STT visokias antikorupcines programas įmonės ar įstaigos viduje. Svarbiausia, kad tai būtų realizuota. Bėda bus tada, kai tie specialistai dirbs, bet įmonės ar įstaigos vadovai nevykdys, nerealizuos. Kitaip sakant, reikia numatyti dar vieną žingsnį į priekį, kad tai, ką parengė korupcijos prevencijos, vadinkime, specialistai įmonės ar įstaigos viduje, pasiektų įmonės ar įstaigos vadovus ir kad tai būtų realizuota įsakymais ar kitais sprendimais. Priešingu atveju įmonės vadovas gali visą gerą iniciatyvą ir įstatymo veikimą sužlugdyti.
D. KULIEŠIUS. Ačiū už klausimą. Siūlomo projekto tikslas yra kurti korupcijai atsparią aplinką. Mes sakome, kad labai svarbu, kad pati organizacija, pačios organizacijos darbuotojai, pats organizacijos vadovas būtų suinteresuotas ir atsakingas už šio tikslo įgyvendinimą. Dabar jūsų minimi specialistai yra visos antikorupcijos sistemos dalis. Tai reiškia, kad jie kartu su vadovu, įgyvendindami antikorupcijos standartą, antikorupcijos politikas, valdydami rizikas, užtikrins, kad būtų užkertamas kelias korupcijos atvejų kilimui. Tikslas yra įgyvendinti prevenciją. Tokių pavyzdžių jau šiandien yra veikiančių. Tai yra rizikų valdymo standartas, kuris visa apimtimi diegiamas dėl praktinio rezultato. To šiandien labai trūksta dabartiniame reguliavime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, noriu paprašyti truputį daugiau tylos salėje. Petrai, Arūnai! Gerbiamieji, jūs taip garsiai kalbate, kad mes jau nieko negirdime, tik girdime jus.
A. Sysas. Maloniai prašau klausti. Ruošiasi S. Šedbaras.
A. SYSAS (LSDPF). Aš pasistengsiu garsiai klausti, kad girdėtų.
Ačiū, pirmininke. Gerbiamas patarėjau, aš pratęsiu kolegos mintį. Vakar teko susitikti su aplinkosaugininkais. Kas atsitinka įstaigose jau šiandien? Aplinkosaugininkų mažėja, o didėja biurokratinį, gal reikalingą darbą, bet biurokratinį… Korupcijos prevencijos, imuniteto tarnybose ten po septynis, penkis žmones vietoj žmonių, kurie užsiimtų konkrečiu labai reikalingu darbu. Ar kovos su korupcija vajus nevirs tuo, kad paprasčiausiai bus priimta daugiau draugų, pažįstamų į etatus, o žmonės, kurie dirba tiesiogiai reikalingą darbą, bus atleisti? Labai ačiū.
D. KULIEŠIUS. Įstatyme yra reglamentuojama ši nuostata, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai turėtų būti priimti savarankiškose įstaigose, savarankiškai įstaigai pavaldžiose reguliavimo srityje veikiančiose įstaigose. Šitas klausimas būtų sprendžiamas individualiai. Tai reiškia, kad ši funkcija galėtų būti įgyvendinama formuojant padalinį, pavyzdžiui, ministerijoje arba savivaldybėje.
Žmonės, kurie dirba būtent tokį darbą, susijusį su rizikų valdymu, atlieka funkciją užkirsti galimus nuostolius, žalą, didesnę negu administracinė našta, sukurti šiai korupcijai atsparią aplinką. Taigi būtent dėl įstatymo tokių kaip ir abejonių, kurias jūs, gerbiamas Seimo nary, iškėlėte, jog tai bus kažkokia papildoma administracinė našta, tikrai nematome.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums. Klausia S. Šedbaras. Jo nėra. D. Gaižauskas.
Klausti – minutė, atsakyti – dvi.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas patarėjau, čia aš, ranką iškėlęs, tiesiai prieš jus. Išties labai lauktas įstatymo projektas. Gerbiami kolegos, tikrai šią kadenciją priėmėme labai daug stiprių ir labai reikalingų antikorupcinių įstatymų, tačiau buvo išlikusi viena spraga, kurios mes niekaip negalėjome įgyvendinti. Ją dabar bandysime užlopyti, būtent atsiradus toms antikorupcinėms indikavimo sistemoms, kurios turės atsirasti tiek valstybės, tiek savivaldybės įstaigose. Tačiau šis įstatymo priėmimas gal dėl kokios nors informacijos stokos sukėlė perteklines, sakyčiau, baimes, kad atsiras kažkoks specialių pareigūnų tinklas savivaldybėse ar Vyriausybės įstaigose. Lyg tai būtų, kaip sakoma ir viešai dabar teigiama, kažkokie asmeniniai STT padaliniai. Prašom panaikinti tas abejones ir dar kartą pakartoti, kas galės ir kokie asmenys ar pavieniai kokie nors padaliniai, kas tai bus, ar paprasti valstybės tarnautojai, kas būtent dirbs šiuose padaliniuose ir kokias funkcijas jie turės atlikti?
D. KULIEŠIUS. Ačiū už klausimą. Įstatymo projekte numatoma, kaip ir minėjau, jog savarankiškos įstaigos turės pareigą įsteigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba asmenis. Dabar tai yra būtent rizikų valdymo specialistai. Tai nėra, kaip jūs įvardijote, kokios nors atskiros institucijos pajėgos. Kaip pavyzdį galėtume paminėti, jog, tarkime, viešojo valdymo subjektuose dirbantys vidaus auditoriai nelaikomi Valstybės kontrolės pajėgomis, įstaigose dirbantys asmens duomenų apsaugos specialistai nelaikomi Duomenų inspekcijos pareigūnais, o, tarkime, finansininkai nėra Mokesčių inspekcijos specialistai. Būtent keliant tikslą, kad būtų formuojama organizacijoje korupcijai atspari aplinka, už tai turi būti atsakingas asmuo ir tos korupcijos galimos rizikos turi būti valdomos būtent toje vietoje, toje organizacijoje, kurioje tos rizikos gali kilti. Ne kur nors esanti STT ar kita organizacija yra atsakinga už organizacijos korupcines problemas, bet sakoma, kad visų pirma tos organizacijos vadovas, atsakingi asmenys ir visas kolektyvas turi rūpintis, kad ta organizacija būtų sveika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi J. Sabatauskas. Atsakyti tik dvi minutės, labai operatyviai.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas patarėjau, iš tiesų norėčiau pasveikinti tą iniciatyvą, bet vis tiek jūs atstovaujate Prezidentui. Kova su korupcija prasideda tada, kai yra nepakantumas čia, Seime, nepakantumas prezidentūroje pačiai korupcijai. EPBO, kai darė tyrimą dėl Lietuvos priėmimo į tą organizaciją, kalbėjo apie tai, jog viena iš didžiausių problemų yra atsakomybės neišvengiamumas, kitaip tariant, teismai neveikia, jie nebaudžia, neskyrė adekvačių bausmių. Ta situacija iki šiol nepasikeitė. Teismų klausimas yra Prezidento prerogatyva.
Mano klausimas toks. Ką daryti tam antikorupciniam pareigūnui toje ministerijoje, kuriai vadovauja teistos partijos ministras? Kaip jūs manote, ar Prezidentas, formuodamas koaliciją, pritars, kad teistos partijos galėtų deleguoti savo žmones?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas.
D. KULIEŠIUS. Ačiū už klausimą. Teikiamas Korupcijos prevencijos įstatymo projektas bus privalomas taikyti visoms viešojo sektoriaus institucijoms, tarp jų ir teismams, ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Dabar atsakomybės neišvengiamumas, kaip jūs minite, tikrai yra svarbus principas ir jį įgyvendinti prezidentūra kelia tikslą ne tik šiuo įstatymu, kuris yra vienas iš svarbių žingsnių, bet ir kitais žingsniais, kurie irgi bus daromi. Tai yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso tobulinimu siekiant išvengti piktnaudžiavimų, kuriuos galbūt jūs turėjote mintyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš žiūriu ne tik į projektą, bet ir į Teisės departamento pastabas. Tarp jų yra kelios pastabos, kurios, sakyčiau, balansuoja ant prieštaravimo Konstitucijai ribos. Pavyzdžiui, ketvirta pastaba, kur atkreiptas dėmesys dėl 6 straipsnio 9 dalies, kur siūloma viešojo sektoriaus subjektams, gavusiems STT pastabų dėl korupcijos rizikos, kad jie turi atsiskaityti STT, kaip jie reagavo, jeigu nereagavo, tai kodėl ir panašiai. Tarp jų, kaip pažymi Teisės departamentas, yra tokios viešos įstaigos kaip Seimas, Prezidentas, Vyriausybė. Nėra pagal Konstitucijos 5 straipsnį, kuris žymi valdžių padalijimo principą, tokios įstaigos, kuriai atsiskaitytų. Konstitucijoje nepažymėta tokia įstaiga, kuriai…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …turi atsiskaityti. Kaip gali tokios nuostatos atsirasti? Kodėl jūs nedetalizavote, nepataisėte?
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega.
D. KULIEŠIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už tikrai gerą klausimą. Kaip minėjau, šitos pastabos yra diskutuotinos, yra parengta derinimo pažyma ir į jas bus atsižvelgta, jeigu nuspręsite šitą projektą nagrinėti Seimo komitetuose. Esmė yra tokia, kad savarankiškos įstaigos, taip pat ir Seimas, yra atskaitingos visuomenei, ne Specialiųjų tyrimų tarnybai, o visuomenei. Tokia yra mintis. Tai reiškia, kad… (Balsas salėje) Čia būtent žodžių sudėliojimas, norima pasakyti, jog būtent ta atskaitomybė turi būti vieša, ji turi būti visuomenei. Būtent tokia mintis, turės būti pakoreguota. Aš sutinku, kad šiuo metu tas žodžių sudėliojimas sakinyje nėra iki galo aiškus. Jis gali būti patikslintas ir mes sutinkame su tuo patikslinimu, bet mintis yra ta, kad būtent atsiskaitymas būtų visuomenei, kad veikla būtų vieša, o iš to viešumo jau tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek kitos institucijos matytų rezultatus, matytų veiksmus ir esant poreikiui pateiktų savo rekomendaciją arba vertinimą, bet jokio atsiskaitymo, tikrai pritariu, neturėtų būti įstatyme siūloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galite atsisėsti. Jūs atsakėte į per nustatytą laiką skirtus klausimus.
Motyvai. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gaila, kad šito jau galiojančio įstatymo neturėjome, pavyzdžiui, kokią kovo 15 dieną. Tada kovo 19 dieną nebūtų įvykęs galbūt keistas greitųjų testų pirkimas, rodos, keturis kartus permokant, nebūtų pareikšti įtarimai kai kuriems politinio pasitikėjimo pareigūnams, R. Karbauskiui nereikėtų kaltinti opozicijos, kad per daug domisi tokiais dalykais, premjerui iš tribūnos nereikėtų šaukti apie šūdmalą ir panašius dalykus. Suprantu, kad vien tas įstatymas savaime neišgydys visko. Reikia ir organizacijų vadovų geros valios. Reikalingas nuolatinis stebėsenos mechanizmas, kad tai, kas yra sukuriama organizacijoje kaip prevencinės priemonės, kad tai būtų realizuojama ir įgyvendinama.
Kartu sutinku su Prezidento patarėju ir aš pritariu tam, kad yra dar dalykų, kuriais būtų galima papildyti. Todėl aš drąsiai agituoju balsuoti už šitą įstatymo projektą, už visą paketą šitoje pateikimo stadijoje, ir labai atidžiai įvertinti, įsiklausyti į visus siūlymus, kurie sistemiškai tilptų į tą įstatymų turinį ir dar jį pagerintų, nes galimybių gerinti tikrai čia yra pakankamai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Galime pritarti bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl Korupcijos prevencijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymų, papildomas nėra numatytas. O dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Gerbiamoji G. Burokienė turi pasiūlymų dėl komitetų. (Balsai salėje) Bus pasiūlymas, tada ir balsuosime. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi tai vis dėlto susiję su valstybės tarnybos institucijomis, aš kaip papildomo prašyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
PIRMININKĖ. Dėl pagrindinio Korupcijos įstatymo?
Taip, gerbiami kolegos, yra pasiūlymas papildomu paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. Dėl komitetų? Pritarėme. Dėl svarstymo datos? Siūloma spalio 20 diena. Galime pritarti? Pritarėme. Nuoširdžiai dėkoju. (Šurmulys salėje) Netriukšmaukite, mes pritarėme bendru sutarimu po pateikimo, gerbiami kolegos. (Balsai salėje) Jūs reikalavote balsuoti? Gerai. Jeigu yra reikalavimas balsuoti, šaukite garsiau, nes didžiulis triukšmas salėje. Todėl prašau balsuoti, nors paskyrėme komitetus supratę, kad yra bendras pritarimas, bet reikalaujama balsuoti po pateikimo. Balsuojame. Šventa Seimo narių valia. (Balsai salėje)
Mieli kolegos, svarbiausia nesipiktinti. Ramiai, tvarkingai viską padarysime. Pageidaujate balsuoti – balsuojame.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Dėl komitetų mes jau sutarėme. Prieštaravimų negirdžiu. Vadinasi, viskas gerai.
12.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ramunės Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-5175 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ramunės Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-5175. Gerbiamas Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kviečiamas į tribūną. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pagal Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio antrą dalį Seimui patvirtinus Nacionalinę šeimos tarybą, tarybos nariai išsirenka pirmininką. Seimo Pirmininko pareiga yra teikti Seimui skirti tarybos siūlomą kandidatą į tarybos pirmininko pareigas tarybos kadencijai. Nacionalinė šeimos taryba savo narių balsų dauguma kandidate į tarybos pirmininko pareigas išrinko docentę, daktarę R. Jurkuvienę. Nacionalinės šeimos tarybos siūlymu teikiu R. Jurkuvienės kandidatūrą skirti Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke Nacionalinės šeimos tarybos kadencijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Dabar kviečiame gerbiamą kandidatę R. Jankuvienę, atsiprašau, Jurkuvienę, labai atsiprašau. R. Jurkuvienė kviečiama į tribūną. Jums prisistatyti skirta 10 minučių, o po to atsakymai į klausimus.
R. JURKUVIENĖ. Laba diena, garbusis Seime. Esu Ramunė Jurkuvienė, kilusi iš gydytojo ir mokytojos šeimos. 1982 metais baigiau Kauno medicinos institutą ir 20 metų dirbau gydytoja. Tačiau dirbdama šitą darbą pastebėjau, kad sveikata toli gražu priklauso ne vien tiktai nuo medicininių priemonių, bet dar labiau priklauso nuo psichosocialinių sąlygų. Ir dėl to, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, aš pradėjau mokytis iš naujo, tai yra baigiau socialinio darbo magistrantūrą. Mano pagrindiniai mokytojai buvo užsieniečiai, todėl aš galėjau gauti tarptautinio lygio išsilavinimą socialinėje srityje.
