LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3 ir 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO  NR. XIVP-813

2021-09-29    Nr. 102-P-26

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad notarai yra valstybės įgalioti asmenys, atliekantys projektu keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas, o notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti teisės eiti notaro pareigas suteikimo sąlygas ir notarų veiklos sąlygas, svarstytina, ar dėl įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.	Nepritarti	Projektas parengtas atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos  išvadoje (projektui XIIIP-4275) išdėstytą nuomonę – atsisakyti sveikatos tikrinimo advokatams ir šį klausimą spręsti sistemiškai, tuo pačiu  keičiant antstolių ir notarų veiklą reglamentuojančius įstatymus: „Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. S-2021-1461 persiųstame Lietuvos advokatūros 2021 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 379 išdėstytus argumentus, teikia šią nuomonę. Sveikatos reikalavimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, taip pat vienas iš reikalavimų asmenims, siekiantiems atlikti advokato padėjėjo praktiką (Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, advokatai sveikatą privalo tikrintis periodiškai – kas penkeri metai. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas gali riboti asmenų galimybes vykdyti advokato profesinę veiklą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra įvairiais aspektais nagrinėjęs klausimą dėl ribojimų, susijusių su teise dirbti, ir pažymėjęs, kad Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teisė į privataus gyvenimo gerbimą apima ir teisę užsiimti profesine veikla (pavyzdžiui, Jankauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50446/09, Bigaeva prieš Graikiją, peticijos Nr. 26713/05, Campagnano pries Italiją, peticijos Nr. 77955/01). Profesinės veiklos ribojimai galimi, jeigu jie nustatyti įstatymu ir būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Advokatų profesinė veikla yra priskiriama reglamentuojamoms profesijoms, t. y. profesijoms, kurioms užsiimti pagal teisės aktus reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Advokatams nustatyti aukšti kvalifikacijos ir ypatingo profesionalumo standartai, siekiant užtikrinti asmenims kvalifikuotą ir kokybišką teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą. Konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių“. Atsižvelgiant į tai, tinkamos advokato veiklos vykdymo svarbiausias aspektas yra advokato profesinis pasirengimas, t. y. įgytas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, įgauta teisinio darbo patirtis ir išlaikytas advokatų kvalifikacinis ar veiklos organizavimo egzaminas. Be to, siekiant apsaugoti asmenų, kuriems advokatai ir advokatų padėjėjai teikia teisines paslaugas, interesus, pagal Advokatūros įstatymo 20 straipsnį yra nustatytas profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sveikatos reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti advokatais ar atlikti advokatų padėjėjų praktiką, bei advokatams gali būti laikomi nebūtinais. Kartu siūlytina klausimą dėl advokatams keliamų sveikatos reikalavimų ir periodinio sveikatos tikrinimo svarstyti ir diskutuoti, kartu sistemiškai įvertinant ir kitoms teisinėms laisvosioms profesijoms (notarams, antstoliams) keliamus analogiškus reikalavimus.“
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-09-20				Įvertinę Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-813 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – 3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė