Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 254
STENOGRAMA
2023 m. kovo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame kovo 28 dienos Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2554 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, perskaitysiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto Nr. XIVP-2554 priėmimo. Iš viso išduota biuletenių – 73, rasta biuletenių – 73, galiojančių – 72, negaliojančių – 1. Atleisti iš pareigų – 62, neatleisti iš pareigų – 10. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkė R. Tamašunienė. Nutarimas nepriimtas.
Replika po slapto balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu pasidžiaugti – vis dėlto liberalai išgelbėjo poną A. Stončaitį. Jie suprato, kad nėra niekuo kaltas, bet valdančioji dauguma pradeda braškėti. Bet gal susiims.
PIRMININKAS. Ačiū už komentarą.
14.02 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Jolantos Petkevičienės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Dabar, gerbiamieji kolegos, turime Vyriausybės pusvalandį, tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės J. Petkevičienės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Kviečiu VRK pirmininkę į tribūną. Primenu, kad kiek laiko jūs neišnaudosite savo iš anksto parengtiems atsakymams, tiek Seimo nariai galės papildomai paklausti jūsų tribūnoje. Prašom, žodis jums.
J. PETKEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėkoju, kad pakvietėte. Seimo statuto nustatyta tvarka atsakysiu į pateiktus devynis klausimus. Nepavadinčiau jų devyniais klausimais, greičiau tai yra devyni klausimų blokai, paketai. Taupydama laiką nevardinsiu, neskaitysiu, kas ten yra. Tiesiog įvardinsiu bloko pavadinimą ir pabandysiu kaip galima glausčiau, aiškiau ir tiksliau atsakyti.
1-as klausimas dėl dalies asmenų neregistravimo kandidatais dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Šie rinkimai buvo pirmieji, kuriuose pareiškiniai dokumentai buvo teikiami tik elektroniniu būdu. Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki gruodžio 30 d. pareiškiniai dokumentai savivaldybių rinkimų komisijoms, taip pat ir VRK, turėjo būti pateikti tik elektroniniu būdu VRK nustatyta tvarka. Kaip ta tvarka įgyvendinama, tiksliau sakant, kaip pareiškiniai dokumentai turi būti pildomi ir teikiami, buvo aiškiai nurodyta VRK tinklalapyje įkeltoje vaizdo medžiagoje, su ja kandidatai turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą susipažinti.
Taip, deja, VRK neregistravo dalies kandidatų dėl nepateiktų nuotraukų ir (ar) biografijų. Keli kandidatai buvo neregistruoti dėl nepateiktų turto bei privačių interesų deklaracijų. Rinkimų kodekse yra aiškiai pasakyta, kad su pareiškiniais dokumentais turi būti pateikta kandidato nuotrauka. Taigi VRK priėmė sprendimą neregistruoti tų kandidatų, kurie vietoj nuotraukos sistemoje prikabino paveikslėlius, kaktusus, gėles, automobilius ir panašiai. Pildant biografijas, biografijos apačioje reikėjo uždėti varnelę „biografiją pildyti baigiau“. Neuždėjus šios varnelės, nebuvo galima pateikti biografijos. Negalvojome, kad bus tokių kandidatų, kurie tokiu būdu apeis, nenorės rinkėjams pateikti jokio savo biografijos fakto ir iš karto paspaus varnelę „biografiją pildyti baigiau“, nors biografijos net nebuvo pradėję pildyti. Taigi, informacinė sistema liko kalčiausia, nes tarsi neleistinai leido kandidatams pameluoti. Rinkimų kodekse aiškiai nurodyta, kad pareiškiniai dokumentai yra ir kandidato nuotrauka, ir kandidato nustatytos formos biografija. Pažymėtina, kad kandidatams nepateikus biografijos arba, tiksliau sakant, neužpildžius biografijos formoje nurodytų duomenų, kaip buvo šiuo atveju, VRK nebūtų galėjusi įgyvendinti Rinkimų kodeksu jai įgaliotos funkcijos – VRK svetainėje neterminuotai skelbti informaciją. Tai yra kandidato biografiją, kurioje nurodoma gimimo data, vieta, savivaldybė, kurioje gyvenama, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita.
Kaip matyti, Rinkimų kodekse yra aiškiai numatyta kandidato pareiga teisės aktų nustatyta tvarka pildyti ir tinkamai pateikti pareiškinius dokumentus, kad toks asmuo būtų įregistruotas kandidatu. Jei kandidatas dėl savo nerūpestingumo, neapdairumo, o gal dėl kitų motyvų, pavyzdžiui, sąmoningai nepildo pareiškinių dokumentų, juose nenurodo prašomos informacijos, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir panašiai, toks asmuo negali tikėtis būti įregistruotas kandidatu. Taigi, VRK turėjo pareigą laikytis įstatymo raidės, todėl neregistravo dalies kandidatų. Kadangi kandidatai apskundė VRK sprendimą neregistruoti tokių kandidatų, VRK, gavusi teismo poziciją, jos laikėsi ir laikysis ateityje. Taip pat, be abejo, siūlys numatyti Rinkimų kodekse terminą trūkumams ištaisyti, kad tvarka daugiau nekeltų tokių klausimų.
Techniškai atsakyti į atviro pobūdžio klausimus reikia mechanizmo, kuris užkardytų duomenų neįvedimą, bet taip pat neužkardytų duomenų įvedimo. Kalbant paprastai, norint apsisaugoti nuo duomenų neįvedimo, reikia numatyti minimalų simbolių skaičių, kurių neįvedus sistema mestų pranešimą, kad laukas neužpildytas. Koks tai simbolių skaičius? Vienas, du, trys, gal didesnis? Ką tokiu atveju daryti asmenims, kuriems prie išsilavinimo grafos įvesti įstaigą, pavyzdžiui, VU, yra du simboliai, o kiti gali padėti tik daugtaškį, tai yra tris simbolius, ir jų atsakymas jau būtų įskaitytas kaip tinkamas. Taigi, situacija buvo, kokia buvo.
Plačiau atsakysiu į 2-ą klausimų paketą. Dabar tikrai svarstomi VRK informacinės sistemos pakeitimai, kad kandidatai (gal netinkamas žodis, tačiau jį pavartosiu) būtų priversti pateikti visą informaciją ir kad neturėtų net menkiausios galimybės ką nors nuslėpti nuo rinkėjų.
2-as klausimų paketas, susijęs su 1-o klausimais, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų dėl pareiškinių dokumentų. Pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo teismo sprendimuose nėra konstatuota, kaip paklausėjai teikia klausimuose, kad VRK aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pažymiu, LVAT nėra konstatavęs, kad VRK aplaidžiai vykdė savo pareigas. Tiesiog Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo konstatuota: sistemiškai vertinant Rinkimų kodekso normas pripažintina, kad tais atvejais, kai politinės partijos, politiniai komitetai ir kandidatai teisėtai ir sąžiningai pateikia pareiškinius dokumentus paskutinėmis Rinkimų kodekse nustatytų terminų dienomis ir valandomis, Vyriausiajai rinkimų komisijai gali nepakakti laiko nustatyti pareiškinių dokumentų trūkumams, apie juos pranešti ir nustatyti Rinkimų kodekso nuostatas atitinkantį terminą tokiems trūkumams pašalinti.
Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta: jei pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienų iki rinkimų dienos terminą tiems trūkumams pašalinti. VRK turėjo teisę šalinti pareiškinių dokumentų trūkumus, tačiau trūkumų šalinimo diena pagal Rinkimų kodekse nustatytą reguliavimą sutampa su paskutine pareiškinių dokumentų pateikimo diena. Tai buvo 2022 m. gruodžio 30 d. Todėl tokių pareiškinių dokumentų, kurie buvo pateikti paskutinę dieną, trūkumų nebuvo galima pašalinti dėl objektyvių priežasčių. Pagal Rinkimų kodeksą, nėra papildomo termino tokiems trūkumams šalinti. Ši teisės spraga buvo ištaisyta tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, kur numatyta, kad VRK turi teisę nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti. Kaip jau minėjau, pareiškiniai dokumentai savivaldybių rinkimų komisijoms, taip pat ir VRK, šiuose rinkimuose galėjo būti teikiami nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki gruodžio 30 dienos, tai yra per 18 dienų ir tik elektroniniu būdu. Iki šiol pareiškiniai dokumentai buvo teikiami popieriniu būdu. Kaip jau minėjau, tai buvo pirmas kartas.
Paminėtina, kad per minėtą 18 dienų terminą, vadovaujantis Rinkimų kodeksu, turėjo būti rinkimų komisijoms ne tik pateikti pareiškiniai dokumentai, bet ir patikrinti, o nustačius trūkumų, grąžinti politinės kampanijos dalyviui, sudarant jam galimybę trūkumus pašalinti, neperžengiant minėto termino paskutinės minutės.
Šiuose rinkimuose pareiškinius dokumentus teikė daugiau negu 14 tūkst. asmenų. Iš viso buvo pateikta daugiau nei 140 tūkst. pareiškinių dokumentų, iš jų nemaža dalis buvo pateikta Rinkimų kodekse numatyto termino ne tik paskutinėmis dienomis, bet ir paskutinėmis valandomis bei minutėmis. Paskutinėmis minutėmis pateiktų pareiškinių dokumentų turinio patikrinimas komisijoms tapo misija neįmanoma. Nekalbu apie komisijų pareigą informuoti apie nustatytus trūkumus atsakingą asmenį, o juo labiau tokio asmens galimybę nustatytus trūkumus pašalinti. Taigi, pavyzdžiui, vienos partijos kandidatai pareiškinius dokumentus pateikė 2022 m. gruodžio 30 d. 16 val. 47 min. Vadinasi, pagal Rinkimų kodeksą per 13 minučių komisija turėjo ne tik patikrinti pareiškinius dokumentus, bet ir, nustačiusi jų trūkumus, apie tai informuoti politinės kampanijos dalyvių atsakingą asmenį, sudarydama jam galimybę per šį terminą, neviršijant jo, nustatytus trūkumus pašalinti ir pateikti komisijai tinkamai užpildytus dokumentus.
Pareiškinių dokumentų pateikimo terminas yra naikinamasis, o tai reiškia, kad, pasibaigus šiam terminui, išnyksta teisė pateikti tokius dokumentus. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. VRK mato būtinybę keisti Rinkimų kodekso nuostatas, pagal galimybę numatant jame atskirus terminus ne tik pareiškiniams dokumentams įteikti, bet jiems tikrinti ir trūkumams šalinti.
