Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 426
STENOGRAMA
2024 m. lapkričio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Ž. PAVILIONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame lapkričio 5 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, prieš kelias dienas mus pasiekė liūdna žinia, kad eidamas 77-uosius gyvenimo metus mirė buvęs Seimo narys A. Matulevičius. Kviečiu jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. lapkričio 5 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės, matau, keli kolegos turi pasiūlymų. A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikėjausi, kad gerbiamas Eugenijus prieis šiandien pirmas prie mikrofono, tačiau aš jį aplenkiau. Dėl Ignalinos atominės elektrinės. Vis dėlto aš frakcijos vardu norėčiau, gerbiama Seimo Pirmininke, kad įstatymo projektas Nr. XIVP-3868 būtų išbrauktas iš darbotvarkės, taip, kaip ir ankstesnius du kartus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir lydimuosius. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Siūlau projektą Nr. XIVP-4238 – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimą ir lydimuosius išbraukti iš darbotvarkės. Čia rezervinis 1.1 klausimas. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš dėl opozicinės darbotvarkės, kurioje numatyta diskusija. Ten lyg ir sąrašas baigiasi vienos kolegės D. Šakalienės galimybe dalyvauti diskusijoje. Norisi įsitikinti, ar visiems Seimo nariams bus sudaryta galimybė dalyvauti diskusijoje? Toks kaip pasiūlymas, kad bent jau nuo frakcijos po žmogų galėtų registruotis. Ir kiek tam būtų skirta laiko?
PIRMININKĖ. Visai diskusijai yra skirta pusantros valandos. Manyčiau, kad priklausomai nuo to, kiek tęsis, per tą numatytą laiką ir galės dalyvauti kolegos ir pasisakyti. Sprendimą galės priimti Seimas jau vykstant diskusijai.
Taip pat yra trys klausimai, kurie šiandieną įtraukti į darbotvarkę, bet nebuvo įrašyti į Seimo rudens sesijos darbų programą. Tai yra 1-37 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4217, 1-38 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4260 ir 2-5 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4236. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šie trys klausimai būtų svarstomi šios dienos darbotvarkėje? Ačiū.
Apsispręskime dėl pasiūlymų. Pirmasis – A. Dumbravos frakcijos vardu. Matyt, ir kitos frakcijos palaikys. Siūloma 1-19.1 klausimą – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3868 ir lydimuosius išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 71, prieš – 9, susilaikė 27. Išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės.
L. Nagienė frakcijos vardu siūlo išbraukti rezervinį 1.1 klausimą – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIVP-4238 bei lydimuosius. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: 67 – už, prieš – 22, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta, klausimas išbrauktas.
M. Lingė kėlė klausimą dėl dalyvavimo diskusijoje, bet Seimas apsispręs jau per diskusiją, ar prasminga yra pratęsti laiką, jeigu bus daugiau norinčių pasisakyti, nei skirta laiko.
Dėl visos darbotvarkės, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu, todėl jau galime pradėti svarstyti 1-2 klausimą Nr. XIVP-4100. Oi, labai atsiprašau. Mūsų kolega A. Čepononis visai neseniai šventė gražų jubiliejų, norėčiau jį pasveikinti viso Seimo vardu. (Plojimai)
10.06 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 22 ir 482 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 733 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4169(2) (svarstymas)
Dabar tikrai galime pereiti prie darbotvarkės. Taigi 1-2 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4169. Kviečiu pranešėją M. Skritulską į tribūną, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą.
Mieli kolegos, atkreipiu dėmesį, kad balsuosime po kiekvieno projekto. Darbotvarkėje labai daug klausimų ir dauguma jų trumpi ir greiti, tai galime tikrai apsispręsti negaišdami laiko atskiram balsavimo langui. Prašau, gerbiamas Mindaugai.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Spalio 16 dieną Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Elektros energetikos įstatymo pakeitimui po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 96: už – 94, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
10.08 val.
Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 2, 4, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4171(2), Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4172(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4173(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 11, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4174(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Atsiskaitymų baigtinumo, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo pakeitimas ir trys lydimieji. Kviečiu M. Lingę į tribūną, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė tiek pagrindinį Atsiskaitymo, baigtinumo, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymų projektą, tiek lydimuosius spalio 30 dieną ir visiems šiems projektams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra, dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo bei lydimųjų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
10.09 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4226(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-4226 yra prijungtas prie Nr. XIVP-4221 – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto. Kviečiu M. Lingę į tribūną. Bus pristatyta Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas spalio 30 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 1, sprendimui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis įstatymo projektas komitete atsiskleidė visu grožiu. Dvejus metus valdantieji šių pakeitimų nenešė ir niekam to nereikėjo. Kadencijos pabaigoje buvo atneštas projektas.
Apie ką jis kalba? Kad mūsų garantijų institucija, buvusi INVEGA, dabartinė ILTE, teiks garantijas už paskolas, išduotas Ukrainoje, ir (arba) Ukrainai duodamas paskolas. Tris kartus uždavus klausimą, kas atlygins žalą ir nuostolius, kai tos paskolos negrįš, iš trečio karto pavyko sužinoti, kad atlygins Lietuva, nes daugiau niekas negali atlyginti, kas teikia garantiją, tas ir turės atlyginti. Tai jūs dabar balsuojate, kaip pasakyti, valdantieji labai gudriai padarė, dvejus metus nenešė šio projekto, nereikėjo tų garantijų teikti Ukrainoje ir garantuoti mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, o jie atnešė paskutinę minutę. Tai bus dar viena bomba naujai valdančiajai daugumai.
Visi, kurie balsuosite už šį įstatymą, prisiimsite garantijas už paskolas, Lietuvos vardu išduotas Ukrainoje. Jeigu jūs to norite, tai balsuokite už, jeigu norite apsaugoti mūsų valstybę nuo tokių sprendimų ir garantų, tai jūs turėtumėte arba susilaikyti, arba balsuoti prieš. To daryti mes tikrai negalime, mes esame per maža valstybė, kad prisiimtume tokius įsipareigojimus.
Ir noriu priminti dar viena: šiandien Lietuvos ekonomikai trūksta tragiškai ir garantijų, ir paskolų, ir kitų formų. Trūkumas yra 5 mlrd. mūsų ekonomikai paskolinti. INVEGA’os rėmai yra tik 3 mlrd. Tai mes savo ekonomika nesirūpiname, bet planuojame rūpintis Ukraina. Mes puikiai žinome, kokia yra korupcija Ukrainoje dėl finansų. Dabartinis sprendimas iš karto užprogramuoja nuostolius mūsų valstybei į priekį. Taip neatsakingai tikrai negalima elgtis ir tikrai už šį projektą negalima balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių diskutuoti nėra. Pasiūlymų nebuvo. Dėl motyvų? Yra. A. Anušauskas kalba už. V. Ąžuolas ruošiasi kalbėti prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad dabar atėjo laikas tiems, kurie pasisako prieš Ukrainą, prieš paramą Ukrainai ir, tiesą sakant, prieš Lietuvos saugumą. Atkreipiu dėmesį, kad pačiame įstatyme yra parašyta, kad lėšos bus skiriamos ir gynybos, ir saugumo pramonei. Ar ši pramonės rūšis jau nėra mūsų pramonės dalis, ar jos irgi nereikia finansuoti? Aš manyčiau, kad taip.
Mes suprantame, kad jūs turėsite daugiau galios, tie, kurie pasisakote prieš mūsų saugumą, prieš paramą Ukrainai, bet tiktai nelaukite, kad mes tylėsime ir nerodysime visuomenei jūsų tikrosios fizionomijos. Šiuo atveju aš siūlau priešingai – paremti šį įstatymą ir tikrai neužsidaryti savo kiaute. Mūsų saugumas priklauso ir nuo situacijos kitose šalyse.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausausi ir stebiuosi, o kur jūs buvote dvejus metus? Prieš dvejus metus galėjote atnešti šį projektą ir vadintis didvyriais, galinčiais panešti tą įsipareigojimų naštą. Kažkaip dvejus metus jūs to nedarėte. Baigėsi kadencija ir nauja bomba naujai valdančiai daugumai. Gudru, sumanu, žinoma, bet mes esame per maža valstybė, kad prisiimtume tokias garantijas, nes atlyginti reikės mums visiems. Nustokite veidmainiauti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 68, prieš – 4, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
10.14 val.
Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145(2). Pranešėjas – M. Lingė. Kadangi išvados dėl projekto ir lydimųjų skiriasi, tai svarstysime atskirai. Pirmiausia dėl šito, dėl pagrindinio.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pagrindinį projektą komitetas svarstė spalio 30 dieną ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Taip. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Yra gauta… Jeigu galėčiau dar trumpai į tribūną pakviesti, dėl 22 straipsnio yra Vyriausybės pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Gal galėtumėte pakomentuoti? Dėl 22 straipsnio dešimtame puslapyje.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia dėl lydimųjų įstatymo projektų, kad nėra tikslinga teikti. Atsižvelgiant ir į Vyriausybės, ir į Teisės departamento pastabas, lydimuosius projektus siūloma atmesti.
PIRMININKĖ. Čia dėl pritarimo iš dalies dėl pagrindinio projekto, yra Vyriausybės…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlo tikslinti projektą, jame nurodant, jog, įsigaliojus projektu teikiamam įstatymo projektui, Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas netenka galios.
PIRMININKĖ. Ar Vyriausybė sutinka su pritarimu iš dalies? Taip, sutinka. Ar galime ir mes tokiai versijai pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Motyvai dėl viso, motyvai dėl Nacionalinės plėtros banko įstatymo projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 92, prieš – 1, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.
10.17 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4146. Vėl kviečiu gerbiamą M. Lingę, kad pristatytų komiteto išvadą. Pirmiausia dėl 1-5.2 klausimo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą, Teisės departamento pastabą, siūlo projektą atmesti ir siūlymui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu apsispręsti dėl atmetimo? Nematau prieštaraujančių, atmetame bendru sutarimu.
10.17 val.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4147 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas (kitas lydimasis) – Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas Nr. XIVP-4147. Prašom. Komiteto pirmininkas pristatys komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip pat dėl tų pačių argumentų, atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą ir Teisės departamento pastabas, komitetas pritarė šį projektą atmesti bendru sutarimu, sutvarkius pagrindinį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai ir projektą atmesti? Ačiū, pritarta.
10.18 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4141(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4141. Svarstymo stadija. Pranešėjas… Matau, kad pranešėjas jau tribūnoje. Prašom, Kaimo reikalų komiteto išvada.
J. BAUBLYS (LSF). Komitetas svarstė Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto išvadoms pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra, užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. X-1207 – Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimui – balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 97: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
10.20 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4193(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais denonsavimo“ projektas. Svarstymo stadija. Kviesčiau E. Zingerį, tačiau jo salėje nematau. Ar Užsienio reikalų komiteto atstovas A. Lydeka galėtų pristatyti? Komiteto išvada po svarstymo.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį teisės aktą ir pritarė jam bendru sutarimu. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Primenu, kad balsuojame dėl 1-7 klausimo – projekto Nr. XIVP-4193.
Balsavo 96: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
10.21 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4156(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4156. Svarstymo stadija. Kviečiu A. Lydeką pristatyti komiteto išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymą dėl ratifikavimo sutarties ir pritarė jam bendru sutarimu. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-4156, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 94: už – 94, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.22 val.
Įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ Nr. I-1351 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4095(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ Nr. I-1351 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4095. Pranešėjas – A. Lydeka. Komiteto išvada.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl šio įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėjo savo pastabų, tad Užsienio reikalų komitetas pagal jas tikslino, tobulino įstatymo projektą. Taip pat papildomas komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, turėjo savo pasiūlymų. Taigi komitetas vertino šiuos pasiūlymus ir pateikė savo sprendimo variantą, kad iš dalies pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, pasiūlymui. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-4095. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-4095. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-4095 po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 92, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.25 val.
