Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 283
STENOGRAMA
2023 m. birželio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame birželio 8 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, turime labai džiugią progą. Norėčiau su gražiu jubiliejumi pasveikinti gerbiamą L. Pociūnienę. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF*). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti iš darbotvarkės išbraukti 2-11 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš frakcijos vardu siūlau 2-11 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą – perkelti į rytinę darbotvarkę, nes manau, kad visai neblogai mes rytinėje darbotvarkėje susitvarkytume. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, kreipėtės į Konstitucinį Teismą dėl manęs, o gavote atsakymą dėl A. Bilotaitės, kad ji, vidaus reikalų ministrė, pažeidė Konstituciją savo veiksmais. Ką jūs žadate daryti, ar ji gali toliau eiti ministro pareigas?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš siūlau labai įdėmiai skaityti Konstitucinio Teismo išvadas.
T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-15.1, 2-15.2 klausimus – Nedarbo socialinio draudimo ir Užimtumo įstatymus. Tai yra mūsų įstatymai, jie yra automatiškai įtraukti, bet aš norėčiau tiesiog dar apeiti frakcijas ir pabandyti jus įtikinti neišimti arba nebalsuoti prieš šį projektą. Tiesiog tam reikia dar papildomai laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Galbūt čia apskritai Jurgiui, jūsų pavaduotojui, pastaba dėl to, kad šiandien darbotvarkėje iš tikrųjų yra labai daug klausimų skubos tvarka. Aš suprantu, kad galbūt yra noras iki NATO samito visą Vyriausybės programą įgyvendinti ir pasiekti tikslus iki atsistatydinimo, bet ateityje turbūt prisiminkite tuos žodžius, kai pats kalbėdavote apie visus projektus skubos tvarka. Tai tiesiog.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, aš kviečiu perskaityti mūsų darbo įvairių kadencijų tyrimus ir palyginti praeitų kadencijų skubos tvarka svarstytų klausimų skaičių ir šios. Pamatysite, kad mums šioje kadencijoje visai neblogai sekasi.
Nuskambėjo T. Tomilino prašymas išbraukti iš darbotvarkės 2-15.1 ir 2-15.2 klausimus. Tai yra iniciatorių prašymas. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? Dėkoju.
Taip pat A. Veryga paprašė išbraukti 2-11 klausimą, tai yra Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, įstatymas. Balsuojame. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 49, prieš – 54, susilaikė 10. Pasiūlymui išbraukti nepritarta.
V. Mitalas taip pat frakcijos vardu siūlo kilstelėti tą patį klausimą į rytinę darbotvarkę.
Balsuokime. Kas pritariate pasiūlymui svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą rytinėje darbotvarkėje, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 112: už – 76, prieš – 25, susilaikė 11. Pritarta. Klausimą svarstysime rytinėje darbotvarkėje. Taigi turėsime šiek tiek efektyviau dirbti ryte.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Galime? Na, paleidome. Pabalsuokime. Kas už darbotvarkę, balsuojate už.
Balsavo 117: už – 80, prieš – 17, susilaikė 20. Gerbiami kolegos, dar įprastai, tradiciškai atsiklausiu, ar pritariate tam, kad svarstytume du projektus, kurie nėra Seimo pavasario darbų programoje, – 2-9 klausimą ir rezervinį 1 klausimą? Galime, ar ne? Dėkoju.
10.07 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2).
Priėmimas pastraipsniui. Yra nemažai Teisės departamento pastabų, todėl aš norėčiau pakviesti pranešėją A. Kupčinską į tribūną, kad padėtų naviguoti šį įstatymą. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Prašau pristatyti jas ir komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, Pirmininke, kolegos. Komiteto nuomonė – pritarti. Ir toks komiteto pasiūlymas: pagalbos teikėjas priima sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo, apie jį informuoja pagalbos gavėją ir pagalbos gavėjui suteikiama teisė savanoriškai sugrąžinti neteisėtos pagalbos sumą į valstybės biudžetą. Atitinkamai patikslinamos kitos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos yra norinčių pasisakyti. Prašau. Gerbiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, prašymas vesti korektiškai šį posėdį, nes jūs girdite, kad mes sakome: norime balsuoti, ironiškai nusišypsote ir neleidžiate balsuoti. Ir prašom pasakyti pavadinimus.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš tikrai be ironijos… Jeigu jūs…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nepabaigiau.
PIRMININKĖ. …sėdėtumėte šioje vietoje, tai tikrai girdėtumėte, koks triukšmas, ir aš negirdžiu…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš nepabaigiau, Pirmininke. Ir prašymas sakyti ne tik numerius, dėl ko mes balsuojame, bet ir pavadinimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių pasisakyti.
Toliau. Mes apsvarstėme dabar 11 straipsnį. Teisės departamento pastabos buvo pristatytos.
Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti 11 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12, 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsniai yra be pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Primenu, kad šiandien balsuosime mes nuo 10 val. 45 min.
10.09 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1596 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.2 klausimas – lydimasis Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665(2). Priėmimo stadija. Sudaro vienas straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.10 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2). Priėmimo stadija. I. Pakarklytė yra pranešėja, tačiau mums nereikės nieko svarstyti atskirai. Labai ačiū. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių dėl darbotvarkės 1-3 klausimo taip pat nėra.
10.11 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2). Pakeitimą sudaro vienas straipsnis, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime vėliau.
10.11 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628(2). Šį projektą sudaro šeši straipsniai, dėl nė vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašė kalbėti K. Mažeika. K. Mažeika nebekalbės. Daugiau dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami vėliau.
10.12 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629(2). Jį sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.12 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2371(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2371(2). Dėl šio projekto yra dvi Seimo nario pataisos, du pasiūlymai. Taigi mes apsispręsime dėl jo balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad balsuosime šiandien nuo 10 val. 45 min.
10.13 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2). Projektą sudaro tik vienas straipsnis, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Tai yra priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašė du Seimo nariai. Pirmoji už kalba R. Tamašunienė. Tai yra Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo projektas. Prašom, gerbiama Rita, žodis jums.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, tikrai raginčiau balsuoti už, nes sulaukiame daug prašymų iš piliečių, kurie pradėjo procesus ir ūkininkų sodybą, namus projektuoja 50 arų sklype. Naujas reguliavimas to neleis taip lengvai padaryti. Aišku, išsprendžiamas ir sofos ūkininkų klausimas, bet žmonės turi teisėtų lūkesčių ir dėl to šita mūsų komiteto siūloma pataisa išsprendžia klausimą tų žmonių, kurie jau yra pateikę dokumentus, ir jiems bus projektuojami žemėtvarkos pertvarkos projektai formuojant ūkininko sodybą. Todėl siūlau palaikyti ir užtikrinti teisėtus lūkesčius tų piliečių, kurie pagal seną įstatymą yra pradėję procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų taip pat yra užsirašęs K. Vilkauskas, tačiau jo salėje šiuo metu nematau. Apsispręsime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
10.14 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2470(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2470(2). Priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręsime per balsavimą.
10.15 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2471(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2471(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.15 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448(2). Mes jį apsvarstysime per balsuoti numatytą laiką, kadangi yra labai daug Seimo narių pataisų ir pasiūlymų.
10.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. XIII-2791 „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. XIII-2791 „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686(2). Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl šio projekto dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime.
10.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(3). Čia yra gauta nemažai pasiūlymų, pastabų. Mes jį taip pat apsvarstysime per balsuoti numatytą laiką, kadangi yra registruotos Seimo narių pataisos, dėl jų Seimas turės balsuoti.
10.17 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11.2 klausimas – lydimasis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339(2). Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11.3 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2340(2). Kadangi tai yra Seimo statuto pakeitimo projektas, turime balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, todėl jį apsvarstysime vėliau.
10.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 30, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių, III dalies pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2531(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas taip pat yra Seimo statuto pakeitimas. Taigi, jis keliamas į balsavimo laiką.
10.17 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1508(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1508(2). Mes jį apsvarstysime šiek tiek vėlėliau.
10.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646(2). Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.19 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2). Tai yra svarstymo stadija. Kviečiu pranešėjus, pirmiausia – K. Starkevičių, Ekonomikos komiteto pranešėją. Gerbiamas Kazy, ar galėtumėte pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Elektros energetikos sistemos sujungimo projekto?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Ekonomikos komitetas apsvarstė šį klausimą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti J. Urbanavičių, kuris pristatys komisijos išvadą, tačiau Justino nematau salėje. Galbūt aš galėčiau ją pristatyti?
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms komisija pritaria. Kaip ir sakiau, pritarta bendru sutarimu.
Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.20 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 5, 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2655 (pateikimas)
Dabar galėtume apsvarstyti ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, dėl kurio apsisprendėme, kad jį svarstysime rytinėje darbotvarkėje. Prašom. Gerbiama M. Danielė pristatys Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
M. DANIELĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiandien teikiu dar vieną Pagalbinio apvaisinimo įstatymo korekciją. Kartu noriu visus pasveikinti su tuo, kad po praėjusiais metais padarytos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo korekcijos, kai buvo atsisakyta amžinojo embrionų šaldymo, naudojimasis paslauga išaugo ir šiandien jau matome 8 tūkst. suteiktų paslaugų, o 2017 metais toks skaičius siekė tik 3 tūkst.
Matome spartų augimą ir matome, kaip ribojantys įstatymai, arba neproporcingi įstatymai, vis dėlto užkerta kelią mūsų piliečiams susilaukti vaikų. Na, o valstybės interesą šiandien daugumoje diskusijų girdime ir Seimo salėje tos diskusijos vyksta, ir iš tribūnos kalbama, ir, kaip mačiau, kolega A. Veryga siūlo festivalį tema apie demografiją, nes vis dėlto Lietuvoje 2021 metais iš viso gimusių naujagimių skaičius yra mažiausias per 60 metų, iš tiesų išgyvename demografinę krizę.
Kalbėdami apie demografinės krizės diskusijas, kai kalbame apie imigraciją, imigrantų kvietimą į Lietuvą ir priėmimą, irgi sulaukiame didelio pasipriešinimo. Girdime minčių, kad reiktų vis dėlto savo piliečius skatinti susilaukti vaikų. Tai šiandien teikiamas įstatymo projektas kaip tik ir yra viena iš galimybių arba vienas iš žingsnių, kaip pašalinti perteklinius ribojimus mūsų piliečiams ir suteikti galimybę daugiau porų ir šiuo atveju daugiau vienišų moterų susilaukti naujagimių.
Projektas gimė iš pačių porų poreikio, tai yra laiškų, žinučių, užklausų, kurias gaunu iš lietuvių porų, kurios negali pasinaudoti arba susidūrė su barjerais pasinaudoti šia paslauga Lietuvoje ir vyksta į Rygą. Taip pat mūsų vaisingumo klinikos pripažįsta, kad žvalgosi galimybių atsidaryti filialus Rygoje ir tiesiog ten siųsti savo piliečius, kai dėl perteklinių įstatymų jie negali gauti šios paslaugos Lietuvoje, siųsti tiesiog pavažiuoti iki Rygos ir susitvarkyti viską tenai.
Man atrodo, tokia perspektyva yra liūdna ne tik dėl medicininio turizmo, bet ir dėl to, kad mes nuviliame savo piliečius. Matome, kad ir Latvija, ir Estija vis dėlto supranta, kad jos yra mažos valstybės, kad jos yra mažėjančios populiacijos valstybės, ir sudaro visas sąlygas iš tikrųjų vaikų susilaukti kuo platesniam ratui žmonių. Šiuo metu Latvija ištiesia pagalbos ranką mūsų piliečiams, tačiau man atrodo, kad šio nusivylimo mūsų valstybe neturėtų būti, nes šį nusivylimą mes galime pašalinti – priimti įstatymo pataisą.
Apžvelgusi kitų šalių įstatymus, matau, kad ne tik Latvija ir Estija, bet ir pusė Europos valstybių sudaro galimybes tokią paslaugą gauti nesusituokusioms poroms, kartu gyvenančioms poroms, jeigu šios poros susiduria su nevaisingumu. Taip pat sudaro galimybę šią paslaugą gauti vienišoms moterims. Kai kurios valstybės reikalauja notaro patvirtinimo, kad pora kartu gyvena. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Estija, klinikoje prašo pasirašyti bendrą sutikimą. Yra įvairių sprendimų, įvairių sutarčių, kurios gali būti papildomas saugiklis, sakykime, kad pora, kuri nėra įforminusi santuokos, iš tiesų dar kokių nors popierių principu patvirtintų savo apsisprendimą turėti vaikų. Bet vis dėlto suprantame, kad su nevaisingumu susidūrusios poros iš tiesų išgyvena krizę. Sprendimas pereiti visas tas medicinines procedūras, kurios yra alinančios, sunkios, hormonines terapijas ir taip toliau, iš tiesų jau parodo, kad pora mato savo ateitį kartu ir yra apsisprendusi susilaukti vaikų.
Gal dar galiu pavardinti, kokios valstybės. Iš tiesų šalia Latvijos ir Estijos mes matome tokias šalis kaip Suomija, Švedija, tai yra skandinavų valstybes, taip pat Austrija, Graikija, Portugalija, Prancūzija. Nemažai Europos valstybių apibrėžia savo įstatymuose, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra teikiamos visoms poroms, nepriklausomai nuo jų santuokos buvimo ar nebuvimo. Augant su nevaisingumu susiduriančių porų skaičiui, iš tiesų Lietuva šiandien turi segmentą žmonių, kurie nori susilaukti vaikų, Lietuva šiandien turi sveikatos paslaugą, kuri gali padėti tą padaryti, vienintelė kliūtis šiandien yra konservatyvus, nelankstus ir tikrai šią galimybę užkertantis įstatymas. Jei bandytume atsakyti sau į klausimą, ką Lietuva laimi, kuo mūsų šalis tampa laimingesnė, turtingesnė, perspektyvesnė, jei mes savo įstatymais neleidžiame žmonėms, lietuviams, mūsų piliečiams, susilaukti vaikų, nors jie tą gali padaryti esant medicinos mokslo laimėjimams. Na, pabandykime sau atsakyti į šį klausimą. Turbūt atsakymo nerasime.
Labai siūlau palaikyti šitą įstatymą. Kuo daugiau barjerų mes pašalinsime, tuo daugiau Lietuvos piliečių mūsų valstybėje gims. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Širinskienė.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, galvojau, kad bus truputį objektyvesnis jūsų pristatymas. Jūs visą pradžią (galėsite savo įrašą perklausyti) kalbate apie poras: poros kreipiasi, poros rašo, poros skambina, poros susisiekia ir panašiai. Še tau, boba, ir Devintinės! 1 straipsnis – vieniša moteris, 2 straipsnis – vieniša moteris. Visas įstatymas kalba apie vienišas moteris. Dar įvedate sąvoką „sveika moteris“. Dabar jūs man paaiškinkite, apie kokias poras, kokių problemų turi vieniša moteris dėl negalėjimo pastoti, jei ji net nemėgino su vyru sugulti, kaip ji yra nevaisinga? Gal pirma tegul pabando sugulti su vyru, tuomet atsiras tas vaisingumas, pasitikrins tą sveikatą ar nesveikatą. Ar jūs laikote tomis vienišomis moteris tokias kaip Rita su Meška? Ji nuolat figūruoja, ji irgi vieniša moteris, irgi negali pastoti.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Mano klausimas. Kodėl jūs kalbate apie poras, o įstatymas apie vienišas ir sveikas?
M. DANIELĖ (LF). Taip, atsakau į jūsų klausimą. Įstatymo korekcija apima gana plačią grupę žmonių, tai yra su nevaisingumu susidūrusias poras, jos nėra įregistravusios santuokos, tačiau kartu gyvena, kartu veda bendrą buitį, mato savo ateitį kartu, ir taip pat vienišas moteris, kurios šitą paslaugą galėtų gauti. Man sunku komentuoti jūsų skambius pasisakymus, bet sprendžiant iš visko jūs skatinate Lietuvoje paleistuvystę. Šitas įstatymas paleistuvystės neskatintų, leistų moteriai pasinaudoti mokslo ir sveikatos paslaugomis ir susilaukti kūdikio.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi L. Nagienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, žinote, dirbtinai apvaisinti sveiką vienišą moterį didelio mokslo, matyt, nereikia. Didelis mokslas būtų tuomet, jei jūs sugebėtumėte ką nors padaryti dėl moterų gydymo. Iš to, kaip jūs viską formuluojate, yra akivaizdu, kad orientuojamasi į kokias nors pseudoporas, kurias sudarys vienišos moterys.
Kitas dalykas. Jūs greičiausiai skaitėte Teisės departamento išvadą. O Teisės departamentas labai aiškiai kalba apie tai, kad jūs bandote įteisinti fiktyvią partnerystę, jos nepavyks nustatyti gydytojams, negana to, dar pacituosiu, tas pats Teisės departamentas rašo, kad jūs nenustatote jokių kriterijų, kaip žmonės savo buvimą partneriais iš esmės turės deklaruoti, gydytojai neturės galimybės patikrinti…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …ką vėlgi Teisės departamentas pabrėžia – nei monogamijos, nei to, kad tie žmonės, tariami partneriai, yra artimi giminaičiai…
PIRMININKĖ. Gerbiama Agne, koks jūsų klausimas? Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …nei kitų dalykų. Kaip šiuo atveju jūs vertinate Teisės departamento išvadą? Ar nemanote, kad vis dėlto tą jūsų projektą reikėtų gana smarkiai taisyti?
M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Manau, kad poros, besikreipiančios dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų, didžiausias įrodymas yra tapimas tėvais, nes pagal įstatymą šie abu žmonės tampa bendro vaiko tėvais. Man atrodo, kad jokių dirbtinų gydytojų tikrinimų ir kriterijų nereikia, tačiau, kaip ir minėjau, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Estija, dar prašo poros pasirašyti sutikimą, kad jie ves bendrą šeimos ūkį, žodžiu, ta pora bus ir taip pat taps tėvais kartu gimusiam vaikui. Pagal mūsų, Lietuvos, įstatymus, Lietuva ir taip užtikrina, kad du žmonės, kartu susilaukę vaiko naudodamiesi pagalbiniu apvaisinimu, pagal įstatymą tampa tėvais. Šie du žmonės pagal mūsų įstatymą turi būti skirtingų lyčių. Mūsų įstatymas šiandien tai apibrėžia, kad tik skirtingų lyčių pora gali tapti tėvais, ir šios vietos įstatyme mes nekeičiame. Mes tiesiog sakome, kad partnerystės sutartis yra perteklinis reikalavimas, nes matome kitų šalių praktikas, kad tokio reikalavimo daugybėje valstybių nėra, užtenka tiesiog poros pasiryžimo atlikti visas medicinines procedūras, išgyventi tai kartu ir pagal įstatymą tapti susilaukto vaiko tėvais.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Veryga.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, jūs savo kalboje paminėjote, kad pora jau apsisprendusi dėl apvaisinimo. Gal galite pasakyti, ar medikas turės žinoti ir įvertinti psichologiškai, ar jie atėjo ne apgaule ir iš tikrųjų jie jau yra apsisprendusi pora? Arba ateina vieniša… Jūs tai savo kalboje paminėjote, nereikia šypsotis. Ir Teisės departamentas lygiai taip pat sako: kokiais kriterijais vadovaujantis asmenys gali būti laikomi partneriais? Kokiais kriterijais? Irgi taip pat? Man net labai keista, kad jūs taip galvojate. Vaikas yra ne daiktas, vaikas tai yra atsakomybė, kurios reikės, kad visuomenei pateiktume iš tikrųjų užaugintą ir išauklėtą žmogų. Manau, kad čia didžiulė atsakomybė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už klausimą. Aš patikslinsiu, kad aš negalvoju, nes aš apžvelgiau kitų šalių praktikas. Partnerystės sutarčių reikalavimas yra perteklinis. Daugybė šalių tiesiog priima visas poras, kurios nori susilaukti kūdikio. Jų apsisprendimo susilaukti kūdikio ir tapti teisėtais kūdikio tėvais, gimus tam vaikui, kaip to reikalauja pati procedūra, užtenka tam, kad mes suprastume, kad šie žmonės yra pasiryžę tapti tėvais ir būti šeima.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, aš manau, kad šis siūlymas yra dar vienas bandymas devalvuoti mūsų Konstitucijoje įtvirtintą santuokos institutą.
Bet aš turiu ir klausimų. Čia yra tiesiog mano vertinimas, ką aš pasakiau. Kaip šis projektas dera su vaiko teise žinoti savo tėvų tapatybę? Tai vienas klausimas. Kaip šis projektas siejasi ar yra susijęs su vienos lyties moterų porų, gyvenančių kartu, noru susilaukti vaikų? Tokiu atveju jos netgi ir abi galėtų tai padaryti prisistatydamos kaip vienišos. Ir ar ateityje siūlysite įteisinti surogaciją, kad ir du kartu gyvenantys vyrai galėtų kokiu nors būdu susikombinuoti vaikų? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už klausimus. Iš tiesų donorystė ir informavimas apie donoro tapatybę yra vienas iš klausimų. Moksliniai tyrimai rodo, kad užaugę vaikai nori žinoti savo tėvų tapatybę. Šitai leidžia kitų šalių įstatymai. Tai būtų dar vienas dalykas, kurį būtų galima taisyti. Jeigu tokia procedūra būtų teikiama, lietuvės moterys naudotųsi Europos spermos donorų bankais. Tokiu atveju, jeigu donoras pats sutinka atskleisti savo tapatybę, ši teisė yra suteikiama ir gimęs vaikas gali žinoti savo tėvo tapatybę. Čia yra viena iš sričių, kur dar mes galėtume stiprinti savo įstatyminę bazę.
Dėl jūsų homofobijos. Aš suprantu, kad labai sunku yra gyventi gyvenimą su tokiu homofobijos lygiu. Turėtų būti sunki patirtis visą laiką bijoti, kad kokia nors vienos lyties pora kokią nors teisę įgaus, bet aš šiandien galiu jus patikinti, kad ir šiandien Lietuvoje dvi moterys gali auginti vaikus bendroje šeimoje, jos tą daro. Jos taip pat vyksta į Rygą, ten gauna tas paslaugas. Tokių šeimų mes turime. Ir, taip, gali būti, kad iš 1 tūkst. vienišų moterų, kurios norės susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo būdu, o ne paleistuvystės būdu, gal iš to 1 tūkst. viena bus homoseksuali. Mes negalime paneigti tokios galimybės, nes ir šiandien šitos poros randa būdų, kaip tų kūdikių susilaukti – ar pasinaudoja vyrų teikiamomis paslaugomis, ar pasinaudoja Latvijos arba Estijos teikiamomis paslaugomis. Iki Rygos nėra taip jau toli, o medicininis turizmas… Tiesiog mūsų klinikos steigia filialus, mes prarandame ir finansus, kai tai vyksta, ir, aišku, mūsų piliečiai yra nuvilti, nes kitos Baltijos valstybės supranta savo demografinę situaciją ir vis dėlto supranta, kad kuo daugiau vaikų gimsta jų šalyje, tuo turtingesnė šalis tampa.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs sprendžiate vienišų moterų vienišumo klausimą, bet visai pamirštate vaiką visoje šitoje situacijoje. Mano vertinimu, siekdama vieniems pagerinti, sakykime, gyvenimą ir nepalikti jų vienišų, įgyvendinti savo motinystę tokiu būdu, jūs paliekate vienišus vaikus. Sutikime, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mirus vienam iš tėvų vaikas vadinamas našlaičiu ir jam net priklauso, gali būti skiriama šalpos našlaičių pensija. Taigi valstybė suvokia, kad vaikas, netekęs vieno iš tėvų, patiria didelę skriaudą, ir net dėl to valstybė tokį vaiką paremia įmanomomis priemonėmis. Mano klausimas, kodėl jūs visoje toje istorijoje pamirštate vaiką ir jam tiktai sudarote galimybę kada nors ateityje panorėjus susipažinti…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …su tuo, kas buvo jo donoras? Turėti tėvą gyvenime tai ne tas pats, kas žinoti, kas yra tėvas donoras.
M. DANIELĖ (LF). Žiūrėkite… Labai ačiū už klausimą. Aš iš tiesų nieko nepamirštu ir nieko nesiūlau šiuo atveju, kas prieštarautų vaiko interesams. Pati moteris, kuri nuspręs tokiu būdu susilaukti vaiko, įvertins savo šeimos padėtį, savo artimų žmonių ratą – brolių, seserų, tėvų, kurie bus galimi seneliai, taip pat draugų ratą, taip pat savo finansus ir priims šitą sprendimą pati taip pat, kaip ji pati priima sprendimą susilaukti vaiko kitais būdais, sakykime. Dalis moterų tikrai šita paslauga nesinaudos, nes jos nenori vienos auginti vaiko arba abejoja savo galimybe ateityje susirasti partnerį. Tikrai yra toks segmentas moterų. Tačiau yra segmentas moterų, kurios įvertins savo situaciją kitaip ir priims kitokį sprendimą. Įstatymas yra apie tuos žmones, ne apie mus. Vadinasi, ne R. Tamašunienė, ne M. Danielė, ne A. Veryga ir ne A. Bagdonas, tačiau patys žmonės įvertins savo situaciją, savo finansus, savo sprendimus ir ką geriausio jie gali suteikti savo vaikui, nes tai brangiausia, ką jie gyvenime sukuria ir ko siekia. Manau, kad čia visiškai piliečių pasirinkimas, tikrai ne Seimo narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus, jau viršytas laikas. Motyvai. I. Pakarklytė kalba už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Geri įstatymai išties yra populiarūs ir tai parodo būtent Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas. Mes matome didėjančius skaičius: 2017 metais 3 tūkst. porų pasinaudojo ta paslauga, pernai – 8 tūkst., tie skaičiai auga.
Kelis dalykus norėčiau akcentuoti. Konstitucinė šeimos samprata apima ir vienišus tėvus, ir nesusituokusias poras – tą reikia prisiminti. Šis projektas tikrai yra proga ištaisyti tą nelygybę, kai šeimos pagausėjimo… pagalbinio apvaisinimo būdu suteikiama ne visoms šeimoms. Tai reiškia, kad turėtume daugiau galimybių realiai spręsti demografines problemas.
Kitas akcentas, kuris mane labai liūdina, tiksliau, situacija, dabar esanti Seime. Kolegos iš opozicijos kovo mėnesį šioje salėje organizavo diskusiją, koks bus Lietuvos atsakas į demografinius iššūkius. Kolega A. Veryga dar vakar siūlė būtent festivalio diskusijos temą „Demografija Lietuvoje: ar turime šansų išlikti ir kaip paskatinti gimstamumą?“. Ir tai yra sprendimai, kurie skatina gimstamumą. Tai yra veikiantys sprendimai. Aš matau, kad ponas A. Veryga dabar užsirašęs kalbėti prieš. Tai ar jūsų tos deklaracijos ir tos siūlomos temos ir yra tik deklaracijos, ar jūs ieškote realių sprendimų?
Akivaizdu, kad demografijos klausimas, gimstamumo klausimas yra aktualus visiems: ir pozicijai, ir opozicijai, ir tai yra mūsų šansas įrodyti, kad mes rūpinamės šeimomis, kad mes norime realiais sprendimais paskatinti gimstamumą Lietuvoje ir suteikti galimybę toms poroms, kurios iki šiol jos neturėjo ir turėjo vykti į kaimynines šalis.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jeigu pasaulis taip primityviai gebėtų išspręsti demografines problemas – apvaisindamas vienišas moteris, tai greičiausiai mes demografinių problemų pasaulyje jau iš viso neturėtume. Tai aš nenustebčiau, kad remdamiesi tokiu primityviu požiūriu jūs demografines problemas tuoj spręsite, siūlydami Lietuvoje panaikinti monogamijos principą. Kam jis yra reikalingas (ta pačia logika) – tik trukdo išspręsti demografines problemas.
Bet jeigu žiūrėtume rimtai ir be ironijos, tai išties yra labai apmaudu, kad vėl pateikiant įstatymo projektą yra daromos manipuliacijos. Seimo narė įregistruoja pasiūlymus, kuriais įstatymo projekte įterpiamas vienintelis pakeitimas, tai yra vienišos moterys, o salėje suokia dainas apie tai, kad padės partneriams susilaukti vaikų. Tai šiuo atveju tikrai vienišų moterų apvaisinimas nieko bendro neturi su partnerių pagalba, juo labiau ir tos pagalbos joms nereikia, nes normos yra konstruojamos taip, kad būtų apvaisinami ir iš esmės vaisingi asmenys, tai yra asmenys, kurie neturi jokių sveikatos problemų. Natūraliai kyla klausimas, o ką mes tada darome iš sveikatos priežiūros paslaugos, kurią staiga pradedame teikti visiškai sveikiems asmenims, kurie, esant kitoms sąlygoms, galėtų natūraliu būdu susilaukti vaikų?
Aš manyčiau, kad visų pirma būtų labai garbinga nemeluoti Seimo nariams ir nemanipuliuoti jų jausmais, tiesiai šviesiai pasakant, kad projektas yra reikalingas ir iš esmės keičia tik vienišų moterų problemas ir netgi ne sveikatos problemas, o vaikų neturėjimo problemą, kuri atsiranda dėl to, kad moteris yra vieniša. Iš tikrųjų nemanipuliuokime žmonių jausmais ar žmonių ligomis tais atvejais…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …kai žmonės…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …dėl ligos negali susilaukti vaikų.
PIRMININKĖ. Replika. Prašom, T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš iš tikrųjų žaviuosi kolege A. Širinskiene, ji daug kalbėjo apie manipuliavimą ir melavimą Seimo nariams, bet iš tikrųjų ji yra ta Seimo narė, kuri meluoja ir manipuliuoja, nes buvo kalbama apie monogamijos principo Lietuvoje panaikinimą. Aš tik priminsiu, kad A. Širinskienė yra būtent tas žmogus, kuris siūlo Lietuvoje naikinti monogamijos principą įteisinant jungtinės veiklos sutartis, kurias galėtų sudaryti ne 2, o 12, 15 ir 16 asmenų. Gerbiama kolege, norėčiau, kad būtumėte nuoširdi, nuosekli ir tikrai neklaidintumėte Seimo narių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė buvo paminėta. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš dar niekur negirdėjau, kad pasaulyje ūkinius santykius galėtų turėti tik du žmonės ir priešingas reguliavimas būtų laikomas monogamijos principo pažeidimu. Bet kadangi neabejoju, kad iki Seimo nario pakilęs ponas T. V. Raskevičius moka skaityti, tai greičiausiai reikėtų pasiskaityti Teisės departamento išvadą, kuri labai aiškiai sako (ir tai nėra melas, tai yra dokumentas), jog iš tiesų monogamijos principą yra rizikuojama pažeisti dėl to, kad nėra jokių saugiklių, kad nebūtų apvaisinti artimi giminaičiai, plius nėra jokių saugiklių, kad negalėtų gauti apvaisinimo paslaugų asmenys, kurie jau yra susituokę, tačiau su kitu asmeniu ateina ir paprašo pagalbinio apvaisinimo. Tiesiog mokykitės skaityti, jeigu neišmokote dar skaityti prieš tapdami Seimo nariais.
PIRMININKĖ. Replikomis apsikeitėme. Gerbiami kolegos, jau balsavimo laikas atėjo, taigi pradėkime balsavimą ir iš karto apsispręsime dėl šio klausimo, kurio pateikimas ką tik įvyko. 1-15 klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2655. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 40, prieš – 42, susilaikė 21. (Plojimai) Atmestas projektas. Atsiprašau, nepritarta projektui.
Mes turime apsispręsti, ar siūlyti tobulinti iniciatoriams, ar projektas bus atmestas. Taigi, kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 54, prieš – 51. Projektas bus tobulinamas.
10.47 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie rytinės darbotvarkės. 1-2.1 klausimas – Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 102, prieš – 2, susilaikė 2. Konkurencijos įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1596 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-2.2 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-2665(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2665) priimtas. (Gongas)
V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Seimo Pirmininke, aš norėjau paklausti vieno klausimo: kas nusprendžia, kada reikia pagreitinto balsavimo, kada – sulėtinto?
PIRMININKĖ. Aš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). O tai gal jūs galite (Šurmulys salėje, plojimai) iš anksto pasakyti, kad šiuo klausimu – greitas, tuo – lėtas. Kažkaip perspėkite.
PIRMININKĖ. Gerai, ateityje pasitaisysiu.
Kitas darbotvarkės klausimas… E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Na, šia gera nuotaika norėčiau, kad mano balsas būtų už įskaitytas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Šurmulys, balsai salėje) Nespėjote? Na, ką dabar darysi.
10.48 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2). Trumpas balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 90, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2699) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 110, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2711(2) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2628(2) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – lydimasis Žemės gelmių įstatymo projektas Nr. XIVP-2629(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 111, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2629(2) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2371(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2371(2). Čia yra pasiūlymų. Taigi kviečiu K. Adomaitį į tribūną kaip komiteto pranešėją.
Dėl 1 straipsnio yra S. Gentvilo pataisa. Prašau, gerbiamas Simonai, pristatyti ją.
S. GENTVILAS (LSF). Aš prašau nebalsuoti, atsiimu siūlymą.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Ir tada 1 straipsnį mes jau galime apsvarstyti. Ar galime, gerbiami kolegos, 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra S. Gentvilo pataisa, jai komitetas pritarė. Pristatykite.
S. GENTVILAS (LSF). Tiesiog čia yra suvienodinimas, ypač vėjo energetikoje, jeigu užsakai vėjo energetikos jėgainę, kartais ateina jėgainės per dvejus metus patobulėjusios ir net žemesnės. Kad nereikėtų išsiimti papildomo statybos leidimo sumažinus jėgainės aukštį, nurodoma, kad būtų galima nereikalauti statybos leidimo naujos laidos, jeigu įrenginys yra žemesnis. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė šitam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti šiai S. Gentvilo pataisai, jai pritarė komitetas bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime visam 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Ir galime apsispręsti balsuodami dėl 1-6 klausimo – viso įstatymo projekto Nr. XIVP-2371(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 110, prieš nėra, susilaikė 11. Statybos įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2752(2) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2470(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2470(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 107, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2470) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2471(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-8.2 klausimas – lydimasis Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2471(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 109, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2471) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIVP-2448(2) ir keli sujungti. Tai yra Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Žukauską, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, kuris padės mums apsvarstyti šį projektą, dėl jo yra labai daug pasiūlymų.
Pirmasis pasiūlymas dėl 1 straipsnio yra Seimo narės M. Ošmianskienės. Prašau, gerbiama Monika.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Siūlau sausio 4 dieną paskelbti Pasauline Brailio rašto diena. Iš esmės visi pasiūlymai yra susiję su dienomis, svarbiomis žmonėms su negalia. Jos iki šiol buvo neminimos ir žmonės su negalia buvo palikti paraštėse. Jiems svarbiausios dienos tikrai yra kruopščiai atrinktos ir pasiūlytos pagal skirtingus negalios tipus. Šiuo atveju pasiūlymą būtent sausio 4 dieną paskelbti Pasauline Brailio rašto diena gavome iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, kad 29 nereikia dėl nė vieno iš jų, kad visus pasiūlymus svarstome bendru sutarimu? Galime.
Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, komiteto nuomonė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto nuomonė – pritarti, kaip ir dėl visų kitų tarptautinių atmintinų dienų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų nėra. Apsispręskime balsuodami dėl M. Ošmianskienės pasiūlymo. Kas pritariate – balsuojate už, kas manote kitaip – balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 101, prieš – 1, susilaikė 9.
Kitas pasiūlymas. (Taip, nereikės atskirai, aš tada pasakysiu, kad jūs pritariate.) Taigi, Seimo narys A. Bagdonas taip pat registravo siūlymą. Gerbiamas Andriau, pristatykite jį.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitete svarstėme sprendimą į vieną įstatymo projektą sujungti keturis siūlymus: Nacionalinę emancipacijos dieną, Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, taip pat Lietuvos polifoninių dainų dieną. Prie jų buvo prijungta ir kovo 24-oji, kurią buvo siūloma įtraukti į atmintinų dienų sąrašą kaip Nuotoliu dirbančių dieną. Mes su kolegomis manome, kad sujungimas apskritai yra bloga praktika. Ši diena niekaip neprilygsta toms visoms trims dienoms, kurios buvo išvardintos anksčiau, tai siūlytume dėl jos balsuoti atskirai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto nuomonė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Pritarė šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. K. Masiulis kalba prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tradiciškai niekada mano balsas į dangų nekyla dėl šito klausimo, bet aš ir dar kartą pasakysiu, kad įvairios organizacijos gali pasiskelbti tas dienas ir mums nebūtina čia jas įvedinėti į įstatymus. Tegul tas dienas švenčia įvairios bendrijos. Dabar išeis labai įdomiai, nes ten vienokių neįgaliųjų, kitokių neįgaliųjų, trečiokių neįgaliųjų… Dirbančių nuotoliu, Dieve mano, pusiau nuotoliu, kartais nuotoliu, kartais nebedirbančių nuotoliu, nes pandemija praėjo. Kurią čia mes dabar tą dieną švęsime?
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl Seimo nario A. Bagdono pataisos.
Balsavo 103: už – 67, prieš – 3, susilaikė 33. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narės M. Ošmianskienės. Prašom, gerbiama Monika.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dabar siūloma kovo 1 dieną paskelbti Tarptautine žmonių su negalia vežimėlio diena. Vėlgi tai yra labai svarbu fizinę negalią turintiems asmenims. Šia diena būtų siekiama atkreipti dėmesį į fizinės aplinkos prieinamumą bei žmonių apribojimą būtent dėl judėjimo. Aš siūlyčiau, gal galime visus pasiūlymus kartu apsvarstyti ir balsuoti dėl jų, nes jie visi…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matyt, Seimas norėtų dėl kiekvieno atskirai apsispręsti. Komiteto pirmininkas minėjo, kad visiems pritarta, tad atskirai nebeatsiklausiu. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate M. Ošmianskienės pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 90, prieš – 1, susilaikė 13.
Toliau kita M. Ošmianskienės pataisa dėl balandžio 2 dienos. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Siūloma balandžio 2-ąją paskelbti Pasauline autizmo supratimo diena. Autizmo problematika mūsų visuomenėje išties vis aktualėja, tad šią dieną, balandžio 2 dieną, skatinti Jungtinių Tautų valstybes nares imtis priemonių ir didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro raidos sutrikimus, atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į kylančias problemas šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė. Apsispręskime dėl balandžio 2 dienos – Pasaulinės autizmo supratimo dienos. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 100: už – 87, prieš – 1, susilaikė 12. Pasiūlymui pritarta.
Kitas M. Ošmianskienės pasiūlymas – dėl gegužės 4 dienos.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Siūloma gegužės 4 dieną paskelbti Lietuvių gestų kalbos diena. Būtent Lietuvių gestų kalbos diena ypač svarbi kurčiųjų bendruomenei, nes jų kalba yra laikoma žmogaus pagrindine teise.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atkreipsiu dėmesį, kad komitetas pritarė iš dalies, tiesiog pataisė, kad rugsėjo 23 diena būtų Tarptautinė gestų kalbų diena. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate… Atsiprašau. Motyvai. K. Masiulis – prieš.
Gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti tylos salėje. Labai triukšminga.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kelis gestus mes visi mokame, bet geriau kai kurių nemokėti būtų. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Balsuokime dėl M. Ošmianskienės pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 81, prieš – 3, susilaikė 19.
Kitas M. Ošmianskienės pasiūlymas – dėl gegužės 5 dienos. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gegužės 5 dieną minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena, tai esminė, matyt, požiūrio keitimo į žmones su negalia klausimo diena, nes savarankiškas gyvenimas jiems iki šiol buvo neprieinamas, o dabar keičiama visuomenės samprata ir į žmones su negalia žiūrima per žmogaus teisių prizmę, užtikrinant kiekvienam asmeniui galimybę gyventi savarankiškai, o ne kur nors uždarytam be teisės rinktis. Ši diena be galo svarbi yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl M. Ošmianskienės pasiūlymo.
Balsavo 102: už – 82, prieš – 1, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta.
Kitas – G. Palucko pasiūlymas dėl rugpjūčio pirmojo šeštadienio. Gerbiamo Gintauto nėra. Nemanau, kad atsiima. Norėčiau paprašyti gerbiamą komiteto pirmininką, kad iš vietos tiesiog pagarsintų G. Palucko pasiūlymą. Jam komitetas pritarė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū. Komitetas pritarė dėl Bitininkų dienos, nes tai yra kultūros dalis. Ne vien medus, ir bitės.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, apsispręskime ir balsuokime. Kas pritariate G. Palucko siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 100, prieš – 1, susilaikė 7. Pritarta.
Kitas – M. Ošmianskienės pasiūlymas dėl spalio 10 dienos. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Spalio 10 dieną minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Ši diena yra skirta dėmesingumui psichikos sveikatai didinti, visuomenei supažindinti su psichikos ligų priežastimis ir skatinti jų nestigmatizuoti. Šie tikslai ypač svarbūs Lietuvoje, todėl siūlau šią dieną įprasminti – įtraukti į atmintinų dienų sąrašą. Tą mes, matyt, visi patyrėme po kovido.
PIRMININKĖ. Balsuokime dėl M. Ošmianskienės pasiūlymo.
Balsavo 97: už – 87, pieš – 1, susilaikė 9. Pasiūlymui pritarta.
Kitas M. Ošmianskienės pasiūlymas – dėl spalio 15 dienos.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Spalio 15 dieną minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Tai yra neregių pagrindinis įrankis. Todėl siūloma įtraukti šią dieną į atmintinų dienų sąrašą ir taip siekti atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų visuomenėje gyvenančius neregius ir į tai, kad jiems aplinka taip pat turi būti prieinama ir pritaikyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas tam pritarė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Balsavo 103: už – 97, prieš – 1, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Ir paskutinis pasiūlymas – dėl gruodžio 3 dienos.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gruodžio 3 dieną minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Tai yra proga atidžiau pažvelgti į negalią turinčių žmonių situaciją tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, į jų vaidmenį visuomenėje. Siekdama įprasminti šią datą, siūlau ją įtraukti į atmintinų dienų sąrašą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė. V. Pranckietis kalba prieš.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes, įteisindami tokias dienas, dar kartą primename neįgaliajam, kad jis yra neįgalus. Ar tikrai reikia dar kartą taip viešai jam priminti? Todėl aš siūlyčiau iš viso tokių dalykų nei viešinti, nei garsinti, o tiesiog gyventi su tais žmonėmis ir užtikrinti jiems lygias teises. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręskime ir balsuokime dėl M. Ošmianskienės pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 89, prieš – 1, susilaikė 13. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiami kolegos, dabar jau galime apsispręsti dėl viso 1 straipsnio su visais pasiūlymais. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti. Gerai, balsuokime dėl 1 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 91, prieš – 1, susilaikė 13. Visam straipsniui pritarta.
Ir dėl viso projekto – ar dėl motyvų užsirašiusių turime? Nėra. Balsuokime dėl viso Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2448(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 94, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2448) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. XIII-2791 „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios projektas Nr. XIVP-2686(2). Balsuokime.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-2686) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(3). Pranešėja yra Audito komiteto atstovė R. Budbergytė. Kviečiu į tribūną.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu, ji realizuojama toliau projekte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma įregistravo pataisą dėl 1 straipsnio. Prašom, gerbiamas Jurgi, pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atsirado dar daugiau Seimo įkurtų institucijų, kurios labai akcentuoja savo nepriklausomumą ir prašo jas išbraukti iš tų audituojamų institucijų sąrašo. Tai būtų Vyriausioji rinkimų komisija, Konkurencijos taryba, žurnalistų etikos inspektorius. Aš siūlau tą ir padaryti, kad nebūtų čia tų abejonių. Tiesiog aš ir įregistravau pasiūlymą taip, kaip institucijos prašė, kad jas išbrauktume iš jau mūsų aprobuotų anksčiau Seimo kanceliarijos audituojamų institucijų sąrašo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, 29 palaikančius turime, ar ne? Galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome? Dėkui. Prašom, gerbiama Rasa, komiteto nuomonė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kita pataisa… Taip, turime apsispręsti dėl šios pataisos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Kita pataisa yra Seimo nario A. Syso. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi buvo pasiūlyta 13, jau dabar pritariame J. Razmos, išbraukiame keturias, tai mano klausimas: kodėl šį darbą turi daryti Kanceliarijos Vidaus audito tarnyba? Teikiu pataisą, nes teko ketverius metus būti atsakingam už Kanceliarijos darbą, žinau, kaip tai dirbama. Aš manau, jeigu auditas normaliai dirbtų, šiandien mes neturėtume politinės krizės, kuri įvyko, jeigu visi auditai, kurie turėjo būti vidiniai ir išoriniai, būtų daromi laiku. Bet nereikėtų Seimo kanceliarijos apkrauti tokiu darbu, nes šis auditas bus grynai finansinis, tai yra viešieji pirkimai ir kaip tvarkomasi su finansais. Aišku, kad ministerijos kur kas geriau išmano sritį, kurioje dirba šios institucijos. Tai vienas dalykas.
Antras, mes žinome savo pačių interesą, jeigu kas nors nepatinka vienoje ar kitoje komisijoje, taip sakant, daryti įtaką. Ar nebus Vidaus audito tarnyba atpirkimo ožys, kai Seimo nariai eis pas ją ir reikalaus prašukuoti vieną ar kitą instituciją? Aš manau, jeigu mes kalbame apie nepriklausomą, tai to nesiekime su Seimu, o leiskime ministerijų audito tarnyboms padaryti tą finansinį auditą. Tai būtų paprasčiau ir pigiau tiek mokesčių mokėtojams, tiek Seimo kanceliarijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar yra 29, kurie palaiko šios pataisos svarstymą? Ne. Balsuojame. Kas palaikote, kad svarstytume šią A. Syso pataisą?
Turime. Už – 32. Prašau, komiteto nuomonė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Komitetas vienbalsiai nepritarė A. Syso nuomonei.
PIRMININKĖ. Gerbiama Rasa, ar tikrai, nes, man atrodo, pritarta iš dalies?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Pritarta iš dalies tik kitam, o ne siūlymui pavesti ministerijų audito tarnyboms audituoti Seimui atskaitingas institucijas. Iš dalies pritarta tik tam, kad išbrauktume iš 13 institucijų sąrašo dar tas keturias institucijas, jas mes jau išbraukėme pono J. Razmos siūlymu. O tai daliai, kad audituotų ministerijos, komitetas bendru sutarimu nepritarė, nes neatlaiko jokios logikos, kad Seimui atskaitingas institucijas pavestume ministerijoms, kurios geriau žino tą sritį. Bet čia yra atskaitingumo ir Konstitucijos klausimas.
PIRMININKĖ. Motyvai. I. Šimonytė – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama Rasa jau iš esmės pasakė, aš gal truputėlį papildysiu. Jau čia mes Seime čiaudome dėl to, kas turėjo atsitikti ir būti padaryta savivaldybių tarybose. Tai, ką siūlo gerbiamas Algis, iš tikrųjų yra nesusipratimas ir valdymo požiūriu, ir turinio požiūriu todėl, kad ne apie finansinį auditą čia kalbama. Yra, kas atlieka finansinį auditą, yra Valstybės kontrolė, kuri finansinį auditą ir atliks. Kalbama apie vidaus auditą. Pavesti ministerijoms daryti vidaus auditą įstaigose, kurios yra atskaitingos Seimui, yra tikrai nesusipratimas. Labai raginčiau kolegas balsuoti prieš, nes čia į jokius principus nepataiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu atsiklausti A. Syso, ar tinka pritarimas iš dalies, ar reikalaujate balsuoti dėl jūsų pataisos tokios, kokia ji buvo registruota?
A. SYSAS (LSDPF). Prašau balsuoti, kad istorijoje liktų, nes grįšime prie šito klausimo po pusmečio, po metų.
PIRMININKĖ. Gerai. Apsispręskime dėl A. Syso visos apimties pataisos. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 19, prieš – 48, susilaikė 43. Nepritarta. Taigi lieka komiteto variantas – pritarimas iš dalies ir pagal komiteto nuomonę suredaguota versija.
Dėl viso 1 straipsnio jau galime apsispręsti. Balsuokime. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 101, prieš – 1, susilaikė 7. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio buvo registruota A. Syso pataisa, tačiau ji neišlaikė laiko termino, 48 valandų. Taigi komitetas nesvarstė ir mes neturime, dėl ko balsuoti. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime.
Ir motyvai dėl viso įstatymo. Motyvai už – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų norėjau pasidžiaugti ir visiems, kurie šiandien palaikė šitą įstatymą arba palaikys įstatymo projektą, tikrai būsiu dėkingas todėl, kad Seime daugelį metų nebuvo sistemos ir tvarkos. Mes iš viso turėjome, kaip ir čia sąraše yra, 13 institucijų, kurių vidaus audito tarnybų patikrinimai arba vidaus patikrinimai buvo atliekami be jokios sistemos ir tvarkos. Todėl šiandien kaip tik šitas Seimo nutarimas įves atitinkamą tvarką, kad dalį vidaus audito privalės organizuoti Seimo kanceliarija, o keturias institucijas, kurios turi tam tikrą nepriklausomumo bruožą, reikės parinkti iš rinkos viešųjų pirkimų nustatyta tvarka. Šiandien svarstant tokį svarbų klausimą atvyko didžiulė delegacija iš Šilutės rajono. Tikrai noriu pasveikinti. Aš manau, kad tie, kurie šiandien čia dalyvauja, taip pat pritars mūsų pasiūlymui ir mes priimsime didele balsų dauguma. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl 1-11.1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 11. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-2338) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339(2) (priėmimo tęsinys)
Apsispręskime dėl lydimojo 1-11.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-2339. Balsuojame dėl Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2339) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas yra 1-11.3 klausimas – lydimasis Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2340. Kadangi keičiamas Seimo statutas, reikia dėl kiekvieno straipsnio apsispręsti balsuojant. Balsuokime dėl 1 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 82: už – 72, prieš nebuvo, susilaikė 10. 1 straipsniui pritarta.
Balsuokime dėl 2 straipsnio. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 73: už – 72, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta.
Balsuojame dėl viso Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-2340.
Balsavo 69: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 2. Šiek tiek pritrūko dalyvaujančių balsų, pakartosime kažkuriuo vėlesniu… Atsiprašau, teisingai, nepriimtas. Taip, mane taiso. Nepriimtas. Gerai. (Balsai salėje)
11.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 30, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių, III dalies pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2531(3) (priėmimo tęsinys)
Judame toliau. 1-12 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2531(3). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Balsuokime dėl 1 straipsnio.
Užsiregistravo 69, balsavo 69: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Kadangi nėra 71 dalyvaujančio, tai, matyt, tęsti šito klausimo svarstymą nėra prasmės. Galime, žinoma, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir atsiklausti, kaip tokiu atveju reikėtų daryti, ar 71 už, ar 71 dalyvaujantis, nes nematau prasmės tęsti būtent šito klausimo svarstymą.
E. Pupinis nori pasisakyti. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pirmininke, čia poros žmonių tikrai neveikė mygtukas. Gal galima perbalsuoti? Vis dėlto dar kartą prašo pabandyti. Iš tikrųjų mes dviese prašome.
PIRMININKĖ. Aš manau, kolegos, žinokite… (Triukšmas salėje) Aš vis dėlto priimu sprendimą kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad pasiaiškintume, kaip tokiais atvejais turėtume daryti.
11.25 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1508(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1508(2). Kviečiu pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę gerbiamą I. Haase, dėl jo yra nemažai pataisų, pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario K. Adomaičio pataisa. Gerbiamasis Kasparai, ar galėtumėte pristatyti savo pasiūlymą dėl 1 straipsnio?
K. ADOMAITIS (LF). Esu pateikęs kelis pasiūlymus dėl šio projekto, jie labiau yra techninio pobūdžio – patikslinti kai kurias sąvokas. Viena susijusi su tuo, kad pažeidžiamu būtų pripažintas ir dalyvis elektrinėmis judumo priemonėmis. Patikslinti dviračių juostos, dviračių takų apibrėžimą, tam komitetas pritarė iš dalies. Ir patikslinti motorinio dviračio apibrėžimą, tam komitetas irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą?
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas šiaip pritarė.
PIRMININKĖ. Nesvarbu, vis tiek atsiklausime Seimo. Pabalsuokime, ar yra 29 Seimo nariai? Tikrai taip, yra. Prašom, komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto argumentai, kad nepritarta išbraukti patikslinto projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalis. Balsavimo rezultatai dėl šio pakeitimo: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat papildant žodžiais „motorinių dviračių“. Nepritarta projekto sąvokos „motorinis dviratis“ pakeitimui 1 straipsnio 5 dalyje. Balsavimo rezultatai dėl šio pakeitimo: už – 4, prieš nėra, susilaikė 5.
Pritarta, kad būtų įrašyta pažeidžiamo eismo dalyvio sąvoka. Balsavimo rezultatai dėl šio pakeitimo: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Ir komiteto pasiūlymas pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: dviračio juostą sudaro dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu. Taip pat pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: dviračių takas – tai dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėta jam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apsispręskime balsuodami dėl K. Adomaičio pasiūlymo, jam komitetas pritarė iš dalies. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas. Balsuokime. Aš dar turiu atsiklausti K. Adomaičio. Ar jums tinka pritarimas iš dalies? Komiteto versija?
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų trys pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Dėl pirmojo.
K. ADOMAITIS (LF). O kuris tas pirmas, aš dabar tiesiog…
PIRMININKĖ. Pirmasis, kurį ką tiktai…
K. ADOMAITIS (LF). Čia yra trys kaip vienas iš tiesų svarstomi, todėl sunku įvardinti.
PIRMININKĖ. Gerai, tuomet balsuojame dėl visos apimties jūsų pirmojo pasiūlymo. Ar visgi pritariate komiteto išvadai? Įjunkite. Viskas gerai. K. Adomaičiui dar kartą įjungiame ir jisai pakomentuos.
I. HAASE (TS-LKDF). Gal aš patikslinčiau, gerbiama Pirmininke. Galėčiau.
PIRMININKĖ. Gerai.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas K. Adomaičiui pritarė iš dalies ir patikslino sąvoką „dviračių juosta“: papildė „motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių“, apie tai buvo kalbėta. Ir taip pat „dviračių takas“, kad juo gali važiuoti dviračiu, motoriniu dviračiu ir elektrine mikrojudumo priemone. Pritarta buvo iš dalies.
K. ADOMAITIS (LF). Šitam pritarimui iš dalies pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl komiteto… Yra dėl motyvų. Nebėra dėl motyvų. Gerai, kolegos, balsuojame dėl komiteto versijos, kuria yra pritariama iš dalies K. Adomaičio pataisai. Jis su tuo sutiko.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Sveiki visi. Balsavo 102: už – 97, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Toliau mano suvestinėje redakcijoje, netikiu savo akimis, yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymas. Bet kadangi ši komisija neturi įstatymų leidybos teisės, kas jau kas, TTK biuras turėtų žinoti, tai aš suprantu, kad čia dabar yra kaip biuro pasiūlymas, kaip komiteto pasiūlymas, dėl terminų apibrėžimo. Teisingai?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, teisingai, gerbiamas pirmininke. Kadangi buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastaba dėl termino „elektrinė mikrojudumo priemonė“ apibrėžties, jie siūlė ją redaguoti, todėl TTK tokią sąvoką kaip „elektrinė mikrojudumo priemonė“ suredagavo ir dabar siūlo pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Dėkoju.
I. HAASE (TS-LKDF). Už komiteto pasiūlymą balsavo 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui? Galime. Ačiū, pritarta.
Toliau yra Teisės departamento pasiūlymas dėl teisinės technikos, jam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
I. HAASE (TS-LKDF). Technikos taisyklių.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui? Galime. Ir dabar dėl to paties straipsnio yra Seimo narių siūlymų. Pirmasis yra A. Bagdono siūlymas. Jį kviečiu pristatyti. Prašom, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, man atrodo, mes svarstydami K. Adomaičio pasiūlymą, kadangi jis buvo dvigubas, jis iš karto siūlė ir dėl 1 straipsnio, ir dėl 2 straipsnio, tai siūlymą dėl 2 straipsnio, kur komitetas svarstė, mes ką tik praleidome. Čia turėjo būti prie motorinių dviračių. Mes praleidome, nes komitetas svarstė ir nepritarė, dėl jo reikėtų balsuoti. Gal biuras gali patikslinti. Čia tiesiog suvestinėje redakcijoje, matyt, yra praleista.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, K. Adomaičio siūlymą dėl 1 straipsnio mes ką tik apsvarstėme, pritarėme jam iš dalies. Ir daugiau aš K. Adomaičio siūlymų iki 1 straipsnio, iki A. Bagdono siūlymo nematau. Jeigu kas nors išvys, tai duokite ženklą. Gerai. Prašom A. Bagdoną pristatyti siūlymą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Dėl šio įstatymo projekto priėmimo stadijoje yra net dešimt siūlymų. Dviem komitetas pritarė, keliems pritarė iš dalies. Kad nenutiktų taip, kaip nutiko priimant dėl farmakotechnikų įstatymą, aš siūlyčiau atsižvelgti į komiteto nuomonę ir pritarti tiems siūlymams, kuriems komitetas pritarė, tai yra ketvirtas ir penktas siūlymai, kuriuos pasirašiau tiek aš, tiek gerbiami kolegos. Šiems siūlymams taip pat pritarė ir Susisiekimo ministerija, ir policijos atstovai. Pirmam mano siūlymui nepritarė, todėl aš neprašau dėl jo balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlymas yra atsiimtas. Toliau yra J. Sabatausko siūlymas. Suprantu, čia komitete buvo balsuojama alternatyviai, bet vis tiek iš pradžių J. Sabatauskas pristato savo siūlymą. Juliau, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nebuvo balsuojama alternatyviai. Buvo balsuojama dėl kiekvieno siūlymo atskirai. Šiuo siūlymu aš taisau tą redakcinę klaidą, kuri buvo padaryta svarstymo stadijoje, kai kartu su vandeniu buvo išpiltas kūdikis. Ačiū kolegai V. Kernagiui, kuris atkreipė dėmesį, nes po svarstymo išėjo taip, kad dviračių nebeliko. Aš grąžinu dviračius, tai yra šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui. Pasitariau su lietuvių kalbos specialistais (tai buvo aptarta ir komisijoje): kai šaligatvis ar jo dalis pažymėta dviračių tako ženklais, jis gali būti naudojamas dar ir motorinių dviračių, ir motorinių… ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomone, nepritarta Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymui. Komiteto argumentai: komitetas pritarė Seimo narių: A. Bagdono, J. Razmos, A. Matulo, ir kitų Seimo narių pasiūlymui dėl šaligatvio sąvokos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra motyvai dėl šio pasiūlymo, kadangi komitetas nepritarė. Prieš kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau tiesiog patikslinti gerbiamą Julių. Jisai teisingai pasakė dėl dviračių, tačiau nepasakė antrosios dalies. Iš tiesų jo pasiūlymas reiškia, kad šaligatviai, kurie nėra pažymėti dviračių tako kelio ženklu, negalėtų būti naudojami paspirtukų ir kitų judumo priemonių. Tai yra problema todėl, kad ne visi šaligatviai gali būti pažymėti ir nebūtinai viską reikia žymėti. Apie tai diskutuosime prie kitų pasiūlymų, kurie geriau nusako būtent šį aspektą. Todėl aš siūlau nepritarti Juliaus pasiūlymui, o paskui pritarti vėliau eisiantiems pasiūlymams ir tą pačią problemą išspręsti geresniu būdu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos. Aš iš tikro palaikau J. Sabatausko pasiūlymą todėl, kad šaligatviai pirmiausiai yra skirti žmonėms. Mes kažkodėl užmiršome šitą ir dabar dėl vienokių ar kitokių priežasčių bandome būtent ant šaligatvių sudėti tai, ko nori kai kurios komercinės struktūros. Atsiprašau, pažiūrėkite Vilniuje: štai čia eina juosta palei Nerį. Pamatysite, kiek ten skirta vietos pėstiesiems ir kiek skirta vietos vadinamosioms judumo ar judrumo priemonėms. Žmogus Vilniuje yra stumiamas nuo šaligatvio, taip atvirai kalbant. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar apsispręsime, ar pritariame J. Sabatausko siūlymui. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 98: už – 24, prieš – 34, susilaikė 40. Nėra pritarta.
Toliau yra Seimo narių A. Vyšniausko, V. Semeškos, I. Haase siūlymas. Prašau A. Vyšniausko pristatyti šį teikėjų siūlymą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiesiog pirmiausia turiu pasakyti remarką: prieš tai balsuodamas susipainiojau ir norėjau balsuoti prieš, bet ne esmė.
Toliau mūsų su V. Semeška ir I. Haase pasiūlymas. Mes siūlome leisti savivaldybėms nustatyti zonas, kuriose iš esmės būtų galima naudoti paspirtukus ir kitas mikrojudumo priemones. Dabartinis reguliavimas labai daug paspirtukininkų išstumtų į gatves ir sukeltų daug problemų savivaldybėms, nes per labai trumpą laiką joms reikėtų nupaišyti ženklus, sužymėti šaligatvius ir tai kainuotų tikrai ganėtinai daug lėšų. Skirtingai nei kiti, mes siūlome eiti tokiu griežtesniu keliu: numatyti, kad yra toks visuotinis draudimas, kad negalima važiuoti šaligatviais, tačiau savivaldybė gali pasirinkti vietas, kuriose yra leidžiama.
Noriu pabrėžti, kad kalbame apie vietas. Nekalbame apie šaligatvius. Savivaldybė gali paimti ir, pavyzdžiui, nustatyti, kad Vilniaus miesto Balsių mikrorajone galima važiuoti paspirtukais. Kodėl? Todėl, kad yra mažas eismas, mažai eismo įvykių ir kitų dalykų. Šis pasiūlymas buvo derintas su Vilniaus miesto savivaldybe, daug diskutavome komitete ir, mano galva, jis būtų geriausias ir atliepiantis tą tokią griežtesnę liniją. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto poziciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas nurodytam pasiūlymui nepritarė, komiteto argumentai: buvo pritarta Seimo narių A. Bagdono, J. Razmos, A. Matulo ir kitų Seimo narių pasiūlymui dėl šaligatvio sąvokos. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 4. Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų už kalbės V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau kolega A. Vyšniauskas paminėjo, kad didžiausia savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, būtent ir siūlė, pritarė šiam variantui. Tai puiki proga pačioms savivaldybėms savo ūkyje susižiūrėti, kur savivaldybė nori leisti važiuoti paspirtukais, kur riboti tokį judėjimą. Kviesčiau pritarti šiam aiškiam projektui – mes siųsime visuomenei puikų ženklą, kad kiekviena savivaldybė atsakinga už tas zonas, kur paspirtukais galima važiuoti šaligatviu, kur ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau dėl nepritarimo argumentų. Man labai keistas toks argumentas – nes pritarta kitam siūlymui, kuris buvo svarstomas vėliau negu šitas. Tai tikrai ne dėl to nepritarta. Reikėtų išmokti rašyti pirmiausia tikrus argumentus.
O čia, deja, tai, ką norėjau ištaisyti ir grąžinti dviračius, čia kaip tik parašyta: negali būti dviračiai, o tik tada, išskyrus tose vietose, kur savivaldybė nustato. Tai va, tik tiek. Tai, ką norėjau ištaisyti, čia atvirkščiai juos išvaro.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar apsispręsime, ar pritariame šitam siūlymui.
Balsavo 111: už – 41, prieš – 22, susilaikė 48. Nepritarta.
Toliau yra siūlymas, dėl kurio čia į kitus siūlymus daug kartų referavo, A. Bagdono, J. Razmos, A. Matulo, R. Tamašunienės ir kitų. Prašom dabar pristatyti šį siūlymą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, aš džiaugiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto tiek pirmininkė, tiek nariai iš tiesų šį įstatymo projektą nagrinėjo gana ilgai ir priėmė, manau, gerus šią dieną sprendimus.
Pagrindinis siūlymo tikslas yra tas, kad mes tikrai pasitikime savivalda ir leidžiame jai pačiai nuspręsti, kuriuose pėsčiųjų takuose apskritai būtų draudžiamas elektrinių paspirtukų važiavimas. Man atrodo, puikus pavyzdys yra Vilniaus savivaldybė, kuri keturiose gatvėse jau uždraudė važiuoti elektriniais paspirtukais. Kodėl? Todėl, kad pėsčiųjų eismas tose vietose yra gana intensyvus. Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu žengia ir Palanga, ir Neringa. Man atrodo, šis sprendimas yra subalansuotas, taupantis savivaldybių lėšas, tačiau tą patį rezultatą mes pasieksime ne draudimais, o kitomis priemonėmis. Aš kviečiu jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pristatyti komiteto poziciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti nurodytam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Už kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli kolegos, kadangi prieš tai nebuvo pritarta mano pasiūlymui, vis tiek, matyt, šitą situaciją reikės taisyti. Iš visų likusių variantų, manau, gerbiamo A. Bagdono ir kitų pasiūlymas yra geriausias ir raginu jam pritarti. Griežtumo jam trūksta, tokio tvirtumo, konservatyvumo ir kitų savybių, bet ką darysi, toks gyvenimas ir, matyt, tai būtų kompromisas.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiam variantui pritarus, neliks vieno iš projekto tikslų, kuriuo buvo siekiama apsaugoti pėsčiuosius, kad jų nedaužytų kaip kėglių. Šiandien turime neoficialią statistiką iš dviejų Vilniaus ligoninių. Per metus sužalotų žmonių siekia beveik 1 tūkst. 200, pusė iš jų būna pėstieji. Išeina taip, kad mes išvarysime pėsčiuosius nuo šaligatvių į važiuojamąją dalį ar kur kitur? O gal tegul išmoksta skraidyti? Nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 114: už – 85, prieš – 13, susilaikė 16. Pasiūlymui yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl šio straipsnio yra dar du pasiūlymai. Bet suvestinėje redakcijoje pažymėti argumentai: kadangi prieš tai buvusiam pasiūlymui buvo pritarta, dėl to komitetas nepritarė.
Aš visų pirma klausiu J. Sabatausko. Ar jūs pristatysite ir taip pat teiksite balsuoti tą siūlymą? Taip, matau, Julius pasiryžęs. Prašau. Dar vienas kolegų siūlymas. Tuoj, minutėlę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Būtent šitas siūlymas yra kompromisinis siūlymas. Jau nebe toks griežtas, kaip mano ankstesnis, dėl jo jūs balsavote. Šis siūlymas būtent grąžina dviračius, tačiau jau nereikalauja, kad būtų dviračių takai ant šaligatvių, tik tiek, kad būtų atitinkamai paženklinta pagal Kelių eismo taisykles. Tada galima važiuoti tais šaligatviais, jei paženklinta pagal Kelių eismo taisykles, ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms, ir motoriniams dviračiams. Kaip ir dabar, 17 straipsnis leidžia, jo mes nejudiname, dviračiai yra leidžiami. Čia aš traktuoju tai kaip kompromisinį pasiūlymą. Tikrai nereikalauju, kad būtų žymimi dviračių takai, kaip pirmesniuose pasiūlymuose, o tiktai atitinkamai paženklinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, Juliau. Bet aš tikrai matau juodu ant balto, kad mes kalbame apie tą pačią eilutę, dėl jos ką tik balsavome, jai Seimas pritarė. Dar prašyčiau tuomet komiteto pirmininkę pakomentuoti, kaip čia yra.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš irgi laikausi tos pačios nuomonės, kad gerbiamų kolegų J. Sabatausko, K. Vilkausko, O. Leiputės ir kitų Seimo narių pasiūlymas apima būtent tą pradinį pasiūlymą, dėl jo balsavome, jam buvo pritarta. Todėl, manyčiau, neturėtume balsuoti dėl šio pasiūlymo. Bet jeigu jūs, pirmininke, nuspręsite, taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš turiu neteikti šio pasiūlymo balsuoti, nes jis iš tikrųjų paneigtų tai, dėl ko Seimas jau apsisprendė. Analogiškai ir Seimo narės M. Danielės pasiūlymas yra apie tą pačią dalį, apie ją mes ką tik čia kalbėjome, balsavome.
Ar galime su šiais pasiūlymais pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra K. Adomaičio pasiūlymas. Ar Kasparas norėtų jį pristatyti? Dėl papildymo žodžiu „šaligatviu“.
K. ADOMAITIS (LF). Taip, tai yra techninis pasiūlymas. Tiesiog leidžiama dviračiams važiuoti šaligatviu.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau. Komiteto pozicija.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Nėra tikslinga papildyti, kaip siūlo Seimo narys, nes mes dėl to jau ir balsavome. Šaligatviai…
PIRMININKAS. Supratau. Jūs teigiate, kad čia 3 straipsnyje būtų kolizija su tuo, kaip mes 1 straipsnyje parašėme.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nėra, susilaikė 5. Ir komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė teigia, kad mes ir dėl to jau esame kaip ir apsisprendę, dėl šaligatvio. Prašom, dar A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, mes esame apsisprendę. Aš tiktai patikslinsiu, kad čia kalbama ne apie dviračius, kurie važiuotų šaligatviu, o apie elektrines mikrojudumo priemones. Tikrai mes jau dėl to apsisprendėme, tiesiog kolega į kitą straipsnį įrašė tą patį.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar tinka, kad dėl šio straipsnio mes nebalsuojame ir laikome, kad prieš tai buvusiuose straipsniuose tam tikrą redakciją jau esame pasiekę? Gerai. Taip pat dar yra A. Bagdono siūlymas dėl 4 dalies keitimo. Vėlgi ten komiteto argumentus matau, kad buvo pritarta prieš tai buvusiam.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom, Andriau. Jūs prašysite balsuoti?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Balsuoti, manau, vis tiek reikia, ar ne? (Balsai salėje) Nereikia dėl šito? Čia yra dėl įsigaliojimo termino?
PIRMININKAS. Ne, čia yra dėl…
A. BAGDONAS (LSF). Atsiprašau, tuomet taip, jis prieštarauja jau priimtam sprendimui.
PIRMININKAS. Dėl šaligatvių.
A. BAGDONAS (LSF). Nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, atsiimate. Labai ačiū. Toliau yra dar A. Vyšniausko, V. Semeškos, I. Haase siūlymas dėl elektrinių mobilumo priemonių statymo. Prašau pristatyti siūlymą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visame šiame įstatyme dėl vienintelio dalyko buvo nesprendžiama, tai dėl elektrinių mikrojudumo priemonių statymo. Mes norime nustatyti reguliavimą, kuris skambėtų taip, kad elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose. Tarkime, jeigu pažvelgtumėte į nuomos platformų aplikacijas, ten matytumėte teritorijas, kuriose yra draudžiama statyti paspirtukus. Tačiau, mūsų nuomone, reikėtų, kad šį klausimą reguliuotų savivalda, nes kyla tam tikrų konfliktų tarp įmonių ir gyventojų ir savivalda tiesiog tą reguliavimą galėtų atitikti geriau. Juo labiau kad yra geras pavyzdys Vilniaus miesto savivaldybės, kuri pradėjo braižyti specialias zonas, kur galima parkuoti. Tai šis leistų jiems tą daryti didesniu mastu. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, komiteto pozicija.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti, už pritarimą balsavo visi 8 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tiktai informuoju, kad pratęsiu balsavimo intervalą keliomis minutėmis, kol pabaigsime šį įstatymo projekto svarstymą, ir tada judėsime pagal darbotvarkę. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo nėra. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria A. Vyšniausko, V. Semeškos, I. Haase ir kitų siūlymui?
