2017-10-25

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP-1074

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
3		1	Argumentai: Siūlome papildyti profesinio mokymo sistemos tikslą nuostatomis, kad šalia kvalifikacijos ir ją sudarančių kompetencijų asmeniui yra svarbu suteikti ir bendruosius gebėjimus, kurie yra labai svarbūs profesinio mokymo absolventui kuriant ir vystant savo verslą, o ne tik tampant samdomu darbuotoju. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, bendruosius gebėjimus, padedančiasius jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;“
4		5	Argumentai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacijos „Dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo“ (2009/C 155/01) oficialiame vertime į lietuvių kalbą vartojama sąvoka „Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema“. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkte dėstomo „orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus“ principo turinį. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus – profesinio mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų bei veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine orientavimo kokybės sistema.“
6	7		Argumentai:  Siūlytina 6 straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų tvarką, kaip turi būti organizuojamas mokymas pagal vidurinio ugdymo programą mokiniui, besimokančiam pameistrystės forma. Be aiškios tvarkos, tokių asmenų siekis įgyti vidurinį išsilavinimą galimai sukeltų ne mažai painiavos. Pasiūlymas: „7. Mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais.“
11	1(N), 2(N)		Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame pirminį profesinį mokymą, 5 dalyje nustatyta, kad mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija, taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos nėra vien tik šių straipsnių reguliavimo dalykas, todėl siūlytina šias dalis perkelti į 11 straipsnį, kuris reglamentuoja kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Pasiūlymas: Tikslinti 6 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 3 ir 4 dalis, perkeliant šias nuostatas į 11 straipsnį ir atitinkamai papildant naujomis 1 ir 2 dalimis: 6 straipsnis: „5. Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ 7 straipsnis:  „3. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 4. Įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“ 11 straipsnis: „1. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 2. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“
21	2		Argumentai: Siūlome tikslinti 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas „kokybės orientacinės sistemos nuostatos“ ir „programų vertinimas“ sąvokas. Pasiūlymas: Papildyti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą,  grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos nuostatomis.“
21	3		Pasiūlymas: Papildyti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinio mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, profesinio mokymo programų išorinis vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra.“
21	5		Argumentai: Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte dėl profesinio mokymo įstaigų įsivertinimo ir išorinio vertinimo nuostatų nebelieka, nes yra įrašyta „išskyrus“. Todėl 21 str. 5 dalis nebetenka prasmės: Pasiūlymas: „5. Profesinio mokymo įstaigos įsivertinimą ir išorinį vertinimą reglamentuoja Švietimo įstatymas.“

Teikia:

Seimo nariai                                                                            Eugenijus Jovaiša

                                                                                                Aušra Papirtienė

                                                                                                Edmundas Pupinis

                                                                                                Gintaras Steponavičius