|
1
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymas
teikiamas siekiant sumažinti asmenų, kurių darbo pobūdis lemia, kad jie dirba
ne visą darbo laiką – valytojų ir kiemsargių - darbo vietos apmokestinimą.
Tokia pataisa leistų darbdaviams lanksčiau į darbą priimti žmones, kurių
įdarbinimui trukdo „Sodros“ grindys.
Siūlymas
taip pat susijęs su tuo, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, kurias
tiesiogiai teikia šios kategorijos darbuotojai, iš valstybės lėšų
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, įsigyja ir
valstybinės institucijos. Sudarytų sutarčių kaina negali būti keičiama iš
esmės, todėl juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas, „Sodros“ grindų iš
anksto numatyti ir įskaičiuoti į kainą neturėjo galimybės. Valstybinis
teisinis reguliavimas neturi verslo pastatyti į padėtį, kuomet sutarčių
vykdymo sąnaudos viršija pajamas, galimybės keisti sutarčių nuostatas nėra, o
pasekmės už viešųjų sutarčių netinkamą vykdymą gali lemti, kad juridiniai
asmenys apskritai neturės galimybės toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat valstybinis reguliavimas šiuo atveju sukels pasekmes, kad patalpų ir
teritorijos valymo paslaugų kaina viešajam sektoriui ženkliai išaugs.
Valstybinės įstaigos, įsigydamos šią paslaugą, turės apmokėti ir grindų
mokestį už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką, todėl bus daroma
ekonominė žala valstybei.
Kadangi
tokios profesijos kaip valytojai ir kiemsargiai
savo esme lemia, kad šių profesijų žmonės nei faktiškai, nei fiziškai negali
dirbti pilnos darbo dienos bei siekiant išvengti rizikos, kad tokių
darbuotojų darbo vietos nebūtų naikinamos, o verslas nebūtų ribojamas
dalyvauti valstybinių institucijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose,
būtų sklandžiai vykdomos sudarytos viešosios sutartys, o valstybinės įstaigos
nepatirtų papildomų sąnaudų, įsigydamos patalpų ir teritorijos valymo
paslaugas, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad
už asmenis, dirbančius valytojais ir kiemsargiais, draudėjui būtų netaikomas
Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas
reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto
darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga.
Pasiūlymas:
Papildyti 6 ir 7
punktu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
,,7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už
tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo
laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne
mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą
mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo
4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar
netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio
mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai).
4) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje
organizacijoje;
5) augino neįgalų vaiką iki 18 metų;
6) teismo sprendimu skirtas rūpintoju;
7) dirbo valytoju ar kiemsargiu ne visą darbo
laiką.“
|