LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 3
STENOGRAMA
2016 m. lapkričio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Prašau užimti savo vietas ir registruojamės. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas.
Kol mes registruojamės, labai draugiškai ir kolegiškai norėčiau kreiptis į jus. Labai prašyčiau, manau, kad tai mūsų visų bendras interesas, išjungti savo telefonų garsą, nustatyti begarsiu režimu. Labai gražu, kai įvairios muzikos skamba, bet mes vienas kitam trukdome. Tiesiog prašyčiau visus įjungti begarsį režimą. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 92 Seimo nariai. Priminsiu, kad grįžtame prie rytinio posėdžio darbotvarkės. Mes turime du ratifikavimo projektus, dėl kurių Seimo Pirmininkas pasiūlė skubos tvarką.
15.01 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4742 (priėmimas)
Taigi praėjo trys valandos ir dabar mes turime balsuoti dėl įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ratifikavimo“ projekto Nr. XIIP-4742. Kas palaikote šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti, gerbiamieji kolegos, užimti savo vietas. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis ir pradėti dalyvauti Seimo vakariniame posėdyje.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 105 Seimo nariai. Už – 105, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi ratifikavome Susitarimą dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje. (Gongas)
15.02 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 8 straipsnio 6 dalies pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4743 (priėmimas)
Kitas ratifikavimo projektas yra įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 8 straipsnio 6 dalies pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4743. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate šiam ratifikavimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas, gerbiamieji kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 114 Seimo narių. Vienbalsiai 114 – už. Ačiū. (Gongas) Ratifikavome šią konvenciją.
15.03 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 152, 24, 43, 611, 66 ir 188 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 621 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-1 (svarstymas ir priėmimas)
Dabar mūsų klausimas yra 2-1 – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto daugelio (neskaitysiu) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1. Diskusija. Pirmasis diskusijoje dalyvauja A. Anušauskas. Nematau. Ateina. Prašom, gerbiamas kolega. A. Anušauskas pirmasis dalyvauja diskusijoje dėl Statuto pataisų. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nekalbėsiu apie visus pakeitimus, kurie ką nors keičia, ką nors sumažina, nes dažniausiai, aš manyčiau, esminiai dalykai glūdi kitose detalėse.
Vakar norėjau pabrėžti, kad kiekvienas dalykas kainuoja. Norėdami sukurti ką nors naujo Seimo struktūroje, turime skaičiuoti pinigus. Buvo minimos įvairios sumos, kiek gali kainuoti naujo komiteto sukūrimas. Todėl dabar jau, kiek žinoma, siūloma atsisakyti vieno komiteto, funkcijas deleguojant kitam. Su tuo būtų galima sutikti, tačiau labai svarbu, kokį turinį turės naujai kuriamas Kultūros komitetas, juk dėmesio kultūrai nebus per daug. Ir tai ne tik vargani kultūros darbuotojų atlyginimai, apie ką daug kalbama, priartinti prie minimalios algos, bet taip pat svarbu, ar komitetas imsis svarstyti kai kuriuos kitus svarbius klausimus, pavyzdžiui, kad ir svarbius nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, trečiųjų valstybių propagandinės audiovizualinės produkcijos platinimo, trečiųjų valstybių dezinformacinių televizijos laidų užkardymo politikos formavimo klausimus.
Šiais metais Seime diskutavome su keliasdešimt kultūros srities organizacijų apie Kultūros tarybos projektų vertinimo tvarką. Jos iškėlė daugybę rimtų klausimų, kurie buvo sėkmingai nuskandinti dabartinėje Kultūros ministerijoje. Ar, pavyzdžiui, komitetas svarstys nacionalinio transliuotojo galimybių plėtrą, autorių teisių efektyvesnės apsaugos klausimus? Klausimų yra daug. Todėl aš manau, kad svarbiausias klausimas, koks turinys bus suteikiamas naujai kuriamam Kultūros komitetui ir jo veiklai.
Ačiū už dėmesį. Aš manau, kad dėl kitų Statuto pataisų frakcijos jau yra apsisprendusios, ir šiuo atveju aš manyčiau, kad, kitą kartą siūlant pataisas, aš visada rekomenduočiau, kaip ir dėl kiekvieno įstatymo projekto, įvertinti sąnaudas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Kalbės kolega K. Glaveckas. Kviečiame į tribūną.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, liberalai ypač į valdymo tobulinimą ir taip pat į Seimo tobulinimą žiūri labai racionaliai ir visų pirma per efektyvumo kriterijus. Tai, kad mes, sakėme, pakoreguosime, sumažinsime Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki trijų ar keturių, pasirodo, yra tik kalbos. O realiai tas nėra įgyvendinta. Kiekvieno pavaduotojo išlaikymas, kaip ir kiekvieno naujo komiteto įsteigimas, pirmininko… įsteigimas, kainuoja nemažus pinigus mokesčių mokėtojams. Galiu pasakyti, kad naujo komiteto įsteigimas, aš nekalbu apie Kultūros, kainuos maždaug 40 tūkst., o pavaduotojo institucijos perkėlimas, panaikinimas irgi mažiausiai 50–60 tūkst. kainuos, dar net daugiau, nes pavaduotojas turi didesnį aparatą. Mes pasisakydami dėl struktūros keitimo arba korekcijos, kad būtų įsteigtas Kultūros komitetas, norime du dalykus pažymėti.
Visų pirma, informacinis komitetas, pati problema yra nepaprastai svarbi. Be informacijos, dabar mes patys žinome, jokio valdymo, nieko nėra. Todėl taip mechaniškai permesti be smegenų, be nieko, tiesiog sujungti – tai jokiu būdu nebus. Aš žinau, kad šį komitetą jungiant su Ekonomikos komitetu reikia visų pirma pasiekti naują kokybę, kad iš tikro informacija atsidurtų pirmoje vietoje ekonomikos, nes žinių ekonomika dabar yra pagrindinis dalykas. Mes negalime to ignoruoti. Kitaip tariant, sujungdami mes turime gauti naują kokybę. Tas akivaizdu.
Dėl Kultūros komiteto. Be abejo, įmanomas toks atskyrimas, tai valdančiųjų pasirinkimas. Mes, liberalai, pasisakome iš principo už tokią situaciją, bet ne komitetų skaičiaus plėtimą. Mes savo poziciją dėstome.
Toliau noriu pasakyti, kad mes, liberalai, pasisakome už komisijų skaičiaus mažinimą, nes paprasčiausiai daugelis komisijų, nenoriu čia vardinti, kad neįsižeistų meškeriotojai, medžiotojai ir kiti, jų buvimas primena labai lokalių interesų buvimą ir jų veiklą sudaro arba nuvažiavimas prie Baltijos jūros ar prie ežerų, arba dar kur nors. Tokios komisijos nėra naudingos valstybei, o kainuoja valstybei ir ypač mokesčių mokėtojams.
Dar noriu pasakyti, kad tvarkant visus tuos organizacinius dalykus išėjo taip, kad liberalai yra paskutinėje vietoje, kaip mes kuo nusikaltę. Mums nieko neduoda, mes nieko neprašome. Mes sakome, kad mes irgi norime dalyvauti valdyme, ir mes turime potencialą tame valdyme dalyvauti, ir negalima to ignoruoti. Aš manau, kadangi visa dauguma pasisako už tai, kad protas daugiau ateitų į valdymą, žinios, patyrimas su naujomis idėjomis, tai mes kviečiame jus visus žiūrėti kur kas palankiau į liberalus, be kurių, žinokite, jokia ekonomika neegzistuoja, išskyrus, žinoma, Šiaurės Korėją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs sutaupėte laiko. Kviečiu į tribūną M. Bastį. Prašau, gerbiamas kolega.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų svarstant Statuto pataisas, kai mes kalbame apie automobilių naudojimą, vairuotojus, tai galima ir vieną, ir kitą formą priimti, svarbiausia, kad Seimo Pirmininko pavaduotojai tinkamai atstovautų, tinkamai reprezentuotų Lietuvos Respublikos Seimui. Jeigu nebus pablogintos sąlygos, kitaip tariant, bus galima tinkamai atlikti savo tiesiogines pareigas, aš nematau dėl to didelių problemų.
Tačiau kalbant apie Informacinės visuomenės plėtros komiteto naikinimą, prijungiant jį prie Ekonomikos komiteto ar kokiu nors kitokiu būdu, manau, čia būtų padaryta nedovanotina žala, iš tiesų mes ir Europos Sąjungos mastu atrodytume nepavydėtinai blogai. Per 15 metų į informacinės visuomenės plėtrą yra investuota daugiau kaip milijardas eurų ir toliau šią sistemą reikia tinkamai palaikyti. Negana to, kad ši sistema reikalauja technologinių, ypatingų žinių, vadinasi, reikalinga ir ypatinga parlamentinė kontrolė. Parlamentinei kontrolei buvo skiriama gana daug dėmesio, nes informacinės technologijos nėra namo statymas, kurį mes galime vienaip ar kitaip pačiupinėti, matyti, ar gerai ta siena pastatyta, ar blogai.
Informacinės technologijos yra visai kas kita, reikia specialių technologinių žinių. Jeigu mes šią sritį priskirsime Ekonomikos komitetui ar kitam, vienareikšmiškai ši sritis kentės. Tuo labiau kad informacinė visuomenė jau atlieka ir kitą vaidmenį, tai yra valstybės valdymo prasme, horizontaliąja prasme vaidina svarbią reikšmę. Taigi, jeigu nenorime padaryti žalos, jeigu norime vadovautis tuo principu, kad mes turime priimti tokius sprendimus, kad jie tarnautų visos tautos gerovei, tai čia visus kolegas, tiek iš opozicijos, tiek ir iš daugumos (šiuo atveju konkrečiai žiūriu į valstiečius ir žaliuosius, kurių iniciatyva yra siūloma šį komitetą naikinti), prašau dar kartą įsigilinti ir priimti teisingus sprendimus. O teisingas sprendimas yra, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas turi likti. Galbūt gali būti keičiamas pavadinimas į Inovacijų ir technologijų, dėl to aš nesiginčyčiau, tačiau jo prijungimas prie kito komiteto būtų nedovanotina žala. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu į tribūną kolegą V. Juozapaitį. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pone pirmininke, garbusis Seime, džiugu, kad pradedame savo naują kadenciją nuo ypač turbūt visai Lietuvai, ypač kultūros bendruomenei svarbaus fakto. Seimo statuto pakeitimo tekste yra žyma apie tai, kad po 26 metų nepriklausomybės Lietuvos Seime pačiu aukščiausiu parlamentiniu lygiu bus atkreipiamas dėmesys į tai, nuo ko ir buvo pradėta statyti Lietuva. Drįstu priminti, kad patys žymiausi ir patys aistringiausi Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjai gimė pilietine prasme ne kur nors kitur, o kultūros lauke. Netgi konkrečiai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo patys pirmieji židiniai, iš ko paskui išsiplieskė tas laisvės laužas.
Vakarykščio posėdžio metu ir iš mano komentaro gal kam nors susidarė klaidingas vaizdas ar įspūdis, kad aš prieštarauju Kultūros komiteto įsteigimui. Anaiptol. Kita vertus, turėdamas jau ne tik aukštojo mokslo profesūros patirtį, ne tik profesionalios scenos meno patirtį, bet ir parlamentinę patirtį, drįstu teigti, kad atskyrimas tų dviejų dalių – švietimo, mokslo ir kultūros – gali turėti ir neigiamų pasekmių, jeigu tas Kultūros komitetas bus naudojamas, švelniai tariant, ne pagal paskirtį. Kultūra visame pasaulyje naudojama kaip turbūt viena greičiausiai veikiančių minkštosios galios įrankių. Būtent per kultūrą, būtent per tą jautriausią mūsų sielai vietą mūsų nedraugai, neprieteliai plauna mūsų smegenis ir po truputėlį plauna mūsų valstybės nepriklausomybės pamatus. Man labai sukėlė nerimą vienas faktas, vakar apie tai užsiminiau poniai R. Baškienei, dėl Kultūros komiteto numatytų krypčių, iš kurių dingo viena labai svarbi detalė – visuomenės informavimo koordinavimas. Informacinė visuomenė yra labai gerai, bet visuomenės informavimas yra turbūt vienas iš pagrindinių dalykų. Apie tai užsiminė kolega A. Anušauskas, kad tai yra mūsų vienas iš Lietuvos saugumo garantų.
Taigi aš, labai labai sveikindamas tokią iniciatyvą, kviečiu kolegas ir tuos, kurie deleguos savo kandidatus į tą komitetą, daryti tai ne pagal kokį nors pramoginį požiūrį, kaip tie žmonės šoka ar dainuoja, bet pagal tai, kaip jie supranta Lietuvos kultūros prasmę ir esmę, kaip Lietuvos identiteto ir vieną iš svarbiausių saugumo garantų.