Kalbant apie administracines bylas, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kandidatų pašalinimo iš rinkimų dėl netinkamai pateiktų dokumentų, visų pirma paminėtina, kad daugiausia bylinėjosi tie kandidatai, kurie pareiškinius dokumentus teikė paskutinėmis dienomis. Be kita ko, minėtose bylose Vyriausiasis administracinis teismas iš esmės patvirtino, kad besibylinėję kandidatai Rinkimų komisijai buvo pateikę netinkamai užpildytus dokumentus. Nepaisydama to, VRK, kaip jau buvau minėjusi, mato pareigą šią sistemą tobulinti, kad analogiška situacija nepasikartotų kituose rinkimuose.
Noriu atkreipti dėmesį, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dokumentus priima ir tvirtina ne tik VRK, o ir savivaldybių rinkimų komisijos. Tikrai daugelis šių komisijų pranešė rinkimų dalyvių atstovams apie dokumentų trūkumus, sistemoje juos buvo grąžinusios atgal, bet kadangi daugelis rinkimų dalyvių, kurie pateikė dokumentus su trūkumais, šiuos dokumentus teikė paskutinę dieną, netgi paskutinėmis minutėmis, tai nekreipė dėmesio ir į dokumentų grąžinimą, nieko netaisė ir vėl pateikė tokius pačius netinkamus pareiškinius dokumentus.
Taigi, VRK vykdė Rinkimų kodeksą, taikė rinkimų nustatytus terminus. Pareiškinių dokumentų pateikimas baigiamas 17 valandą, likus 65 dienoms iki rinkimų dienos, o trūkumų šalinimas baigiamas ne vėliau kaip 65 dieną iki rinkimų dienos. Tiesiog teismas leido šio termino nepaisyti ir leido VRK nustatyti kitą papildomą terminą trūkumams pašalinti, tai VRK ir padarė. Taigi komisija tikrai siūlys Rinkimų kodekso pakeitimus, kad būtų atskirtas pareiškinių dokumentų pabaigos terminas nuo trūkumų šalinimo termino ir, pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo laikui – 65 dienoms, dar būtų skiriamas, pavyzdžiui, 3 dienų terminas trūkumams pašalinti.
3-ias klausimų blokas dėl teismo nuosprendžių vykdymo. Čia tai labai daug šių klausimų, daug kas buvo diskutuota ir viešojoje erdvėje. Dėkoju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijai, kuri buvo pasikvietusi ir kalbėjomės šita tema.
Taigi, reziumuotai atsakymai dėl teismo nuosprendžių vykdymo. Atsakant į šį klausimų paketą pabrėžtina, kad VRK yra kolegiali institucija ir sprendimai priimami kolegialiai, tai yra komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas VRK narys, balsuodamas už vienokį ar kitokį sprendimą, prisiima atsakomybę, ne išimtis ir VRK pirmininkas, be abejo. Kiekvienas VRK narys už siūlomą priimti sprendimą balsuoja pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusiu ir objektyviu visų aplinkybių visuotiniu išnagrinėjimu, vadovaudamasis Rinkimų kodeksu. Nei teismai, nei jokios kitos valstybės institucijos, atsakingos už teismų nuosprendžių vykdymą, sprendimų VRK vykdyti nepateikia. Rinkimų kodekse nėra normų, kurios numatytų, kad VRK yra teismų sprendimus vykdanti institucija baudžiamosiose bylose. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nustatė, kad visi dėl nuosprendžių neaiškumų kylantys klausimai yra baudžiamosios teisės ir konkrečios baudžiamosios bylos dalykas. Nei VRK, nustačiusi neaiškumų dėl nuosprendžio, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas dėl VRK sprendimo teisėtumo negali pasisakyti klausimais, kurie gali būti išsprendžiami tik nuosprendžiu ar kitu procesiniu dokumentu, priimtu baudžiamojoje byloje. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat išaiškino, kad VRK nėra kompetentinga pasisakyti baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo klausimais. Šie klausimai nėra sureguliuoti ir Rinkimų kodekse bei kituose teisės aktuose, todėl VRK nebuvo aišku, kokia tvarka tie klausiami turi būti sprendžiami. Komisija yra kolegiali institucija, dėl šių procedūrų buvo daug diskutuojama su visais kolegomis, buvo aiškinamasi, kokiu būdu VRK turėtų vykdyti įsiteisėjusius teismo nuosprendžius. Todėl šis procesas užtruko, nes nebuvo aiškaus teisinio reglamentavimo.
Šiuo metu visiems gali atrodyti, kad dabar viskas labai aišku, tačiau tuo momentu to aiškumo tikrai nebuvo, nebuvo ir teismų išaiškinimo. Pažymėsiu, kad net ir po teismų sprendimų teisinio reguliavimo šioje srityje nėra, Rinkimų kodekse nėra jokių normų, nukreipiančių vykdyti teismų sprendimus baudžiamosiose bylose. VRK spręsdama klausimus dėl kandidatų pašalinimo vadovavosi įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose ir VRK prašymu gautais papildomais teismų išaiškinimais. VRK sprendimai panaikinti kandidatų registravimą buvo argumentuoti ir motyvuoti.
Teismo išaiškinimą dėl kandidato į Anykščių rajono merus pripažinimo kaltu teismo sprendimu ir šio teismo sprendimo įgyvendinimo VRK gavo likus 2 dienoms iki rinkimų, tai yra kovo 3 dieną. Teismo išaiškinime buvo nurodyta, kad teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, vadovavosi valstybės tarnautojo sąvoka, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Ne Valstybės tarnybos įstatyme vartojama sąvoka, bet būtent Baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje vartojama sąvoka, kuri nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal mano minėtą VTĮ ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.
Teismui panaikinus VRK sprendimus abiem atvejais, ir kandidatės į Visagino merus atveju, kuomet išaiškinimas vėlgi buvo traktuotas kaip netinkamas dėl to, kad plečiamai aiškino teismo nuosprendį… Taigi, teismui panaikinus VRK sprendimus abiejų kandidatų registracija buvo nedelsiant atkurta, buvo imtasi visų veiksmų, kad rinkėjai būtų informuoti ir kad galėtų balsuoti už grąžintus kandidatus. Jokie balsavimo procesai dėl kandidatės į Visagino merus sustabdyti nebuvo. Dėl kandidato į Anykščių merus jau buvo praėjusi 1 balsavimo iš anksto diena, tačiau 100 asmenų, visi tą dieną balsavę rinkėjai, buvo pakviesti balsuoti iš naujo ir esminės įtakos galutiniams rinkimų rezultatams ši aplinkybė neturėjo. Minėtų asmenų pasyvioji rinkimų teisė laikinai buvo apribota, buvus pagrįstam pagrindui manyti, kad šie kandidatai pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį galimai yra netekę viešųjų teisių, arba, kitaip sakant, teisės būti renkami į mero pareigas. Kaip žinoma, aptariami asmenys, pasak teismo, nusikalstamas veikas padarė būtent būdami valstybės tarnautojais, valstybės politikais, o informacija apie šias veikas VRK pasiekė jau rinkimų įkarštyje. Taigi VRK teko sudėtingas uždavinys per labai trumpą laiką išspręsti teisiniu požiūriu nevienareikšmius klausimus ir greitai priimti su tuo susijusius sprendimus, todėl nagrinėjamu atveju tikėtis idealaus sprendimo buvo faktiškai neįmanoma.
Kaip numato Rinkimų kodekso 81 straipsnio 6 dalis, artimiausiame VRK posėdyje po rinkimų dienos remiantis teismo išaiškinimais ir buvo sprendžiama dėl kandidatų registracijos panaikinimo. VRK sprendimas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusius Panevėžio apygardos teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose bei gavus šio teismo išaiškinimus dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo.
Nors vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir grąžinus į rinkimus pirmą išankstinio balsavimo dieną rinkėjų paduoti balsai buvo neįskaityti, o rinkėjai pakviesti sugrįžti balsuoti dar kartą, norėčiau akcentuoti, kad dėl koncentruotos ir aktyvios Vyriausiosios rinkimų komisijos komunikacijos Anykščių rajono savivaldybės rinkėjai išgirdo VRK prašymą. VRK duomenys rodo, kad iš 100 Anykščių rajono savivaldybės rinkėjų, kurie balsavo pirmą išankstinio balsavimo dieną ir kurių balsus gavusi teismo sprendimą VRK turėjo anuliuoti, į balsavimo vietas sugrįžo net 76.
Taip pat norėčiau pacituoti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalį, pagal kurią įvertinusi susiklosčiusią teisinę padėtį Teisėjų kolegija konstatavo, kad VRK sprendimas dėl balsavusių asmenų pripažinimo nebalsavusiais tokioje kaip šioje byloje susiklosčiusioje teisinėje padėtyje, kai pakartotiniai rinkimai jau buvo prasidėję, o į kandidatų sąrašą sugrąžintas balsuojant pirmą kartą balsų dauguma surinkęs, tačiau pašalintas kandidatas, vertintinas kaip nors ir ne idealus, bet pagrįstas bandymas ištaisyti rinkimų organizavimo nesklandumą.
Dėl informavimo. Buvo padaryti visi įmanomi veiksmai rinkėjams informuoti apie pakartotiniame balsavime dalyvaujančius kandidatus. Kaip jau minėjau, iš 100 rinkėjų sugrįžo pabalsuoti 76 rinkėjai. Nevardinsiu informacijos sklaidos, nes čia užtruktų labai daug laiko.
4-as klausimų paketas, ko gero, pats lengviausias. Ar dėl VRK sprendimo pašalinti iš rinkimų ar grąžinti minėtus kandidatus į rinkimus tarėtės su partijų pirmininkais, kita partijų vadovybe arba kitais partijų deleguotais asmenimis?
Taigi atsakymas. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo nuolat diskutuojama šiais klausimais. Visi VRK nariai, įskaitant ir deleguotus politinių partijų, nuolat dalyvaudavo pasitarimuose, diskusijose, ginčydavomės ir bandydavome rasti vienus ar kitus galimus sprendimų variantus. Bet tik variantus. Dėl sprendimų priėmimo nei šiais minimais atvejais, nei jokiais kitais atvejais su politinių partijų pirmininkais, partijų vadovybe ar partijų nariais niekada nesitariau. Sprendimams niekada nedarė įtakos nei politikai, nei kiti suinteresuoti asmenys. Dėl to galiu prisiekti visais šventaisiais, kiek tik įmanoma, nes to niekada nebuvo ir net niekas nebandė to daryti.
Be kita ko, visi VRK posėdžiai yra vieši ir viešai transliuojami. Sprendimai priimami viešai ir kolegialiai. Nė vienas VRK sprendimas nebuvo priimtas kokiuose nors pasitarimuose. Taip, darbiniai pasitarimai vyksta, bet sprendimai pasitarimuose nėra priimami. VRK posėdžiuose buvo sudarytos galimybės dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims tiek posėdžių salėje, tiek nuotoliniu būdu. Posėdžius nuolatos stebėdavo ir žiniasklaidos atstovai. Kylant, be kita ko, viešoms diskusijoms dėl komisijos narių prievolės turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, situacija dėl komisijos posėdžių viešumo gali kardinaliai keistis tam tikrais atvejais. Šis klausimas taip pat vertas plataus ir išsamesnio diskurso, jeigu bus toliau plėtojamas.
5-as klausimų paketas dėl rinkimų rezultatų Anykščiuose. Vyriausioji rinkimų komisija kreipėsi į teismą dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo. Išaiškinimą VRK gavo. Papildomai spausti teismą pateikti išaiškinimą kokia nors kitokia forma, negu pateikė teismas, tai yra kištis į teismų darbą, tikrai nėra VRK funkcija. Be to, kaip buvo paskelbta viešojoje erdvėje, keli politinės kampanijos dalyviai jau kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo valstybės kaltinimą palaikiusių prokurorų kreipimosi į teismą dėl nuosprendžio išaiškinimo.
Taigi, 2023 m. kovo 24 d. VRK posėdyje buvo nuspręsta į teismą pakartotinai nesikreipti, nes Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra visiems žinomas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje yra išaiškinta, kad VRK nėra kompetentinga pasisakyti baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo klausimais. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas kandidatės į Visagino merus byloje yra išaiškinęs, kad teismų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose negali būti aiškinami plečiamai. Taigi, kaip viso to pasekmės papildomo kreipimosi į teismą nebuvo.
VRK galutinius rinkimų rezultatus patvirtino vadovaudamasi Rinkimų kodeksu, jame yra aiškiai nustatyti pagrindai, kuriais remiantis rinkimų rezultatai gali būti pripažįstami negaliojančiais. Tokių pagrindų pagal Rinkimų kodeksą nebuvo, todėl rinkimų rezultatai buvo patvirtinti.
6-as klausimų paketas dėl to, kiek mokesčių mokėtojams kainavo VRK padaryti tam tikri organizaciniai nesklandumai, na, organizuojant rinkimus. Pavyzdžiui, spausdinant rinkimų biuletenius ne po vieną ir panašiai.
Taigi, atsakymas. Anykščių ir Visagino biuletenių papildomas spausdinimas kainavo 970 eurų. VRK, žinodama, kad sprendimai dėl K. Tubio ir D. Štraupaitės bus skundžiami, tačiau nežinodama, kokie bus galutiniai teismų sprendimai, iš anksto atspausdino dviejų rūšių Anykščių ir Visagino biuletenius, juos išvežiojo paslaugos teikėjas kartu su visa kita rinkimų medžiaga, skirta rinkimų antrajam turui, tai yra pakartotiniam balsavimui, pagal iš anksto sudarytą grafiką.
Sumaketuotus rinkimų leidinius, partijų, kandidatų rinkimų programas savivaldybių rinkimų komisijos siuntė atstovams susipažinti. Kaune, gavus atstovo pretenzijas dėl leidinyje naudojamų spalvų, buvo pakeisti spalvų tonai ir šis spalvų permaketavimas papildomai nieko nekainavo. Kiekviena savivaldybių rinkimų komisija gavo rinkimų leidiniams maketuoti skirtas lėšas. Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijai maketavimui buvo skirta 630 eurų, tie eurai ir buvo panaudoti. Papildomai pinigų maketavimui, permaketavimui komisija neprašė ir jų nereikėjo, papildomų lėšų nebuvo skirta.
Priimdama sprendimus, kuriais įgyvendintos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, VRK veikė tam tikroje teisinio neapibrėžtumo situacijoje. Įsitikinome, kad dėl nesusiformavusios teismų praktikos tokių poveikio priemonių taikymas nėra sklandus, ypač kai tokie sprendimai turi būti įgyvendinti rinkimų kampanijos metu. Kadangi VRK sprendimai priklauso nuo teismų išaiškinimų, rengėmės visiems galimiems sprendimams. Spausdinant pakartotinio balsavimo merų rinkimuose biuletenius, buvo atspausdinti biuleteniai tiek su kandidatų, kuriems taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, pavardėmis, tiek be jų. Visi biuleteniai buvo išplatinti savivaldybių rinkimų komisijoms kartu, tad biuletenių pakeitimas papildomų išlaidų nepareikalavo.
Papildomai paminėsiu, kad rinkimų antrasis turas vyko 34 iš 60 savivaldybių, tad suplanuota informacijos apie rinkimus sklaidai lėšų suma buvo likusi, nes 26 savivaldybėse rinkimai jau buvo įvykę.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiama pirmininke, mes tikrai turėtume spėti bent jau per pusvalandį, tai dar 3 minutės pabaigti klausimams ir atsakymams ir tada…
J. PETKEVIČIENĖ. Gerai. Dėl rinkimų vizualinių elementų labai noriu pasakyti, nes rinkimų vizualiniai elementai ir spalvingumas buvo suderinti 2022 metų rugpjūčio mėnesį ir pirmoji informacija buvo pradėta publikuoti 2022 metų rugsėjo mėnesį. Taigi tik tada Seimui paskelbus nutarimą dėl rinkimų datos paskelbimo. Rinkimų vizualinei medžiagai naudojamos spalvos buvo pasirinktos tokios pačios, kokios buvo naudotos ir 2019 metų savivaldos rinkimuose.
7-as klausimas dėl stebėtojo statuso panaikinimo, labai trumpai pasakysiu. Rinkimų kodekse nurodyta, kad kandidatai rinkimų stebėtojais būti negali, nepriklausomai nuo to, kuriame rinkimų ture jie pageidavo stebėti rinkimus, todėl, atsižvelgdama į tai, kad rinkimų stebėtojų pažymėjimus kandidatams į tarybos narius per klaidą išdavė savivaldybių rinkimų komisijos, VRK atliko papildomą patikrinimą visos Lietuvos stebėtojų ir iš sąrašo buvo pašalinti asmenys, kurie dar turėjo kandidato statusą.
Dėl Lietuvos šaulių sąjungos patruliavimo prie rinkimų apylinkių. Vyriausioji rinkimų komisija neturi jokių bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos šaulių sąjunga ir jokia forma nėra padavusi kreipimosi į šią organizaciją prašydama užtikrinti tvarką rinkimuose. Dėl minėtos organizacijos veiklos rinkimų metu rinkimų dieną Vyriausioji rinkimų komisija nėra gavusi jokių skundų ar pranešimų nei iš rinkėjų, nei iš komisijų. Rinkimų dieną tikrai tokių skundų nebuvo, bet VRK šią situaciją šiuo metu aiškinasi pagal savo kompetencijos ribas.
Dėl finansavimo tada leisiu sau praleisti, nes ta informacija žinoma. VRK ne kartą yra kreipusis į Seimą, į Biudžeto ir finansų komitetą, į VVSK, ir dėl etatų mes gavome pritarimą papildyti šešiais etatais sekretoriatą, tačiau finansavimo tam nebuvo skirta ir kol kas tie etatai nėra įsisavinti.
Labai trumpai dar paskutinis 9-as klausimas vėl dėl teismų sprendimų. Kaip jau dėl 1-o ir 2-o klausimų paketų iš esmės atsakiau, tai nekartosiu, nes jau atsakyta. Tikrai rengiame pirminius siūlymus dėl Rinkimų kodekso pakeitimų, kurie, tikėtina, padės išvengti situacijų, su kuriomis susidūrėme šiuose rinkimuose. Peržiūrėsime tvarkas, ypač susijusias su pareiškinių dokumentų pateikimu.
Ir 10-as klausimas, kurio nebuvo, bet tiesiog kurio naratyvas keliavo per visus devynis klausimų paketus. Visų pirma labai noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie sąžiningai dirbo visu šiuo nelengvu laikotarpiu. Dirbo 24 valandas 7 dienas per savaitę.
Labai atsiprašau Seimo Pirmininkės, kad neaptariau šio klausimo už uždarų durų. Matyt, suprasite. Šiais laikais bet koks skambutis, bet koks atėjimas už uždarų durų gali būti įvairiai interpretuojamas, retransliuojamas, aptarinėjamas ir panašiai. Tikrai su niekuo nesitariau ir tiesiog šiandien privalau grįžti namo ir rūpintis savo artimaisiais.
Taigi pareiškiu: 2023 m. kovo 28 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 37 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškiu, kad atsistatydinu iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigų, ir, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 37 straipsnio 3 dalimi, prašau nutraukti mano, kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, įgaliojimus. Tai tiek. Pareiškimą perduodu. Prašom.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tai tikrai svarbi tema ir tikrai paliksime laiko paklausti, nes, nors ir išsiplėtė mūsų darbotvarkėje šis klausimas, manau, klausimams tikrai turi būti laiko. Ar galime tada sutarti, kad 15 minučių klausimams skirsime dabar papildomai? Tada pradedame nuo tų, kurie pasirašė. Taip, 15 minučių. Pradedame nuo tų, kurie pasirašė kreipimąsi, tuos klausimus bus galima užduoti. Tinka pagal Statutą taip? (Balsai salėje)
Dabar pirmoji klaus A. Širinskienė. Ruošiasi R. Tamašunienė. Ar nebenorite klausti? Prašau. K. Mažeika dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų ačiū pirmininkei už atsakymus, už drąsą ir už priimtą sprendimą. Galbūt ir neverta kankinti pirmininkės, nežinau, kaip kiti kolegos, bet manau, kad vis tiek matyti ir tos įtampos, ir kolegos turbūt norėjo klausti apie procesinius dalykus, kurie nebetenka prasmės. Aš siūlyčiau negaišti laiko.
PIRMININKAS. Supratau, gerbiami kolegos, jūsų šį komentarą, bet aš vis tiek turėčiau pasižiūrėti į tuos kolegas, kurių klausimai buvo suformuluoti, ar jūs sutinkate nebeklausti? Ne, nesutinkate, jūs norite paklausti. Supratau. Tada aš siūlau tam skirti iki 15 minučių laiko. Pagal pasirašiusiųjų eilę pirmoji klausia A. Širinskienė. Ruošiasi R. Tamašunienė ir O. Leiputė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš supratau, kad jūs atsisakydama atsakyti į tą paskutinį klausimą dėl VRK finansavimo bandėte išgelbėti Vyriausybę nuo nepatogių atsakymų. Tai vis dėlto prašyčiau išsamiai atsakyti į tą klausimą, kuris buvo užduotas, tai yra dėl finansavimo, kaip jūs kreipėtės, kiek kartų kreipėtės, ko prašėte ir atitinkamai kokius atsakymus iš Vyriausybės gavote.
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju. Nebandau nieko gelbėti, jokiu būdu, kadangi tiesiog sakė, kad labai mažai laiko turiu. Tai atsakymas būtų toks. Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriate dirba 27 nuolatiniai darbuotojai ir rinkimų laikotarpiu papildomai pasitelkti šeši asmenys techniniams darbams atlikti. Tai tie skaičiai, kuomet kandidatų yra virš 14 tūkst., taip pat rinkimų kampanijos metu yra įdarbinama virš 14 tūkst. apylinkių rinkimų komisijų ir savivaldybių rinkimų komisijų narių, tai tie skaičiai, aš manau, yra iškalbingi, personalo labai trūksta ne viename skyriuje.
Pavyzdžiui, Rinkimų organizavimo skyriuje, kuris turi labai daug funkcijų, dirba penki darbuotojai, iš jų vienas yra dokumentus registruojantis tarnautojas, vien tai daro, nes ypač rinkimų kampanijos metu yra gausybė vien skundų, juos privalu užregistruoti ir sutvarkyti. Vienas darbuotojas, be rinkimų organizavimo funkcijos, realiai tvarko įstaigos personalą ir papildomai organizuoja VRK posėdžius bei rengia jiems medžiagą.
Vyriausioji rinkimų komisija iš tiesų kreipėsi į Seimą prašydama papildomai 12 etatų, Seimo valdyba skyrė šešis, labai už tai ačiū. Dėl papildomo finansavimo raštai buvo išsiųsti 2021 metais, dėl papildomo finansavimo, tai yra darbo užmokesčio padidinimo, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta ir lėšos nebuvo skirtos. Aš manau, čia nieko naujo, nes visos įstaigos kreipiasi ir didžiąja dalimi įstaigoms yra atsakoma, kad biudžetas ne guminis ir pinigų tam nėra. 2022 metų spalį, ačiū, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė ir dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus padidinimo, ir dėl papildomų asignavimų skyrimo. Buvo prašoma 320 tūkst. darbo užmokesčiui, tačiau biudžetas nebuvo padidintas, iš prašomų etatų, kaip minėjau, buvo skirti šeši. Kadangi asignavimai naujoms pareigybėms nebuvo skirti, tai jos ir nėra užimtos.
Pagrindiniai momentai, dėl kurių buvo prašoma, be abejo, vėlgi siejasi su mano atsakymu į pirmų klausimų paketus, tai elektroninių pareiškimų, dokumentų informacinės sistemos, integralios su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis ir valstybės registrais, kūrimas, įgyvendinimas ir priežiūra. Realiai mes pirmą kartą per faktiškai 2 mėnesius turėjome nustatyti sąsajas su Nuteistųjų registru, ko nebuvo iki šiol. Tikrai tai pavyko gana sklandžiai, bet vėlgi, nesant pakankamo skaičiaus tarnautojų, kiekvienas žingsnis yra be galo sunkus. Tikrai ačiū visiems, kurie, kiek įmanoma, dirbo sklandžiai, aš manau, kad gana sėkmingai pavyko. Šiemet pirmą kartą patiems kandidatams nereikėjo nurodyti teistumo – visa tai buvo tiesiog automatizuota.
PIRMININKAS. Dėkui.
J. PETKEVIČIENĖ. Atsiprašau, per ilgai.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi O. Leiputė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Aš noriu patikslinti. Atsakymą iš dalies jau iš jūsų išgirdau. Ar VRK – pagrindinis rinkimų organizatorius Lietuvoje – žinojo, kad rinkimų dieną realiai tik vienoje savivaldyje dalyvavo sukarintos organizacijos nariai su uniforma? Jei taip, kaip jūs reagavote, jei ne, kokie buvo susitikimo su Lietuvos policijos komisaru sprendimai ir kaip jis informavo policiją, kaip bus organizuojamas viešosios tvarkos užtikrinimas rinkimų metu?
J. PETKEVIČIENĖ. Man gana sudėtinga būtų atsakyti labai plačiai į jūsų klausimo antrą dalį, bet į klausimo pirmą dalį galiu atsakyti remdamasi tomis žiniomis, kokią informaciją turime. Kaip ir minėjau, rinkimų dieną skundų dėl Šaulių sąjungos dalyvavimo rinkimų viešosios tvarkos užtikrinimo procesuose VRK tikrai nebuvo. Kaip aš jau ir minėjau svečiuodamasi pas jus frakcijoje, tada pirmą kartą išgirdau, kad šauliai ten buvo.
Kiek žinau, dabar yra gautas Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės atsakymas, tačiau kol kas kokių nors galutinių rezultatų tikrai negaliu pasakyti, bet labai tikiuosi ir, mano žiniomis, Policijos departamentas, Šaulių sąjunga tikrai aiškinasi, kokia yra situacija. Aš manau, kad jei ir buvo kokių nors nesklandumų, ateityje tokių nesklandumų tikrai nebus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiama pirmininke, aš tikrai neabejoju, kad tiek jūs, tiek visa komisija stengiasi nuoširdžiai dirbti savo darbą taip, kaip supranta, taip, kaip sugeba, ir neskaičiavo nei darbo valandų, nei sveikatos. Tačiau ar nemanote, kad pasitraukimas ir perskaitytas pareiškimas apie atsistatydinimą yra ir tam tikros atsakomybės nusimetimas, juolab kad ir jūsų pavaduotojai, man atrodo, buvo deleguoti valdančiųjų atstovų partijų?
Kaip jums atrodo, ar toks pasitraukimas galbūt yra lengviausias sprendimas? Galbūt derėtų eiti iki galo, ištaisyti klaidas, parengti įvairius siūlymus ir tada jau galvoti apie tolesnius žingsnius? Galbūt jūs dabar perskaičiusi tą pareiškimą galėtumėte neformaliai įvardinti ir kitas priežastis, dėl ko komisijos darbas buvo toks gana chaotiškas ir tiek daug nepasitenkinimo, ir tiek daug klausimų kilo mums? Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Supratau, kad klausimas iš trijų dalių.
Pirma dalis dėl pavaduotojų. Tikrai galiu patikinti, kad nė vienas komisijos pirmininko pavaduotojas nėra deleguotas politinių partijų. Pavaduotojas A. Puksas yra deleguotas Teisininkų draugijos, pavaduotojas M. Reznikovas deleguotas teisingumo ministro. Tai tikrai nėra politinių partijų deleguoti asmenys. Ačiū jiems, jie puikiai dirba ir puikiai tvarkėsi.
Dabar dėl atsakomybės nusimetimo. Aš nelabai supratau, visuose klausimuose buvo klausimas: ar prisiimsite atsakomybę ir atsistatydinsite? Tai čia truputėlį yra kita pusė.
Trečias momentas. Vadinasi, keturi. Trečias momentas dėl klaidų ištaisymo. Tikrai, jeigu tokių ir buvo, tos klaidos bus taisomos, bet, patikėkite, aš jau ne kartą sakiau, kad jeigu ne verdiktai baudžiamosiose bylose rinkimams įsivažiavus, šituos rinkimus būtų galima pavadinti gana nuobodžiais, nes labai didžiulių kokių nors papirkimų, pažeidimų tikrai nebuvo. Gal gerbiamos R. Tamašunienės minimas atvejis ne visai standartinis, bet jis tikrai bus išsiaiškintas.
Dėl aplinkybių, kurios mane paskatino šiandien priimti sprendimą. Tikrai aš labai svarsčiau ir anksčiau tą momentą. Iš tiesų turiu artimuosius, kuriais privalau rūpintis čia ir dabar. Jeigu netikite, galime po posėdžio važiuoti į Santariškes ir… Tiek.
PIRMININKAS. Dar keletas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iš tiesų gal čia nereikėtų teisintis, nes tiesiog nemanau, kad tai yra jūsų šeimos ta laimė, nelaimė ir tragedija, kurią jūs turite savo šeimoje. Bet šiandien aš matau jus ir žiūriu į dešinę pusę. Tikrai matydavau, kaip chamiškai valdančiosios daugumos partijų atstovai elgiasi Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Aš stebėjau tą posėdį, ypač dėl Anykščių, tai jūs vienintelė ten teisingai laikėtės to vadinamojo sveikos logikos būdo, teisinės logikos. Dešiniųjų atstovai, ypač konservatoriai, tiesiog buldozeriu, draskėsi, bandė įtikinti, kad taip ar taip. Aš suprantu, kad jie gynė S. Obelevičių. Jūs sakote, kad komisijos nariai buvo nepartiniai. Tiek Teisingumo ministerijos, tiek Teisininkų draugija išimtinai priklauso konservatoriams. Jūs, ko gero, puikiai žinote, kad S. Šedbaras turi absoliučią valdžią Teisininkų draugijoje ir nurodinėja, kaip kas turi būti.
Pirmininke, ar nemanote, kad jums šiandien atsistatydinus turėtų pasitraukti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, ir partijos, kurios prisidėjo prie to šiandienio jūsų pareiškimo, turėtų tučtuojau, čia ir dabar, patraukti komisijos narius? Aš mačiau tuos posėdžius ir tikrai norėčiau, kad visa visuomenė pažiūrėtų, kaip elgiasi valdančiosios daugumos komisijos nariai.
PIRMININKAS. Laikas.
