LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 11 17, 18, 19, 20, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projektų (toliau – Įstatymų projektai)
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Įstatymų projektai parengti siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Sporto įstatymas) ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – Sporto įstatymo pakeitimo įstatymas) nustatytą reglamentavimą, taip pat siekiant aiškesnio ir efektyvesnio sporto projektų administravimo.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymų projektus parengė Seimo narys Kęstutis Smirnovas.
3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas.
Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi: 1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; 2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje.“ Dirbti instruktoriumi gali: „1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje; 3) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.“ Pagal įstatymo nuostatas mokymus sporto srityje ketinantiems dirbti specialistams mokymus vykdyti gali bet kuri aukštoji mokykla.
Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) kvalifikacijos tobulinimu; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu.“
Sporto įstatyme išskirtos Sporto rėmimo fondo lėšomis remiamos veiklos sritys atsižvelgiant į iki 2019 m. egzistavusią Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo ir valdymo tvarką. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, kad „Fondo lėšomis remiami kūno kultūros ir sporto projektai, susiję su sporto visiems sąjūdžio, didelio sportinio meistriškumo, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo, sporto bazių priežiūros ir statybos plėtote, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu.“. Keičiant Sporto įstatymą atitinkamai suformuluotos ir Sporto rėmimo fondo remiamų projektų kryptys (išskyrus „didelio sportinio meistriškumo“). Iki 2019 m. galiojusiame Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatyme taip pat buvo nustatyta, kad „pirmenybė teikiama šiems projektams: vaikų mokymui plaukti, mokinių ir studentų sporto plėtotei, sporto salėms, aikštelėms, baseinams rekonstruoti ir įrengti, nacionalinėms rinktinėms, didelio meistriškumo ir neįgaliesiems sportininkams rengti olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, kitoms svarbioms varžyboms, sporto specialistų dalyvavimui konferencijose, seminaruose, sporto informacijos sklaidai, nusipelniusių sportininkų, trenerių ir sporto darbuotojų skatinimui bei socialinei paramai.“ Pagal šiuo metu galiojančią tvarką skirstant Sporto rėmimo fondo lėšas sporto projektai vertinami atsižvelgiant į poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus ir specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus. Nors specialieji vertinimo kriterijai gali kisti ir aktualūs konkrečiam kvietimui, iki šiol prioritetu laikyta sporto informacijos sklaida liko nuošalyje.
Sporto įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos.“ Sporto įstatyme nustatyta, kad viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra administruoja „esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontas“ veiklos srities projektus, kitus sporto projektus administruoja „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija“ jos neįvardinant.
Sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Šioje dalyje nurodyta, kad po vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti: „1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija; 2) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 3) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų; 4) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 5) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.“ Tik šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto olimpinio judėjimo skėtinė organizacija yra vienintelė nuolat veikianti organizacija Lietuvoje. Visos kitos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos organizacijos veikia Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo principu, sporto organizacijų steigimosi neriboja jokie teisės aktai.
Sporto įstatymo 18 ir 19 straipsniai reglamentuoja aukšto meistriškumo sporto finansavimą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, tačiau nenumatytas finansavimas intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms. Taip pat įstatymo 18 straipsnio 1-3 dalyse neįtraukta nacionalinė antidopingo programa, nors finansavimas nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamoms funkcijoms numatytas.
Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta sportininkui, pasiekusiam tam tikrų rezultatų, teisė šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis gauti valstybės stipendiją. 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad stipendiją turi teisę gauti sportininkas, tapęs Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1–6 vietos laimėtoju, tačiau stipendijos dydis nustatytas tik 1 vietos laimėtojui, o už 2-6 vietas nenustatyta (Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose vietos neįrašytos).
Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostata apima šio straipsnio 13 dalies nuostatą.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai.
Dėl Sporto įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo.
Sporto įstatymo rengimo ir tobulinimo tikslas buvo ir yra kelti šalies sportą į aukštesnį lygį, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas ir sporto srityje dirbančių specialistų rengimui. Neabejotina, kad tik sporto krypties studijų programas turinčios aukštosios mokyklos gali teikti kokybiškas tokių specialistų švietimo paslaugas. Tokios aukštosios mokyklos, skirtingai nuo kitų, pasižymi geriausiu sporto mokslo mokslininkų potencialu, naujausiomis sporto mokslo žiniomis ir technologijomis grįstomis ugdymo programomis bei būtinomis sporto bazėmis ir sporto mokslo laboratorijomis. Manytina, kad kitų sričių, pvz. žemės ūkio, dailės ar kitus specialistus rengiančios aukštosios mokyklos neužtikrintų žmogiškųjų išteklių ir studijų kokybės įgyvendinant su sportu susijusias neformalaus ugdymo programas, todėl būtina atsižvelgti į praktiką kitose srityse (pvz., medicina) ir mokymus sporto srityje ketinantiems dirbti specialistams vykdyti tik tose aukštosiose mokyklose, kuriose yra atitinkamos krypties studijų programos.
Siūloma papildyti įstatymo nuostatą ir nustatyti, kad teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, bet tik toje, kuri vykdo sporto studijų krypties studijas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, tikslingesnis vartojimas yra ne „fizinio aktyvumo mokytojų“, o „fizinio ugdymo mokytojų“ atsižvelgiant į švietimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir žodžio „ugdymas“ sąvoką.
Dėl Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo.
Pagal naująjį reglamentavimą šiais metais pirmą kartą paskirsčius Sporto rėmimo fondo lėšas, paaiškėjo, kad lėšos nebuvo skirtos nei vienam iki šiol prioritetiniu laikytam su sporto informacijos sklaida susijusiam projektui. Siūloma papildyti Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas sporto projektų veiklos sritis ir įtraukti sporto informacijos sklaidą, nedidinant bendro įstatyme nustatyto sričių skaičiaus. Sporto informacijos sklaidą siūloma įrašyti 3 punkte prie kvalifikacijos tobulinimo.
Taip pat siūloma tikslinti nurodant, kokių asmenų kvalifikaciją siūloma tobulinti (Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsižvelgiant į tai, kad dalis pareiškėjų į veiklos sritį „kvalifikacijos tobulinimas“ teikė sporto projektus, susijusius su aukšto meistriškumo sporto programiniu finansavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nėra apibrėžta sąvoka „esama sporto bazė“, siūloma Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą patikslinti atsižvelgiant į praktiką ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713.
Aiškus veiklos sričių atribojimas ir detalizavimas yra labai svarbus ir dėl to, kad Sporto rėmimo fondo finansuotinoms veiklos sritims Vyriausybė nustato lėšų paskirstymo proporcijas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 85).
Dėl sporto įstatymo 17 straipsnio 3–7 dalių pakeitimo.
Siekiama tiksliai nustatyti atsakingą instituciją ir atskirti sprendimų priėmimo bei administravimo veiklas tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) bei Sporto rėmimo projektų administratoriaus, t. y. jau Sporto įstatyme įvardintos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros. Atitinkamai siūloma įvardinti Švietimo mainų paramos fondą, kuris administruotų keturių finansuotinų veiklos sričių sporto projektus.
Atsižvelgdama į Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495, 21 punktą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturėtų vykdyti su politikos formavimu nesusijusių funkcijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma Švietimo mainų paramos fondo teisinę formą iš „labdaros ir paramos fondas“ pakeisti į „viešoji įstaiga“. Šiuo metu Švietimo mainų paramos fondo pagrindinė veikla – Europos Sąjungos projektų administravimas.
Taip pat siūloma papildyti informaciją, kuri skelbiama už Sporto rėmimo fondo administravimą atsakingų institucijų ir savivaldybių interneto svetainėse ir nustatyti, kad privaloma skelbti sporto projektams skirtų lėšų dydžius ir projektų trukmę. Taip pat siūloma patikslinti, kad skelbiami projektų turinio vertinimo rezultatai.
Dėl sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalies pakeitimo.
Dabartinis Sporto įstatymo reglamentavimas leidžia susidaryti situacijai, kai Sporto projektų komisija galėtų būti išplėsta iki neadekvataus narių skaičiaus, kuriam esant nebus galima užtikrinti tinkamo Sporto projektų komisijos darbo, t. y. Sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 1–5 punktuose visoms nurodytoms organizacijoms delegavus po vieną atstovą (pavyzdžiui, vien tik sporto šakų federacijų, kurios gauna valstybės biudžeto finansavimą aukšto meistriškumo programoms, šiuo metu yra 73). Siūloma nustatyti, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 1–5 punktuose išvardytos organizacijos (1) olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija – vienintelis toks Lietuvoje veikiantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas; 2) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos specialios olimpiados komitetas, Lietuvos aklųjų sporto federacija, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija; 3) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų; 4) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos; 5) Sporto įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos (apie 70 sporto šakų federacijų), deleguotų vieną bendrą atstovą, t. y. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – vieną; neįgaliųjų sporto judėjimas – vieną; fizinį aktyvumą plėtojančios organizacijos – vieną ir t. t. Toks atstovavimas užtikrintų ir efektyvią Sporto projektų komisijos veiklą, ir tinkamą sporto organizacijų interesų atstovavimą.
Dėl Sporto įstatymo 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė antidopingo organizacija nevykdo aukšto meistriškumo programų (t. y. ji nerengia sportininkų aukšto meistriškumo sporto varžyboms), siekiant aiškumo, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 18 straipsnį ir 19 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad nacionalinė antidopingo organizacija tvirtina nacionalinę antidopingo programą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta valstybės premija už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus intelekto negalią turintiems asmenims – už specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietas, siūloma atitinkamai papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį, numatant valstybės finansavimą intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms.
Dėl Sporto įstatymo 20 straipsnio pakeitimo.
Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą siūloma patikslinti atsižvelgiant į Sporto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą sporto projekto sąvokos apibrėžimą, kuriame įtvirtinta, kad sporto projektai iš esmės yra juridinio asmens veiklos aprašymas siekiant tam tikrų rezultatų.
Dėl Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo.
Sporto įstatymas sportininkui suteikia teisę (24 straipsnio 1 dalies 2 punktas) gauti valstybės stipendiją tapus Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1–6 vietos laimėtoju, tačiau stipendijos dydis už minėtas vietas nėra nustatytas, tiksliau stipendijos dydis nustatytas tik 1 vietos laimėtojui, o 2-6 vietos Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje neįrašytos. Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus ir nustatyti, kad Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos laimėtojams valstybės stipendija skiriama 17 bazinių socialinių išmokų dydžio, o 4–6 vietos laimėtojams – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Dėl Sporto įstatymo 24 straipsnio 11 dalies ir 25 straipsnio pakeitimo.
Siekiant vientisumo ir vienodo reguliavimo, siūloma Sporto įstatymo 24 straipsnio 11 dalyje ir 25 straipsnyje vietoje „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“ vartoti „Vyriausybės įgaliota institucija“, taip atsisakant Sporto įstatyme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priskirtų, su politikos formavimu nesusijusių funkcijų delegavimo.
Dėl Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostata apima šio straipsnio 7 dalies nuostatą, siūloma 13 dalies atsisakyti, o 7 dalį atitinkamai patikslinti.
4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai ir teisinei sistemai.
5. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas neturės įtakos verslo vykdymo sąlygoms ir jo plėtrai.
7. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus, turės būti priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85, Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo“ pakeitimai.
Taip pat turės būti priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo būtų keičiama Švietimo manų paramos fondo teisinė forma ir kt.
8. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų.
9. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Teikiami Įstatymų projektai Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja.
10. Įgyvendinamuosius teisės aktus priimančios institucijos ir terminai.
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šių Įstatymų įsigaliojimo turės priimti teisės aktus, reikalingus šiems Įstatymams įgyvendinti.
11. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymams įgyvendinti, lėšų sutaupymas.
Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
12. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Išvadų negauta.
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „fizinis aktyvumas“, „sportas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys Kęstutis Smirnovas