1998 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo įstatymo Nr. VIII-660 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4096(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – 1998 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4096(2). Kviečiu A. Lydeką, kad pristatytų Užsienio reikalų komiteto išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo dėl ratifikavimo įstatymo dalinio pakeitimo projektą ir priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Vėlgi situacija yra labai panaši kaip ir dėl prieš tai priimto – dėl mūsų po svarstymo pritarto įstatymo dėl ratifikavimo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo savo pasiūlymų, komitetas juos įvertino, iš dalies pritarė ir patobulino patį įstatymo projektą. Taip pat ir Teisės departamentas turėjo savo pastabų, kurias komitetas įvertino ir, apskritai kalbant, joms iš dalies pritarė. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo išvadą. O gerbiamo A. Lydekos noriu paprašyti, kad toli nenueitų, nes reikės grįžti ir grįžti.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-4096(2). Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas, kurioms komitetas pritaria, ir komiteto teikiamą pasiūlymą, kuris nurodytas išvadoje. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dar norėčiau paprašyti, kad A. Lydeka pristatytų poziciją dėl pataisos. Nors trumpai pristatė, bet Seimas dar kartą turėtų apsispręsti dėl šito, tai yra dėl 1-10 klausimo. Dėl šio projekto 3 straipsnio yra gauta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba, kuriai komitetas pritaria iš dalies, ar ne? Prašau trumpai pakomentuoti.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų tie pasiūlymai tiek dėl šio, tiek dėl kitų, nežinau, kaip sutaupyti tą laiką trumpiau kalbant, yra labai artimi. Jie yra labiau dėl pačių formuluočių tikslinimo. Svarbus dalykas tas, kad į patį pavadinimą siūloma įrašyti visą prieš tai buvusios tarptautinės sutarties pavadinimą, tai yra į ratifikavimo keitimo įstatymą įrašyti paties ratifikavimo įstatymo pavadinimą. Tai yra tiesiog juridinės technikos dalykas, labiau tie tokie redakciniai pasiūlymai. Komitetas iš dalies jiems pritarė, tikslindamas tam tikras formuluotes. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiklausiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės. Ar komitetui tinka pritarimas iš dalies? Tinka. Ar Seimas galėtų pritarti tokiai įstatymo projekto versijai, suredaguotai pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą? Pritarta bendru sutarimu. Ir apsispręskime balsuodami dėl 1-10 klausimo – projekto Nr. XIVP-4096(2) po svarstymo.
Balsavo 80: pritarė 80, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.30 val.
Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo“ Nr. IX-794 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4097(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4097(2). A. Lydeka pristatys Užsienio reikalų komiteto nuomonę.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Išties čia labai panašūs tie ratifikavimo įstatymai eina, tai ir tekstas pristatant išvadą labai panašus. Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Pats sprendimas yra toksai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Kviečiu pritarti. Vėl yra papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama I. Haase pristatys papildomo komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP- 4097 ir komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto teikiamą pasiūlymą, kuris nurodytas išvadoje. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Lydeką, kad pakomentuotų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą bei pagrindinio komiteto išvadą dėl jo.
A. LYDEKA (LSF). Vėlgi papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė savo pasiūlymą dėl paties įstatymo patobulinimo, tai yra įrašyti preambulę, kurioje įrašomas visas pavadinimas, taip pat truputį sutvarkyti formuluotes. Darbo grupė, sudaryta iš teisininkų, įvairių institucijų, peržvelgė tiek šį pasiūlymą, tiek ir kitus pasiūlymus ir dar patikslino, dar patobulino. Taigi iš dalies mes pritarėme papildomo komiteto išvadai ir Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pateikė savo pasiūlymą, kuris dabar jau yra įrašytas į patobulintą komiteto pateiktą įstatymo projektą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų… Atsiprašau, atsiklausiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Pritarta. Ar Seimas pritaria bendru sutarimu Užsienio reikalų komiteto patobulintai įstatymo versijai? Taip, pritaria bendru sutarimu. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-11 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-4097.
Balsavo 80: už – 80, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.34 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo“ Nr. IX-1025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4098(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4098. Kviečiu A. Lydeką į tribūną.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Vėlgi buvo papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų, kuriems komitetas iš dalies pritarė. Taip pat buvo ir Teisės departamento pasiūlymų, kuriems komitetas iš dalies pritarė. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kad sutaupytume laiko, iškart atsiklausiu, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria pritarimui iš dalies? Taip, pritaria. Prašau tada iš tribūnos pristatyti savo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-4098. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto teikiamą pasiūlymą, kuris nurodytas komiteto išvadoje. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal… tai yra projektui, suredaguotam pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, ir Užsienio reikalų komiteto versijai? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami: kas pritariate darbotvarkės 1-12 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.36 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos ratifikavimo“ Nr. IX-1084 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4099(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4099. Kviečiu A. Lydeką pristatyti Užsienio reikalų komiteto nuomonę.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį teisės aktą ir pritarė jam bendru sutarimu. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas patobulino atsižvelgdamas į papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto – pasiūlymą, kuriam iš dalies pritarė, ir Teisės departamento pasiūlymus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl darbotvarkės 1-13 klausimo. Kartu ar tinka pritarimas iš dalies?
I. HAASE (TS-LKDF). Pritarimui iš dalies pritariame. Komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-4099. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-4099 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar Seimas sutinka bendru sutarimu pritarti projekto versijai, suredaguotai pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, kuriam Užsienio reikalų komitetas pritarė iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-13 klausimo.
Balsavo 88: už – 88, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.38 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ratifikavimo“ Nr. IX-1216 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4100(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ratifikavimo“ Nr. IX-1216 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4100. Kviečiu A. Lydeką pristatyti komiteto išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė šiam įstatymo projektui. Pritarė bendru sutarimu. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, kaip ir dėl prieš tai svarstomų įstatymų, atsižvelgiant į papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą ir Teisės departamento pasiūlymus, kaip tobulinti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-4100. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-4100 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti suredaguotai pagal Teisės ir teisėtvarkos komitetą versijai, ar komitetas pritaria pritarimui iš dalies? Taip. Ar Seimas pritaria pritarimui iš dalies? Pritarė bendru sutarimu. Apsispręskime balsuodami.
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po svarstymo 1-14 klausimui.
10.40 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1525 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4101(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Įstatymo „Dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4101(2). A. Lydeka pristatys Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio, išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą, jūsų įgarsintą, ir pritarė bendru sutarimu. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas tobulino atsižvelgdamas į pasiūlymus, kuriuos pateikė papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Teisės departamentas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada ir pozicija dėl pritarimo iš dalies.
I. HAASE (TS-LKDF). Pritariame dėl pritarimo iš dalies. Komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-4101. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir į komiteto teikiamą pasiūlymą, kuris nurodytas išvadoje. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti Užsienio reikalų komiteto pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą suredaguotai versijai? Pritarta. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-15 klausimo.
Balsavo 89: už – 89, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po svarstymo.
10.43 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-2020 1 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4102(2) (svarstymas)
Ir paskutinis šioje serijoje 1-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-4102. Į tribūną kviečiu A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Taip, šitame pakete paskutinis svarstomas įstatymo projektas, susijęs su Tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymo pakeitimu, nes pakito geopolitinė situacija ir reikia tokias išlygas naikinti. Taigi, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą, kurį jūs įgarsinote, ir pritarė bendru sutarimu. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas patobulino projektą, atsižvelgdamas į papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Teisės departamento pasiūlymus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, kad išsakytų savo poziciją dėl pritarimo iš dalies ir pristatytų išvadą, kaip papildomo komiteto.
I. HAASE (TS-LKDF). Pritariame dėl pritarimo iš dalies. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas, svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo projektą Nr. XIVP-4102. Komiteto sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto teikiamą pasiūlymą, kuris nurodytas išvadoje. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Ar galime pritarti bendru sutarimu Užsienio reikalų komiteto pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą suredaguotai versijai? Pritarta bendru sutarimu. Apsispręskime balsuodami, nes dėl motyvų niekas neužsirašė. Dėl 1-16 klausimo.
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.45 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4009(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4010(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4011(2), Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4012(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4009(2). Kviečiu pranešėją A. Gedvilienę, kad pristatytų Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą spalio 9 dieną ir buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Lydimieji teisės aktai. Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat buvo pritarta komiteto pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, pritarta bendru sutarimu.
Lydimasis Žemės reformos įstatymo projektas, kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl lydimųjų taip pat pasisakėte, ar ne? Taip, dėkoju. J. Gudauskas pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl pagrindinio ir dėl trijų lydimųjų.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstęs pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4009. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, NŽT prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Lydimieji projektai. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4010(2). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-4010(2). Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dėl lydimojo Teritorijų planavimo įstatymo taip pat pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projektui… Pasiūlymas – siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė ir pritarė iš dalies: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų išvadą dėl 1-17.4 klausimo, tai yra lydimojo.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Apsispręskime dabar dėl pasiūlymo dėl Žemės įstatymo. Yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Norėčiau pakviesti pagrindinio komiteto pirmininkę A. Gedvilienę, nes kolegos S. Gentvilo nėra salėje.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai aš gal trumpai pabandysiu pristatyti. Seimo narys S. Gentvilas siūlė, kad teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas būtų finansuojamas, žemės valdos projektas būtų finansuojamas daugiausia valstybės, to, kas inicijuoja, pagal valstybinės žemės patikėtinių nustatytą tvarką. Komitetas pritarė iš dalies ir nurodė, kad gali būti finansuojamas iniciatoriaus, tik kad išbraukėme tą dalį „valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka“.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą dėl S. Gentvilo pasiūlymo. Kadangi kolegos Seimo nario salėje nėra, mes turime pirmiausia pabalsuoti dėl jo viso pasiūlymo. Kas pritaria S. Gentvilo pasiūlymui visa apimtimi, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Balsuojame dėl pasiūlymo visa apimtimi. Komitetas priėmė sprendimą pritarti iš dalies, bet pirma privalome pabalsuoti dėl visos apimties.
Balsavo 77: už – 19, prieš – 10, susilaikė 48. Pasiūlymui visa apimtimi nepritarta.
Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei dėl pritarimo iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Pritarta pritarimui iš dalies. Taigi, balsuokime dėl viso 1-17.1 klausimo po svarstymo. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-4009(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 78: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
Toliau 1-17.2 klausimas. Pasiūlymų čia nėra gauta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Toliau 1-17.3 klausimas. Pasiūlymų nėra gauta. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl pirmojo 1-17.4 klausimo yra vienas pasiūlymas. Kviečiu I. Haase į tribūną, kad pakomentuotų išvadą. Tai yra Seimo nario S. Gentvilo registruotas siūlymas. Jo nėra salėje, tai prašau pakomentuoti komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario pateiktą pasiūlymą, pritarė jam iš dalies. Projekto 6 straipsnis papildytinas ne 3 dalimi, kaip nurodo gerbiamas Seimo narys, bet nauja 1 dalimi, atitinkamai pernumeruojant kitas dalis. Čia kaip ir redakcinio pobūdžio, tai todėl mūsų komitetas ir pritarė iš dalies nurodytam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu pritarimui iš dalies? Ačiū, pritarta. Dabar dėl viso. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta.
10.54 val.
Baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821,185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3601(2), Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3602(2) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3603(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3601(2). Svarstymo stadija. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nurodytų straipsnių bei priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3601(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3601(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taip pat, jeigu galiu kreiptis…
PIRMININKĖ. Taip. Ir lydimuosius.
I. HAASE (TS-LKDF). …prašau taikyti skubą, nes norėtume, kad šį ketvirtadienį jau būtų priėmimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmiausia apsispręskime dėl projekto ir lydimųjų. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 82: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Ir dėl skubos. Pagrindinis komitetas prašo skubos. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu skubai? Ne. Norite balsuoti. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate skubai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 83: už – 60, prieš – 7, susilaikė 16. Skubai pritarta.
10.57 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4142(2)ES, Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4143(2)ES, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 491 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4144(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas… Darbotvarkės 1-20 klausimas – Produktų saugos… Tuoj, sekundėlę, pasitikrinu numeravimą. Taip, darbotvarkės 1-19.1 klausimas – Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4142 ir lydimieji. Pranešėjas – G. Paluckas, bet jo dėl suprantamų priežasčių salėje šiuo metu nėra. Gal galėtų kas nors kitas iš Ekonomikos komiteto pristatyti komiteto išvadą? Ar M. Skritulskas galėtų pristatyti komiteto išvadą dėl 1-19.1 klausimo ir lydimųjų?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl lydimųjų taip pat, ar ne?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Lygiai taip pat pritarė bendru sutarimu ir lydimiesiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat norėčiau pakviesti Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Matulą, kad pristatytų išvadą dėl 1-19.2 klausimo, tai yra lydimojo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą. Buvo viena Teisės departamento pastaba, tiksliau, kad jie pastabų neturi. Tokiam sprendimui komitetas, kaip papildomas komitetas, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl 1-19.3 klausimo.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 491 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4144. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami. Nei diskutuoti, nei dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-19.1 klausimo ir lydimųjų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 83: už – 83, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4189(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-20.1 klausimas – Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028(2). Svarstymo stadija. Pirmiausia kviečiu gerbiamą A. Pocių, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl pagrindinio bei dėl lydimojo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, mieli kolegos, dėl šio įstatymo projekto, pagal kurį įkuriami du kariniai poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose, buvo surengti klausymai dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims. Buvo gauta 11 pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų ir vietos bendruomenių bei 25 pasiūlymai iš Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių savivaldybių. Į daugelį jų yra atsižvelgta. NSGK svarstė spalio 9 dieną ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ir iš karto prašyčiau skubos tvarkos dėl tolesnės įstatymo eigos.