Balsavo 113: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 25. Pritarta. Buvo taip pat J. Sabatausko ir kitų siūlymas dėl to paties. Aš matau, kad jau nebėra prasmės balsuoti, nes pasiūlyta alternatyvi redakcija. Prašom, Juliau, dar trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai, apie ką kalba pirminio varianto kritikai, galų gale padarė tą patį. Jūs einate per draudimus, ne per leidimus, o per draudimus. Būtent mano siūlymas yra tas, kad parkuoti būtų galima ten, kur nustatytais ženklais pažymėta, kad čia parkuoti galima, o jūs norite pasakyti, kad savivaldybė pasakys, tarkime, kad visame Antakalnyje statyti negalima. Iš kur, atvažiavus iš kito miesto, žinoti, kur galima, kur negalima, kai matau ženklą, aš tada ten parkuoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano siūlymo esmė buvo tokia, kad tas statymo vietas pagal Kelių eismo taisykles reikia atitinkamais ženklais paženklinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet aš negaliu teikti balsuoti, nes jau pritarėme alternatyviai redakcijai. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime pritarti 4 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio buvo A. Bagdono ir kitų – dėl įsigaliojimo termino. Prašom pristatyti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Įsigaliojimo terminas iš tiesų buvo per ankstyvas, nuo rugsėjo 1 dienos, nes liko vos keletas mėnesių. Mes su kolegomis iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto įregistravome siūlymą, kad įsigaliojimas būtų nuo Naujųjų metų, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d., tam, kad savivaldybės, planuodamos biudžetą, galėtų numatyti ir lėšų suženklinti toms teritorijoms, kuriose elektriniais paspirtukais nebūtų galima važiuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Už tą nuomonę balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš nori kalbėti J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Po svarstymo visas Seimas pritarė, kad būtų nuo rugsėjo 1 dienos. Ir komiteto posėdžio metu aš siūliau, kad būtų galima pritarti iš dalies, bet ne nuo sausio 1 dienos, o nuo balandžio 1 dienos, ir ne visam įstatymui, kad visas įstatymas galėtų įsigalioti rugsėjo 1 dieną, tačiau ta dalis, kuri reguliuoja šaligatvius, kur nustatytas šaligatvio apibrėžimas, kur sakoma, kad gali judėti šaligatviais, galėtų įsigalioti balandžio 1 dieną. Būtent dėl to, kad pasiruoštų. Bet tam, kad duotume signalą visuomenei, kad atsirastų mūsų teisinėje bazėje elektrinės mikrojudumo priemonės, jau dabar reikėtų, nes mes pavėlavome mažiausiai ketverius metus su šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame komiteto… ar pritariame Seimo narių siūlymui.
Balsavo 110: už – 85, prieš – 7, susilaikė 18. Taigi pasiūlymui yra pritarta. Ar galime pritarti visam straipsniui? Čia taip pat yra Teisės departamento pastaba, bet jai komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu jai nepritarti? Gerai. Dabar dėl viso dar A. Vyšniauskas norėtų. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš grįžtu prie K. Adomaičio pirmojo pasiūlymo. Jis buvo iš trijų dalių, jis, aišku, surašytas taip, gal būtų galima ir geriau surašyti kitą kartą. Tačiau mes peršokome tikrai dvi labai svarbias nuostatas, tai yra patikslinimą, kas yra motorinis dviratis, ir dėl elektroninių mikrojudumo priemonių tam tikrą reguliavimą. Gal būtų galima sugrįžti? Komiteto argumentavime dėl pasiūlymo yra išvardinta, kaip mes balsavome ir kad mes balsavome tris kartus dėl kiekvienos atskiros dalies. Tai galėtume dėl to apsispręsti. Tiesiog biuras sako, kad nebuvo įmanoma kitaip surašyti, atskirti dirbtinai.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad K. Adomaitis pristatė visus savo siūlymus ir mes balsavome dėl visos komiteto redakcijos. Bet aš matau, kad Kasparas nori pristatyti. Gerai, žiūrėkite, tema, be abejo, yra tokia, kokios seniai neturėjome. Dar dėl vedimo tvarkos A. Širinskienė ir galėsime šiek tiek grįžti.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai dėl vedimo tvarkos, nes, žinokite, pasimečiau, kas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir pranešėjas. Nes kolega A. Vyšniauskas taip nuolat ateina pavadovauti, kad tikrai pradeda klaidinti Seimo narius.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, jūs komitete išsiaiškinkite. Yra siūlymas pristatyti K. Adomaičio siūlymą dėl 1 straipsnio. Taip? Prašom labai aiškiai pristatyti, ko mes dar šiandien nesprendėme.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Ačiū. Bandau atsukti visą situaciją iki paties pirmo siūlymo, kurį mes svarstėme. Gerbiama komiteto pirmininkė iš tribūnos pristatė dėl dviračių takų ir dviračių juostos pataisymą, ten komitetas buvo pritaręs iš dalies ir su tuo sutikau, Seimas pritarė. Tą dalį mes apsvarstėme, čia viskas gerai. Tačiau tame viename dideliame siūlyme buvo dar dvi nuostatos, dėl kurių iš tiesų komitetas balsavo atskirai. Viena nuostata, kuriai komitetas pritarė, tai yra priskirti elektrines mobilumo priemones prie pažeidžiamų dalyvių. Tikrai būtų gerai, kad ir Seimas užfiksuotų šitą pakeitimą, kad jam yra pritarta. Ir dar yra trečia nuostata – dėl motorinio dviračio apibrėžimo pataisymo, tam komitetas nepritarė, bet tikrai norėčiau, kad Seimas vis dėlto balsuotų dėl to.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Žiūrėkite, gerbiami kolegos, 1 straipsnyje yra viena nuostata, kuriai buvo pritarta vienbalsiai, tai yra įrašyti pažeidžiamo asmens, pažeidžiamo eismo dalyvio sąvoką. Gal Seimas galėtų bendru sutarimu pritarti, nes TTK tikrai vienbalsiai pritarė. Galime šitai nuostatai pritarti? Ačiū, pritarta.
Tada yra paskutinė nuostata, dėl kurios mes balsuosime, tai yra ką K. Adomaitis pristatė – sąvokos „motorinis dviratis“ pakeitimas. Dabar dėl šio pasiūlymo detalės. Ar galėtų komiteto pirmininkė pristatyti komiteto poziciją?
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto pozicija būtent dėl šito, dėl motorinio dviračio sąvokos. Aš į K. Adomaitį žiūriu, dabar apie tai kalbame, taip?
PIRMININKAS. Taip.
I. HAASE (TS-LKDF). Jūs siūlote, kad motorinis dviratis – tai ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga naudojant pedalus ar rankenas. Šitą tiksliname, kad paskui nekiltų… Komitetas nepritarė projekto sąvokos pakeitimui. Balsavimo dėl šio pakeitimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes jau perėjome prie motyvų dėl viso, tai gal galime tiesiog apsispręsti balsuodami be motyvų, taupydami visų laiką? Gerai, balsuojame dėl K. Adomaičio visos apimties siūlymo, kaip jis ir pasiūlė. Dėl motorinio dviračio sąvokos keitimo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 101: už – 62, prieš – 11, susilaikė 28. Sąvoka patikslinta.
Ar galime dabar 1 straipsniui dar kartelį pagal tą redakciją, dėl kurios nusprendėme, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso įstatymo projekto motyvai. Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Už kalbės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, iš tiesų tokio reguliavimo Lietuvoje tikrai reikėjo ir aš labai džiaugiuosi, kad į siūlymus šiandien visi įsiklausėte, išgirdote ir priėmėte tuos, kuriuos reikėjo priimti. Aš manau, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas, nepaisant to, ką kalba J. Sabatauskas – vien pėsčiųjų klausimą išspręsti, man atrodo, kad pagrindinis tikslas buvo išspręsti tiek pėsčiųjų, tiek elektra varomų transporto priemonių, tiek automobilių eismą. Man atrodo, vienas iš svarbiausių dalykų matant, kiek yra eismo įvykių su elektriniais paspirtukais, kad mes šiandien galime juos atskirti: tuos negalingus elektra varomus paspirtukus, kurių galia bus iki 1 kilovato, maksimalus leistinas greitis iki 20 kilometrų per valandą, ir tuos galingus, kurie gali kartais būti ir trijų ratų, o net ir keturių, kurių dydis yra gerokai didesnis nei tų negalingų paspirtukų ir jų maksimalus greitis gali būti net 60–80 kilometrų per valandą. Tai vieniems bus taikomi vieni reikalavimai, o silpnesniems – visiškai kiti. Toms transporto priemonėms, kurios yra galingos, apie jų greitį minėjau, bus taikomi iš esmės tokie pat reikalavimai kaip mopedams. Jos važiuos tik važiuojamąja kelio dalimi, nes ant pėsčiųjų takų joms tikrai vietos nėra.
Aš tikrai kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą, kuris gana ilgai užsibuvo Seime, ir pasiųsti aiškią žinią, kur bus galima važiuoti elektra varomoms negalingoms transporto priemonėms ir kur joms bus draudžiama važiuoti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Turbūt siunčiame žinią ne kur bus galima važiuoti, bet siunčiame žinią, kad pereiname nuo traumų prie tragedijų, nes iš tiesų atskirti, kuris yra galingas, kuris mažiau galingas, faktiškai neįmanoma arba jau reikia būti ekspertu. Ir kas tą dalyką darys? Policija matuos greitį, kokiu greičiu tie paspirtukai lekia?
Iš tiesų, kolegos, tai yra turbūt toks pat pasiūlymas kaip ir rūkymas balkonuose, tik turbūt dar blogesnis, nes turbūt rūkydami žmonės turi daugiau suvokimo. O čia iš tiesų bandoma užkrauti žmonėms: tiek uždėti šalmus, tiek apriboti greitį, tiek pagal amžių kažkaip reguliuoti. Tai kas tuos darbus darys? Turbūt reikėtų atsakyti į tuos klausimus pirmiausia. O turbūt policija, kuriai bus pavesta kontroliuoti, vadinasi… jie ir taip turi tų funkcijų begalę, žmonių trūksta.
Tiesiog jūsų projekto siūlymai, manau, iš tiesų yra teoriniai, o praktiškai jie neveiks. O tie, kurie susidurs gatvėse, paspirtukai, tai įsivaizduokite dabar Vilniuje Savanorių prospektą, tą pačią Žalgirio gatvę ir kitas judrias gatves, kai dar šaligatviu važiuos paspirtukas, pagal įstatymo projektą arčiausiai dešinės pusės, o ten yra lietaus nuotekų vamzdžiai, įvairiausios duobės ir taip toliau. Tada staigiai mesis į važiuojamąją dalį ir tai yra, akivaizdu, net ne trauma, o jau tragedija.
Gerbiamieji, turbūt nieko nedaryti negalima, bet taip, kaip čia parengtas projektas, manau, yra visiškai, na, neparengtas, nekonkretus ir vedantis prie tragedijos. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik trumpai informuoju, mes esame Vyriausybės valandos dalyje, siūlau Vyriausybės pusvalandį ir klausia tik opozicija. Ar galime tam pritarti? Galime. Tvarka.
Už kalbės A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau priminti diskusiją Seime prieš gerą dešimtmetį, kai visuomenėje atsirado tokia transporto priemonė kaip keturračiai. Tuomet irgi nebuvo žinoma, ką su jais daryti, jie lakstė miškais, parkais ir buvo galvojama, kaip reglamentuoti. Galiausiai Seimas priėmė sprendimą keturračius prilyginti traktoriams, savivaldybės juos ėmė registruoti ir atsirado tam tikra tvarka.
Čia keletą metų dėl vadinamųjų paspirtukų, nors vadinti juos paspirtukais kažkaip neapsiverčia liežuvis, nes ten tik 1 % pasispiriama pradžioje, paskui lekiama ne žmogiškąja jėga varoma jėga. Šiuo atveju, man atrodo, yra tam tikras žingsnelis į priekį Seime. Aišku, gal ne šuolis visuomenėje, kokio tikėtųsi K. Mažeika, bet, man atrodo, tas reglamentavimas tikrai padės, nes šiuo metu keletą metų apskritai nebuvo reglamentuojama, kas yra tas riedis, mikrojudumo priemonė, tai bent jau kad iki 18 metų reikės dėvėti šalmus, kad bus atskiriamos galios.
Aišku, pagal Vienos konvenciją, ką ir sako Pėsčiųjų asociacija, turėtų paspirtuku, riedžiu ar mikrojudumo priemone būti vadinami tik tie, kurie yra iki 250 vatų. Kol kas mes esame kompromisą tokį pasitvirtinę iki 1 kilovato, 25 kilometrų per valandą, bet, aš manau, iki įstatymo įsigaliojimo galbūt ir ta pati Pėsčiųjų asociacija pateiks daugiau pasiūlymų. Bet, kaip ir sakiau, tai yra žingsnelis Seime, o to šuolio visuomenėje ir supratimo, ir tarpusavio pagarbos šaligatviuose, matyt, dar reikės palaukti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, registruojant projektą visuomet buvo sakoma, kad siekiame dviejų pagrindinių tikslų. Pirmasis tikslas, kad mikrojudumo priemonės, arba, mes pradžioje sakėme, elektrinis paspirtukas, kad tokia priemonė atsirastų Lietuvos teisinėje sistemoje, nes buvo visiškas vakuumas.
Kaip aš minėjau, mes pavėlavome mažiausiai ketverius metus, kai jau jie atsirado pas mus rinkoje ir pradėjo jais važinėti. Ir tai yra didžiulis Susisiekimo ministerijos nieko neveikimo pavyzdys. Kiek kartų buvo perspėta, kad reikia ką nors daryti. Nieko neveikė. Atseit viskas gerai.
Toliau. Antrasis tikslas buvo sukurti daugiau saugumo tiek šių transporto priemonių vairuotojams, tiek ir nuo jų dažniausiai nukenčiantiems pėstiesiems. Beje, tyrimas parodė, kad 60 % paspirtukų vairuotojų nelaiko to transporto priemone, jiems tai yra pramoga. Kol jie to nesupras, pokyčių nebus.
Kai buvo svarstymas Seime, vos per 1 savaitę buvo priregistruota daug siūlymų, nors… Ir įstatymo projektas iš esmės lieka toks, kokio norėjo lobistai iš karto, kai buvo registruotas pirmasis projektas. Faktiškai viskas tas pat. Šalmų atsisakyta, nes tas kompromisas, kad važiuojamojoje dalyje privalomas šalmas, nebereikalingas, kai jūs vėl leisite važiuoti visur šaligatviais ir daužysite kaip kėglius pėsčiuosius, iš kurių pusė bus sužeistųjų. Pusė paspirtukininkų, pusė pėsčiųjų. Štai pasidaro taip, kad mes įteisiname tą chaosą…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kuris vyksta dabar.
PIRMININKAS. Už kalbės L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, čia ką tik kaip argumentas prieš buvo pasakyta, kad priemonė neveiks, kaip neveikia ir priemonė dėl nerūkymo daugiabučių balkonuose. Kaip tokio daugiabučio gyventojas galiu pasakyti – puikiai veikianti priemonė.
Bet, grįžtant prie projekto pasiūlymo esmės, reikėtų gal pasakyti padėką Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir kolegoms, kurie taip pat aktyviai darbavosi prie šio įstatymo projekto. Tikrai nuostatų buvo daug, pasiūlymų buvo daug ir rasti sprendimai iš tikrųjų yra tokie, kurie rado tą reikiamą balansą. Mes atskiriame tas tikrai galingiausias elektronines transporto priemones ir jas keliame į važiuojamąsias dalis arba dviračių takus, numatome šalmus, o tai, kas yra mums visiems rūpimas sprendimas dėl visų dažniausiai naudojamų vadinamųjų elektrinių paspirtukų, mes čia iš tikrųjų numatome galimybę savivaldybėms būti aktyvioms, įvertinti situaciją tuo klausimu ir tuomet iš tikrųjų priimti tuos sprendimus, kurie veiktų tame konkrečiame mieste. Pasitikėkime savo savivalda, kad ji ras reikiamus sprendimus tam, kad galėtume suderinti ir savo miestuose matyti tiek pėsčiuosius, tiek paspirtukų naudotojus, tiek važiuojamąja dalimi važiuojančias kitas transporto priemones. Projektas sudėtingas, tačiau rado reikiamą balansą. Tikiuosi, mes jį šiandien priimsime.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Nepaisant siūlomų pozityvių sprendimų ir kad tikrai reikia apsaugoti pėsčiuosius, manęs neįtikina, kaip bus tos eismo dalyvių mikrojudumo priemonės važiuojamojoje kelio dalyje. Iš tikrųjų tai yra gana sudėtingas dalykas. Čia labai gerai nuskambėjo frazė – galbūt nuo draudimų pirma reikia pereiti prie švietimo, ką reikia daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. XX amžiaus pradžioje Anglijos parlamente buvo svarstoma, ką daryti su motorinėmis transporto priemonėmis, kad jos gąsdina žmones, gąsdina arklius, o kelio ženklų važiuojant 40 kilometrų per valandą greičiu apskritai neįmanoma perskaityti. Šiandien mes jau esame XXI amžiuje ir manau, kad visi galime sutilpti. Matyt, visiškai netrukus mes svarstysime apie skriedračius ir skriedlentes ir, matyt, jų greitį ir aukštį virš žemės, koks yra saugus, nes mes tobulėjame. Taip, šiandien mes apsisprendėme dėl liberalesnio projekto, siūlėme konservatyvesnį projektą, bet vis dėlto norėjau padėkoti ir iniciatoriams, gerbiamam J. Sabatauskui, taip nuoširdžiai kovojusiems. Ne viskam pritarta, bet einama į priekį.
Norėjau padėkoti ir biuro darbuotojams. Tikrai ilgai svarstyta ir tikrai nemanyčiau, kad čia yra Susisiekimo ministerijos problema. Šis projektas, mano žiniomis, ketverius metus nepasiekė šios stadijos, kokia yra pasiekiama šiandien, todėl kviečiu visus pritarti ir reaguosime į ateities technologijas, matyt, artimiausiu metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip jau čia buvo minėta, šituo įstatymu siekiama dviejų tikslų. Vienas tikslas lyg ir įvykdytas – mikrojudumo priemonės, o tiksliau, iš jų populiariausia – elektrinis paspirtukas bus įtrauktas, įrašytas. Bus galima iš jo reikalauti.
Dėl kito tikslo, tai yra dėl saugumo pirmiausia piliečių, kurie nesinaudoja, aišku, ir tų, kurie naudojasi, tai saugumo galbūt šiek tiek bus daugiau, nes mes ribosime greitį, bet važinėjimas kur pakliuvo ir kaip pakliuvo lieka toliau. Todėl išvada tokia trumpa: norėjome kaip geriau – išėjo beveik kaip visada, bet šį kartą lobistai paėmė viršų. Aš šiuo atveju tikrai nepritarsiu įstatymui.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui – balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 74, prieš – 3, susilaikė 30. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Prašau, žodis Z. Balčyčiui.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, opozicijos, pozicijos noriu paprašyti vieno dalyko – atlikti dar vieną balsavimą. Mes, balsuodami už Vidaus audito tarnybų, kaip sako, tam tikrą pareigą, balsavome dėl visų dokumentų ir vienam nepritarėme, tai yra Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-2340. Naudodamasis gera valia ir proga, noriu paprašyti, kad būtų galima perbalsuoti ir kad būtų galima priimti Seimo statuto pataisą. Ačiū.
12.16 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitaip tariant, opozicija susimaišė, kurį balsavimą sabotuoti, ir sabotavo ne tą. Aš, suprasdamas, kad nuoširdžiai prisipažino, taip pat siūlyčiau perbalsuoti dėl darbotvarkės 1-11.3 klausimo, tai yra lydimojo Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2340(2). Aš kviečiu balsuoti, ar pritariame Seimo statutui. Pabandome balsuoti. (Triukšmas salėje) Lydimasis čia yra prie Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projekto pakeitimo paketo.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 80: už – 79, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pakeitimas yra priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat dar darbotvarkės 1-13.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas, jis mums yra reikalingas prie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui – balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 76, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2) (svarstymo tęsinys)
Mes taip pat apsvarstėme darbotvarkės 1-14 klausimą – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo projektą. Balsuojame dėl šio projekto po svarstymo.
Balsavo 89: už – 87, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta. Gerbiami kolegos, balsavimo intervalą baigėme. Kviečiu Vyriausybę užimti savo vietas.
Seimo narių pareiškimai. Aš mačiau tiktai turbūt vieną. Kviečiu tada V. Ąžuolą. Atsisako žodžio.
Gerai, mes pradėsime nuo Vyriausybės, tiksliau, šį rytinį posėdį pabaigsime Vyriausybės pusvalandžiu.
12.19 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi aš nematau sveikatos apsaugos ministro, klausimą adresuosiu premjerei. Vakar Sveikatos reikalų komitete klausėme tokią kaip ataskaitą apie ketvirčio duomenis, susijusius su gydymo įstaigų finansiniu rezultatu, tokių įstaigų, kurių finansinių rezultatų skaičius yra augantis, dar daugiau, gydymo įstaigos referuoja, kad trūksta pinigų brangiai įrangai atnaujinti. Aš prisimenu, praėjusioje kadencijoje jūs manęs klausėte, kam mes ruošėmės su 300 mln. PSDF rezervu? Aš noriu jums tą klausimą šiandien grąžinti ir noriu paklausti, kam jūs ruošiatės su 600 mln. eurų PSDF rezervu? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausimas šiaip yra taiklus, tik jūs turbūt puikiai žinote, kad PSDF rezervas susiformavo iš esmės labiausiai dėl to, kad pastaruosius dvejus metus darbo užmokesčio fondas augo gerokai sparčiau negu tos prognozės, kurios buvo įtrauktos rengiant atitinkamų metų biudžetus.
Taip, čia yra gana sudėtingas klausimas, kiek iš tikrųjų optimaliai turėtų sudaryti socialinių fondų rezervai. Matote, turbūt galima diskutuoti apie vienokį ar kitokį rezervo panaudojimą, tačiau reikia turėti mintyje, kad A, tai didina deficitą, bet kitas dar svarbesnis dalykas yra tai, ko nereikėtų daryti, tai nereikėtų rezervo sąskaita finansuoti išlaidų, kurios yra nuolatinės, tai yra kurioms pajamų reikės ateinančiais, vėlesniais finansiniais laikotarpiais. Tad kokius nors vienkartinius uždavinius turbūt galima taip spręsti, bet prisiėmimas nuolatinių įsipareigojimų, kuriems kitais metais rezervo jau nebus arba jo bus mažiau ir jis labai greitai susivalgys, nėra atsakingas finansų valdymas.
Aš neturėjau progos girdėti komiteto diskusijos, aš būtinai ją peržiūrėsiu ir tikrai manau, kad reikės anksčiau ar vėliau apsispręsti, kokio lygio rezervai yra optimalūs, o tada atitinkamai tas pajamas, kurios tą rezervą jau nepagrįstai didina, naudoti einamosioms išlaidoms, o ne papildomam rezervo didinimui.
Yra įmanoma, daugiau ar mažiau įvertinus, nors krizės paprastai niekada labai fotografiškai nepasikartoja, bet daugiau ar mažiau pajamų nuostolius įvertinus ar ten kažkokius išlaidų padidėjimus dėl kažkokios, tarkime, epidemijos, kaip buvo kovidas, kokie maždaug gali būti svyravimai vienoje ar kitoje pusėje, nusimatyti saugią pagalvę, kuri galėtų būti naudojama tokiais atvejais, ir tuomet tą problemą išspręsti. Tikiuosi, kad pavyks tuos pasiūlymus pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Mano klausimas vidaus reikalų ministrei po vakarykščio Konstitucinio Teismo sprendimo. Iš tiesų po jo paaiškėjo ne tik formalus prieštaravimas jūsų iniciatyva priimtų sprendimų Konstitucijai, bet, aš manyčiau, grubus Konstitucijos pažeidimas jūsų veiksmais. Būtent jūsų iniciatyva žmonės buvo įkalinami – vyrai, moterys, vaikai, į sąlygas, kurios buvo blogesnės negu kalėjimo sąlygos. Jūs melavote Seimui, kad apgyvendinimas nelygu įkalinimui. Konstitucinis Teismas tai paneigė. Jūs melavote Seimui, kad sprendimai suderinti su tarptautine teise, nors tas pats Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai neatitinka nei EŽTT, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Jūs mokėjote dešimtis tūkstančių eurų fiktyviems advokatams, kurie imitavo paslaugas…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …leidote paramą. Mano klausimas, Seimo narius, kurie šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, Seimas atleidžia apkaltos būdu, ar jūs nemanote, kad jūsų reputacija ir jūsų žinios yra netinkamos eiti ministro pareigas ir turėtumėte atsistatydinti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Pirmas dalykas, norėčiau grįžti į tą laikotarpį, kai buvo pasiūlyti šitie sprendimai Seimui. Tikriausiai pamenate, kad tuo metu Lietuva neturėjo nei stebėjimo sistemų, neturėjo nei tvoros, nei apgyvendinimo centrų, kurie galėtų užtikrinti visą krizės valdymą. Kalbant apie sprendimą, tai buvo Seimo sprendimas. Priminsiu, kad 84 parlamento nariai balsavo. Manau, kad šie sprendimai buvo adekvatūs, savalaikiai ir padėjo mums suvaldyti migracijos krizę.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus energetikos ministrui. Matau, jis skaito rinkėjų laiškus, čia yra labai gerai. Dabar Seimo narys užduos klausimą. Galite pagrįsti arba paneigti gandus apie tai, kad Ignalinos atominę elektrinę iš valstybinės įmonės nori padaryti UABʼu?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, negirdėjau tokių.
PIRMININKAS. Kadangi aš ne iki galo girdėjau, jūs jau vienas kitam atsakėte į klausimus, taip? Gerai. Supratau. Toliau judame. A. Širinskienė turi klausimą. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi Vyriausybė nebuvo paleista ir jau nebus paleista, aš, matyt, premjerei turėsiu klausimą, ir tikrai labai rimtą, nors pajuokaudama pradėjau, dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko perspektyvų. Kaip žinome, socialiniuose tinkluose jau gal 2 ar 3 savaites plinta vaizdo įrašas, kuriame ministras demonstruoja tikrai labai apgailėtiną anglų kalbos mokėjimą, kuomet tiesiog nemokama perskaityti iš lapelio, net paskutinis mėnesis perskaitomas anglų kalba kaip paskutine burna. Kaip žinome, tokie ministro demonstruojami dalykai tarptautiniuose renginiuose nėra pats gražiausias ir, matyt, geriausias pavyzdys, ypač suprantant, kad NATO samitas artėja.
Norėčiau paklausti, ką jūs planuojate daryti? Gal koks nors mokymosi planas, žinių tobulinimo planas ministrui yra sudarytas ar bus sudarytas tiesiog esamai situacijai keisti?
PIRMININKAS. Laikas!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Jūs, kaip dora katalikė, turbūt vis dėlto turėtumėte laikytis tos nuostatos, kad peikti kitus žmones, ypač jų fizines savybes ar kokius nors asmeninius gebėjimus, nėra padoru net tada, kai pati puikiai kalbate angliškai, nedarote jokių tarimo klaidų ir panašių kitų dalykų. Nieko aš nesiruošiu daryti. Aš tikrai tikiu, kad ministras pats gali įvertinti savo gebėjimų ir sugebėjimų lygį, kur jam reikia tobulintis, ir tai daro. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Galiu vis dėlto?
PIRMININKAS. Taip, prašom pabaigti atsakymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą, dėkui už pasiūlymą. Dirbu prie to. About my speech at the pointed Council. I was very tired after sleepless every night. I said the words slowly or with difficulty. Aš puikiai žinau, po trijų nemigos naktų, galvojau, kad kalbu gana greitai. Taip, kalbėjau labai lėtai. Tiesą sakant, tai buvo ne pats geriausias epizodas. Atleiskite, ne jums, ponia Širinskiene, mane mokyti.
