PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2014

 

2022-11-09

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

1.

2

11-12,

17-18

 

Argumentai:

Tikslinga ruošiamą įstatymą papildyti naujomis sąvokomis, kurios leistų geriau įvardinti ir apibūdinti žmonių su negalia situacijas bei atliepti jų ir jų šeimų narių poreikius.

Nediskutuotina, kad šeimoje gimus vaikui su negalia tėvus ištinka psichologinis šokas, ypač jeigu apie vaisiaus sveikatos sutrikimus nebuvo žinoma iki jam gimstant arba jie atsiranda dėl gimdymo metu patiriamų traumų ir veiksnių. Naujagimis yra visiškai priklausomas nuo tėvų ar rūpintojų priežiūros, tad jų fizinė, psichologinė, dvasinė būklė, atsiradusi dėl sukrėtimo, daro tiesioginę įtaką jų gebėjimui pasirūpinti savimi bei vaiku ir jo sveikata.

Toks pats šokas ištinka visais atvejais, kai negalia nėra ilgalaikės, lėtinės ligos, kai sveikata palaipsniui nuolat prastėja, padarinys. Negaliai atsiradus po staigios sveikatos krizės, pavyzdžiui traumos, auto įvykio, sudėtingų ligos komplikacijų, galūnių amputacijų, kai negrįžtamai paveikiamos organizmo funkcijos, ar kitos medicininės intervencijos, po kurios sveikata nebegali grįžti į iki krizinę būseną, negalią įgijęs asmuo ir jo šeima ar artimiausi žmonės patiria psichologinį šoką, baimę, nerimą, nežinią, susiduriama su psichosocialinėmis problemomis, sunkumais įveikiant kasdienos iššūkius ir adaptuojantis naujoje realybėje.

Šiuo, be galo sudėtingu asmeniui ir jo artimiesiems metu, reikalinga skubi, profesionali, tikslinga pagalba tam, kad blogėjant sveikatos situacijai būtų užkirstas kelias socialinių negalios pasekmių atsiradimui.

Todėl būtina kuo greičiau ir efektyviau suteikti pagalbą krizinėje situacijoje, kad nesiformuotų kitos socialinės problemos, tokios kaip atskirtis, depresija, savidestrukcinis ar suicidinis elgesys.

Svarbu suteikti reikalingą palaikymą šeimos nariams ar kitiems   artimiesiems, kurie, savo ruožtu tampa atrama sveikatą ir savarankiškumą praradusiam asmeniui su negalia.

Įgimto sveikatos sutrikimo ar kritinio sveikatos pokyčio metu svarbu, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos kuo skubiau, nepaisant to ar asmeniui jau oficialiai nustatytas negalios lygis. Gimus kūdikiui su negalia ar suaugusiam asmeniui patyrus tam tikrą medicininę intervenciją po kurios, tikėtina, asmuo įgis negalią, gydantis gydytojas turėtų kuo skubiau susisiekti su akredituota nevyriausybine organizacija (toliau NVO), kuri imtųsi teikti būtinas socialines paslaugas asmeniui su negalia ir jo artimiesiems.

Be galo svarbu, kad kritinėje situacijoje pagalbos teikėjai sutiktų asmenį jo buvimo vietoje, t.y. gydymo įstaigoje ar namuose, nes fizinė ir psichologinė kliento būsena po negalią lemiančio įvykio, dažnai būna ypač sudėtinga ir visa teikiama pagalba turėtų būti “atnešama” minimalizuojant asmens pastangas, reikalingas paslaugoms gauti.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnį naujomis 11, 12, 17 ir 18 dalimis ir jas  išdėstyti taip:

11. Įgimtas sveikatos sutrikimas -  naujagimio būklė dėl įgimtų sindromų, fizinio neišsivystymo, gimdymo traumų turinti neigiamą poveikį ir prognozes asmens tolimesnei raidai.

12. Kritinis sveikatos pokytis - po krizinių įvykių, traumų ar ligų atsiradęs kritinis sveikatos būklės pablogėjimas.

11. 13. Lengvai suprantama kalba – paprasta ir aiškiai struktūrizuota kalba, įskaitant simbolius ir ženklus, kuria pateikiama informacija visuomenės atstovams, tarp jų skaitymo, suvokimo problemų, intelekto negalią turintiems asmenims, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus asmenims.

12. 14. Lietuvių gestų kalba – Lietuvoje vartojama lygiavertė kitoms kalboms kurčiųjų ir asmenų su klausos negalia gimtoji kalba, kuri užtikrina jų kultūrinį ir kalbinį tapatumą.

13. 15. Negalia – ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), kuris dėl nepalankių aplinkos veiksnių trukdo asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

14. 16. Neįgalumo lygis – atsižvelgiant į nepilnamečio negalią ir aplinkos veiksnius kompleksiškai įvertintos ir nustatytos asmens galimybės visapusiškai ugdytis ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. 

17. Pagalbos koordinavimas – asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo koordinavimas telkiant ir įpareigojant atsakingas institucijas užtikrinti asmens savarankiškumą ir (ar) interesus.

18. Palydėjimo paslauga - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, intensyvių krizių įveikimo bei psichosocialinės  pagalbos paslaugų visuma, teikiama su įgimtu sveikatos sutrikimu ar kritiniu sveikatos pokyčiu susiduriantiems asmenims ir jų šeimoms, siekiant padėti adaptuotis pasikeitusioje situacijoje.

15. 19. Prieinama aplinka – fizinė ir informacinė aplinka (viešoji erdvė, visuomeninės ir (ar) gyvenamosios paskirties pastatas, transporto objektas, kibernetinė erdvė), kurioje asmuo su negalia gali nevaržomas būti, laisvai judėti, gauti paslaugas ir (ar) prekes, gauti ir (ar) perduoti informaciją lygiai su kitais asmenimis.

16. 20. Prieinamas bendravimo būdas – sakytinės, rašytinės, garsinės ir (ar) vaizdinės informacijos perdavimas ir (ar) gavimas, naudojant Brailio raštą, garsines, vaizdines priemones, lengvai suprantamą kalbą, prieinamą informacinę aplinką.

17. 21. Profesinė reabilitacija – asmens su negalia profesinės kompetencijos ir (ar) pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. 

18. 22. Techninės pagalbos priemonė – asmeniui su negalia skirtas standartinis ar specialus gaminys (įskaitant įtaisus, įrangą, programinę įrangą), padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti.

19. 23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

2.

3

 

10

Argumentai:

Negalia paveikia ne tik konkretų asmenį, tačiau ir artimiausią jo aplinką. Kūdikio ar mažamečio vaiko negalios atveju pats asmuo dar nesuvokia savo būsenos sudėtingumo, tačiau ji neigiamai paveikia tėvų ar kitų rūpintojų psichologinę sveikatą ir būseną, todėl krizės įveikos pagalba reikalinga teikti artimiesiems.

Suaugusio asmens atveju prarasta sveikata ir darbingumas, pasikeitusi fizinė būklė ir su tuo susijusios pasekmės turi neabejotiną įtaką asmens sutuoktiniui ar vaikams, jei tokių esama arba kitiems suaugusiems asmenims, kurie laikotarpiu, kol asmuo geba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, prisiima atsakomybę už asmens gerovę ir juo rūpinasi.

Šiuo, pačiu jautriausiu ir sudėtingiausiu laikotarpiu, kai stengiamasi suvokti ir priimti pasikeitusią situaciją, suplanuoti tolimesnius veiksmus ir pagalbos išteklius būtina teikti socialinę, psichologinę pagalbą ne tik asmeniui, bet ir jo šeimai.

Šeimos nariai, ne tik patiria ir išgyvena asmens sveikatos būklės pasikeitimo sukeltą šoką, jie, įprastai, būna tie, kurie pokriziniu laikotarpiu yra pirmasis pagalbos ratas, prieš įsijungiant institucinėms paramos ir palaikymo sistemoms. Teikiant tiesioginę pagalbą artimiesiems ir šeimos nariams yra užtikrinamas jų gebėjimas palaikyti negalios ištiktą asmenį ir juo pasirūpinti.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

10) Asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo - negalią turintis asmuo suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis. Gerbiama ir užtikrinama ne tik negalią turinčio asmens, tačiau ir jo tėvų, sutuoktinių, vaikų ar kitų artimą ryšį turinčių asmenų teisė į psichologinę, krizių įveikos, psichosocialinę pagalbą.

