|
14
|
4
|
|
Argumentai:
Maisto
papildų reklamos tendencijos neramina, ypač turint omenyje, kad dažnai
įstatymo nuostatos pažeidžiamos tendencingai, o ne dėl informacijos trūkumo
ar nežinojimo. Maisto papildų gamintojai ir platintojai visais įmanomais būdais bando
vartotojams įpiršti maisto papildus kaip panacėją nuo visų sveikatos
negalavimų, objektyvūs jų sudėties tyrimai atskleidžia kardinaliai priešingą
situaciją. 2014 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT)
specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus,
nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai
etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie
sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes.
Pavyzdžiui, "šis produktas pasižymi priešuždegiminėmis ir
antivirusinėmis savybėmis", "tinka sergantiems artritu",
"palengvina peršalimo simptomus", "vartoti esant kraujospūdžio
sutrikimams". Ekspertai pastebi, jog patys gamintojai dažnai netiria
savo produktų ir nežino jų tikrosios sudėties.
Kasmet Lietuvoje parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal
suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę Lietuva priskiriama prie daugiausiai
vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių. Sveikatos specialistai teigia,
kad šiam skaičiui įtakos turi tai, kad dažnai Lietuvos gyventojai nesistengia
kuo daugiau sužinoti apie šalutinį vaistų poveikį ir kaip reikėtų juos
vartoti. Šiuo metu dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko
pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų ar maisto papildų neklausdamas
nei kaip juos vartoti, nei ar jie reikalingi, nes vaistų ir maisto papildų
reklama netiesiogiai skatina jų įsigyti ir vartoti. Pabrėžtina, jog vaistų ir
maisto papildų reklama yra glaudžiai susijusi su visuomenės nuomonės
formavimu. Vaistų reklama skatina žmonės vis dažniau įsigyti vaistus
didesniais kiekiais, o tai reikšmingai padidina vartojimo ir jo keliamų
problemų riziką.
Šiuo metu reklama skatina neracionalų vaistų ir maisto papildų
pirkimą ir vartojimą, o tai yra žalinga ir kenkia žmonių sveikatai. Pasaulio
sveikatos organizacijos (PSO) surinkti duomenys signalizuoja, kad
neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema visame pasaulyje.
Neracionaliai vartojami vaistai gali ne padėti žmogui pasveikti, bet
priešingai – pakenkti jo organizmui.
Medikai vis dažniau stebisi pačių žmonių neatsakingumu, savo
sveikatos nesaugojimu. Dabar tapo normalu, kad vaistus gali rinktis tarsi
saldainius ar makaronus, kurie yra labiau reklamuojami. Žmonės, kurie remiasi
klaidinga informacija, apgaulingu savo įsitikinimu ir negebėjimu suprasti
sveikatos problemos bei jos gydymo būdų, o tai lemia, kad nukenčia jų
sveikata.
Didžioji dalis žmonių vaistus renkasi pagal
reklamos kiekį ir savo vidinį supratimą, tačiau dėl jų vartojimo ir galimo
šalutinio poveikio nepasitaria su gydytoju ar vaistininku.
Pažymėtina, jog labai svarbu yra įvertinti vaisto tinkamumą: ar
jis pasirinktas atsižvelgiant į jo efektyvumo, saugumo, tinkamumo ir
prieinamumo kriterijus. Itin svarbus yra tinkamo paciento principas: vaistas
laikomas priimtinu pacientui, kai nėra kontraindikacijų, o nepageidaujamo
poveikio tikimybė minimali. Be to, pacientui turi būti suteikta tinkama
informacija tiek apie jo būklę, tiek apie skirtą vaistą.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti
14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4.
Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“.
Gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti maisto papildus visomis
reklamos formomis.
|