Baigdamas noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius, žinoma, jis neatlaiko jokios kritikos, turint omeny visą rinkimų leksikos rinkinį. Išties čia vėlgi aš tai grindžiu savo parlamentine praktika ir tuo, ką aš matau, na, penkiems pavaduotojams, ko gero, bus ankšta, nes matome, kad kol kas tik vienas sėdi ir pirmininkauja. Manyčiau, kad jeigu būtų atkreiptas dėmesys ir viena iš tų vietų, juolab kad vakar viena liko laisva, atitektų kitai opozicinei partijai, tai išties leistų daugiau susikalbėti jūsų ir opozicinei pusėms. Linkiu konstruktyvios sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu į tribūną I. Šiaulienę. Ji kalbės frakcijos vardu, o tai reiškia, kad ji gali kalbėti iki septynių minučių. Prašom, gerbiama kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, informacinė visuomenė ir jos plėtra tai nėra visuomenės informavimas. Atskirkime šituos reikalus. Pirmas punktas.
Antra. Nesidžiaugiu, kad mes savo darbą pradedame nuo paklydimo. Aš labai stengiausi, kad šito paklydimo valdančioji dauguma išvengtų, bet įtariu, kad, matyt, man nepavyks. Ne todėl, kad norėčiau ar turėčiau kokį nors asmeninį interesą išsaugoti komitetą. Įsivaizduoju, kad tą lygį, kurį šiandien informacinės visuomenės plėtros srityje yra pasiekusi Lietuva, gana aukštą lygį, mes nedalyvaujame kosmoso programose, dabar, formaliai žiūrėdami į komitetų skaičių arba į paplitusią legendą, kad šitame komitete nėra ką veikti, jie ten atsipūtę dirba… Turiu pasakyti, kad komiteto kuruojamų sričių arba pagrindinių konceptualių įstatymų skaičius yra ne mažesnis negu kitose srityse ir suskaičiuoju jų net 12. Ne šiaip įstatymėlių, o labai rimtų.
Toliau. Manau ir teikiau siūlymus, ir mes įregistravome, kad laikas yra keisti pavadinimą, kadangi keičiamas Statutas, kad komitetas vadintųsi ne Informacinės visuomenės plėtros, o eitume pirmyn žinodami, kur juda globalus pasaulis ir kur Lietuva, kaip pažangi Lietuva, kad ji galėtų konkuruoti ir lokalioje rinkoje, tai turėtume mažiausiai vadintis Inovacijų ir technologijų komitetu. Man labai neramu, kad A. Kubilius, įdėjęs tiek energijos, kad būtų mūsų žinių visuomenė, bet šito pavadinimo atsisakome, nes šiandien nei europiniuose aktuose, nei kitur šita sąvoka nevartojama, einama prie kitų konceptualių pavadinimų, labai ramiai išbraukė šitą komitetą, teikia pataisą ir net neįrašo nieko apie inovacijas lygiai taip pat, kaip ir skardžiabalsis kolega Remigijus. Kolegos, pasižiūrėkite. Neužtenka copy paste padaryti, kad paimsime iš informacinės visuomenės, ką mes įregistravome, įdėsime į Ekonomikos komitetą ir problema bus išspręsta.
Dar daugiau. Problema yra koordinavimo, kaip ta plėtra vyks ir kaip bus panaudojamos visos lėšos. Gerbiamieji, mes teikiame įstatymo pataisas, skaičiuojame, kiek sumažės vairuotojų, bet kur pinigai plauks upeliu, mes nepasižiūrime. Bijau, kad taip ir liks. Todėl, kad tai, kas susiję su informacine visuomene, tikrai yra horizontalus reikalas ir šiandien valstybėje neturime institucijos, kuri pakankamai dėmesingai sektų procesą, ar visos strategijos, kurios valstybėje šiandien priimtos, turi eiti ta kryptimi, ar ne laikas keisti, tobulinti ir priimti naujus sprendimus. Tokio komiteto net nelieka. Pavyzdžiui, elektroninis parašas. Šiandien akivaizdu, kad ta strategija, kuri patvirtinta, nėra aktuali. Visi eina prie paprastesnio parašo – mobiliojo. Mes patys, Seimo nariai, turime su visais priedėliais… Kas iš mūsų dirba? Niekas. Nepatogu ir t. t. Tokių pavyzdžių – e. sveikatos, kur išlaidos didžiausios, ir neturime, tai bus dar blogiau. Tai bus tikrai dar blogiau.
Jaunieji koalicijos partneriai, noriu priminti tiktai graikų išmintį: „Bijokite danajų, teikiančių dovanas.“ Danajai su dovanom mums iš dešinės. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kviečiu į tribūną kolegą G. Landsbergį. Kolega G. Landsbergis taip pat kalbės frakcijos vardu. Taip? Prašom. Noriu paprašyti A. Salamakino, kad vis dėlto savo telefoną nustatytų begarsiu režimu, jeigu galima. (Balsas salėje) Perjungtų. Ačiū už pataisymą. Prašom, gerbiamas kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Frakcijos, matyt, danajų tikrai. Viena kita pastaba gerbiamai I. Šiaulienei apie informacines technologijas XXI amžiuje. Čia būtų jau… Mes pasiekėme tokią situaciją, kurioje apie informacinių technologijų plėtrą yra tas pats kalbėti kaip apie rašomųjų priemonių plėtrą. Kai kurie dalykai yra tiesiog priemonės ekonomikai plėtotis ar geresniam išsilavinimui įgyti ir t. t., ir t. t. Kolegos tai patvirtina, kad komiteto, kuris šiandien dalinasi funkcijas tarp ekonomikos ir švietimo, iš tikrųjų tampa labai neaiškios funkcijos.
Prie ko aš noriu prieiti? Kad, viena vertus, bent jau kiek teko irgi matyti europinę praktiką ar Europos Parlamente, susidaranti nauja valdančioji dauguma turi turėti instrumentus savo programai įgyvendinti. Tie instrumentai gali būti nauji komitetai, nauja struktūra, galbūt naujos ministerijos arba kaip nors kitaip matoma valstybės sandara. Tai nėra blogas dalykas savaime.
Dabar esmė yra ta, kad šiandien, deja, mes vis dar kalbame tiktai apie formą, ne apie turinį, ar tai būtų Kultūros komitetas, ar tai būtų vieno ar kito komiteto panaikinimas ir t. t., vis dar nėra aišku, kas ten bus. Kultūros komitetas – šauni idėja, tačiau kokius teisės aktus jis svarstys, kokias iniciatyvas jis teiks? To diskutuoti kol kas mes dar negalime, nes negirdėjome ir tai nebuvo niekur aptarta. Formos prasme mintis įdomi, bet turinys, matyt, dar…
PIRMININKAS. Prašau iš vietų nereplikuoti, kolegos. Atsiprašau jūsų. Gerbiamas kolega Žemaitaiti! Prašom tęsti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš principo vėlgi remdamiesi vakarietiška praktika, mes remiame ir iš principo palaikome idėją valdantiesiems susikurti savo instrumentą. Lygiai taip pat šalia to noriu pridurti, kad vakar vakare kilęs neaiškumas dėl vieno naujo papildomo komiteto įsteigimo iš tikrųjų kelia nerimą dėl to, kad reikės papildomų lėšų. Papildomos lėšos nėra suplanuotos. Tai iš tikrųjų siunčia netinkamą signalą visuomenei, kuriai būtent mes visi kartu mėginame dabar pasakyti, kad grąžinsime pasitikėjimą Seimu, bet kartu didindami išlaidas naujam komitetui. Su tuo sveikinu.
