LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 29, 42, 51, 53, 60, 61, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR 74 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 621 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO
NR. XI-1425 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMO NR. I-920 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 29, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus).
Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas optimizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Nuogąstavimai yra pagrįsti dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą.
6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas.
7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais.
Projektų tikslai:
1. nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
2. užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
3. suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
4. suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais.
2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomos priemonės:
1. Projekte nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).
Siekiant sudaryti teisines prielaidas vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema.
2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų (nevykdančių viešojo administravimo funkcijų) nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės. Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio išbraukiamas Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.). Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių atitinkami parengti ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai.
Pakeitimais bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo.
3. Projektuose siūlomos naujovės:
|
NUSTATOMAS NAUJAS REGULIAVIMAS
|
|
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
1. 5 metų kadencija visų ASPĮ vadovams; 2. tas pats asmuo įstaigos vadovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. |
|
ASPĮ konkursinės pareigybės:
Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami: 1. ASPĮ vadovas; 2. ASPĮ vadovo pavaduotojai (naujas dalykas); 3. ASPĮ padalinių ir filialų vadovai; 4. universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistai; 5. ASPĮ vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai). |
|
ASPĮ vadovų pavaduotojai:
1. atrenkami viešo konkurso būdu; 2. į darbą priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. |
|
ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
1. 5 metai universiteto ligoninių, kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas; 2. 5 metai universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas; 3. 5 metai ASPĮ vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas.
|
|
Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
|
Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui.
Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5. Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“).
Įstatymu siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį.
Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis.
Valdybos pranašumai ir trūkumai
|
Pranašumai |
Trūkumai |
|
Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje. |
Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU). |
|
Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus. |
|
|
Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika. |
|
* Privalomas valdybas tikslinga nustatyti respublikinėse (universiteto) ligoninėse pagal poreikį įstaigos steigėjo (-ų) sprendimu.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui.
6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai. Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas.
7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:- LNSS viešųjų įstaigų steigėjas (savininkas, dalininkas) yra valstybė (bet ne konkreti valstybės institucija (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija), o valstybės institucijai Vyriausybės nutarimu yra pavedama tik įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės (jei dalininkas yra vienas) ar dalininkės, teises ir pareigas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“.
Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“.
Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka. LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“.
8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.).11. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. liepos 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys).
Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei):
1. Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 2. Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 3. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 4. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte.
Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas).
Tikėtos valdybos narių DU išlaidos (be Sodros mokesčių; pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį):
|
Atlyginimo bazinis dydis - 132,50 |
|
|
|
|
|
|
Rajono lygmens vadovų koeficientas |
Regiono lygmens vadovų koeficientas |
Respublikinio lygmens vadovų koeficientas |
Universiteto ligoninės vadovų koeficientas |
|
|
12,00 |
13,80 |
15,60 |
17,60 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastovioji atlyginimo dalis |
1590,00 |
1828,50 |
2067,00 |
2332,00 |
|
Maksimali (40%) kintamoji dalis |
636 |
731,4 |
826,8 |
932,8 |
|
Viso per mėnesį |
2226,00 |
2559,90 |
2893,80 |
3264,80 |
|
Viso per metus |
26712 |
30718,8 |
34725,6 |
39177,6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
20% nuo metinio atlygio |
5342,4 |
6143,76 |
6945,12 |
7835,52 |
|
5 asm, per metus |
26.712 |
30.719 |
34.726 |
39.178 |
13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
LNSS įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
_________________________
Teikia
Seimo nariai:
Aurelijus Veryga
Asta Kubilienė
Agnė Širinskienė
Ramūnas Karbauskis
Zenonas Streikus