2018-01-30

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 PAKEITIMO

ĮSTATYMo projektui Nr.XIII-1139(2)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

2

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15

 

 

 

 

 

 

 

16

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20

 

1) Argumentai: Apgyvendinimo paslauga yra nakvynės ir higienos poreikių tenkinimas, ką ir turi užtikrinti šios paslaugos teikėjas. Klasifikuojamas ar neklasifikuojamas akivaizdu perteklinė charakteristika, nes gali būti ir tokios, ir kitokios. Tačiau svarbiausia, kad klasifikavimas reiškia kokybės vertinimą ir tai nėra ir negali būti apgyvendinimo paslaugos teikėjo funkcija.

Pasiūlymas:  2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„ 2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis klasifikuojamąsias ir (ar) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas.“

2) Pasiūlymas: 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Gidas – fizinis asmuo, turintis gido pažymėjimą ir teikiantis  ekskursijų paslaugas. šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis ir turintis gido pažymėjimą fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.“

 

3) Argumentai: Kaip formuluojama „turistų kelionės iš Lietuvos Respublikos“– reiškia Lietuvoje esančių turistų (pvz., lenkų, vokiečių, kinų ir kt..) kelionės į kitas šalis ir praktiškai tai vyksta. Antra, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr.692/2011 dėl Europos turizmo statistikos pateikia išvykstamojo turizmo apibrėžimą: „išvykstamasis turizmas – valstybės narės rezidentų kelionės už šios valstybės narės ribų“. Reglamentas turi būti taikomas Lietuvoje, todėl šią dalį siūlau išdėstyti taip:

Pasiūlymas: „7. Išvykstamasis turizmas – turistų kelionės iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes. nuolatinių gyventojų turistinės kelionės į užsienio valstybes.“

 

4) Argumentai: Pateikta sąvoka „Turistas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą sutartį...“ pagal į Turizmo įstatymo projektą perkeliamą Direktyvą 2015/2302 2015 m. lapkričio 25 d. dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių reiškia „keliautoją“, o būtent, „keliautojas – bet kuris asmuo, siekiantis sudaryti sutartį, arba turintis teisę keliauti pagal sudarytą sutartį, šios direktyvos taikymo srityje“.  Direktyva aiškiai apibrėžia jos taikymo sritį, t.y. organizuotos turistinės kelionės (direktyvoje – paketas) ir susijusių kelionės paslaugų rinkiniai (Turizmo įstatyme – turizmo paslaugų rinkiniai).  Pateiktos  projekte sąvokos „turistas“ apibrėžtis iš esmės yra klaidinanti, nes tokia „apibrėžtis  iškreiptų turizmo esmę ir prieštarautų kitiems juridiniams dokumentams. Pagal ES Reglamentą 692/2011, taip pat Pasaulio turizmo rekomendacijas turizmo statistikai, kuriuose pateikiamos turizmo srities sąvokos ir jų apibrėžtys  turistas  turėtų būti: „turistas – keliautojas vykstantis iš įprastinės aplinkos į pagrindinę kelionės vietą mažiau kaip vieniems metams, bet kuriuo pagrindiniu tikslu (verslas, poilsis arba kita asmeninė priežastis), išskyrus tikslą įsidarbinti lankomoje vietovėje įsisteigusiame ūkio subjekte“. Taigi turistas negali būti keliaujantis asmuo pagal sutartį, nes didelę daugumą turistų sudaro individualiai keliaujantys asmenys. Dar daugiau, vadovaujantis įstatymo projekte pateikta „turisto“ apibrėžtimi komplikuojamos „išvykstamojo“, „vietinio“ bei „atvykstamojo“ turizmo sampratos. Taip pat pažymėtina, kad turistams nepriskiriami pabėgėliai, diplomatai ir konsuliniai darbuotojai, kariškiai ir karinio laivyno nariai bei transporto įgulų nariai.

LR Transporto veiklos pagrindų  įstatyme, LR Transporto kodekse  naudojamas tik terminas,  „keleivis“ (17 str. 1 d. „Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.“). Tačiau įstatymo projekto rengėjai šio straipsnio 23 dalyje tai ignoruoja. Atitinkamai reikia keisti „turistas“ į „keliautoją“ ir kitose įstatymo projekto vietose arba pateikti turisto apibrėžtį pagal minėtą Reglamentą.

Pasiūlymas: 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:

„13. Turistas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą sutartį. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį.

13. Keliautojas – asmuo, šio įstatymo tvarka, siekiantis sudaryti sutartį arba turintis teisę keliauti pagal sudarytą sutartį dėl organizuotos turistinės kelionės arba  susijusių kelionės paslaugų rinkinio. „

 

5) Argumentai: Pateiktas turizmo informacijos centro apbrėžimas nėra aiškus. Pavyzdžiui, kodėl Turizmo informacijos centras yra turizmo paslaugų teikėjas, o ne informacijos arba  kodėl jis turi teikti informaciją apie jos „rengimą teikimą ir skleidimą“, taip pat mokamą ar nemokamą. 

Pasiūlymas: 2 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

„ 15. Turizmo informacijos centras – turizmo paslaugų teikėjas, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis paslaugas, apimančias informacijos apie turizmo išteklius ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą. fizinis ar juridinis asmuo reguliariai rengiantis ir teikiantis informaciją apie paslaugas ir turizmo išteklius.“

 

6) Argumentai: Tikslinga pateikti aiškesnę ir tikslesnę apibrėžti. Dominantys turistus ir skirti jų reikmėms yra pvz., apgyvendinimo paslaugų objektai, turizmo informacijos centrai, tačiau kaip objektai jie  yra paslaugų infrastruktūra, o ne ištekliai.

 

Pasiūlymas: 2 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:

„16. Turizmo ištekliai – gamtos, kultūros, mokslo objektai ar vietovės, dominantys turistus ar skirti ir pritaikyti  jų reikmėms.“

 

7) Argumentai: Direktyvoje 2015/2302 yra įvardijamos „kelionės paslaugos“. Direktyvos įvadinės dalies 34-35 punktuose nurodomos priežastys - tiksliau kiti ES dokumentai ir tarptautinė Monrealio konvencija, kodėl vartojamas „kelionės“ „keliautojas“ terminai. Sąvoka „turizmo paslauga“ juridiniu pažiūriu nevartotina ir atsižvelgiant  į ES NACE  2 red. klasifikatorių bei Lietuvoje Vyriausybės patvirtintą Ekonominių veiklų rūšių klasifikatorių 2 red. EVRK  yra nustatytos ekonominių veiklų rūšių sudarymo taisyklės ir jame nėra tokios ekonominės veiklos rūšies „turizmo paslaugos“,  o įvardijamos tokios grupės kaip „transportas ir saugojimas“, kurioje iškirta  savarankiškos keleivių vežimo paslaugos, o  „apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla“ grupėje,  išskirta viešbučių ir panašių laikinų buveinių ar poilsio namų veiklos ( paslaugos).

 

Pasiūlymas: 2 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:

 

„17. Turizmo Kelionės paslauga – savarankiška už užmokestį turistams keliautojams teikiama paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje.“

 

 

8) Argumentai: Direktyvoje 2015/2302  yra vartojamas ir apibrėžiamas „susijusių kelionės paslaugų rinkinys“.  Terminas „susijusių“ yra svarbus, kad galima būtų šią kelionės organizavimo paslaugą  skirti nuo organizuotos turistinės kelionės (direktyvoje „paketas“).  Pažymėtina, kad kelionių organizavimo versle, būtent „susijusių kelionės paslaugų rinkinys“ tapo esmine priežastimi parengti ir priimti Direktyvą 2015/2302.

Pasiūlymas: 18 dalį išdėstyti taip:

„18. Turizmo  Susijusių kelionės paslaugų rinkinys – šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tai pačiai kelionei ar toms pačioms atostogoms įsigyjamos bent dviejų skirtingų rūšių turizmo paslaugos, kurios nėra organizuota turistinė kelionė ir dėl kurių sudaromos atskiros sutartys su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais.“

 

9) Argumentai: Atsižvelgiant į 2 straipsnio 18 dalies pakeitimą.

Pasiūlymas: 2 straipsnio 19 dalį išdėstyti taip:

„19. Turizmo Susijusių kelionės paslaugų rinkinio pardavėjas - šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis arba juridinis asmuo, padedantis turistui įsigyti turizmo paslaugų rinkinį šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka.“

 

10) Argumentai: Siūlytina atsisakyti sąvokos kaip neaiškios ir perteklinės, nes konkrečias paslaugas teikia atitinkami tų paslaugų teikėjai.

 

Pasiūlymas: 2 straipsnio 20 dalį pripažinti netekusia galios:

„20. Turizmo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, tiesiogiai ar per tarpininkus teikiantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turizmo paslaugas.“

 

Pastaba: jeigu bus priimti 2 straipsnio pakeitimai t.y. „turizmo paslauga“ keičiama į „kelionės paslauga“, o „turistas“ - į „keliautojas“, būtų reikalingi redakciniai pakeitimais visame įstatyme.

3

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į 2 straipsniui pateiktus pakeitimus, taip pat į Direktyvos 2015/2302 taikymo sritį apimančią tik kelionių organizavimo paslaugas: organizuota turistinė kelionė ir susijusių kelionės paslaugų rinkinys  (pagal Direktyvą paketus ir susijusių kelionės paslaugų rinkinius). Taip pat, kad minėtos Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kas sudaro kelionės paslaugą, kurią  teikia kelionės organizatorius. Taip pat kaip pateikta įstatymo projekte  įvardinti „keleivių vežimo paslaugas“ turizmo paslaugų rūšimi, tai neatitiktų LR Kelių transporto kodekso („Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas  reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą“; Keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, organizuojantis keleivių vežimą ar sudarantis technines ir organizacines sąlygas vežėjui ir keleiviui susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugų; Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone“) ,  LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo (”Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu“

Siekiant suderinamumo su kitais įstatymo straipsniais struktūra ir numeracija nepakeista.

Pasiūlymas: 3 straipsnį išdėstyti taip:

  „3 straipsnis. Turizmo Kelionės paslaugų rūšys

1. Kelionių organizavimo paslaugos:

1)  organizuota turistinė kelionė;

2)  turizmo susijusių kelionės paslaugų rinkinys.

2. Kitos turizmo Kelionės paslaugos,  sudarančios organizuotą turistinę kelionę:

1)      keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu);

2)      apgyvendinimo paslaugos;

3) automobilių ar kitų motorinių transporto priemonių, kurioms vairuoti būtinas A kategorijos vairuotojo pažymėjimas,  nuomos paslaugos;

4) kitos paslauga, kurios yra neatsiejamos nuo paslaugų, nurodytų šios dalies 1, 2 ar 3 punktuose.

3. Turizmo Kelionės paslaugomis šiame įstatyme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas:

1) keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu);

2) automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių, kurioms vairuoti būtinas A kategorijos vairuotojo pažymėjimas, nuomos paslaugos;

3) apgyvendinimo paslaugos; kuri yra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir teikiama pagal sutartis dėl šiame įstatyme nustatytų turizmo paslaugų;

4) bet kokia kita paslauga, kuri yra neatsiejama nuo turizmo paslaugų, nurodytų šios dalies 1, 2 ar 3 punktuose. „

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

4

 

Argumentai: 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto siūlomi pakeitimai, atsižvelgiant į mažųjų kelionių organizatorių veiklos mažesnes apimtis ir tenkančius neproporcingai didesnius kaštus dėl prievolių įvykdymo, įsigyjant laidavimo draudimą. Pagal įstatymo projekte taikomą 7 proc. dydį ir nustatytą minimalią 50 000 eurų sumą, reiškia kelionių organizatoriaus pajamos (kai kelionės ne skrydžiais) turi viršyti 710 000 eurų sumą, nuo kurios bus padėtas taikyti 7 proc. reikalavimas. Tai rodo, kad esant mažesnėms pajamoms už 710 000 eurų draudimo procentinis dydis yra kelis kartus didesnis, nei kai pajamos yra didesnės už nurodytą sumą. Pvz., kai kelionių organizatoriaus 4 ketvirčių pajamos sudaro 300 000 eurų ir vis viena galioja 50 000 eurų suma, tai reiškia kad draudimo apimtis jau 16,6 proc., bet ne 7 proc. Analogiškai veikia ir 2 punkto atveju tik dar ryškiau. Tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimo pagrindinis reikalavimas yra 4 punktas ir jo kontrolė.

13 straipsnio 4 dalies papildymas būtinas, nes svarbiausiai yra įvertinti „pakankamumą“.

