LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 1255 STRAIPSNIU IR 1255 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1255 straipsniu ir 1255 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti buitiniams vartotojams teksiančią finansinę naštą ir atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui.
Nepaisant to, kad energetikos krizės sukeltas energetinių žaliavų kainų šokas pasaulio rinkose stabilizuojasi, energijos kainos yra vis dar aukštos. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinė šilumos kaina Lietuvoje praėjusį sezoną 2023/24 m. per metus sumažėjo tik 16 proc. Būtina pabrėžti, kad prieš tai buvęs 2022/23 m. šildymo sezonas buvo rekordiškai brangiausias per paskutinius 10 metų. Todėl galima konstatuoti, kad šilumos kainos Lietuvos gyventojams ir toliau laikosi aukštame lygyje ir į prieškrizinio periodo lygį jos negrįžo.
Palyginus su laikotarpiu, kuris buvo stebėtas prieš 3 metus t.y. 2021 m. gegužės mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2024 m. gegužės mėn. Lietuvoje yra didesnė daugiau nei 50 proc.
Dėl vis dar aukštų šildymo ir karšto vandens kainų būtina atstatyti reguliavimą ir papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, siekiant, kad finansinė parama per mokestinės naštos mažinimą pasiektų žmones, kuriems sunkiau apmokėti už šias paslaugas. Tokios priemonės pasiteisino anksčiau, todėl valstybė ir toliau turėtų prisiimti atsakomybę, o ne perkelti ją vartotojams.
Pabrėžtina, kad kompensavimo priemonė, laikinai iš valstybės biudžeto kompensuojanti 9 procentinius punktus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį buvo taikoma 2022 m. sausio 1 d.
Akcentuotina, kad dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl PVM lengvata leistų palengvinti sudėtingą finansinę situaciją vartotojams, ypatingai tiems, kurie susiduria su skurdo rizika.
Naujausi šiuo metu prieinami skurdo ir nelygybės rodikliai atskleidė, kad skurdo rizikos lygis 2023 m. Lietuvoje sudarė 20,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., šis rodiklis praktiškai nepakito. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 589 tūkst. šalies gyventojų.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, patiriantys finansinį nepriteklių, tiesiogiai susiduria ir su vadinamuoju energetiniu skurdu. Analizės ir tyrimai rodo, kad skurdo lygis šalyje nustatomas remiantis šešiais pagrindiniais ekonominiais rodikliais. Verta išskirti, kad net du iš jų yra tiesiogiai susiję su energijos kainomis – gyventojai, neišgalintys susimokėti komunalinių mokesčių ar nepajėgūs tinkamai šildyti savo namų ūkio, rizikuoja susidurti su piniginiais sunkumais ir atsidurti ties skurdo rizika. Akcentuotina, kad Lietuvoje nekintant bendrai skurdo rizikai, nemažėja ir energetinis skurdas.
Energetinis skurdas, dar vadinamas energetiniu nepritekliumi, reiškia situaciją, kai asmenys yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto ar gauti reikalingų su energijos tiekimu susijusių paslaugų už prieinamą kainą. Statistikos duomenimis, praktiškai ketvirtadalis mūsų namų ūkių yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto, nes energijos kainos tiesiog yra neįperkamos. Tokia situacija žmones stumia į įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Šie gyventojai dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildytis, o prasčiau yra tik keliose kitose Europos Sąjungos (ES) narėse ir net keturis kartus viršija Bendrijos vidurkį. Energetinis skurdas yra itin opi Lietuvos problema, o dabartinė situacija ir aukštos šilumos kainos tuos žmones pastatys į dar keblesnę situaciją.
Be kita ko, 2024 m. metų vasario mėnesio Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – NSMOT) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų susiduria su sunkumais apmokėti būsto išlaikymo mokesčius. Šių metų duomenimis, 19,5 proc. Lietuvos gyventojų trūko lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.
NSMOT pastebi, kad gyventojų skaičiaus, susiduriančių su sunkumais susimokėti už būsto išlaikymą, augimas tiesiogiai sietinas su palūkanų normų kilimu.
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba vis dar nekeičia nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Toks ligšiolinis ECB sprendimas ir mūsų šalies rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos bei didelė koncentracija bankų sektoriuje lemia tai, kad vidutinis būsto paskolų palūkanų normos dydis Lietuvoje tarp kitų euro zonos valstybių yra vienas didžiausių ES ir ženkliai viršija euro zonos vidurkį.
ECB paskelbti 2024 m. kovo mėn. duomenys rodo, kad iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, Lietuvoje buvo vienos didžiausių euro zonoje (5,68 proc.).
Išliekant tokiems rodikliams, galima teigti, kad gyventojai ir šiais metais toliau bus priversti mokėti praktiškai didžiausias paskolas už būstą. Jos kiek didesnės tik Latvijoje ir Estijoje.
Situaciją apsunkina ir neapibrėžtumas dėl ECB sprendimo pradėti mažinti Europos tarpbankinės rinkos palūkanų (EURIBOR) normą. Verta atkreipti dėmesį, kad ECB priėmus sprendimą bazinę palūkanų normą pradėti mažinti dar šiais metais, tokį palūkanų kritimą būsto paskolų turėtojai pajustų ne iš karto, nes Lietuvos komerciniai bankai paskolas perskaičiuotų tik po kelių mėnesių ar pusmečio, tad realaus palengvėjimo gyventojai sulauktų tik kitais metais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai patiria finansinę naštą ne tik dėl vis dar aukštų energijos kainų, bet ir dėl didelių būsto paskolų palūkanų normų, todėl lengvatinis PVM tarifas turėtų būti pratęstas 2024/2025 m. šildymo sezonui.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Nuo 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvoje nebetaikoma kompensuojamas PVM ar jo dalis už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas).
Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms.
Pažymėtina, kad tokia pat kompensavimo priemonė buvo taikoma ir nuo 2022 m. sausio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„PVM“, „centrinis šildymas“, „karštas vanduo“, „lengvata“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai:
Eugenijus Sabutis
Rasa Budbergytė
Matas Skamarakas
Vidmantas Kanopa
Tomas Bičiūnas
Julius Sabatauskas
Liudas Jonaitis
Orinta Leiputė
Gintautas Paluckas
Vigilijus Jukna
Kęstutis Vilkauskas
Linas Jonauskas