LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 10 STRAIPSNIO 1 dalies pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-12-22 Nr. XIVP-129
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad savanoriškos praktikos sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis, kuriose atliekama savanoriška praktika, turėtų teisę sudaryti ne tik asmenys iki 29 metų amžiaus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „galiojant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui yra neproporcingai ribojamos vyresnių nei 29 metų asmenų teisės sudaryti savanoriškos praktikos sutartis, užkertamas kelias šiems asmenims įgyti žinių, įgūdžių, gauti įvairios praktinės patirties, ir, tokiu būdu, mokytis visą gyvenimą, o taip pat, esant poreikiui ar būtinumui, kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią tokias sutartis turi teisę sudaryti asmenys iki 29 metų, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Šio įstatymo tikslas buvo įgyvendinti projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio- administracinio modelio sukūrimas“ (taip vadinamo, socialinio modelio) siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas užimtumui didinti. Vienas iš šio įstatymo uždavinių buvo nustatyti naujas ir patobulinti esamas aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą. Tam, kad būtų pasiektas šis uždavinys, buvo nustatytos pažeidžiamiausios darbo rinkos dalyvių grupės. Šioms grupėms, atsižvelgiant į bedarbių poreikius, siekiant taiklesnio užimtumo rėmimo priemonių pritaikymo, ir tam, kad būtų įmanoma kiek galima efektyviau panaudoti ribotus išteklius, buvo nustatytos skirtingos užimtumo rėmimo priemonės, numatytos Užimtumo įstatyme. Viena iš šių grupių – jaunimas iki 29 metų (29 metų amžiaus riba nustatyta atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunas žmogus yra suprantamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai). Numatant galimybę jaunimui sudaryti savanoriškos praktikos sutartį buvo įvertinta aplinkybė, būdinga būtent šiai amžiaus kategorijai - kad šios grupės asmenims dėl savo amžiaus, dėl studijų ir pan. būna sunku įsidarbinti, nes iki įsidarbinimo jie neturi galimybės įgyti reikiamų darbo įgūdžių.
Pastebėtina, kad savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra valstybės lėšomis draudžiami sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu savanoriškos praktikos sutartis būtų leista sudaryti ir kitiems, ne tik asmenims iki 29 metų, galimai atsirastų atvejų, kuomet tokių sutarčių sudarymu būtų naudojamasi siekiant išvengti įdarbinimo pagal darbo sutartis, sveikatos draudimo įmokų mokėjimo. Taigi vertinant esamą teisinį reguliavimą, svarbu atsižvelgti į visas aplinkybes, dėl kurių buvo pasirinktas įtvirtintas modelis.
Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu.
Vertinant esamą ir siūlomą teisinį reguliavimą, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad savanoriška praktika neturėtų būti suprantama kaip savanoriška veikla, kurią reguliuoja Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas ir kuria gali užsiimti visi pageidaujantys bet kokio amžiaus asmenys ir tokiu būdu įgyti papildomų žinių, įgūdžių, gauti įvairios praktinės patirties.
2. Atsižvelgiant į tai, kad plečiamas savanorišką praktiką atliekančių asmenų, kurie bus valstybės lėšomis draudžiami sveikatos draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, ratas, įstatymo projekto įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus tai, kad ateinančių metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu jau svarstomas Seime, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.
3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „1 DALIES“. Analogiškai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas ir įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas lyginamajame projekto variante.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]