LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
įstatymo projekto nr. xivp-2939

2024-07-15 Nr. 108-P-45

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro patarėjai: Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė.

Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, nustatant papildomą keičiamo įstatymo siekį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje.“ Tačiau projektu nesiūloma keisti kitų keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose ir yra nustatyti atitinkami įpareigojimai ir skatinimo priemonės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą.	Nepritarti	Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatyminiame lygmenyje savaime yra signalas rinkos dalyviams, užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui. Įstatymu nustatomas tikslas gali būti įgyvendinamas nuosekliai užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	2	1		Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2938) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje.	Pritarti	Siūlytina naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr. 509, ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03				Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame įvardintos valstybinį valdymą alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje vykdančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti	Vyriausybės išvada gauta (2024-06-19 Nutarimas Nr. 509).
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	1			Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-07-11				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“ 2024-07-02 Nr. G-2024-5869				VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-2939 (toliau – Projektas) ir atsižvelgiant į būtinybę skubiai ir ryžtingai dekarbonizuoti transporto sektorių, siūlo Projektą išdėstyti taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų, o taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažėtų ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais. Sumažėjimą galima apskaityti didesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcija žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tokie siūlymai yra paruošti remiantis moksliniais tyrimais bei tvarumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad: 1. šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinis matas naudojamas tiek Lietuvoje, tiek Europos institucijų, tiek visame pasaulyje, nusakantis poveikį klimatui; 2. šiuo metu plačiai naudojami pirmos kartos biodegalai (kurie pakeičia naftą ir yra gaminami iš žemės ūkio produkcijos, tinkamos žmonėms ir gyvūnams: sojų, kviečių, kukurūzų, rapsų, palmių ir kitų kultūrų) nesukuria reikalingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Europos Komisijos užsakyta studija^{^[1]}analizavo įvairių biodegalų poveikį klimatui (įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės). Prieita prie išvados, kad, pvz., iš rapsų ar palmių aliejaus pagaminti biodegalai sukuria daugiau žalos nei iš naftos pagaminti degalai. Jau dabar rinkoje yra biodegalų, kuriuose nėra iškastinio kuro, bet platus jų naudojimas sukeltų didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir reikšmingai padidintų maisto kainas; 3. Latvijos Ekonomikos ministerija paskaičiavo, kad vien dabartinėmis sąlygomis pirmos kartos biodegalų naudojimas papildomai vartotojams kainuoja^{^[2]} apie 10 centų vienam litrui. Labai panaši situacija yra susidariusi ir Lietuvoje. Tai yra dėl to, kad biodegalai kainuoja daugiau nei naftos produktai bei turi mažesnę energetinę vertę (t. y., su tokiu pačiu kiekiu dyzelino ar benzino yra nuvažiuojamas reikšmingai didesnis atstumas nei su biodegalais). Toliau didinant biodegalų vartojimą, nauda klimatui būtų palyginti menka, augtų mokesčiai vartotojams. Tokia klimato krizės iš esmės nesprendžianti situacija yra naudinga tik bioįvairovę naikinančias ir Lietuvos dirvožemį eroduojančias monokultūras auginantiems stambiems ūkininkams bei biodegalų pramonei; 4. nereiškia, kad turime nieko nedaryti ir likti prie naftos produktų. Remiantis atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimo metodika^{^[3]}, elektrinėse kelių transporto priemonėse naudojama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių apskaitoma su daugikliu 4 (lyginant su biodegalų – 1). Tai yra dėl to, kad elektrą naudojančios kelių transporto priemonės yra ženkliai efektyvesnės^{^[4]} nei tos, kurios turi vidaus degimo variklį ir naudoja iškastinį kurą ar biodegalus; 5. atsisakant transporto priemonių su vidaus degimo varikliais (kurios naudoja iškastinį kurą ar biodegalus) ir keičiant jas į elektrines, mažėja tarša azoto oksidais. Tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje dėl azoto oksidų sukeltos taršos, per metus miršta mažiausiai keli šimtai žmonių^{^[5]}. Taip pat prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą^{^[6]} dėl nesumažintų azoto oksido išmetimų^{^[7]}; 6. miškų sodinimas ir daugiamečių pievų atkūrimas turi gerokai didesnę naudą klimatui ir biologinei įvairovei nei biodegalai. Remiantis valstybinės miškų tarnybos specialistų duomenimis, vienas hektaras miškų vidutiniškai sekvestruoja daugiau nei 3 tonas CO2 per metus. Lyginant su dabartiniu nominaliu biodegalų sutaupomu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tereikėtų apie 100 000 ha. Nukreipiant lėšas, kurios dabar kasmet sumokamos už biodegalų priedą, būtų galima pasodinti didžiulius plotus naujų miškų. Atsižvelgiant į stiprų visuomenės susirūpinimą dėl miškų, tai būtų itin tvarus sprendimas. Verta paminėti, kad organizacija „Transport & Environment“, dėl ribotos žaliavų pasiūlos ir sukčiavimo rizikos, rekomenduoja apriboti pažangiųjų biodegalų naudojimą iki 3,5 % (naudojant daugiklį 2)^{^[8]}. Poziciją palaiko: Aplinkosaugos koalicija ir Vartotojų aljansas	Nepritarti	Atsižvelgdamas į Energetikos ministerijos atstovų 2024-07-10 Aplinkos apsaugos komitete išdėstytą poziciją, Ekonomikos komitetas vertina, kad azoto oksidų tikslas labai iškreiptų esamą situaciją, būtų apribotas biodegalų, biodujų, sintetinių degalų ir vandenilio pagrindu pagamintų nebiologinės kilmės degalų, naudojamų vidaus degimo varikliuose ir išmetančių azoto oksidus, panaudojimas siekiant transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimo. Ekonomikos komitetas, atsižvelgęs į Vyriausybės Nutarime Nr. 509 siūlomą formuluotę, pritaria Aplinkos apsaugos komiteto patobulintai Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotei (Žr. Aplinkos apsaugos komiteto 2-ą pasiūlymą). Siūloma projekto įsigaliojimo data – 2025 m. sausio 1 d. Nėra numatoma pareiga patvirtinti atskirą priemonių planą (projekto Nr. XIVP-2939 2 straipsnio 2 dalies nuostatas siūloma išbraukti).
2.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2024-07-02 Nr. G-2024-5910				Dėl naftos degalų vartojimo Lietuvoje tikslo patvirtinimo įstatymu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, būdama verslo pilietinės iniciatyvos „41% mažiau naftos“, prie kurios šiuo metu prisijungę daugiau apie 250 verslo įmonių ir organizacijų, viena iš iniciatorių, susipažinusi su Vyriausybės teikiama išvada Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938, pritaria Vyriausybės išvadai ir kviečia Aplinkos apsaugos komiteto narius Vyriausybės išvadą palaikyti, pritariant Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui, numatančiam Lietuvos įsipareigojimo iki 2030 metų 39% sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje įtvirtinimą įstatyme. Pastebime, kad Įstatymo projektas buvo užregistruotas prieš daugiau, nei metus, todėl įvertinus, kad naftos degalų vartojimas per tą laiką ne mažėja, o toliau auga (VMI duomenimis dyzelino vartojimas per 2024 metų sausį – gegužę, lyginant su dyzelino vartojimu per 2023 metų sausį - gegužę, išaugo 0,7%, benzino išaugo 10,2%), naftos degalų vartojimą 41% sumažinti įmanoma tik iki 2031 metų (atitinkamai iki 2030 metų - 39%). Tuo pačiu norime pabrėžti, kad laikas išlieka labai svarbiu faktoriumi, todėl kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto narius nedelsiant palaikyti įstatymo projektą, kad būtų įmanoma dar vasarą, neatidedant iki rudens, įstatymą priimti. Duodant signalą rinkai, kad Valstybė rimtai įsipareigojusi mažinti naftos degalų vartojimą transporte jau dabar. Verslas yra pasiruošęs investuoti į infrastruktūrą, reikalingą transporto sektoriuje, jį dekarbonizuojant, tačiau šių investicijų rizikingumas labai priklauso nuo politinės valios Valstybėje. Įstatymo priėmimas šį rizikingumą gerokai sumažintų, kas reikštų, kad tai pritrauktų didesnes investicijas į reikalingą infrastruktūrą, dekarbonizuojant transportą. O politikų blaškymasis, sprendimų atidėliojimas, tą rizikingumą didina, kas savo ruoštu brangina kapitalo kainą, mažina investicijas ir lėtina naftos degalų vartojimo mažinimą. Jei mes jau dabar pradėtume mažinti naftos degalų vartojimą, tai reikštų ir mažesnes biudžeto išlaidas, perkant CO² kreditus, įgyvendinant įsipareigojimus mažinti ŠESD išmetimus sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektoriuje, kaip tai numatyta ES Pastangų pasidalinimo reglamente. Kiekviena darbo diena, per kurią nemažėja naftos degalų vartojimas, reiškia papildomai apie 1 milijoną eurų išlaidų CO² kvotų pirkimui iš ES šalių, kurios savo įsipareigojimus ES įgyvendins ir viršys. Kviečiame atsižvelgti į laiko svarbą, priimant šį įstatymo pakeitimo projektą.	Atsižvelgti
3.	Baltijos aplinkos forumas 2024-07-03 Nr. G-2024-5919				Dėl naftos degalų vartojimo mažinimo Lietuvoje Esame susipažinę su verslo bendruomenės vykdoma pilietine iniciatyva „41% mažiau naftos“. Mes, kaip daugiau nei dvidešimt metų aplinkosaugos srityje dirbanti nevyriausybinė organizacija palaikome siekį mažinti naftos kaip neatsinaujinančio gamtinio išteklių vartojimą. Naftos vartojimas yra vienas pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių. Dėl iškastinio kuro vartojimo transporto sektorius yra atsakingas už trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų Lietuvoje. Lietuvos prisiimtų klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų pasiekimas nemažinant išlakų transporto sektoriuje yra neįmanomas. Tuo tarpu, ŠESD išlakų kiekis iš šio sektoriaus tik didėja. Palaikome iniciatyvą įstatymo lygmeniu įpareigoti iškastinio kuro mažinimą kadangi įstatymo įgyvendinimas teisinėje valstybėje yra privalomas ir turintis teisines pasekmes. Tai yra žymiai efektyviau nei skambios neįpareigojančios deklaracijos siekti klimato neutralumo, kurios klaidina visuomenę kai, tuo tarpu, faktinės ŠESD išlakos mūsų transporto sektoriuje didėja. Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita. Mokslininkų pripažinta, jog šiuo metu vykstanti biologinės įvairovės nykimo krizė (dar vadinama šeštuoju masiniu rūšių nykimu) savo pasekmėmis yra ne mažiau pražūtinga nei klimato kaitos krizė. Šios abi ekosisteminės krizės yra tarpusavyje tampriai susijusios. Todėl iškastinio kuro vartojimo mažinimo priemonės neturi daryti reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei (tiek mūsų šalies, tiek ir pasaulinei). Viena tokių neigiamą poveikį biologinei įvairovei turinti priemonė yra biodegalų vartojimo didinimas. Biodegalų gamybai naudojamas rapsų ar palmių aliejus lemia didelių monokultūrinių techninių pasėlių auginimą. Tokiuose plotuose biologinė įvairovė yra ypač skurdi ir lemianti dar didesnį biologinės įvairovės nykimą. Pavyzdžiui, techninių rapsų laukuose gausiai naudojami pesticidai naikinantys vabzdžius, kurie atlieka augalų apdulkininimo funkciją bei yra mitybinė bazė aukštesniems organizmams, tokiems kaip paukščiai. Dideli monokultūrų laukai didina didelės gamtinės vertės teritorijų fragmentaciją, sutrūkinėja ekologiniai koridoriai. O tai lemia silpnėjantį biologinės įvairovės ekologinį stabilumą. Taip pat elektros gamybai neatsakingai plėtojama atsinaujinanti energetika turi reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Vėjo ir saulės jėgainės statomos greta saugomų teritorijų ar pievose, funkcionuojančiose kaip svarbios mitybos ar migracinių sankaupų vietovės, lemia tiek didesnę tiesioginę paukščių ir šikšnosparnių žūtį tiek tiesiogiai kolizijos metu, tiek ir netiesiogiai dėl trikdymo šiems organizmams apleidžiant jiems gyvybiškai svarbias buveines. Todėl įtvirtant iškastinio kuro vartojimo mažinimą įstatymo lygmeniu, raginame imtis atitinkamų priemonių užtikrinančių, jog bus išvengta reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Mūsų nuomone, neigiamo transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai mažinimą reikia sieti su vartojimo mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas, didesnis taršių transporto priemonių apmokesdinimas, akcizų iškastiniai kurui didinimas ir pan. Lygiagrečiai reikėtų skatinti ir plėtoti visuomeninio transporto paslaugas, didinant jų patrauklumą. Tik mažindami vartojimą, o ne keisdami jo formą galėsime realiai kovoti su klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizėmis.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV- S-1187 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma tą patį tikslą įtvirtinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinus tikslą viename įstatyme, tokio paties tikslo įtvirtinimas kitame įstatyme neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo, todėl siūloma naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris tiesiogiai reglamentuoja transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslus ir priemones.	Pritarti	Siūlytina naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr. 509. Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509				Įstatymų projektais siekiama papildyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintus tikslus ir uždavinius, nustatant, kad iki 2030 m. būtų siekiama sumažinti naftos degalų suvartojimą Lietuvos transporto sektoriuje ne mažiau kaip 41 procentu, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Šiuo metu yra atliekamas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (toliau – NEKS) veiksmų plano projekte įtvirtintų priemonių poveikio kuro ir energijos balansui vertinimas, kurį atlieka viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir Aplinkos apsaugos agentūra. Preliminariu vertinimu, visa apimtimi įgyvendinus NEKS veiksmų plano projekte įtvirtintas priemones, 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte galėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 procentais, todėl siūloma Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamą Alternatyviųjų degalų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Vyriausybės Nutarimą Nr. 509, projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti. Tačiau Ekonomikos komitetas pritaria ne Vyriausybės Nutarimu Nr. 509 siūlomai, bet Aplinkos apsaugos komiteto patobulintai Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotei (Žr. Aplinkos apsaugos komiteto 2-ą pasiūlymą).
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509	2			Įstatymų projektais taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją patvirtinti naftos degalų suvartojimo mažinimo priemonių planą kaip NEKS veiksmų plano dalį. Atsižvelgiant į tai, kad NEKS veiksmų plane jau yra įtvirtintos priemonės, prisidedančios prie naftos degalų suvartojimo mažėjimo, siūloma atsisakyti Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo projektu Nr. 2 keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies.	Pritarti	I. Projekto Nr. XIVP-2939 2 straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ II. Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą Nr. XIVP- siūloma atmesti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2024-07-12					Pritarti Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, LR Vyriausybės išvadą ir AAK pasiūlymą.	Pritarti
2.	Aplinkos apsaugos komitetas 2024-07-12	1				Argumentai: Iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita, todėl siūloma papildyti LRV išvadoje siūlomą 1 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas: Siūloma projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, tačiau nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus.“	Pritarti	Ekonomikos komitetas pritaria Aplinkos apsaugos komiteto pateiktai formuluotei ir, atsižvelgdamas į redakcines pastabas, projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį siūlo išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais.“

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Ekonomikos komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Ieva Pakarklytė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė