K O M I T E T O I Š V A D O S

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-887(3) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2022-06-29 Nr. 102-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Ireną Haasę pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: projekto autorius Seimo narys Juozas Baublys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-22	3	1	8	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamosioms teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų *teritorijose.* Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad tiekiamo projekto pirmajame variante taip pat buvo siūloma įtvirtinti analogiškas nuostatas, kurių atitiktį Konstitucijai vertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. spalio 13 d. savo išvadoje Nr. 102-P-27 nusprendė, kad minėtos projekto nuostatos „prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui“. Tuo tarpu dėl teikiamo projekto antrajame variante siūlomų įtvirtinti analogiškų nuostatų atitikties Konstitucijai minėtas komitetas 2022 m. sausio 12 d. posėdyje padarė svarstymo komitete pertrauką iki pavasario sesijos.	Pritarti	Pritartina Teisės departamento argumentams. Taip pat konstatuotina, kad siūlomos nuostatos dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių teiktų projektų, t. y. *projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės* sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“ Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl svarstant šį projektą prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai (vertinant visas pateiktas išimtis) neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar išimties tvarka galima vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau tai yra numatyta įstatyme.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-06-22

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamosioms teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad tiekiamo projekto pirmajame variante taip pat buvo siūloma įtvirtinti analogiškas nuostatas, kurių atitiktį Konstitucijai vertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. spalio 13 d. savo išvadoje Nr. 102-P-27 nusprendė, kad minėtos projekto nuostatos „prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui“. Tuo tarpu dėl teikiamo projekto antrajame variante siūlomų įtvirtinti analogiškų nuostatų atitikties Konstitucijai minėtas komitetas 2022 m. sausio 12 d. posėdyje padarė svarstymo komitete pertrauką iki pavasario sesijos.

Pritarti

Pritartina Teisės departamento argumentams. Taip pat konstatuotina, kad siūlomos nuostatos dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių teiktų projektų, t. y. projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“

Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl svarstant šį projektą prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai (vertinant visas pateiktas išimtis) neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui.

Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar išimties tvarka galima vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau tai yra numatyta įstatyme.

3. Komiteto sprendimas:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-887(3) 3 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui.

4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė