LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 318
STENOGRAMA
2016 m. kovo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime kovo 15 dienos (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
11.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. kovo 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Nematau norinčių kalbėti. Gal galime patvirtinti bendru sutarimu? Balsuojame? Norite balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate kovo 15 dienos (antradienio) posėdžių darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… (Balsai salėje) Jau balsuojame. Jau vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Reikia laiku ateiti.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 14. Darbotvarkė patvirtinta.
11.02 val.
Sveikatos apsaugos ministro priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu truputį dėmesio. Kovo 10 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą dėl J. Poželos skyrimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru. Vyriausybės įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti savo pareigas ministrai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Kviečiu prisiekti naująjį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą J. Poželą. Seimo nariai priesaikos metu stovi.
J. POŽELA (LSDPF*). Aš, Juras Požela, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad visi norite pasveikinti sveikatos apsaugos ministrą. Linkime jam sėkmės darbuose, o mes turime judėti į priekį.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4089. Noriu pasakyti, kad nėra visų komitetų išvadų, todėl negalime dabar svarstyti.
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ projektas Nr. XIIP-4014 (pateikimo tęsinys)
Svarstome 1-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ projektas Nr. XIIP-4014. Pateikimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Pateikimas.
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau užimti savo darbo vietas. Triukšmas salėje labai didelis, tas šurmulys turėtų šiek tiek aprimti. Prašau, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo bei saugojimo. Komitetas tyrimo metu išanalizavo žmogaus teisių sampratą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, Konstitucinio Teismo doktriną, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pagal šias praktikas pasakytina, kad pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti viršydami jiems teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, savo veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių, negali būti toleruojami pareigūnų neteisėti veiksmai ar neužkertamas kelias tokiems veiksmams, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, nes priešingu atveju būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise. Tarptų teisinis nihilizmas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių ir galimybių pasipriešinti valstybės savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, būtų gniuždomas visa valstybės turima jėga.
Komitetas daro išvadą, kad turi būti nuolat atliekama teisės aktų taikymo stebėsena, taip pat sustiprinta kriminalinės žvalgybos kontrolė, tiek vidaus, tiek koordinavimo ir teisėtumo kontrolė, ir parlamentinė kontrolė.
Antra komiteto išvada, kad parlamentino tyrimo metu, diskutuojant su teismų atstovais, iš jų pateiktų atsakymų darytina išvada, kad kiekviename teisme, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, laikomasi skirtingos praktikos tiek dėl pateikiamos medžiagos, tiek dėl informacijos apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus ar gautus rezultatus. Vieni teisėjai tai vertina formaliai, ypač tai pasakytina apie kartotinius atvejus, kai reikia pratęsti taikomų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, t. y. kai jau prieš 3 ar 6 mėnesius buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, tačiau nereikalaujama, kad pareigūnas pateiktų visą bylos medžiagą ir nurodytų, kokie veiksmai buvo atlikti, kokie rezultatai per tą laiką gauti. Komiteto nuomone, pratęsiant, ypač pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, turėtų būti gaunama visa informacija ir prašoma nurodyti gautus rezultatus, pagrindžiančius kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo būtinumą. Prokuroras teismui teikiamame teikime dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo priemonių pratęsimo turi nurodyti motyvus ir pagrįsti, kodėl negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o turi būti pratęstas kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas. Teisėjo sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo sankcionavimo pratęsimo taip pat turi būti motyvuotas, jame pagrįsta, kodėl nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Trečioji išvada. Konstatuotina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas ir teisės taikytojams sudaro galimybę skirtingai interpretuoti teisės normų turinį, taikymo mastą ir atvejus. Esamas kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo, naudojimo, naikinimo reglamentavimas neužkerta kelio, neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant informacijos pobūdį, jai taikytiną saugojimo režimą ir panaudojimo atvejus.
Parlamentinio tyrimo metu valstybės institucijų atstovai paminėjo, kad daugiausia neaiškumų kyla dėl kitos nepanaudotos informacijos, kuri ne naudojama kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, o saugoma nusikalstamų veikų prevencijos tikslais. Pagrindinė šios informacijos laikymo paskirtis yra nuskalstamų veikų prevencija. Aptarus tokios informacijos naudojimo ir saugojimo klausimus, tyrimo metu konstatuota, kad, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, manipuliavimo kita nepanaudota informacija ir apsaugoti žmogaus teises ir laisves, būtina nustatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, numatant, kad asmuo, apie kurį renkama kriminalinės žvalgybos informacija ir kuris nepadarė nusikalstamų veikų, nepatirtų neigiamų pasekmių, o surinkta informacija galėtų būti naudojama tik nusikalstamų veikų prevencijos tikslais. Iš nusikalstamų veikų komitetas išskyrė terorizmo, prekybos žmonėmis, neteisėto disponavimo ginklais, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kitas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas.
Ketvirta išvada. Atsižvelgdamas į tai, kad kyla problemų, vertinant informaciją apie asmens privatų gyvenimą ir ją atskiriant nuo kitos informacijos, komitetas atkreipė kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų dėmesį, kad jie turi užtikrinti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai nepiktnaudžiautų surinkta informacija apie asmens privatų gyvenimą, priskirdami nusikalstamų veikų prevencijos tikslams, ir kad ši informacija nebūtų saugoma, naudojama kitais ne nusikalstamų veikų prevencijos tikslais.
Be to, komitetas siūlo sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų, ar pakanka teisės aktuose nustatytų kriterijų informacijai apie privatų gyvenimą atskirti nuo kitos informacijos, ir prireikus parengtų siūlymus dėl teisės aktų keitimo.
Penktoji išvada. Parlamentinių tyrimų metu konstatuota, kad siekiant užtikrinti žmogaus teises ir laisves ir tinkamas kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo procedūras, Kriminalinės žvalgybos įstatymu turi būti reglamentuota veiksmingesnė kriminalinė žvalgybos informacijos naikinimo kontrolė ir aptarti institucijų pasiūlymai dėl esamo teisinio reglamentavimo keitimo. Pavyzdžiui, siekiant sutelkti ir stiprinti surinktos informacijos naikinimo kontrolę, pasiūlyta nustatyti, kad apie kriminalinės žvalgybos informacijos sunaikinimą būtina pranešti tam tikro teismo pirmininkui. Tai būtų naudinga dėl kelių priežasčių.
Pirma, būtų stiprinama vidaus kontrolė teisme, nes jeigu keli teisėjai sankcionuotų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir vieno iš jų rezultatai labai išsiskirtų, teismo pirmininkas galėtų imtis reikiamų priemonių.
Antra, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavęs pareigūnas ir prokuroras, rengęs motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdo ir sankcionavimo, praėjus tam tikram laikui, gali jau nedirbti toje institucijoje. Tokiu atveju visa informacija vis tiek patektų teismo pirmininkui – taip būtų užtikrinta kontrolė. Atsižvelgdamas į tai, komitetas siūlo atitinkamai keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas.
Šešta išvada. Kriminalinės žvalgybos pagrindiniams subjektams ir kontroliuojančioms institucijoms, šiuo atveju Generalinei prokuratūrai, komitetas siūlo nustatyti vienodą kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naikinimo tvarką ir bendrą kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos apskaitos formą, į kurią, be kita ko, būtų įtraukti duomenys apie tai, kiek kriminalinės žvalgybos bylų buvo nutraukta kaip pagrįstų, kiek surinktos informacijos buvo panaudota atliekant kriminalinės žvalgybos uždavinius.
Septinta išvada. Komitete atliekamo tyrimo metu, kaip pabrėžė teismų atstovai, kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo, saugojimo ir naikinimo kontrolė teismui svarbi pirmiausia žmogaus teisių apsaugos požiūriu, tačiau trūksta teisinio aiškumo dėl tokios informacijos saugojimo terminų, kai jie priklauso nuo kriminalinės žvalgybos institucijos sprendimo. Pabrėžtina, kad labai svarbus ir sudėtingas, tačiau pernelyg paprastai reglamentuotas ir dėl to neaiškus informacijos atskleidimas asmeniui, prieš kurį buvo naudojamos kriminalinės žvalgybos priemonės, nes Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „asmeniui, kurio atveju buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis“.
Ši formuluotė dviprasmiška, nes nuostata „gauta informacija nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas nepradėtas“ gali būti suprantama ir kaip reikalavimas, kad būtų abi sąlygos, t. y. informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet pakanka vienos iš jų sąlygų. Todėl komitetas siūlo šias nuostatas tobulinti.
Aštuntoji išvada. Neaiškus kriminalinės žvalgybos surinktų apie asmenį duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesas, kurio fragmentai nustatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje.
Problemų kyla, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl informacijos atskleidimo, priklauso tik nuo kriminalinės žvalgybos institucijos valios neatskleisti jokios informacijos ir todėl šio asmens galimybės apginti savo teises tampa labai apribotos. Įvertinus esamą teisinį reglamentavimą ir negausią teismų praktiką, taikant Kriminalinės žvalgos įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalis, darytina išvada, kad šio įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalys turi būti patobulintos, nes akivaizdu, kad kilus ginčui, ar asmeniui, kurio atžvilgiu pradėta kriminalinė žvalgyba ir po to nutraukta, turi būti atskleisti kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys, šie duomenys negali būti atskleisti, nes įstatyme nustatytos duomenų atskleidimo sąlygos dėl to neįmanomos ir neįvykdomas pareiškėjo reikalavimas atskleisti jo atžvilgiu surinktą informaciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, jums skirtas 10 minučių laikas jau baigėsi. Jeigu trumpai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir pagrindinė, paskutinė. Atsižvelgiant į tai, siūlo, kad būtų galimybė apskųsti tokį kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimą teismui.
Pagrindinė devinta išvada. Pabrėžtina, kad pagrindiniai kriminalinės žvalgybos (paskutinis sakinys) uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija, nusikalstamų veikų atskleidimas, rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas ir kiti. Todėl kriminalinės žvalgybos metu gaunama informacija neturi būti politikų ar valstybės institucijų ir pareigūnų įrankis, naudojamas įstatymu nenustatytais tikslais. Pats fakto apie turimą kriminalinės žvalgybos metodais ir būdais gautą informaciją atskleidimas laikytinas slaptos informacijos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą atskleidimu. Tai padarytų šio įstatymo pažeidimu ar net nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 125 straipsnį. Pabrėžtina, kad skelbiant kriminalinės žvalgybos informaciją paneigiamas vienas svarbiausių demokratinės ir teisinės valstybės principų, nekaltumo prezumpcijos principas, nustatytas Konstitucijoje ir detalizuotas Baudžiamojo proceso kodekse. Ačiū. Pateikiau visas komiteto parlamentinio tyrimo metu padarytas išvadas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia P. Gražulis. Ruošiasi A. Skardžius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų savo išvadų pabaigoje pabrėžėte, kad draudžiama įslaptinti operatyvinę medžiagą, kad numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau įstatyme yra išlyga, kad pagal generalinio prokuroro patvirtintą tvarką gali būti paviešinama ši informacija. Mano klausimas: ar, jeigu prokuroras tai gali vienu atveju leisti, kitu neleisti, nereikėtų, kad tai vis dėlto reguliuotų įstatymas, arba draudžiantis, arba leidžiantis visiems, kad operatyvinės medžiagos paviešinimas nebūtų paliktas pagal nustatytą generalinio prokuroro tvarką?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia yra du aspektai. Kriminalinės žvalgybos informaciją dabar draudžiama atskleisti ir viešinti. Tačiau jeigu kriminalinės žvalgybos tyrimas perauga į ikiteisminį tyrimą, tokia informacija yra išslaptinama, bet tai nereiškia, kad ji būna vieša. Toliau jos atskleidimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, kuris nustato, kad tai galima atskleisti tik prokurorui leidus. Tačiau net tokiais atvejais kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos, kuri po to naudojama ikiteisminiam tyrimui ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, paviešinimas, manytina, irgi yra įstatymo pažeidimas, ji nėra slapta, tačiau niekur nėra pasakyta, kad ji turi būti viešai skelbiama. Nekaltumo prezumpcijos principas tą ir sąlygoja, kad jeigu per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nusikaltimo nėra ir tas asmuo nusikaltimo nepadarė, vadinasi, bet kokios informacijos skleidimas, ypač tos informacijos, kuri galbūt buvo pradinė, dėl kurios ir buvo pradėtas tyrimas, tai yra neigiama informacija apie tą asmenį, o po to surinkta duomenų, atvirkščiai, paneigiančių jo kaltę, sugriauna apskritai visą ikiteisminio tyrimo metu atliktą tyrimą ir tos pačios kriminalinės žvalgybos metu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sukompromituoja patį procesą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, noriu priminti, kad atsakymui skirtos 2 minutės. Klausia A. Skardžius, ruošiasi M. Bastys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, išties labai svarbus būtų asmens privataus gyvenimo santykis, įtvirtintas Konstitucijoje. Neseniai minėjome mūsų nepriklausomybės 26 metų sukaktį. Ir vis dėlto man susidaro toks vaizdas, kaip ir gūdžiais sovietiniais laikais, kad viena visuomenės pusė seką kitą, o ta savo ruožtu – pirmąją pusę. Tarsi visi deklaruoja, ypač dešinieji, kad dėl to jaučiamės saugūs, mums nėra ko bijoti, ir t. t. Ar tokiu keliu eidami nepavirsime sovietine Rusija pačiais gūdžiausiais laikais, ar galbūt net Šiaurės Korėja, jei mes nesilaikysime pagrindinių konstitucinių nuostatų? Ką jūs manote?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų, kaip ir tyrimo išvadose pažymėta, pats piktnaudžiavimas kriminalinės žvalgybos tyrimu ir po to ypač tos informacijos mėtymas į kairę, į dešinę sudaro įspūdį, kad valstybėje faktiškai sekamas vos ne kiekvienas pilietis, nors taip iš tikrųjų nėra. Taip negali būti, nes, kaip aš minėjau, kompromituojami demokratinės valstybės, kaip teisinės valstybės, principai ir pati valstybė suvokiama kaip vos ne policinė valstybė arba totalitarinė, kas buvo, kurioje mes jau anksčiau buvome ir išsiveržėme iš tų gniaužtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Bastys. Ruošiasi V. Vasiliauskas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų visi puikiai suprantame, kad tik teismas gali aiškinti, ar įstatymai yra pažeisti, ar nepažeisti. Mano būtų klausimas toks: vis dėlto kas dabar turėtų kreiptis tokiais atvejais, ar tas asmuo, kuris yra nukentėjęs dėl paviešintos informacijos, ar kokia nors speciali institucija, sakykime, kaip žmogaus teisių? O galbūt ir pati Generalinė prokuratūra, matydama, kad yra neteisėtai paviešinti duomenys, turėtų inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą tokiais atvejais? Dėkoju už atsakymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aišku, jeigu ta informacija, kuri paskleista apie žmogų, žeidžia jo garbę ir orumą, tas asmuo gali ginti savo teises teisme civilinės teisenos būdu, reikalaudamas tą informaciją paneigti arba atsiprašyti, nes skleidžiama neigiama informacija. Iš kitos pusės, valstybėje jau daug metų diskutuojama apie būtiną turėti tokią valstybinę instituciją, kuri būtų kaip pagrindinis žmogaus teisių kontrolės subjektas, apie ką kalba ir kitų valstybių, Europos Sąjungos ekspertai. Mes niekaip nesiryžtame tokios institucijos įsteigti. Taip, mes turime nevyriausybines organizacijas, kurios atlieka stebėseną, bet to nepakanka. Taip, kaip mes turime Seimo kontrolierius, kaip turime Vaiko teisių ir Lygių galimybių, taip, aš manau, atitinkamai tokią instituciją turėtume turėti ir žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Vasiliauskas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Pirmininke. Gerbiamasis kolega, gaila, kad pristatant tokią jautrią temą mūsų salė ūžia kaip bičių avilys. Kodėl? Aš įdėmiai perskaičiau jūsų išvadas ir atkreipčiau dėmesį, kad Seimo pateiktuose klausimuose, į kuriuos turėjo atsakyti parlamentinis tyrimas, net tris kartus yra pakartotas žodis „problema“, tačiau aš jūsų išvadose problemų neaptikau, tik labai išsamią Konstitucijos, įstatymų, tarptautinių konvencijų, Konstitucinio Teismo praktikos apžvalgą ir teorinės diskusijos pėdsakų. Tad mano klausimas irgi būtų daugiau teorinis. Ar nemanote, kad kriminalinė žvalgyba pastaruoju metu užima neproporcingai didelį vaidmenį? Jeigu pritariate šiam mano teiginiui, kodėl taip atsitiko? Ačiū, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atliekant, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas ar jas atskleisti ir nustatyti padariusius asmenis, taip, labai dažnai griebiamasi kriminalinės žvalgybos metodų, priemonių taikymo. Tačiau kodėl mes apžvelgėme ir teismų praktiką, ir Konstitucinio, ir Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad vis dėlto tai negali tapti pagrindiniu veiksniu ir pagrindiniu įrodymu? Tai gali būti kaip papildantis, kuris užveda ant kelio, ir panašiai. Todėl dar papildant ankstesnio klausimo atsakymą pasakytina, kad vis dėlto šiuo atveju turi žymesnį vaidmenį atlikti parlamentinė kontrolė. Deja, kartais būna taip, kad taikant parlamentinės kontrolės metodus, t. y. tyrimą, institucijų atstovai nebūna nuoširdūs, ir mes turime keisti praktiką, kad nesusidarytų visuomenėje nuomonė, kad visi visus seka ir tiria tik tokiais būdais. Todėl tą situaciją būtina keisti ir mes pasakėme, kad pirmiausia reikia užtikrinti per teisės aktų pakeitimus. Iš kitos pusės, kai kuriais atvejais nereikia teisės aktų keisti, užtenka praktikos. Kaip aš minėjau, kad vienas teisėjas pareikalauja visos medžiagos, kitas nepareikalauja. Turi būti visi kaip vienas, nes tada išeina, kad subjektai ieško to jiems palankesnio teisėjo, kuris net formaliai patvirtins bet kokį jų prašymą. Taip negali būti…
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nes tai priemonės, ribojančios žmogaus teises ir laisves.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nors laikas baigėsi, bet jau paskelbiau, kad M. Zasčiurinskas turi teisę paklausti, tai prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, mūsų parlamentinė valstybė, Lietuvos parlamentas, priima tam tikrus įstatymus pagal atitinkamą logiką. Mes taip galvojame ir priimame tokį įstatymą. Vykdantieji – ar teismai, ar ministerijos, ar žinybos – sugalvoja kitokią logiką ir mūsų įstatymai yra įvairiai interpretuojami. Parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma mūsų logika.
Pateiksiu du pavyzdžius. Kas yra valstybės paslaptis, jūs pasakėte: įstatymas, subjektas nustato. Žmogus ima ir išduoda valstybės paslaptį. Teismas staiga nusprendžia, kad po jo išdavimo ta paslaptis yra ne valstybės. Antras pavyzdys – jūsų pažyma: „Darytina išvada, kad teikiamas informacijos pobūdis yra taisytinas, galimas manipuliavimas slaptomis kriminalinės žvalgybos informacijomis, pažymomis“ ir t. t. Mano klausimas. Sakykite, jūsų nuomone, koks yra Seimo vaidmuo ir koks komiteto vaidmuo – ar veikti po įvykio, ar užtikrinti tinkamą parlamentinę kontrolę, ar tai yra kompetencijos ir profesionalumo trūkumas? Jūsų nuomonė. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia apie teismų sprendimus. Pagal įstatymą, kuri informacija sudaro valstybės paslaptį ir žymą, nustato subjektas, subjekto vadovas ir priima sprendimą, kuri informacija yra visiškai slapta, slapta, konfidenciali ar riboto naudojimo. Kai po visko dėl tos informacijos atskleidimo jau atliekamas ikiteisminis tyrimas ir po to teismai priima sprendimą, kad subjektas nepagrįstai uždėjo tokią žymą, tai iš tikrųjų bet kokie ginčai turi būti sprendžiami teisme. Tai dar kartą įrodymas, kad subjektai kartais nepagrįstai priima sprendimus tiek dėl žymos nustatymo, tiek galbūt dėl tyrimo atlikimo.
Dėl parlamento vaidmens. Šiuo atveju, man atrodo, turi būti didesnis parlamento vaidmuo, kaip yra senosios demokratijos valstybėse. Tokiais atvejais turbūt mes patys apsileidome. Dar ne taip seniai šioje tribūnoje stovėjo ir vieno iš subjektų vadovas, ir generalinės prokuratūros vadovas, ir į visus klausimus buvo atsakinėjama neigiamai ir su šypsenėle. Aš suprantu, kad čia, salėje, nebūtina visko sakyti ir galbūt dėl to jie laikėsi, bet į tokius pat klausimus atsakant Kriminalinės žvalgybos komisijoje, kuri sudaryta pagal statutą ir įstatymą, ar tam tikruose komitetuose, jie privalo atsakyti, tik prieš tai turi pasakyti, kad, gerbiamieji, ta informacija yra ar konfidenciali, ar slapto pobūdžio, todėl prašom rengti uždarą posėdį. Dažnai komitetai ar komisijos, rengdamos ne uždarus, o atvirus posėdžius, sudaro sąlygas tos informacijos, kuri negali būti platinama, platinimui ir pažeidžia žmogaus teises ir laisves.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, mūsų laikas seniai baigėsi. Ačiū už išsamiai atsakytus klausimus ir pateiktas išvadas. Po pateikimo nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, jūs pristatėte savo išvadas, jūs tikrai nudirbote nemažą darbą (susipažinau su juo), jūs kvietėte įvairiausių specialistų, ne tik teisininkų, prokurorų, teisėjų, bet ir mokslo vyrų, kurie šioje srityje išsakė savo nuomonę. Tikrai nemažai taisytinų įstatymų, bet manyčiau, kad jūsų siūlymas sudaryti darbo grupę ir parengti įstatymų paketą nelabai vykęs. Aš manau, kad tai turėtų daryti pats komitetas, darbo grupė prižiūrėtų, nes jūs pusę darbo jau esate padarę, ir užbaigti šitą darbą turėtumėte jūs. Taip pat turėtų būti numatytas laikas, kada jūs turėtumėte pateikti šių įstatymų paketą, nes jeigu mes nenumatysime laiko, manau, šis klausimas vėl liks numarintas. Manyčiau, kad šios sesijos pabaigoje įstatymų paketas turi būti pateiktas ir įstatymai turėtų būti priimti. Aš siūlau balsuoti už ir skirti pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o ne sudaryti darbo grupę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išties žvelgiant į atliktą darbą tikrai reikia padėkoti komitetui, kad po kandidato pono N. Meilučio prisistatymo mūsų frakcijoje ir kilo ši iniciatyva patikrinti, kaip veikia parlamentinė kontrolė, kai pareigūnas, pretenduojantis į tokį aukštą postą, aiškiai deklaravo, kad visi politikai yra sekami, medžiaga kaupiama, kol žmogus, nežinau, kol dar gyvas turbūt. Tikėtis, kad įstatymais būtų galima sureguliuoti… turbūt įstatymų, visi pasakysite, šiandien pakanka. Parlamentinės kontrolės parlamentinėje valstybėje išties stinga.
Toli ieškoti nereikia. Jungtinės Karalystės modelis ir parlamentinė kontrolė veikia taip, kad turbūt nė vienam pareigūnui nekiltų noras viešinti, pažeisti Konstituciją, apie asmens privatų gyvenimą viešai skelbti kokią nors informaciją, nes tas pareigūnas iš karto netektų savo pareigų. Taip veikia Jungtinės Karalystės modelis, į tokią valstybę mes lygiuojamės. Mes Valstybės kontrolės ir Audito komiteto funkcijas perkėlėme būtent iš ten. Manau, kad ir dabar nereikia išradinėti dviračio, tiesiog britišką parlamentinės kontrolės modelį adaptuoti Lietuvoje ir baigtųsi visi piktnaudžiavimai, kad jeigu valdžioje dešinė, tai kenčia kairė, o jeigu kairė, tai dešinė. Jeigu mes nežengsime žingsnio į priekį, tikrai sukursime Šiaurės Korėją. Būkime savikritiški, imkimės parlamentinės kontrolės, nes tam tauta suteikė mandatą čia sėdintiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo komisijos išvadoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 95, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Komitetų skirti nereikia. Siūloma svarstyti kovo 22 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
11.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvados“ projektas Nr. XIIP-4086 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvados“ projektas Nr. XIIP-4086. Kviečiu Antikorupcijos komisijos pirmininką V. Gailių. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija, vykdydama Seimo pavedimą dėl laikinosios komisijos statuso, svarstė ir priėmė išvadas, kurias jums pristatau. Dėkoju kolegoms už intensyvų darbą. Komisija organizavo 12 posėdžių, išklausė po kelis kartus 39 kviestus asmenis, gavo daug rašytinės informacijos, įvairių institucijų pateiktos informacijos, nagrinėjo ir intensyviai dirbo. Pristatau komisijos išvadas.
Atsakydama į pirmąjį klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinio dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo, komisija daro išvadas.
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo. Teismas priimdamas sprendimą (2015 m. spalio 19 d.) dėl ieškovo reikalavimų atmetimo kaip vieną iš motyvų nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pripažintas netekusiu galios nutarimo skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas. Teismo priimtam sprendimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas neturėjo lemiamos reikšmės, nes šis nutarimas teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsigaliojęs. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nors šis nutarimas teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsigaliojęs. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė apeliacinį skundą, kurį, be kitų aplinkybių, grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo negaliojimu teismo sprendimo priėmimo metu.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeičiamos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos dėl kurortų apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą patvirtino, nesant nutarimo projekto nuostatų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis, projekto nepateikus susipažinti visuomenei, nes nutarimas patvirtintas tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Taip pat nėra duomenų, kad buvo atliktas teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas, todėl manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1025 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarime Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ nurodytą Vyriausybės teisės aktų projektų rengimo ir priėmimo tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tokius savo veiksmus grindžia aplinkybe, kad nutarimas priimtas įvykdžius anksčiau teisės akto parengto suderinimo su kompetentingomis institucijomis ir visuomene procedūras ir dėl nutarimo XVI skyriaus, kuriuo panaikinamos kurortų apsaugos zonos, negavus pastabų.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 projektas parengtas skubiu Aplinkos ministerijos kanclerio R. Klovo žodiniu pavedimu. Projektą rengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas ir skubant projektą įregistravo Teisės aktų informacinėje sistemoje.
4. Komisijos nuomone, skubų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 projekto rengimą priėmė ir lėmė aplinkos ministro K. Trečioko, Aplinkos ministerijos kanclerio R. Klovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės kanclerio A. Mačiulio veiksmai.
Antras klausimas laikinajai tyrimo komisijai. Druskininkų savivaldybės įmonės plėtojo viešbučių, pramogų, verslo ir kitas veiklas. Viešai pateikti duomenys rodo, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos. Taip savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai:
a) kuo vadovaudamasi UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ kvietė pasinaudoti šios bendrovės paslaugomis valstybės politikus ir pareigūnus;
b) ar nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės mero ir administracijos darbuotojų giminaičius;
c) ar Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas, racionalus.
Komisijos išvados šiuo klausimu.
1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, negavo duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir todėl savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai. Tačiau šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00011-15.
2. Kvietimų teikimo pasinaudoti UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ paslaugomis tvarką reglamentuoja šios bendrovės vidinis teisės aktas Dovanų kuponų, nuolaidų kuponų išdavimo, pardavimo, panaudojimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta 2014 m. kovo 14 d. „Aqua“ vadovo įsakymu Nr. DV-36.
3. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atlieka tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės mero.
4. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, daro išvadą, kad toks Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas, racionalus.
Trečias klausimas, pavestas komisijai. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, atliekantis Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje funkcijas, 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes galimai šiurkščiai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio nuostatas iki šiol Druskininkų savivaldybėje dar nesudaryti Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos ir nepaskirti šių komisijų ir komiteto pirmininkai iš opozicijos siūlomų tarybos narių. Šių komisijų ir komiteto pirmininkų kandidatūras pagal Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus siūlo savivaldybės tarybos mažuma (opozicija). Kokios aplinkybės lėmė, kad iki šiol, galimai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Druskininkų savivaldybėje nėra sudarytas Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos?
Komisijos išvados trečiuoju klausimu.
1. Druskininkų savivaldybės meras pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatas jam suteiktus įgaliojimus sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes. Pirmasis naujai išrinktos Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2015 m. balandžio 15 d. Šiame posėdyje buvo paskelbta savivaldybės tarybos mažuma, tačiau Druskininkų savivaldybės taryba neįgyvendino įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatų – nesudarė Kontrolės komiteto ir nepaskyrė Kontrolės komiteto pirmininko; savivaldybės taryba neįgyvendino įstatymo 15 straipsnio 1 dalies – nesudarė Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos bei nepaskyrė Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų.
2015 m. balandžio 28 d. įvyko antrasis Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis. Į posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo klausimai, tačiau, po daugkartinių balsavimų savivaldybės tarybai nepritarus opozicijos tarybos narių pasiūlytiems kandidatams į savivaldybės Kontrolės komitetą ir Etikos komisiją, šių klausimų svarstymas buvo atidėtas vėlesniam savivaldybės tarybos posėdžiui. 2015 m. gegužės 26 d. įvykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje, tarybai nepritarus savivaldybės opozicijos pasiūlytiems kandidatams ir nepatvirtintus savivaldybės Kontrolės komiteto ir savivaldybės Etikos komisijos sudėties, šios institucijos nebuvo sudarytos per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą.
Todėl vykdydamas nustatytas funkcijas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje buvo priverstas Druskininkų savivaldybės tarybai pateikti reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, t. y. sudaryti Kontrolės komitetą, Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją.
2. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai siekiant padėti išspręsti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo klausimą bei konsultuojant Druskininkų savivaldybės tarybą, 2015 m. gruodžio 30 d. posėdyje Druskininkų savivaldybės taryba sudarė Kontrolės komitetą (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T1-148 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto“), Etikos komisiją (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T1-149 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. T1-133 „Dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“), Antikorupcijos komisiją (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T1-151 „Dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcijos komisijos sudarymo“) bei patvirtino jų pirmininkus.
3. Atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narių Eligijaus Masiulio ir Jurgio Razmos patikslintas pareiškimas ištirti norminio administracinio akto dalies – 2015 m. birželio 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-72 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 25, 39, 40, 61 ir 63 punktų nuostatų…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, jau laikas baigėsi!
V. GAILIUS (LSF). …susijusių su Druskininkų savivaldybės Kontrolės komiteto, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos sudarymu, teisėtumą, komisija papildomai nevertina Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui.
4. Komisija, įvertinusi Druskininkų savivaldybės Kontrolės komiteto, Etikos komisijos, Antikorupcijos komisijos sudarymo aplinkybes, siūlo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui išnagrinėti ir įvertinti teisinį šių savivaldybės institucijų sudarymo reglamentavimą ir spręsti dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų tobulinimo tikslingumo.
Ketvirtas klausimas, pateiktas Seimo nutarimu komisijai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, jau baigėsi laikas. (Šurmulys salėje) Aš noriu atsiklausti dabar Seimo narių. Ar leidžiame pirmininkui pabaigti klausinėjimo sąskaita? (Balsai salėje) Dar yra trys atskirosios nuomonės, dar mes ir jas turėsime išklausyti. Leidžiame? Taip? Visi leidžiame? Sutarėme. Prašom, pirmininke.
V. GAILIUS (LSF). Kolegos, aš tuomet nebecituosiu komisijai pavestų klausimų. Ir ketvirtas klausimas yra susijęs su leidinio „Mano Druskininkai“ leidėju ir finansavimo šaltiniais, ten trys punktai.
Ir komisijos išvados ketvirtuoju klausimu.
1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija bei išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad leidinį „Mano Druskininkai“ nuo 2011 m. gruodžio 24 d. (pirmas leidinio numeris) leido Druskininkų švietimo centras iš Druskininkų savivaldybės bendroms švietimo reikmėms skirtų asignavimų (2,3 tūkst. eurų) lėšų. Leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba 2012 m. (aštuoni leidinio numeriai) finansuota pagal Druskininkų švietimo centro patvirtintas programas, kurioms finansavimas buvo numatytas Druskininkų savivaldybės biudžete (28,3 tūkst. eurų). 2013–2014 metais ir iki 2015 metų gegužės mėnesio, kai leidinį pradėjo leisti viešoji įstaiga „Kantri medija“, leidinio leidyba buvo finansuojama pagal tarp Druskininkų švietimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro sudarytą paramos sutartį.
2. Komisija, susipažinusi su gauta neskelbtina rašytine Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nuo 2015 metų, kai leidinį tokiu pačiu pavadinimu pradėjo leisti viešoji įstaiga „Kantri medija“, buvo finansuojama pagal UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro sudarytą paramos sutartį.
3. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2015 m. rugsėjo 24 d. pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio vienas iš tyrimo dalykų yra leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro lėšomis aplinkybių teisėtumo patikrinimas ir įvertinimas baudžiamuoju aspektu, taip pat yra nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba ir finansavimu po 2015 metų, kai leidinį tokiu pačiu pavadinimu pradėjo leisti viešoji įstaiga „Kantri medija“, komisija nevertino leidinio „Mano Druskininkai“ perdavimo VšĮ „Kantri medija“ aplinkybių.
4. Leidinys „Mano Druskininkai“ nuo 2015 m. gegužės 12 d. buvo pradėtas leisti viešosios įstaigos „Kantri medija“. VšĮ „Kantri medija“ 2015 m. birželio 1 d. prašymu nuo 2015 m. birželio 2 d. pagal tarp UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudarytą paramos skyrimo sutartį UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ valdybos atskirais sprendimai skiriama parama VšĮ „Kantri medija“. Nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ VšĮ „Kantri medija“ skyrė 126 tūkst. eurų paramą, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. skirta 10 tūkst. eurų parama.
Penktas klausimų blokas dėl UAB Karalienės Mortos mokyklos.
Komisijos išvados: 1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovų, prašo Valstybės kontrolės įvertinti teisėtumo požiūriu sprendimus dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos preliminarios sutarties ir UAB „NT valdos“ paskelbto nekilnojamojo turto aukciono, kurio metu siūloma įsigyti pastatą, esantį Gervėčių g. 4, Vilniuje, su plėtros projektu. Prašoma pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl UAB „NT valdos“ lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir ekonomiškumo viešojo intereso gynimo aspektu.
2. UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarydama preliminarią sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad valstybės valdoma įmonė UAB „NT valdos“ savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų. Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto – UAB Karalienės Mortos mokyklos naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog anksčiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei ir jos piliečiams.
3. Valstybinės valdoma įmonė UAB „NT valdos“ savo sąskaita, prisiimdama visą finansinę ir verslo riziką, ketino sukurti didelės vertės (7 mln. eurų) UAB Karalienės Mortos mokyklai privačiam verslui reikalingą infrastruktūrą ir pradėjo į ją investuoti, o tai laikytina reikšminga finansine materialine parama. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „NT valdos“ tokio projekto statyba nėra įprastinė veikla, nes tai vienintelis ir išskirtinis sandoris.
4. Naujos statybos ir rekonstravimo projekto „Administraciniai pastatai“ Gervėčių g. 4, Vilniuje, derinimo metu šis sklypas, esantis Vilniaus miesto senamiesčio istorinėje dalyje, netgi buvo išbrauktas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos 2015 metų liepos mėnesį. Šio skubos tvarka suderinto projekto pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vietoj esamo menkaverčio gamybinės paskirties neva rekonstruojamo pastato statyti keturių naujų pastatų 5 tūkst. 745 kv. metrų bendro ploto kompleksą.
Šeštas. Ar buvusio Ministro Pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus veikla, sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, tiesiogiai ir netiesiogiai nelėmė Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus V. Kubiliaus įsidarbinimo paieškos sistemos Google verslo plėtros vadovu Baltijos šalims?
Komisijos išvada. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kviestuosius asmenis, neturi objektyvių duomenų, kad buvusio Ministro Pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus veikla, sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė jo sūnaus V. Kubiliaus įsidarbinimą paieškos sistemos Google verslo plėtros vadovu Baltijos šalims.
Septintas. Ar buvusio Ministro Pirmininko, Seimo nario A. Kubilius sūnaus V. Kubiliaus vadovauta reklamos agentūra „Media Contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai gaudavo galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų, susijusių su A. Kubiliaus einamomis pareigomis?
Komisijos išvada. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kviestuosius asmenis, neturi objektyvių duomenų, kad buvusio Ministro Pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus V. Kubiliaus vadovauta reklamos agentūra „Media Contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai gaudavo galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų, susijusių su A. Kubiliaus einamomis pareigomis.
Aštuntas. Ar buvusi Seimo Pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė žinojo, kad jos sūnaus G. Degučio bendrovė „Novotersa“ jau po „Snoro“ bankroto šiame banke laikytomis lėšomis padengė tame pačiame banke paimtą kreditą? Ar buvusi Seimo Pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką banko „Snoras“ bankroto administratoriui galimam piktnaudžiavimui atliekant draudžiamą finansinę operaciją?
Komisijos išvados.
1. Komisija, susipažinusi su turima rašytine informacija bei išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro informaciją, konstatuoja, kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo Pirmininkės, Seimo narės I. Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus G. Degučio bendrovei „Novotersa“ jau po banko „Snoro“ bankroto šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo.
2. Komisija, susipažinusi su turima rašytine informacija bei išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro informaciją, neturi objektyvių duomenų, jog buvusi Seimo Pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką banko „Snoras“ bankroto administratoriui galimam piktnaudžiavimui atliekant draudžiamą finansinę operaciją.
3. Atsižvelgdama į tai, kad sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 08 2012 metų ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 07 2012 metų nebuvo apskųsti procesine tvarka, komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą peržiūrėti procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „Avia AMB03“.
4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką. Komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti įvertinimą dėl priimto procesinio sprendimo N. H. Cooperio atžvilgiu ikiteisminiame tyrime Nr. 07 2012 metų.
Pagal Laikinųjų komisijų tyrimo įstatymą nagrinėjant ir priimant išvadas dėl atskirosios nuomonės paskelbimo pareiškė poziciją keturi Seimo nariai: V. Gailius, A. Anušauskas, R. J. Dagys ir J. Razma.
Ačiū kolegoms už darbą komisijoje, ypač už konstruktyvų darbą.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dabar, kaip ir minėjote, yra kelios atskirosios nuomonės. Kviečiu jus pateikti savo atskirąją nuomonę, nes jūsų yra pateikta atskirai. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko V. Gailiaus atskiroji nuomonė dėl komisijos parlamentinio tyrimo išvadų.
Skubų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343“ projekto rengimą ir priėmimą lėmė galimai neteisėti Vyriausybės kanclerio A. Mačiulio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos, aplinkos ministro K. Trečioko, Aplinkos ministerijos kanclerio R. Klovo veiksmai.
Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymą būtent Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai, komisijos pirmininkas V. Gailius prašo Ministrą Pirmininką įvertinti aplinkos ministro K. Trečioko veiksmus, kuriais galimai buvo daromas spaudimas Vyriausybei dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo, aplinkos ministro galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aspektu.
Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymą Vyriausybės kancleris yra Ministro Pirmininko politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, komisijos pirmininkas V. Gailius prašo Ministrą Pirmininką įvertinti Vyriausybės kanclerio A. Mačiulio veiksmus, kuriais galimai buvo daromas spaudimas Vyriausybei dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo, Vyriausybės kanclerio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aspektu.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taip pat yra pateikta atskiroji nuomonė A. Anušausko, J. Razmos, R. J. Dagio. Prieš suteikdama žodį noriu informuoti, kad priedas, kuris yra pridėtas prie jūsų atskirosios nuomonės, iš sistemos mano pavedimu šiuo metu yra pašalintas, nes vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stenogramų paviešinimo, ir yra komisijos pirmininko viza susipažinti tik komisijos nariams. Laikydamasi teisinės raidės, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad jūs turite pateikti savo atskirosios nuomonės tekstą. Prašom.
Toliau pirmininkaus pavaduotojas A. Sysas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu atskirąją nuomonę komisijos narių, kurie deklaravo komisijoje, kad pateiks atskirąją nuomonę, – savo, J. Razmos, R. J. Dagio, nes, mūsų nuomone, išvadose neatsispindėjo minėti dokumentai, taip pat ir priedas, kuris, kaip dabar sužinojau, staiga pašalintas iš duomenų bazės. Taigi atskiroji nuomonė, kovo 9 d.
Vadovaudamiesi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 punktu, reiškiame atskirąją nuomonę dėl komisijos tyrimo rezultatų išvadų.
Kauno apygardos prokuratūros šių metų vasario 29 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (numeriai pateikiami) apie Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro vasario 29 d. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (numeris pateikiamas) ir prijungta išviešinta tyrimo medžiaga niekaip neatsispindėjo komisijos priimtose išvadose, todėl siūlome tą jos dalį, kuri yra reikšminga daromoms išvadoms ir atskleidžia ministro K. Trečioko, Vyriausybės kanclerio A. Mačiulio, Druskininkų mero R. Malinausko ir kitų atsakingų pareigūnų nutylėtas aplinkybes, nulėmusias Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto rengimą ir priėmimą, prijungti prie komisijos išvadų konstatuojamosios dalies.
Siūlome komisijos išvadas išdėstyti taip. Atsakant į parlamentinio tyrimo klausimą Nr. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė prieš pat teismo posėdį (2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo) 2015 m. rugsėjo 23 d., priimdama nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343“ (visas pavadinimas pateikiamas), mūsų nuomone, apsunkino galimybes ginti viešąjį interesą Vijūnėlės dvaro statybų byloje. Priimant šį Vyriausybės nutarimą lemiamos įtakos turėjo Druskininkų mero R. Malinausko daromas spaudimas atsakingiems asmenims skubiai parengti ir priimti minėtą Vyriausybės nutarimą. Tai įrodo komisijos vasario 29 dieną gautas raštas apie Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą su prijungta išviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto skubotą rengimą ir priėmimą lėmė neatsakingi aplinkos ministro, Aplinkos ministerijos kanclerio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos veiksmai, kurie sukėlė visuomenėje abejones ir nepasitikėjimą Lietuvos vykdomąja valdžia.
Atsakydami į parlamentinio tyrimo klausimą Nr. 2, išvadų 3 ir 4 dalis formuluojame taip. Komisija negavo išsamios informacijos ir iš esmės neištyrė, ar buvo pažeisti įstatymų reikalavimai UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius. VTEK atliekamas tyrimas dėl Druskininkų savivaldybės mero.
4. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, neturi pakankamai pagrindo tvirtinti, kad pasirinktas Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis pagrįstas, proporcingas, racionalus.
Atsakant į parlamentinio tyrimo klausimą Nr. 4. Nepaisant 2013 metų žurnalistų etikos inspektoriaus nutarimo, kad Druskininkų savivaldybės institucijos (Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius) ir Druskininkų savivaldybės įstaigos (Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų švietimo centras), leisdamos vietinį periodinį laikraštį „Mano Druskininkai“, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, minėtas leidinys vis tiek buvo finansuojamas Druskininkų savivaldybės įstaigų: 2013–2014 metais ir iki 2015 metų gegužės mėnesio leidinio leidyba buvo finansuojama pagal tarp Druskininkų švietimo centro ir UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ (visos akcijos priklauso Druskininkų savivaldybei) sudarytą paramos sutartį. 2015 metais, kai leidinį tokiu pat pavadinimu pradėjo leisti VšĮ „Kantri medija“, toliau buvo finansuojama pagal su UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centru „Aqua“ sudarytą paramos sutartį.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamasis kolega, kadangi pristatymui buvo skirtos 5 minutės, jūs…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakant į parlamentinio… Atsiprašau, jūs žinote išvadų apimtis, žinojote ir Pirmininko…
PIRMININKAS. Yra mūsų statutinės nuostatos, aš turiu…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nustatykite tinkamą laiką išvadoms…
PIRMININKAS. Minutėlę, nesiginčykime. Man vieni komentuoja viena, kiti kita. Yra statutinės nuostatos, pranešėjui – 5 minutės. Jeigu mes norime klausyti visų, tai susitarkime, kad nebūtų taip – išeis kita pusė, kuri kalbės 15 minučių, ir tada protestuos kiti.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom. A. Kubilius. Prašom. Andriau Kubiliau, jums žodis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neklaidinkite Seimo narių. Pagal Seimo statutą Seimo vadovybė, prognozuodama Seimo darbotvarkę, turi pareigą ir teisę nustatyti tinkamą laiką. Jeigu jūs nustatote per mažai, tai čia jūsų kaltė, o ne pranešėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, jūs esate Seniūnų sueigos narys, joje nebuvote ir nepareiškėte jokių pastabų. Šita kritika ir jums. (J. Razma: „Komandiruotėje buvo…“)
Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nekaltinkite vieni kitų.
PIRMININKAS. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Tiesiog įvyko techninė klaida. V. Gailius pristatinėjo, ir pamiršote išjungti V. Gailiaus laiką, todėl šitas laikas, kuris čia yra rodomas, yra nuo V. Gailiaus pranešimo pradžios. O ponas A. Anušauskas pradėjo prie neperjungto mikrofono, ir čia tebeeina V. Gailiaus laikas, A. Anušauskas dar 5 minučių neišnaudojo. Pažiūrėkite…
PIRMININKAS. Supratau. Šiuo atveju tęsiame. Bet aš noriu susitarti, kad nebūtų po to ginčų iš kitos pusės. Gerai. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakant į parlamentinio tyrimo klausimą Nr. 5. Pažymime, kad komisijos tyrimo konstatuojamoje dalyje neturėtų būti įdėta neaiškaus pagrįstumo atskiro komisijos nario (Seimo nario E. Šablinsko) pateikta medžiaga.
Komisija, susipažinusi su rašytine informacija ir kompetentingų institucijų atstovų paaiškinimais, neturi objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarios sutarties sudarymas buvo nulemtas politinės korupcijos. Komisijos gauti atsakingų institucijų dokumentai ir liudijimai apie visas „NT valdų“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos sandorių aplinkybes paneigė prielaidas, kad buvo padaryta žala valstybei ir kad sandoris buvo išskirtinis, ar kad buvo daroma kokia nors politinė įtaka ar spaudimas dėl šio sandorio.
Taip pat pažymime, kad komisijos konstatavimo 9 dalis nėra pagrįsta jokiais komisijos tyrimo metu surinktais faktais ir įrašyta dirbtinai, politizuoto balsavimo pagrindu.
Atsakant į parlamentinio tyrimo klausimą Nr. 8. Komisija, susipažinusi su turima rašytine informacija bei išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro informaciją, neturi objektyvių duomenų, jog buvusi Seimo Pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė žinojo ar kokiu nors būdu darė įtaką banko „Snoras“ bankroto administratoriui, kad jos sūnaus G. Degučio bendrovė „Novotersa“ jau po banko „Snoras“ bankroto šiame banke laikytomis lėšomis padengtų tame pačiame banke paimtą kreditą.
Priedas. Antikorupcijos komisijos vasario 29 dieną gauto rašto apie Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. vasario 29 d. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00012-15 su prijungta išviešintos ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi (pokalbių išklotinėmis)… Pasirašo komisijos nariai, kuriuos minėjau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu trečią grupę – E. Šablinską.
Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs puikiai žinote, kad pagal Antikorupcijos komisijos įstatymą ir Seimo statutą atskirąją nuomonę gali pareikšti tie, kurie nebalsavo už pagrindines išvadas ir pasakė komisijos posėdyje, kad skelbs atskirąją nuomonę. Ponas E. Šablinskas nepasakė, kad skelbs atskirąją nuomonę, būdamas komisijos posėdyje. Dabar staiga sugalvojęs kažką skelbti, neturi pagrindo stovėti tribūnoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę. Man parodė šio įstatymo 7 straipsnį „Komisijos darbo tvarka“. 7 straipsnio 5 punktas: „Nesutinkantys su komisijos sprendimu komisijos nariai turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie sprendimo“. Tai atskirąją nuomonę jie ir teikia.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę, pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar E. Šablinskas nesutiko su komisijos išvada ir balsavo prieš ją?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų įstatyme aš nematau…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai sutiko ar nesutiko?
PIRMININKAS. Yra Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Atsakykite, sutiko ar nesutiko?
PIRMININKAS. Kuris straipsnis kalba apie tai, kad nuomonę reikia pareikšti posėdyje? (Balsai salėje) Palaukite, apie kokį melavimą kalbame?
Gerbiamasis Skardžiau, prašome.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. E. Šablinsko nuomonę… komisijoje už ją balsavo 6 komisijos nariai. Tai daugiau negu kad reikia, tačiau per bendrą komisijos balsavimą buvo nepritarta kai kurių dalyvavusių asmenų dauguma, rodos, devyni, sudėjus prieš ir susilaikiusius. Bet šeši tai būtent nubalsavo už E. Šablinsko pateiktą variantą, kurį po to jis įregistravo atskirąja nuomone. Kokią čia dar cenzūrą įvedinėja A. Kubilius, J. Razma ir R. J. Dagys dabar atsistojęs? Baikite išsukinėti savo darbelius. (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jus kelis kartus perspėjo posėdžio pirmininkas A. Skardžius, kai jūs nepadoriai elgėtės kaip svečias komisijos posėdyje. Siūlyčiau nesielgti taip čia, posėdžių salėje, ir nevadovauti posėdžiui taip, kaip jūs įpratęs.
Bet aš noriu atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį. Mes tuo klausimu turime ne vieną išaiškinimą ir Etikos ir procedūrų komisijoje. Pradedant nuo tos komisijos, kuri tyrė rezervistų klausimą, – ten yra aiškiai pasakytos išvados, galiojančios, kad atskirąją nuomonę gali pareikšti tik tie, kurie posėdyje pareiškė, kad atskirąją nuomonę pasakys. Tai yra vienareikšmiškai. Todėl visi iš anksto tą pareiškia ir kiti nesinaudoja tokiomis teisėmis kaip gerbiamoji A. Bilotaitė, nes ji tuo metu posėdyje nedalyvavo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, jūs ne pirmus metus Seime. Jei tokios nuostatos buvo, kodėl iki šiol įstatymas nepataisytas? Įstatyme apie tai nėra nė žodžio. Pakeiskite įstatymo nuostatas, po to ginčykimės. Mes dabar ginčijamės dėl to, ko įstatyme nėra. Todėl jei buvo tokios Etikos ir procedūrų komisijos išvados, tai reikėjo teikti pasiūlymus ir pakeisti įstatymą. Šiuo atveju aš elgiuosi taip, kas parašyta mūsų įstatyme, ir suteikiu žodį E. Šablinskui.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Penktu klausimu dėl UAB Karalienės Mortos mokyklos. Klausimas a) „UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašydama sutartį su „NT valdos“ vadovu O. Martensu dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. eurų su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą ir lėšas.“
Šioje vietoje aš paaiškinu visiems, kad suprastų. Taip, kaip mums Stebėtojų taryba, valdybos vadas aiškino, kad gerbiamoji Austėja dirbo su brokeriais, ir brokeriai atvedė ją į Gervėčių g. 4, jums iš karto turėtų kilti klausimas: atvedus brokerį, pirmas klausimas ir susitarimas, kad Austėja steigia įmonę tame pastate – Gervėčių g. 4. Tai yra pas jus į butą ateitų ir pasakytų: „Aš čia noriu įsteigti įmonę, o po to kalbėsime apie nuomą.“ Esmė tokia.
2013 m. balandžio 2 d. leidžiama įsteigti tame pastate įmonę, t. y. Karalienės Mortos mokyklą, po savaitės – tai jau balandžio aštuntą – sudaroma nuomos sutartis dėl tų patalpų.
Trečia. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Karalienės Mortos mokykla sudaro šių patalpų subnuomos sutartį su savo kita UAB „Vaikystės sodai“. Tai yra subnuoma iškart sudaroma. Kas gali paneigti, dėl ko ir kaip tai buvo atlikta? Tam, kad minėtoje mokykloje gautų teisę daryti ikimokyklinio ugdymo… t. y. steigti darželį. Jei būtų steigiama atskirai, niekada neleistų, nes ten nepriimtinos sąlygos, bet bala nematę.
Mūsų šiuo klausimu išvada. (Balsai salėje) UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė A. Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarydama preliminarią sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu O. Martensu dėl naujos mokyklos statybos, savo veiksmais siekė, kad valstybės valdoma įmonė „NT valdos“, UAB, savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų. Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjektų UAB Karalienės Mortos mokyklos naudai ir interesams tenkinti. Dėl to valstybė turėtų papildomai išlaidų, kurios būtų perkeltos energijos vartotojams. Darytina išvada, jog anksčiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams, nes ir „NT valdos“ (yra dokumentas aiškus) dirbo nuostolingai ištisus ketverius metus ir tik pastaraisiais metais valstybei davė 37 tūkst. eurų pelno.
Dėl antro. Klausimas b). „Ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos, nes A. Landsbergienė yra įtakingos partijos pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininko V. Landsbergio anūko G. Landsbergio žmona? Juo labiau kad sprendimai, leidžiantys dabar sudaryti minėtą sutartį, buvo priimti, kai energetikos ministro pareigas ėjo Arvydas Sekmokas.“
Čia trumpai. Aplinkybės, kurios buvo išdėstytos, faktiškai buvo priimtos. Bet, dėl to ir įvyko neaiškumas, kad pačios išvados, dėl ko ir kyla klausimas, nebuvo priimtos. Todėl trumpai aš jas ir išdėsčiau. Darytina išvada, kad tiesioginė ar netiesioginė G. Landsbergio, kaip įtakingos politinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, įtaka galėjo nulemti šiuos jo šeimos verslui akivaizdžiai naudingus sprendimus. Tokius veiksmus galima laikyti turinčius politinės korupcijos požymių. Trumpai, aiškiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Kviečiu V. Gailių. Siūlau skirti atsakymams 15 minučių. Dėl vedimo tvarkos. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ką tik kolega E. Šablinskas pasakė, kad tarp 2013 ir 2015 metų Lietuvoje galėjo įvykti politinė korupcija. Noriu priminti, kad šiuo metu Vyriausybėje yra gerbiamasis A. Butkevičius…
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – kas blogai vedama. Prašom. (Balsai salėje) Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega Gailiau, kažkaip jūs labai neproporcingai paskirstėte laiką, pristatydamas savo komisijos išvadas, liūto dalį skirdamas Druskininkams ir, tiesą sakant, beveik nekalbėdamas apie Karalienės Mortos mokyklą. Mano klausimas: ar jūs vis dėlto neįžvelgiate galimos politinės korupcijos, nes „NT valdos“ yra „Lietuvos energijos“ dukterinė įmonė, o „Lietuvos energija“ teikia viešąją paslaugą Lietuvos gyventojams, kur kiekviena močiutė bijo prieiti prie elektros jungiklio vakare – taupo savo centus, o vienos kilovatvalandės kainos padidinimas duoda apie 100 mln. Lt būtent „Lietuvos energijai“? Tai ar jūs neįžvelgiate…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Birute!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …galimos politinės korupcijos, kai vienai šeimai galimai buvo naudojamos viešosios lėšos?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viena minutė klausimui.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Norėčiau jūsų pirmą dalį klausimo patikslinti. Aš pristačiau visas komisijos išvadas nedarydamas jokių prioritetų jokiai. Visa apimtimi pristačiau visas komisijos išvadas ir tuo jūs galite įsitikinti, kad aš perskaičiau visas komisijos išvadas ir iš tikrųjų nedariau jokių prioritetų.
Komisijos išvadose, jūsų minimu penktuoju klausimu, komisija aiškiai pasisakė, kad komisija, susipažinusi su informacija, prašo Valstybės kontrolės įvertinti. Ir įvertinti kaip nepriklausomo subjekto – atsakingai, tiek veiklos, tiek finansinio audito atlikimo metu ir pasakyti, ar galėjo būti padaryta žala, o jeigu buvo padaryta žala, pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, veikose, apie kurias jūs kalbate, reikalinga materiali sudėtis. Turi būti nustatyta žala. Tokių duomenų mes negavome. O jeigu Valstybės kontrolė atliks auditą ir nustatys, tuomet klausimas ir bus atsakytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis komisijos pirmininke, padarėte didžiulį darbą. Būtų labai įdomu išgirsti matant, kokios aistros verda dėl jūsų komisijos išvadų, kurios pusės nusižengimai vis dėlto yra didesni, koks santykis ir kieno naudai? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už sudėtingą klausimą, į kurį atsakymo negalėsiu pateikti, nes komisijos išvados yra priimtos komisijoje. Parlamentas jas svarstys, pasisakys dėl išvadų, o svarstykles… turbūt visuomenė atsvers, kur daugiau tiesos, kur daugiau objektyvumo. Atsiprašau, bet šiandien sudėtinga atsakyti į šį klausimą todėl, kad komisijos išvados yra tokios, kokios yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mato vieneto visada reikia paklausti. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs antroje dalyje, kur kalbate apie Vijūnėlės dvarą, rašote, kad nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo pakeitimo“ buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą. Tačiau šis nutarimas pakeistas 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 337, kuris pakeitė tvarką. Ar jūs sąmoningai rėmėtės negaliojančiu Vyriausybės nutarimu, kaip vertinti šios komisijos išvadas?
V. GAILIUS (LSF). Antrąja komisijos išvada pažymėta, kad pažeistas Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarime numatytas derinimo reglamentas. Taip, tokią rašytinę informaciją mes gavome iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. (Balsai salėje. Pirmininkas:. „Gerbiamasis Petrai, netriukšmaukit…“) Dėl šitų komisijos išvadų balsavo visi komisijos nariai, dalyvavę posėdyje.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komisijos pirmininke, džiaugiuosi, kad gana objektyviai išnagrinėjote visus klausimus, išvadoje kai kur neatsakyta, į klausimą pasakius a, nepasakyta b. Tai tiesiog nėra reziumavimo, ką gerbiamas E. Šablinskas atskirąja nuomone patvirtino. Tačiau mano klausimas susijęs su tuo, kaip jūs vertinate Finansų ministerijos pareigūnus, „Lietuvos energijos“, kurie akivaizdžiai melavo teikdami parodymus specialiajai komisijai, kai už melavimą galioja atsakomybė. Jeigu peržvelgtume stenogramas ir garso įrašus, matyti daug neatitikimų. Pavyzdžiui, pareigūnai liudija tai, kad yra nuomos sutartis. Iš tikrųjų atsivertus pačią sutartį apibrėžiama statyba ir ką toje statyboje veikia nuomininkė A. Landsbergienė ir „NT valdos“, ir panašūs. Kaip jūs tai vertinate, kokia jų atsakomybė, ar jūs irgi reikalausite jų atsistatydinimo?
V. GAILIUS (LSF). Į komisiją buvo kviečiami finansų viceministras, ūkio viceministras, taip pat šių institucijų atsakingi pareigūnai, „Lietuvos energijos“ vadovas ir valdyba. Aš iš komisijos narių komisijos posėdžių metu negavau jokių pasiūlymų, ar įtraukti šį punktą į komisijos išvadas, kad komisijai atsakingi Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, „Lietuvos energijos“ valdybos nariai, vadovai melavo. Tokios informacijos, kad šie pareigūnai sakė netiesą, negavome. Viename iš paskutinių posėdžių primygtinai reikalaujant buvo iškviestas ir finansų viceministras. Ginčas kilo dėl nuostolių vertinimo. Jūs dalyvavote komisijos posėdyje ir gavote atsakymus. Aš tokių duomenų, kad jie melavo, komisijos posėdžio metu negavau ir pasiūlymų įtraukti į išvadas tokį klausimą taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, kaip jūs vertintumėte tą faktą, kad į komisijos faktinę dalį buvo atsisakyta įtraukti prokuratūros atsiųstą medžiagą dėl ikiteisminio tyrimo, susijusią su ministro K. Trečioko galimai daroma įtaka, pokalbiais, kas būtų liudiję apie jo melavimą komisijai? Tuo metu įvyko beprecedentis atvejis, kai specialiųjų tyrimų komisijos, dirbančios pagal specialų reglamentą, įtraukiamos, ne oficialių institucijų, o balsavimo būdu įtraukiama vieno komisijos nario gerbiamojo E. Šablinsko, kaip didžiausio eksperto, nuomonė, kuria mes turėtume remtis. Kokia čia nauja praktika svarstant tokius svarbius klausimus, kai kiekvienas narys gali tapti ekspertu, o ne komisijos nariu, kuris saistomas to paties įstatymo, objektyviai nagrinėti pateiktą informaciją, kitų pateiktą informaciją?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai! Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Jūs, gerbiamasis kolega, dalyvavote komisijos posėdžio darbe, aktyviai dalyvavote. Šita dalis nebuvo įtraukta balsuojant, kaip ir šita dalis buvo įtraukta taip pat balsuojant. Yra 18 komisijos narių, ir balsų persvara tie klausimai buvo išbraukti ir įtraukti. Mano rezoliucija ant prokuratūros gauto išviešinto nutarimo buvo, patikslinsiu prieš tai pirmininkavusią Seimo Pirmininkę, mano rezoliucija buvo: „Gerbiamieji kolegos, prašau iš prokuratūros gautą informaciją naudoti komisijos pavestiems uždaviniams įgyvendinti.“
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis, šiuo atveju sakysiu, generole. Jūs turite milžinišką praktiką tiek tyrimų, anksčiau prieš tai dirbote… Šiuo atveju mūsų komisijai turbūt pritrūko paskutinės nakties, nes tai turbūt buvo ilgiausias komisijos posėdis seimų istorijoje, kai mes nuo ryto iki vakaro prasėdėjome ir dar pritrūko laiko viską apspręsti. Bet dėl prokuroro pateikto nutarimo, mes jį gavome tiesiai ant stalo į posėdžių salę, ar nemanote, kad ir mūsų komisija, švelniai pasakius, suklydo ir nepriėmė nutarimo nagrinėti uždarai ir neviešinti? Kiek žinoma, prokuroro nutarimas yra labai svarbus nutarimas ir nebuvo aprobuotas šiuo atveju aukštesnio prokuroro, nebuvo patikrintas, jis galbūt būtų uždėjęs rezoliuciją, kad negalima viešinti? Dėkui.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Gavę prokuratūros dokumentą, kuriame nebuvo jokių saugiklių, jis buvo gautas viešu paštu, skirtingai nei kita iš prokuratūros apie nebaigtus ikiteisminius tyrimus informacija, su kuria turėjote galimybę susipažinti specialiojoje raštinėje… Kadangi dar nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas, šiai informacijai prokuratūra taikė tam tikrus saugiklius. Nevieši posėdžiai organizuojami tuo atveju, jeigu nagrinėjama įslaptinta arba prokuroro įslaptinta informacija. Tuomet pagal įstatymą šitie klausimai yra nagrinėjami uždarų posėdžių metu. Šita pateikta informacija yra grynai prokuroro diskrecijos klausimas, kokia apimtimi, kiek leisti su ja susipažinti. Tai, kad ši informacija buvo teikta komisijai netaikant jokių apribojimų, tai, kad ši informacija buvo teikta Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tai, kad tai yra nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, rodo, kad prokuroras, atsakingai įvertinęs poreikį tenkinti viešąjį interesą, tenkinti komisijos paklausimą, pateikė šią informaciją. Kodėl pateikė paskutinę dieną, aš nežinau.
Ačiū už mano tarnybinės veiklos įvertinimą. Taip, tarnyba mane įpareigojo dirbti punktualiai ir sprendimus pateikti laiku. Ačiū jums visiems, kad mes sugebėjome komisijos darbą baigti Seimo nutarime nurodytu terminu.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, visi akcentuoja jūsų patirtį, bet ir jūsų patirtis, matyt, kažkaip toje komisijoje nelabai gelbėjo. Aš norėčiau paklausti, kodėl taip nutiko, kad vis dėlto yra trys atskirosios nuomonės ir jūs, kaip pirmininkas, irgi reiškiate savo atskirąją nuomonę? Ar tai nėra pasekmė, kad tiriamiems klausimams nebuvo tolygiai, proporcingai paskirstytas laikas? Ar įžiūrite kitas priežastis?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Komisijoje yra 18 narių. Jie visi turėjo teisę tiek pagal reglamentą, tiek pagal Laikinųjų komisijų įstatymą teikti siūlymus sudarant darbotvarkę ir aktyviai dalyvauti komisijos darbe. O tai, kad yra atskirosios nuomonės, aš manau, kad tai yra tam tikra demokratijos išraiška. Aš netgi sveikinu dėl tokių atskirųjų nuomonių. Mano atskiroji nuomonė buvo siejama su tuo, kad prokuroras, priėmęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, siekė, kad nebūtų taikoma kraštutinė represinė priemonė – baudžiamoji atsakomybė, o siekė, kad būtų įvertintas tarnybinės atsakomybės klausimas. Todėl aš ir norėjau, kad ministras įvertintų sau pavaldžių pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimą. Komisijos kolegų palaikymo negavau, todėl pareiškiau šią, manau, konstruktyvią atskirąją nuomonę. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, aš norėčiau paantrinti kolegei B. Vėsaitei. Man irgi klausant ataskaitos susidaro įspūdis, kad dešimt minučių, kurios skirtos tam klausimui, buvo pašvęstos pirmiems keturiems klausimams, nors klausimų yra aštuoni. Jūs patyręs, kaip čia žmonės sako, vadovas ir žinote, kaip valdyti lauką, atsiprašau, laiką. Jūs turėjote 10 minučių taip išdėlioti medžiagą, kad suspėtumėte tai padaryti. Kaip čia taip atsitiko?
Antra. Viešojoje erdvėje jūs iš esmės vienpusiškai, nors esate komisijos pirmininkas, pristatote komisijos darbą. Jūs akcentuojate vieną pusę – pirmuosius keturis klausimus, bet visiškai nieko nekalbate apie kitus keturis klausimus, taip pat ir garsiąją Karalienės Mortos mokyklą, kuri, beje, padarė 7 mln. eurų žalos. Kaip čia atsitiko?
V. GAILIUS (LSF). Aš šiandien posėdžio metu pristatydamas komisijos išvadas skyriau vienodai laiko visoms išvadoms, tiktai pirmojoje dalyje pacitavau ir pateikiamus klausimus. Todėl jums susidarė toks įspūdis, kad buvo skirta daugiau dėmesio, o po to taupydamas laiką aš jums ir pasakiau pristatymo metu, kad necituosiu klausimų, kuriuos jūs turite.
Dėl antrojo jūsų klausimo. Mes su kolega E. Jonyla surengėme spaudos konferenciją Seime kitą dieną po komisijos išvadų tvirtinimo, abu pristatėme komisijos išvadas ir abu atsakėme į visus žiniasklaidos pateiktus klausimus. Tai, kas yra jūsų rankose, ką jūs man bandote pasakyti, yra visuomenės interesas. Jeigu spauda pateikia klausimą ir aš pateikiu atsakymą į klausimą, tai nereiškia, kad aš esu susikoncentravęs tik į vieną klausimų dalį. Tikrai darbas komisijoje vyko labai sklandžiai ir dėkoju kolegoms iš abiejų pusių už aktyvų dalyvavimą tiek svarstant, rengiant išvadas, tiek priimant išvadas. O kokius žiniasklaida teikia klausimus, į tokius klausimus aš ir atsakau.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus.
Motyvai už, prieš. P. Gražulis – už nutarimo projektą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, išklausius išvadų pristatymą, atrodo, gerbiamasis V. Gailius yra profesionalas, patyręs žmogus, vis dėlto komisija, aš manyčiau, neatliko darbo iki galo, nors aš balsuosiu už. Man labai keista, kad kai uždaviau klausimą, į jį ponas V. Gailius neatsakė, rašo, kad buvo pažeistas Vyriausybės 1994 metų nutarimas Nr. 278, tačiau jis negalioja. Kaip galima pažeisti Vyriausybės nutarimą, kuris negalioja? Jis yra pakeistas 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 337. Deja, juo nebuvo remtasi. Ar sąmoningai suklaidino Specialiųjų tyrimų tarnyba, ar ne komisiją, reikėtų taip pat atsakyti į šitą klausimą.
Žinome, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba šiandien vykdo specialiuosius užsakymus ir ypač labai gerai viešųjų ryšių akcijas. Manau, kad net ir sąmoningai komisijai buvo pateikta klaidinanti informacija. Todėl nemanau, kad visiškai išsamiai ir kompetentingai komisija atliko savo darbą. Tuo labiau kad ir paviešinimas šitos pono V. Gailiaus informacijos buvo pirmą kartą „Delfyje“… per BNS tiktai pusė tos informacijos buvo paviešinta, po to išimta ta informacija, patikslinta ir lyg ir visa paviešinta.
Taigi čia manipuliacijų buvo daug ir darbas galbūt buvo nevisiškai garbingas, bet dirbo darbą. Manau, kitos išeities nėra – reikia šitas išvadas tvirtinti, bet ateityje tikrai linkėtume, kad komisija dirbtų principingiau, atsakingiau ir atidžiau.
PIRMININKAS. Dėkoju Petrui.
Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tenka tik apgailestauti, kad siekdami savanaudiškai užmaskuoti įtarimus dėl Druskininkų mero, įtakingo socialdemokrato R. Malinausko ir dėl kai kurių šios Vyriausybės ministrų privačiais interesais grįstų veiksmų, socialdemokratų vadovaujama Seimo dauguma savo veiksmais kompromituoja visą parlamentinį tyrimą. Opozicijos inicijuotam tyrimui buvo įbrukta keletas klausimų, kuriais buvo siekiama viešojoje erdvėje paskleisti melagingas žinias apie opozicijos atstovus, pirmiausia apie TS-LKD pirmininko G. Landsbergio žmonos verslą. Atkreiptinas dėmesys, kad parlamentinio tyrimo išvadų dėstomojoje objektyviojoje dalyje yra aiškiai pasakyta, kad Seimo socialdemokratų frakcijai net du kartus kreipiantis į prokurorus jokių pažeidimų nebuvo nustatyta ir nerasta pagrindo imtis viešojo intereso gynimo.
Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad patalpos buvo išnuomotos aukštesne nei rinkos kaina ir davė didelį pelną, didesnį nei kitų analogiškų objektų nuoma. Tai paliudijo ne tik „Lietuvos energijos“ vadovai, bet ir dabartiniams valdantiesiems atstovaujantys ir šios įmonės akcijas valdantys Finansų ministerijos atstovai. Jeigu kas nors blogai su ta sutartim, tai kodėl gerbiamieji valdantieji nereikalauja akcijas valdančio ministro R. Šadžiaus politinės atsakomybės? Į tyrimą dirbtinai buvo įtrauktos senos, tik viešojoje erdvėje eskaluotos ir jokiais faktais ar tyrimais nepagrįstos istorijos dėl tariamos TS-LKD pirmininko pirmosios pavaduotojos I. Degutienės įtakos dėl „Snoro“ veiksmų ir absurdiški kaltinimai dėl A. Kubiliaus sūnaus darbo garsioje tarptautinėje bendrovėje. Kaip matyti, valdančiųjų sumanyta tiesiog mesti įtarimų šešėlį visiems aukščiausiems Tėvynės sąjungos, pagrindinės opozicijos partijos, vadovams. Suprantama, kad turint balsų persvarą komisijoje…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi!
J. RAZMA (TS-LKDF). …galima bet ką dirbtinai nubalsuoti, tik štai dėl A. Kubiliaus jau politinės fantazijos net neužteko. Esant tokioms aplinkybėms, dauguma mūsų frakcijos narių tiesiog nedalyvaus tokiame absurdo spektaklyje, t. y. tame balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame! Balsuojame dėl Seimo nutarimo po pateikimo.
Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo nutarimui pritarta.
Replika po balsavimo. Suprantu, kad… Palaukite! Dar užbaigsime procedūras. Svarstymo data yra 22 diena.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš į V. Gailių, kaip į teisininką. Man šiek tiek kyla įtarimų. „Snoro“ byla buvo paviešinta pačiam vadovaujant, Antikorupcijos komisijai vadovauji – paviešinti pokalbiai. Na, kažkas yra, ar darbo nesuorganizuojate, ar jūsų patarėjai dirba kai kurioms kitoms struktūroms, kad toks perversmas valstybėje vyksta. Pasižiūrėkite, kas yra jūsų patarėjai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar A. Kubilius nori repliką po balsavimo? (Balsai salėje) A. Kubilius, replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami valdantieji, aš iš tikrųjų noriu visų pirma pareikšti savo griežtą pasipiktinimą, kad mano istorijoje jūs nieko neatradote, kažkaip labai silpnai dirbate, dabar aš turiu aiškintis savo partiečiams, kodėl kitur jūs kažką sufantazavote, o man jau pristigo fantazijos. Todėl reikalauju, kad Seimas pratęstų tyrimą ir būtų įrašytos taip pat ir pono A. Skardžiaus vaikų pavardės, ir ponios I. Šiaulienės, pono P. Gražulio, kurie čia reikalavo mano vaikų tyrimo. Dabar tirkime jūsų, mes fantazijos nepristigsime šiuo klausimu. (Juokas salėje)
Ar galiu baigti? Jeigu rimtai, gerbiamieji kolegos, mes nedalyvavome balsavime dėl to, kad iš tikrųjų labai aiškiai matome, kad valdantieji ir toliau tęsia savo visą melo festivalį.
Gerbiamieji, turite atsiminti paprastą dalyką – melas dėl A. Landsbergienės ar I. Degutienės net ir tada, kai už jį balsuoja dauguma, netampa tiesa. Jeigu jūs ir toliau tęsite savo melą, galite tuos festivalius tęsti kiek norite, bet aš įsitikinęs, kad žmonės pagaliau pradės atskirti.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nors ir kiek vyniotumėte, Gervėčių g. 4, naujo pastato statyba už 7 mln. Lt, tai pats pigiausias projektas (eurų), kurį atrinko. 7 mln. eurų, čia su PVM, pats pigiausias projektas, kiti buvo po porą milijonų brangesni. Tą nustatė „Lietuvos energijos“ atliktas auditas. Privačiam verslui sukuriama infrastruktūra valstybės žemėje. Tokio dalyko nuo 1990 metų prichvatizacijos nėra buvę. Tai yra valstybės pinigais įmonė, neuždirbanti nieko, nulinio rentabilumo, stato 7 mln. infrastruktūros objektą Konservatorių partijos pirmininko šeimos verslui.
Gerbiamieji prokurorai, atsibuskite! Socialdemokratai jau kreipėsi į teismą. Kadangi buvo numetama žemiausiai prokuratūrai, kreipiuosi į generalinį prokurorą E. Pašilį. Klausykite, negalima to toleruoti, 20 metų konservatoriai su europiniais standartais (kabutėse), deklaruojamais Gabrieliaus, nustumiate Lietuvą, iš kurios bėga žmonės, matydami tokius dalykus.
Gerbiamoji Rasa, aš, kaip katalikas, į jūsų repliką atsakau: išgyvenau jūsų tėvui ateistui vadovaujant Salomėjos Nėries gimnazijai, kai visi vaikai buvo persekiojami, gaudomi prie bažnyčių, metami iš mokyklos, išgyvenau ir likau kataliku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, tą reikėtų tyliai pasakyti kunigui bažnyčioje. (Balsai salėje)
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, „moralės“ sergėtojai, ar jūs tikite, ar tauta tiki, kad I. Degutienės sūnus teisėtai susigrąžino lėšas ir kad nebuvo suteikta informacija? Be abejonės, teismas priėmė sprendimą. Prisiminkite, kad lėšos sugrąžintos neteisėtai, ir vėl čia buvo taikomi dvejopi standartai. Gerbiamieji, ponas S. Freakley, kuriam A. Kubilius skyrė per dieną 1 mln. Lt atlyginimo, per dvi savaites užsidirbo 20 mln., kad nutrauktų baudžiamąją bylą, milijoną grąžino, o 19 mln. pavogė. Tai čia yra krikščionių demokratų teisingumas? Žmonės prarado indėlius, o I. Degutienės sūnus atgavo indėlius, net ir nedraustus indėlius. Tai čia krikščioniškas teisingumas, ponai konservatoriai! Tai bent prisipažinkite kalti.
Pone Kubiliau, pažiūrėk, kaip tu prichvatizavai bažnyčią uošvienės vardu (dalį prokuroras atėmė) Vilniuje, Senamiestyje. Net kagėbistai sau bažnyčių neprichvatizuodavo!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, siūlyčiau truputį sumažinti tempą. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nepagrįstai komisija buvo apkaltinta pateikusi klaidinančią informaciją dėl 1994 metų Vyriausybės nutarimo Nr. 728. Taip, šis nutarimas yra galiojantis, o jūsų nurodytu metu 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 337 tik išdėstytas nauja redakcija. Norėčiau, kolegos, priminti, kad cituojant dokumentą nurodoma jo priėmimo, o ne pakeitimo data. Neklaidinkite savęs, parlamento ir visuomenės.
Remigijau Žemaitaiti, aš, girdėdamas iš teisininko tokius absurdiškus kaltinimus, net nereaguosiu į jūsų pasakymą ir mano pavardės paminėjimą.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gal Teisininkų draugijoje reikėtų išsiaiškinti. Dabar R. Juknevičienė. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, tikrai dėl savęs nebūčiau atsistojusi prie mikrofono, nes A. Skardžius man seniai yra užribis. Bet kada pamini mano 80 metų sulaukusį tėvą, kuris yra Panevėžio nusipelnęs žmogus ir tuo pripažintas savivaldybės, kuris vadovavo ne Salomėjos Nėries gimnazijai, bet Vytauto Žemkalnio gimnazijai, kuris niekada nėra pasisakęs ar ką nors daręs prieš Bažnyčią, tai žinokite, pone, drauge Artūrai Skardžiau, kad ir kokia silpna būtų mano tėčio ir mamos sveikata, aš vis dėlto padėsiu jiems kreiptis į teismą ir atitinkamas institucijas, nes šiuo atveju jūsų imunitetas neapsaugo nuo paprastų Lietuvos žmonių įžeidinėjimo. Vis dėlto turi būti ribos. Ir tą būtinai paskleisiu Panevėžyje, šią jūsų frazę, kurią jūs pasakėte, aš būtinai paskleisiu Panevėžyje, pasiūlysiu žmonėms sužinoti, kokie baisūs žmonės atstovauja Socialdemokratų partijai čia, Seime. Čia jau yra ribos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai paprašysiu, neminėkite daugiau pavardžių, nes mes niekaip nepradėsime kito klausimo.
I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš pavardžių neminėsiu, nes kai kurių pavardžių ir nesinori minėti, apie tuos žmonės nėra ką pasakyti, nes jie turi specifinių problemų, apie kurias nenoriu kalbėti.
Kalbant apie I. Degutienės poelgius ir jos nedorą gyvenimą, ir jos sūnaus negarbingą elgesį, tai, gerbiamasai, kuris jau antrą kadenciją tai kalbi, pirmiausia, turbūt kiek aš dar dalyvausiu Seimo rinkimuose, tai bus valkiojamos temos. Noriu visiems pacituoti, kad nebūtų užmiršta.
Pirma, I. Degutienė neleistinai, be leidimų Molėtų rajone pasistatė sodybą 2006 metais, neteisėtai! Taip buvo įvardinta spaudoje ir tai buvo valkiojama tema.
Antra, I. Degutienės sūnus G. Degutis neteisėtai prieš penkiolika metų Valakampiuose pasistatė tris namus. Kažkodėl. Taip, ten trys namai, bet ne G. Degučio.
Ir paskutinis, kad G. Degutis, I. Degutienės sūnus, neteisėtai pasiėmė indėlį, o I. Degutienė žinojo, kad bus „Snoro“ bankrotas ir sudarė visas sąlygas.
Tai dar kartą eskaluojantiems žmonėms noriu pasakyti: visais tais atvejais yra baigti tyrimai, nes aš pati dėl kai kurių kreipiausi norėdama, kad baigtųsi šita istorija.
O dėl „Snoro“ buvo du ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti nerandant jokių kaltinamųjų faktų.
Bet aš puikiai suprantu, kad mano šeima ir šiuo atveju konkrečiai sūnus kenčia dėl to, kad aš esu politikoje, ir, matyt, kol aš dalyvausiu Seimo rinkimuose, tol kas ketverius metus cikliškai tas vienas ar kitas klausimas bus keliamas. Žmogau, tavo garbės reikalas, vaizduoji kataliką, bet, žmogau, eik melstis, nebent Dievas tau atleis!
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Ir viskas, daugiau niekam nesuteiksiu žodžio. Kas stovėjo, mačiau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai klausai dviejų žmonių, kurie garsiai garsiai rėkia į mikrofoną, galvoji, o ką gi jie nori užrėkti ir kam tas triukšmas apskritai reikalingas. O reikalingas nuslėpti paprasčiausią faktą – per sausio mėnesį nuo sėkmingos jūsų veiklos Lietuva prarado 3745 žmones: 1400 išmirė, kiti emigravo. Tai yra faktas – 120 žmonių per vieną dieną. Kolega, kuris čia paskutinis kalbėjai, prie to prisidėjote ir jūs, kai pramiegojote balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, ir dar sąžinės sąskaitos neatlikote.
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4089(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū visiems, išsakiusiems mintis. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“. Iš eilės kviečiu komitetų pirmininkus. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Ruošiasi Audito komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už galimybę pradėti normaliai dirbti. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė pavasario sesijos darbų programą. Mes neskirstome teikiamų projektų į kokius nors prioritetinius ar labiau svarbius ir manome, kad visi – tiek Vyriausybės, tiek Seimo narių registruoti projektai yra svarbūs, tikimės, kad į pavasario sesiją jie bus įtraukti. Galima išskirti kelis, kurie yra sudėtingesni. Norime, kad būtų pateiktas naujos redakcijos Atliekų ir pakuočių įstatymas, nes šiandien yra įregistruotas 21 Atliekų įstatymo projektas, imtis jį svarstyti plenariniame posėdyje tikrai nebūtų racionalu. Aišku, Statybos įstatymas, ilgai lauktas Saugomų teritorijų įstatymas, nes ir kolegos Seimo nariai sako, kad reikia jį keisti. Daugiabučių namų bendrijų, Civilinio kodekso, kur galvojame spręsti problemą dėl liftų ir balkonų. Taip pat mūsų komitetas teikia keturis siūlymus, kurie projektai dar turi būti įtraukti į darbotvarkę, t. y. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, Lietuvos Respublikos planinės ūkinės veiklos, arba PAV, įstatymas, Mokesčių už aplinkos teršimą ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymai. Už šį projektą komitetas balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4089 ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2… tai yra 2 susilaikė, kadangi pirmininko balsas lemiamas, projektui pritarta. Dėkui.
PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ateina Biudžeto, ne ten galvą pasukau. Ruošiasi Ekonomikos komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIIP-4089 ir pritarė jam su dviem papildomais siūlymais. Siūlome papildyti Seimo nutarimo projekto pirmąjį skirsnį „Ekonomika, verslas, transportas“ šiais įstatymų projektais: Nr. XIIP-4087 – Kelių įstatymo Nr. 189 5 straipsnio pakeitimo įstatymu ir XIIP-4088 – Kelių įstatymo Nr.1891 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymu. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką. Ruošiasi Europos reikalų komitetas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien Ekonomikos komitete buvo kaip tik svarstoma Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programa, buvo vienas siūlymas – iš darbų programos išbraukti oro uosto koncesiją, tačiau tam buvo nepritarta. Dėl bendros programos 6 – už, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką. Ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Europos reikalų komitetas pateikė pasiūlymus įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą: pirma, 10 įstatymų projektų (trys įregistruoti Seime, septyni dar neįregistruoti), susijusių su pradėtomis Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūromis dėl direktyvų nenotifikavimo; antra, 16 Seime įregistruotų ir su pradėtomis Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūromis susijusių bei su direktyvų, dėl kurių gali būti pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūra, perkėlimu ir įgyvendinimu susijusių įstatymų projektų; trečia, 30 kitų Seimui svarstyti dar nepateiktų su pradėtomis Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūromis. Europos reikalų komitetas vienam susilaikius pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvada. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas šiandien svarstė VIII (pavasario) sesijos darbų programą ir siūlo įtraukti į programą 25 įstatymų projektus, kuriuos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimo nariai. Iš 25 įstatymų projektų išskiriame šešis įstatymų projektus, kurie yra, mūsų komiteto manymu, prioritetiniai. Tai yra Elektroninio ryšio įstatymo projektas, kuriame yra numatoma konkrečiai dėl elektroninių ryšių infrastruktūros, kuriais atvejais yra rengiami specialieji teritorijų planavimo dokumentai ir kokia tvarka tai daroma. Antra, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas ir jo lydimieji projektai. Trečia, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektai, taip pat susiję lydimieji įstatymų projektai. Bei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kur siekiame patikslinti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo srities institucijų funkcijas, nustatyti valstybės debesijos paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoti debesijos paslaugų teikėjų veiklą, jų teikiamas paslaugas debesijos paslaugoms įsigyti iš privačių debesijos paslaugų teikėjų, debesijos paslaugų katalogo, jo naudojimo ir kita. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui už debesijos įstatymus M. Basčiui. Kviečiu S. Bucevičių. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė sesijos darbų programą. Bendru sutarimu buvo pritarta ir būtų prašymas kolegoms įtraukti du įstatymų projektus, t. y. Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projektą. Tokia Kaimo reikalų komiteto išvada. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju S. Bucevičiui. Kviečiu M. Mackevičių pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė pavasario sesijos darbų programą ir siūlo papildyti teisės aktų projektą… šiais projektais: Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3897, Kario prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4114. Balsavimo rezultatai su pasiūlymais – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pavaduotojui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją R. J. Dagį. Ruošiasi Sveikatos reikalų komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė sesijos darbų programą ir pritarė jai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komitetą. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė sesijos darbų programą ir pasiūlė iš III skyriaus išbraukti 82 punktą – Eutanazijos įstatymą ir jį lydinčiuosius teisės aktus. Komitetas nepritarė eutanazijos įteisinimui ir mano, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę gyventi žmogiškojo orumo pilnatvėje nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties visose gyvenimo situacijose. Manome, kad yra svarbesnių dalykų, kaip reglamentuoti paliatyviąją slaugą, užtikrinti vaistų tinkamumą, prieinamumą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu R. Paliuką. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, J. Sabatauskas. Ruošiasi.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kovo 10 dieną svarstė nutarimo „Dėl Seimo pavasario darbų programos“ projektą ir pritarė šiam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu J. Sabatauską. Ruošiasi B. Juodka, Užsienio reikalų komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo pavasario sesijos darbų programos projektą ir komitetas priėmė tokius sprendimus: pritarti Seimo iniciatorių pateiktam sesijos darbų programos projektui, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Komitetas siūlo septintajame skirsnyje „Teisė ir teisėtvarka“ pakeisti pateikimo datas įstatymo projekto, susijusio su Teismų organizavimo įstatymo visu paketu, iš balandžio į gegužę. Taip pat Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo ir lydinčiųjų iš kovo į gegužės mėnesį. Toliau, papildyti vienuoliktąjį skirsnį „Teisė ir teisėtvarka“ tokiais projektais – Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimas, kuriuo įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, Civilinio proceso kodekso 3, 163, 165, 366 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Taip pat Konstitucijos 106, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu kartu su lydinčiuoju Konstitucinio Teismo įstatymo projektu dėl individualaus konstitucinio skundo, Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Prokuratūros įstatymo projektu, Teismų įstatymo projektu, Seimo statuto dėl dar vieno Teismų ir Baudžiamojo proceso. Taip pat komitetas siūlo išbraukti iš darbų programos tiek registruotus, tiek neregistruotus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo ir jį lydinčiuosius teisės aktus, nes jau už poros savaičių turi įsigalioti Administracinių nusižengimų kodeksas ir visi projektai turi būti perrašyti kaip Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai. Taip pat išbraukti iš dvyliktojo skirsnio „Rinkimai ir viešasis administravimas, valstybės tarnyba ir vietos savivalda“ Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kadangi jis neteko aktualumo, per tą laiką buvo priimti kiti ir tie pakeitimai yra dėl senojo negaliojančio varianto. Sprendimas komitete priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju bičiuliui J. Sabatauskui. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kovo 10 dieną svarstė Pavasario sesijos darbų programos projektą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Sprendimas – pritarti pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą papildomam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-4089 ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pasiūlymai. Siūlyti papildyti iniciatorių pateiktą Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-4089, neregistruotą, Seimo statuto „Dėl Seimo statuto projekto Nr. 399 pakeitimo ir papildymo“ projektu, kuriuo būtų keičiamos Seimo statuto nuostatos, reglamentuojančios Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimo tvarką. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju B. Juodkai. Kviečiu V. Bukauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ruošiasi M. Adomėnas, kiek suprantu, Žmogaus teisių komitetas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiandien apsvarstė VIII (pavasario) sesijos darbų programą ir pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu M. Adomėną pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl pavasario darbų programos.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas šiandien rinkosi svarstyti Seimo pavasario sesijos darbų programą ir pasiūlė papildyti darbų programos tryliktąjį skirsnį, įtraukiant į darbų programą Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-320. Įvyko balsavimas. Už balsavo 3 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 2. Ir taip per plauką pirmininko balsu šis nutarimas buvo patvirtintas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėkoju visiems komitetams, komitetų pirmininkams už pateiktas išvadas. Diskutuoti užsirašė 6 parlamentarai. Kviečiu K. Glavecką. Prašyčiau nepiktnaudžiauti laiku. Frakcijos vardu 7 minutės, bet, gerbiamasis profesoriau, jūs ir per 3 minutes galite pasakyti viską, ką galvojate.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galima ir per vieną minutę pasakyti, bet… Kolegos, žiūrint iš šalies į mūsų Seimo darbą, tai pirmas įspūdis žiūrovui susidaro, kad mes nustojome valgyti cepelinus ir vienas kitą valgome. Pirmas įspūdis yra toks. Dabar apie tą klausimą dėl to klausimo, dėl kurio aš išėjau dabartiniu metu pasisakyti Liberalų frakcijos vardu.
Iš tikrųjų pavasario darbų programa tai yra ne kas kitas, kaip darbų, arba veiklos, žemėlapis, pagal kurį Seimas ir Vyriausybė turi įgyvendinti tuos ar kitus tikslus, kurie valstybėje yra tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai. Išvardijimas 700 įstatymų projektų, kurie yra pateikti, tai paprastai yra toks chaotiškas išmėtymas klausimų, nei per daug išskiriant arba neišskiriant netgi svarbiausių klausimų, kurie aktualūs valstybei, ir jokiu būdu nepaliečiant tų įstatymų korekcijų, kurios yra būtinos, kad tie klausimai būtų išspręsti per pirmą pusmetį arba bent jau pamatai būtų padėti. Aš turiu omeny pirmiausia viešuosius finansus, kurie yra vienas svarbiausių dalykų. Kaip žinote, situacija labai įtempta viešųjų finansų ne tik pajamų srityje, bet iš išlaidų neefektyvumo srityje, taip pat ekonomikos augimo, nes tos prognozės, kurios yra sudarytos šiems metams ir kurias mes dabar koreguojame į mažesnę pusę, tai yra 2,5 procento ekonomikos augimo, iš esmės daugelio klausimų neleis išspręsti. Pensijos nepadidės arba padidės labai labai nedaug, 7–8 eurais, motinystės išmokos taip pat yra žemos, visa socialinė parama yra žema. Ir kas blogiausia, kad darbo našumas, ekonomikos efektyvumas augs nepakankamai, jis augs lėčiau negu darbo užmokestis. Taigi situacija kartojasi, kokia buvo 2008 metais. Jeigu prie to pridėsite dar ir visą Europos Sąjungos kontekstą, kas dabar vyksta Europoje, kad Europos centrinis bankas spausdina pinigus ir daro dideles pinigų emisijas, o tie pinigai paprastai beveik nepaliečia Lietuvos, nors mūsų ekonomikai jie taip pat yra būtini investicijoms, kad būtų sulėtintas mūsų Lietuvos žmonių išvažiavimas iš Lietuvos, tai pamatysime, kad tų klausimų praktiškai nėra darbotvarkėje. Nėra ne tik įstatymų formų arba jų korekcijų, bet nėra netgi debatų.
Todėl liberalai siūlome, kad šioje sesijoje būtinai padarytume kelias sesijas, skirtume kelias valandas debatams, viešam svarstymui tų klausimų, apie kuriuos aš sakau, ypač Europos Sąjungos klausimams arba tai naudai, kurią galime gauti. Nes daugeliu atvejų mūsų kai kurie ministrai, kurie atstovauja Europos Taryboje, kurie atstovauja savo žinyboms, paprastai negina mūsų interesų, kai kurie ministrai. Tą galima pasakyti, aš galėčiau čia vardinti daugelį sričių. Jie nuvažiuoja, tik pasėdi ir grįžta, tą, ką susako… O, pavyzdžiui, lenkų ar kitų ministrai, kokių nors ūkio sričių, kovoja dėl to, kas reikalinga. Šie klausimai, mano supratimu, yra mūsų Seimo pavasario darbo programoje, jie turėtų būti kur kas labiau akcentuoti. Ir Seimo nariai turėtų skirti, be šitų klausimų, kurių didžioji dauguma yra lyg ir ne tokie esminiai, skirti tiems klausimams, kuriuos aš minėjau… Liberalai dėl to, kad manome, kad tas žemėlapis, kuris nupieštas ir kurio pagrindu ši darbo programa yra suformuluota, nėra pakankamas, nėra visiškai nukreiptas į viešų finansų efektyvumą, į ekonomikos efektyvumą, į socialinius klausimus ir socialinį modelį.
Ir svarbiausia, baigdamas noriu pabrėžti, kad visi įstatymai, visi projektai yra reikšmingi tiek, kiek yra politinės valios jiems įgyvendinti. Jei nėra politinės valios jiems įgyvendinti, ir geriausias projektas visuomet liks nieko vertas. Todėl pagrindiniai trys klausimai (kas kaltas? ką daryti? kas tą padarys?) išlieka ir mums mūsų pavasario darbų sesijoje. Todėl parlamentinė kontrolė turi būti labiau akcentuota mūsų pavasario darbe, nes be jos išsireikalauti iš atskirų ministerijų efektyvesnio darbo faktiškai neįmanoma. O nuo tokio darbo mes esame atpratę. Ačiū. Todėl liberalai nepritars, susilaikys nuo darbų programos patvirtinimo.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu gerai prisimename socialdemokratų rinkimų šūkį, tai yra akcentuojamas rūpestis paprastu žmogumi. Kai dabar žiūrime į socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės pateiktą mums darbų programą, papildytą frakcijų projektais, deja, tas žmogus lieka antrame plane. Čia objektai yra kažkokios sritys, ekonomika, kuri, žinoma, ir savaime yra auganti, ir gali ten girtis, kad dėl mūsų veiksmų galbūt kas nors ėmė ir truputį pagerėjo. Yra kai kurios įmonės, bet žmogus lieka antrame plane.
Jeigu mūsų darbų programoje ieškos atsakymo, kas jų labui bus padaryta, sakysime, neseniai streikavę mokytojai, jie neras tų biudžeto pataisų ir turės tais pažadėtais pinigais tenkintis iš vargano švietimo srities biudžeto pertvarkymo. Čia neras kokio nors atsakymo sau pensininkai, nes tai, kas vadinama socialiniu modeliu, tai yra faktiškas pensijų mažinimas tolesnėje perspektyvoje. Tuo labiau neras atsakymo žemdirbiai, kurie štai dabar kaip tik ruošiasi rimtoms protesto akcijoms.
Jeigu kalbėtume apie atskiras sritis, tai ypač liūdnai atrodo žemės ūkio srities keli įrašyti projektai neprioritetinėje dalyje, kur žuvininkystė, kooperatinės bendrovės ir žemės pardavimo kai kurie tobulinimai. Bet ar tai atspindi sprendimą tų susikaupusių problemų, kurios šiandien yra žemės ūkyje?
Tiesa, Kaimo reikalų komitetas, rodos, vieningai pritaręs darbų programai, dar pasiūlė įrašyti Atmintinų dienų įstatymo projektą į žemės ūkio sritį. Kadangi projektas neregistruotas, nežinau, kokią atmintiną dieną jie pasiūlys. Galbūt pasiūlys įvesti kokią nors pieno ūkio žlugdymo dieną, sutampančią su ministrės V. Baltraitienės priesaikos diena ar su visos Vyriausybės priesaikos diena.
Jeigu žiūrime į kokią nors kitą sritį, pavyzdžiui, transporto sritį, tai čia rasime ankstesniu laikotarpiu garsiai kritikuotos „Visuomio“ idėjos tokį kuklesnį atkartojimą, tai yra mini „Visuomio“ steigimo transporto sektoriuje, dirbtinai sujungiant visiškai skirtingas įmones ir sudarant šiltas darbo vietas keliolikai išrinktųjų, įsikūrusių holdingo vadovybėje.
Na, ir dar siūlymas, apie kurį turbūt nedrįstų svajoti net liberalai, – tai strategiškai svarbių oro uostų atidavimas privačiam koncesininkui. Socialdemokratai pasižymėjo tuo, kad savo kadencijose vis ką nors strategiško leisdavo privatizuoti. Tai buvo „Lietuvos dujų“ pardavimas „Gazpromui“, tai buvo Vakarų skirstomieji tinklai, tai buvo LEO LT. Galvojau, gal šioje kadencijoje kaip nors ištemps nieko strategiško neatidavę privatininkams. Na, bet kur tau. Energetikoje, matyt, R. Masiulis to nedaro, tai sumanyta padaryti transporto srityje. O kai reikia iš tikrųjų sujungti įmones, Vyriausybė niekaip nesugeba įveikti žinybiškumo ir, deja, mes nematome projektų, kurie, sakykime, leistų sujungti Radijo ir televizijos centrą su infrastruktūros įmone, nes abi įmonės dirba panašioje srityje ir būtų prasmingas jos pajėgumų konsolidavimas.
Tiesa, aš sakiau, kad nėra projektų, nukreiptų į žmogų. Vis dėlto vienas projektas, tiesa, pateiktas ne Vyriausybės, o Socialdemokratų frakcijos, darbų programoje yra. Tai – eutanazijos projektas. Matyt, taip ir suprantamas darbų programos pateikimas. Vykdysime ir toliau tą politiką, kurią matė žmonės iki šiol: socialinio skurdinimo, atskirties didinimo, na, bet jei kas nors nebeištvers tos situacijos, štai, priimame Eutanazijos įstatymą ir galėsite juo pasinaudoti. Tai tokia darbų programa, kurią, kaip minėjau, iškilmingai baigia pasiūlytas Eutanazijos įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai. Kviečiu M. A. Pavilionienę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Esu Seimo Žmogaus teisių komiteto narė. Žinau, kad demokratinėje valstybėje žmogaus teisės nuo gimimo iki mirties yra ir turi būti ginamos, saugomos, puoselėjamos. Tačiau net Lietuvos Respublikos Seime pažeidžiama Seimo nario teisė pristatyti parengtą įstatymo projektą. Turiu omenyje Eutanazijos projektą, kuris Seimo narės D. Mikutienės pastangomis jau antrą kartą siūlomas išbraukti iš Seimo darbotvarkės.
Eutanazijos įstatymui pritaria 61 % Lietuvos gyventojų ir dalis medikų visuomenės. Seimas neturi teisės ignoruoti Lietuvos piliečių nuomonės, nes ir žmogaus mirtis turi būti reglamentuota įstatymu, kuriuo būtų atsižvelgiama į žmogaus pasirinkimo teisę, žmogaus laisvą valią rinktis neskausmingą gyvenimo baigtį. Tačiau girdėjome, kad sveikatos komiteto pirmininkei žmogaus mirtis nėra svarbus dalykas.
Ideologinės nuostatos neturėtų būti aukščiau žmogaus teisių, aukščiau įstatymo. Išbraukdami Eutanazijos įstatymo projektą iš Seimo darbotvarkės, neišvengsime nei mirties baimės, nei pačios mirties. Nė vienas iš čia esančių nežino savo būties pabaigos, nežino, kad ta baigtis gali būti fiziškai ir psichiškai nepakeliama. Todėl prašau jūsų įtraukti Eutanazijos projektą į Seimo pavasario darbotvarkę, kad projektą būtų galima svarstyti, diskutuoti, išklausyti įvairių nuomonių. Iš esmės pritariu Seimo pavasario darbotvarkei, tačiau protestuodama prieš Seimo nario teisės neigimą balsavime nedalyvausiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, mano kolegos gerbiamasis K. Glaveckas ir J. Razma išsakė nemažai minčių, tačiau noriu akcentuoti Mišrios Seimo narių grupės tam tikras pastabas, nes išties svarstėme pavasario sesijos darbų programą, įvertinome jos išskirtinumą dėl noro padaryti labai daug darbų, baigiantis šiai Seimo kadencijai. Aišku, akivaizdu, per 25 darbo dienas sunku tikėtis, ir visų per tūkstantį įstatymų projektų priėmimas nelabai galimas. Daug ką lems darbų organizavimas, bet plenariniai posėdžiai turėtų baigtis ne 16, ne 16 val. 30 min., kaip dažnai atsitinka mūsų praktikoje, o galimai ilgiau.
Aišku, aš labai vertinu Seimo Pirmininkės principingumą reikalaujant laiku pateikti Vyriausybei išvadas, kad ministrui išvykus įstatymo projektą galėtų pateikti ministerijos viceministras ir nebūtų nueita lengviausiu keliu, kaip kad dažnai būna, išbraukiant tą klausimą iš darbotvarkės, ir jis vėl nueina kažkur į tolumą. Reikia daugiau atsakomybės, reikia nusiteikimo ir dalykiško kiekvieno iš mūsų veikimo, galvojant apie kokybę, o ne apie įstatymų kiekybę.
Dažnos mūsų politinės kalbos, tą mes matėme ir šiandieną, o ne nuoseklus įstatymų svarstymas turi būti prioritetas, ir tada sutaupysime laiko. Mišrios Seimo narių grupės Seimo nariai iš dalies pritaria teikiamų įstatymų prioritetiškumui dėl stabilios ekonomikos augimo, efektyvaus valstybės valdymo, energetinio saugumo ir efektyvumo didinimo. Aišku, čia turime nepamiršti Astravo atominės elektrinės problemos, jos įtakos ir būtinybės išsakyti šį klausimą labai aiškiai mūsų Seimui. Pritariame, kad prioritetas turi būti švietimo, mokslo ir kultūros politikos, sveikatinimo politikos įgyvendinimo, gerinant sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą, įstatymai, vaiko teisių apsaugos pertvarką reglamentuojantys įstatymai ir, žinoma, šalies gynybos ir saugumo stiprinimas.
Mišri Seimo narių grupė pasisako už visiškai aiškią ir pozityviai nuteikiančią… dėl Nuolatinės karo tarnybos įstatymų paketo. Labai gaila dėl Darbo kodekso įstatymo svarstymo, kad jis tapo politinių žaidimų objektu. Būtume išties sutaupę ganėtinai daug laiko, jeigu Vyriausybė būtų teikusi antrąjį variantą, įvertinusi Trišalės tarybos siūlymus. Dabar ilgai dirbęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstęs šimtus pataisų, sugaišo daug laiko ir daugelis šių pataisų, deja, bus sugrąžintos į Seimo plenarinių posėdžių salę.
Išties labai keista, ir tą sakau su ypatingu pastebėjimu, kad tarp prioritetų nėra žemės ūkio ir kaimo problemas sprendžiančių įstatymų, ypač žinant didžiules problemas, nuolat išsakomas pieno srityje. Gerbiamieji, kovo 23 dieną ateikite ir išdrįskite pasižiūrėti į akis žemdirbiams, dirbantiems pieno srityje, kurie prie Seimo ir Vyriausybės rengs protesto akcijas.
Mišri Seimo narių grupė pabrėžia, kad neturi sumažėti poveikio aplinkai vertinimo svarba, požiūris į ekologiją.
Ar sugebės šitas Seimas tinkamai įvertinti Lietuvos piliečių iniciatyvas? Nepamirškime – surinkta per 60 tūkst. piliečių parašų dėl vardų ir pavardžių įstatymo. Ar mes išgirsime žmonių valią?
Dabar renkami parašai dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, renkami parašai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo viso paketo. Ar galime čia sutikti, kad Vyriausybė džiaugiasi dėl „pasiekimų“ (sakau tai kabutėse) alkoholio kontrolės srityje? Neužtenka nebeprekiauti alkoholiu tik degalinėse. Šioje srityje reikia viso paketo nuoseklių, sisteminių įstatymų, kad Lietuva imtų skubiai bristi iš alkoholio liūno.
Ar išdrįs šios kadencijos Seimas šioje sesijoje galiausi išjudinti Teisės ir teisėtvarkos komitete stringantį darbą, susijusį su šeimos politikai svarbiu Konstitucijos 38 straipsnio svarstymu?
Mišrios Seimo narių grupės Seimo nariai abejoja, ar pagerės žmonių gyvenimas po šios sesijos. Vienas iš pavyzdžių, kurį prašė pateikti Seimo narys P. Urbšys, – Seimas dar 2013 metais priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pavedė Kriminalinės žvalgybos komisijai kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėtų politinių ir interesų grupuočių poveikio teisėsaugos institucijoms. Tiek komisija, tiek komitetas pateikė išvadas, tačiau išvados vis dar nepateiktos Seimui.
Mums reikia pabaigti pradėtus darbus ir nepamiršti, kad toliau dėmesio reikalauja kova su korupcija, parlamentinė kontrolė.
Mielieji kolegos, kaip patį svarbiausią prioritetą aš vis dėlto drįsčiau įvardyti moralią politiką ir kviesčiau, kad šioje sesijoje ji būtų. Tik tada, kai jos nepamiršime, mes galėsime save vertinti, kad ši kadencija padarė tam tikrus darbus, nes priešingu atveju Seimas vis labiau praras žmonių pasitikėjimą. Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad tai būtų kiek įmanoma mažesnis praradimas. Ačiū. Linkiu visiems sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu I. Šiaulienę – Socialdemokratų frakcijos vardu.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai pavasario sesijos darbų programoje netruks mums darbo ir problemų, juolab kad Vyriausybė teikia beveik puspenkto šimto įstatymų projektų. Visiškai sutinku su kolegomis, kurie akcentavo, jog tai priklausys nuo to, kiek bus tos politinės valios, ir geriausiai ta politinė valia bus matyti dėl tų įstatymų projektų, dėl kurių diskusijos jau yra įvykusios arba jos iš esmės yra prasidėjusios. Tuos įstatymus, kurie yra nuėję ilgą diskusijų kelią, mes ir pradėsime svarstyti pavasario sesijoje.
Iš tokių įstatymų projektų komplekso, kuris apima net 33 įstatymų projektus, yra socialinis modelis ir Darbo kodekso iš esmės nauja redakcija. Žinoma, čia buvo pareikšta nuomonė, kad Vyriausybė gal ir ne taip padarė, Vyriausybė yra pateikusi savo variantą. Buvo svarstymų Trišalėje taryboje, buvo išklausyta ir profesinių sąjungų nuomonė, dirbančiųjų nuomonė ir seniūnų sutarimu įregistruota kaip frakcijų siūlymai.
Iš esmės baigti svarstymai Socialinių reikalų ir darbo komitete ir dabar, ar bus priimtas, ar ne šis modelis, priklausys nuo visų – frakcijų požiūrio, politinių frakcijų, esančių Seime, ir tai, kiek bus tos politinės valios, t. y. ar tikrai mes norėsime būti adekvatūs toms permainoms, kurios šiandien reikalauja naujo požiūrio į pasikeitusią darbo rinką.
Turime būti adekvatūs, turime reaguoti, būti lankstesni, sudaryti sąlygas investuotojams pasirengti ateities ekonomikos iššūkiams ir kartu sudaryti sąlygas ekonomikai ir krašto gerovei kilti.
Kitas svarbus klausimas, kuris yra neišvengiamas ir apie kurį turėtume kalbėti, tai yra Mokslo ir studijų įstatymas. Tai yra ne tik tai, kad mes keičiame, kad pereisime prie to, kad naujoji redakcija reglamentuos mokslo ir studijų valstybinį užsakymą, sieksime garantuoti mokslo ir studijų kokybę, rengsime rinkai ir valstybei ekonomikos ateičiai reikalingus specialistus, o ne apskritai specialistus, kurie, įgiję diplomą, dar turi eiti įgyti profesinę kvalifikaciją, t. y. pratęsti mokymąsi profesinėse mokyklose.
Turbūt turėtume iš esmės grįžti ir pasižiūrėti, juo labiau kad praėjo tam tikra laikas, – yra aukštųjų mokyklų, universitetų įdiegto valdymo modelio pasekmių. Akivaizdu, kad akademinė bendruomenė nėra tuo modeliu patenkinta ir mes turime jį labiau demokratizuoti ir padaryti tokį, kad jis ne tik keltų aukštojo mokslo kokybę, bet taip pat proporcingai aukštosios mokyklos bendruomenė gyventų sutardama, ir visi būtų integruoti dėl tos aukštosios mokyklos bendro pripažinimo, darbo efektyvumo ir, žinoma, kokybės.
Į pavasario sesiją taip pat pateko ilgai rengtas ir diskutuotas Valstybės tarnybos pertvarkos įstatymo projektas. Prioritetas yra tas, kad būtų geresnis valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, būtų mažiau administracinių kaštų, bet, žinoma, lygiai taip pat mes turime išspręsti ir dėl valstybės tarnyboje dirbančių žmonių darbo apmokėjimo. Šiandien akivaizdžiai juntame, kad čia susiduriame su stygiumi kvalifikuotai parengtų specialistų, vis mažiau yra norinčių likti valstybės tarnyboje, išeina, nes reikia atminti ir tai, kad disproporcijos darbo apmokėjimo yra didelės, reikalavimai nemažėja ir daug žmonių iš valstybės tarnybos tiesiog išeina į privatų sektorių. Reikia atsiminti tai, kad septyneri metai valstybės tarnyboje atlyginimai nėra keliami, todėl reikia aiškios darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemos, kad kiekvienai pareigybių grupei būtų nustatyti bendrieji kompetencijų lygių reikalavimai. Taip mes galėtume, kad pagal gebėjimus ir reikalavimus būtų grindžiama karjera, ir pritrauktume, ir išlaikytume valstybės tarnyboje gabius, jaunus žmones.
Čia buvo kritikuotas teikiamas pavasario sesijoje Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtros koncesijos projektas, kurio esmė yra ta, kad garantuotų Lietuvos oro uostų investicijas ir veiklos finansavimą ne tik trumpuoju, vidutiniuoju, bet ir ilgesniu laikotarpiu. Akivaizdu jau šiandien, kad pasiteisino oro uostų sujungimas į vieną Lietuvos oro uostą, ir šiuolaikinė vadyba užtikrino keleivių pervežimo skaičiaus augimą net 10 %. Todėl, kai prakalbta apie koncesiją, Susisiekimo ministerija tvirtina, kad pagaliau yra sulaukta didžiausių pasaulio oro uostų operatorių dėmesio. Manau, kad to įstatymo reikia, juolab kad mes neturime savo nacionalinės oro vežėjų kompanijos, o kita vertus, tam, kad Lietuva neliktų nepasiekiamas užkampis, kai mes ypač galvojame apie mūsų turizmo plėtimą. Juolab po mūsų vizito Japonijoje…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Baigiu.
PIRMININKAS. Labai norėčiau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Manyčiau, kad tai yra vienas iš svarbesnių projektų.
Gerbiamieji, kaip sėkmingai dirbsime, priklauso ne tik nuo pozicijos, bet priklauso ir nuo opozicijos, kad šitoje pavasario sesijoje mes išvengtume politikavimo, susijusio su rinkimų aktualijom, o tikrai dar galėdami produktyviai dirbti priimtume mūsų valstybės ateičiai reikalingus projektus. Kviečiu pritarti sesijos darbų programai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymus, bet sunkiai tai įsivaizduoju.
Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pradžioje norėčiau pasakyti gal emocinę reakciją ir apgailestavimą, kad socialdemokratai tampa mirties kultūros nešėjais. Per vieną dieną jau ir taip išmiršta daugiau, negu gimsta – 46 žmonėmis Lietuvoje. Sausio mėnesio statistika. 46 žmonėmis! Ką jūs dar norite pasiųsti į aną pasaulį su eutanazija? Kiek dar jums reikia? Čia aš kreipiuosi į partiją, ne į atskirus Seimo narius, kurie visą laiką atstovavo mirties kultūrai. 420 tūkstančių negimė nuo 1991 metų, nes mes eutanaziją abortų prasme įteisinome. Ko dar jums reikia? Kiek dar reikia žudymų?