3.

12

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

Argumentai:

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) dažnai yra  gebančios lanksčiau ir greičiau reaguoti į susiklosčiusią situaciją, jų veikla mažiau formalizuota, pagalbą gaunantys asmenys, paprastai, linkę labiau pasitikėti NVO, nes nesijaučia vertinami, stebimi valstybinių institucijų, nesibaimina dėl galimų pasekmių priimant pagalbą.

Lietuvoje gausu nevyriausybinių organizacijų, kurios apima konkrečios negalios sritį yra gerai susipažinę su problemų specifika, galimais sprendimų būdais, gali ne tik tiesiogiai teikti pagalbą bet ir nukreipti naujai negalią įgijusį asmenį ar jo artimuosius į veikiančias savipagalbos grupes, pasidalinti naudinga informacija.

Tokių NVO įdirbis su judesio, psichikos, proto ar kitas negalias turinčiais asmenimis yra didžiulis, tad teikdami palydėjimo paslaugas asmeniui jie ne tik spręstų esamą krizinę situaciją atsiradusią dėl sveikatos problemų, tačiau ir užsiimtų galimų socialinių problemų prevencija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per sau pavaldžias institucijas akredituodama tokias paslaugas teikiančias NVO prisidėtų prie šio sektoriaus plėtros, užtikrintų, jog būtinos palydėjimo paslaugos taps prieinamomis ir kad jas teiks geriausiai negalios sritį išmanantys specialistai, kurie, tikėtina, ne tik padės įveikti su negalia susijusią krizę, tačiau ir užtikrins asmens bei šeimos apsaugą nuo socialinės ar saviizoliacijos, pasiūlant jiems jau susiformavusią bendruomenę.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 12 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

5)                      užtikrina nevyriausybinių organizacijų, teikiančių palydėjimo paslaugas, akreditavimą ir paslaugų finansavimą.

4.

14

1

6, 10

Argumentai:

Savivaldybių pajėgumas teikti socialines paslaugas asmenims su negalia ir jų šeimoms yra skirtingas, nėra aiškaus mechanizmo kaip vyksta gerosios praktikos sklaida, socialinių paslaugų plėtros stebėsena, nėra teikiamos nuoseklios rekomendacijos savivaldybėms, susipažinus su jų realia situacija ir gyventojų poreikiais.

Agentūros paskirtas pagalbos koordinatorius apjungtų asmeninį, savivaldos ir nacionalinį lygmenis, teikdamas informaciją asmeniui su negalia apie jam priklausančias socialines paslaugas, perduodamas tokią informaciją jo gyvenamosios savivaldybės atsakingiems darbuotojams, stebėdamas kokios paslaugos teikiamos ir kokių stygius jaučiamas, teikdamas rekomendacijas savivaldai, vertindamas jų daromą pažangą ir rinkdamas duomenis, leidžiančius lyginti savivaldybes tarpusavyje, formuoti paslaugų asmenims su negalia standartą, užtikrinti dalijimąsi patirtimi bei reikšmingos statistikos rinkimą ir analizę.

Pagalbos koordinatorius būtų atsakingas už vertikaliąją socialinių paslaugų teikimo ašį - užtikrina, kad informacija apie poreikius, galimybes, reikalingus resursus ir efektyvumo vertinimą pasiektų visas suinteresuotas šalis: asmenį, savivaldos įstaigas ir organizacijas bei nacionalinio lygmens atsakingas institucijas, formuojančias asmenų su negalia teisių užtikrinimo politiką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus ir juos išdėstyti taip:

6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:

a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;

b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);

c) profesinės reabilitacijos poreikio;

d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;

e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;

f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;

g) techninės pagalbos priemonių poreikio;

h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;

i) atvejo vadybos poreikio; pagalbos poreikio;

j) aprūpintojo skyrimo;

k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;

10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą organizuoja pagalbos asmeniui su negalia koordinavimą;

5.

