LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-04-11 Nr. XIIIP-1939
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistines gali steigti ne tik stacionarinės, o visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat siūloma nustatyti, kad tokios vaistinės ne tik aprūpina šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau gali vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema, pagal kurią galima būtų išskirti visuomenines vaistines, t.y. vaistines, kuriose parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, bei ligoninių vaistines, kurios aprūpina išimtinai tose ligoninėse stacionariai gydomus ligonius. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą, ligoninių vaistinės steigiamos tam, kad užtikrintų tinkamą ligoninių stacionare gydomų ligonių gydymą, kurio neatimama sudėtinė dalis yra ir šių ligonių aprūpinimas vaistiniais preparatais bei sąlygų tinkamam jų vartojimui užtikrinimas. Ligoninių vaistinių veiklos pobūdis lemia tai, kad vaistiniai preparatai neišduodami (neparduodami) stacionare negydomiems asmenims. Preziumuojama, kad ligoninių stacionare negydomi asmenys, įsigydami vaistinius preparatus patys asmeniškai, turi gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomeninėse vaistinėse suteikia vaistininkas. Kadangi ligoninių vaistinėse farmacinė paslauga gyventojams neteikiama, tai lemia, kad ligoninių vaistinėms, jų patalpoms, įrengimams keliami žymiai mažesni reikalavimai, nei visuomeninėms bei universitetų vaistinėms, teikiančioms farmacines paslaugas gyventojams ir kitiems asmenims, nevykdantiems asmens sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu norima tiesiog suniveliuoti ligoninių vaistinių bei visuomeninių vaistinių vykdomą veiklą, kas iš esmės lemtų ligoninių vaistinių veiklos specifiškumo panaikinimą, nes joms turėtų būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomeninėms vaistinėms.
Antra, nustačius, kad ligoninės vaistines gali steigti ne tik ligoninės, t.y. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o visos be išimties asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančios įstaigos, „ligoninės vaistinės“ sąvoka ne tik netektų prasmės, tačiau taptų netgi iš dalies klaidinanti.
Trečia, priėmus siūlomą pataisą, liktų neaišku, koks kokybinis (specifinis) kriterijus įgalintų atskirti visuomenines vaistines, skirtas aptarnauti visus be išimties gyventojus, nuo ligoninių vaistinių, kurios taip pat įgytų tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas panašius teisinius santykius reglamentuosiantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1744), kuriuo siūloma nustatyti, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė galėtų parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi minėtame projekte tam tikras specifinis ligoninės vaistinės požymis (t.y. aiškiai ribotas ir apibrėžtas gyventojų, kurie galėtų būti aptarnauti ligoninės vaistinėse, ratas) nustatytas.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad LNSS priklausančių biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas lemia jų veiklos valstybinį finansavimą, t.y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė, ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą bei lėšas tinkamam šių įstaigų funkcijų vykdymui bei jų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios vykdytų betarpiškai su jų teikiamomis viešosiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusią veiklą, t.y. verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna.
2. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 18 dalis, nustatanti, kad juridinio asmens, vykdančio visuomenės vaistinės veiklą, registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė (vaistinės)“. Kaip jau minėta, priėmus teikiamus siūlymus, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigusios ligoninės vaistines, turinčias teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams, tai pat formaliai turėtų būti prilyginamos juridiniams asmenims, vykdantiems visuomeninės vaistinės veiklą.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje po žodžių „vaistiniais preparatais“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (ar)“.
4. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką farmacinės veiklos srityje, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
- tikslintina įstatymo priėmimo data;
- įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic@lrs.lt
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis@lrs.lt