PIRMININKĖ. Po balsavimo apsispręsime. Dėkoju už pristatytą išvadą. Ir dėl lydimojo taip pat, tai yra Medžioklės įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, darbotvarkės 1-20.2 klausimo?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, dėl Medžioklės įstatymo projekto 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4189. Šis projektas susijęs su poligonų projektu, pagal jį yra siekiama nustatyti netektų medžioklės plotų kompensavimo mechanizmą. Po konsultacijų su Krašto apsaugos ministerija ir Aplinkos ministerija pradinis įstatymo projektas buvo pakoreguotas. Komitetas svarstė irgi spalio 9 dieną ir nusprendė pritarti iš esmės patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti A. Gedvilienę, kad pristatytų Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl darbotvarkės pagrindinio 1-20.1 klausimo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ir Kaimo reikalų komitetu buvo išvykstamajame posėdyje, darė klausymus. Išvados svarstymas vyko spalio 2 dieną. Komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį patobulinti pagal gautas pastabas ir siūlymus, kuriems pritaria komitetas. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą ir norėčiau pakvieti J. Gudauską, kad pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl pagrindinio.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, spalio 2 dieną svarstė. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektui Nr. XIVP-4028 ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, merų, piliečių ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra gautas Seimo narių R. Vaitkaus, R. Juškos pasiūlymas dėl pagrindinio projekto. R. Vaitkus pristatys. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pasiūlymų esmė yra tokia, kad būtent poligonus kuriant pradžioje ir vėliau buvo komunikuojama, sakoma, kad medžių kirtimų procentas tiek Šilalės, tiek Tauragės poligonuose bus iki 5 %. Toliau mes matėme pakeistą procentą, motyvuojant tuo, kad sumažėjo poligonų plotas, ir jis pakilo iki 15 %. Tai mano kartu su kolega R. Juška siūlymas yra toks, kad Šilalės kariniame poligone medžių iškirtimo procentas būtų iki 10 %, Tauragės kariniame poligone šis procentas būtų iki 5 %. Manau, kad visuomet galima šį procentą, esant reikalui, didinti, galima bendru sutarimu, atėjus į Seimą, rasti kompromisą. Ir manau, ypač Tauragės karinio poligono atveju, kai yra motorizuotas karinis poligonas, kaip tik miško priedanga yra netgi tinkamesnė, negu kad būtų medžių iškertama iki 15 %. Tai pasiūlymo esmė yra tokia, kad Šilalės kariniame poligone iki 10 % ir Tauragės kariniame poligone iki 5 % bendro miško ploto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie pritartų šio pasiūlymo svarstymui? Pabalsuokime. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie pritaria, kad Seimas svarstytų šį pasiūlymą? Tikrai taip, yra. Norėčiau pakviesti A. Pocių, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl šio pasiūlymo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būtent 15 % riba atsirado, nuo pirminės įvardintos 5 % ribos pakito dėl to, kad, atsižvelgus į suinteresuotų asmenų prašymus, poligonų teritorijos ribos sumažėjo net 969 hektarais, kas procentine išraiška atitinka pirminį siūlymą. Tai yra jeigu sumažėja teritorija, tai padidėja teritorija, būtent reikalinga tam tikroms pozicijoms įrengti. Todėl, sumažinus būtent tokį plotą, Tauragės poligono atveju sumažėjo 13 %, o Šilalės poligono – 12,5 %, todėl ir atsirado tie 15 %. Tai čia yra tokia aritmetinė progresija.
Komitetas svarstė, įvertino. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 5, niekas nesusilaikė. Išvada – nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turėtume apsispręsti balsuodami dėl Seimo narių R. Vaitkaus ir R. Juškos pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Užsirašiusių dėl motyvų nėra, taigi pereikime iš karto prie balsavimo. Kas pritariate R. Vaitkaus ir R. Juškos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 86: už – 37, prieš – 28, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl viso projekto. Dėl viso projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate 1-20.1 klausimui ir lydimajam projektui, tai yra Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymui bei lydimajam projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 89: už – 83, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Pagrindinis komitetas prašė skubos. Ar… Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate skubai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. K. Masiulis… Iš pradžių pabalsuojame. Balsuojame. Balsuojame.
Balsavo 86: už – 76, prieš – 2, susilaikė 8. Skubai pritarta.
K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dėl praėjusio balsavimo suklydau, paspausdamas mygtuką. Užsižiūrėjau į V. Valkiūną.
PIRMININKĖ. Įskaitysime balsavimą protokole. Ačiū.
11.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 210 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4073(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-21 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 210 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4073(2). Kviečiu I. Haase į tribūną, kad pristatytų komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-4073. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui Nr. XIVP-4073(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-4073. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 86: už – 75, prieš – 2, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
11.12 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4178(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4179(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28, 30, 31, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 263 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4180(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu ir 32, 33, 34, 35, 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-2789 19, 20, 21, 22, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4181(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4182(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 152, 153, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2791 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4183(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-22.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-4178 ir lydimieji. Kviečiu A. Matulą, kad pristatytų komiteto išvadą dėl pagrindinio ir dėl penkių lydimųjų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė minėtą įstatymų paketą. Pagrindiniam įstatymo projektui pritarta. Komitete už balsavo 6, 2 – prieš, 1 susilaikė. Dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-4179 buvo tik Teisės departamento pastabos, komitetas pritarė bendru sutarimu.
Dėl trečiojo lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-4180 buvo Seimo narių pasiūlymų, kuriuos tikriausiai paskui apsvarstysime išsamiai, bet komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui 6 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir 3 susilaikius.
Dėl kito lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-4181 taip pat buvo Seimo narių pasiūlymų. Komitetas apsisprendė, juos išsamiai apsvarstysime. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatas toks pat: 6 – už, niekas prieš nebalsavo, 3 susilaikė.
Kitas lydimasis įstatymo projektas yra Nr. XIVP-4182. Čia buvo Teisės departamento pastabų ir Seimo narių pasiūlymas dėl datos. Jam buvo pritarta. Balsavimas analogiškas: pritarta, už pritarimą balsavo 6, niekas nebalsavo prieš, 3 susilaikė.
Paskutinis lydimasis įstatymo projektas – Nr. XIVP-4183. Čia buvo tik dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas jam pritarė analogiškai 6 balsavus už ir susilaikius 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra viena A. Matulo, J. Sejonienės ir L. Slušnio pataisa, siūlymas dėl lydimojo Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-4180. Galbūt J. Sejonienė norėtų pristatyti, o komiteto pirmininkas tada jau komiteto išvadą pasakys. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Pataisa ta, kad, suderinę su Valstybine ligonių kasa, siūlome ankstinti šito įstatymo įsigaliojimą ir jis galėtų jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos veikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Antanai, galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip. Kadangi šitą iniciatyvą parodė būtent Valstybinė ligonių kasa, nes jokių poįstatyminių teisės aktų keisti nereikia, komitetas pritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar iniciatorius tenkina pritarimas iš dalies? Taip, tinka. Ar Seimas gali pritarti pritarimui iš dalies bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso, dėl pagrindinio bei lydimųjų. Nėra užsirašiusių? Nėra užsirašiusių. Apsispręskime balsuodami dėl 1-22 bei lydimųjų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 77: už – 52, prieš – 6, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
11.16 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 9, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4148(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-23 klausimas – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4148(2). A. Matulas pristatys Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir buvo dvi Teisės departamento pastabos, tiksliau, viena Teisės departamento pastaba, į ją siūloma atsižvelgti. Ir Europos teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės pastaba, į ją irgi atsižvelgėme. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-23. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 81: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.18 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4268, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4269, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4270, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4271, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 41 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4272, Bausmių vykdymo sistemos įstatymo Nr. XIV-1197 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4273, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4274, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4275, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 70 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4276, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4277, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4278 (pateikimas)
Kadangi lenkiame darbotvarkę ir matau, kad viceministras jau yra čia, norėčiau pakviesti gerbiamą V. Dmitrijevą į tribūną, kad pristatytų rezervinį 1-2 klausimą Nr. XIVP-4269 ir lydimuosius. Tai yra pateikimas. Viešojo saugumo tarnybos įstatymo pakeitimo projektas ir lydimieji.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti įstatymų paketą, susijusį su tam tikromis priemonėmis, kurios būtų taikomos siekiant suvaldyti kontrabandos atvejus. Būtent kontrabandos gabenimą tokiomis priemonėmis kaip orlaiviais, dronais ir meteorologiniais balionais. Turbūt paskutiniu metu nemažai girdėjome apie tai. Iš esmės įstatymo projektai yra susiję su tokiomis priemonėmis kaip neskraidymo zonos ribų praplėtimas virš mūsų kritinės infrastruktūros objektų, tai ypač susiję su oro bendrovių veikla ir būtent aviacijos saugumu.
Kalbant apie Aviacijos įstatymo pakeitimą, reikėtų turbūt pasakyti esminį momentą. Siekiama sureguliuoti taip, kad būtų leista bepiločiu oru neskraidymo zonas nustatyti 1 kilometro atstumu iki kritinės infrastruktūros objekto, kuris yra mieste, ir 3 kilometrų atstumu aplink kritines infrastruktūros objektus, esančius kaimo vietovėse. Tiesiog praplėsti tą neskraidymo zoną, nes dabar neskraidymo zona yra nustatyta taip, kad tiktai virš paties kritinės infrastruktūros objekto. Tai, žinoma, yra susiję ir su oro uosto veikla, nes yra tokių incidentų, kai tie daiktai nusileidžia būtent į oro uosto teritoriją. Kad nenaudotų techninių priemonių būtent virš oro uosto, oro uosto teritorijoje, būtų tam tikras atstumas iki oro uosto, kur būtų naudojamos tos techninės priemonės siekiant suvaldyti tam tikrą objektą.
Taip pat dar vienas iš projekto tikslų – nustatyti netikslines skraidymo zonas ir ginklo arba kitų specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus. Norėčiau pasakyti tiktai tiek, kad šiandien visame sąraše šitų įstatymų pakeitimų, kurie susiję su institucijų veiklomis, yra numatyta galimybė naudoti šaunamąjį ginklą ar kitas specialiąsias priemones prieš transporto priemonę, orlaivius, laivus, gyvūnus ir asmenis, jeigu jie kelia pavojų pareigūnų ar kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Nėra tokių atvejų nustatyta ir nėra įstatymuose nustatytos teisės pareigūnams naudoti specialiąsias priemones arba šaunamuosius ginklus tais atvejais, kai pavojus yra keliamas kritinei infrastruktūrai arba, kaip ir šiuo atveju, taip pat aviacijos saugumui.
Iš esmės, matyt, būtų tokie pagrindiniai mano pastebėjimai dėl viso paketo. Tai yra Aviacijos įstatyme nustatyti ir praplėsti neskraidymo zonas. Dėl kitų visų įstatymų sąrašo tai yra suteikti teisę pareigūnams naudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus. Trumpai būtų tiek. Laukčiau klausimų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Klausti jūsų niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi po pateikimo turime apsispręsti. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu šiam paketui? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Dėl komitetų. Pirmiausia dėl komitetų atkreipiu dėmesį, kad dėl 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 klausimų siūlomas NSGK kaip pagrindinis komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 1-6 klausimo pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir nuskambėjo pasiūlymas dėl skubos tvarkos. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate skubai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 74: už – 59, prieš nebuvo, susilaikė 15. Skubai pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną, tai yra jau šios savaitės ketvirtadienį. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
11.22 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 2791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4279 (pateikimas)
Dar vienas lydimasis – rezervinis 1-12 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 2791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4279. Pranešėjas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siūloma peržiūrėti baudžiamosios atsakomybės taikymą už orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus. Kaip žinote, pastaraisiais mėnesiais buvo suintensyvėjęs nelegalus meteorologinių oro balionų naudojimas kontrabandos tikslu, tačiau visa tai gali sukelti nepataisomas pasekmes civilinei aviacijai.
Dabartiniame Baudžiamajame kodekse už tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimą iš esmės apsiribota atsakomybe, kuri taikoma tik ekipažo nariams. Toks reguliavimas, be abejonės, yra nepakankamas, neleidžia taikyti baudžiamosios atsakomybės už orlaivių naudojimą, galintį sukelti reikšmingas grėsmes ir pasekmes aviacijos saugumui. Todėl yra siūloma papildyti kodeksą straipsniu numatant baudžiamąją atsakomybę už taisyklių pažeidimus ir, be abejonės, numatyti, kad tai yra nusikalstama veika ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, o minėtame įstatyme už numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Nėra klausiančių, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Taip pat siūloma skuba. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems trims pasiūlymams? Pritarta. Dėkoju.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas Ž. Pavilionis.
11.25 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3953(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (Ž. PAVILIONIS, TS-LKDF). Toliau darbotvarkės 1-24 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3953(2). Pristato gerbiamas Z. Streikus. Prašom. (Šurmulys salėje) Ar yra Zenonas salėje? Ar galėtų kas nors vietoje jo pristatyti iš SRK? (Balsai salėje) Tada mes patys paskaitysime.
Sveikatos reikalų komitetas priėmė sprendimą pagal Seimo statuto 150 straipsnį pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3953 ir komiteto išvadai. Pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti šiam komiteto siūlymui bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Nereikia pritarinėti, reikia diskutuoti.“) Diskutuoti užsirašė gerbiama J. Sejonienė. Prašom. Prašom, gerbiama J. Sejoniene. (Balsai salėje) Taip, užsirašėte diskutuoti, taip.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai, jeigu kam nors dar lieka abejonių, kokius specialistus bandome įtraukti į įstatymą. Vis dar išgirstu, kad tai gyvulininkystės srities specialistai, tai noriu patvirtinti, kad ne, išvis tokios studijų krypties nebėra – tai yra gyvūnų mokslų studijų krypties. O į įstatymą bandome įtraukti Gyvūno ir žmogaus sąveikos programą baigusius specialistus. Jie, mano supratimu, yra tikrai labai verti, nes tikrai studijuoja ir žmogaus, ir gyvūno anatomiją, fiziologiją, patologiją iki labai specifinių dalykų, pavyzdžiui, degeneracines nervų sistemos ligas, galvos smegenų insultus, reabilitacijos principus, gerontologinių ligonių reabilitacijos principus, nugaros smegenų pažeidimus, vaikų autizmo etiologiją ir patogenezę, gali netgi sudaryti sensorinę dietą vaikams, turintiems sensorinės integracijos problemų. Žodžiu, išmano labai labai giliai ir netgi labai subtilius dalykus, todėl teigiu, kad baigusieji šią studijų programą turi visas žinias, kad galėtų savarankiškai verstis papildomosios ir alternatyviosios medicinos priežiūra, būtent gyvūnų asistuojama terapija.
Lyginant su kitomis jau dabar įtrauktomis studijų kryptimis, pavyzdžiui… Na, aišku, matyt, nekvestionuojame medicinos, bet biologijos, genetikos, mikrobiologijos ar molekulinės biologijos, biofizikos ar biochemijos, tos pačios veterinarijos, kuri jau dabar yra įstatyme, socialinio darbo ar psichologijos, sociologijos, antropologijos, pedagogikos, edukologijos, androgogikos studijų krypties specialistų. Jie turi kur kas daugiau žinių. Mano išvardinti specialistai apie žmogų, apie jo sandarą, struktūrą, fiziologiją, anatomiją ir patologiją gali turėti bazines žinias, bet kai kuriose studijų programose net ir bazinių žinių nėra, tuo labiau kad beveik nė viena iš šių studijų krypčių, išskyrus veterinariją, na, jie neturi žinių ir apie gyvūną.
Labai prašau jūsų palaikyti šitą įstatymo projektą. Manau, kad tikrai papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas galės teikti ypač kompetentingi, apie žmogų ir apie gyvūną išmanantys specialistai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Balsavimas. Dėl motyvų užsirašiusi yra pati Jurgita. Jau nenorite kalbėti? Tada prieš – gerbiama Vilija.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, galima įtarti, kad už šio projekto slypi vienos aukštosios mokyklos interesai. Galbūt pritrūko studentų. Nori sudaryti iliuziją, kad gyvūno ir žmogaus gydymas yra tas pats. Aš labai abejoju, ar Lietuvos piliečiai, mūsų rinkėjai, norėtų, kad juos gydytų tas pats daktaras, pas kurį jie veda savo šuniuką ar kačiuką. Tikrai siūlau bent jau susilaikyti ir neskubėti. Man šis projektas ir visa šita iniciatyva atrodo labai įtartinai. Juo labiau Vyriausybės išvada buvo neigiama, bet apie tai šiandien buvo nutylėta. Dėkui.
PIRMININKAS. Kadangi išsakytas prieštaravimas, turime balsuoti. Kas pritariate visam Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kas už.
Balsavo 72: už – 51, prieš – 3, susilaikė 18. Pritarta.
11.31 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3621(2), Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3622(2), Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3623(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3624(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-25 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3621. Pristato gerbiamas L. Jonušauskas. Ir keturi lydimieji. Prašom. Atsiprašau, L. Jonauskas. Gerbiamas Linai? Ar gali dar kas nors iš komiteto pristatyti? Tuomet bandysime patys. Kur Seimo nariai?
Komitetas svarstė ir pasiūlė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pasiūlė 2 straipsnį išdėstyti taip: šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d., o yra pataisoma, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. Susisiekimo ministras iki sausio 31 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Lydimiesiems galioja ta pati nuostata. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 1-26.4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – gerbiama I. Haase. Ar jūs galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3624. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3624 ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neprieštarauja. Visuose šiuose lydimuosiuose keičiama data. Labai ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas nepasisako. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Niekas neprieštarauja. Puiku.
11.34 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4191(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4192(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4191. Pristato gerbiamas A. Kupčinskas. Prašom. Ir lydimasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4192. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, šis Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas tikrai aktualus. Reikia ir policiją, ir kitas institucijas išlaisvinti nuo perteklinių funkcijų vykdymo. Todėl tikrai neturėtų jie lydėti, konvojuoti didžiagabaričių transporto priemonių. Komitetas tam bendru sutarimu pritarė ir siūlo pritarti taip pat ir pačiam Seimui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip pat dėl lydimojo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę išsakys I. Haase. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4192(2). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pasisakyti dėl balsavimo motyvų irgi norinčių nėra. Taigi galima pritarti bendru sutarimu. (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Gerai, balsuojame dėl abiejų. Kas už? (Balsas salėje) Po svarstymo.
Balsavo 61: 58 – už, niekas prieš, 3 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
11.36 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4003(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4004(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas, tai yra darbotvarkės 1-27 klausimas, – Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4003(2). Pristato gerbiamas J. Gudauskas. Prašau, Jonai. Ir kartu lydimieji. Ar J. Gudauskas yra? Yra. Prašau, Jonai. Lydimąjį pristatys I. Haase.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4003(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir dėl lydimojo – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto komiteto nuomonę pristatys gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4004(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų kalbančių taip pat nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja, po svarstymo pritarta. Ačiū.
11.38 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4153(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-28 klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4153. Pranešėjas – gerbiamas V. Kernagis. Prašau, Vytautai.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė įstatymo pakeitimams: 8 – už, prieš nebuvo ir nesusilaikė niekas.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Vytautai. Diskutuoti norinčių nėra, dėl motyvų kalbančių taip pat nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta. Ačiū.
11.39 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4154(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-29 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4154(2). Pristato taip pat V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį patobulintą įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė jam.
PIRMININKAS. Žiūrime: diskutuoti užsirašiusių nėra, pasisakyti dėl motyvų taip pat nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta. Labai ačiū.
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4220(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-30 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4220(2). Pristato gerbiamas A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki dar kartą, kolegos. Seimo nutarimo dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudarymo projektas Nr. XIVP-4220. Kaip numato neseniai priimtas įstatymas, visos institucijos pateikė savo kandidatus į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybą. Visa tarybos sudėtis iš 11 atstovų yra tvirtinama Seimo nutarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, spalio 30 dieną svarstė Seimo nutarimo projektą dėl tarybos sudėties patvirtinimo ir pritarė jam bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamam Arvydui. Diskutuojančių nėra. Dėl motyvų kalbėti taip pat nėra norinčių. Tai galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo. Labai ačiū.
11.41 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2027 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas Nr. XIVP-4216 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-31 punktas… Aha. Vis dėlto rezoliucija, darbotvarkės 1-32 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 2027 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas Nr. XIVP-4216. Pristatys gerbiama J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiame 2027 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių rezoliuciją ir kviečiame prisiminti įvykių sukaktis bei metus: K. Jogailaičio, Olšanicos mūšio, Olyvos mūšio, S. Čerskio, P. S. J. Šemetos, S. Moravskio, I. Domeikos, M. Šapalo, J. Geištoro, G. Landsbergio-Žemkalnio, K. Jurkšaičio, T. Daugirdo, Šatrijos Raganos, A. Vivulskio, I. Lapinsko, M. Vasiliausko, P. Dogelio, A. Salio, J. Tysliavos, O. Maksimaitienės-Girčytės, J. Keliuočio, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, memorialinio muziejaus, Lietuvos aeroklubo, Lietuvos tautininkų sąjungos jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“, pirmosios aklųjų švietimo įstaigos, I. Kostkevičiūtės, A. Saulyno, A. Steponavičiaus, V. Šerno, R. Kazlausko, Lietuvos partizanų Algimanto apygardos, 1987 metų mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Roko maršo, Lisabonos sutarties pasirašymo. Siūlome Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas 2027 metais minimų sukakčių minėjimo programoms parengti, į jas įtraukti Lietuvos Respublikos valstybės institucijas, savivaldybes, bendruomenes, visuomenines organizacijas, asociacijas ir piliečius. Dėkui, prašom pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, na, mes žinome, kad priėmėme nutarimo projektą dėl trijų prioritetinių šių metų datų, čia yra rezoliucija dėl daugelio objektų, ar ne, galima būtų subjektais pavadinti. Tai noriu paklausti, ar yra įmanoma kokia nors finansavimo galimybė būtent, na, tokiai didelei gausai tų sukaktuvininkų paminėti, iš kur galėtų tokios lėšos ateiti ir ar iš viso tai yra įmanoma? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Na, turbūt viskas yra įmanoma, dėl to ir yra prioritetinės minimos datos, kurios jau turi konkrečius įgyvendinimo planus, konkretų finansavimą, o rezoliucija siūlo savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, kurioms tai yra svarbu, taip pat paminėti šias datas, tai finansavimas yra galimas iš tų organizacijų. Bet prioritetą mes teikiame trims progoms, nes tikrai negalime visoms svarbioms ir gražioms sukaktims skirti, na, vienodo finansavimo ar vienodo dėmesio.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas. Dėl motyvų kalbančių irgi nėra. Tai pagal Statuto 184 straipsnį siūlome priimti rezoliuciją be pataisų. Kas už? Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 69: už – 67, prieš – 0, susilaikė 2. Rezoliucija priimta. (Gongas)
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų Laisvės premijos paskyrimo Juliui Sasnauskui“ projektas Nr. XIVP-4237 (pateikimas)
Grįžtame prie 1-31 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų Laisvės premijos paskyrimo Juliui Sasnauskui“ projekto Nr. XIVP-4237. Jį pristatys gerbiama A. Jakavonytė. Prašau, Angele.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.
„Nutarimas „Dėl 2024 metų Laisvės premijos paskyrimo Juliui Sasnauskui“. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos 2024 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 912-ES-1, nutarė: 1 straipsnis – paskirti 2024 metų Laisvės premiją Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės; 2 straipsnis – 2024 metų Laisvės premiją Juliui Sasnauskui įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2025 m. sausio 13-ąją.“
Buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norinčių paklausti ir pasisakyti nėra. Dėl motyvų (tuoj patikrinsime) taip pat kalbančių nėra. Galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Labai ačiū, pritarta. Puiku.
11.47 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4254, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4255 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-34.1 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 34 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-4254. Pristato gerbiama I. Haase. Prašau, Irena. Čia bus kartu ir lydimasis Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas. Prašau, Irena.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įstatymas Nr. XIV-2573 yra priimtas siekiant sistemingai peržiūrėti ir suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies institutą. Peržiūrint visą Baudžiamojo kodekso bendrąją dalį buvo peržiūrėtos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi priėmus šiuos Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir papildymus kilo poreikis suderinti naujos baudžiamojo poveikio priemonės nuostatas su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatomis, taip pat su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio nuostatomis. Paminėtina, kad Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimas nukeltas į 2025 m. vasario 1 d. Todėl ir susijusius viešuosius pirkimus reguliuojančių įstatymų įsigaliojimas turi būti nustatytas 2025 m. vasario 1 d.
Jums teikiamuose įstatymuose šiuo metu nėra reguliuojami teisiniai santykiai, nes tai naujos nuostatos, kylančios iš Baudžiamojo kodekso, kurios buvo realizuotos pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį, jį papildžius nauja 21 dalimi ir pakeitus jo 12 straipsnį. Todėl siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo redakcija yra nurodyta aiškinamajame rašte. Tai yra siūloma papildyti 46 straipsnį 2 dalimi, tai yra tokia nuostata, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės už draudimą juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Siūloma papildyti 34 straipsnio 1 dalį 21 punktu, – dėl tiekėjo juridinio asmens, kuris yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šių abiejų įstatymų įsigaliojimas nustatomas 2025 m. vasario 1 d. Prašau pritarti įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmoji – gerbiama L. Nagienė. Prašau, Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų sveikinu, gera įstatymo pataisa, bet ar nemanote, kad ir visiems kitiems pirkimams lygiai taip pat galėtų būti taikomas šis straipsnis? Dabar mes kalbame tiktai apie gynybos sritį, o realiai žinome, kad taip yra: dažniausiai persiregistruoja įvairiai ir paskui mes gauname, kad ir bankrotai įvyksta kai kuriose… Ar nemanote, kad galėtume taikyti ir kitiems pirkimams?