J. PETKEVIČIENĖ. Aš tikrai galiu atsakyti už save ir tikrai nenoriu atsakyti už kitus VRK narius. Mano manymu, beveik dvejus metus mes labai sėkmingai, sklandžiai ir darniai dirbome. Taip, nuomonių išsiskyrimo būdavo, bet kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Patikėkite, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai kiek įmanoma tikrai dirbo sąžiningai ir niekada, bent jau man, vienokios ar kitokios įtakos tikrai nedarė nė vienas VRK narys. Tiek galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi L. Nagienė, jeigu dar bus laiko.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, tikrai žmogiškai reiškiu jums ir paramą, ir padėką už jūsų poelgį, tikrai nevertinu asmeniškai jūsų pozicijos ir darbo. Tiesiog norėtųsi išgirsti tokius sisteminius pasiūlymus, ką mes galime padaryti geriau kitą kartą. Jūs ne kartą minėjote, kad VRK yra kolegiali institucija. Šiuo atveju Anykščiuose buvo problema, kad nuo vasario pradžios iki vasario pabaigos ta kolegiali institucija nepasakė aiškių savo veiksmų ir savo pozicijos, neįvardijo, ar kreipėsi į teismą, ar nesikreipė. Buvo labai didelis neaiškumas. Apie 3 savaites buvo žinia, kad gali dalyvauti vienas žmogus, nuteistas teismo, kitą dieną žinia, kad negali. Kaip mes galime išvengti tokių situacijų? Galbūt dažniau rinkti komisiją, galiausiai ir priimančią tuos sprendimus? Suprantu, vieniems tinka, kitiems ne, bet…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL) . …kokias jūs darote išvadas?
J. PETKEVIČIENĖ. Komisijos situacija tikrai buvo nepavydėtina, tai tiesa. Vasario 3 dieną buvo gautas kandidato prašymas panaikinti jo įgaliojimus, nes jis buvo savivaldybės tarybos narys, VRK artimiausiame posėdyje tokį sprendimą ir priėmė su žinia, kad jis buvo sumokėjęs baudą, kaip priklauso, tai yra tą bausmę atliko, ir buvo žinia, kad jam draudžiama dirbti ketverius metus valstybės tarnyboje. Tuo metu kokių nors ypatingų dvejonių tuo klausimu nekilo. Tačiau kuomet pasirodė žinia dėl kitos kandidatės, Apeliacinio teismo žinia jau buvo tokia, kad draudžiama eiti renkamas pareigas, tai yra draudžiama būti kandidatu, tuomet VRK tiesiog pradėjo intensyviai žiūrėti ir svarstyti, kas čia darosi, kodėl taip yra. Tuomet buvo susipažinta su teismų sprendimais. Teismų sprendimų motyvuojamojoje dalyje, tiek vieno, tiek kito sprendimo, kaip čia pasakyti nieko neįžeidžiant, 20 lapų kalbama apie viena, rezoliucinė dalis – apie kita. Todėl VRK ir siekė išsiaiškinti, kaip vykdyti tokį teismo sprendimą. Vis dėlto tie kandidatai gali būti kandidatais ar negali būti? Kaip galima greičiau buvo kreiptasi į teismus išaiškinimo. Galiu pasakyti tik tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju jums, pirmininke. Mūsų laikas klausti baigėsi. Manau, kad mes taip ir galime apibendrinti mūsų šį Vyriausybės pusvalandį. Ačiū jums.
J. PETKEVIČIENĖ. Ačiū, geros dienos.
PIRMININKAS. Sėkmės ir stiprybės ateityje.
14.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Morganos Danielės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2563(2) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-3… atsiprašau, 2-2 klausimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Morganos Danielės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2563(2). Kviečiu A. Kubilienę į tribūną.
L. Nagienė – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu siūlau pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio siūloma. Supratau. Suprantu, kad… Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Pertrauka iki kito posėdžio. Gerai.
Jūs dramatiškai trumpinate mūsų darbotvarkę.
14.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Jurgitai Sejonienei pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2560 (pateikimas)
Gal pabandome dėl komisijos sudarymo J. Sejonienei? (Juokas) Matau, P. Gražulis dėl vedimo tvarkos nori pasisakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip pat frakcijos vardu siūlau perkelti klausimą į kitą posėdį.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūloma pertrauka. Frakcijos vadovai sutinka? Nematau, kad būtų poreikis balsuoti. Galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Gerai, pritarta pertraukai iki kito posėdžio. Gerai. Tai ką dabar?
Dabar 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2569(2). Kviečiu pranešėją D. Gaižauską į tribūną. Pranešėjo nėra. Supratau. (Balsai salėje) Duokite mums šiek tiek laiko, susiorientuosime, kaip dabar taip sutrumpėjusią darbotvarkę vėl sudėlioti pagal įprastą tempą.
Gerbiami kolegos, gal tada padarome taip: kadangi pranešėjo nėra, kviečiame jį ateiti į salę, kai jis galės ateiti, tada ir pristatysime projektą.
14.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projekto Nr. XIVP-2565, svarstymo tęsinys. Natūralu, buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Kitas posėdis yra dabar, tai mes tęsiame svarstymą dėl atleidimo. Suprantu, kad diskusijos metu mes esame baigę svarstyti, padarę pertrauką. Kviečiu V. Baką į tribūną dalyvauti diskusijoje. V. Bakas atsisako. Gerai.
Tada po svarstymo motyvai dėl Ž. Bartkaus atleidimo. Nėra norinčių kalbėti. Per numatytą balsavimo intervalą galėsime balsuoti dėl pritarimo po svarstymo ir dėl priėmimo.
Buvo parašyta, kad artimiausias balsavimo intervalas pagal mūsų darbotvarkę – 15 val. 30 min.
Gerbiami kolegos, aš tik noriu identifikuoti, kad mes kol kas iš šios dienos darbotvarkės turime svarstyti nutarimą, apie kurį praneštų ponas D. Gaižauskas ir pasirašę Seimo nariai, taip pat liko 2-10 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo įstatymo pakeitimas, bet neturime energetikos ministro.
14.55 val.
Protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2074(3), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2080(3), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2082(3), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2083(3), Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2085(3) ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2097(3) svarstyti atsisakymo“ projektas (tęsinys)
Ir rezervinis 3 klausimas – protokolinis nutarimas dėl papildomo komiteto svarstyti įstatymų projektams. Aš matau, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė yra. Tai yra rezervinis 3 darbotvarkės klausimas dėl papildomo komiteto svarstyti įstatymų projektams. R. Tamašunienė dėl vedimo tvarkos.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu irgi bendru sutarimu atidėti šitą klausimą kitam posėdžiui. Galvoju, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstys, nes Seimas nusprendė, kad reikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados, kuri paliečia ir Vidaus tarnybos statutą, ir Korupcijos įstatymą, yra susijusi su valstybės tarnybos reformos pertvarka. Mes nebandykime pakeisti Seimo valios protokoliniais nutarimais. Todėl labai prašau atidėti tą klausimą ir Seimo Pirmininko pavaduotojui pagalvoti, kad tokių protokolinių sprendimų iš viso neteiktų.
PIRMININKAS. Jūs prašote pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu, teisingai suprantu? J. Razma norėtų taip pat pakomentuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nežinau, kaip visi nukelti projektai tilps į ketvirtadienio rytinį posėdį. Po pietų opozicinė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė, na, nebent Valdyba sugalvos ir trečiadienį po pietų neeilinį posėdį sušauks, tada mes galėsime sudėti visus tuos projektus. Galbūt reikės apie tai taip pat pagalvoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš siūlau paprastesnį variantą. Tiesiog, kolegos, atsiimate parašus dėl to apgailėtino protokolinio nutarimo, kuriuo stengiatės prastumti valstybės tarnybos reformą apeidami Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ir vienu klausimu sumažėja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, paskutinė replika P. Gražulio. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). O aš siūlau valdantiesiems krikščionims demokratams dar nukelti visas apkaltas, visus kaltinimus į Didįjį penktadienį. Tai būtų labai tinkama diena – Kristaus nukryžiavimo diena.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū visiems kolegoms. Žiūrėkite, tai aš suprantu, kad R. Tamašunienė savo pasiūlymo dėl pertraukos iki kito posėdžio neatsiima? Ar norite balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ir taip aišku, kad… Norite balsuoti? Gerai. Balsuokime, ar pritariame R. Tamašunienės siūlymui nukelti mūsų darbotvarkėje įrašytą rezervinį 3 klausimą, tai yra daryti priėmimo pertrauką dėl rezervinio 3 klausimo, nutarimo projekto.
Balsavo 45: už – 25. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, aš matau, kad salėje lyg ir yra D. Gaižauskas, tai aš tada kviečiu jį į tribūną.
14.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2569 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo dėl K. Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybių nustatymo projektas. Prašau, tribūna jūsų.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame dar kartą nutarimą dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo. Tikrai tai darome antrą kartą – nedažnas reiškinys Seime, bet ir situacija neeilinė. Buvome sušaukę neeilinę Seimo sesiją, trūko tik kelių balsų ir būtų ši komisija sudaryta. Tačiau Seimo narių nebuvo dėl pateisinamų priežasčių – daug kas buvo komandiruotėse, daug kas buvo išvykę iš Lietuvos, todėl komisijos ir nesudarėme.
Kodėl situacija neeilinė? Kai kas iš jūsų viešojoje erdvėje jau paskubėjo pasisakyti, kad jeigu Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo duomenų nutekinimo ikiteisminio tyrimo byloje, tai tyrimo nereikia ir Seime. Kad neklaidintume visuomenės, noriu paaiškinti paprasčiausią dalyką, kad būtų nusikaltimo sudėtis informacijos nutekinimo dėl baudžiamosios atsakomybės, pirmiausia tu turi būti ir dalyvis to proceso, būti apklaustas, pasirašytinai įspėtas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimo ir panašiai. Bet jeigu ta informacija buvo nutekinta be šių aplinkybių, nors ir nėra nusikaltimo sudėties, bet jeigu čia, Seime, tai padarė politikai, turėtų būti politinė atsakomybė.
Kadangi neeilinės sesijos metu buvo pristatytos visos aplinkybės, klausimai iš esmės beveik nesikeitė, vos keliais buvo papildytas nutarimas tik dėl to, kad kai buvo pakviesta generalinė prokurorė ir Seimo Pirmininkė, iš jų atsakymų taip pat kilo tam tikrų klausimų, nes yra nesutapimų. Seimo Pirmininkė pasirinko tokį žanrą, kad mes negalėjome Seimo salėje papildomai klausimų užduoti. Išties liko labai daug klausimų: ar atliktos visos procedūros Seime, ar buvo ta informacija nutekinta, kiek Seimo narių buvo susipažinę su informacija iš anksto, kodėl K. Bartoševičius atsistatydino ir taip toliau?