15

1

7

Argumentai:

Siekiant išlaikyti socialinės srities integralumą ir sąvokų vientisumą bei remiantis  gerąja praktika, susijusia su atvejo vadyba, įgyvendinama vaiko teisių užtikrinimo srityje, atvejo vadyba ir su tuo susiję funkcijos turėtų išlikti savivaldos atsakomybe ir būti organizuojama asmens gyvenamojoje vietoje.

Atvejo vadybininkui bendraujant ir bendradarbiaujant su Agentūros paskirtu pagalbos koordinatoriumi paslaugų planavimas, teikimas ir vertinimas leistų ne tik kokybiškai padėti asmeniui su negalia, tačiau ir stebėti bei vertinti paslaugų poreikio ir plėtros dinamiką savivaldos ir nacionaliniu lygmenimis.

Asmens su negalia atvejo vadybos vykdymas savivaldos lygmenyje leistų kompleksiškai teikti pagalbą ne tik pačiam asmeniui, tačiau ir jo šeimos nariams, pasitelkiant savivaldybėje kitose srityse jau veikiančius atvejo vadybininkus ir kitus pagalbos specialistus. Tai būtų tarsi socialinės pagalbos horizontali ašis, kai atvejo vadybininkui koordinuojant gali būti bendradarbiaujama su kitais savivaldybėje veikiančiais specialistais, kad teikiamos paslaugos būtų kuo platesnio spektro, tačiau nesidubliuotų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7) organizuoja asmens su negalia atvejo vadybą ir užtikrina atvejo vadybos plane numatytų individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą;

7) 8) pagal kompetenciją vykdo kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia savarankiškumui bendruomenėje sudarymu.

6.

15

 3

 

Argumentai:

Sveikatos priežiūros įstaiga, įprastai yra vieta, kur asmuo atsiduria ištikus sveikatos krizei ir kurioje išgirsta žinias apie negrįžtamai pasikeitusią savo sveikatos būklę.

Svarbu, jog asmenį gydantis gydytojas, matydamas jo būklę ir esamas indikacijas, bei įtardamas, jog tokia situacija nėra suderinama su iki krizinės sveikatos būklės susigrąžinimu apie tokį, gydomą pacientą, praneštų akredituotai NVO, teikiančiai palydėjimo paslaugas, kurios darbuotojai atvyktų į gydymo įstaigą ir imtųsi teikti būtinąją socialinę pagalbą.

Svarbu, jog NVO palydėjimo paslaugas ima teikti remdamiesi faktine asmens sveikatos būkle ir  gydančio gydytojo kreipimusi, nelaukdami, kol asmuo ar jo artimieji sutvarkys su negalia susijusius formalumus, nes tai gali užtrukti ilgą laiko tarpą, o krizės įveikimo pagalba reikalinga kuo greičiau po negalią sąlygojančio įvykio.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 15 straipsnio pavadinimą, papildyti 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:

 

15 straipsnis. Savivaldybių institucijų, ir įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos valdymo srityje 

 

3. Sveikatos priežiūros įstaigos:

1) įstaigoje gimus kūdikiui, kurio sveikatos būklė dėl įgimtų ligų, sindromų ar neišsivystymo arba dėl gimdymo metu patirtų traumų ir sveikatos pažeidimų leidžia gydančiam gydytojui pagrįstai manyti, jog dėl šių indikacijų kūdikis gali būti pripažintas turintis negalią, susisiekti su akredituota nevyriausybine organizacija, kuri nedelsiant pradėtų teikti kompleksines paslaugas krizės ištiktai šeimai;

2) įstaigoje gydant asmenį, kurio sveikatos būklė esmingai pasikeitė dėl patirtos traumos, ūmios ligos komplikacijos ar kitos staigios būklės, kurios buvimas leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo įgyja negalią, apie tokį asmenį pranešti akredituotai nevyriausybiniai organizacijai, teikiančiai palydimąsias paslaugas.

7.

16

 

3

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 16 straipsnį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:

3) Akredituotos nevyriausybinės organizacijos teikia palydėjimo paslaugas: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos ir psichosocialinės pagalbos.

8.

VI sk.

31

1-7

 

Argumentai:

Tokie patys kaip 4 ir 5 pasiūlymuose.

 

Pasiūlymas:

Papildyti VI skyriaus pavadinimą ir 32 straipsnį išdėstant juos taip:

 

VI SKYRIUS

PAGALBOS KOORDINAVIMAS IR

ATVEJO VADYBA, JOS SKYRIMAS, ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

31 straipsnis. Pagalbos koordinavimo, Aatvejo vadybos skyrimas, organizavimas ir vykdymas:

1.    Pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems pagalba būtų koordinuojama arba asmeniui su negalia pačiam pareiškus norą pagalbos koordinavimui.

2.    Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas. 

3.    Pagalbos koordinatorius:

1)    teikia asmeniui visą informaciją apie negalios nustatymo, dalyvumo vertinimo sąlygas ir terminus, pateikia priklausančių socialinių paslaugų, lengvatų ir reikalingų techninių priemonių rekomendacijas, supažindina asmenį su kita aktualia informacija ir teisėmis;

2)    vertina asmens su negalia koordinuotos pagalbos poreikį, nustato reikalingas paslaugas ir apie jas informuoja atsakingas institucijas;

3)    bendradarbiauja su atvejo vadybininkais ir akredituotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis palydėjimo paslaugas,  dėl konkretaus asmens teisių ir interesų užtikrinimo;

4. Atsižvelgiant į koordinuotos pagalbos asmeniui su negalia poreikį, reikalingos teikti paslaugos ir informacija apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą perduodami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis vykdyti pagal kompetenciją:

1) savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo bei kompleksinės pagalbos jam organizavimo ir (ar)

2) Užimtumo tarnybai dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia, ir (ar)

3) Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, ir (ar)

4) prireikus – kitoms įstaigoms pagal jų kompetenciją.

1. 5. Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. kuriems pagalbos koordinatorius nustatė atvejo vadybos poreikį ir asmenys davė sutikimą ir tiems, kurie ir (ar) jo atstovai patys pareiškia norą gauti atvejo vadybą. Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas. 

2. 6. Atvejo vadyba asmeniui su negalia skiriama, pratęsiama ir baigiama teikti Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už atvejo vadybos organizavimą, vadovo sprendimu bendrai sutarus atvejo vadybininkui ir asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovui.

3. 7. Atvejo vadybos organizavimas apima: 

1) atvejo vadybininko paskyrimą; 

2) atvejo vadybos plano sudarymą. Atvejo vadybos planą, pagrįstą kompleksinės pagalbos asmeniui su negalia teikimo poreikio įvertinimu, sudaro atvejo vadybininkas; 

3) atvejo vadybos plano įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo stebėseną. Atsižvelgiant į atvejo vadybos plane numatytos kompleksinės pagalbos pobūdį, atvejo vadybos planą įgyvendina asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinantys teikėjai. Atvejo vadybos plano įgyvendinimo stebėseną vykdo atvejo vadybininkas;

4) atvejo vadybos plano peržiūrą. Jeigu įgyvendinant atvejo vadybos planą atsiranda ir (ar) vykdant jo įgyvendinimo stebėseną pastebima naujų aplinkybių arba buvusios aplinkybės, dėl kurių asmeniui su negalia buvo skirta atvejo vadyba, išnyksta, atvejo vadybininkas inicijuoja atvejo vadybos plano peržiūrą ir (ar) pakeitimą ir (ar) atvejo vadybos baigimą.

4. Atsižvelgiant į atvejo vadybos plane numatytos kompleksinės pagalbos asmeniui su negalia poreikį, atvejo vadybos planas ir informacija apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą perduodami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis vykdyti pagal kompetenciją:

1) savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo bei kompleksinės pagalbos jam organizavimo ir (ar)

2) Užimtumo tarnybai dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia, ir (ar)

3) Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, ir (ar)

4) prireikus – kitoms įstaigoms pagal jų kompetenciją.