Mūsų mokytojai labai įgalino mus ir mes pradėjome kurti įvairias socialines programas Lietuvoje. Keli žmonės stengėsi pradėti kurti paslaugas, kurių iki 1990 metų – nestacionarių socialinių paslaugų – Lietuvoje nebuvo. Institucinės pagalbos šeimai Lietuvoje taip pat nebuvo. Faktiškai ji pradėjo kurtis tik dėl nevyriausybinių organizacijų. Dėl to aš pradėjau intensyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje. Supratau, kad tie, kurie rūpinasi Lietuvos ateitimi, pirmiausia rūpinasi šeima, tad pradėjau rūpintis pagalba šeimai.
Aš stengiuosi integruoti į žmogiškuosius išteklius atstovaujančias sistemas, tai yra sveikatos sistemą, socialinę sistemą, kurią baigiau, ir švietimo sistemą. Nuo 1997 metų dirbu Vytauto Didžiojo universitete, o po to – Sveikatos mokslų universitete. Esu šio universiteto docentė.
Analizuodama šeimų situaciją pamačiau, kad pradeda formuotis įvairios paslaugos. Prie jų prisidėjau 2011–2012 metais dirbama socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, tačiau didžiausia kliūtis yra ta, kad nėra orientavimosi į asmenį ir nėra orientavimosi į šeimą. Labai trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Vienas didžiausių iššūkių šeimoms – kad nėra jokio mechanizmo, per kurį gali būti išgirstas tų… kurie priima sprendimus valstybės mastu, savivaldybių mastu, nėra išgirstamas šeimų balsas. Ir faktiškai visi mano, kad žino, ko reikia šeimoms, bet neatsiklausia pačių šeimų. Ir tai yra viena didžiausių socialinių mokslų klaidų. Negalima dirbti už žmogų, negalima dirbti dėl žmogaus – turi būti dirbama su žmogumi, taip pat ir su šeima kartu.
Todėl jau nuo 2011–2012 metų buvo pradėta rūpintis, kad atsirastų koks nors balsas ir tas balsas turėtų institucinę struktūrą. Taip pradėjo kurtis šeimos tarybos savivaldybėse. Aš esu vienos Kauno miesto savivaldybės šeimos tarybos pirmininkė. Taip patekau į Nacionalinę šeimos tarybą. Dirbant buvo pastebėta, kad toli gražu ne visas problemas galime spręsti savivaldybių mastu, kad reikia sprendimų nacionaliniu mastu. Ir aš noriu padėkoti garbiajam Seimui, kad vis dėlto 2017 metais buvo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas, pagal kurį pradėtas kurti šis mechanizmas, kad būtų daugiau susikalbėjimo šeimų klausimu tarp sprendimų priėmėjų ir pačių šeimų. Tai Nacionalinė šeimos taryba ir yra kuriama tam, kad atsirastų mechanizmas šeimoms pasakyti savo balsą savivaldybių mastu ir respublikiniu mastu. Ir pasakyti per tam tikrą mechanizmą, tai yra Šeimos politikos komisiją, kuri turėtų teikti sprendimų priėmėjams tam tikrus pasiūlymus ir priimtų sprendimus.
Kitas momentas, kad mes labai stokojame grįžtamojo ryšio. Priimant sprendimus visada labai svarbus dalykas sužinoti, o kaip realiai jie veikia gyvenime. Deja, be Šeimos tarybos, mes neturime realių mechanizmų, kurie galėtų perteikti tą grįžtamąjį ryšį, vykdyti giluminę nuolatinę, tęstinę ir nuoseklią stebėseną ir pateikti Seimui ir kitoms garbioms institucijoms, atsakingoms institucijoms, kaip vis dėlto strategija vyksta realybėje. Manau, kad yra gausybė spręstinų problemų, užkraunamų šeimai: pradedant ikimokykliniu ugdymu, kuris dabar yra labai aktyviai svarstomas, ir baigiant senėjimo problemomis, kurios vis dar, skirtingai negu kitose šalyse, pas mus sukraunamos šeimai. Jeigu Vakarų Europos šalyse namų slauga yra kaip atskira institucija, tai pas mus vis dar tikimasi, kad viską išspręsti turi šeima.
Tiek daug yra šeimas liečiančių problemų, kad, manau, ateities kartų sėkmė priklausys nuo dabar priimamų sprendimų. Tikiuosi, jie bus priimami bendradarbiaujant ir pačioms šeimoms, ir atsakingoms institucijoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal jūs sutiksite dabar atsakyti į klausimus? Ačiū už ilgą prisistatymą, išsamų. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Vinkus.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkui. Gerbiama pretendente, aš štai čia esu. Sveiki! Apie smurtą artimoje aplinkoje norėčiau pasiteirauti. Aštuoni iš dešimties atvejų smurto artimoje aplinkoje, šeimose, yra prieš moteris. Matyt, tai yra degantis klausimas, kurį mums nedelsiant reikėtų imtis spręsti. Tačiau Lietuva yra neprisijungusi, tiksliau, pasirašiusi, bet neratifikavusi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Kitaip tariant, populiariai vadinama Stambulo konvencija.
Kaip jūs vis dėlto matote šį susitarimą, ar nederėtų mums kuo skubiau prie jo prisijungti ir įgyvendinti tas nuostatas, kai kurias jau esame įgyvendinę, ir, matyt, neturėtų būti priežasties neprisijungti?
R. JURKUVIENĖ. Ačiū už klausimą. Šitas klausimas yra ganėtinai sudėtingas ir reikalaujantis rimtos analizės. Aš galiu pasakyti, kad 2011 metais, kada buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jis buvo priimtas gegužės viduryje, įsigaliojo gruodžio viduryje, per šitą laiką Lietuvoje buvo sukurta apie 18 specializuotų pagalbos centrų, kurie ir turėjo būti pagrindinė jėga, kovojant prieš smurtą prieš moteris. Jiems buvo išleistas ne vienas milijonas. Deja, ką mes matėme, kad po to, kai įsigaliojo įstatymas, smurto artimoje aplinkoje ne sumažėjo, bet padaugėjo, ir ne keliais procentais, o šimtais procentų. Kaip paaiškinti šitą dalyką? Pirmiausias buvo paaiškinimas, kad tada, kada jau galima buvo pasakyti… aš manau, kad… Kas man labai stipriai kelia abejonių, ar tikrai policinės priemonės yra pačios efektyviausios kovojant su smurtu. Vienas momentas.
Antras momentas yra tas, jeigu mes pasižiūrėtume skubios pagalbos skyrių statistiką, tai ten dominuoja vyrų prieš vyrus smurtas. Tai dabar, kiek yra čia… Ar tai yra vienintelė koncepcija smurto prieš moteris, tai yra lyties pagrindu, ar tai yra, pavyzdžiui, socialinio išmoktumo teorija, čia dar reikia rimtų analizių ir labai rimtai reikėtų pasižiūrėti, kaip vis dėlto, kas čia yra, kodėl jo ne mažėja, o auga ir ką veikia tie specializuoti pagalbos centrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties noriu tik patarti, kad atsakymai turėtų būti labai trumpi ir aiškūs. S. Gentvilas. Ruošiasi D. Šakalienė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pretendente, gal galima konkrečiai – taip, ne arba galbūt, kaip jūs rekomenduojate, Seimui priimti ar nepriimti Stambulo konvenciją, atsakant į A. Armonaitės klausimą. O mano klausimas yra kitas. Lietuvos moterys turi aukščiausią išsilavinimą Europos Sąjungoje, aukštesnį negu Lietuvos vyrai, tačiau 95 % Lietuvos motinystės (tėvystės) atostogų užima moters laiką. Kaip jūs matote, ar tai yra problema, kad Lietuva turi aukščiausios kvalifikacijos moteris, nedirbančias taip ilgai, ir kaip žadate skatinti vyrus prisiimti tėvystės atostogų dalį? Dėkui.
R. JURKUVIENĖ. Taip, moterys yra daugiausiai dirbančios, turinčios aukščiausią išsilavinimą Europos Sąjungoje, Lietuvoje. Antra vertus, mes turime vyrus, kurie yra užgloboti. Geopolitinės sąlygos yra tokios, kad vyrai neprisiima savo vaidmens labai dažnai. Aš manau, kad šioje srityje reikia intensyviai dirbti nesumenkinant vyro vaidmens, bet suteikiant jam pasitikėjimo savimi, kas verčia globoti žmoną, kas mokina globoti žmoną ir vaikus. Šitie dalykai yra labai aktualūs ir aš manau, kad per mažai mes turime programų vyrams, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už šeimą ne vien tik ekonomine prasme. Aš manau, kad pirmiausia turi augti jų sąmoningumas, o po to reikia žiūrėti, kokios gali būti teisinės priemonės, bet ne atvirkščiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi A. Sysas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau paklausti. Jeigu jau ruošiatės spręsti realias šeimų Lietuvoje problemas, reikia pasakyti, kad nėra kažkokių atskirų šeimų kategorijų. Mes, čia sėdintys, irgi iš šeimų esame kilę ir patys savo šeimas turime, kaip ir irgi šiek tiek su tomis problemomis susiduriame.
Kalbant apie smurtą šeimoje ir smurtą prieš moteris, kaip mokslų daktarė gal esate susidūrusi su latentiškumo sąvoka ir gal galėtumėte pasakyti, kaip čia taip supratote, kad priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą tie keliolika tūkstančių ikiteisminių tyrimų vien per pirmuosius metus rodo smurto atvejų padaugėjimą, o ne latentiškumo sumažėjimą ir tai, kad jie išlindo į paviršių atšaukus privataus kaltinimo institutą?
Kartu gal galėtumėte pasakyti, kaip čia dabar matote, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neatlieka savo funkcijos sustabdyti smurtą prieš moteris. Jeigu jie turi teikti joms pagalbą ir nėra tinkamai finansuojami, tai kažin kaip čia be finansų galėtų tą pagalbą suteikti?
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. JURKUVIENĖ. Iš vienos pusės, taip, mes galime galvoti, kad latentinis dalykas išlenda, bet kitas dalykas – vis tiek policijos iškvietimų iš principo, jeigu būtų efektyviai veikiama, turėjo mažėti. Tai yra faktiškai neabejotinas klausimas. Dabar dėl ko jų nemažėja? Bijau, kad rimtų studijų dėl to nebuvo.
Kitas momentas. Aš galiu pasakyti dėl specializuotos pagalbos centrų. Kiek man pačiai teko tyrinėti apklausiant paslaugų gavėjus, labai didelė dalis paslaugų gavėjų net nežino, kad tokie specializuotos pagalbos centrai yra. Policija jiems praneša, bet po to jie negauna pagalbos, niekas jiems neskambina, kaip turėtų būti pagal įstatymą.
Dėl ko tas vyksta? Ar tai yra tik dėl finansinių problemų? Manau, kad jie gauna kur kas didesnį finansavimą negu šeimų organizacijos. Kaip palyginimą galiu pasakyti, pavyzdžiui, šeimų organizacijos gauna 600 tūkst., o kiek man teko susidurti, specializuotos pagalbos centrai gauna milijonus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Puidokas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pretendente, pirmas klausimas trumpesnis, nes jūs vis šnekate, kad dar reikia tirti, analizuoti. Tai dėl Stambulo konvencijos. Ar užteks ketverių metų išanalizuoti, kaip čia Lietuvoje su ja pasielgti, ar neužteks? Pirmas klausimas.
Antras klausimas. Ar gyvenančius partnerystėje jūs laikote šeima, ar reikėtų įteisinti mūsų įstatymuose (viename yra – Civiliniame kodekse) partnerystę? Ačiū.
R. JURKUVIENĖ. Ar užteks trejų metų analizei, priklausys nuo daugelio veiksnių. Tie veiksniai priklauso būtent nuo jūsų, kiek bus skiriama tam pinigų, kiek bus analizuojama. Man padarė įspūdį, kai aš sužinojau, kad, pavyzdžiui, Neįgaliųjų teisių konvencija Lietuvoje buvo priimta 2010 metais, o Vokietijoje – 2013 metais, nes jie labai intensyviai ruošėsi šitam dalykui. Mes kartais linkę tiesiog priimti nepakankamai išanalizavę savo resursus, savo ypatumus. Nemanau, kad tai yra labai gera praktika. Pirmiausia tikrai turime suprasti, ar tikrai vienintelė koncepcija, vienintelė paradigma pas mus yra smurtas lyties pagrindu, gal yra kur kas daugiau veiksnių, ir tada žiūrėti visus veiksnius. Taip. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. JURKUVIENĖ. Dėl partnerystės. Aš manau, kad Civilinis kodeksas pakankamai neblogai tai išsprendžia.
PIRMININKĖ. Klausia…
R. JURKUVIENĖ. O jeigu šeimos pačios pradės kelti, ir labai pagrįstai, tada mes formuluosime, žiūrėsime.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi V. Bakas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad į šią poziciją turime tikrai išsilavinusią ir vertybinių pažiūrų kandidatę. Aišku, Lietuvoje dažnu atveju yra didelė takoskyra tarp tų vadinamųjų tradicinio požiūrio žmonių ir tų, kurie norėtų labai stipriai išplėsti tą neoliberalų lauką su LGBT ir kitomis agresyviai siekiančiomis savo tikslų įvesti genderistinį ugdymą Lietuvos padangėje organizacijomis. Šiuo atveju aš manau, kad didžiausią grėsmę šiandien patiria būtent tradicinė šeima, jauna šeima, turinti vaikų. Jai reikia didžiausio dėmesio ir pagalbos, nes mes visi norime, kad tos šeimos Lietuvoje būtų tvarios, būtų stiprios.
Ko gero, pagrindinis klausimas ir būtų, kaip padaryti, kad ta pagalba, reikalinga pagalba jaunoms šeimoms, kai jos patiria tam tikras krizes, pasiektų jas laiku, kad jinai būtų kokybiška…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). …o ne dirbtinė. Dėkui.
PIRMININKĖ. Čia palinkėjimas.