Kadangi, sakau, tai neeilinė situacija, politinio šou iš to nedarysiu pristatymo metu, tikrai nesustosiu prie kiekvieno klausimo ar pasisakysiu kuo skambesnėmis frazėmis. Aš paprasčiausiai kreipiuosi į valdančiuosius, nes be jūsų balsų tikrai tos komisijos nesudarysime. Pasisakysiu tik trimis aspektais, nes ne vieta, ne laikas ir ne tos aplinkybės, kurias ignoruotume ir tos komisijos nesudarytume.
Kodėl ne vieta? Todėl, kad esame Seimas. Čia mes patekome tik dėl to, kad mumis patikėjo rinkėjai, mus išrinko čia, nė vieno varu nevarė. Mes, būdami Seimo nariai, turime tam tikrų pareigų ir privalome elgtis būtent taip, kaip mus įpareigoja mūsų mandatas. Tokios žaidimo taisyklės. Tikrai galbūt nemalonios situacijos, tam tikros netinkamos aplinkybės ir taip toliau, bet privalome kartais elgtis ir taip, atsakyti į tuos nemalonius klausimus, nes yra pareiga – mes esame Seime. Žmonės į mus žiūri kaip į tuos, kuriuos išrinko, mumis tiki, nes mes atstovaujame Lietuvai ir jų interesams. Taigi šios aplinkybės taip pat labai svarbios.
Kodėl ne laikas atsisakyti? Gerbiami valdantieji, išties situacija sudėtinga. Kalbėsiu apie karą Ukrainoje, nes ta tema jums labai svarbi. Jūs visur ją akcentuojate bet kokiu klausimu. Išties įtampa didžiulė. Mes sakome, kad turime telkti visuomenę, skatinti pilietiškumą. Ar esame atsparūs propagandai ir įvairiems kitiems iššūkiams? Jeigu mes norime, kad visuomenė mumis patikėtų, mes nepalikime klausimų ir ypač tokių, kurie yra neatsakyti. O klausimų yra daug. Jeigu jūs neturite ko slėpti, tai ko jūs bijote? Ateikite, pasakykite, atsakykite ir padedame tašką.
Kita vertus, liepos mėnesį bus NATO viršūnių susitikimas. Irgi labai svarbu. Ar norime, kad kas nors užduotų klausimų ne vietoje ir ne laiku apie tai, kad galimai slapstome pedofiliją? Jeigu to nėra, ko bijoti? Sudarome komisiją, atsakome į visus klausimus. Darykime tai greitai. Priimame sprendimą ir bus aišku.
Kodėl aš sakau, kad ne tos aplinkybės? Gerbiami kolegos, kalbame apie galimą mažamečių prievartavimą. Jūs įsivaizduojate, mes kiekvienas, kurie turime vaikų, įsiklausykime – galimai buvo prievartaujami mažamečiai. Kokia tai įtampa ir koks tai emocinis visuomenės užtaisas. Kiekvienam iš mūsų dabar metė šešėlį. Galbūt jo ir nėra, bet kaip į tai atsakyti, jeigu mes komisijos nesudarysime, jeigu tribūnoje atsakome tik į kelis klausimus prisidengdami, kad negalima vėliau… kaip apie mūsų Seimo Pirmininkę, kad jai nebūtų užduota tų klausimų. Kam palikti tas abejones? Buvo rinkimai. Kiekvienas iš mūsų tikrai gavome iš žmonių: ką čia jūsų klausyti, jeigu jūs galimai pedofilus patys dangstote? Ar mums malonu taip?
Paprasčiausiai dėkime tašką – sudarykime komisiją. Klausimai labai aiškūs. Atsakykime į juos ir priimkime sprendimą. Kito kelio nėra. Tampyti tą klausimą ir tą situaciją dar ilgiau nenaudinga nei mums patiems, nei Lietuvai. Išties ir situacija, ir laikmetis ne tas. Todėl prašau, ypač valdančiųjų, trūks tik jūsų kelių balsų, padaryti tą komisiją. Tikrai dalyvausime tiek pozicija, tiek opozicija. Ir aš dar sykį sakau, politinio šou iš jo nedarykime, nes ne vieta, ne laikas ir ne tos aplinkybės. O dabar laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norinčių paklausti. Pirmasis R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu su tokia iniciatyva, bet aš jau 2018 metais, kai R. Karbauskis buvo jūsų frakcijos seniūnas ir tūkstančiai visokiausių tyrimų irgi būdavo, aš visą laiką prieš juos balsuodavau, nes maniau, kad Seimas neturi būti…
Kadangi faktas, mes visi daugiau ar mažiau įsivaizduojame, kad informacija buvo nutekinta ir panašiai, kaip buvusio teisėsaugos pareigūno vertinimas. Kaip jūs vertinate, kad Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas nepradėjo tyrimo dėl galimai informacijos nutekinimo, dėl ikiteisminio tyrimo informacijos atskleidimo? Juolab kad kai kurie valdančiosios daugumos Seimo nariai jau gruodžio 16 dieną žinojo, kad ponui K. Bartoševičiui bus pareikšti įtarimai, ir jau tuo metu dalyvavo liudijimo apklausose. Ta informacija tikrai nebuvo, kaip aš sakau, tokia jau visiškai slapta. Jūsų du frakcijos nariai apie tai žinojo. Kaip jūs vertinate, kodėl tarnybos nepradėjo jokio tyrimo?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš faktiškai pačioje pradžioje atsakiau į šį klausimą. Greičiausiai nebuvo nusikaltimo sudėties. O sudėtis labai paprasta. Jeigu tie politikai arba tie asmenys tuo metu dar nebuvo proceso dalyviai, nebuvo apklausti, nebuvos įspėti pasirašydami rašytiniu būdu už ikiteisminių duomenų neatskleidimą, todėl ir to ikiteisminio nėra. Tik dėl to.
Dar sykį kalbu ir noriu pabrėžti, mes tikrai nelįsime į ikiteisminio tyrimo duomenis, mes tikrai nenorime daryti poveikio ikiteisminiam tyrimui, ypač tiems pareigūnams, kurie atlieka tą tyrimą. Mes bet kokiu atveju galime kviestis vadovus, tiek prokuratūrą, tiek policiją, tiek kitų institucijų vadovus, kuriems pagal pareigas ir vidaus tvarkos taisykles leistina susipažinti su tam tikrais tyrimais ir taip toliau, jeigu netgi tai yra jautri informacija, apibendrinus, gavus prokurorų leidimą, pateikti mūsų specialiai komisijai visus atsakymus. Taigi, tik tokiu būdu galėsime išsiaiškinti ir tą šešėlį nuo viso Seimo numesti.
Šiuo atveju, kaip ir sakau, greičiausiai nebuvo nusikaltimo sudėties, todėl ir to tyrimo nepradėjo. Bet tai dar nereiškia, kad ta informacija nebuvo nutekinta. Visiškai ne.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jūs vasario mėnesį visai opozicijai priekaištavote dėl dviejų dalykų, kad dėl balsų nesusitaria su valdančiaisiais ir kad nesusiskaičiavo savo pačios balsų. Tai dabar, kad nesusitaria su valdančiaisiais, aš jau suprantu iš jūsų ką tik kreipimosi į valdančiuosius, kad to išankstinio tarimosi ir šnekėjimosi nebuvo. Bet jūs man pasakykite, kaip jūs dabar suskaičiavote opozicijos balsus, nes kiek aš apsiklausiau visas frakcijas, tai nė vienos frakcijos nebuvo klausta, ar nėra sergančių, ar nereikėtų pasirinkti kurios nors kitos dienos?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Išties tos kritikos daugiausia, aš atsimenu, jums išsakiau, kad kai skubinote, kad nesuskaičiavome balsų. Žiūrėkite, kaip mes darėme. Šį procesą mes darėme visiškai kitaip.
Pirma, parengėme projektą ir derinome su visomis opozicinėmis frakcijomis, pateikdami nutarimą, ar viskas yra gerai, ar turime papildomų klausimų. Tik po to pradėjome rinkti parašus, kai suderinome turinį.
Kai surinkome parašus, kai 48 Seimo nariai pasirašėme, mes teikėme, visi žinome, kad kitą savaitę iš karto nutarimas bus teikiamas į darbotvarkę. Tai mes visi opozicijos nariai, kurie esame pasirašę, jeigu esame atsakingi, mes, aš tikiuosi, ir balsuosime. Bet be valdančiųjų tikrai mes to nepadarysime. Be jokios abejonės.
Kita vertus, ir dabar netgi klausimas yra paankstintas dėl vienokių ar kitokių greičiausiai aplinkybių. Bet tikiu, kad tikrai padėkime tašką ir nevalkiokime tos situacijos po Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kai pirmą kartą buvo teikiama tokia pat iniciatyva tais pačiais klausimais, čia iniciatoriai buvo S. Skvernelio frakcija, jūsų frakcija buvo apkaltinta, kad trukdėte tam teikimui. Buvo net sąmokslo teorijos išvestos, kad čia konservatoriai R. Karbauskiui atsilygino, subsidijuodami kažkokią jo įmonę. Kaip manote, kai dabar taip aistringai pateikėte projektą iš naujo, ar S. Skvernelį ir jo frakciją įtikinsite, kad esate nuoširdūs tos laikinosios komisijos kūrimo iniciatoriai.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą, gerbiamas kolega. Kalbant apie pirmą teikimą ir tas diskusijas viešojoje erdvėje, tikrai dalyvavau beveik visose televizijos laidose, radijo ir žiniasklaidoje atsakinėjau į klausimus bandydamas patikslinti, dėl ko mes nesutariame – mes, opozicija, tiek S. Skvernelio partija, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, darbiečiai, lenkai. Esmė tokia, jog mes sutarėme, kad tyrimų komisija reikalinga, nes kitaip ir neišsiaiškinsime, reikia prisiekti, duoti teisingus parodymus ir kaip tu kitaip išsiaiškinsi. Mes nesutarėme tik dėl vieno vienintelio elemento, ar šaukti neeilinę sesiją, ar tai daryti, kai jau yra prasidėjusi sesija. Tas politinis ginčas buvo. Įvairūs žiniasklaidos atstovai tikrai jį buvo pasigavę ir mes tik dėl to diskutavome. Mes nesutarėme kada, ar neeilinės sesijos metu, ar tada, kai visi esame ir dalyvaujame posėdžiuose, būtent pavasario sesijos metu. Kad nuoširdžiai sutarėme, jog tikrai reikalinga komisija, tikrai neturite abejoti, nes pasirašėme faktiškai visi. Ir į jus dėl to kreipiuosi. Tikrai, valdantieji. Suprantu jūsų situaciją, kad nemalonu, bet kito kelio nėra. Aš dar sykį sakau – ne vieta. Seimas yra tokia vieta, kur tikrai turime susitelkti, kartais malonu, nemalonu, bet atsakymą visuomenei pateikti.