Pateikti sumų dydžių nustatymo pakeitimai gal būti diskutuotini, nes tai priklauso ir nuo to kokia yra esama situacija

Pasiūlymas: 13 straipsnio 2-4 dalis išdėstyti taip:

„2. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:

1) 50 tūkstančių eurų, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

1) neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais: 25 tūkst. eurų kai kelionių organizatoriaus pajamų suma už parduotas organizuotas turistines keliones  už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius ne didesnės 100 tūkst. eurų ir kai ši pajamų suma didesnė už 100 tūkst. eurų - 25 tūkst. eurų plius 5 procentai nuo visų pajamų sumos už parduotas organizuotas turistines keliones už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius;

2) 200 tūkstančių eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

2) organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais: 100 tūkst. eurų kai kelionių organizatoriaus pajamų suma už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius už parduotas organizuotas turistines keliones ne didesnės 1 mln. eurų ir kai ši pajamų suma didesnė už 1 mln. eurų - 100 tūkst. eurų  plius 5 procentai nuo visų pajamų sumos už parduotas organizuotas turistines keliones už paeiliui praėjusius keturis ketvirčius;

3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;

4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis.

4) pagal šios dalies 1 ir 2 punktą kelionių organizatoriaus turimų piniginių lėšų ir turimų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neturi būti mažesnė už kelionių organizatoriaus pagal sudarytas sutartis neįvykdytų finansinių įsipareigojimų keliautojams sumai.

3. Kai kelionių organizatorius teikia vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Kai kelionių organizatorius išvykstamojo turizmo paslaugas  teikia ir organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais ir  organizuojant keliones ne skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama taikant  šio straipsnio  2  dalies  2 punktą visoms organizuotoms kelionėms. 

4. Vyriausybės įgaliota institucija tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas ir yra pakankama kelionių organizatoriaus finansinių įsipareigojimų keliautojams vykdymui .“

24

3

 

Argumentai: Manau, kad projekte nurodyta suma yra nepakankama, todėl  siūlau padidinti ją:

Pasiūlymas: 24 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 25tūkst. eurų.“

24

4

 

       Argumenatai: abejotina ar yra įmanoma nuolat paskaičiuoti ir kontroliuoti tokius pardavėjus, ir  tai reikalautų  didelių resursų, todėl tikslinga nustatyti konkretų dydį orientuojantis į kelionių organizatoriams taikomą dydį.

Pasiūlymas: 24 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Jeigu į turizmo paslaugų rinkinį įtraukta keleivių vežimo paslauga, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. turi būti ne mažesnė kaip 100 tūkstančių eurų.“

29

1

 

Argumentai: Įstatymo projekte netiksli 29 straipsnio 1 dalis ir reikalauja papildymo, nes jo veikla reglamentuojama ir kitais tesės aktais. Pirma, „asmuo“  apima ir juridinį asmenį, ir tai netikslu. Antra, gidas gali teikti savo paslaugas, t.y. užsiimti ekonomine veikla, pagal vadinamų „laisvųjų profesijų“ kategoriją individualiai veiklai, t.y. turėdamas verslo liudijimą arba deklaravęs individualią veiklą pagal pažymą, kas sukuria atitinkamas mokestines prievoles, taikomas laisvosioms profesijoms (t.y. jam taikant  Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą). Todėl tikslinga į tai atsižvelgti.

Pasiūlymas: 29 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Asmuo Gidas gali teikti gido paslaugas tik turėdamas gido pažymėjimą ir savo veikloje naudodamasis profesiniu vardu.“

29

3

 

Argumentai: 23 straipsnio 3 dalyje išskirtas reikalavimas „bendravimo“ yra neaiškus ir perteklinis, nes yra „psichologijos“ dalykas. Tačiau Gido kursai turėtų būti papildyti pačios gidų veiklos organizavimo klausimais: kokie reikalavimai taikomi gido pažymėjimui gauti, kokios sąlygos turi būti įvykdytos norinti  užsiimti ekonomine veikla Lietuvoje ir išvykus į užsienio šalis. Kadangi dauguma gidų Lietuvoje priima ir lydi užsienio turistus,  gidas turėtų žinoti apie Lietuvoje taikomus reikalavimus apgyvendinimo paslaugoms, kad galėtų paaiškinti iškilusius klausimus. 

Pasiūlymas: 29 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Gido pažymėjimas neterminuotam laikui išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, apimantį ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus bei veiklos teisinio reguliavimo dalykus , ir po gidų rengimo kurso išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja dvejus metus, per kuriuos asmuo turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą.“

30

3

 

Argumentai:Turizmo informacijos centai savivaldybėse yra pagrindinė įstaiga ne tik informuojanti turistus ir gyventojus, bet ir formuojanti vietovės įvaizdį, vykdanti rinkodaros priemones. Centrų finansavimas vykdomas iš savivaldybės biudžeto bei gaunamų pajamų iš veiklos ir  todėl būtina įvardinti funkcijas, kam būtų aišku kam skiriamos ir naudojamos lėšos ir kokią veiklą privalu vykdyti.

Pasiūlymas: 30 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Turizmo informacijos centras turi:

2) rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie vietovės turizmo išteklius ir paslaugas;

3) rengti, leisti ir platinti informacinius leidinius apie vietovės turizmo išteklius ir paslaugas;

4) teikti turizmo informaciją internete;

5) organizuoti savo veiklą, atsižvelgiant į turistų srautus ir poreikius.“

 

31

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

5

 

1)Argumentai: Įstatymo projekte pateiktas apgyvendinimo rūšių skirstymas nelogiškas ir teisiniu požiūriu nepagrįstas, nes klasifikavimas nėra apgyvendinimo funkcija, klasifikavimas apima kokybės vertinimą ir tai reikštų, kad yra  apgyvendinimo paslaugos turinčios vertinimą ir neturinčios vertinimo. Taip pat abejotina įstatymu riboti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą. Apgyvendinimo paslaugų rūšys yra jau nustatytos ES Reglamente 692/2011 (viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla; poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla; poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla), taip pat Statybos techniniame reglamente „Statinių klasifikavimas“ (7.1. viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai); 7.13. poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai), Ekonominių veiklų rūšių klasifikatoriuje  2 red.  (viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla; poilsio namų veikla; poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla;) Projekte pateiktas skirstymas neatitinka jau galiojančių teisės aktų, sujaukia galiojančią tvarką ir reikalautų keisti, tačiau pakeitimo galimybės būtų neįmanomos dėl pagrindimo stokos.

Pasiūlymas: 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Pagal apgyvendinimo paslaugų teikimo organizavimą, pastatų naudojimo paskirtį ir apgyvendinti skirtų kambarių skaičių yra skiriamos:

1) klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos: viešbučio paslaugos, motelio paslaugos, svečių namų paslaugos, kempingo paslaugos;

2) neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugos: apartamentų komplekso paslaugos, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, nakvynės namų (angl. „hostel“) paslaugos, poilsio namų paslaugos, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos.

1) viešbučio ir panašaus apgyvendinimo paslaugos, naudojant pavadinimą: viešbutis, motelis, svečių namai;

2) poilsio ir panašaus  apgyvendinimo paslaugos, naudojant pavadinimą: apartamentų kompleksas, poilsio namai, kempingas, kaimo turizmas, nakvynės ir pusryčiai, nakvynės namai (angl. „hostel“),  apgyvendinimas  laive,  turistinės stovykla (stovyklavietė) ir kiti.

2) Argumentai: Atsižvelgiant į prieš tai pateiktus argumentus ir pakeitimus, tikslinga įvardinti kas, kokie objektai turi būti klasifikuojami. Taip pat nustatyti, kad klasifikavimo reikalavimus (standartą)  ir jo taikymo tvarką – įgyvendinimą, nustato įgaliota institucija. Žodis „standartas“ siūlytinas, nes tai susiję su tam tikrais techniniais (pastatų,  patalpų, įrangos) parametrais ir kurie yra svarbūs vertinant vartotojo požiūriu, bet nemažiau aktualūs bei praktiškai naudojami projektuojant ar rekonstruojant  pastatus. Projektuotojams tai yra vienas iš pagrindinių dokumentų.

Pasiūlymas: 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą.

2. Viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai yra klasifikuojami pagal šio įstatymo tvarka patvirtintus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimus ir turi turėti galiojanti jų klasifikavimo pažymėjimą. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus (standartą) ir tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

 

3) Argumentai: 3 dalies patikslinimas, atsižvelgiant į prieš tai pateiktus pakeitimus, taip pat patikslinant ir papildant reikalavimus dėl reikalavimų įrangai ir dėl sveikatos saugos ir saugumo reikalavimų, kurie yra būtini kaip minimalūs.  Atsižvelgiant į tai, kad aukščiausias vertinimas - žvaigždučių skaičius atskiriems objektams gali būti skirtingas (pvz., kempingams, svečių namams - keturios), todėl įstatymu netikslinga apibrėžti vertinimą 5 žvaigždutėmis.  Tokiu būdu,  apgyvendinimo paslaugų priežiūros prasme,  valstybės funkcija yra tam tikro standarto (reikalavimų) nustatymas, ypač atsižvelgiant į paslaugų teikimo saugumą. Pačią priežiūros funkciją, nebūtina įvardinti (nurodant konkrečią instituciją),  pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą tai pilnai galėtų užtikrinti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Pasiūlymas: 31 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimus. Klasifikavimo reikalavimų sistemą sudaro atitinkami statinių architektūrai, patalpų suplanavimui, svečių priėmimo (registravimo-išleidimo) sąlygoms, svečių kambariams (numeriams), bendro naudojimo patalpoms, papildomų paslaugų pasiūlai keliami reikalavimai (kriterijai). Klasifikavimo reikalavimuose nustatomi minimalūs ir papildomi kriterijai, kurie taikomi vertinant teikiamas apgyvendinimo paslaugas. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objektams suteikiama nuo vienos iki penkių žvaigždučių. Aukščiausia apgyvendinimo paslaugų kokybė žymima penkiomis žvaigždutėmis.

3. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus (standartą) sudaro reikalavimai:  statinių architektūrai, patalpų suplanavimui, svečių priėmimo (registravimo) sąlygoms, svečių kambariams (numeriams) ir jų įrengimui, bendro naudojimo patalpoms ir jų įrengimui, papildomų paslaugų pasiūlai, paslaugų sveikatos saugai ir apgyvendinimo saugumui ir atitinkami vertinimo kriterijai. Klasifikavimo reikalavimuose nustatomi minimalūs ir papildomi kriterijai, reikalingi apgyvendinimo paslaugų kokybės vertinimui. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų (objektų) kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis, kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį.“

 

4) Argumentai: Tikslinga klasifikavimo funkciją perduoti Lietuvos turizmo rūmams, kaip skėtinei turizmo verslo organizacijai, jungiančiai atskiras turizmo verslo asociacijas ir kurios yra pajėgios ir suinteresuotos klasifikavimo taikymu.  Kartu tai leistų labiau konsoliduoti turizmo verslo bendruomenę. Klasifikavimo tvarka (organizavimas) yra nustatoma pagal 2 dalį, t.y. pačiuose klasifikavimo reikalavimuose.

Pasiūlymas: 31 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą ir su Ūkio ministerija suderintą apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarką. Lietuvos turizmo rūmai, vadovaujantis šio įstatymo patvirtintais  klasifikavimo reikalavimais.“

 

5) Argumentai: Patikslinimas susijęs su sekančiu 34 straipsniu, kurio siūloma atsisakyti.

Pasiūlymas: 31 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtys,  minimalus apgyvendinti skirtų kambarių skaičius ir teikiama informacija ir jos pateikimo tvarka. ir apgyvendinti skirtų kambarių skaičius.“

 

32

1

1

Argumentai: Apgyvendinimo paslaugų klasė ir reiškia žvaigždutes. Jeigu nėra klasifikuojamas tai ir nebus tokios informacijos. Apgyvendinimo vietų skaičius yra aktualus rodiklis pasirenkant apgyvendinimo objektą internetu.

Pasiūlymas: 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:

1) teikti  turistams tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą (adresą), žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), apgyvendinimo paslaugų klasę, teikiamas paslaugas, apgyvendinimo vietų skaičių ir apgyvendinimo paslaugų kainą; „

32

1

 

Argumentai: 32 straipsnio 1 dalies papildymas 7 punktu tikslingas, nes paslaugų teikimo saugumas yra ne tik paslaugų teikėjo, o ir valstybės priežiūros funkcija. Šiuo metu galioja Higienos norma 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, kuri parengta ir taikoma pagal Turizmo įstatymą bei kitus teisės aktus. Šioje higienos normoje nustatyti minimalūs ir būtini reikalavimai bei įvardintos kitos higienos normos, kurios turi būti taikomos jei apgyvendinimo objekte teikiamos kitos paslaugos. Taip pat yra aktualūs priešgaisrinės saugos, svečio ir jo daiktų saugos klausimai.

Pasiūlymas: 32 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 7 punktu

„7) užtikrinti apgyvendinamų asmenų  saugumą ir apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą.“

33

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į prieš tai pateiktus argumentus ir pakeitimus 33 straipsnis nėra reikalingas. Klasifikavimo reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka bus nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos, pagal 31 straipsnį parengtame ir patvirtintame Klasifikavimo reikalavimų dokumente, ir šiame dokumente turi būti atsakyta į visus reikalingus ir 33 straipsnyje keliamus klausimus. DĖMESIO, šis straipsnis yra užslėpta įstatymo nuostata, kad klasifikavimas prilyginamas leidimui veikti ir net sukuriama teisė stabdyti veiklą. Straipsnis „išpūstas“ biurokratine prasme, siekiant sukurti valstybės institucijos svarbumo, žmogiškųjų išteklių poreikio įvaizdį.

 

Pasiūlymas: Išbraukti 33 straipsnį:

„33 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimas ir panaikinimas

1. Pareiškėjas, norintis gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir užpildytą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos klasifikavimo anketą.

2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo termino pabaigos pateikia:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą;

2) naujai užpildytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą klasifikavimo anketą tuo atveju, jei joje yra pasikeitimų.

3. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir įvertinusi pateiktus dokumentus, gali:

1) priimti sprendimą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą;

2) įpareigoti pareiškėją ištaisyti nustatytus pateiktų dokumentų trūkumus per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo;

3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo, jei pareiškėjas neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo, nurodyto šios dalies 2 punkte.

4. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą penkerių metų laikotarpiui. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodytų klasifikavimo reikalavimų, įpareigoja klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją per nurodytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus.

5. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą:

1) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjui nutraukus veiklą ar jo prašymu;

2) apgyvendinimo paslaugų teikėjui neįvykdžius šio straipsnio 4 dalyje nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo ištaisyti nustatytus trūkumus.

6. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“

34

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į prieš tai pateiktus argumentus ir pakeitimus 34 straipsnis brauktinas iš įstatymo projekto. Visa reikalinga informacija  ir jos teikimo tvarka bus nustatyta pagal 31 straipsnio 5 dalį: „Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtys, minimalus apgyvendinti skirtų kambarių skaičius ir  teikiama informacija ir jos  pateikimo tvarka.

Pasiūlymas: Išbraukti 34 straipsnį:

„34 straipsnis. Neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimas

Neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pranešime nurodoma: neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir kontaktiniai duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų rūšis, apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimas, adresas, vietos koordinatės, kontaktiniai duomenys, kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičius. „

35

1

 

 

 

 

 

 

Argumentas: 35 straipsnis papildomas 1 punkto ir 5 punkto nuostatomis, kurios susijusios su šio įstatymo įgyvendinimu. TODĖL 36 straipsnis naikintinas, nes tam pakanka vienos įstatyminės  normos – 35 straipsnio 5 punkto. Taip pat 36 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tvarkos turi būti pateikti atitinkamuose poįstatyminiuose teisės aktuos, kurie įvardinti įstatyme prie atitinkamų straipsnių.  Atskiros 36 straipsnio nuostatos, neturėtų būti įstatymo reguliavimo objektu, nes tai įgaliotos institucijos veiklos funkcijos, kurios turėtų būti  perkeltos į įgaliotos institucijos nuostatus.  36 straipsnis atskleidžia ŪM biurokratinio aparato siekį „apsidrausti“ demonstruojant didelės veiklos apimtis ir sukurti iškreiptą jo svarbos įvaizdį .

 Taip pat atkreiptinas dėmesys - ar reikalingas atskiras  toks skyrius, nes tai kas reikalinga gali būti perkeltą į sekantį „Turizmo valdymas“ skyrių. Todėl siūlytina   35 straipsnį  su pavadinimu visa apimtimi perkelti į skyrių „Turizmo valdymas“, nes įvardijamos teisės ir priežiūros funkcijos yra sudėtinė ir neatskiriama valdymo dalis.

 

Pasiūlymai: Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir papildyti šią dalį nauju 5 punktu:

 

„1) nustatyti informacijos pateikimo tvarką ir gauti informaciją, asmens duomenis iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti;

5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų  nustatyta tvarka skelbti informaciją viešai vartotojams.“

36

 

 

Argumentai: 35 straipsnį papildžius 1 punkto ir 5 punkto nuostatomis, 36 straipsnis naikintinas, nes tam pakanka vienos įstatyminės normos – 35 straipsnio 5 punkto. Taip pat 36 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tvarkos turi būti pateikti atitinkamuose poįstatyminiuose teisės aktuos, kurie įvardinti įstatyme prie atitinkamų straipsnių. Atskiros 36 straipsnio nuostatos, neturėtų būti įstatymo reguliavimo objektu, nes tai įgaliotos institucijos veiklos funkcijos, kurios turėtų būti perkeltos į įgaliotos institucijos nuostatus. 36 straipsnis atskleidžia ŪM biurokratinio aparato siekį „apsidrausti“ demonstruojant didelės veiklos apimtis ir sukurti iškreiptą jo svarbos įvaizdį .

 Taip pat atkreiptinas dėmesys - ar reikalingas atskiras  toks skyrius, nes tai kas reikalinga gali būti perkeltą į sekantį „Turizmo valdymas“ skyrių. Todėl siūlytina   35 straipsnį  su pavadinimu visa apimtimi perkelti į skyrių „Turizmo valdymas“, nes įvardijamos teisės ir priežiūros funkcijos yra sudėtinė ir neatskiriama valdymo dalis.

Pasiūlymas: Išbraukti 36 straipsnį:

„ 36 straipsnis. Informacijos teikimas ir skelbimas

1.  Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos, ataskaitos ir įplaukų lentelės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiama paštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipiantis į Vyriausybės įgaliotą instituciją.  

2.  Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia toliau nurodytą informaciją:

1) kelionių organizatorių sąrašą, kuriame nurodo kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, juridinio asmens pavadinimą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, sustabdymą, panaikinimą;

2) kelionių pardavimo agentų sąrašą, kuriame nurodo kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti kelionių pardavimo paslaugas;

3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų sąrašą, kuriame nurodo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą ir turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla;

4) gidų sąrašą, kuriame nurodo gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos, bei informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą;

5) asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, kuriame nurodo fizinio asmens vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;

6) apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodo apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų rūšį, klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą.

3. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos įrašo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą kelionių organizatorių sąraše, nurodytame šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos pašalina įrašą apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.

4. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia kelionių organizatorių iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.

5. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia gidą iš gidų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 4 punkte.

6. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją iš apgyvendinimo paslaugų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 6 punkte. „

38

 

 

Argumentai: tikslinga papildyti, nes turizmas apima ir kitų ministerijų ir institucijų veiklą bei teritorijų planavimą pagal Teritorijų planavimo įstatymą.

Pasiūlymas: 38 straipsnio ę punktą išdėstyti taip:

„3) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei  ir kitoms institucijoms teritorijų planavimo, turizmo, dėl kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros klausimais;“

 

41

1,2

 

Argumentai: Papildymas tikslingas, kad būtų padidintas Turizmo tarybos statusas ir reikšmė ir šis darinys būtų daugiau veiksnus, o ne diskusijų klubas (kaip dabar).  Taip pat papildymas tikslingas, kad Turizmo taryba atliktų konkrečią funkciją ir pateikdama informaciją Vyriausybei  galimai įtakotų aktualių turizmo klausimų sprendimą. Turizmo sektoriaus veiklos sąsajos su daugybe ūkinių ir valdymo sričių dažnai atskleidžia problemas, kurias atskiros žinybos tiesiog ignoruoja.

Pasiūlymas: 41 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Turizmo plėtros ir skatinimo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą atliekančioms valstybės institucijoms teikti iš turizmo verslo asociacijų, kitų asociacijų ar organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir valstybės institucijų atstovų sudaroma nuolatinė Turizmo taryba. Turizmo taryboje valstybės institucijas atstovauja Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Sveikatos ministerija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos institucijos viceministrų ar atsakingų pareigūnų lygmeniu. Ne mažiau kaip pusę Turizmo tarybos narių turi sudaryti šioje dalyje nurodytų asociacijų ar organizacijų deleguoti atstovai.

2. Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi Vyriausybės ar Ūkio ministerijos patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais. Turizmo taryba parengia metines Lietuvos turizmo sektoriaus apžvalgas ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“

 

 

Teikia Seimo narys                                                         Jurgis Razma