Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166
2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„41. Dvaro sodyba – dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų minėtų statinių ir (ar) įrenginių liekanomis ir jų vietomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Papildyti 2 straipsnį 261 dalimi:
4. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juosta – aplink I ir II grupės požeminio vandens vandenvietės, iš kurios išgaunamas gėlas požeminis vanduo, naudojamas ar planuojamas naudoti maistui, kaptažo įrenginius nustatyta 50 metrų pločio juosta (įskaitant požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją juostą), kurioje draudžiama mikrobiologinę ir (arba) cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 54 dalį ir ją išdėstyti taip:
„54. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros Miestuose esančių geležinkelio stočių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, patenkančiose į miestuose esančių geležinkelio stočių užimamus žemės sklypus ar jų dalis (jeigu geležinkelio stotis užima ne visą žemės sklypą), nurodytose šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ne arčiau kaip 10 metrų į abipus abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių ir ne arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus viešosios geležinkelių infrastruktūros savininko arba valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.“
6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:
2. Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Požeminių kabelių linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:
7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 25 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) plaukti oro linijų apsaugos zonoje vandens transporto priemonėms, kai jų aukštis nuo vandens transporto grimzlės lygio vandens paviršiuje iki aukščiausio jos taško yra didesnis už tinklų operatoriaus vandens lygio ženkle nurodytą laisvą aukštį, išskyrus kai vandens transporto priemonės valdytojas (laivavedys) plaukia po oro linija įvertinęs faktinį laisvą aukštį ir saugų atstumą iki oro linijos ir prisiimdamas atsakomybę už tokį sprendimą.“
8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) 6 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, taip pat 6 metrų atstumu aplink talpyklą kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti ir (arba) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų kitų magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) įrenginių aptvėrimą sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;“.
9 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
12 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis
1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
3. Magistralinių Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra nuo 400 milimetrų ir didesnis iki 1000 milimetrų, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų 7,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei ir vanduo virš šios juostos.
4. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 1000 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
4 5. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.
5 6. Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.“
15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
16 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), sandėliuoti pašarus, trąšas tręšiamuosius produktus ir kitas tręšimui naudojamas medžiagas, chemines ir kitas medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros statybos darbams vykdyti;“.
17 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų dydis
1. Antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų ir požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų apsaugos zona – išilgai antžeminio šilumos perdavimo tinklų vamzdyno ar požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdyno esanti žemės juosta, kurios ribos: yra po 5 metrus į abi puses nuo kanalo (arba vamzdyno, jeigu vamzdynas paklotas bekanaliu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta.
1) šilumos perdavimo tinklų, kurių skersmuo nuo 20 iki 250 milimetrų, – po 2 metrus į abi puses nuo tinklo kanalo (arba vamzdyno, jeigu jis paklotas bekanaliu būdu arba sumontuotas antžeminiu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta;
2. Šiluminių kamerų, sklendžių priežiūros statinių, drenažo šulinių, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinių, grupinių šilumos punktų apsaugos zona – 52 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių ir (ar) statinių išorines ribas ir žemė po šia juosta.
3. Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona – išilgai šių priklausinių esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 52 metrus į abi puses nuo šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų bei ir žemė po šia juosta.
4. Praeinamų kolektorių apsaugos zona – 5 metrų (kai juose pakloti šilumos perdavimo tinklai, kurių skersmuo didesnis kaip 250 milimetrų) ir 3 metrų (kai juose pakloti šilumos perdavimo tinklai, kurių skersmuo nuo 20 iki 250 milimetrų) pločio žemės juosta nuo šių įrenginių ir (ar) statinių išorinių ribų ir žemė po šia juosta.“
18 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) 2 metrų atstumu į abi puses nuo tinklo kanalo (vamzdyno, drenažo) išorinių ribų sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Likusioje šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje sodinant ir (ar) auginant želdinius, šiems darbams vykdyti turi būti gautas šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
19 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonos (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) dalyje, esančioje 50 metrų atstumu nuo branduolinės energetikos objekto, kuriame branduolinė energija naudojama elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai, kuriame yra saugomas panaudotas branduolinis kuras ir (ar) kuriame yra labai radioaktyvios atliekos – statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį, sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus.“
20 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
21 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 65 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:
3. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5, ir 6 ir 7 punktuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už gamtinio rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins, sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
22 straipsnis. V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
23 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose
1. Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
2) tręšti, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;
2. Valstybinio kultūrinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius.
23. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme, atitinkamai kultūros ministro ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio valstybinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, įrengti inžinerinius įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus;
34. Už gamtinio valstybinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame valstybiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
24 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Papildyti 67 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatyme nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
25 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 73 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tręšti, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;“.
26 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 74 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tręšti, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;“.
27 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tręšti, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus atvejus, kai aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas augalų apsaugos produktų panaudojimas invaziniams augalams naikinti, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas.“
28 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tręšti, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;“.
29 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
30 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„92 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioruotoje žemėje
1. Melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas tręšiamuosius produktus ir kitas tręšimui naudojamas medžiagas, pilti gruntą, atliekas, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu negu 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę). Polderių pylimo vidinio šlaito papėdžių ir polderio kanalų juostų negalima užstatyti, jose neturi augti medžiai ir krūmai, jų negalima arti.
2. Melioruotoje žemėje, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) vykdyti kasybos darbus, statybos reikmėms kasti gruntą, pilti atvežtinį gruntą ar vykdyti požeminius darbus;
3) vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sprogdinimo darbus, atliekamus tiesioginio žemės gelmių geologinio tyrimo metu;
31 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Melioracijos statinių apsaugos zonų dydis
1. Melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos, išskyrus atvejus, kai melioracijos griovys yra miško žemėje, – tokiu atveju melioracijos griovio apsaugos zonos riba yra 5 metrai nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.
2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų į abi puses nuo rinktuvo ašies. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracija administracijos direktoriaus įgaliotu savivaldybės administracijos atstovu, – po 5 metrus į abi puses nuo drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius).
32 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioracijos statinių apsaugos zonose
Melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama:
2) sodinti medžius ar krūmus arčiau kaip 5 metrai iki melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos ar polderio pylimo ir 10 metrų iki bendro naudojimo drenažo rinktuvo;
33 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 98 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įrengti salas ir atviras sąvartas, išskyrus salas dirbtiniuose nepratekamuose paviršiniuose vandens telkiniuose ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar saugomų rūšių apsaugos planuose numatytais atvejais; atviras sąvartas paviršiniuose vandens telkiniuose, kuriuose yra vidaus vandens kelių, kai jos supilamos nustatyta tvarka vykdant vandens kelių valymo ar gilinimo darbus;“.
34 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„99 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą, statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;
2) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą nemažinant atstumo iki vandens telkinio kranto linijos;
3) barstyti ar purkšti iš lėktuvų ar kitų skraidančių aparatų augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas tręšiamuosius produktus;
4) tręšti neparengus tręšimo plano pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatytas tvarkas ir nepateikus duomenų apie jų panaudojimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje tręšiant per metus į vieną hektarą dirvos įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos;
5) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai piliakalnių, pilkapių, gamtos paveldo objektų ir kiti šlaitai tvarkomi pagal kultūros paveldo objekto tvarkymo projektus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, saugomų rūšių apsaugos planus, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planus;
7) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai:
8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:
b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti išskirtose urbanizuojamose teritorijose kaime, kai šios teritorijos nutolusios ne daugiau kaip 200 m nuo esamų kompaktiškai užstatytų teritorijų;
c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype;
9) statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu negu 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus;
10) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
c) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatyme nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šių objektų skaičius ir parametrai numatyti statinio projekte;
e) turint savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;
g f) nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;
11) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos, išskyrus atvejus, kai:
a) mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose;
b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė prevencinė veikla saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti, saugomų teritorijų gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;
c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos statinių priežiūros, rekonstravimo ir (ar) remonto darbai, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žvejyba;
d) reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktuose tokia veikla šiame telkinyje leidžiama;
e) jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;
12) tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi tvoroms, kurios būtinos aptverti:
a) šio įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose;
b) kultūros, gamtos paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, vaikų poilsiui skirtas teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai jos gamtotvarkos priemonės numatytos saugomos teritorijos planavimo dokumentuose gamtotvarkos plane);
c) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir (ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu. Pakrantėje esančioje ganyklos aptvaro dalyje, laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų, privaloma įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą;.
35 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose
Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama:
1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas;
2) dirbti žemę, tręšti,J naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą invaziniams augalams naikinti kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus;
3) naudoti kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms;
3 5) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:
a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 6 punkto a–g papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;
b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones;
c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus;
d) atliekant užterštų teritorijų tyrimus ir tvarkymo darbus arba likviduojant ar švelninant ekologinių nelaimių ir avarijų pasekmes;
4 6) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai:
b) statomi ir (ar) įrengiami melioracijos ir (ar) hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, kuriems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, laiptai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys ar privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, pakrantės apsaugos juostoje esančių sodybos pastatų naudojimui reikalingi inžineriniai įrenginiai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai;
c) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje teritorijoje;
d) statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras;
e) draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai;
f) statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus;
36 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:
2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių.:
a) gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus su jų priklausiniais miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, kurios, įgyvendinus savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendinius, apsaugotos nuo potvynių ir tokių statinių statyba nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;
b) inžinerinius statinius, įrenginius ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros elementus rekreacijai skirtose teritorijose prie teritorijų planavimo dokumentuose numatytų vandens turizmo trasų;
c) sodybos statinius (išskyrus vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus) sodybose, melioracijos ir (ar) hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių ir nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;
37 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas pavojingąsias chemines medžiagas ir preparatus cheminius mišinius, išskyrus:
a) naudojamus naudoti ir sandėliuoti chemines medžiagas ir cheminius mišinius, skirtus geriamajam vandeniui ruošti;
38 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
39 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„124 straipsnis. Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonos dydis
Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zoną, nustatomą Lietuvos Respublikos valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos tinklo nulinės, pirmos ir antros tikslumo klasių ir Lietuvos Respublikos valstybinio vertikaliojo tinklo pirmos ir antros tikslumo klasių gruntiniams ženklams, sudaro vieno metro pločio žemės juosta aplink šį ženklą nuo išorinės jo ribos.“
40 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas
41 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas
42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti ir nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.
4. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nustatytose požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą gali būti vykdomos šios veiklos, kurioms išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdyta iki 2024 m. lapkričio 1 d.:
1) II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektoriuje – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnio 5 dalyje nurodytos veiklos;
5. 2028 m. sausio 1 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto c ir g papunkčiai, 84 straipsnio 2 dalies 16 punkto c ir g papunkčiai, 86 straipsnio 2 dalies 16 punkto c ir g papunkčiai, 99 straipsnio 8 punkto a papunktis, 100 straipsnio 4 punkto a papunktis pripažįstami netekusiais galios.