2018-04-09

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1019 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-1835

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

49

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalyje pateiktą sąvoką „reguliuojamoji kontrolė“ tikslinga patikslinti, atsižvelgiant į tikslinamą įstatymo projekto 6 straipsnį, kuriame Radiacinės saugos centras įvardijamas kaip  reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:

„49. Reguliuojamoji kontrolė – šiuo įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal kompetenciją įgaliotų reguliuojančiųjų institucijų vykdomas radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reglamentavimas, radiacinės saugos vertinimas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, reikalavimų vykdymo priežiūra, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų.“

2

50

 

Argumentai:

Žr. argumentus pateiktus dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalies.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

„50. Reguliuojančioji institucija – institucija, šiuo įstatymu ar Vyriausybės įgaliota pagal kompetenciją vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, nustatytą žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.“

3

 

2

Argumentai:

Tikslinga patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros principą nuostata, suponuojama šio principo, kad reguliuojančioji instituciją turi būti ne tik nepriklausoma, bet jos struktūra, kompetencija ir aprūpinimas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais turi atitikti vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir mastą. Tai nustatyta ir 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros principas. Radiacinei saugai užtikrinti turi būti sukurta ir palaikoma veiksminga reglamentavimo ir priežiūros sistema, apimanti ir nepriklausomą reguliuojančiąją instituciją, kurios struktūra, kompetencija ir aprūpinimas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais atitiktų vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir mastą. Radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra turi būti proporcingi apšvitos, kuri atsiranda dėl tam tikrų veiklos rūšių, dydžiui ir tikimybei, taip pat poveikiui, kurį gali daryti radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra, mažinant tokią apšvitą ar gerinant radiacinę saugą;“.

6

 

 

Argumentai:

Išlaikant įstatyminį ryšį su Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymais, siūloma nurodyti reguliuojančiosios institucijos radiacinės saugos klausimais pavadinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kurios nare Lietuvos Respublika yra nuo 1994 m. ir gauna technine pagalba, rekomenduoja reguliuojančiąją instituciją, nurodant jos pavadinimą, įteisinti įstatymo lygiu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„6 straipsnis. Reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę Radiacinės saugos centras“.

6

1

 

Argumentai:

Žr. argumentus pateiktus dėl įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimo pakeitimo.

Taip pat įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje tikslinga nurodyti, kad Radiacinės saugos centras atlieka kaip visuomenės sveikatos rizikos veiksnio žmonių apšvitos stebėseną planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose, nes ši funkcija apima ir gyventojų patiriamą apšvitą, kurią lemia ir branduolinės energetikos objektai, kurių reguliuojamosios kontrolės Radiacinės saugos centras nevykdo. Ši funkcija leistų Radiacinės saugos centrui gauti žmonių apšvitos stebėsenai vykdyti būtinus duomenis.

 

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Civilinės saugos įstatymo suvestinės redakcijos 9 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Tokiam planui parengti būtina atlikti radiologinių ir branduolinių avarijų keliamų pavojų ir rizikos analizę. Pagal Branduolinės energijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai branduolinių ir radiologinių avarijų atveju įvertinimą, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti. Siekiant išlaikyti teisinį vientisumą, būtina Radiacinės saugos centrui pavesti atlikti radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Reguliuojančioji Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, kuri atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje, išskyrus šios politikos įgyvendinimą, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;

2) atlieka kaip visuomenės sveikatos rizikos veiksnio žmonių apšvitos stebėseną planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose;

3) pagal kompetenciją atlieka radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti ar pakeisti;

24) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytas funkcijas.“

 

 

 

Argumentai:

Siekiant sumažinti administracinę naštą verslui ir sistemiškiau išdėstyti registruojamų veiklų rūšis, tikslinga patikslinti įstatymo projekto 1 priede pateikto registruojamų veiklų rūšių sąrašo 5, 10 ir 11 punktus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos
radiacinės saugos įstatymo
1 priedas

 

REGISTRUOJAMŲ VEIKLŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

 

1. Veikla su V pavojingumo kategorijos radioaktyviaisiais šaltiniais, išskyrus tokių radioaktyviųjų šaltinių naudojimą medicinoje ir veterinarijoje in vivo.

2. Veikla su stacionariais lygio, tankio, drėgmės matuokliais, turinčių savo sudėtyje IV pavojingumo kategorijos uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių.

3. Veikla su bagažo saugumo kontrolės rentgeno prietaisais, išskyrus stacionarias geležinkelio riedmenų ir stacionarias bei mobilias transporto priemonių kontrolės rentgeno sistemas.

4. Veikla su fluorescenciniais rentgeno spektrometrais.

5. Veikla su rentgeno optikos įrenginiais, svetimkūnių paieškos sistemomis, rentgeno analizatoriais ir kitais rentgeno įrenginiais, išskyrus rentgeno įrenginius, kuriuos naudojant žmonės patiria medicininę apšvitą ar nemedicininę apšvitą vaizdo gavimo tikslais, ir rentgeno įrenginius, kurių anodinė įtampa didesnė nei 75 kV, taip pat veikla su uždaro tipo rentgeno įrenginiais, skirtais kokybės patikrai.

6. Veikla su odontologinėje praktikoje naudojamais intraoraliniais dantų rentgeno aparatais.

7. Veikla su medicininiais kaulų mineralinio tankio rentgeno matuokliais.

8. Veikla su šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojančiais prietaisais.

9. Prekyba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus prekybą I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais.

10. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, skirtų vykdyti šio priedo 1 ir 2 –8 punktuose nurodytą registruojamą veiklą, priežiūra, remontas ir montavimas.

11. Radioaktyviųjų šaltinių, skirtų vykdyti šio priedo 1 ir 2 punktuose nurodytą veiklą, V pavojingumo kategorijos radioaktyviųjų šaltinių vežimas.

12. Veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, išskyrus branduolinės energetikos objekte, pas kitą asmenį, turintį licenciją, kai darbuotojai priskiriami B kategorijos darbuotojams.

13. Veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje branduolinės energetikos objekto stebimojoje zonoje, kai darbuotojai priskiriami B kategorijos darbuotojams.

14. Veikla gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų nulemtos spinduliuotės aplinkoje, kai:

14.1. darbo vietose, kuriose, nepaisant veiksmų, kurie buvo taikyti optimizuojant radiacinę saugą, metinis vidutinis radono tūrinis aktyvumas ir toliau viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytą atskaitos lygį;

14.2. veikla su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis, nustatyta sveikatos apsaugos ministro, kai tokia veikla nulemia darbuotojų metines efektines dozes, viršijančias 1 mSv;

14.3. vykdyti veiklą esamos apšvitos situacijos, į kurią būtina atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu ir kuriai taikomi radiacinės saugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą, sąlygomis, kai tokia veikla nulemia darbuotojų metines efektines dozes, viršijančias 1 mSv;

14.4. orlaivių įgulų narių metinė efektinė dozė viršija 6 mSv.“

 

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                       Irena Degutienė