LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 51
IR 59 STRAPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-12-20 Nr. XIVP-3385(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 51 straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais.
1.1. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenų nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra jų teistumas už tyčinius nusikaltimus. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Išanalizavus BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ įtvirtintas veikas, pastebėtina, kad dalis šiame BK skyriuje numatytų nusikalstamų veikų priskiriamos apysunkių (BK 225 straipsnio 1 dalis; BK 226 straipsnio 1, 2 dalis; BK 227 straipsnio 1, 2 dalis; BK 228 straipsnio 1 dalis; BK 2281 straipsnis) ar sunkių (BK 225 straipsnio 2, 3 dalis, BK 226 straipsnio 3, 4 dalis; BK 227 straipsnio 3 dalis; BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Be kita ko, šios veikos, išskyrus BK 2281 straipsnyje nurodytą veiką, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą apibrėžiamos kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vienintelė kaltės forma, kuria šios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, yra tyčia. Tai reiškia, kad ir pagal dabar galiojantį keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 punktą, asmuo nuteistas už šias veikas ir turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Kitos BK XXXIII skyriuje numatytos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 227 straipsnio 4 dalis; BK 226 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą teistumas apskritai nekiltų, o BK 229 straipsnyje įtvirtintai veikai būdinga neatsargi kaltės forma, tačiau šiuo aspektu reiktų pažymėti, kad neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 51 straipsnį papildyti dar viena nuostata, ribojančia asmens nepriekaištingą reputaciją, jeigu šis asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
1.2. Pagal keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punktą asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų asmens baustumas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK IX skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima), XII skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), XXIV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka) ir XXV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka) padarymą, jeigu nuo administracinės nuobaudos skyrimo nebūtų praėję vieneri metai. Abejones kelia tokio siūlomo reguliavo pagrįstumas ir proporcingumas keliais aspektais. Pirma, pavyzdžiui, pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas kaltu už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo (ANK 537 straipsnis) būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o asmuo, baustas už ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai būtų padaręs neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 227 straipsnis) galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Be kita ko, sistemiškai vertinant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, pažymėtina, kad beveik visuose įstatymuose, kuriuose nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmenims, siekiantiems užimti tam tikras pareigas, atitiktis nepriekaištingos reputacijos nesiejama su baustumu už administracinius nusižengimus (išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą, pagal kurio 3 straipsnio 4 punktą asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie per pastaruosius vienus metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 65 straipsnyje, ir jiems buvo paskirta administracinė nuobauda ar jie buvo patraukti atsakomybėn už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių įstatymuose). Antra, abejones kelia ir nustatomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos paskyrimo, kuriam nesibaigus asmuo nebūtų laikomas atitinkantis nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pagal tokią sąlygą asmuo, praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos skyrimo, nepriklausomai nuo to, ar jis administracinę nuobaudą būtų įvykdęs ar ne, būtų laikomas atitinkantis įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal ANK įtvirtintą reguliavimą, asmens atsakomybės taikymo atveju, įtaką turėtų tik per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padaryti tame pačiame ANK straipsnyje nurodyti administraciniai nusižengimai, t. y. arba tai būtų vertinama kaip asmens veiką kvalifikuojantis požymis arba kaip sunkinanti aplinkybė. Todėl šiuo atveju siūlomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos skyrimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kokioje konkrečioje srityje padaryti administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, su švietimo įstaigų darbuotojų darbu susijusioje srityje) bei nevertinant nuobaudos įvykdymo aplinkybių, laikytinas ydingu. Trečia, siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas, kai asmens nepriekaištinga reputacija siejama su sąlyga būti nebaustam vienerius metus už tam tikros rūšies administracinius nusižengimus, abejones kelia dar ir tuo aspektu, kad, kaip pavyzdžiui, asmuo, pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir neįvykdęs teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, būtų laikomas atitinkantis keliamas nepriekaištingos reputacijos sąlygas. Be kita ko, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiktų ir tas asmuo, kuris būtų teistas už neatsargų nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras nusikalstamas veikas padarę asmenys atsidurtų palankesnėje padėtyje negu tie asmenys, kurie būtų padarę administracinius nusižengimus, numatytus keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punkto turinio nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo dėl baustumo už atitinkamus administracinius nusižengimus laikome nepagrįstomis ir neatitinkančiomis teisinio reguliavimo proporcingumo principo. Todėl siūlytume arba apskritai atsisakyti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punkto, arba jame išskirti tik tam tikrus konkrečius, su vadovavimo švietimo įstaigai ar pedagoginiu darbu susijusius, nusižengimus (numatytus konkrečiuose ANK straipsniuose), kurių tik pakartotinis padarymas, per vienerius metus nuo nuobaudos už juos įvykdymo, sąlygotų asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą. Manome, kad labiau pagrįstas ir proporcingas būtų būtent toks reguliavimas, pagal kurį tik pakartotinis (įrodantis tam tikrą veikų sistemiškumą bei atskleidžiantis galimus asmens charakterio bruožus) ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų padarymas galėtų reikšti nepriekaištingos reputacijos praradimą, sąlygojantį net asmens teisės dirbti tam tikrą darbą ribojimą.
1.3. Svarstytinas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių. Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo drausmės pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu.
1.4. Derinant keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 punktą su galiojančiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, šiame punkte brauktini žodžiai „valstybės tarnyboje“.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas „<...> būtų atšaukiamas iš pareigų <...>“ paaiškėjus, kad „dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis subjektas galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes tokią nusikalstamą veiką konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atleidimui iš pareigų užtektų fakto, kad asmuo, dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas, t. y., dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūlome išbraukti žodžius „pateikė suklastotus dokumentus arba“.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatose nustatyta tvarka <...>“. Ši nuostata tikslintina, nes į pareigas priimtas ir pagal darbo sutartį dirbantis švietimo įstaigos vadovas būtų atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų.
4. Vertinant siūlomą reguliavimą sistemiškumo ir nuoseklumo požiūriu, nėra aišku, kodėl nėra siūloma nustatyti ir mokytojų atleidimo iš užimamų pareigų tvarkos, paaiškėjus analogiškiems pagrindams, kuriems iš pareigų būtų atleidžiami švietimo įstaigų vadovai (nes mokytojams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai).
5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytini žodžiai „steigimo dokumentuose“, nes švietimo įstaigos gali veikti ir kaip viešosios įstaigos (kurių steigimo dokumentai vadinami įstatais). Atitinkamai šios dalies antrojoje pastraipoje po žodžių „įgyvendinančios institucijos“ įrašytini žodžiai „arba visuotinio dalininkų susirinkimo“.
6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus“ įrašytini žodžiai „atleidžiant švietimo įstaigos vadovą iš pareigų vienu iš šioje dalyje nustatytu pagrindu, tai turi būti nurodoma atitinkamame savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime“.
7. Manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostata dėl švietimo įstaigos vadovui teikiamo rašytinio pranešimo, informuojančio apie jo galimą atšaukimą, turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šiame pranešime turi būti nurodoma posėdžio data.
8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies ketvirtojoje pastraipoje brauktini žodžiai „kolegialaus valdymo institucijos“.
9. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo įgyvenimui reiks priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, konkrečiai įvardijant, kuri institucija ir iki kada privalo priimti šiuos teisės aktus. Nuostata dėl pavedimo atitinkamoms institucijoms priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
10. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
10.1. projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
10.2. projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“;
10.3. kiekviena projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies struktūrinė dalis, dėstoma atskiroje pastraipoje, turi būti sunumeruota.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]