R. JURKUVIENĖ. Kad pasiektų laiku, turi bendradarbiauti labai įvairios institucijos ir matyti tikslą padėti šeimai. Mes pastebėjome, kad faktiškai yra labai išreikštas tas žinybiškumas ir yra labai dažnai ar ministerijos, ar savivaldybių atskiri skyriai, kurie kažkaip daugiau rūpinasi, kaip išvengti darbo, o ne jį padaryti. Tai faktiškai labai reikalingas yra koks nors darinys, kuris sukviestų visus prie bendro stalo ir nuosekliai prašytų, kad tos paslaugos ar, sakykim, būsto klausimas būtų sprendžiamas iš esmės, o ne tik tokiais pažadais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom, kolege.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pretendente, aš ir kolegoms noriu pirmiausia priminti, kad Šeimos taryba nėra sprendimus priimanti institucija valstybės mastu, tai bus patariamoji institucija. Žinote, mano klausimas gal jus papiktins, bet jūs sakėte, kad labai gausėja smurto atvejų, tą kai kurios kolegės tvirtino, bet ar čia nėra analogijos su bedarbystės statistika? Kai Vyriausybė paskelbė, kad bedarbiams papildomai bus išmokėti pinigai dėl COVID-19 aplinkybių, labai daug žmonių įsiregistravo darbo biržoje ir tiesiog stipriai padaugėjo bedarbių. Net patys politikai negali pasakyti, kiek čia yra tikros ekonominės priežastys, o kiek tiesiog įsiregistravo. Ar nėra taip, kad tiesiog dabar moterys dažniau kreipiasi, žino, kad yra įstatymas, kad jis galioja, kad jos gali sulaukti pagalbos, ir daugiau kreipiasi, anksčiau gal nesikreipdavo. Gal yra iš dalies ir su tuo susijęs tas skaičiaus augimas, o ne vien tai turėtų būti indikatorius, kad mūsų visuomenė drastiškai blogėja.
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ką jūs galėtumėte pasakyti? Ačiū.
R. JURKUVIENĖ. Labai ačiū už klausimą, kuris tikrai labai atspindi realybę, nes tokiu atveju, kai įsitraukia didelės jėgos struktūros, sakykim, atvyksta policija ir gali, kaip čia pasakius, įsitraukia į šeimos tarpusavio santykius, labai greitai gali atsirasti piktnaudžiavimo faktų. Ir kiek yra piktnaudžiavimo momentų šioje statistikoje, ir kiek iš tikrųjų moterys patiria tokį pažeminimą ir smurtą, iš tikrųjų mes tokių rimtų duomenų tais klausimais neturime.
Kitas momentas, jeigu lyties pagrindu kalbame, yra gana nemažai atvejų, kai yra moterų smurtas prieš vyrus. Visa problema ta, kad vyrai nedrįsta kreiptis ir nelabai yra tie mechanizmai išreikšti, kaip jie gali tą padaryti, ir savižudybių skaičius gali koreliuoti su šituo reiškiniu. Mes žinome, kad mes turime didžiausią Europoje vyrų savižudybių skaičių. Kas slypi po tuo, kažkiek analizuojama, bet šitos koreliacijos nebūtinai randamos, nebūtinai ieškomos. Koreliacija tarp vyrų, kurie, pavyzdžiui, patyrė psichologinį smurtą ir nusižudė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėkojame R. Jurkuvienei už prisistatymą, už atsakytus klausimus. Dabar jūsų lauks susitikimai frakcijose. Kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 1 dieną. Ačiū gerbiamajai kandidatei.
R. JURKUVIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, spalio 1 dieną.
12.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-5123 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-5123. S. Tumėnas. Prašom, pateikimas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, atsiprašau, kad ne R. Karbauskis, čia kai kas nusivylė, tačiau ir man Lietuvos valstybės istorinė atmintis ne mažiau yra svarbi ir brangi. Pristatau nutarimo projektą Nr. XIIIP-5123, jis yra…
PIRMININKĖ. Jį perskaitėme, gal esmę. Neskaitykite nutarimo iš naujo, tiesiog esmę.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Nutarimas – pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimą. Esmė yra tokia, kad daug diskusijų ir ginčų keliantis aikštės statusas ir funkcijos yra įtvirtinta dvejuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose, tai yra 1999 m. vasario 11 d. nutarime ir visai neseniai 2020 m. rugpjūčio 1 d. mūsų Seime įsigaliojusiame įstatyme Nr. 13/3202. Šiuo projektu siekiama, kad nebūtų dubliavimo, kas yra parašyta šituose dviejuose teisiniuose dokumentuose. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ačiū. Pirmoji nori paklausti A. Armonaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų, jeigu ši valdančioji dauguma ir R. Karbauskis, kuris yra teikėjas šito įstatymo projekto, taip nuoširdžiai rūpintųsi COVID-19 suvaldymu, sveikatos paslaugų prieinamumu kitiems ligoniams ir pagaliau ekonomikos augimu taip, kaip rūpinasi vienos aikštės viename mieste klausimu, iš tiesų būtų puiku. Aš turiu platesnį klausimą, ne tik su šiuo įstatymo projektu susijusį, bet ir su tuo, kurio ką tik registravo pataisas, kad aikštė būtų perduota Genocido tyrimo centrui, kuris turėtų šiaip jau užsiimti tyrimais. Tai kokiame vis dėlto iliuzijų pasaulyje jūsų valdančioji dauguma gyvena, jeigu jūs nieko daugiau nematote valstybėje – tik Lukiškių aikštę. Vasara baigėsi, paplūdimio nėra, korona toliau įsisiūbuoja, atvejų skaičius auga, bet vėl Seimas nieko nedaro, tik priima pataisas dėl Lukiškių aikštės.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, aš nepasirengęs atsakyti į tokį pasaulinio masto jūsų pasiteiravimą, tačiau pristačiau konkretų projektą, kuris turėtų pašalinti įvairias dviprasmybes, kad teisiniuose aktuose nebūtų prieštaravimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). O šiaip, kur jūs paminėjote Genocido centrą, tai šitie dalykai dar neatėjo į svarstymus, nei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija dar svarstė, nei mūsų komitetas gavo ir svarstė. Visa tai, matyt, paaiškės per svarstymus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Stasy, projektą teikiate keturiese, visi keturi Kultūros komiteto nariai. Įkūrus Kultūros komitetą Lietuvoje dėl kultūros turėjo būti ir lyg daugiau aiškumo.
Sakykite, ar mano prielaida nėra teisinga, kad jūsų pirmoji deleguota kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson neteisingai paskelbė Lukiškių aikštės konkursą, dėl to kilo ažiotažas, nes ji darė viską, kad neatsirastų Vytis. Po to atsirado didelis ažiotažas prieš tai ir išėjo taip, kad kadenciją jūs užbaigiate čia, stovėdamas tribūnoje, kai sukeltas itin didelis chaosas būtent dėl Lukiškių aikštės. Ar jūs prisiimate atsakomybę dėl savo Kultūros komiteto bardako, kuris sukeltas Lukiškių aikštėje per visą kadenciją?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Simonai, aišku, žodis „bardakas“ yra nenorminis, tačiau tos sumaišties buvo nemažai. Aš jau minėjau, kad aikštės statusas, funkcijos sukėlė daugybę diskusijų, daugybę interpretacijų, ginčų. Jūs paminėjote buvusią ministrę, tai taip, dauguma ir mūsų komiteto narių nepritarė tada toms idėjoms, nes trūko informacijos. Netgi mes apie visas konkurso sąlygas ir esmę ne viską tada girdėjome. Taip, pritariu.
