LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO

NR. I-1163 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-145(2)

 

2021-09-22  Nr. 113-P-22

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

            Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministras Darius Kvedaravičius; Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė; Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistai Valentina Tuskenytė ir Vaidas Jusis; Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausiasis specialistas Mindaugas Žolynas, Lietuvos geologijos tarnybos prie AM atstovai: Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė; Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė; patarėjos Agnė Kazlauskienė ir Linda Kreimerytė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovai: prezidentas Bronius Miežutavičius; direktorius Vaidotas Ramonas; atstovė Beata Vilienė, Finansų ministerijos atstovai: Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė; skyriaus patarėjas Egidijus Vizgirda; Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vyr. specialistė Lilija Suchocka, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas Aivaras Raišys, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitiekūnas, UAB „Vandens harmonija“ atstovas Anicentas Štuopis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-24

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „išskyrus požeminio gėlo (ne mineralinio) vandens išteklius“ (pabraukta mūsų) turinys, nes tiek projekto tolesnėse nuostatose, tiek ir keičiamo įstatymo 2 priede vartojama formuluotė „požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, ištekliai“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-24

 

 

*

2.    Teikiamas įstatymo projektas yra Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-144(2)) lydintysis įstatymo projektas. Pastarojo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, netaikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo, išskyrus viešąjį vandens tiekėją, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo arba jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Minėto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau šiame registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, įskaitant viešojo vandens tiekėją, netaikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei teisės aktų sistemos suderinamumo, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, jog už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį didesnis mokesčio tarifas netaikomas Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme nustatytais atvejais.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-24

2

 

T

3.    Projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,įgyvendinimas ir“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-24

2

 

 

4.    Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems mokestiniams patikrinimams“. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma reglamentuoti mokestinių patikrinimų atlikimo, bet jo tikslas reglamentuoti atvejus, kai asmenims neturėtų būti taikomas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Todėl nėra aiškūs projekto 2 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo tikslai. Be to, mokestiniai patikrinimai, pradėti iki įstatymo įsigaliojimo, iki įstatymo įsigaliojimo gali būti ir užbaigti. Nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos ir pastariesiems patikrinimams. Kartu, manytina, kad turėtų būti aiškiau apibrėžtas ir mokestinių patikrinimų objektas, nes nėra aišku, ar turimi omenyje patikrinimai dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto didesnio tarifo mokesčių už požeminio vandens išteklius mokėjimo, ar nuostata ,,mokestiniai patikrinimai“ būtų aiškinama plačiau, t. y., kaip apimanti bet kuriuos mokestinius patikrinimus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).

            Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokių konkrečiai tikslų jomis siekiama bei pašalinti aukščiau nurodytus neaiškumus dėl įstatymo nuostatų taikymo santykiams, atsiradusiems iki jo įsigaliojimo.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-24

2

 

 

5. Pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto reg. Nr. XIVP-144(2) 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokią pačią įstatymo įsigaliojimo datą nereikėtų nustatyti ir teikiamame įstatymo projekte.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-24

 

 

*

6. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I‑1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5317), kurio nuostatos identiškos teikiamo įstatymo projekto nuostatoms, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-16

 

 

*

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-145(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2021-05-21

1

 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ne kartą yra pateikusi argumentuotus pasiūlymus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo klausimu, nes yra labai svarbu, kad teisinis reguliavimas atitiktų teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principus. LPK 2020-04-16 Nr. S 101 rašte siūlomam 6 straipsnio 2 dalies pakeitimui (t. y. priklausomai nuo gamtos išteklių rūšies ir pažeidimo lygmens apskaičiuojant mokesčius taikyti diferencijuotus koeficientus) buvo pritarta ir Seimo Biudžeto ir finansų, ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Tačiau, parengus Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymo projektą (registruotas 2020-12-23), 2021-03-16 registruotame MVGIĮ 6 straipsnio pakeitimo projekte (XIVP-1452(2)) pakeitimas numatytas tik išgautiems gėlo požeminio vandens ištekliams (mokesčio tarifą siūloma dauginti iš mažesnio koeficiento, t. y. „2“).

Galiojančio MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje griežtai apibrėžta ekonominė sankcija taikant vienodą 10 kartų didesnį tarifą tiek už 1 ir 2 prieduose nurodytų išteklių išgavimą be leidimo (t. y. savavališkai ir neteisėtai, neturint leidimo išgaunamus valstybės išteklius), tiek už turint leidimą išgautą, bet nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas išteklių kiekį (deklaravimo prievolė atsiranda turint leidimą), prieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principui. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus (ar užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją) ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Vienodas, 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikymas abiejų pažeidimų atveju, yra neadekvatus padarytoms veikoms – kai yra kasama be leidimo gali būti taikytinas iki 10 kartų didesnis mokesčio tarifas, tačiau išgautų išteklių deklaravimo atvejais (kai nepateikiami arba pateikiami klaidingi duomenys) turi būti taikomas mažesnis tarifas.

