LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1338 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-08 Nr. XIVP-2805

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą, numatantį, kad pagal šį įstatymą turtą turi deklaruoti „asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas pakeitimas yra siejamas su Rinkimų kodekso nuostatomis, kuriomis „buvo siekiama nustatyti naują reguliavimą, kuriuo remiantis asmenys, aukojantys daugiau nei 50 eur kandidatams turėtų deklaruoti tik pajamas, bet ne turtą. Ši nuostata buvo pakeista, kadangi anksčiau taikomas turto deklaravimas buvo perteklinis, nes turtas niekaip nesusijęs su asmens galimybe aukoti“. Siūlomas pakeitimas diskutuotinas keliais aspektais.

                 Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ne tik siūlomame pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte reglamentuojamas asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto deklaravimas. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad „Šis Įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams <...>“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kokie asmenys laikytini šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte įvardintais šeimos nariais. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokį turtą turi deklaruoti gyventojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, 27, 28 ir 37 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja ir gautas pajamas“. Be to, keičiamo įstatymo 7² straipsnyje yra reglamentuojamas asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos narių turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimas, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 7² straipsnį, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė šiems asmenims, neteisingai nurodžiusiems deklaracijos duomenis. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, vien tik keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatos pripažinimas netekusiu galios yra nepakankamas, kadangi sistemiškai turi būti įvertintos bei keičiamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos.

                 Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo nebūtų aiškus laikotarpis (kalendoriniai metai), už kurį turi būti teikiama gyventojų pajamų deklaracija. Rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Fizinis asmuo, aukojantis didesnę negu mažą auką, iki suteikdamas auką savarankiškam dalyviui įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas“, t. y. laikotarpis, už kurį turi būti teikiama gyventojo pajamų deklaracija, nėra nustatytas. Galiojančiajame teisiniame reguliavime laikotarpis, už kurį teikiama turto deklaracija (taip pat ir pajamų, kai pajamų deklaracija teikiama tik dėl to, kad nustatyta prievolė pateikti turto deklaraciją), nustatomas atsižvelgiant į tai, ar auka teikiama po gegužės 1 dienos ar iki gegužės 1 d. Keičiamo įstatymo 7² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „asmenys, prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai deklaruoja paskutinių praėjusių kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama po gegužės 1 dienos, arba užpraeitų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių“. Atitinkamos taisyklės nustatytos ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme dėl gyventojų pajamų deklaracijos pateikimo, susiejant šios deklaracijos laikotarpį su turto deklaracijos laikotarpiu.  Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „<...> Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, <...> privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų“. Siekiant projekto aiškinamajame rašte nustatyto tikslo – atsisakyti asmenų, suteikiančių didesnę negu mažą auką savarankiškam dalyviui, turto deklaravimo prievolės bei siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, tobulintinas ne tik keičiamas įstatymas, tačiau ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog turėtų būti įvertinta gyventojų pajamų deklaravimo specifika ir nustatyti skirtingi laikotarpiai, už kuriuos turėtų būti teikiama pajamų deklaracija, atsižvelgus į tai, kada auka yra suteikiama (iki gegužės 1 dienos ir po gegužės 1 dienos).

2. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

                 3. Atkreiptinas dėmesys, jog laikotarpiu nuo Rinkimų kodekso įsigaliojimo iki projekto nuostatų įsigaliojimo fiziniai asmenys gali būti suteikę savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams didesnių negu maža aukų. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projektą nuostatomis dėl jo taikymo.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]