LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-04-14 Nr. XIVP-1501

Vilnius

            Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

            1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. birželio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Primintina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančioms galimybę nesilaikyti minėtos šešių mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (2021 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas,  nukeliant šio nutarimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre datą ir paskelbiant jį 2022 m. liepos 1 d.).  Be to, nors minėtame 2021 m. gegužės 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis“, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar skubus mokesčių įstatymų įsigaliojimas nesukels praktinių tokių įstatymų įgyvendinimo problemų, ar asmenys, kurie privalės taikyti atitinkamas nuostatas, spės tinkamai pasiruošti (pritaikyti naudojamas sistemas ir pan.).

2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 bei 6 dalis ir jose nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas ne mokestinių metų pradžioje (2022 m. birželio 1 d.) nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia.

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas“. Siekiant teisinio aiškumo bei vengiant galimų praktinių įstatymo taikymo problemų siūlytina šią nuostatą dėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2022 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį“.

Departamento direktorius                                                                                    Andrius Kabišaitis

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]