Be to, reguliuojant ūkinę veiklą, būtina paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo – tam tikri asmenys ar ūkio subjektai negali būti traktuojami skirtingai, jeigu nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas. Pakeitimo projekte siūlomi labai skirtingi koeficientai apskaičiuojant mokesčius nėra pakankamai pagrįsti: koeficientas 2 siūlomas taikyti tik išgautiems gėlo požeminio vandens ištekliams (požeminio gėlo vandens ištekliai nors ir dalinai atsinaujinantys yra laikytini jautresni užterštumui ir labai reikšmingi visuomenei), tuo tarpu visiems kitiems gamtos ištekliams siūlomas taikyti vien koeficientas 10 bet kokios rūšies pažeidimų atveju.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, LPK siūlo 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį arba be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš šių koeficientų: 1 priedo tarifus dauginant iš koeficiento 10 (kai ištekliai išgauti be leidimo) ir iš koeficiento 5 (kai nedeklaruojamas ar deklaruojamas mažesnis išgautų išteklių kiekis); 2 priedo tarifus dauginant iš koeficiento 5 (kai ištekliai išgauti be leidimo) ir iš koeficiento 2 (kai nedeklaruojamas ar deklaruojamas mažesnis išgautų išteklių kiekis); 3 priedo tarifus dauginant iš koeficiento 10.“

Nepritarti

Pateiktas naujas Pramoninkų konfederacijos 2021-09-10 pasiūlymas.

Žr. pasiūlymas Nr. 6.

2.       

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2021-05-21

 

 

*

Be MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo LPK dar siūlo šiuos pakeitimus ir papildymus (pagrindimas ir pakeitimai pateikiami pridedamuose 1, 2, 3 prieduose):

1. patikslinti MVGIĮ 3 straipsnio 4 dalyje pateiktą naudingųjų iškasenų apibrėžimą, kuris suvienodintų skirtingų įstatymų nuostatas ir teisingai apibūdintų mokesčio objektus;

Nepritarti

Argumentai:

Pateikiami pasiūlymai neatitinka įstatymo projektais siekiamų tikslų (nelegalių gręžinių legalizavimo reglamentavimo) ir išplėstų projekto apimtį.

Dėl siūlomų pakeitimų būtinos platesnės diskusijos, įtraukiant suinteresuotus subjektus.

3.       

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2021-05-21

 

 

*

2. MVGIĮ 4 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuris išeliminuotų kaip ūkio subjektų taip ir naudingųjų iškasenų, naudojamų tiems patiems sveikatinimo tikslams, diskriminaciją;

Nepritarti

Žr. komiteto argumentus prie Lietuvos pramoninkų konfederacijos pasiūlymo Nr. 2.

4.       

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2021-05-21

 

 

*

3. MVGIĮ 7 straipsnio papildymą 6 dalimi, kuris įstatymo lygmenyje reglamentuotų apmokestinamų išgautų kiekių apskaičiavimo būdą juos eksploatuojant skirtingose gamtinėse sąlygose.

Siūlomų MVGIĮ pakeitimų ir papildymų įgyvendinimas šį įstatymą patobulintų (išeliminuotų spragas ir neaiškias formuluotes), suteiktų daugiau tęsinio aiškumo, taptų teisingesnis ir naudingesnis tiek visuomenei, tiek ūkio subjektams, tiek valstybei.

Tikimės, jog apsvarstę mūsų siūlymus, rasite argumentų jiems pritarti. Dėkojame už bendradarbiavimą.

Nepritarti

Žr. komiteto argumentus prie Lietuvos pramoninkų konfederacijos pasiūlymo Nr. 2.

5.       

Lietuvos karjerų asociacija, 2021-08-30

2

 

 

Lietuvos karjerų asociacija (toliau – LKA) Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo klausimu argumentus ir siūlymus yra išsakiusi ne kartą, nes labai svarbu, kad teisinis reguliavimas atitiktų teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principus. Be to, reguliuojant ūkinę veiklą, būtina paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo – tam tikri juridiniai asmenys ar ūkio subjektai negali būti traktuojami skirtingai, jeigu nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 654 pritarė Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) bei kartu pateiktam MVGIĮ 6 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XIVP-145(2). Pastarajame pakeitimas numatytas tik išgautiems gėlo požeminio vandens ištekliams (mokesčio tarifą siūloma dauginti iš mažesnio koeficiento, t. y. vietoje koeficiento ,,10“ taikyti koeficientą ,,2“), o visiems kitiems gamtos ištekliams paliekamas koeficientas ,,10“.

Galiojančio MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje griežtai apibrėžta ekonominė sankcija taikant 10 kartų didesnį tarifą (1 ir 2 prieduose nurodytiems ištekliams) už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas išteklių kiekis ir (ar) jų išgavimą be leidimo (kai pažeidžiami leidimo sutarties/priedo nurodymai) prieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principui. Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas yra laikomas sankcijos taikymu – jie turi būti adekvatūs padarytam pažeidimui ir jo pasekmėms. Pastaruoju metu ginčai tarp kasybos įmonių ir jas kontroliuojančių institucijų, kylantys dėl didesnio mokesčio tarifo (,,10“) už išgautą gamtos išteklių kiekį taikymo pagrįstumo ir teisėtumo yra sprendžiami teismuose – teismo sprendimuose konstatuojama, kad koeficientas ,,10“ yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam pažeidimo pobūdžiui ir yra naikintinas arba mažinamas vidutiniškai iki ,,2“. Kylantys ginčai iš dalies yra sąlygojami kasybos objekto, naudingųjų iškasenų telkinio, žvalgybos darbų metodologijos specifikos, nes parengtame išteklių naudojimo plane naudoti telkinio išteklius kartais objektyviai gali likti neapibrėžtumo (vienareikšmiškai interpretuotino naudingojo klodo slūgsojimo gylio, ploto, kokybės kaitos požiūriu) – visa tai gali išaiškėti tik gavybos eigoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Žemės gelmių įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai, t. y. suteiktame objekte išteklius išgauti maksimaliai, minimizuojant ribotus išteklių praradimus eksploatacijos eigoje.

Paradoksalia yra laikytina pagal esamą teisinę bazę susidariusi situacija, kai asmenims ne teisėtai išgaunantiems (neturintiems nustatyta tvarka išduoto leidimo) žemės gelmių išteklius sankcijos (baudos) visumoje yra mažesnės, negu teisėtą veiklą (turintiems leidimą) vykdantiems asmenims, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių klaidingai deklaravo išgautus išteklius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad vienareikšmiškai įvertinti pažeidimą ir jo pobūdį yra sudėtinga, o padarytų pažeidimų (numatytų 6 str. 2 p.) pasekmės yra minimalios, sankcijai naudojamas koeficientas ,,10“ yra akivaizdžiai neproporcingai per didelis, dažnu atveju galintis privesti kasybos įmonę prie bankroto.

MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo projekte numatyti ženkliai skirtingi koeficientai, išskiriant tik gėlą požeminį vandenį, nėra motyvuoti ar grindžiami išskirtinėmis aplinkybėmis. Tiek požeminis gėlas vanduo, kurio ištekliai yra dalinai atsinaujinantys, tačiau jautresni užterštumui, tiek kitos neatsinaujinančios, lokaliai paplitusios naudingosios iškasenos, yra labai svarbūs visuomenei, todėl joms be išimties turi būti taikomas vienodas koeficientas, t. y. ,,2“. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus (ar užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją) ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, LKA siūlo pakeisti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2.“

Siūlomas MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas suteiktų daugiau teisinio aiškumo ir skaidrumo, taptų teisingesnis ir naudingesnis tiek ūkio subjektams, tiek valstybei.

Tikimės, kad apsvarstę mūsų pateiktus argumentus, jiems pritarsite. Dėkojame už bendradarbiavimą.

Pritarti

 

6.       

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2021-09-10

2

 

 

Lietuvos pramoninkų konfederacija (toliau – LPK) ne kartą yra pateikusi argumentuotus siūlymus dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGĮ) 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo projekto. LPK 2021-05-21 rašte Nr. S. 197 buvo siūlyta apskaičiuoti mokesčius atsižvelgiant į gamtos išteklių rūšį ir pažeidimo lygmenį taikant diferencijuotus koeficientus. Nauji duomenys bei aplinkybės leidžia siūlyti kitokį pakeitimą, kurio taikymas praktikoje būtų paprastesnis, aiškesnis, teisingesnis ir naudingesnis tiek ūkio subjektams, tiek valstybės institucijoms.

<...>

Atsižvelgiant į tai, kad vienareikšmiškai įvertinti pažeidimą ir jo pobūdį yra sudėtinga, o padarytų pažeidimų (numatytų 6 str. 2 dalyje) pasekmės yra minimalios, sankcijai naudojamas koeficientas „10” yra akivaizdžiai per didelis. Tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėjus (ar užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją) ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Be to, reguliuojant ūkinę veiklą, būtina pasiyti ūkio subjektų lygiateisiškumo – tam tikri asmenys ar ūkio subjektai negali būti traktuojami skirtingai, jeigu nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas. MVGĮ 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo projekte, kuriam pritarė LRV, numatyti skirtingi koeficientai, išskiriant tik išgautus gėlo požėminio vandens išteklius, nėra motyvuoti ar grindžiami išskirtinėmis aplinkybėmis. Tiek požeminis gėlas vanduo, tiek kitos ribotai paplitusios naudingosios iškasenos, yra labai svarbūs visuomenei, todėl gamtos ištekliams be išimties turi būti taikomas vienodas koeficientas t.y. „2“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argmentus, LPK siūlo pakesti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant ir koeficiento 2.”

<…>.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21

 

 

*

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) (toliau – Gręžinių įteisinimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-145(2) (toliau – Mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą.

<...>

3.    Kitos pastabos ir pasiūlymai:

Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama.

Mokesčio įstatymo projektui ir Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų neturime.

<...>.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 

2021‑08-11

 

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai)  <...>.

Atsižvelgti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                             Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 8 612 00293