PIRMININKAS. Dabar trumpa replika. Word please. (Juokas salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš dabar jau galiu pasakyti, kad jūs porą klaidų padarėte kalbėdamas. Kaip žmogus, studijavęs anglų kalbą ir turintis gretutinę anglų kalbos specialybę, tą galiu pasakyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). O aš prancūzų kalbą studijavau, tai ką man dabar?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Bet, gerbiama premjere, aš tik noriu priminti tokį dalyką, kaip jūs tyčiojotės praėjusioje kadencijoje ar dar prieš kiek metų iš pono A. Butkevičiaus, atrodo, „šaudė tu šaudė“, kaip jūs kalbėjote apie premjero S. Skvernelio anglų kalbą. Labai norėtųsi, kad standartai būtų vienodi, jūsų Vyriausybei taip pat taikomi, ypač suprantant tokią sunkią Lietuvos situaciją. (Balsas salėje: „Ačiū. Replika suprasta.“)
PIRMININKAS. Taip, taip, judame, judame.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš dėl savo anglų kalbos priekaištų sau tikrai jokių neturiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Jeigu galima, aš lietuviškai. Kreipiuosi į švietimo ministrę ir į premjerę. Ji, man regis, kartais per daug pasitiki Švietimo ministerijos vadovais ir nežino, kiek ten vis atsiranda naujų lesyklėlių ir panašių dalykų. Nuvilnijo dabar žinia, kad 65 darbuotojai atleidžiami iš Nacionalinės švietimo agentūros. Ta agentūra neseniai visai įkurta kaip gėris, buvo numatyta kaip progresas. Kas čia įvyko, kad vyksta tokie perversmai ir iš 350 darbuotojų atleidžiami 65, jie jau gavo įspėjimus? Nėra grįžtamojo ryšio, nėra bendravimo su Darbo inspekcija, su profsąjunga. Ar čia, gerbiama ministre ir premjere, nesusiję su tos naujos dar vienos mano pavadintos taip jau…
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …galimai lesyklėlės „Mokausi Lietuvoje“ būsimu steigimu, kuris jau tuoj pat bus pradedamas? Ar tie darbuotojai neturi galimybių ten patekti, į tą kitą darbovietę, „Mokausi Lietuvoje“, jų kompetencijos, manau, kad yra geros? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai neturiu galimybės įvertinti kiekvieno darbuotojo kompetencijos, manau, kad vadovai tą įvertinti gali geriau. Bet taip, Seimas numatė tokios agentūros steigimą, iš esmės ji buvo, bet keičiamos jos atsakomybės ir veikla. Tai ne faktas, kad kiekvienas žmogus, kuris, sakykime, iki pertvarkos dirbo konkrečioje institucijoje, yra vienodai geras ir vienodai tinkamas vykdyti toms užduotims, kurios šiai agentūrai yra suformuluotos. Tikrai, nesiimdama konkrečių skaičių komentuoti, sakyčiau, kad apskritai nereikėtų stebėtis, kai yra vykdomos institucijų pertvarkos. Na, būna ir taip, kad dalies darbuotojų būna atsisakoma, nes jie arba negali tų naujų užduočių vykdyti, arba tas užduotis galima atlikti su mažesniais resursais.
E. DOBROWOLSKA (LF). Jeigu galėčiau, papildyčiau? Puikiai suprantu, kad tas sprendimas priimtas anksčiau, bet nuo liepos 1 dienos keičiasi jų, agentūros, juridinis statusas, tai yra mes kalbame apie tai, kad galėtų turėti ir viešojo administravimo funkcijas. Suprantama, kad pertvarkos ne visada yra lengvos ir patogios, tikrai kalbėti būtina ir girdime, bet taip pat ir tų sprendimų, kuriuos aiškiai priėmė tiek Seimas, tiek Vyriausybė, turbūt nereikėtų kvestionuoti, o užtikrinti, kad šis procesas būtų visai bendruomenei kuo paprastesnis.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas premjerei. Premjere, ar matėte, ar gavote laišką, jį turbūt persiuntė Kaimo reikalų komitetas, nes buvo siųstas visiems, jums taip pat, apie atsakymą J. Voicechovskio, eurokomisaro, atsakingo už žemės ūkį, apie problemas, dėl kurių klausėme? Tai yra mūsų pozicijos, nuo tų klausimų buvo nušalintas būtent Kaimo reikalų komitetas. Kaip vertinate atsakymą? Artėja pasėlių deklaravimo pabaiga ir vis dar trečdalis ūkininkų jų nėra deklaravę, tai supratau, kad Vyriausybė dirbs toliau. Kaip jūs manote, ar ministras toje komandoje vis dar dera? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nestatykite vežimo prieš arklį, kaip sako klasikai. Deklaravimas dar nesibaigė, tada ir kalbėsime. O dėl Kaimo reikalų komiteto laiško aš turiu labai apgailestaudama pasakyti, kad aš nemačiau komiteto laiško, aš tikrai jį susirasiu grįžusi į Vyriausybės kanceliariją, nes galbūt nukeliavo kažkokiais kanceliarijos koridoriais, o ne į spamą. Tikrai savo elektroninį paštą aš skaitau, bet galbūt tiesiog buvo tiesiai nukreipta ekspertams, o aš pati neturėjau progos perskaityti. Paprastai Seimo narių ir komitetų laiškus tikrai skaitau pati. Tai susirasiu ir tada, kolega, kitą savaitę pažadu atsiskaityti. Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik papildysiu, nes niekaip nesuprantu, kaip komisaro laiškas susijęs su deklaravimu. Kitas dalykas – pasakyti, komisaro pasakyme kažką įžiūrėti, na, nežinau, kokius stebuklus jūs ten turite tarp eilučių skaityti. Na, stebuklų stebuklai tikrai.
PIRMININKAS. Klausimą turi A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamo energetikos ministro. Už dujas II pusmetį turėsime mokėti brangiai, kadangi monopolininkas UAB „Ignitis“ prisipirko brangių dujų. Ar tokia tvarka yra taikoma visiems UAB’ams, ar tik tiems UAB’ams, kur ministrai ir kiti asmenys turi akcijų? 50 mln. iš biudžeto turbūt bus pasiskolinta už 4 % metinių palūkanų, kiek matau, 50 mln. bus iškrapštyta iš pačių dujų vartotojų kišenių. Kažkoks UABʼas nusipirko už 125 eurus už megavatvalandę, kai kaina yra 25 eurai už megavatvalandę. Man nesuprantama, kodėl valstybiniam reguliuotojui nesuteikta įstatymiškai teisė…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). …reguliuoti dujų kainas. Jis turi tik tvirtinti, ką pateikia kažkoks UABʼas. Paaiškinkite, gerbiamas ministre, kokią čia funkciją atlieka valstybinis reguliuotojas? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Apsidraudimo sandoriai buvo suderinti su reguliuotoju. Tai yra faktas. Kitas dalykas. Gerbiamas Seimo nary, jūs turbūt puikiai žinote, kad kainų dinamika ir toliau nėra aiški, neaišku ir kokia jinai bus, kokia kaina realiai bus rugsėjį, kokia kaina bus lapkritį. Apsidraudimo sandoriai leidžia apsaugoti nuo tokių dalykų, kokie buvo praeitais metais, kai kainos siekė 350. Apsidraudimo sandoris, mano žiniomis, tuo metu buvo sudarytas prie 100 ribos, tuomet, kai kainos pradėjo kristi nuo 350 ir pasiekta riba, kai atitiko lygį, iki kiek valstybė kompensuoja, kad išeitų kompensavimas. Aš daugiau nežinau, ką atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes visada apgailestaujame, kad lietuviai yra vieni iš labiausiai skęstančių Europos gyventojų. Skęstančių. Skenduolių. Vis dejuojame, kad apleista mūsų jaunimo kūno kultūra, fizinis lavinimas. Prasidėjo vasara – puikiausias metas tai padaryti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki šiol nėra paskelbusi, kokiose vietose, kiek mokytojų pasiruošę, kiek vaikų mes žadame per vasarą išmokyti plaukti. Kur galima tai sužinoti ir kur tėveliams kreiptis, jeigu jie nori savo vaikus išmokyti? Nes šiandien tokios informacijos nerasime, o situacija labai apgailėtina. Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš preziumuoju, kad klausimas yra man, kaip laikinai einančiai švietimo, mokslo ir sporto ministrei… Turbūt, kur kreiptis tėvams, puikiai suprantama, tai yra prieinama tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Dėl pačios informacijos dėl skaičių, kiek yra paruošta, tikrai ministerija galės raštu jums atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama finansų ministre, po pereito klausimo, matyt, ne visą galbūt gavau informaciją, drįstu tęsti. Girdėjome informaciją, kad po 2025 metų Valstybės investicijų programos, kaip tokio finansavimo šaltinio, išvis nebebus. Gal galėtumėte patvirtinti arba paneigti šią informaciją ir jeigu tai teisinga informacija, tai kokia bus tolesnė įrangos įsigijimo, kapitalinių remontų ir statybų finansavimo politika? Žinoma, neslėpsiu, aš turiu galvoje grafo J. Tiškevičiaus rūmus Kretingoje.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Informacija yra teisinga. Praeitoje kadencijoje pakeitus Investicijų įstatymą, Valstybės investicijų programa turi būti baigta iki 2025 metų. Po to per tą programą finansavimas nebebus vykdomas. Tai reiškia, kad tie projektai, kurie yra toje programoje, turėtų būti užbaigti iki to termino. Jau dabar kiekviena iš ministerijų turi pasirengusi savo plėtros programas, kuriose pasitvirtino savo pažangos priemones. Pagal tas pažangos priemones yra finansuojamos įvairios programos, kur pagal tam tikrus objektyvius kriterijus yra formuojamos priemonės ir jos yra finansuojamos. Pavyzdžiui, mokyklų remontas yra vykdomas nebe per Valstybės investicijų programą, kur valstybės biudžete įrašomos konkrečios mokyklos, o ministerija sudaro pagal objektyvius kriterijus eiles ir tai yra finansuojama. Reikėtų kreiptis į konkrečią ministeriją teiraujantis, kokias plėtros programos priemones ta konkreti ministerija turi.
Šiuo atveju labiausiai turbūt tematiką atitinka Kultūros ministerija. Žiūrint, kokias plėtros programas ta ministerija turi ir kokius finansavimo šaltinius yra numačiusi, nes nuo to turbūt irgi labai daug kas priklauso, nes tematiniai apribojimai bent jau Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavime taip pat labai dažnai egzistuoja. Tiek tematiniai apribojimai, tiek ir apribojimai regionų principu. Tai reikia žiūrėti ir teirautis konkrečios ministerijos dėl jos galimybių ateityje finansuoti tokius projektus. Tačiau Valstybės investicijų programa, taip, turi būti baigta iki 2025 metų ir tokiu atveju nebe per konkrečių projektų įrašymą biudžeto formavimo metu bus vykdomas finansavimas, bet per ministerijų asignavimų eilutes.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ačiū. Galima du klausimus? Vienas klausimas premjerei būtų. Išgirdome džiugią žinią, kad plėtros įstaigos, tokios kaip VIPA, INVEGA, kurios dabar yra sujungiamos į vieną, galės daug plačiau vykdyti savo veiklą. Girdėjome, netgi milijardą bus galima papildomai įlieti į ekonomiką. Bet atsitiko viena bėda: Vyriausybė atnešdama biudžetą joms nustatė labai mažus limitus ir šiais metais to milijardo jos negali įlieti, nes joms dėl limitų surištos rankos. Kaip tuos limitus žadate pakeisti dar šiemet, kad atrištumėte tas rankas?
Ir antras klausimas finansų ministrei: kodėl, kai skolinimasis yra brangus, už 4 % skolintasi ne dvejiems trejiems metams, o dešimčiai metų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nesusilaikysiu neatsakyti ir į antrą klausimą, nes šituos pačius keistus klausimus man uždavinėjo 2009 metais, kai skolinimasis buvo irgi labai brangus. Kažkam atrodo, kad trumpi pinigai pigiau kainuoja. Tai čia yra tik optika, nes jūs nežinote, už kiek reikės refinansuoti skolą, kai refinansavimas ateis labai greitai. Skolinimasis ilgam laikui turi kainą dėl didesnių sukauptų palūkanų, bet leidžia valdyti skolos aptarnavimo išlaidas, nes jūs turbūt nenorėtumėte po dvejų metų sužinoti, kad skola dar pabrango ir jums skolos aptarnavimo išlaidoms reikia atidėti gerokai didesnę sumą dėl to, kad suėjo terminai, ką reikia išpirkti.
O dabar gal kaip tik paprašysiu ministrės pakomentuoti dėl įstaigų sujungimo. Tik tiek, kad dar pirmiausia reikia pabaigti procesus įstaigų sujungimo ir tada turbūt kalbėti apie tai, kaip joms tą svertą didesnį suteikti, juolab kad šiais metais, taip jau žiūrint į ekonomiką ir į tai, kas į ją gali įsilieti ar įsilieja, yra pasibaigusi perspektyva ir jos paskutiniai metai, yra RRF’o pinigai, yra naujos perspektyvos pinigai ir dar RRF’o paskola, dėl kurios mes dabar deramės su Europos Komisija, tai čia nėra koks nors šios minutės klausimas, kad būtent šiais metais reikia išvystyti pajėgumą, dar ir tai agentūrai prisiimti tokį didelį svertą.
Gintare, gal tu papildyk.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dabar yra rengiamas „Naujos kartos Lietuvos“ plano pakeitimas. Jisai yra neformaliai pateiktas Europos Komisijai suderinti. Tikimės birželio antroje pusėje jau oficialiai planą pateikti Europos Komisijai, tuomet lauksime oficialaus įvertinimo. Tas taip pat pagal nustatytas procedūras užtrunka keletą mėnesių, todėl tikėtina, kad plano pakeitimas, kuriame bus numatyta galimybė skolintis konkretiems projektams įgyvendinti, taip pat pasieks tik metų antroje pusėje.
Šių metų priemonėms nustatytų garantijų ir skolinimosi limitų nacionalinės plėtros įstaigoms užtenka, reforma yra įsibėgėjusi, jos yra jau konsoliduotos po viena nacionaline plėtros įstaiga. Taip pat Seimui yra pateiktas įstatymo pakeitimas, kuriuo atsisakoma daugeto, ir bus tik viena nacionalinės plėtros įstaiga. Taip pat jai suteikiamos papildomos funkcijos, tai yra žaliųjų finansų valdymo prasme ir Žaliųjų finansų instituto steigimo prasme – jis taip pat galės būti ir paspirtis bent jau atsinaujinančiai energetikai formuojant priemones, kurios numatytos skolintis iš RRF’o. Priemonės yra konstruojamos pagal strateginio valdymo metodiką ir tikimės šiais metais pabaigti, bet tie procesai taip pat užtrunka. Šiems metams numatytų limitų užtenka.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas būtų gerbiamai ministrei M. Navickienei. Alytuje 31 jauna šeima laukia regione įsigyti būstą. Ne per seniausiai prie 8 mln. pridėjote dar 7 mln., padidinote finansavimą, bet skaičiuojant vis tiek tų lėšų truputį mažoka. Ar būtų tikimybė dar šiais metais iššokti, padidinti tą finansavimą? Ir ačiū už papildytą biudžetą. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Bandžiau jau pasakyti ir praėjusios Vyriausybės valandos metu, kad tikrai nebegalime sukelti papildomų lūkesčių laukiantiesiems. Tie papildomi pinigai, kuriuos radome ir šiai priemonei skyrėme, buvo tikrai paskutiniai šiemet. Daugiau neturėsime tiesiog finansinių galimybių, iš kur padaryti papildomų judesių. Kad po to nebūtų nesusikalbėjimo su laukiančiais žmonėmis, kviečiu visus kolegas Seimo narius tą žinią perduoti, kad daugiau lėšų šiemet skirti nebus galimybių. Ne dėl to, kad noro nėra, bet nėra galimybių.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi klausimai baigti. Vyriausybės pusvalandis baigtas. Gavau prašymą registruotis. Galime užsiregistruoti. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.