Dabar apie pačią darbotvarkę. Aš tikrai abejoju dėl Darbo kodekso, ar mes jį sugebėsime taip sklandžiai priimti, kaip čia siūloma, nes iš Darbo kodekso 266 straipsnių komitetas pakeitė iš esmės 167, o tie pakeitimai buvo tik tokie, kad buvo grąžinta tai, kas buvo dabartinėje darbo teisėje, tai yra visos socialinės garantijos motinoms, tėvams, neįgaliesiems ir t. t. Buvo panaikinta kvaila nuostata dėl to, kad Darbo kodeksą galima (…) net ir individualia sutartimi su darbdaviu ir t. t., ir panašiai. Bet jame liko dar krūvos dalykų. Iš esmės jokių lanksčių santykių tenai dabar nenumatyta, nes kolektyvinių susitarimų neliks, nes tai yra susitarimai… profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams. Daugiau nieko. Jokios praktikos, kad galėtume perkelti daugelį nuostatų iš Darbo kodekso į susitarimus, mes neturėsime. Tai yra visiškas nonsensas, kas dabar ten yra. Aš jau nekalbu, kad ten įteisinta, paliktos teisės atleisti ir nėščias, ir neįgaliuosius, ir kitus darbdavio valia, kad yra tiktai dviejų mėnesių išeitinės. Kitų lydimųjų Vyriausybės įstatymų, kurie galėtų tą subalansuoti, mes neturime. Taigi čia mes tikrai įklimpsime ilgam.
Dar labiau įklimpsime, ir čia siūlau išmesti visą paketą, susijusį su socialinio draudimo sistema. Seimas patvirtino gaires, kuriose buvo aiškiai numatyta pateikti įstatymų projektus su tam tikrais mokesčių sistemos pataisymais, kad vidutinės pensijos, lyginant su vidutine alga, nemažėtų. Šitame projekte yra pasiūlytas jų mažinimas. Nuoseklus mažinimas. Kiekvienais metais jos bus mažesnės dėl elementarių senėjimo procesų, nes dabar yra du dirbantys ir vienas pensininkas, o 2035 metais bus beveik vienas ir vienas. Jokių papildomų šaltinių nėra. Mes turėtume apsibrėžti tai, kad mes neleisime mažinti pensijų, o ir visą tą paketą išmesti kaip netvarų ir skatinantį infliaciją. Čia daug sutaupysime – 30 projektų iškrenta, visiškai niekam nereikalingų ir be reikalo keliančių aistras.
Pabaigoje norėčiau pasakyti. Iš esmės siūlau vieną kartą ryžtingai pasielgti mūsų Seimui ir nebejuokinti žmonių su Konstitucijos 38 straipsnio pataisa, kai dveji metai vilkinamas balsavimas dėl jos. 106 Seimo narių balsai yra paneigiami. Balsuokite, išreikškite savo nuomonę. Galų gale negalės būti kitokių formuluočių, negu teikėjai pateikė. Balsuojame taip arba ne. Nesislėpkime už kitų, nesidangstykime kokiais nors pažadais. Kiekvienas pasakysime ir pasiaiškinsime savo rinkėjams, kodėl mes taip balsavome. Aš siūlau numatyti konkrečią datą, kada mes dėl jo balsuosime, kad negalėtų joks komitetas dirbtinai užvilkinti šito proceso, nes dėl Konstitucijos pataisos reikia sureguliuoti taip darbą, kad ir į komandiruotes žmonės nebūtų išvykę tuo metu. Turime numatyti konkrečią datą, ir tai yra mūsų Seimo garbės reikalas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norėję diskusijose kalbėjo. Dabar yra pataisos ir mums reikia dėl jų apsispręsti. Pradėsime iš eilės. Pagal komitetus, turbūt bus tiksliau. Taip. Sveikatos reikalų komitetas siūlo išbraukti įstatymų paketą – Eutanazijos ir jo lydimuosius. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau buvo daug kas pasakyta ir apie mirties kultūrą, ir apie tai, prie ko galų gale veda Vyriausybės socialinė ir sveikatos politika. Tačiau aš norėčiau, kad ir socialdemokratai pritartų šiandien šiai Sveikatos reikalų komiteto pataisai, nes būtent šiandien prisiekė jūsų J. Požela, jaunasis sveikatos reikalų ministras. Jam prisiekus, pritarti tokiam įstatymui būtų labai negera pranašystė apie šito būsimo ministro veiklą Lietuvoje. Pritarkime.
PIRMININKAS. Ačiū, Vilija. Bet jis mūsų ministras – Lietuvos.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Juo labiau kad Lietuvos, tai…
PIRMININKAS. M. A. Pavilionienė – prieš.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš vis dėlto norėčiau, kad žmonės prisimintų, jog kiekvienas iš mūsų turi teisę rinktis. Šita teisė yra įtvirtinta ir Konstitucijoje. Privatus žmogaus gyvenimas yra neliečiamas, taigi nepainiokite savo ideologinių nuostatų su žmogaus teisėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame. Kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš.
Už balsavo 47, prieš – 11, susilaikė 13. Siūlymui pritarta.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui išbraukti visus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymus ir jų lydimuosius teisės aktus, nes įsigalioja visiškai kitas teisės aktas, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime!“) Pritariame.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų įstatymai, čia taip pat susiję su nauju įstatymu, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Sutariame.
Ir trečias siūlymas – išbraukti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Vieną iš trijų. Ar reikia balsuoti? Čia, kur siūlo Respublikos Prezidentė, yra Vyriausybės ir yra parengti komitetų. Ar galime sutarti? (Balsai salėje: „Galime!“, „Ne!“) Balsuojame. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, yra siūlymas išbraukti tik vieną, balsuojame dėl to. Kas pritariate tam, kad išbrauktume šitą įstatymą, balsuojate už, kas turite kitokią… (Balsai salėje) Norintys… J. Sabatauskas, motyvai už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pristatydamas išvadą sakiau, kad šitas įstatymas jau šiek tiek senstelėjęs, per tą laiką pasikeitė įstatymas ir šis įstatymo projektas keičia senas, negaliojančias nuostatas. Jis jau yra nebeaktualus, todėl jį reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Bet nieko nepadarysi, jeigu žmonės nori balsuoti ir už seną, balsuojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet jis neaktualus.
PIRMININKAS. Viską supratome. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iniciatoriai visada turi galimybę pateikti kitą, naują įstatymo redakciją su ženkleliu du, tai jeigu mes paliekame kitus Seimo rinkimų įstatymo projektus, tai paliekame ir šį. Aš suprasčiau, jeigu iki Seimo rinkimų nė vieno nepaliekame, nieko nejudiname, tada suprasčiau, tada tuo pagrindu ir šitą dedame į šoną.
PIRMININKAS. Viskas. Balsuojame. Visi supratome, kad seniai įgyvendinama, bet… (Balsai salėje)
Už balsavo 50, prieš – 2, susilaikė 26. Siūlymui pritarta. Įstatymo projektas išbrauktas.
Yra J. Razmos pasiūlymas, dėl vieno jau mes balsavome ir priėmėme sprendimą, yra dar du pasiūlymai, tai yra išbraukti Valstybės įmonės Lietuvos oro uosto valdomų oro uostų koncesijos įstatymą ir jo lydimuosius teisės aktus. (Balsai salėje) Prašom, suteiksiu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, už tai, kad mane pavaduojate pristatydamas siūlymus. Iš tikrųjų aš siūlau baigiantis kadencijai atsisakyti tokių sumanymų, kaip strateginių įmonių, mūsų oro uostų atidavimo į privačias rankas. Kaip minėjau, socialdemokratai galėtų padaryti matomus pokyčius ir savo kadencijoje nebeperduotų privatininkui strateginių objektų. Tikrai tai yra tokios įmonės, kurios iki šiol dirba pelningai, gerai, nėra jokio reikalo kaip išsigelbėjimo ieškoti kokio nors privatininko. Manau, kad visuomenėje kils daug klausimų dėl galimų neskaidrumų, kai kadencijos pabaigoje galvotrūkčiais sprendžiami tokie sudėtingi klausimai.
PIRMININKAS. Pritarti norėtų M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinoma, buvo visokių reikalų, ir Mažeikiai buvo, ir kiti. Bet mano klausimas yra kitoks, aš šiuo atveju pasisakau, matyt, už. Bet aš galvoju…
PIRMININKAS. Negalvokite…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, aš turiu dar dvi minutes, galiu ir pagalvoti.
Žinote, kolegos, tai yra svarbus mūsų sprendimas. Tas sprendimas, aišku, palies visų pirma mūsų valstybę, Lietuvą, bet jis tiesiogiai palies ir atskiras savivaldybes. Šiuo atveju dėl Kauno oro uosto tas sprendimas labai palies ir Kauno miestą, taip pat ir Kauno rajoną. Aš manau, kad privaloma tvarka prieš teikiant tokio tipo koncesijas parlamente turėtų būti apsvarstoma Kauno miesto savivaldybės taryboje, gautas jų vienoks ar kitoks pritarimas ir tik po to tas klausimas turėtų patekti į mūsų posėdžių salę. Nuo šito sprendimo, kada mes atiduosime oro uosto valdymą vienam ar kitam operatoriui, priklausys ir viso miesto gyvenimas. Teko girdėti, kad vieni kalba apie tai, kad Kauno mieste bus tiktai kroviniai, žmonių pervežimų nebus. Kiti sako, kad bus. Šioje salėje viceministras pristatydamas dar aną klausimą dėl oro uosto sujungimo aiškiai pasakė, kad Kauno specializacija bus kroviniai, bet kartu bus ir gyventojų, žmonių pervežimas. Kaip elgsis koncesijos savininkas, ar jis laikysis tos pozicijos, ar nesilaikys? Klausimas.
Todėl aš pasisakau už šio įstatymo projekto įtraukimą į šią darbotvarkę ir kartu siūlau, kad būtina gauti atitinkamų savivaldybių, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės, nuomonę dėl tokio įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai, kaip visada, jūs pasižymite savo žavia kalba, bet jūs kalbėjote ne už, kiek mes čia visi supratome.
Aš tada suteikiu žodį R. Kupčinskui, aš atsiprašau G. Steponavičiaus, nes jis… (Balsai salėje) Na, ką padarysi, jis kalbėjo prieš. Aš dabar turiu suteikti žodį už. (Balsai salėje)
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai aš pritariu J. Razmos siūlymui, juo labiau kad neaišku, kaip bus su šiais oro uostais, jeigu iškils tam tikros krizinės situacijos, kaip mes realiai valdysime tuos oro uostus, ar juos galėsime panaudoti mūsų sąjungininkų atvykimui į Lietuvos Respubliką. Be abejo, tas koncesininkas turės savo norus, labai abejoju, ar mūsų valstybei…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs vėl kalbate prieš, jūs užsirašėte kalbėti už!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai už išbraukimą! J. Razma kalbėjo dėl šio klausimo išbraukimo iš darbotvarkės! (Balsai salėje) Aš pritariu J. Razmai, gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Apie tą patį kalbėjo ir M. Zasčiurinskas. (Balsai salėje)
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Na, tai jis… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau. Tęskite.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš palaikau J. Razmos siūlymą, ir tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau. Supratome, balsuosime. (Balsai salėje) Gerai. G. Steponavičius, kad čia nebūtų… Tegul pakalba. Mes turime laiko dar visą valandą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs čia nedalinkite savo gešeftų, kas pakalbės ar ne, o pradžioje susiorientuokite pats, dėl ko mes dabar balsuosime.
Pasitikslinu, aš suprantu taip, kad J. Razma siūlo…
PIRMININKAS. Išbraukti.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). …kad nebūtų sesijoje svarstomas klausimas dėl privataus verslo pritraukimo į mūsų oro uostų valdymą. Man yra keista iš kolegų partnerių dešinėje girdėti tokį nepasitikėjimą verslu. Man tikrai keista girdėti tokį nuogąstavimą, kai iš tokio bendradarbiavimo mes galime tik laimėti. Tempas, dinamika, investicijų pritraukimas, nauji skrydžiai, srautai, turistai ir kiti dalykai. Jeigu jūs netikite manimi, panagrinėkite patirtį kitų šalių, kurios ėjo panašiu keliu ir pasitikėjo. Iš valstybės ir verslo bendradarbiavimo paprastai yra laimima. Iš pasitikėjimo atsiranda geresni rezultatai, todėl aš ir nepritariu J. Razmos siūlymui, kuris, mano supratimu, yra nepasitikėjimu grindžiamas, bet šitos baimės, mano supratimu, neturi pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar visi supratote ir balsuojame. J. Razma siūlo išbraukti Koncesijos įstatymą iš darbų programos. …tas balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš.
Už išbraukimą balsavo 28, prieš – 28, susilaikė 23. Įstatymų paketas paliekamas pavasario darbų programoje.
Ir dar vienas J. Razmos siūlymas. Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymas. Prašom. Gal kortelės nėra? Jurgi, per šoninį, neįsijungia elektronika. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes jau n kartų svarstome internetinio balsavimo įdiegimą ir vis tuos projektus atmetame. Aš siūlau tikrai nebegaišti laiko, pasižiūrėti, kad iš esmės nė viena demokratinė šalis Europoje, išskyrus Estiją, tų sistemų nėra įdiegusi. Matyt, ten yra tobulesnės informacinės technologijos ir galimos didesnės investicijos į sistemų saugą, bet ir tai to nedaro. Baikime vieną kartą gaišti laiką su internetiniu balsavimu, kuris, beje, neužtikrina konstitucinio slapto balsavimo galimybės. Siūlau atitinkamą projektą iš darbų programos išbraukti.
PIRMININKAS. Kadangi norinčių kalbėti nėra, balsuojame. Kas pritaria J. Razmos siūlymui išbraukti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, ne triukšmaukite, o balsuokite.
Už balsavo 38, prieš – 12, susilaikė 28. Įstatymo projektas lieka darbų programoje.
Yra dar vienas siūlymas, N. Puteikio, kuris siūlo keisti Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo svarstymo datą. Aš manau, kad jūs viršijate savo galimybes, nes tai nusprendžia komitetas. Jis susidėliojo darbų programą. Svarstyti ar nesvarstyti – dar mes galėtume, bet siūlymais datų mes tikrai nenustatome, aš neteikiu balsuoti dėl šito.
Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Po to dar bus motyvai dėl viso. Dabar po svarstymo. (Balsai salėje) Nori balsuoti. Balsuojame po svarstymo. Kas pritaria pavasario darbų programai? Vyksta balsavimas. Jokių gestų nerodykite, spauskite mygtuką. Tuo pirštu nuspauskite mygtuką.
Už balsavo 51, prieš – 5, susilaikė 22. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime pritarti. Reikia balsuoti? Pirmininkė pasiūlė. (Balsai salėje) Pirmininkė pasiūlė. Jūs negirdėjote, jūs buvote išėję. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti? Galime. Balsuojame. Gerai, ilgiau sėdėsime, nėra problemos. Balsuojame dėl ypatingos tvarkos. (Balsai salėje) Skubos. Balsuojame. (Balsai salėje) Tuoj, balsuosime, tada.
Už – 50, prieš – 18, susilaikė 10. Skubai pritarta.
Balsuojame dėl priėmimo. (Balsai salėje) Motyvai, po to dėl… (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, netriukšmaukite. Dėl vedimo tvarkos A. Kubilius. Triukšmaujate.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, posėdžio laikas baigėsi, jūsų laikas taip pat baigėsi. Prašyčiau daryti pertrauką. Jeigu jūs to nedarote, mes, gerbdami jūsų ministrą, kuris labai nori išvažiuoti į Liuksemburgą, reikalaujame daryti pertrauką iki kito posėdžio, nes turime susitikti su R. Šadžiumi, kuris dabar nekantrauja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl… Turi teisę opozicijos lyderis prašyti pertraukos iki kito posėdžio, todėl balsuojame. Kas pritaria pertraukai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš.
Už – 27, prieš – 23, susilaikė 23. Pertrauka iki 15 valandos. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.