I. HAASE (TS-LKDF). Žinoma. Jūsų pasiūlymas yra teisingas ir sveikintinas. Manau, jeigu atsirastų iš Seimo narių tokių pasiūlymų taisyti Viešųjų pirkimų įstatymą šioje dalyje, be jokios abejonės, tai būtų teisinga.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar norėtų jūsų paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašau, Artūrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, visi žinome nuskambėjusias įmones „Nota Bene“ ir daugelį kitų. Žinote „Nota Bene“? Ta, kuri samčius kinietiškus pardavinėjo už šveicariškus, vadinamieji auksiniai šaukštai tada buvo. Jūs dabar siūlote, kad ta įmonė tiesiog pakeitusi kailiuką ir toliau galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ir tai nebūtų problema, kiek suprantu. Ar aš neteisus, gerbiamoji pranešėja? Ar tokias įmones išties… Nežiūrint pakeisto kailiuko vis tiek pripažinti reikėtų, sakykime, padariusias didelę žalą gynybos finansavimo skaidrumui, ir jas šalinti?
PIRMININKAS. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Jūsų klausimas labai toks įdomus. Jeigu jūs galėtumėte patikslinti, ką reiškia tas „naujas kailiukas“? Aš taip suprantu, kad tai yra įmonės pavadinimo pakeitimas ar dukterinės įmonės steigimas, žiūrint, kokia ta forma. Tačiau noriu priminti, kad jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas arba priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, tai nurodoma ta įmonė, kurios atžvilgiu ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurios atžvilgiu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Jeigu yra įsteigta kita įmonė, tai jinai turi padaryti kokią nors nusikalstamą veiką, kuri turėtų būti tiriama, ir jos atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir taikoma baudžiamojo poveikio priemonė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš norėtų pasisakyti gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, išties neįtikino gerbiamoji pranešėja manęs, kad vis dėlto pakeitus pavadinimą, įsteigus dukterinę įmonę vėl galima būtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir toliau kompromituoti valstybę partnerių akyse dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje.
Akibrokštas buvo jau šios dar egzistuojančios valdančiosios daugumos apskritai atsisakyti viešųjų pirkimų gynybos srityje. Kas, beje, yra tik išimtis Europos Sąjungos teisiniame reglamentavime. Tai yra tik išimtis ir tą išimtį pavertus taisykle ir didinant iki 2 mlrd., kaip matome jau bus arti 3 mlrd. finansavimas, poreikis apskritai galbūt 4 mlrd., kad pasivytume tą prarastą laiką, įsigytume reikiamą ginkluotę. Kaip matome, tie patys „Boxeriai“, kurie buvo pasinaudojant išimtimi pirkti 2016 metais, sukomplektuoti, kad ir kaip keista, ant vokiškos platformos eksperimentinės gamyklos, iš kurios, atrodo, britai pasitraukė. Liko vokiečiai su olandais. Sumontuotas Izraelio bokštelis, dar įvairiausi dalykai. Ir tų „Boxerių“ kaina pakilo iki 7 mln. už vienetą. Dabar matome, perkant 27 jau beveik po 14 mln. tuos pačius „Boxerius“, galbūt su pritaisytu plūgu… Aš manau, kad čia reikia ypatingo skaidrumo ir nekompromituoti valstybės, žmonių, kurie dėl didėjančių mokesčių gynybos srityje ir finansavimo atiduoda paskutinį eurą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl balsavimo motyvų pasisakė visi. Ir dabar balsavimas dėl viso paketo, dėl projektų Nr. XIVP-4254 ir Nr. XIVP-4255. Kas už?
Balsavo 66: už – 61, prieš – 0, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti… Dėl skubos norėtumėte pasisakyti? Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašau skubos dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Komitetas apsvarstys, kada galės.
Ir dar pastaba dėl protokolo, dėl Laisvės premijos projekto Nr. XIVP-4237, svarstymo data yra lapkričio 7 diena. Labai ačiū.
11.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4248 (pateikimas)
Pirmininkės dar nėra. Toliau svarstome darbotvarkės 1-35 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4248. Pristato gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Yra teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai būtų kaip ir techninio tokio pobūdžio. Administracinių nusižengimų kodekso projekto nuostatos nesuderintos su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nurodomos netikslios sąvokos. Šiuo projektu yra siekiama suderinti nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, kurios įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. Prašau pritarti ir prašau skubos.
PIRMININKAS. Apsispręsime balsuodami. Klausimų nėra. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima būtų bendru sutarimu pritarti ir skubai, kaip pasiūlė? Ir pateikimui niekas neprieštarauja, ir skubai niekas neprieštarauja. Ir data turbūt… Siūlome svarstyti, čia jau komitetas pažiūrės, lapkričio 7 dieną. Gerai. Labai ačiū.
11.58 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4217 (pateikimas)
Dar likę keli klausimai. Darbotvarkės 1-36 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4217. Pranešėjas – gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Siūlomų pakeitimų esmė. Įstatymo projektu siūloma ne tik grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, suteikiant pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, bet ir šią nuostatą praplėsti suteikiant galimybę ir kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams įsigyti minėtus žemės sklypus.
Siūloma nurodyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės paskirties žemę turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis yra fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio paskirties veiklos sudaro daugiau kaip 50 % visų gaunamų pajamų.
Kas iš tikrųjų dabar atsitiko pakeitus šią nuostatą, tai gretutinių žemių savininkai nėra informuojami ir vieną kartą atsitinka taip, kad ta žemė šalimais būna kito savininko. Mes daug kalbame apie konsolidavimą, kuris yra brangus, tai šiuo atveju į priešingą pusę buvo vykdomi visi veiksmai. Šiuo atveju nereiks jokių papildomų pinigų, tačiau žemė bus konsoliduojama.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Kazy, jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmas – A. Palionis. Prašau, Andriau.
A. PALIONIS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties pritardamas jūsų projektui, dar norėčiau atkreipti dėmesį, nes liksite Seime ir svarstysite šį projektą. Dažna situacija, kai yra to paties sklypo bendrasavininkiai ir vienas iš bendrasavininkių nori parduoti sklypą. Nacionalinė žemės tvarkymo tarnyba informuoja tik besiribojančius, ką ir čia projekte kalbame, bet to bendrasavininko, kuris yra to sklypo savininkas, net neinformuoja, kad bendrasavininkas nori parduoti tą žemės sklypą. Tai aš siūlyčiau tokią kaip korekciją svarstymo metu, kad ir to parduodamo sklypo bendrasavininkas būtų informuotas, kad yra parduodamas žemės sklypas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Andriau, už praktinį pastebėjimą. Tikrai tai reiks įrašyti į įstatymą, nes, kai būna poįstatyminiuose aktuose, paskui mes sutrinkame. Ačiū.
PIRMININKAS. Puiku. Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, o dėl kainos? Tarkime, man siūlo kitas didesnę kainą negu tas, su kuriuo ribojasi mano sklypas, kaip tokiais atvejais yra?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tada, aišku, parduodantis visuomet pasirenka, jeigu taip būna. Kaip sakoma, vis tiek parduodantis diriguoja visas sąlygas, bet tada čia jau tarpusavio santykiai.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Kazy. Kalbėti dėl motyvų niekas neužsirašė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paprašyti, jeigu būtų galima, skubos tvarkos. Aš su Seimo Pirmininke esu suderinęs. Čia, mano manymu, toks opus klausimas visiems, kas dirbame apygardose.
PIRMININKAS. Gerai. Galbūt galima bendru sutarimu pradžioje pritarti įstatymo pakeitimui? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Ir taip pat pritarti skubai, kaip pasiūlė pirmininkas? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Labai ačiū. Siūloma svarstyti data yra… Ai, atsiprašau, skuba. Jūs pats ir nustatysite, komitetas ir apsispręs. Taip. Labai ačiū. Pagrindinis komitetas yra Kaimo reikalų komitetas. Labai ačiū.
12.02 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4260 (pateikimas)
Dar vienas yra darbotvarkės 1-37 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas Nr. XIVP-4260. Taip pat pateikia gerbiamas Kazys. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia tokia sisteminė, galima sakyti, klaida, atsiradusi 2014 metais ir jinai tęsiasi iki dabar. Aš galiu pasakyti, kad šiuo metu, kai pradėjau dirbti ministru, poįstatyminiais aktais, sureguliavau šią problemą. Šios problemos esmė yra tokia, kad, jeigu paramą gauna ūkininkas (šiuo atveju – jaunasis ūkininkas), tada tėvas jam išskiria dalį žemės, paprastai užsiima ta pačia veikla, kuria užsiėmė ir tėvai. Pagal dabartinį reglamentavimą, iki… Dirbdamas ministru, kaip sakau, sureguliavau poįstatyminiais aktais. Tai buvo laikoma, kad yra susiję asmenys. Todėl aš noriu, kaip ir Žemės įstatyme, įtvirtinti susijusių asmenų sąvoką: susiję asmenys tai yra tėvas ir sutuoktiniai, o visi kiti nėra susiję asmenys, jie dirba savarankiškai.
Šiuo metu iš tikrųjų Lietuvoje vyksta kartų kaita. Viena vertus, mes kaip ir skatiname pritraukti jaunuosius ūkininkus sugrįžti ir yra daug pavyzdžių, kai sugrįžta ir iš užsienio, ir pradeda ūkininkauti, o, kita vertus, mes juos mušame: kad negali tėvas pas sūnų, sūnus pas tėvą važiuoti žemės dirbti. Dar, negana to, negali viename kieme technikos laikyti, ir už tai jiems yra taikomos nuobaudos. Čia šiandieną nėra, bet iš Vilkaviškio tokį atvejį turėjau.
Tai štai tokia buvo, galima sakyti, abrakadabra, kurią siūlau įtvirtinti įstatymu, kad būtų lengviau po manęs dirbantiems ministrams, kad vėl nebūtų grįžtama prie tos senos sisteminės klaidos. Labai paprasti dalykai.
PIRMININKAS. Puiku. Jūsų norinčių paklausti Seimo narių nėra.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš irgi dėl šio įstatymo esu suderinęs skubos tvarką. Kaip matome iš reakcijos, visi suprantame, kad čia tikrai buvo tokie dalykai, kai net nesitiki, kad tokie gali būti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbėti irgi nėra norinčių. Iš pradžių, jei niekas neprieštarauja, bendru sutarimu pritarkime pateikimui. Pritarta. Pirmininkas siūlo skubą. Gal galime irgi pritarti bendru sutarimu? Puiku, ačiū. Taikiai, gražiai. Mums liko laiko… Datą nustatys Kaimo reikalų komitetas pats. Liko laiko, o po pietų rimta diskusija ir vakare bus ką stebėti už Atlanto, autoriai sutiko, jeigu jūs nieko prieš, tuomet pristatysime popietinės darbotvarkės klausimą.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektas Nr. XIVP-4261 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektas Nr. XIVP-4261. Ambasadorius A. Vinkus pasirengęs pristatyti. Prašom, ambasadoriau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, noriu pristatyti, matyt, paskutinį mano parengtą Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektą. Nors dažnai priimta sakyti, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, bet jeigu šis rajonas nebūtų savo istorijoje turėjęs iškilios, mokslui ir nacionalinei kultūrai nusipelniusios asmenybės, tikros legendos, gydytojo V. Into, tai tikriausiai būtų vienas iš eilinių Lietuvos pakraštyje išsidėsčiusių rajonų. Aktyvi gamtosauginė ir mokslinė V. Into veikla, jos išliekamoji vertė išgarsino Skuodo kraštą. Nuolat pritraukiami dideli turistų srautai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio valstybių neabejotinai prisideda prie šio krašto žmonių kultūros puoselėjimo ir gerbūvio sukūrimo. V. Intas, pragyvenęs 82 metus, nuosekliai ir kūrybingai dirbo, kad Lietuvoje būtų išsaugoti geologinės praeities liudytojai – rieduliai, kurių įprastoje Lietuvos gamtinėje aplinkoje nuolat mažėja arba visai neliko. V. Into dėka 1979 m. vasario 26 d. Valstybinio gamtos apsaugos komiteto buvo įsteigtas vienintelis toks pasaulyje Respublikinis unikalių akmenų muziejus, vėliau pavadintas Respublikiniu Vaclovo Into akmenų muziejumi. Muziejuje gausu lauko riedulių, žmogaus organizme susidariusių akmenėlių, suakmenėjusių gyvūnų ir augalų, brangių, pusbrangių akmenų ir daugybė kitų eksponatų. Šio žmogaus dėka visame Mosėdyje priskaičiuojama daugiau nei 150 tūkst. akmenų kolekcija nuo kelis gramus sveriančio kvarco su aukso gysla iki 80 tonų milžino. Sukaupta riedulių informacija liudija apie geologinėje praeityje egzistavusį kontinentinį apledėjimą ir ledynus, dengusius didžiulius Šiaurės Europos teritorijos plotus. Tai padeda išsiaiškinti ledynų kilmę, jų judėjimo trajektorijas, egzistuojančio reljefo susiformavimo sąlygas ir naujų naudingųjų iškasenų telkinių paieškas.
V. Into sukurtas muziejus garsėja ir savo dendrologine kolekcija. Parke auga reti, nematyti medžiai ir krūmai, pasodinti paties muziejaus įkūrėjo. Dendrologinę kolekciją sudaro 17 itin retų augalų, 131 augalas taksonas (49 pušūnai, 82 magnolijūnai) ir 30 registruotų Lietuvos genų banke. Žinau, skaičiai labai vargina klausytojus, bet tai padariau sąmoningai, kad mes visi suvoktume šio žmogaus veiklos mastą ir šios veiklos išliekamąją vertę.
V. Intas gamtosauginę veiklą derino su gydytojo darbu – nuo 1957 metų Mosėdžio miestelyje dirbo vidaus ligų gydytoju. Su šio principingo, tvirtos valios, savo kraštui atsidavusio žmogaus atėjimu į mažą miestelį prasidėjo nauja vietos bendruomenės kultūros ir socialinio gyvenimo epocha. Visų mylimo gydytojo autoritetas atsiskleidė per ypatingą jo lyderystę ne tik telkiant vietos bendruomenę, bet darant įtaką vietinės bei nacionalinės valdžios sprendimams.
Ir pabaigoje. Ateinančiais metais, gerbiami kolegos, minėsime 100-ąsias V. Into gimimo metines. Atsižvelgdamas į iškilios, nusipelniusios nacionalinei kultūrai ir mokslui, atkaklaus žemaičio asmenybės svarbą, jo gamtosauginės veiklos nuopelnus, visuomeninį aktualumą ir darbų išliekamąją vertę ir į Mosėdžio miestelio bendruomenės bei septynių įstaigų ir visuomeninių organizacijų prašymus, gerbiami kolegos, teikiu nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektą ir prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū ambasadoriui. Paklausti jūsų nėra norinčių. Labai ačiū. Dėl balsavimo motyvų norėtų pasisakyti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau, Kęstuti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, gerbiamas Antanai, už pristatymą. Labai simboliška, kad jūs pristatėte būtent V. Intą, kuris mylėjo savo Tėvynę, kuris mylėjo savo kraštovaizdį. Ir labai simboliška, kad pristatė gerbiamas A. Vinkus, kuris tikrai nusipelnęs būti Seime ir padarė daug gero savo išmintimi, pagarba žmogui, savo skambiu žodžiu. Tikrai dėkojame, gerbiamas Antanai, už šitą projektą ir asmeniškai jums už visa tai, ką jūs padarėte Seime. Ačiū, Antanai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pritariu jūsų žodžiams. Galbūt galima bendru?.. (Balsai salėje) Ne, ne, neturime. Atsiprašau, prieš nori pasisakyti…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai nesu prieš gerbiamą V. Intą. Asmeniškai tikrai labai labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi šia asmenybe ir tikrai būčiau už, bet mes esame Seime seniai sutarę dėl tam tikros tvarkos, kaip tvirtiname metus, kokios yra finansavimo galimybės. Todėl aš siūlau, kolegos, nepaisant to, kad tai tikrai didi asmenybė, tiesiog susilaikyti, nes mes tikrai visi, kiekvienas iš mūsų, galėtume pasiūlyti dar turbūt ir kitų asmenybių, kurios mums yra labai labai svarbios, bet tvarka yra tvarka. Aš tikrai siūlau susilaikyti ir laikytis tvarkos, dėl kurios mes esame šiame Seime sutarę. Dėkinga.
PIRMININKAS. A. Vinkus norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. VINKUS (LRPF). Aš norėčiau pasakyti kolegei, kuri dabar kalbėjo. Kolege, gal jūs neišgirdote ir to, ką aš sakiau? Aš drįstu siūlyti dar kartą permąstyti savo žodžius, ką pasakėte. Čia labai nedaug – mes paskaičiavome, 40 tūkst. yra išdėstyta, kur, kaip jie bus panaudoti kitais metais. Aš labai jūsų prašau priimti ir pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Pasisakėme. Kadangi yra prieštaravimų, tada balsuojame. Kas už pateiktą įstatymo projektą? Už nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektą.
Balsavo 55: už – 33, niekas prieš, 22 susilaikė. Pritarta. Kaip pagrindinis komitetas yra Švietimo ir mokslo komitetas. Išgirdau kažkokį siūlymą dėl skubos, bet nekonkretų, todėl siūloma svarstyti gruodžio 3 dieną. Labai ačiū.
Gerbiama Seimo Pirmininkė sugrįžo, mes tada taip pat grįžtame prie mūsų rytinės darbotvarkės.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4280 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-33 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimų“ projektas Nr. XIVP-4280. Pristato gerbiama Seimo Pirmininkė. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū. Gerbiami kolegos, Vyriausioji rinkimų komisija šių metų spalio 25 dieną sprendimu pripažino Panevėžio miesto savivaldybės mero R. M. Račkausko įgaliojimus nutrūkusiais pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Rinkimų kodekso 13 straipsnio 5 dalis numato, kad tokiais atvejais rengiami pirmalaikiai mero rinkimai, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įgaliojimų nutraukimo. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas rengti tokius rinkimus, nustato Seimas.
Atsiklausus Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonės, Seimo nutarimo projektu siūloma pirmalaikius Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimus skelbti 2025 m. kovo 16 d., tą pačią dieną vyks ir pirmalaikiai Jonavos rajono mero rinkimai. Gerbiami kolegos, teikiu šį projektą ir prašau jūsų palaikymo šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Jūsų paklausti niekas nenori, pasisakyti dėl balsavimo motyvų taip pat. Galbūt galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. Pagrindinis komitetas yra VVSK. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Niekas neprieštarauja. Pritarta. Labai ačiū.
12.16 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3846(2) (pateikimas)
Vėlgi, kolegos, taupydami laiką, mūsų popietinį laiką, grįžtame vėl į popietinę darbotvarkę, kur mielai sutiko pristatyti savo klausimą gerbiamas L. Jonaitis – Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3846. Prašau, gerbiamas Liudai.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū. Mieli kolegos, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas ir atlikęs būtinas korekcijas, dar kartą teikiu įstatymo projektą, kuris numato paramą artimiesiems mirties atveju. Ši tema yra itin jautri, tačiau nepaprastai reikšminga, nes paliečia visą visuomenę. Svarbu pabrėžti, kad šis klausimas aktualus ne vien tik pavieniams asmenims, bet ir visiems, kas susiduria su artimo žmogaus netektimi. Ir visai nesvarbu čia nei žmogaus amžius, nei statusas visuomenėje – žmonės turi teisę pasinaudoti šia valstybės parama. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad privatus draudimas neturėtų būti alternatyva. Žmonės, ypač regionuose, vos suduria galą su galu ir kalbėti apie privačius draudimo fondus būtų net netikslinga. Valstybė turėtų užtikrinti paramą mirties atveju kaip būtinybę, o ne prabangą, kurią ne visi gali sau leisti. Siūlomas įstatymo projekto pakeitimas galėtų ženkliai sumažinti finansinę naštą, kurią patiria šeimos, netekusios artimojo.
Dėl šios pašalpos svarbos ir jos dydžio konsultavausi ir su Lietuvos savivaldybių asociacija. Pasak jų, laidojimo pašalpos mokėjimas yra savivaldybėms patikėta valstybinė funkcija, kurios finansavimas vykdomas iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau dėl mažos pašalpos sumos gyventojai dažnai prašo papildomos vienkartinės pagalbos laidojimo išlaidoms padengti, kurią turi skirti savivaldybės. Šiuo metu savivaldybėms trūksta lėšų net ir pagrindinėms šildymo kompensacijoms, nes šildymo kainos ženkliai išaugo, tai riboja jų galimybes papildomai remti gyventojus netekus artimųjų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad esama laidojimo pašalpa yra per maža ir dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi dėl papildomos finansinės pagalbos. Savivaldybių asociacija, kaip ir didžioji dalis visuomenės, tikisi pokyčių šioje srityje.
Kalbant apie skiriamas lėšas, gavome iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atnaujintus duomenis apie 2024 metais numatytas lėšas laidojimo pašalpoms ir palaikams pargabenti. 2022 metais buvo skirta 17,3 mln. eurų, iš jų panaudota 15,8 mln. eurų. 2023 metais ši suma buvo padidinta iki 19 mln. eurų, iš jų panaudota 15,8 mln. eurų. 2023 metais ši suma buvo padidinta iki 19,3 mln. eurų, panaudota, kaip minėjau, 15,8 mln. Šiems metams šioms reikmėms buvo patvirtinta 21,3 mln. eurų, o per pirmuosius 3 ketvirčius jau panaudota 13,177 mln. eurų. Tai rodo didėjantį paramos poreikį ir tolesnio finansavimo poreikio planavimą.
Šiais metais Lietuvoje infliacija reikšmingai sulėtėjo. Rodos, kainos turėjo stabilizuotis, tačiau jos išlieka aukštos dėl išaugusių energijos, maisto ir transporto išlaidų. Nepaisant sumažėjusios infliacijos, tam tikri sektoriai vis dar susiduria su aukštomis kainomis, todėl viešųjų paslaugų ir socialinių išmokų sritys, kaip laidojimo pašalpos, yra veikiamos kainų augimo dinamikos.
Taip pat būtina pastebėti, kad 2024 metais Lietuvoje laidojimo išlaidos smarkiai išaugo, o vidutinės laidotuvių išlaidos dabar siekia apie 1 tūkst. 700 – 2 tūkst. eurų. Dabartinė laidojimo pašalpa, kuri yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio – 440 eurų, laikoma nepakankama, nes šis dydis buvo nustatytas dar 2011 metais ir nuo to laiko tik minimaliai indeksuotas pagal išmokų dydį. Dėl tokio išmokos ir faktinio išlaidų skirtumo būtina išmoką padvigubinti ir suteikti šeimoms didesnę finansinę paramą šios jautrios situacijos metu. Šiuo metu kai kuriose aplinkinėse šalyse laidojimo pašalpa yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, Lenkijoje ji yra 1 tūkst. 628 eurai, Latvijoje – 1 tūkst. 217 eurų. Tad prašome įvertinti pateiktą įstatymo projektą ir pritarti pašalpos didinimui.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Liudai. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – signataras gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Liudai, jautri tema ir ja galima spekuliuoti ilgai, galima su šypsena. Bijau, kad tai gali pereiti į kokį makabrišką pasisakymą. Aš nenorėčiau. Bet minčių kyla visokių.
Įregistravote šitą projektą rugpjūčio 22 dieną, aiškiai žinodami, kad esate opozicinė frakcija. Maždaug granata po valdančiaisiais – dvigubai didinkite išmokas mirties atveju. Dabar šita granata pasiridena po jūsų partija, jūs tampate ir neabejotinai tapsite valdantieji. Jūs – turiu omenyje socialdemokratus. Ką jums sako G. Paluckas kaip galimas premjeras? Ką jums sako R. Budbergytė, kuri turbūt taps finansų ministre? Ar jie jums nesiūlo atsiimti šito projekto, kuris buvo opozicinio žaidimo dalis?
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas Eugenijau, aš jau paminėjau, kad metai iš metų, kiek yra numatyta skirti valstybės biudžeto, kiekvienais metais sutaupoma beveik po 3,5, šiais metais – apie 5 mln. eurų. Mūsų frakcija pritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Suprantu, bandyta atsakyti į klausimą. Dabar gerbiamas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Liudai, netrukus paliksite Seimą. Tikrai, aš manau, šitas įstatymo projektas labai labai svarbus žmonėms sunkią valandą. Tuo labiau kad jeigu mes prisiminsime dar iki 2008–2009 metų krizės, man atrodo, buvo dvi, kaip čia pavadinus, išeitinės išmokos žmogui. Ne už 1 mėnesį, kai mirdavo, galėdavo pensiją atsiimti, bet už 2 mėnesius. Po tos krizės liko tik 1 mėnuo. Aš manau, galbūt kaip ir jūs, kad tai yra tam tikra kompensacija, tai yra skola tiems žmonėms, kuriems savo laiku buvo sumažintos tos išmokos, o dabar jūs tiesiog laidojimo išmokos padidinate tą koeficientą. Aš manau, tai yra labai teisinga. Tai tiek.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū už jūsų išsakytas mintis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir paskutinė – gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš pasižiūrėjau, lyg ir, parašėte, reikėtų 23 mln. Man tai labai dideli pinigai pasirodė. Šiandien jūs aiškinote, kad visada būna grąžinimas ir likutis, lieka neįsisavinti 3–5 mln. Ar nemanote, kad įvertinus visą šią skaičiuoklę, galbūt nereikėjo dvigubinti, o reikėjo įvertinus infliaciją kiekvienais metais indeksuoti ir būtų pagal infliacijos lygį. Tada tolygiai augtų ir faktiškai nereikėtų papildomai tokių lėšų, kurias jūs numatėte dvigubinimui. Negalvojate apie tai?
L. JONAITIS (LSDPF). Šį įstatymą rengiau ne ekspromtu, tačiau jau keleri metai buvo kalbama ir savivaldybėse. Derinome šitą klausimą su ministerija, derinome su asociacija ir visi pritarė, palaikė šitą mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų norėtų pasakyti gerbiamas signataras E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos. Kaip sakau, juokauti nesinori. Paklausiau, ar neplanuojate atsiimti? Šita granata po socialdemokratų Vyriausybės pamatais – 23 mln. nuo pirmų dienų. Na, norite, turėkite šitą granatą. Mes galime pabalsuoti. Klausiau, ar jūs neatsiimsite? Ne, sakote, frakcija pritaria. Tada leiskite man pasakyti garsiais klasikės žodžiais: „Mieli Lietuvos žmonės, mes, Liberalų sąjūdis, labai rūpinamės jumis ir mirties valandą sutinkame iš biudžeto skirti 23 mln. papildomų eurų. Nepamirškite, liberalai jumis rūpinasi!“ Tinka jums? Tinka. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai išsakyti. Balsuojame už Paramos mirties atveju įstatymo projektą Nr. XIVP-3846(2).
Balsavo 57: už – 40, prieš – 1, 16 susilaikė. Pritarta pateikimui. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas SRDK ir siūlo svarstyti gruodžio mėnesį. Taip, prašau. (Balsas salėje: „Maloniai paprašykime Vyriausybės išvados.“)
PIRMININKAS. Dar kartą pakartokite.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Maloniai prašome Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Taip, Vyriausybės išvados. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Gerai, labai ačiū.
12.28 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4236 (pateikimas)
Dar vienas popietinės darbotvarkės įstatymas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4236. Pristatys gerbiamas E. Sabutis. Prašau, Eugenijau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai ilgai nenorėčiau užlaikyti. Šiuo metu Kelių priežiūros plėtros programos įstatyme numatyta, kad ne mažiau kaip 50 % KPP finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojamos turtui įsigyti. Tai yra vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai juos remontuoti. Pagal šį nedidelį pakeitimą siūloma išbraukti žodį „kapitališkai“ ir palikti tiktai „remontuoti“, nes dabartinis reglamentavimas neleidžia savivaldybėms lanksčiau planuoti kelių priežiūros darbų, todėl šiuo pakeitimu siūloma pačioms savivaldybėms spręsti, kokio remonto jų valdomiems vietiniams keliams reikėtų.
Priėmus įstatymo pataisas, savivalda galės priimti sprendimus, ar būtinai reikalingas kapitalinis kelio remontas, ar užtenka paprasto remonto. Šis klausimas ne kartą buvo aptarinėjamas ir Lietuvos savivaldybės asociacijoje, šiuo klausimu ne kartą teko diskutuoti su ne vienu savivaldybių meru. Šis klausimas gana plačiai buvo paliestas ir ne taip seniai Prezidentūroje rengtame regioniniame forume. Buvo tikrai didelis palaikymas, todėl, kolegos, lauksiu jūsų klausimų ir palaikymo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmas – gerbiamas A. Skardžius. Prašau, Artūrai. Artūro nematau, tai gal tada antras – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų suprantu pačią intenciją dėl atsisakymo galbūt nereikalingų vizualiai rekonstrukcijų pereinant prie remonto. Bet priminsiu, kad mes jau pasukome kitu keliu, ir BIM projektavimas, erdvinis projektavimas yra privalomas didelės vertės projektuose, kurie kainuoja virš milijono.
Jeigu mes va tokiu įstatymu nueisime tokiu keliu, tai kartais vizualiai tie patys keliai gali atrodyti gražiai iš viršaus, bet kas po jais? Ir šioje situacijoje nesinorėtų, kad iš tiesų mes vizualiai gražiai atrodytume, bet po metų kitų subyrėtų tie keliai, nes po apačia neaišku kas. Aš manyčiau, kad tikrai reikalinga Vyriausybės išvada ir kad Susisiekimo ministerija kartu su „VIA Lietuva“ įvertintų patį projektą ir jo efektyvumą. Ačiū. Ką jūs manytumėte?
E. SABUTIS (LSDPF). Kuo daugiau institucijų įsitraukia, nebūna blogiau, nors kartais taip ir būna, kai įsitraukia arba įtraukiama kuo daugiau institucijų, tai norima pristabdyti teigiamą arba būtiną pokytį. Šiuo atveju aš nuoširdžiai manau, kad kiekviena savivaldybė turėtų savo sumetimų vienaip ar kitaip elgtis. Tikrai ne kiekvienoje vietoje reikia kapitalinio remonto, tačiau ir ne kiekvienoje vietoje reikia tiktai remonto, todėl visada galima išspręsti klausimus pačioje savivaldybėje. Tačiau kai įstatymas nurodo labai griežtai, griežtai apriboja ir neleidžia daryti, tada savivaldybėms lieka tiktai tas itin brangus kapitalinio remonto kelias. Tada pati savivalda savo žmonėms, regionuose gyvenantiems žmonėms, turi vieną paprastą atsakymą: iš viršaus nuleistas toks reikalavimas, nieko negalime padaryti, labai brangu, ir viskas. Tikrai yra daug daug vietų, kur galima paremontuoti ir tam nereikės papildomų išlaidų.
Dėl Vyriausybės išvados. Aš nemanau, kad jinai būtų būtina, nes čia jokių papildomų lėšų nėra numatoma, čia yra tos pačios lėšos.
PIRMININKAS. Dar jūsų norėtų paklausti gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia tai pasirašiau Eugenijaus iniciatyvą ir teikiame kartu su visu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu šitą pataisą kaip galimybę savivaldybėms turėti daugiau laisvių apsispręsti, kokiu būdu jos tam tikras vietinės reikšmės kelių atkarpas galės paremontuoti. Tam ir yra, mano vertinimu, skirta programos dalis, kuri yra skirta savivaldai.
Bet jūsų asmeniškai dar noriu paklausti, kaip jūs matytumėte išvis Kelių plėtros programos išplėtimą ir didesnį savivaldos poreikio atliepimą pagal šitą programą? Kalbu ne tik apie papildomą finansavimą, kurio dar vis dėlto tikimės sulaukti tvirtinant šį biudžetą, bet taip pat ir apie pačios programos didesnį pritaikymą savivaldos poreikiams. Ar jūs turite planų? Ir klausiu neatsitiktinai, nes skaičiau informaciją, kad, gerbiamas kolega, jūsų asmeniui gali tekti priimti tokius sprendimus, tai norėčiau žinoti jūsų nusiteikimą.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas Eugenijau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama kolege, visų pirma ačiū, kad priminėte, ir labai atsiprašau, jog nepaminėjau, jog beveik visas VVSK pritarė šitam įstatymo pakeitimui ir pasirašė, ir ne tiktai iš opozicijos, bet ir iš pozicijos. Dėl šitos programos praplėtimo. Taip, pirmas dalykas, na, negali jos praplėsti neplėsdamas jos finansinėmis injekcijomis. Jeigu mes turėsime tiek pat pinigų, tai ir aplink tuos pinigus, taip galbūt paprastai pasakysiu, šoksime kažkokius burtus ir sakysime, kad perdalinsime tą patį truputį kitaip ir nuo to visiems bus geriau, tai, matyt, matome ne pirmus metus, kad geriau vis tiek nebūna. Bet kuriuo atveju kainos kyla, darbų įkainiai didėja.
Pirmas dalykas, finansavimas turėtų būti didesnis, o antras, taip, aš puikiai sutinku su jumis ir visiškai sutinku, kad reikia atsižvelgti būtent į savivaldybių poreikius. Šitas įstatymo projektas būtų vienas iš tokių atsižvelgimų. Truputį atlaisvinti ir atpančioti rankas, ne viską taip suvaržyti ir duodant pinigus nenurodinėti privalomai, kaip ir kada jie turi būti leidžiami. O apie ateitį, žinokite, šiandien man sunku ką nors pasakyti ir sunku ką nors prognozuoti. Susilaikysiu.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Eugenijau. Dėl balsavimo motyvų norėtų dar pasisakyti gerbiama L. Nagienė – už. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų teko susidurti su tais klausimais ir diskutuoti tais klausimais. Savivalda bus be galo patenkinta, kai mes atlaisvinsime ir neapribosime dėl kapitalinio remonto. Realiai savivaldybė pati įvertins, kurie keliai yra vietinės reikšmės keliai, tikrai tik pravažiuojami lengvojo transporto, o kur ten eina žemės ūkio technika ar dar kažkas, sunkusis transportas, kur yra aplinkkeliai. Tikrai niekas nedarys vadinamojo buterbrodo įvertinimui. Būtinai jie padarys tai, kokia bus atsakomybė. Aš manau, kad čia didžiausia atsakomybė yra pačios savivaldos ir mes atrišame rankas savivaldai spręsti, pasirinkti, kuriuos kelius remontuoti. Tikrai sveikinu ir pritarsiu 100 % šitam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kitų norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Tokiu atveju balsuojame dėl Kelių priežiūros ir plėtos programos finansavimo įstatymo pakeitimo projekto.
Balsavo 61: už – 41, prieš – 1, susilaikė 18.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau frakcijos vardu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Galbūt galima bendru sutarimu? Pritarta? Balsuojame? Balsuojame. Kas už Vyriausybės išvadą? Prašau balsuoti.
Balsavo 63: už – 46, prieš – 12, susilaikė 5. Išvadai pritarta. Pagrindinis komitetas yra VVSK ir siūloma svarstyti gruodžio mėnesį. Niekas neprieštarauja? Labai ačiū.
12.37 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3530 (pateikimas)
Dabar gerbiama O. Leiputė atsirado. Jūs galėtumėte pristatyti paskutinį mūsų darbotvarkės klausimą iš popietinės darbotvarkės, tai yra Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-3530. Prašau, gerbiama Orinta.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Šį įstatymo projekto pakeitimą mane paskatino parengti būtent mamų laiškai. Tų mamų, kurios… Daugiausia, aišku, mamų, bet, matyt, yra ir vyrų tokių atvejų, kad jeigu vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiasi į Vaiko išlaikymo fondą ir tada gauna tam tikras lėšas iš Vaiko išlaikymo fondo. Turėčiau paminėti, kad nuo 2024 metų ši išmoka šiek tiek augo – ji sudaro 99 eurus, bet tai yra toli gražu ne ta suma, kuri svariau prisidėtų prie vaikų skurdo mažinimo.
Taip pat žinome, kad kas penktas Lietuvos gyventojas patiria skurdą ir kad 17 % vaikų iki 18 metų yra ties skurdo rizikos lygiu. Taigi ir siūlymas yra toksai, kad vienam vaikui per mėnesį išmoka negali būti didesnė negu 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesiui, už kurį mokama išmoka. Vadinasi, ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymu, ta bendra suma vaikui išlaikyti turėtų būti apie 709 eurus, tai yra minimalioji mėnesio alga, ją dalinti, kad kiekvienas iš tėvų prisidėtų po 354 eurus, tačiau įvertinus visas valstybės galimybes siūlome, kad tai sudarytų 176 eurus per mėnesį. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiama Orinta, jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmas – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Orinta, jūsų kolegos klausiau, kodėl kišatės sau po užpakaliu granatą? Dabar žiūriu, kad jūs bombas sau dėliojate. Registravote šitą projektą kovo 12 dieną normaliai galvodami apie darbą opozicijoje. Jūs prisiimate atsakomybę, kad dabar jums teks visus tuos dalykus daryti? Žiūrėkite, mes galime paimti ir pabalsuoti už šitą projektą, kaip pabalsavome dėl L. Jonaičio. Mes mylime gimstančius, mylime mirštančius, mylime pasiliekančius ir visiems sutinkame iš biudžeto mokėti. Bet jūsų Vyriausybei tai tenka. Ar jūs nenorite atsiimti projekto? Aš galiu garantuoti, kad šiandien projektas pereis pateikimą, ateis jūsų Vyriausybė ir sakys: Orinta, būk gera, atsiimk tą projektą. Ar nenorite dabar atsiimti ir baigti žaisti populistinius žaidimus?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū, Eugenijau, už jūsų rūpestį ir dėl vaikų, ir dėl mirštančiųjų, ir dėl Socialdemokratų frakcijos. Bet mes, teikdami įstatymo projektą (ir aš teikdama), prisiimame atsakomybę. Manau, dar yra įvairių papildomų sprendimų, kuriuos turėtume priimti, kad ir tų skolininkų tiek nebūtų. Tačiau tikrai nesutikčiau su tuo, kad 99 eurai yra pakankama suma vaikui išlaikyti ir prisidėti vienam iš tėvų. Matyt, valstybė turėtų labiau rūpintis išieškojimu iš tų tėvų, kurie nemoka, ir ieškoti mechanizmų, kaip priversti tėvus, tėčius ar mamas, nemokančius alimentų, susimokėti. Bet ačiū jums už rūpestį.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Orinta. Dar norėtų jūsų paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiama Orinta, ne dėl rūpesčio, bet pasakykite, kokia šiandien yra skola ir koks išieškojimo procentas? Man teko dirbti šitą darbą, konkrečiai su Vaikų išlaikymo fondu. Gal galite pasakyti, kokie dabar rezultatai? Kokius konkrečius teisės aktus galbūt reikėtų keisti, kad šitas išieškojimo procentas ir suradimas tų, kurie turėtų išlaikyti savo vaikus, kuriems priteisti alimentai… kad jie mokėtų tai, kas priklauso vaikui?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš jums dabar tikslios sumos neįvardinsiu. Matyt, ir kinta tas dydis. Bet yra apie 19 tūkst. asmenų, kurie per mėnesį gauna lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo.
