PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO NR. I-1628 171, 18 IR 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3482(2)

 

2024-06-26

Vilnius

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Siūlome nepritarti iš anksto nustatytų tarifų panaikinimui reguliaraus reiso sąvokoje.

Reguliarus reisas yra paslauga, kuria gali pasinaudoti kiekvienas asmuo, ir tai yra iš anksto ir viešai žinomų kelionės dedamųjų visuma, apie kurią keleivis sužino iš anksto. Keleivis turi turėti teisę į vienodą kainodarą visos paslaugos metu, bet kuriuo paros metu, o ypač ją žinoti iš anksto – ne tik, kur važiuos autobusas, bet ir kiek kainuos kelionė. Jei tarifas bus išbrauktas iš apibrėžimo, gali kilti rizika, kad vežėjai pradės taikyti dinaminę kainodarą atsižvelgiant į paros laiką, kelionės ilgį, autobuso užpildymą ir pan., taip vežėjai įgaus galimybę manipuliuoti kainodara ir taikyti skirtingą kelionės kainą tam pačiam reisui ar net kiekvienam keleiviui taikyti vis skirtingą kainą. Toks pakeitimas paveiks keleivius neigiamai, nes jie niekada nežinos, kiek kelionė kainuos, kol nenusipirks bilieto. Keleivis šioje situacijoje yra silpnoji pusė, kuri neturės galimybės apsisaugoti nuo nesąžiningos kainodaros, jei nebus galima aiškiai žinoti kainos, be to, kainos pasitikrinti galimybės neturės ne tik keleiviai, bet ir priežiūrą atliekančios institucijos. Vežėjai jau dabar turi galimybę taikyti papildomas nuolaidas, ar naudoti kitus keleivių pritraukimo būdus, kurie paskatintų naudotis viešuoju transportu, išskyrus 50 ir 80 proc. nuolaidas, nustatytas Transporto lengvatų įstatyme.

Papildoma aplinkybė, dėl kurios viešosios paslaugos kaina turi būti vienoda visiems keleiviams, tai negautų pajamų dėl taikomų transporto lengvatų kompensacija vežėjams. Atsiradus dinaminei kainodarai, gali kilti rizika netinkamam biudžeto planavimui, dėl ko gali būti suplanuota mažiau lėšų, nei realus poreikis, arba suplanavus daugiau, tos lėšos būtų įšaldytos ir negalėtų būti panaudotos kitose valstybei svarbiose srityse. Dėl to kompensavimo procesas turi būti tvarus ir ilgalaikis, kuriuo siekiama tinkamai suplanuoti valstybės biudžeto lėšas ir laiku atsiskaityti su vežėjais už keleiviams taikytas transporto lengvatas. Taip pat priėmus pakeitimą galimi atvejai, kai vežėjas piktybiškai didins bilieto kainą, siekdamas pasisavinti kuo didesnę sumą per transporto lengvatų kompensavimą.

Atsižvelgiant į tai, reikia koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą 18 straipsnio 4 dalį.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

4

 

 

Argumentai:

Siūlome palengvinti konkurencijos sąlygas ir leisti naudoti senesnius autobusus ilgesnį laiką nei šiuo metu numatyta. Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad iki 2029 m. visas šalies viešasis transportas turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus, todėl siūlome papildyti įstatymo projektą, kad tik nuo 2029 m., o ne kaip galioja dabar nuo 2026 m., autobusai gali būti ne senesni nei 10 metų.

Atsižvelgiant į tai, reikia papildyti Įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir papildyti buvusį 4 straipsnį nauja 3 dalimi su 4 straipsnio įsigaliojimo data.

 

Pasiūlymas:

4 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 182 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) būti ne senesnis kaip 10 metų.“

 

45 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 3, 4 straipsnį straipsnius ir šio straipsnio 3-5 dalis, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.

<...>

3. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2029 m. sausio 1 d.

 

Teikia

Seimo nariai