Bet esame tam, kad taisytume tai, kas nebuvo padaryta arba ne iki pabaigos buvo padaryta. Aš manau, kad prisidės šitas projektas, šitas nutarimas prie aiškumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Syso nėra. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, labai tikiuosi, kad šita asmenybių kova ir ambicijos tarp Vilniaus mero ir valdančiosios daugumos lyderio neįtrauks viso Seimo. Nes čia panašu, kad mes matome du stiprius lyderius, kurie bando pasimieruoti, kuris įtakingesnis, stipresnis ir kuris gali daugiau. Labai norėtųsi, kad Seimas nebūtų įtrauktas į tokius žaidimus ir mes sutvarkytume klausimus kuo greičiau, jei jų iškyla. Mano būtų gal greičiau toks palinkėjimas jums, o ne klausimas. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Pritariu daugumai jūsų dabar pasakytų žodžių. Man irgi nepatinka tas stumdymasis tarp savivaldybės ir Seimo. Nesugebame išspręsti net greta mūsų, Seimo kieme esančių erdvių problemų, nes vieni nuo kitų mėgsta stumdyti tas problemas. Tikiuosi, kad vis dėlto pagaliau bus išspręstos tos problemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Mazuronis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Jei du įstatymai prieštarauja vienas kitam, gal šitas ir nereikalingas, bet jūs, kaip Kultūros komiteto narys, gal galite pasakyti, kokia yra to komiteto nuomonė dėl tolesnio aikštės likimo? Jeigu iš tikrųjų bus perduota Gyventojų genocido institutui, tai kas užsiiminės fizine tos aikštės priežiūra? Ar turės samdyti, nežinau, dažytojus, sodininkus, gėlininkus, valytojus ir taip toliau? Į ką išvirs ta pati aikštė dėl tokios priežiūros?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš jau minėjau, kad yra per ankstyvas kalbėjimas apie perdavimą Genocido centrui. Apie tai visai dar nebuvo jokių svarstymų nei komitete, nei komisijose. O šiame įstatyme, kurį mes priėmėme rugpjūčio 1 dieną, aiškiai yra išdėstyta viskas, kuo jūs abejojate, ten yra aiškiai apibrėžiama, kokie aikštės memorialiniai akcentai, naudojimo, tvarkymo principai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). O ši mūsų dabar pataisa tiesiog, kad nebūtų pertekliaus. Nes 1999 metų nutarime ir tame projekte, kurį pristatau, yra kartojami dalykai. Konkrečiai ten yra dviejų straipsnių turinys visiškai kartojamas. Tai jis faktiškai netenka galios, ta dalis visai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Ažubalis.
A. MAZURONIS (MSNG). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų, kaip išmintingo žmogaus, norėčiau paklausti, kas apskritai vyksta aplink Lukiškių aikštę ir kaip jūs matote tą situaciją? Tikriausiai niekam nėra paslaptis, kad ne tik Lukiškių aikštėje vyksta kažkokie renginiai. Štai šį savaitgalį Gedimino prospekte, Kudirkos aikštėje ir Katedros aikštėje vyko Tautų mugė. Praeitą savaitę lygiai toje pačioje teritorijoje, Gedimino prospekte, Kudirkos aikštėje, Katedros aikštėje, vyko „Danske“ banko bėgimas. Dar prieš savaitę, prieš tris savaites, vyko velomaratonas, o prieš keturias savaites vyko tokia pat mugė, kokia buvo praeitą savaitę, tik kažkokiu kitu pavadinimu. O Šeškinės aikštėje, kuri yra irgi labai svarbus objektas, prie Šeškinės turgaus prieš dvi savaites vyko gyvojo kampelio paroda, kur vietiniai gyventojai ir vaikai sunešė gyvūnus, kuriuos jie turi, kad galėtų žmonės pasižiūrėti.
Mano klausimas labai paprastas: kada pateiksite įstatymų projektus, reglamentuojančius, ką galima daryti būtent šiose vietose – Šeškinėje prie turgelio, Gedimino prospekte, Katedros aikštėje ir Kudirkos aikštėje?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, gerbiamas kolega Andriau, dar nepaminėjote pliažo aikštėje. Galima dar plėsti jūsų temą. Aš manyčiau, kad visose – ir Vilniaus, ir Lietuvos aikštėse turi būti gyva istorinė atmintis. Tos aikštės turi savo pavadinimus ir turi būti prasmingos. Kadangi šiandien šnekame apie pagrindinę aikštę, nereikia jų visų niveliuoti į vieną krūvą, nes mes patys užfiksavome, kad tai yra pagrindinė, faktiškai pagrindinė valstybės aikštė, reprezentatyvi aikštė, ir nereikėtų sumalti į vieną krūvą visų jūsų paminėtų erdvių, kurios irgi yra savotiškai svarbios, bet neturėtų būti lygiavertiškai vertinamos su mūsų pagrindine valstybės aikšte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, tik noriu paklausti: jeigu jūs siūlote naikinti, sakykim taip, rezoliuciją, kodėl jūs nieko nekalbate apie 2017 metų Seimo rezoliuciją dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę? Pavadinimas ilgas. Bet ten taip pat yra užfiksuotas jos statusas. Tai gal reikėjo įrašyti į nutarimo projektą lygiai taip pat ir 2017 m. balandžio 27 d. dokumentą? Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Vyksta pateikimas, aišku, bus galima daug ką papildyti ir įrašyti. O ką jūs paminėjote, mes jau bandėme aiškintis, kaip vyksta to dokumento, kurį jūs paminėjote, eiga – faktiškai vyksta stumdymasis Vilniaus miesto savivaldybės ir popierių rašymai, aiškinimaisi, nes paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė iš pradžių net nesugebėjo atsakyti, kas už ką atsako. Pagaliau visiems jau yra gerų žinių, kad pagaliau jau išsiaiškinta. Tikėkimės, kad bus papildyta ir išgirsime ir jūsų konkrečius pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į klausimus. Motyvai. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Na, aš tikrai negaliu atsistebėti tais Seimo nariais, kurie aiškiai suvokia, kad jeigu yra priimtas įstatymas, kiti norminiai aktai, kurie prieštarauja priimtam įstatymui, turi būti panaikinti. Jeigu tiems Seimo nariams kyla klausimas, kad šito dalyko nereikia daryti, man tada pačiam asmeniškai kyla klausimas, ką jie visą kadenciją darė, koks jų, kaip įstatymo leidėjų, išprusimas?
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nors pranešėjas teigia, kad čia dar niekas nieko nesvarsto dėl Lukiškių aikštės perdavimo Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, pranešimai spaudai faktiškai kasdien pilasi iš R. Karbauskio komandos apie tuos ketinimus. Iš tikrųjų nežinau, kaip jums čia Seimo salėje, tikriausiai niekam nenusibodo, kaip matome iš balsavimų, bet man asmeniškai nusibodo šitas noras slėpti realias valstybės problemas, fokusuoti dėmesį į kažkokias visiškai beprasmes kovas, nesakyti žmonėms tiesos dėl pačių svarbiausių dalykų valstybėje.
Šiandien paaiškėjo, kad gali neužtekti 100 mln. eurų vakcinai nuo koronos, nes ištaškėme prieš tai vasarą, o čia toliau Seimas vėl sesiją paskyrė Lukiškių aikštės klausimui, dar nežinau, kiek čia tų pasiūlymų ir įstatymų bus priimta ir svarstoma. Tikrai apgailėtina. Vasara baigėsi, paplūdimio neliko, bet įstatymus Seimas toliau gamina. Labai liūdna.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kad būtų linksmiau.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 50, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas, papildomų nėra numatyta. Siūloma svarstyti rugsėjo 29 dieną.
12.51 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės Europos branduolinei saugai“ projektas Nr. XIIIP-5185(2) (pateikimo tęsinys)
Dar vienas mūsų darbotvarkės klausimas. Vėluojame, bet pradėti tikriausiai pradedame. Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės Europos branduolinei saugai“ projektas Nr. XIIIP-5185(2). Atsiprašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pateikti ir paprašyti pritarimo rezoliucijai „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės Europos branduolinei saugai“. Tai yra turbūt jau trečia versija, nors užregistruotas antras variantas per tas porą savaičių, kai rengiame šią rezoliuciją. Noriu padėkoti kolegoms ir E. Vareikiui, ir J. Bernatoniui, ir Ž. Pavilioniui, ir kitiems, teikusiems savo pasiūlymus, kuriuos visus bandėme suderinti.
Yra keletas žinių. Sakykim, viena, drįstu sakyti, yra gera žinia, kad mes per pastarąjį laikotarpį priėmėme porą rezoliucijų Baltarusijos klausimu dėl įvykių po Prezidento rinkimų. Norėčiau manyti, kad tos mūsų rezoliucijos pastūmėjo ir Europos Parlamentą praeitą savaitę priimti rezoliuciją pripažinti išrinktąja Prezidente S. Cichanouskają.
Bet yra ir bloga žinia. O tai dar labiau sako, kad rezoliucijos būtent šiuo klausimu reikia, nes nepripažintas, bet dabar veikiantis Baltarusijos Respublikos Prezidentas A. Lukašenka paskelbė, kad lapkričio 7 dieną turi būti paleista atominė elektrinė.
Įvertinama tai, kad antrą mėnesį vyksta neramumai Baltarusijoje, suimami žmonės, kurie pasisako prieš atominę energetiką, masinės represijos. Toks faktas: šiandien gauta informacijos (galbūt juokingai nuskambės), kad reikia pakeisti elektrošoko prietaisus, kurių yra keli šimtai Baltarusijoje, nes jie jau išnaudojo savo resursus. Galime įsivaizduoti, kokį smurtą patiria visuomenė ir kartu tuo metu norima paleisti atominę elektrinę.
Dar vienas argumentas. Šią žinią mes turime pasiųsti ir kreiptis į Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupę, kad imtųsi visų priemonių stabdyti atominės elektrinės reaktorių veiklos pradžią tol, kol nebus užtikrintas saugumas. Mūsų Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, iš to susirašinėjimo prieš rengiant šią rezoliuciją matome, vangiai žiūri į šitą problemą. Tiesiog drįstu sakyti, pro pirštus žiūri. Mes prašėme jų kreiptis į (…) Baltarusijoje ir reikalauti teikti įrodymus, ar tikrai ta atominė elektrinė yra saugi. Deja, jie pasigenda politinės valios. Taigi į tą procesą taip pat yra įsijungusi ir Energetikos ministerija, jai taip pat reikia politinio svorio derybose su kitomis Baltijos šalimis dėl nepirkimo elektros energijos iš nesaugių atominių elektrinių, todėl kreipiuosi į kolegas ir prašau pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti daug Seimo narių. Ž. Pavilionis. Ruošiasi E. Pupinis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėl rezoliucijos tikrai prieštaravimų nėra, tačiau būtų gerai, kad tie mūsų žodžiai virstų darbais. Iki šiol, kaip jūs žinote, mes turime tam tikrų problemų su ministru Ž. Vaičiūnu, kuris iki šiol Seimui taip ir nepateikė derinamo susitarimo tarp Baltijos šalių dėl elektros nepirkimo. Tuo tarpu mes matome tą susitarimo tekstą tiek Latvijoje, tiek Estijoje, skelbiama viešai, konsultuojamasi su visuomene. Pas mus tas tekstas yra pateiktas tiktai Valstybės energetikos reguliavimo tarnybai ir jos vadovė vakar pasakė, kad galimai jisai prieštarauja mūsų antiastraviniams įstatymams. Kaip jūs manote, kodėl ministras vengia Seimo ir kodėl iki šiol mes, kaip Seimo nariai, kurie tikrai dirbame šiuo klausimu ne pirmą dieną, taip ir negalime susipažinti su tekstu ir patikrinti, ar nuostatas atitinka?
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Drįsčiau neigti, kad ministras vengia bendrauti su Seimu. Aš, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, ir visas komitetas… pastoviai yra brifinama, atsiprašau, išklausoma informacija apie veiklą, susijusią su šitos atominės elektrinės paleidimu ar nepaleidimu, taip pat apie derybas su kitomis Baltijos šalimis. Aš manau, kad ministras neteikia dėl to, kad nėra galutinio susitarimo. Juodraštį, aišku, galima pateikti, bet kol nėra mūsų partnerių Europoje susitarimo, todėl ministras ir nepateikia. Mano vertinimas būtų toks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi T. Tomilinas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolegos, iš tiesų turbūt norisi, kad rezoliucijos turėtų tam tikrą poveikį. Šiandien ir Seniūnų sueigoje buvo atkreiptas dėmesys, kad iš tikrųjų nemažai tų rezoliucijų yra priimta ir kai kurie dalykai kartojasi. Tai dėl paties laiko norėčiau paklausti, ar tikrai reikėtų forsuoti, ar po pateikimo būtų galima dar ją patobulinti, nes vėl tam tikri nauji įvykiai, svarstymai vyksta tam tikri, ir neskubėti priimti, paprasčiausiai dar pasižiūrėti, kaip situacija vystysis. Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Visada turbūt galima ir tobulinti, ir atidėti, bet iš tų veiksmų, kokie vyksta šiuo metu, ta grėsmė, kad nesaugi elektrinė bus paleista ir pradės veikti, rodo, kad delsti mes negalime. Galbūt po mėnesio atsiras ir kitos datos, ir kiti terminai, mes turbūt vėlgi galėsime reaguoti savotiškais vienokiais ar kitokiais sprendimais. Taip pat noriu pasakyti, kad Baltarusijai „Tatenos“ misijos ataskaitoje šiomis dienomis yra pasakyta, kad nustatyti trūkumai gali turėti neigiamos įtakos Baltarusijos atominės elektrinės saugai. Todėl šita rezoliucija kreipiamės į Europos atsakingas institucijas, kurios kontroliuoja ir prižiūri atominę energetiką, kad jos imtųsi priemonių, kad ta elektrinė bent jau nebūtų paleista tol, kol ji neatitiks visų „Tatenos“ ir tarptautinių organizacijų reikalavimų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prieš suteikdama žodį T. Tomilinui, noriu pasitarti. Rytinio posėdžio laikas baigėsi. Liko dar galimybė paklausti ir yra užsirašę diskutuoti, motyvai. Kad priimtume šią rezoliuciją arba atiduotume ją redaguoti, mums reikėtų apie 30 minučių laiko. Kokių būtų siūlymų? Ar galėtume tęsti pateikimą ir svarstymą vakarinio posėdžio pradžioje? (Balsai salėje) Ar tęsiame dabar? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji, balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume posėdį tol, kol pabaigsime, o tai būtų maždaug 30 minučių, balsuoja spausdami mygtuką „ už“, kas mano, kad vakarinio posėdžio pradžioje galėtume balsuoti ir dirbti toliau dėl to, tai balsuoja spausdami mygtuką „prieš“. Alternatyvus balsavimas. Už – dabar, prieš – vakarinio posėdžio pradžioje. (Balsai salėje: „O negalima padaryti pateikimo dabar…“) Galima pateikimą dabar. (Šurmulys salėje)
34 Seimo nariai mano, kad vakariniame posėdyje reikia tęsti ir pabaigti, o 21 balsavo už tai, kad dabar pabaigtume. Vadinasi, vakarinio posėdžio pradžioje.
A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš turiu tokį pasiūlymą, gal jis pasirodys racionalus. Liko pora klausimų, pateikimo stadiją gal mes galime pabaigti ir tada svarstymą tęsti vakariniame posėdyje. Kaip ir būtų įgyvendinta Seimo valia.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, liko penki klausėjai. Iš tikrųjų mums liko šešios minutės. Pabaigiame šešias minutes klausdami? (Balsai salėje) Gerai. Klausia T. Tomilinas. (Balsai salėje) Gal toks kompromisinis pasiūlymas, gal tikrai leisti paklausti. Kolegos, trumpai klauskite, trumpai atsakykite ir pabaigsime klausimus.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ar aš teisingai suprantu, kad šios rezoliucijos tikslas yra akcentuoti dabartinę politinę situaciją Baltarusijoje, kurioje, esant tokiai suirutei, iš esmės yra pražūtinga ekspertams ir profesionalams leisti pradėti veikti atominei elektrinei, ypač pavojingam objektui. Ar būtent tai akcentuojama?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, kolega, jūs esate visiškai teisus. Esant tokiai suirutei, nežinant, kas yra reali valdžia, tai būtų tikrai pražūtinga. Atominė energetika – ne šiaip juokas, turi būti valdoma realios valdžios, kuri būtų atskaitinga savo visuomenei. Dabar ką mes matome…
PIRMININKĖ. Trumpinsime, sakėme.
J. JARUTIS (LVŽSF). …dabartinį vadovą, tai tikrai neadekvatūs jo priimti sprendimai tam, kad šitą elektrinę būtų galima paleisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir sutarėme, alternatyva. A. Armonaitė trumpai klausia, trumpas atsakymas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkui. Išties turime daryti viską, kad integruotumės į Vakarų elektros tinklus. Keista, kaip dabar, esant Europos Sąjungai ir NATO, vis tiek dispečeriai su Maskva bendrauja BRELLʼo tinkle. Tikriausiai buvo padaryta praeityje klaidų ankstesnių valdžių, ta atominė vis tiek ten yra patupdyta, bet jūs jau esate irgi ketverius metus valdžioje.
Aš tiesiog paprastai noriu paklausti, tai pirks Lietuva ar nepirks Astravo elektrą? Rezoliucijos yra rezoliucijos, bet pirksime mes tą elektrą ar ne? Kas gali šiandien atsakyti į šitą klausimą?
J. JARUTIS (LVŽSF). Nepirksime, nes mus įpareigoja įstatymas nepirkti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Vareikis.
E. VAREIKIS (MSNG). Trumpai klausiu. Jeigu taip atsitiktų, kad Baltarusijoje pasikeistų valdžia, kokia yra jūsų prognozė? Atėjusi antilukašenkiška opozicija iš tikrųjų lengvai atsisakytų Astravo ar su ja reikėtų iš naujo pradėti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš manau, kad lengvai neatsisakytų. Yra per daug investicijų, per daug įsiskolinimų, galų gale su ta pačia Rusija… Tai būtų nelengvas klausimas. Bet šitos rezoliucijos vienas tikslas yra ir sukelti antiatomininkų visuomenę Baltarusijoje. Ne tik į Baltarusiją, rezoliucija taip pat kreipiamės ir į Rusijos bendruomenę, kuri pasisako prieš atominę energetiką. Tas procesas nebūtų lengvas ir mums reikėtų įtikinėti naująją valdžią, kad iš tikrųjų ta atominė bent jau atitiktų tikrai saugios atominės energetikos reikalavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Zingeris, trumpas klausimas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Šis projektas pasirinktas kaip atsakymas į visą mūsų nepriklausomybės siekį. Jie galėjo bet kurioje vietoje pastatyti elektrinę, bet pasirinko prie pat Vilniaus. Vadinasi, visus 30 metų mūsų valstybė buvo jiems kaip rakštis akyje. Todėl jie mums keršija. Maskva keršija, čia yra Maskvos projektas.
Sakykite, jūsų nuomone, ką galima padaryti, siekiant sustabdyti ne tik lapkričio 7 dieną A. Lukašenkos ne Prezidento ne inauguracijos dieną, o siekiant sustabdyti antrą, trečią, ketvirtą bloką, kokių tarptautinių pastangų, jūs galvojate, galima imtis, siekiant sustabdyti šito pavojingo politinio šantažo instrumento buvimą šalia Vilniaus? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pirmiausia mes turime tikėti, kad galime tą pakeisti. Čia buvo abejonių ir šiandien ryte Seniūnų sueigoje, kad mes per daug kartojamės. Bet, kaip yra pasakyta, belskis ir bus atidaryta. Tam tikri mūsų priimti žingsniai jau duoda tam postūmį. Tenka šiek tiek su apmaudu galvoti ir apgailestauti, kad tos Vakarų Europos ir Europos šalys užmiršo tas pasekmes, kurios buvo jau prieš 34 metus, Černobylio atominės elektrinės, kai nukentėjo ir Skandinavijos šalys, ir Lietuva, ir ta pati Rusijos dalis nukentėjo. Aišku, laikas daugelį dalykų ištrina, bet dar po šiai dienai mes turime šios atominės avarijos pasekmes. Mes vieni tikrai neįveiksime šito. Mums lieka tik pajungti ar kaip, čia gal netinka toks žodis, tarptautinę bendruomenę, pirmiausia Europos Sąjungos šalis. Mums sunkiai… Mes kol kas beveik vieni esame, bet mes turime tą kryptingai daryti ir tikėti tuo, ką darome. Ir manau, kad mes pasieksime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis paskutinis klausia.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų neturiu nieko prieš šią rezoliuciją, bet per trečią šios kadencijos Seimo posėdį tai yra jau trečioji rezoliucija, kuri kalba apie dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos santykius vienu ar kitu formatu. Kaip jūs manote kaip šios rezoliucijos teikėjas, ar toks tempas, kalbant apie santykius su viena valstybe, nedevalvuoja tų visų trijų rezoliucijų vertės kaip tokios, ypač tarptautiniu mastu, kai mes per savaitę, per pusantros savaitės išeiname iš Seimo su trimis rezoliucijomis, kalbančiomis apie vieną ar kitą santykių su Baltarusija formą? Ypač turint omenyje, kad tai, apie ką šnekama jūsų rezoliucijoje, nepaisant to, kad tai yra teisinga, Lietuvos Respublikos Seimas apie tai jau yra pasisakęs ir yra pasisakęs net ne kartą, kiek aš prisimenu.
J. JARUTIS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad mes šiek tiek kitu kampu žiūrime į tą problemą šioje rezoliucijoje. Tai yra nesaugią atominę energetiką. Sunku pasakyti – daug ar mažai. Tiesiog mes esame čia, mes jaučiame tą grėsmę. Aš turbūt jau praeitą savaitę kalbėjau, kad, deja, Vakarų Europa nesupranta, kas yra sovietinė valdžia, kas yra Baltarusijos režimas. Tiesiog jie yra toli, jie nejaučia šių dalykų. Mes esame priešakinėse linijose, todėl mes ir kalbame, ir siunčiame savo žinią likusiai Europai. Ar ji girdi, ar ne? Paskutiniai veiksmai rodo, kad šiek tiek girdi. Tai tikiuosi, kad ir ateityje girdės.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kadangi rezoliucijas priimant dabar nebalsuojama, vyksta diskusija ir po to, tai vakarinio posėdžio pradžioje tęsime diskusiją. Užsiregistravę – tie, kurie užsiregistravę. O dabar mes registruojamės ir baigsime rytinį posėdį.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigėme. Dėkoju, mielieji kolegos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.