PIRMININKAS. Dėkui. Tik subendrinkime, gerbiamieji. Mano ir jūsų darbotvarkėse balsavimas nuo 15 val. 30 min. parašytas, tikriausiai taip, ar ne? Tai dar yra iki to laiko, klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų noriu paklausti dviejų dalykų. Kas pasikeitė nuo to vasario mėnesio ir dabar? Jūs tikrai aistringai čia kaltinote kolegę A. Širinskienę ir S. Skvernelį, kad jie kolaboruoja su konservatoriais, ten visokių sąmokslo teorijų buvote sugalvojęs ir žadėjote, kad komisiją darysite skaidriai, užtikrintai, susitarsite ne tik su opozicija, bet ir su keliais valdančiaisiais, bet matau, kad net ir mažiau pasirašiusių Seimo narių šį nutarimą. Tai galbūt to tikėjimo ne tiek daugiau ir atsirado. O gal net ir mažiau. Kiek pavyko įtikinti arba bent paklausti, kalbėti su valdančiaisiais? Galbūt mes čia tik nematome jų pasirašiusių, bet gal yra tų, kurie balsuotų dėl tos komisijos? Galbūt jau jūs turite kokius nors išankstinius matymus? Taip lyg ir aklokai, atrodo, bedate į problemą. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kadangi reikia balsų, pabandysiu atsakyti korektiškai. Tikrai jums atsakyčiau gana griežtai ir taikliai, ir tiesiai. Bet šį kartą… (Balsai salėje) Taip, aš dėl to sakau, politinio šou nedarau. Elgėmės sąžiningai, teisingai ir principingai. Ką mes norėjome padaryti – su kiekviena frakcija dar kartą aptarti visus klausimus ir kviestis žiniasklaidos atstovus, nes nepavyko pirmą kartą. Rodos, jūsų frakcija ir sakė, kad nėra laiko, kad su kiekviena frakcija susitikimai ir taip toliau. Bet aš maniau, kad tai yra būtent tas kelias, kai įtikintume visus Seimo narius, matant žiniasklaidai, vadinasi, visuomenei, ar tikrai nuoširdžiai norime išsiaiškinti visas aplinkybes ir kokius klausimus teikiame. Bet kadangi priėmėte sprendimą, kad nereikia su kiekviena frakcija susitikti, tada buvo priimtas sprendimas, kad aš pateikčiau savo būtent tą projektą Seimo frakcijoms, jūs susipažįstate ir tik po to susirinkę priimate sprendimą. Priėmėme tikrai kolegialiai. Nesipykome. Nuoširdžiai tikėdami, kad kito kelio nėra, nes pirmą kartą nepavyko. Tą ir turime. Tai tas nuoširdumas ir yra. Čia stoviu ir sakau: nedarau politinio šou ir stengiuosi atsakyti į klausimus tiesiai, taikliai ir tik tai, kodėl būtina. Seimo narių, tikiuosi, yra L. Kasčiūnas, yra kai kurių kolegų, kurie tikrai sako lygiai taip pat, kad reikia išspręsti šį klausimą, vieną kartą padėti tašką, ir tik dabar nuo jų priklausys, ar jie balsuos.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, tiek vasario mėnesį, kai buvo surengta neeilinė sesija, tiek ir dabar valdančioji dauguma vis dėlto principingai turi tokią poziciją, kad nereikia sudaryti komisijos ir jokiu būdu neišsiaiškinti, kas nutekino informaciją. Kaip jūs manote, kodėl jų yra tokia pozicija? Aš noriu pasakyti, ką žmonės dabar kalba, kai susitinki, diskutuoji šia tema, jie aiškina taip: dėl to valdantieji gina šį pedofilijos skandalą ir nenori, kad išsiaiškintų, kas nutekino K. Bartoševičiui informaciją, nes į šitą pedofilijos skandalą ne vienas kolega Seimo narys yra įsivėlęs, ir tą informaciją, videomedžiagą turi K. Bartoševičius. Ir jeigu tik būtų paliestas K. Bartoševičius, iš karto jis paviešintų videomedžiagą ir valdančiosios daugumos atstovų ne vienas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai kaip kitaip…
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …vertinti, kaip jūs vertinate?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tų vertinimų gali būti labai daug ir subjektyviai kiekvienas galime vertinti tą situaciją, nes išties šešėlis yra nekoks, dar sykį sakau, nusikaltimas, kai mažamečiai vaikai, dar kartą kartoju, galimai prievartauti ir galimai Seimo nario. Ar tai buvo, ar nebuvo, negalima dar pasakyti, nekaltumo prezumpcija, bet dėmė ir šešėlis yra. Kam mums to reikia?
Aš suprantu valdančiuosius, nė viena partija nenorėtų papulti į tokią situaciją, o ar apdrausti, niekas nežino, kas atėjo. Bet kai tu nesiaiškini tų aplinkybių arba vengi, aš, pavyzdžiui, į jūsų klausimą norėčiau, premjerė sėdi, ar ne… Išties nenoriu aš daugiau nieko pasakyti, bet premjerė pasakė, aš nebalsuosiu, nes galimai prokuratūra pasakė, kad nėra nusikaltimo sudėties ir nėra ko aiškintis. Aš dar sykį sakau, prokuratūra nepriėmė sprendimo tik dėl to, kad galimai tai nebuvo subjekto dalyviai, nebuvo pasirašytinai įspėti dėl melagingų parodymų ir to tyrimo nebuvo, tik dėl to.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių klausti baigėsi. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl motyvų kalbės už pats D. Gaižauskas, bet aš manau, gal jūs jau pasakėte viską, ką norėjote. Prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai pirmą kartą buvo teikimas kurti komisiją su tais pačiais klausimais, jau tada mes sakėme, kad tokia iniciatyva neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškintų reikalavimų laikinosioms tyrimų komisijoms kurti, kad jos turi būti kuriamos tik dėl valstybinės svarbos dalykų. O čia tikrai nė iš tolo tokio atvejo mes nematome. Tuo labiau dabar, kai jau yra papildomos informacijos, tokios komisijos reikmė yra dar mažesnė, nes prokuratūra aiškiai pasakė, kad tas faktas, jog gali būti reiškiami įtarimai K. Bartoševičiui, nebuvo jokio ikiteisminio tyrimo paslaptis nuo to momento, kai prokuratūra buvo apsisprendusi kreiptis į Seimą. Taigi, prokurorai šitą reikalą galėjo ramiausiai aptarinėti prokuratūros koridoriuose ir nieko jie ten nepažeidė, jeigu tai nebuvo saugoma kaip ikiteisminio tyrimo paslaptis. Ir čia nėra prasmės ieškoti kokių nors tos informacijos perdavėjų, tuo labiau kai žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kad ta informacija K. Bartoševičiui galimai iš jo buvusių bendradarbių kolektyvo buvo nutekinta jau anksčiau. Tai ką čia tyrinėti?
O betyrinėjant yra nemaža pavojų, kad bus įsiterpta į tebesitęsiantį ikiteisminį tyrimą. Ir aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam, nes nemaža tikimybė, kad vykdant parlamentinį tyrimą pasipils kokie nors tiesmukiški kaltinimai, kaip ir čia skambėjo, pedofilija ar panašiai, o to tik ir reikia įtariamojo advokatams, kad paskui kur nors Žmogaus Teisių Teisme būtų tie dalykai cituojami ir tuo pagrindu apsiginama, jeigu to prireiktų.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Balsuosime maždaug už 10 minučių.
15.19 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-10 klausimas, tai yra Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Kviečiu energetikos ministrą D. Kreivį į tribūną. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame įstatymo pakeitimus. Jie reikalingi, kad galėtume efektyviau panaudoti šiuo metu statomus Lietuvoje baterijų parkus. Taigi, reaguodami į aukštų kainų krizę ir siekdami maksimaliai, kaip minėjau, panaudoti tuoj būsiančią paleistą baterijų sistemą, mes teikiame sinchronizacijos įstatymo pakeitimą, jo tikslas – suteikti galimybę baterijų sistemą panaudoti perdavimo operatoriaus technologinėms sąnaudoms mažinti. Šiandien pagal įstatymą mes bateriją galime naudoti tiktai izoliuoto darbo rezervui, o, kaip minėjau, tai būtų dar viena paslauga.
Kaip tai vyktų? Šiuo metu perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ elektros energiją technologinėms reikmėms įsigyja ją pirkdamas elektros energijos biržoje „Nord Pool“. Tai yra energija technologinėms reikmėms dėl nuostolių tinkle turi būti atpirkta. Yra varža, kiti dalykai, laidai dalį elektros sunaudoja patys. Įstatyme įvertinus galimybę baterijų sistemos įrenginius iš dalies panaudoti perdavimo sistemų operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudoms mažinti, elektros energijos technologinėms reikmėms perdavimo sistemų operatorius toliau įsigytų „Nord Poole“. Jis padėtų į baterijas. Įsigytų tada, kai kaina yra mažiausia. Būtent elektra, įsigyta mažiausiomis kainomis, būtų naudojama technologiniams nuostoliams padengti. Yra apskaičiuota, jeigu tai būtų buvę daroma praeitą vasarą, kai elektros energijos kainos buvo aukštos, sutaupymas būtų galėjęs svyruoti nuo 3 mln. iki 9 mln. eurų.
Pagrindinė šio įstatymo pakeitimo sukuriama nauda yra nauda galutiniams vartotojams, nes technologiniai nuostoliai, technologinės sąnaudos įtraukiamos į tarifą. Taigi pradėjus taikyti bateriją technologiniams nuostoliams mažinti automatiškai mažėtų ir technologinių nuostolių dalis, tenkanti mūsų visų tarifams. Tai leistų sumažinti ir mažėtų kainos mūsų vartotojams.
Toliau. Poveikio konkurencijai nenumatoma, nes tai nėra naujos paslaugos sukūrimas. Baterijų operatorius toliau būtų atsakingas už izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimą, o šiuo įstatymu praplečiamas baterijų įstatymo teikiamas funkcionalumas Lietuvos energijos sistemos stabilumui, patikimumui, o tai, kaip minėjau, teiktų naudą tiek energetikos sistemos saugumui, tiek vartotojams.
