LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2775
2023-06-07 Nr. 110-P-19
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-05-22) |
1(2) |
(13) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatos, kuria galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. |
Pritarti iš dalies |
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais, patikslintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-05-22) |
3(8) |
(3) |
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, susijusius su priklausomųjų želdynų plotų normomis, nustato aplinkos ministras, bei į tai, kad projektu nustatomas naujas priklausomųjų želdynų plotų normos kompensavimo būdas, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, nereikės atitinkamai tikslinti ir minėtų teisės aktų. Jei šie teisės aktai turėtų būti tikslinami, tai siūlytina projekto 3 straipsnį papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kartu nustatant šių nuostatų ankstesnį įsigaliojimą bei tikslinant šio straipsnio pavadinimą. |
Pritarti
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2023-05-30 Nr. 2023-03)
|
|
|
|
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau – LŽHIS), vienijanti apie 1000 žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, hidrotechnikos specialistų, kurių veikla susijusi su valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų nekilnojamojo turto formavimu, t. y. teritorijų planavimu, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu yra susirūpinusi vykstančiomis valstybės institucijų reorganizacijomis ir neaiškiais nuolatiniais funkcijų perskirstymais žemės tvarkymo ir administravimo srityje, dėl kurių valstybė praranda kvalifikuotus asmenis ir siūlo: - Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotuose parengtuose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau – Įstatymų projektai): 1. Aiškiai ir konkrečiai įvardinti, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Nesant aiškumui kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei toks sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Be to toks teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas sudarys neskaidrias galimybes po kiekvienų Seimo rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga prašo atkreipti dėmesį, kad ši įstatymų pakeitimuose siūloma nuostata nebuvo diskutuota Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos II etapo klausimams spręsti. |
Pritarti iš dalies |
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais, patikslintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. |
|
2. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
|
|
|
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ <...>Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. <...> Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti. |
Pritarti iš dalies |
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais, patikslintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2775;
6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.
7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė