|
1.
|
6
|
|
|
Argumentai:
Senstant visuomenei Lietuva kartu su visa Europa susiduria su milžiniškais
sunkumais siekiant išlaikyti pensinio amžiaus asmenų orias pajamas. Sekdama
kitų Europos valstybių teisine patirtimi Lietuva 2019 metais pasiryžo
įvykdyti pensijų reformą. Norint užtikrinti stabilų pensijų augimą, mažėjant
dirbančiųjų (ilgalaikės demografinės prognozės) nebeužtenka remtis vien iš
darbo mokesčių surenkamomis pajamomis. Todėl buvo nuspręsta pensijos mokėjimą
padalinti į dvi dalis „Sodros“ ir valstybės biudžetams. Pagrindinė valstybinė
dalis turėjo remtis ne tik GPM surenkamomis pajamomis, bet ir kitais
mokesčiais (akcizo mokesčiai, PVM ir t.t). Tai turėjo užtikrinti stabilų
senatvės pensijų augimą, remiantis ne tik darbo jėgos, bet ir kitais
valstybės renkamais mokesčiais.
2022 metų spalio mėn. metinė infliacija siekė 22% o kai kurių
būtiniausių išlaidų (duona, energetinės išlaidos ir kt.) viršijo ir 30%.
2023 metų biudžeto projekte ne tik, kad netęsiami 2019 m. reformos
metu apibrėžti siekiai, bet ir didžiajai pensininkų daliai planuojami
didinimai nesiekiantys infliacijos lygmens. “Sodros” ir valstybinio biudžeto
finansuojamų skirtingų pensijų indeksavimo augimo disproporcijos aiškiai
rodo, kad ne tik, kad nepridedama iš kitų surenkamų mokesčių (kaip buvo numatyta
2019 m. reformoje), bet pagrindinei daliai neskiriama ir visa darbo
mokesčiais surenkama dalis. „Sodros“ (individuali) dalis kils apie 15%, o
valstybės biudžeto (pagrindinė) - 9%, nors abi finansuojamos iš tų pačių
darbo mokesčių. Jeigu „Sodros“ surenkamos įmokos ir ateities projekcijos leidžia
pensijas didinti 15%, kodėl iš valstybės biudžeto didinama tik 9%? Siekiant užtikrinti
pilną darbo užmokesčio įmokomis surenkamo biudžeto perskirstymą pensijų
mokėjimui, neutralizuoti infliacijose pasekmes pažeidžiamiausiai visuomenės
daliai, sparčiau mažinti pensininkų skurdą bei greičiau pasiekti 2021 m. padarytų
pensijų indeksavimo pokyčio (spartesnis individualios dalies indeksavimas)
tikslų, teikiame siūlymą 2023-iais metais pensijų indeksavimo koeficientą nustatyti
1,1534, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,03 euro.
Tai leistų
pensijas papildomai padidinti vidutiniškai daugiau negu 30 Eur/mėn., būtų
pilnai išmokėti pensijoms skirti valstybės biudžeto asignavimai, o Sodros
rezervas papildytas kiek mažiau negu numatoma dabartiniame projekte
(planuojama, kad Rezervo fondo dydis su investicijomis ir turtu 2023 m.
pasieks 1 mlrd. 605,6 mln. eurų).
Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) pensijų indeksavimo koeficientą – 1,0902 1,1534;
5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 5,70 6,03 euro.“
|