LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
AUDITO KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-521
2021-09-29 Nr. 141-P-23
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.
Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento, Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Brukštuvienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės patarėja Indrė Gaisrytė, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vedėja Daiva Raudonienė, Lietuvos auditorių rūmų viceprezidentas Saulius Lapšinskas, Lietuvos auditorių rūmų direktorius Marius Lanskoronskis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisingumo ministerija, 2021-06-03 |
1 (11) |
(2) |
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-521 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu, kuriuo Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnis papildomas 2 dalimi, siekiama įtvirtinti teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad praktika, atliekama Įstaigoje vadovaujant darbuotojui, kuris atlieka funkcijas, susijusias su viešąja priežiūra, ir kuris turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos, prilyginama auditoriaus padėjėjo praktikai. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 84/253/EEB (toliau – Direktyva) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „siekiant užtikrinti gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje, <...> besimokantysis turi baigti mažiausiai trejų metų trukmės praktinius mokymus, <...> mažiausiai du trečdaliai tokių praktinių mokymų atliekama vadovaujant bet kurioje valstybėje narėje patvirtintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei“. Be to, Direktyvos preambulės 5 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad „šios direktyvos tikslas – iš esmės (nors ir ne iki galo) suderinti teisės aktų nustatyto audito reikalavimus. Valstybė narė, reikalaujanti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nebent šioje direktyvoje numatyta priešingai“. Pagal Įstatymo 1 straipsnį Įstaiga yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga. Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Įstaigos darbuotojai, priimantys sprendimus, susijusius su viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Įstaigos darbuotojas, kuris yra auditorius, dirbdamas Įstaigoje, privalo sustabdyti savo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir narystę Auditorių rūmuose. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad įstaigos darbuotojai nėra auditoriai. Šiame kontekste pažymėtina, jog Direktyvoje įtvirtintas aiškus ir konkretus reikalavimas, jog praktiniai mokymai turi būti atliekami vadovaujant patvirtintam auditoriui arba audito įmonei, o Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad auditoriaus padėjėjo praktika būtų laikoma ir praktika, atliekama Įstaigoje vadovaujant darbuotojui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog siūlomas Projektas neatitinka Direktyvos reikalavimų ir prieštarauja Europos Sąjungos teisei. |
Pritarti |
|
|
2. |
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos, 2021-09-15 |
1 (11) |
(2) |
|
<...> Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimu suteikus teisę auditoriaus padėjėjo praktiką atlikti AVNT, ji būtų atliekama AVNT Audito kokybės patikrinimų skyriuje. Pagrindiniai šio skyriaus uždaviniai – atlikti audito kokybės tikrinimus ir audito kokybės tyrimus. <...> Atlikdami minėtus tikrinimus ir tyrimus, AVNT darbuotojai praktiškai vertina finansinių ataskaitų audito darbą, jo atitiktį profesiniams standartams, taikomiems teisės aktų reikalavimams, susipažįsta su atliktų auditų bylomis ir nagrinėja atliktų auditų darbo dokumentus, kuriuose dokumentuojamas visas atlikto audito darbas, audito planavimas ir atlikto audito procedūros, procedūrų rezultatai ir prieitos išvados, vidinės konsultacijos ir kiti audito svarstymai, auditoriaus išvados pagrindas ir auditoriaus nuomonės formulavimo eiga. Taip pat nagrinėjami ir analizuojami audito įmonės vidiniai kokybės kontrolės sistemą aptariantys dokumentai, gairės, vidinės kokybės kontrolės ir kitos procedūros, atliekami procedūrų nustatymo, veikimo ir efektyvumo tikrinimai (testai). Be to, pažymėtina, kad tikrinimų ir tyrimų metu juos atliekantys AVNT darbuotojai aktyviai bendrauja (teikia klausimus, aptaria rezultatus, kt.) su auditą atlikusiais auditoriais ir audito įmonės atstovais. Paminėtina ir tai, kad jei atlikto audito kokybės tikrinimo ir atlikto audito kokybės tyrimo metu nustatoma trūkumų (t. y., teisės aktų, standartų nesilaikymo ir pan.), tikrinimo ir tyrimo rezultatai nagrinėjami Audito priežiūros komitete. Šio komiteto posėdžio metu, be kita ko, tikrinimą ir tyrimą atlikę AVNT darbuotojai pristato atlikto darbo rezultatus, juos detalizuoja, detaliai nagrinėjami audito darbo dokumentai, audito įmonės dokumentai, apklausiami auditoriai, audito įmonės atstovai. <...> Atsižvelgiant į riziką, tikrinimui atsirenkami ir tikrinami įvariose srityse (energetikos, finansų, draudimo, prekybos, statybų, gamybos ir kt.) veikiančių įmonių auditai, įmonių, kurių finansinės ataskaitos parengtos tiek pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, tiek pagal Verslo apskaitos standartus, auditai, įvairaus veiklos sudėtingumo ir veiklos masto įmonių auditai. <...> Paminėtina, kad AVNT Audito kokybės patikrinimų skyriuje dirba ne daugiau 7 darbuotojų, iš kurių 2 atitinka Finansinių ataskaitų audito įstatymo 46 straipsnio 1 dalies reikalavimus tikrinimų vadovams ir galėtų vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai. <...> Tikrinimus atliekantys darbuotojai per 3 kalendorinius metus kvalifikacijai tobulinti turi skirti ne mažiau kaip 96 akademines valandas, iš jų ne mažiau kaip 48 valandas specialioms profesinėms temoms tobulinti <...>. AVNT tikrinimą atliekantys darbuotojai reguliariai dalyvauja teoriniuose mokymuose ir praktiniuose seminaruose įvairiomis audito kokybės, Tarptautinių audito standartų, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir Verslo apskaitos standartų temomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. <...> AVNT turimomis žiniomis, Europos Sąjungos valstybės narės skirtingai į nacionalinius teisės aktus perkelia Direktyvos 10 straipsnį ir auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo vieta nėra išimtinai siejama tik su darbu audito įmonėse. <...> AVNT nuomone, AVNT yra tinkamos sąlygos atlikti auditoriaus padėjėjo praktiką, kuri <...> užtikrintų tinkamą, kokybišką ir visapusišką praktiką atliekančių asmenų profesinę patirtį metinės finansinės atskaitomybės, konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir kt. audito srityse. <...> |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad: 1) Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina, kad auditoriaus padėjėjas, atlikdamas praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, dalyvaus atliekant auditą ir įgys tiesioginių jo būsimam darbui reikalingų žinių ir praktinės patirties. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma sudaryti sąlygas auditoriaus padėjėjui praktiką atlikti Įstaigoje, kuri auditų neatlieka. Taip auditoriaus kompetenciją ketinančiam įgyti auditoriaus padėjėjui praktikos metu nebus sudarytos sąlygos realiai dalyvauti audito procese. Taigi, atlikęs praktiką ir išlaikęs egzaminus auditorius, nedalyvavęs nė vieno audito atlikime, turės savarankiškai atlikti audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą ir pateikti auditoriaus išvadą. Paminėtina, kad finansinių ataskaitų audito tikslai[1] yra: - nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus; - nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kyla pagrįstų abejonių, ar audite nedalyvavęs auditoriaus padėjėjas, atlikęs praktiką Įstaigoje, įgys tinkamų žinių ir pakankamos kompetencijos savarankiškai atlikti auditą. Pastebėtina, kad Seimo Teisės departamentas, atlikęs šio projekto nuostatų vertinimą, taip pat abejoja, ar auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimas, kai auditoriaus padėjėjas nebus dalyvavęs kartu su auditoriumi atliekant patį auditą, galės būti laikomas visavertės praktikos ir pasirengimo atlikti auditoriaus darbą atitikmeniu. 2) AVNT kontroliuoja auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą. Ji, atlikusi patikrą ir atsižvelgdama į tikrinimo rezultatus, gali skirti auditoriui ar audito įmonei Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytas poveikio priemones (pavyzdžiui, pareikšti įspėjimą, sustabdyti pažymėjimo galiojimą, skirti piniginę baudą ir kt.). Pritarus įstatymo projektui galimi atvejai, kai AVNT tikrins pas ją praktiką atlikusio auditoriaus veiklą ir, atsižvelgdama į tikrinimo rezultatus, turės skirti poveikio priemones. Todėl gali kilti abejonių dėl nešališko ir objektyvaus auditoriaus, atlikusio praktiką šioje tarnyboje, veiklos nagrinėjimo. 3) Be kita ko, pritarus įstatymo projektui, teisinio reguliavimo mastas bus itin siauras, šiuo metu praktiką AVNT galės atlikti iki 6 asmenų. Todėl kyla abejonių, ar iniciatorių pateiktas įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus tikslingumo ir efektyvumo principus, ir ar buvo pasirinktas geriausias ir proporcingiausias būdas projektų rengėjų numatytiems tikslams pasiekti. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-21 |
1 (11) |
(2) |
|
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-521 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – Audito įstatymas) nuostatos turi būti suderintos su Audito įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB, su visais pakeitimais, kurios 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praktiniai mokymai atliekami vadovaujant bet kurioje valstybėje narėje patvirtintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei. Vadovaujantis Audito įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi auditoriumi laikomas fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą. Pagal Audito įstatymo 46 straipsnio 1 dalį ir 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos (toliau – Įstaiga) darbuotojas, vadovaujantis viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimams ar finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimams, turi turėti auditoriaus patirtį. Asmens, turinčio auditoriaus patirtį ir dalyvaujančio atliekant auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, auditoriaus pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas arba panaikintas. Kai auditoriui sustabdomas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, jam panaikinama teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau asmuo išlieka auditoriumi – tokiu atveju jam galioja Audito įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyti teisių apribojimai ir pareiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio reguliavimo dėl praktikos vadovo Įstaigoje aiškumo, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Audito įstatymo 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Praktika, atliekama Įstaigoje vadovaujant darbuotojui, kuris atlieka funkcijas, susijusias su viešąja priežiūra, kuris turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, kurio auditoriaus pažymėjimo galiojimas nėra panaikintas ir kuris raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos, prilyginama auditoriaus padėjėjo praktikai.“ |
Nepritarti |
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina, kad auditoriaus padėjėjas, atlikdamas praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, dalyvaus atliekant auditą ir įgys tiesioginių jo būsimam darbui reikalingų žinių ir praktinės patirties. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma sudaryti sąlygas auditoriaus padėjėjui praktiką atlikti Įstaigoje, kuri auditų neatlieka. Taip auditoriaus kompetenciją ketinančiam įgyti auditoriaus padėjėjui praktikos metu nebus sudarytos sąlygos realiai dalyvauti audito procese. Taigi, atlikęs praktiką ir išlaikęs egzaminus auditorius, nedalyvavęs nė vieno audito atlikime, turės savarankiškai atlikti audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą ir pateikti auditoriaus išvadą. Paminėtina, kad finansinių ataskaitų audito tikslai[2] yra: - nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus; - nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kyla pagrįstų abejonių, ar audite nedalyvavęs auditoriaus padėjėjas, atlikęs praktiką Įstaigoje, įgys tinkamų žinių ir pakankamos kompetencijos savarankiškai atlikti auditą. Taip pat žr. argumentus prie AVNT pasiūlymo ir komiteto sprendimą. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-21 |
1 (11) |
(2)
|
|
|
2. Įstatymo projekto nuostatos nesuderintos su Audito įstatymo 9 straipsnio 3 punkto nuostata, todėl siūlytina atitinkamai papildyti ir šią Audito įstatymo nuostatą. |
Nepritarti |
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-521 siūloma atmesti. Žr. argumentus prie AVNT, Vyriausybės pastabų bei komiteto sprendimą. |
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-21 |
1 (11) |
(4) |
|
|
3. Pagal Audito įstatymo 11 straipsnio 3 dalį auditoriaus padėjėjų praktikos tvarką nustato Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus Įstatymo projekto nuostatoms, auditoriaus padėjėjų praktika gali būti atliekama ne tik audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje, bet ir Įstaigoje, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo Įstaigoje tvarkos nustatymo. |
Nepritarti |
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-521 siūloma atmesti. Žr. argumentus prie AVNT, Vyriausybės pastabų bei komiteto sprendimą. |
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-21 |
* |
|
|
|
4. Siekiant teisės aktų nuostatų aiškumo, nuoseklumo ir tinkamo pasirengimo jų įgyvendinimui, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl jo taikymo ir įgyvendinimo terminų. |
Nepritarti |
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-521 siūloma atmesti. Žr. argumentus prie AVNT, Vyriausybės pastabų bei komiteto sprendimą. |
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-21 |
* |
|
|
|
5. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas Įstaigoje turės būti nustatyta auditorių padėjėjų praktikos atlikimo tvarka, siūlytina nustatyti vėlesnį Įstatymo projekto įsigaliojimo terminą. |
Nepritarti |
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-521 siūloma atmesti. Žr. argumentus prie AVNT, Vyriausybės pastabų bei komiteto sprendimą. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:
1. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina, kad auditoriaus padėjėjas, atlikdamas praktiką audito įmonėje vadovaujant auditoriui, dalyvaus atliekant auditą ir įgys tiesioginių jo būsimam darbui reikalingų žinių ir praktinės patirties, tuo tarpu pritarus Įstatymo projektui, kaip pastebi ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, abejotina, ar auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Finansų ministerijos, kai auditoriaus padėjėjas nebus dalyvavęs kartu su auditoriumi atliekant patį auditą, galės būti laikomas visavertės praktikos ir pasirengimo atlikti auditoriaus darbą atitikmeniu;
2. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 84/253/EEB, nuostatos neturėtų būti aiškinamos formaliai, priešingai, turėtų būti siekiama įtvirtinti reguliavimą, kuris užtikrintų, kad auditoriaus padėjėjas, atlikęs praktiką, įgytų tinkamų žinių ir pakankamos kompetencijos savarankiškai atlikti auditą;
3. Pritarus įstatymo projektui galimi atvejai, kai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos tikrins pas ją praktiką atlikusio auditoriaus veiklą ir, atsižvelgdama į tikrinimo rezultatus, turės skirti poveikio priemones. Todėl gali kilti abejonių dėl nešališko ir objektyvaus auditoriaus, atlikusio praktiką šioje tarnyboje, veiklos nagrinėjimo;
4. Pritarus įstatymo projektui, teisinio reguliavimo mastas bus itin siauras, šiuo metu praktiką Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Finansų ministerijos galės atlikti iki 6 asmenų, todėl kyla abejonių, ar iniciatorių pateiktas Įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus tikslingumo ir efektyvumo principus, ir ar buvo pasirinktas geriausias ir proporcingiausias būdas projektų rengėjų numatytiems tikslams pasiekti,
siūlyti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-521 atmesti.
7.2. Pasiūlymai: nėra.
8. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-521(2) ir komiteto išvadoms) – 1 už.
B (Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-521 atmesti) – 5 už.
Pritarta B.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Budbergytė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis
(Komiteto biuro vyriausioji specialistė Aurita Buragienė)