LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO

NR. VIII-1881 16, 22 ir 482 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 733 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-10-03 Nr. XIVP-4169

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.         Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir joje nustatyti, kad leidimai gaminti elektros energiją ir leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų išduodami asmenims, atitinkantiems ne tik šioje dalyje nustatytas sąlygas ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytą reikalavimą (leidimai išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje),  bet ir visus šio straipsnio 15 dalyje nustatytus reikalavimus ir (ar) planuojamos vykdyti veiklos sąlygas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje yra nustatyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išdavimo sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą asmenims veiklai elektros energetikos sektoriuje gali būti išduodami įvairūs leidimai – leidimai gaminti elektros energiją, leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir pan. Šiems leidimams gauti keičiamame įstatyme yra nustatytos sąlygos, kurias atitinkančiam asmeniui yra išduodamas atitinkamos rūšies leidimas. Projektu nustačius, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą gaminti elektros energiją ar leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, turi atitikti ir visas sąlygas, nustatytas leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimui plėtoti energijos kaupimo pajėgumus gauti, tampa nebeaišku, ar asmeniui, atitinkančiam visas šias sąlygas, būtų išduodamas tiek leidimas gaminti elektros energiją ar leidimas generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, tiek ir leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, ar vis tik – tik  leidimas gaminti elektros energiją ar leidimas generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. Tuo atveju, jeigu būtų išduodami abiejų rūšių leidimai, nėra aišku, kokiu tikslu įstatyme būtų išskiriamos skirtingos jų rūšys. Tuo atveju, jeigu būtų išduodamas tik leidimas gaminti elektros energiją ar leidimas generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kelia abejonių tokio teisinio reguliavimo tikslingumas ir proporcingumas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokių tikslų siekiama tokiu teisiniu reguliavimu ir kaip šis siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su pagrindiniu teikiamo projekto tikslu riboti subjektų iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, prieigą prie elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių, informacijos ir gamybos valdymo sistemų, kuri leistų nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius.

Antra, pagal teikiamą projektą reikalavimas atitikti visas sąlygas, nustatytas leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimui plėtoti energijos kaupimo pajėgumus gauti, turėtų tik asmenys, siekiantys gauti  leidimą gaminti elektros energiją ar leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. Asmenims, jau turintiems leidimą gaminti elektros energiją ar leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Kelia abejonių, ar nustačius tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tą pačią ūkinę veiklą vykdantiems subjektams būtų nustatyti skirtingi reikalavimai, nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

2.         Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš sąlygų išduodant atitinkamus leidimus yra ta, kad „elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklams, prie kurių šie įrenginiai prijungti, ar nesudarys prielaidų tokiai neigiamai įtakai atsirasti ir šie įrenginiai atitiks šio įstatymo 733 straipsnyje nustatytus reikalavimus“.  Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 733 straipsnį, reikalavimai būtų nustatomi ne įrenginiams, o elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumui. Be to, pažymėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 733 straipsnyje nėra nustatoma saugumo reikalavimų, keičiamo įstatymo 733 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „tinklų operatoriai metodikoje dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir (ar) tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo deklaracijos tvarką“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 daliai bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 482 straipsnio 2 daliai.

3.         Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 733 straipsniu ir jame reglamentuoti elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimus. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 733 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ne konkrečius elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimus ar kriterijus, pagal kuriuos minėtieji reikalavimai būtų nustatyti, o tik bendrojo pobūdžio reikalavimą, kad „<...> valdymo sistemos saugumas turi būti užtikrinamas taip, kad prie šių sistemų nebūtų galima valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, subjektų prieiga, leidžianti nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius“. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 2 dalį „tinklų operatoriai metodikoje dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir (ar) tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo deklaracijos tvarką“. Teikiamas siūlymas svarstytinas.

Pirma, iš projektu pateikto teisinio reguliavimo sektų, jog tinklų operatoriai galėtų nustatyti iš esmės bet kokius reikalavimus, kurie leistų užtikrinti, kad būtų negalima Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių grėsmę subjektų prieiga prie elektros energijos įrenginių valdymo sistemos. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „<...> nesiekiama riboti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, gamintojų ir (ar) tiekėjų elektros energijos įrenginių naudojimo eksploatuojant ar vystant didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumus“. Tačiau ne aiškinamasis raštas, o teisės akto tekstas nustato teisinio reguliavimo turinį ir būtent iš teisės akto teksto turi būti aiškus nustatomas teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, todėl reikalavimų apimtis ir turinys turi būti aiškus iš  įstatymo teksto, o ne nustatomas įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas, aiškiai reglamentuojant, kokie konkretūs reikalavimai aptariamu atveju gali būti nustatyti.

Antra, atsižvelgus į tai, kad iš projekto nėra aiškus būsimų reikalavimų turinys, t. y. jis gali apimti ir tokius reikalavimus, dėl kurių turės būti įsigyjami nauji įrenginiai, jų dalys, programinė įranga ir pan., pažymėtina, jog svarstytinas ir projekto nuostatų suderinamumo su Viešųjų pirkimų įstatymo 37 ir 47 straipsnių bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 50 straipsniu klausimas, kadangi ne visos perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali nustatyti tokio pobūdžio nacionalinio saugumo reikalavimus.

4.         Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 733 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „tinklų operatoriai metodikoje dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir (ar) tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad tinklų operatoriai minėtus dokumentus tik parengia, tačiau juos tvirtina (taigi ir nustato) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 36 punktas ir 31 straipsnio 1 dalies 22 punktas). Šiame kontekste svarstytina, apie kokius elektros tinklų operatorių priimamus teisės aktus kalbama projekto 5 straipsnio 2 dalyje.

5.         Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 733 straipsnio 3 dalyje minimas „atliekamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrenginių atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams patikrinimas“, tačiau iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, apie kokius reikalavimus (ir kas juos nustato) šiuo atveju kalbama. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.

6.         Iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 733 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kokio pobūdžio privalomąjį nurodymą galėtų duoti Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas. 

7.         Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 733 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų tikslinti formuluotę „prieš priimdamas šioje dalyje nurodytą sprendimą“, nes šioje dalyje, t. y. jos pirmajame sakinyje yra minimas ne sprendimas, o privalomasis nurodymas. Be to, iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 733 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatos nėra aišku, kokią reikšmę privalomojo nurodymo davimui ar nedavimui turėtų tinklų operatoriaus, į kurį turėtų teisę kreiptis Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas, pateiktas vertinimas „dėl elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimų įgyvendinimo“.

8.         Projekto 5 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje vartojama formuluotė „šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, kurie pateikia prašymus dėl Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytų leidimų išdavimo po 2026 m. gegužės 1 d. <…>“. Pažymėtina, jog projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktos asmenų paraiškos dėl išankstinių prijungimo sąlygų, paraiškos dėl prijungimo sąlygų išdavimo, prašymai pasirašyti ketinimų protokolus ir (ar) prašymai išduoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2,
8–10 punktuose nurodytus leidimus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis paraiškos ar prašymo pateikimo dieną galiojusiomis Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis
“, t. y. projekto 5 straipsnio 3 dalyje minimi asmenys, iki 2025 m. balandžio 30 d. pateikę atitinkamas paraiškas bei prašymus, todėl neaišku, kas turima mintyje projekto 5 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje nurodant, kad šie asmenys pateikia prašymus po 2026 m. gegužės 1 d. Projektas koreguotinas pašalinant šį neaiškumą.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]