Šis papildomas baterijų funkcionalumas yra suderintas jau ir su Europos Komisija, yra gautas pritarimas. Taip pat darbine tvarka buvo konsultuotasi su reguliatoriumi – VERTʼu. Taip pat yra gautas jų palaikymas.
Taigi dar kartą pakartosiu, įstatymas yra naudingas mūsų vartotojams ir leistų efektyviau panaudoti baterijas, kurios visai netrukus jau pradės veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. A. Skardžiaus salėje nematau. P. Gražulis turi klausimą. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, salėje šiek tiek triukšmas ir ne viską išgirdau, kai jūs pristatėte šį klausimą, bet sujungimas su kontinentinės Europos Sąjungos elektros tinklais kokį duos galutinį rezultatą – kainos pigs ar neturės įtakos tas sujungimas elektros kainoms?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kainos nei pigs, nei brangs. Šiandien mes neturime prekybos nei su Rusija, nei su Baltarusija. Tikslas toks kaip nebūti Sovietų Sąjungoje. Mes Sovietų Sąjungoje… Irgi koks tikslas nebūti Sovietų Sąjungoje? Čia toks pats tikslas nebūti su rusais vienoje energetinėje sąjungoje.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, tikslai yra teisingi, viskas čia gerai, bet aš tokį ne visai iš energetikos klausimą. Mes važiuodami per Lietuvą matome, kad yra daugybė hektarų tų saulės parkų. Dažniausiai jie stovi žemės ūkio paskirties žemėje. Turbūt Lietuvoje būtų tūkstančiai hektarų. Ar išduodant leidimus yra vertinama, ant kokio balo žemės tie parkai statomi? Šiaip užstatyti tūkstantį hektarų ir jos nedirbti iš tikrųjų yra nusikalstama. Turbūt reikėtų ieškoti kitų vietų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nėra vertinama, tačiau mes įvertinome, kokią dalį žemės, taip pat ir dirbamos, galėtų užimti parkai, jeigu maksimaliai užstatytume. Gavome eilės skaičių 0,01. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo. Kodėl šitas įstatymo projektas arba šitas reguliavimas nebuvo svarstomas kartu tuomet, kai mes svarstėme visą didelį kaupimo paketą praeitoje sesijoje?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Matote, čia yra naujas modalumas. Kai kiekviena parkų inovacija… Lietuva viena iš pirmųjų Europoje stato tokį parką, kaip tik čia yra inovacija, kad mūsų „Litgrido“ žmonės nuolat galvoja apie vartotojus, kaip mažinti jiems kainas. Tai yra, sakykim, inovacija. Turbūt turėsime dar ir kitų inovacijų ateityje, greičiausiai ir dėl balansavimo bus naudojama ir kitiems dalykams. Turbūt gali būti ir daugiau įvairesnių pritaikymų. Ateis laikas, pamatysime.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėjau ministro paklausti tokį techninį klausimą. Kiek laiko dabar tie už 100 mln. įrengti kaupikliai gali aprūpinti Lietuvą elektra? Sakykime, dingtų, nutrūktų, atsitiktų tokia situacija. Kiek Kruonis gali Lietuvą aprūpinti elektra, irgi atsitikus tokiai situacijai? Gal labiau reikia investuoti į Kruonį, o ne į kaupiklius? Ir projekte yra rašoma, kad galutinis variantas – visų tų dalykų finansinė našta guls ant vartotojų pečių. Kiek jiems gali kainuoti tie dalykai, šie pakeitimai?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad šitie dalykai nekuria finansinės naštos, o ją sumažina. (Balsai salėje) Baterijos jau yra seniai įsigytos. Žiūrėkite, našta, baterijų kaštai. Įsigyta yra už Europos Sąjungos lėšas, sumokėta už Europos Sąjungos lėšas. Vartotojams nėra naštos.
O dabar dėl Kruonio ir baterijų. Kruonis nėra pirminis rezervas, emergency rezervas, kuris įsijungia per sekundės dalis. Todėl pirmiausia įsijungia baterijos. Baterijų tikslas – 30 minučių, iki 30 minučių užtikrinti elektros tinklo stabilumą, tada paleidžiamas Kruonis, po Kruonio paleidžiami dujiniai pajėgumai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų čia kalbame apie tuos didžiuosius kaupiklius. Mano vienas klausimas. Kiek aš iš jūsų pasisakymų supratau, kaina iš tikrųjų tik mažės. Tai yra vienas pliusas. Prašom pasakyti. Teisės departamento pastaba kažkodėl yra pasakyta. Kadangi jūs suteikiate išskirtines sąlygas būtent „Litgridui“ būti operatoriumi, ar galvojate prašyti Konkurencijos tarybos nuomonės? Jūsų nuomonė. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Matote, „Litgridas“ turi išskirtinę teisę valdyti paskirstymo tinklą. Mes taip pat galime leisti kitiems tiekti, skirstyti elektrą, jeigu pasistatys dar vieną tinklą. Čia tokio paties lygio.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nematau. Ačiū, ministre, už pateikimą. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Keliolika sekundžių, man atrodo, dėl šito klausimo net nėra daug prieštaravimų salėje, gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti? Ne? Gerai. Tuomet tuoj paskelbsime balsavimą. Pasiruoškite, lygiai pusę keturių pradėsime balsavimą.
Balsuojame dėl Elektros energetikos sistemos sujungimo įstatymo projekto po pateikimo. Kas pritaria po pateikimo?
Balsavo 116 Seimo narių: 102 buvo už, susilaikė 14. Po pateikimo yra pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Iš rytinės darbotvarkės buvo likęs balsavimas dėl Ž. Bartkaus. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565. Kas pritaria nutarimo projektui po svarstymo, kviečiu balsuoti. Atsiprašome, tuoj patikslinsime, kad ekranuose tas ir būtų matyti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria nutarimo projektui po svarstymo?
Balsavo 113 Seimo narių: už – 81, prieš – 2, susilaikė 30. Po svarstymo pritarta.
Nutarimo priėmimas. Nutarimas vieno straipsnio. Pastabų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso yra norinčių kalbėti prieš. V. Bakas nori kalbėti prieš. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, nors ponas Ž. Bartkus atliko tikrai nemažą darbą, Seimas, priešingai nei iki šiol buvo tradicijos, praleido progą net pakviesti pareigūną ir padėkoti jam už atliktą darbą. Tiesą sakant, tai kelia klausimų dėl paties Seimo pozicijos. Buvo atliktas ir parlamentinis tyrimas, kuriame Specialiųjų tyrimų tarnyba praeitą kadenciją bendradarbiavo, taip pat atliktos STT reformos, kai buvo pritraukta žmonių ir tarnyba tikrai pakelta į kitą lygį. Mes tikrai turime už ką padėkoti. Tiesiog nejauku, nejaukiai atrodo, kai mes net vengiame pakviesti žmogų, kuris kelerius metus tarnavo valstybei. Matyt, čia tokia kultūra.
Antra. Iš tiesų mes per anksti darome šį sprendimą, nes galimas pranešėjo pateiktos informacijos tyrimas STT buvo atliktas, atsakymai ir sprendimai nepriimti, todėl, aš manyčiau, mes turėtume šiandien susilaikyti nuo šio sprendimo ir palikti vadovą toliau vadovauti Specialiųjų tyrimų tarnybai bent laikinai, kol galutinai parlamentas apsispręs dėl parlamentinio tyrimo. Priešingu atveju mes sukuriame riziką, kai svarbūs duomenys, kuriuos STT rinko, atėjus naujam vadovui, gali būti tiesiog prarasti.
PIRMININKAS. Taip, visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121: už – 90, prieš – 4, susilaikė 27. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2569 (pateikimo tęsinys)
Taip pat po pateikimo kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-4 klausimo – nutarimo projekto dėl K. Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 126: už – 54, prieš – 64, susilaikė 8. Nutarimo projektui nepritarta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pasirodo, konservatoriai savus, net ir kaltinamus tvirkinus mažamečius, traukia už ausų. Taigi, gerbiamieji, kokie dvigubi standartai. Vienu atveju komisijos sudaromos dėl nieko, o kitu atveju, kur klausimas rūpi visai Lietuvai, norėtų išsiaiškinti, kas nutekino informaciją, kodėl slepiamas šitas nusikaltimas, deja, konservatoriai ir valdantieji užrakina po devyniomis spynomis. Ne veltui žmonės sako, kad čia sėdi ne vienas pedofilas.
PIRMININKAS. Siūlau labai atidžiai rinktis žodžius, gerbiamas Petrai. Tuoj pat balsuosime dėl nutarimo, ar tobulinti, ar atmesti. Prašau. D. Gaižauskas dėl vedimo tvarkos.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, net 8 susilaikė. Čia nebuvo tas atvejis, kada reikėjo susilaikyti, komisija būtų sudaryta. (Balsai salėje) Valdantieji, kai jūs kalbėsite apie karą, apie grėsmes, apie pilietiškumą, apie atsparumą, jūs kiekvienas iš manęs gausite po klausimą – apie kokį visuomenės telkimą jūs galite kalbėti? Jeigu jūs neturėtumėte ko slėpti, būtume padarę tą komisiją, 2–3 dienos ir sprendimas priimtas. O dabar, vadinasi, jūs turite ką slėpti arba kitaip elgtis negalite. Su tuo jus ir pasveikinsiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ačiū. Dar S. Jovaiša norėtų. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, visi turbūt yra matę, kad pas P. Gražulį kambaryje nuogi vyrai vaikšto per posėdį, bet mes kažkodėl komisijų nekūrėme čia.
PIRMININKAS. Taip, gerai, daugiau viskas, replikų nebėra, aš matau. Balsuojame. Kas už, tas pritaria, kad nutarimas būtų tobulinamas, kas prieš, kad būtų atmestas. Kviečiu apsispręsti alternatyviai.
Balsavo 123: už – 50, prieš – 73. Nutarimas yra atmestas.
Dar, matau, yra norinčių pasisakyti. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš labai trumpai, aš suklydau balsuodamas, norėjau balsuoti prieš, ne susilaikyti.
PIRMININKAS. Taip, supratome. Ir P. Gražulis – paskutinė replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi K. Masiulis pabalsavo prieš savo valią ir prieš savo sąžinę, tai jam taip pat reikėtų reikšti apkaltą.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl to galėsime spręsti naujuose posėdžiuose, nes šis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.