Dėl sprendimų, dėl teisės aktų. Na, su antstoliais yra padaryta tam tikrų sprendimų, kai VMI… netampa jie tarpininkais, bet VMI gali tiesiogiai nuskaičiuoti baudas. Mes galbūt galėtume priimti tokius sprendimus, kad tokiam skolininkui, visiškai neatliekančiam kokių nors veiksmų, būtų apribota arba su tam tikrais kliuviniais, skatinančiais mokėti skolas. Tarkime, apribojimas teikti tam tikras viešąsias paslaugas, ar dokumento pasikeitimai, ar dar kas nors, kad tai skatintų būtent susimokėti. Kai yra didžiulės skolos, tai laiko išdėstymas turėtų būti adekvatus. Aš manau, šios priemonės ir padėtų. Galbūt patys skolininkai, tėčiai ir mamos, susiprastų mokėti už savo vaiko išlaikymą, nes jam reikia čia ir dabar.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl balsavimo motyvų taip pat norėtų kalbėti signataras E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Nelieka nieko kito, tik pasakyti: mieli Lietuvos žmonės, mes, Liberalų sąjūdis, rūpinamės gimstančiais vaikais, jų išlaikymu, finansavimu ir taip toliau. Biudžete Lietuvos, kaip turtingos valstybės, kurią sukūrė šita valdančioji dauguma ir anksčiau buvusios daugumos, paliekame daug pinigų, taškykite juos. Mums visiems rūpi. Aš neraginu nieko balsuoti, pasisakau už, balsuosiu už, bet su dideliu dėmesiu žiūrėsiu, kas vyks toliau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsavimo motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3530. (Balsai salėje)
Balsavo 59: už – 46, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – SRDK. Siūloma svarstyti gruodžio mėnesį. Galime pritarti? (Balsai salėje) Taip, prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Reikia Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Labai ačiū. Mes visus klausimus, taip pat ir popietinės darbotvarkės, baigėme. Lieka Seimo narių pareiškimai. Priminsiu, 14 valandą dar vyks diskusija, ją organizuoja gerbiama D. Šakalienė.
12.44 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai. Prašau. Pirmas – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiami klausovai, gerbiami žiūrovai, šiandien jau klijuojama nauja Vyriausybė. Eina kova ir šiandien Seime bus diskusija „Vidaus saugumo iššūkiai“, kur dalyvaus strateginės galios struktūros, tai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius R. Kiškis, generalinė prokurorė N. Grunskienė, naujas vadovas – policijos generalinis komisaras. Jos nori, manau, padėti surinkti gerą biudžetą naujam Seimui, naujai Vyriausybei. Mano nuomone, reikėtų apsispręsti, ar mums reikalingos mafiozinės struktūros, kaip galimai energetikų mafija, šiukšlių atliekų surinkimo, taip pat ir perdirbimo, kur kelis kartus apmokestinama galimai mafiozinė struktūra, kaip kelininkų, kurioje kelių tiesimas ir remontas be tarptautinių konkursų, kaip farmaceutų, medikų galima mafija, kur eilės, brangūs vaistai ir žinoma, kodėl tas vyksta. Manau, kad šitos galios struktūros turi galios tą visą pakeisti ir likviduoti fiktyvų, netikrą BVP, sukurti ir priimti motyvacinės sistemos įstatymus. Pavadinkite tikrais vardais, o ne apsimestinai, kad šešėlinė ekonomika, kurią sudaro apie 1 mlrd. eurų – dar kartoju, 1 mlrd., ne 1 mln. Čia diskusija, kad kur čia laidojimui 18 mln. rasime, kur ten prokuratūrai. Ji verkė, verkė, kol surado 8 mln., kad jinai sąžiningai ir produktyviai dirbtų.
Gerbiamieji, įjunkime laukimo režimą su viltimi, kad šitos organizacijos ir visi kiti, ir Seimo nariai priims atitinkamus įstatymus. Kaip pavyzdys – gerbiamas V. P. Andriukaitis. Jis buvo sveikatos apsaugos ministru, bet kaip jį greitai išpirdolino į Europos Sąjungą, kai jis pradėjo kovoti su mafiozinėmis struktūromis. Aš manau, kad atsiras ir kitame Seime drąsių žmonių, kurie parodys, kad negali klestėti ir mafijos, mafiozinės struktūros, ir Lietuva klestėti. Tai turime pasirinkti, arba tas, arba tas. Dar kartą sakau, to viso šešėlinio, vadinamojo kriminalinio, to bendrojo vidaus produkto, falšyvo, netikro, kur mes nukenčiame, Lietuva, – iki 1 mlrd. eurų. Jūs pagalvokite! Aš kreipiuosi į visas šitas struktūras, galios struktūras ir Seimą, kurios gali įstatymais sustabdyti mafiją, ir tada Lietuva klestės. Sėkmės visiems už darbus Lietuvai. Aš manau, kad turime vilties, kad mafijos bus nugalėtos.
PIRMININKAS. Ačiū už nuostabius linkėjimus. Ir gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, mano pranešimas yra apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinio švietimo agentūros darbo ypatumus ir visišką nesiskaitymą su švietimo, šiuo atveju pradinio ugdymo koncentro bendruomene, mokytojais, mokiniais, tėvais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė spalio 10 dieną, jau prasidėjus mokslo metams, pasirašė įsakymą „Dėl Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nacionalinė švietimo agentūra spalio 23 dieną, tai yra beveik prasidėjus lapkričiui, organizavo pristatymą šitų naujovių, kurios palies 4 klasės pradinio ugdymo mokinių patikrinimus, pasiekimų patikrinimus. Ir tos naujovės, verta pabrėžti, buvo pristatytos ne pasibaigus mokslo metams, birželio mėnesį, ne prieš mokslo metus, o štai dabar, faktiškai lapkričio mėnesį, nes tėvai apie tas naujoves dar iki galo nėra informuoti. Naujovė yra ta, kad pirmiausia įrašomas žodis „privaloma“, tai yra visi 4 klasės mokiniai privalės laikyti gimtosios kalbos, matematikos pasiekimų patikrinimus. Ir kita naujovė, kuri nukrito kaip sniegas ant galvos nelietuvių mokyklų mokiniams ir bendruomenei, yra lietuvių ir literatūros pasiekimų patikrinimas. Kaip minėjau, aprašo raktinis žodis yra „privalo“: dabar mokyklos ne savanoriškai pasirinks, ar dalyvauti patikrinimuose, nebus tai mokyklų apsisprendimas, o bus prievolė. Ką tai reiškia? Tie mokiniai, kurie nedalyvaus, nebus keliami į 5 klasę. Mes ką, norime sugrąžinti į balanos gadynę? Galbūt mūsų mokiniai pradinėje klasėje įstrigs po kelerius metus, sudėtinga pasakyti, o tie, kurie neišlaikys, turės galimybę pagal tą aprašą pakartoti po konsultanto pagalbos? Kas tas konsultantas? Be abejo, tas pats mokytojas. Ar mokytojas gebės per porą mėnesių padidinti vaiko skaitymo greitį? Aš labai abejoju, nes kaip tik esu pradinio ugdymo mokytoja.
Šiandien – lapkričio 5 diena, ir šiandien vyksta lietuvių ir literatūros skaitymo aktualijų pristatymas, tai yra kad, pagal paskelbtą tvarkaraštį, sausio 21 dieną, iškart po Kalėdų atostogų, vaikai jau laikys privalomą lietuvių ir literatūros patikrinimą 4 klasėje, o tik šiandien, lapkričio 5 dieną, yra bendruomenėms, švietimo skyriams greičiausiai pristatomos naujovės. Mokytojai dar tų naujovių, kaip aš suprantu, iki šiol nežino. Nekalbu apie tėvus ir nekalbu apie vaikus, kurie šiuo atveju išvis paverčiami eksperimentiniais triušiais ir niekas negalvoja apie patiriamą stresą, apie tai, kad iš tiesų tą egzaminą bus labai sudėtinga išlaikyti. Tie dalykai mūsų švietimą formuojančios centrinės valdžios yra nevertinami, nes kam? Mes tiesiog primetame, parašome grafiką ir, būkite malonūs, laikykitės.
Šita naujovė, noriu pabrėžti, šokiravo visus, nes apie tai nebuvo kalbama nei mokslo metų pabaigoje, nei prasidedant mokslo metams. Ir aš dėl to turiu Švietimo ir mokslo ministerijai pirmą klausimą: ar toks principas kaip žmogiškumas, pagarba žmogui yra žinomas Švietimo ministerijai? Aš noriu paklausti, kas per kontora yra NEC’as, kuri nesusidoroja nė su viena užduotimi ir dėl visų patikrinimų, kokie vyko, ar egzaminai, ar patikrinimai, juos lydėjo nuolatiniai nesusipratimai ir skandalai? Ir ką, be streso, išvis duoda egzaminas 4 klasėje vaikui? Kokią pridėtinę vertę jis kuria? Jis kuria, aišku, suteikia galimybę turėti visą informaciją, sakykime, vienoje vietoje, bet ar tos informacijos neturi mokykla? Verta pabrėžti, kad mokinių pažangą, kiekvieno mokinio pažangą, ką jis pasiekė, ko nepasiekė, kas pavyksta, kas nepavyksta, mokytojai įvertina aprašomuoju būdu. Ta informacija yra kiekvienoje mokykloje. Mano vertinimu, atsakinga institucija turėtų tą informaciją susirinkti, apdoroti, padaryti išvadas, rekomendacijas, kaip gerinti pradinio ugdymo koncentro mokymą mūsų švietimo sistemoje.
Taip pat pabaigoje noriu pasakyti, ką išgyvens vaikas, kuris išgirs žodį „neišlaikei“? Ar tai kas nors įvertino? Kas bus su ta šeima ir su tuo vaiku, kuris sausio 21 dieną išgirs žodį „neišlaikei“? Tai taip pat nevertinama. Ir pabaiga, visai pabaiga. Noriu kreiptis jau į naują Vyriausybę, bus pakviestas naujas ministras, kad atšauktų pradinio ugdymo koncentro patikrinimus, kurie nesuteikia jokios pridėtinės vertės nei mokiniams, nei, nežinau, mokyklų bendruomenėms, apkrauna nereikalingu darbu ir stresu pačius mažiausius mūsų mokinius, demotyvuoja mokytis, mano vertinimu. O vertinimas, kaip gražiai pateikė pati Švietimo ir mokslo ministerija, turi būti suvokiamas kaip pagalba mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti ir bręsti, vertinimas – kaip priemonė kaupti ir pamatuoti informaciją apie mokinio pasiekimus ir daromą jo pažangą. Tai aš ketvirtadienį tikrai norėsiu sulaukti atsakymų ir įvertinimo iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kad šie 4 klasės patikrinimai ir nelietuvių mokyklų lietuvių ir literatūros patikrinimai būtų padaryti bandomieji ir (arba) būtų iš viso atidėti kaip toks suplanuotas dalykas, kuriam yra visiškai nepasirengta ir apie kurį nebuvo informuotos mokyklų bendruomenės, tėvai ir mokytojai. Tikrai kreipiuosi dabar į ministrę, kuri dar vis vykdo pareigas, kad jinai labai atsakingai įvertintų visą tą situaciją, kuri vėl ir vėl atsiranda mūsų mokyklose.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Rita. Daugiau pareiškimų nėra. Registruojamės. Po pietų mūsų laukia diskusija. Ačiū už galimybę pirmininkauti posėdžiui. Stebėkime rinkimus Amerikoje šį vakarą. Labai ačiū. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. Vakarinis posėdis bus nuo 14 valandos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.