Dabar dar klausimas dėl Statuto pataisų, kurios yra susijusios su vadinamųjų privilegijų mažinimu. Mes jas palaikysime, tiktai lygiai taip pat tikimės, kad tai yra tiktai pirmieji žingsniai, tikrai skirti ne tik tam, kad būtų sužibėta rinkėjų akyse, bet tai yra nuoseklios privilegijų mažinimo programos pradžia. Kolegos, gero darbo! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. M. Adomėnas. Kviečiu į tribūną M. Adomėną. Kol eina, prašau R. Žemaitaitį. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tiesiog, pirmininke, savo jaunajam kolegai. Iš tikrųjų visa tai yra surašyta, kokie įstatymai, kokie kuravimai ir panašiai. Prieš išeidamas į salę, paskaitykite. Nelaikykite kitų Seimo narių tikrai kvailiais.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs abu jauni. M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų galiu tik prisidėti prie to, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kai mes informacinę visuomenę kiekvienas turime savo kišenėje, yra pasenęs. Taip, yra specializuotos užduotys ir specializuotos temos, bet tam užtenka pakomitečio didesnio komiteto sudėtyje. Čia lygiai taip pat, kaip sakyti, kad, žiūrėkite, kokios yra farmacijos pramonės apimtys, turėkime specialų farmacijos komitetą, atskirą nuo Sveikatos reikalų komiteto. Tai būtų absurdiška. Iš tiesų, man atrodo, pačiu laiku yra iškeltas klausimas apie Informacinės visuomenės plėtros komiteto ateitį. Tiktai siūloma jo pertvarka į Inovacijų ir technologijos komitetą, man atrodo, yra nepatenkinamas toks pusžingsnis – nei žingsnis, nei pasilikimas vietoje. Priskirtos papildomos funkcijos, kurios iš tiesų kelia klausimą apie vaidmenų dubliavimą, nes tada technologijų ir mokslo apimtimi jis dubliuosis su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbu. Inovacijos, be abejo, dubliuos Ekonomikos komitetą ir nebus bendro matymo. Vis dar pasilikusios informacinio lauko priežiūros funkcijos – ir su NSGK, ir su Kultūros komiteto funkcija. Kitaip tariant, tuo metu, kai mums reikia koordinuoti, telkti ir strategiškai planuoti ateitį, mes įkuriame dubliavimą ir tokį nei pakartą, nei paleistą komitetą.
Taigi išeitys yra dvi: arba naikinti, kaip, mano supratimu, būtų teisingiau, Informacinės visuomenės plėtros komitetą, kuris nepaisant gražių žodžių žmonių, kurie arba užėmė tą postą, arba tikisi jį užimti, apie jo svarbą, vis dėlto nepasižymėjo nei jam tenkančių įstatymų projektų kiekiu, nei dažnu darbu.
Antras variantas, kurį būtų galima svarstyti – iš tiesų pasižiūrėti į kitų šalių praktiką, kokios institucijos reguliuoja, svarsto, aptaria, diskutuoja valstybės strateginę raidą, nes kai IVPK buvo sukurtas, tai informacinė visuomenė buvo žingsnis į priekį, pažangos pagrindinis mechanizmas. Čia Suomijos pavyzdys, kur parlamente veikia ekspertų labai aukštai rekomenduojamas ateities komitetas, kuris aptaria strategines reformų kryptis, svarsto, kaip paskirstyti išteklius, kaip koordinuoti parlamente skirtingų komitetų veiklą, kad tos reformos galėtų įvykti ir viena kitai netrukdytų, mums būtų sektinas modelis. Todėl kaip pasiūlymą, kuris būtų tas variantas, jeigu vis dėlto būtų apsispręsta nenaikinti šio komiteto, nors, mano supratimu, tai būtų paprasčiausias kelias, yra pateiktas pasiūlymas iš esmės transformuoti jį į Reformų ir pažangos komitetą, kuris galėtų matyti globalesnį reikalingų pokyčių ir reformų vaizdą, planuoti ilgalaikę perspektyvą, koordinuoti, na, ir taip prisidėti prie konkurencingos, dinamiškos, gebančios vystytis ir nepasimesti toje valstybės kūrimo raidoje. Kolegos, aš kviečiu atkreipti dėmesį į tas pataisas ir labai rimtai jas pažiūrėti. Neturime prabangos dabar transformuoti į tokį nei pakartą, nei paleistą komitetą, reikia arba naikinti, arba iš tikrųjų sukurti instituciją, kuri tarnautų esminei Lietuvos pažangai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėdamas kalbėti noriu šiek tiek pašmaikštauti. Susitiko dviejų šalių politikai – Lietuvos ir Šveicarijos ir Lietuvos politikas klausia: „Klausykite, kam jums reikalinga Jūrininkystės ministerija, kad jūs neturite nei vandenų, nei nieko?“ O tas sako: „O kam jums reikalinga Teisingumo ministerija? Lietuvoje vis tiek to teisingumo nėra.“
Aš manau, kad jeigu bus vienokia ar kitokia ministerija ar vienas ar kitas komitetas, tai nuo to vargu ar padaugės kultūros. Ir iš tikro, ar Lietuvoje daugiau teisingumo, kad yra Teisingumo ministerija? Aš noriu kalbėti už valstiečius. Jie lyg ir pateikė tokią idėją ir dabar kurie nebando apginti savo pozicijos, man net nelabai aiški jūsų pozicija, aš tik suprantu, jūsų generalinė politika buvo taupyti, racionaliai naudoti lėšas. Tai yra logiška. Ir vietoj septynių dabar išrinkti keturi Seimo vicepirmininkai. Tai yra tikrai ženklus taupymas, beveik dvigubai sumažinta.
Dabar dėl komitetų. Aš manau, kultūra ir švietimas beveik neatskiriamos sritys. Kaip juos čia galima visiškai vieną nuo kito atskirti? Jie turi sąveikauti, nes be švietimo nebus kultūros, be kultūros nebus švietimo. Tačiau mūsų „Tvarkos ir teisingumo“ užregistruota jums tiesiog pagalba – mažinkime tų komitetų skaičių, tai yra Informacinės visuomenės plėtros komitetą prijunkime prie Ekonomikos komiteto. Tai vėl savotiškai viena iš ekonomikos varomųjų dalių informatika. Kuo labiau sujungsime, kuo stambesni dariniai, tuo bus gal daugiau susikalbėjimo.
Iš principo norėčiau kalbėti, kodėl šiandien mes nagrinėjame ištraukę iš visų komitetų, iš visų komisijų tik vieną? Jeigu pažiūrėsime dabar komisijas, yra Antikorupcijos komisija, Energetikos komisija, Etikos ir procedūrų komisija, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, Konstitucijos komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Migracijos komisija, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, Peticijų komisija ir kitos laikinosios komisijos. Ar nereikėtų peržiūrėti iš esmės jas visas, ne dėl vienos komisijos čia ir komiteto nagrinėti, visus komitetus iš esmės peržiūrėti, padaryti galbūt tokią rimtesnę diskusiją ir tada iš esmės spręsti šituos klausimus.
Aš manau, kad iš išvardintų komisijų bent trys tikrai nereikalingos, jos faktiškai Seime nieko neveikia. Arba galima sujungti, iš trijų padaryti dvi ar panašiai. Man tai toks labai neracionalus darbas, kada tikrai ne iš principo bandoma peržiūrėti komisijų darbą, komitetų darbą, o kažkaip dėl vieno diskutuojama. Todėl aš siūlyčiau gerbiamiems valstiečiams dar galbūt pertrauką paimti, sėsti, iš esmės pasižiūrėti visas komisijas, visus komitetus. Tokiu atveju, aš manau, mes galėtume priimti racionalų sprendimą. Mes tikrai už tai, kad būtų efektyviau valdoma, kad būtų racionaliau valdoma, kad būtų taupomos biudžeto lėšos, bet šiandien aš to nematau.
Dabar dar vienas dalykas vėl. Pažiūrėkite, sudaryta Vyriausybės programa. Tikrai buvo rinkiminė labai plati Valstiečių ir žaliųjų partijos programoje kultūros dalis, jos dabar neliko. Jūs atsisakėte Vyriausybės programoje. Jeigu Vyriausybės programoje nėra tos programos dalies apie kultūrą, tai kam reikalingas Kultūros komitetas? Įsteikite pakomitetį prie Švietimo ministerijos kultūros ir tikrai darniai darbuosis, ir galės išreikšti save, savo požiūrį ir matyti svarbiausius klausimus.
Todėl aš labai geranoriškai jums patariu, gerbiamieji, gal susitelkime ir pakalbėkime ne apie vieną kokį nors komitetą ar komisiją, o kalbėkime apie visumą, kaip racionaliau valdyti Seimą ir taupyti Lietuvos gyventojų lėšas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu M. Majauską. M. Majauskas kviečiamas į tribūną. Prašom.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tiktai P. Gražuliui replika dėl kultūros. Jinai liko. Jeigu skaitytumėte mūsų programą, tai rastumėte. Tiesiog neskaitykite antraščių, juk pats minėjote ne kartą, kad antraštes skaityti negerai, tai paskaitykite visą straipsnį ir mūsų programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolega M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Vakar čia vėlyvą vakarą stovėjau pirmą kartą ir kreipiausi į valdančiąją daugumą. Na, šiandien esu lengvai apžavėtas savo debiutanto sėkmės. Kviečiau nebalsuoti už A. Butkevičių, ir jūs išgirdote mane.
Aš šiandien nustebintas tokios sėkmės stoviu prieš jus vėl čia ir noriu pasveikinti su labai teisinga iniciatyva. (Triukšmas salėje) Iniciatyva peržiūrėti Seimo statutą ir visų pirma naikinti privilegijas. Ir tą seniai reikėjo padaryti. Na, reikėtų peržiūrėti ir parlamentines lėšas, parlamentinių lėšų naudojimą automobilių nuomai. Iš tikrųjų Seimo nariai turi tikrai pakankamą atlyginimą ir gali už tą atlyginimą nusipirkti automobilį, o jeigu ir neužtektų tų lėšų, pasinaudoti viešuoju transportu. Yra tikrai labai gerų pavyzdžių. Buvęs mano kolega G. Paluckas, socialdemokratų vicemeras Vilniaus mieste, naudojasi viešuoju transportu kiekvieną dieną ir tai jam tikrai atneša daugiau supratimo, kaip būtų galima jį tobulinti. Tai čia galbūt mums visiems būtų dėl to sveikiau.
Tokios iniciatyvos yra svarbios sugrąžinant, atkuriant pasitikėjimą Seimu ir parlamentu. (Triukšmas salėje) Bet to neužteks. To neužteks ir čia reikės pozityvios darbotvarkės. Siūlymas skirti daugiau dėmesio kultūrai, mano supratimu, yra labai teisingas ir labai svarbus, ir labai laiku. Ir su tuo aš taip pat sveikinu.
Bet čia siūlau nesustoti ir eiti toliau, nes pozityvios darbotvarkės neužteks ir reikės sugrįžti prie labai skaudžių temų. Ir aš tikrai jums atsibosiu kalbėdamas apie pačias skaudžiausias, kurios man atrodo be galo svarbios. Reikia peržiūrėti komisijų sudėtį. Aš kviečiu pagalvoti apie naujos komisijos steigimą – Savižudybių prevencijos komisiją. Aš tikrai matau daug rimtų žmonių, kurie sutiktų dirbti, mano supratimu, toje komisijoje. Čia matau ir D. Šakalienę, ir A. Verygą, ir A. Armonaitę, kuri turi daug patirties, ir galbūt V. Sinkevičių, ir galbūt iš socialdemokratų. Manau, kad būtų labai rimta komisija, kuri galėtų tikrai imtis parlamentinės kontrolės, žiūrėti, kaip šita problema yra sprendžiama.
Dar kartą sveikinu už puikias iniciatyvas ir kviečiu čia nesustoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu į tribūną D. Kreivį. Prašom, kolega. (Balsai salėje) D. Kreivys! Ar nėra D. Kreivio? (Balsas salėje: „Nėra.“) Tada kviečiu kolegą R. Sinkevičių. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli kolegos, noriu priminti pagrindinę Seimo narių ir Seimo funkciją – įstatymų leidybą ir parlamentinę kontrolę. Taigi šnekėdami apie Informacinės visuomenės plėtros komiteto funkcijų perkėlimą ar naikinimą turėtume pasižiūrėti, kaip šito instrumento nelikus mes įgyvendinsime įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės funkcijas. Keletas skaičių, išskyrus tuos, kurie buvo minėti.
Šiandien Lietuvoje egzistuoja 196 duomenų bazės. Jos yra ir privačiose įmonėse, ir valstybinėse, jos nėra jokiu būdu sujungtos. Šiandien egzistuoja atsiskaitymo problema tarp duomenų bazės. Šiandien mes turėtume turėti politinę valią padaryti taip, kad visos duomenų bazės turėtų tam tikras jungtis ir tarnautų Lietuvos piliečiams, valstybinėms institucijoms ir privačiam verslui. Tą nėra taip paprasta padaryti. Jau pakeliui į Seimą ir netrukus, turbūt savaičių laikotarpiu, čia atsiras Informacinės visuomenės išteklių konsolidavimo įstatymas. Prie jo buvo labai smarkiai dirbta, tai rodo vien pastabų ir pasiūlymų skaičius. Buvo gauta virš 360 pastabų ir pasiūlymų. Juos visus reikia kaip nors suderinti, nesukeliant antagonizmo, nesukeliant kitų neigiamų pasekmių, pagaliau nesudarant sąlygų skundams Europos Komisijai ir Tarybai dėl skaitmeninės darbotvarkės nevykdymo Lietuvoje. Aš manau, kad čia vienas iš rimčiausių įstatymų aktų, kuris ateis ir kardinaliai keis tvarką tam, kad investuoti pinigai – virš 1 mlrd. eurų – būtų panaudoti piliečių, valstybės institucijų ir privataus verslo labui.
Aš dar visiškai nešneku apie interneto plėtrą kaimo vietovėse – RAIN-3 ir taip toliau, kur mes taip pat negalėtume atiduoti pozicijų, kur šiandien iš esmės Europoje pirmaujame ir gauname prizus. Taigi aš sutinku, kad reikia taupyti, bet aš nesuprantu taupymo tiesmukai. Štai panaikinsime ir sutaupysime. Aš suprantu, panaikinkite Seimą, sutaupysime pinigų – beveik 30 mln. eurų, bet ką prarasime? Reikia žiūrėti ir į antrąją pusę. Todėl dėl vieno komiteto arba vienos funkcijos supaprastinimo, kai sutaupysime 40 tūkst. eurų, kaip profesorius K. Glaveckas sakė, mes nesuskaičiavome, ką prarasime, aš manau, kad tie 40 tūkst. pasirodys juokinga suma, jeigu mes negalėsime gauti europinių pinigų tolesnei informacinės visuomenės plėtrai.
Manau, kad šitos funkcijos pridėjimas prie Ekonomikos komiteto, kuriame aš tris kadencijas dirbau ir kuris kuruoja, tiesą sakant, tris ministerijas – Ūkio, Energetikos, Susisiekimo, dar pridėjimas vienos funkcijos, kuri taip pat infrastruktūrinė funkcija, aš nesakau, kad neatitinka turinio, bet, matyt, būtų nepakeliama našta tiek biuro darbuotojams, tiek komiteto nariams, Seimo nariams, kurie dirbs tame komitete. Nediskutuoju tiesiog dėl pavadinimo, kaip jį pavadinsi, kaip Suomijoje – Ateities komitetas, kur mes pirmą kartą prieš daugelį metų su gerbiamąja I. Degutiene lankėmės ir domėjomės, kaip suomiai padarė, aš galvoju, kad jie padarė žiūrėdami į ateitį. Todėl, žiūrėdami į ateitį, žiūrėdami į perspektyvą, žiūrėdami į debesų kompiuteriją, į duomenų saugojimą debesų kompiuterijoje, mes neturėtume daryti tokios strateginės politinės klaidos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, pabandysiu šiek tiek palengvinti mums visiems darbą, kad ir kokybė nenukentėtų. Kadangi buvo pasiūlyta ypatinga skuba, aš siūlau po svarstymo bendru sutarimu pritarti ir tada mes pereitume prie pataisų. (Balsai salėje) Kad pasinaudotų informacinėmis technologijomis visi kolegos, kurie debiutuoja Seime, siūlau įsijungti lentelę, kur yra visos pataisos, mes dabar paeiliui svarstytume pataisas. Galime taip padaryti? Galime. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, gerbiamieji kolegos, norėjau pasinaudoti Statuto teise, nes I. Šiaulienė paminėjo mano vardą, beveik šventą, ir kėlė abejonių, kaip čia gali būti, kad aš pats siūlau Informacinės visuomenės plėtros komitetą savo pataisose naikinti. Aš noriu pasakyti paprastą tiesą – gerbiamoji Irena negali paneigti tos tiesos, kad tiek laiko, kiek veikia atskiras Informacinės visuomenės plėtros komitetas, tiek laiko Lietuva išliko pagal inovatyvios ekonomikos plėtrą paskutinė Europos Sąjungoje. Kodėl taip yra įvykę? Todėl, kad buvo bandyta atskirti informacinę visuomenę nuo ekonomikos plėtros. Reikia daryti paprastą išvadą: reikia grąžinti visus klausimus, susijusius su informacine visuomene, prie ekonomikos tam, kad pasiektume greitesnio ekonomikos inovatyvumo augimo. Jeigu nieko nekeisime, liks taip, kaip dabar, ir bus blogai. Vieną pastebėjimą dar tik norėčiau pasakyti, I. Šiaulienė užsiminė apie terminus, čia jau rimtas klausimas, mano įsitikinimu, tai, ką aš matau, ir čia R. Karbauskio paskutinėje versijoje…
PIRMININKAS. Kolega, dvi minutės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Aš baigiu, tuoj pat.) Informacinė visuomenė yra siauriau negu žinių visuomenė, skaitmeninė ekonomika yra siauriau negu žinių ekonomika. Nes jeigu mes įvesime terminus „informacinė visuomenė“ ir „skaitmeninė ekonomika“, vadinasi, koncentruosimės tik į tai, kas tiesiogiai yra susiję su informacinėmis technologijomis. Išmesime patys iš terminų tai, kas yra biotechnologijos, fotonika ir taip toliau. Čia siūlyčiau atsargiai pažiūrėti į terminus.
PIRMININKAS. Jūs pateikėte pataisas, dar turėsite galimybę pasisakyti. P. Gražulis, ir einame prie pataisų.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Atsiprašau, Petrai, truputį sustabdau.
Kolegos, šitos visos pataisos, dar kartą pasakau, yra jūsų kompiuteryje, mūsų kolegos padės, jeigu kas negali įsijungti, ir jūs galėsite sekti visas pataisas, gerai? Ačiū.
Prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi ir mano buvo paminėtas vardas, tikrai šventas, tai tikrai nepiktybiškai aš paminėjau, kad iš valstiečių programos dingo kultūrinė dalis, kadangi perskaičiau ne vieną portalą, bet vieną iš jų turiu rankose – straipsnis „Socialdemokratų pėdsakai naujos Vyriausybės programoje. Dalis valstiečių pažadų jau dingo“. Čia rašo: „Valstiečių kultūros programa dingo.“ Todėl aš jūsų atsiprašau, nes aš rėmiausi, be abejonės, žiniasklaida. Visiškai nepiktybiškai kažką norėjau pasakyti žaliesiems, bet pasakiau tai, ką perskaičiau. O kad kažkur būtų paneigimas, jo nebuvo, todėl aš pagalvojau, kad tikrai tos nuostatos Vyriausybės programoje nebeliko.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega.
Pereiname prie pataisų. Pirmoji pataisa dėl 2 straipsnio 24… yra Seimo nario J. Razmos… (Balsai salėje) Atsiprašau, 1 straipsnis. 152 pakeitimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Priimame. 2 straipsnis. 24 pakeitimas. Siūloma pakeisti. (Balsai salėje) Yra gerbiamojo kolegos J. Razmos pataisa pakeisti šį straipsnį. Gal jis pats pasakys, jis tiesiog siūlo vietoje penkių keturis.
Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia tuoj po rinkimų taip jau sutapo, kad buvo įregistruota ir mano pataisa, ir laimėjusios partijos lyderis taip pat aiškiai viešai pasakė, kad tikrai pakanka trijų Seimo Pirmininko pavaduotojų. Pagal čia esančias funkcijas, pagal darbo krūvio pasidalinimą tikrai jų pakanka. Aš taip pradžioj pasiūliau dėl šio projekto, bet kadangi taip jau atsitiko, vakar jau yra išrinkti keturi pavaduotojai, tai dabar čia siūlyti tris būtų neracionalu. Palikime tai galbūt ateičiai, gal kada nors sugebėsime tai priimti. Šiuo atveju aš siūlau bent jau apsiriboti tuo skaičiumi, kiek Pirmininko pavaduotojų yra išrinkta, tai yra keturiais, ir užbaigti tą politinį turgų, kol čia rinkimus į pirmininko pavaduotojus pralaimėjęs kandidatas sugalvos ar nesugalvos, tikrai užtenka tų keturių pavaduotojų, fiksuojame skaičių ir baigiame tą procesą.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Vienas – už, vienas – prieš. G. Steponavičius – už.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad kryptis, kuri yra pasirinkta mažinti pavaduotojų skaičių, yra teisinga, bet mums yra nepriimtina, kad išties tai yra daroma opozicijos galimybių dalyvauti sprendžiant Seimo vadovybės klausimus sąskaita. Aišku, mes dabar balsuosime už J. Razmos pasiūlymą, bet mes negalėsime pritarti visam straipsniui, nes jame… Atitinkamai įvykęs vakarykštis balsavimas parodo valdančiųjų valią, kad pirmiausia rūpi savo žmonių delegavimas į pozicijas, o ne daugumos ir mažumos balanso įtvirtinimas. Todėl už šią pataisą, bet prieš visą straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kolega – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamoji opozicija, iš tikro aš suprantu, kad kuo labiau trikdysite darbą, tuo jūs įvertinsite savo darbo, sakykime, kokybę. Mes tikrai darome tai, kad būtų patenkintas visų frakcijų atstovavimas. Jeigu ankstesniame… Ir kartu sumažinti pavaduotojų skaičių. Ankstesnėje kadencijoje buvo numatyta iki septynių pavaduotojų, mes dabar norime sumažinti iki penkių pavaduotojų.
Antras dalykas yra tai, kad tai kaip tik ir užtikrina kokybišką Seimo darbą, kuris reikalingas tam, kad ir opozicijai atstovautų visavertiškai. Jūs dabar manote, kad dar reikia sumažinti skaičių dėl sumažinimo. Man atrodo, tikrai nedarykime veiksmo dėl veiksmo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo. Kas pritariate J. Razmos pasiūlymui sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių ir parašyti ne daugiau kaip keturi, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 129 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 69, susilaikė 12. Nepritarta.
Kolegos, dabar dėl viso 2 straipsnio. Motyvai už ir prieš. Nėra. Balsuojame dėl viso 2 straipsnio. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, primenu, pagal Statutą tam, kad priimtume šį straipsnį (čia yra Statutas), reikia 71 balso. Reikia 71 už. (Balsai salėje) Nepritariate pataisai. Lieka 5, taip.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 132 Seimo nariai: už – 107, prieš – 15, susilaikė 10. Pritarta.
Kolegos… Minutėlę, Petrai. Dar turime balsuoti už 1 straipsnį, už visą. Kas palaiko šį straipsnį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Taip pat reikia 71 balso už. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Dėl viso 1 straipsnio.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 135 Seimo nariai: už – 121, prieš – 1, susilaikė 13. 1 straipsniui pritarėme.
3 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo narių R. Karbauskio ir R. Žemaitaičio pataisos. Prašom. Ir Seimo nario A. Kubiliaus. R. Karbauskis pristato. Prašom, Ramūnai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes teikiame siūlymą 43 straipsnyje išbraukti Inovacijų ir technologijų komitetą, atsiranda 7 numeris – Kultūros komitetas. Toliau mes teikiame pasiūlymus dėl veiklos krypčių.
PIRMININKAS. Ne, tik šitą pataisą. Paskui bus kryptys, dar prieisime prie jų.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Manau, kad šitas pasiūlymas iš tikrųjų yra mūsų visų aptartas Seniūnų sueigoje kaip teisingas sprendimas, kad Inovacijų ir technologijų komiteto mes nesteigiame, arba, kitaip sakant, nepratęsiame egzistuojančio komiteto veiklos, nes jis dubliavo kitų dviejų komitetų užduotis. Mes tiesiog stipriname Ekonomikos komitetą ir Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius. Pataisa iš esmės identiška, bet prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau tą sakiau, aš pritariu tam, ką ir G. Landsbergis sakė, Kultūros komitetas, be abejo, yra valdančiųjų apsisprendimo reikalas, kaip instrumentas jų programai įgyvendinti, aš čia gal ir galėčiau kitaip žiūrėti, bet tai jų sprendimo reikalas.
Dabar dėl Inovacijų ir technologijų, aš tikrai manau, kad čia galima nelaužyti iečių. Iš tikrųjų toks komitetas kažkada buvo sukurtas, aš dar gerai atsimenu, ir G. Babravičius buvo, ir aš, buvome to komiteto entuziastai, bet reikia pripažinti labai realiai, žiūrėkite, kiek prabėgo, gal dešimt metų, ypatingų pasiekimų dėl to, kad mes turėjome atskirą komitetą, nematome. Priešingai, tai, kad bandome informacines technologijas ir inovacijas svarstyti atskirai nuo ekonomikos, mano įsitikinimu, tai yra klaida. Mes neturime tiek daug žmonių Seime, kurie šitoje srityje galėtų jaustis gana stiprūs ekspertai, kad atskirai padalinę galvotume, kad kažką galime pasiekti. Jau geriau tada Ekonomikos komitete turėti bendrą ir šitą sritį, kad Ekonomikos komitetas būtų už tai atsakingas, ir galbūt Ekonomikos komitete steigti pakomitetį, atsakingą už inovacijas ir visą žinių ekonomikos plėtrą, tai būtų daug racionaliau. Siūlau tam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Mes dabar kalbame apie dvi pataisas. Jos vienodos. Už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad yra labai racionalu, logiška, konstruktyvu ir tikrai reikia pritarti. Sveikinu už tokią pataisą.
PIRMININKAS. Prieš – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų negalima pritarti. Pirmiausia norėčiau priminti, ką buvo padariusi dar A. Kubiliaus Vyriausybė, kada Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo prie Vyriausybės, jie pažemino statusą ir priskyrė prie Susisiekimo ministerijos ir tai jau turi tam tikrų pasekmių.
Dabar truputį statistikos. Seimo pavedimai komitetams, pavyzdžiui, Ekonomikos komitetui per praeitą kadenciją buvo 108 pavedimai, biuro darbuotojų yra aštuoni, daliname iš dviejų, vadinasi, 54 vienam darbuotojui tenkančių darbų.
Informacinės visuomenės plėtros komitetui, keturi biuro darbuotojai, 57 pavedimai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui 61 pavedimas, jeigu atskiri Kultūros komitetą, lieka 30, lyginant su praeita kadencija.
Dėl parlamentinės kontrolės. Ekonomikos komitetas vykdė 15 parlamentinės kontrolės darbų, Informacinės visuomenės – 35, šiuo atveju Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – 75. Ta prasme darbų apimtys iš tiesų yra gana didelės. Vien tik dėl teisės aktų štai Informacinės visuomenės plėtros komitetas kuruoja 12 teisės aktų, tai yra irgi gana didelė apimtis.
Dar kartą pakartosiu – skaitmeninė darbotvarkė Europos Sąjungos mastu vaidina didelį vaidmenį. Vien tik informacinės technologijos šiandien skatina visą mūsų ekonomiką – tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos. Jeigu mes kalbame apie pasiekimus, tai šiandien Lietuva vien tik infrastruktūros srityje pirmauja ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Be abejo, yra sričių, kur mes atsiliekame. Ir, be abejo, norisi lygiuotis į Estiją, kuri yra pasivadinusi E. Estija, ji tikrai rodo neblogus pavyzdžius, nuo kurių Lietuva neturi teisės atsilikti. Dėkoju. Pritarkime šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Balsuojame. Kas pritaria Seimo narių R. Karbauskio ir R. Žemaitaičio ir iš esmės tokiai pačiai A. Kubiliaus pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl pataisų. Dar dėl šio straipsnio yra viena M. Adomėno pataisa. Bet dabar balsuojame dėl Seimo narių R. Karbauskio, R. Žemaitaičio ir A. Kubiliaus. Kas pritaria – už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 130 Seimo narių: už – 102, prieš – 11, susilaikė 17. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dar yra M. Adomėno pataisa. Žodį suteikiame autoriui. Prašom, M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, priėmus ankstesnę pataisą, mano siūlymas netenka prasmės, tad nesvarstykime.
PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Kolegos, dabar dėl viso straipsnio. Už – K. Masiulis, prieš nėra, gal… Dėl viso straipsnio. Mantas savo atsiėmė. Dėl viso straipsnio nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Prašom balsuoti. Primenu, reikia 71 balso. Prašom, kas pritaria visam straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 132 Seimo nariai: už – 105, prieš – 3, susilaikė 24. Pritarta.
Kita kolegų R. Karbauskio, R. Žemaitaičio pataisa. Siūlo papildyti nauju 3 straipsniu. R. Karbauskis. Prašom, Ramūnai, dėl papildymo 3 straipsniu.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, čia 4 straipsnio pakeitimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal R. Žemaitaitis pasakys? Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia funkcijos.
PIRMININKAS. Čia funkcijos, taip. Tuoj įjungsime.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes su kolega R. Karbauskiu siūlome papildyti 611, tai 3-čią, kaip ir sakė posėdžio pirmininkas. Mes siūlome tas funkcijas, kurios buvo priskirtos Informacinės visuomenės plėtros komitetui, priskirti Ekonomikos komitetui. Nežinau, galiu aš jas skaityti, bet tai užtruks labai ilgai, jei visas perskaitysime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Papildome 60 straipsnį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). 60 straipsnį, taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Kubilius. A, iš karto dar turime kitą pataisą. A. Kubilius, atsiprašau, ne prieš, ne už, bet tiesiog jūsų pataisa. A. Kubilius. Prašom įjungti A. Kubiliui. Tuoj pat įjungsime. Jūs sugadinote mikrofoną, aiškiai. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, iš esmės R. Karbauskio, R. Žemaitaičio ir mano pataisa yra visiškai analogiška. Tai yra siūlymas perkelti iš dabar galiojančio Informacinės visuomenės plėtros komiteto įgaliojimų nuostatas į Ekonomikos komiteto nuostatų apibrėžimą.
PIRMININKAS. Šiek tiek skiriasi redakcija, kolegos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Vienintelis. Aš ir noriu pabrėžti, kad aš perkėliau pažodžiui, kaip dabar buvo, ir dabar buvo vartojami žodžiai „žinių visuomenė ir žinių ekonomika“. Kiti autoriai, t. y. kolegos R. Žemaitaitis ir R. Karbauskis, siūlo šiek tiek kitus žodžius. Suprantu, čia ir I. Šiaulienė bandė tą patį pabrėžti, bet aš dar sykį pasitikrinau dabar internete, kad turime suprasti, lyg ir nelabai didelis skirtumas, bet yra tam tikrų turinio skirtumų. Informacinės visuomenės apibrėžimas arba žodžiai yra vartojami apibrėžiant tą visuomenę arba tą ekonomiką, kuri yra naudojanti internetą, arba, kitaip sakant, informacines technologijas. Žinių visuomenė ir žinių ekonomika apima šiek tiek platesnius dalykus, t. y. tas ekonomikos sritis, kuriose yra panaudojamos naujausios žinios, tokios kaip biotechnologija, lazeriai, fotonika ir t. t.
Aš tiesiog ragindamas pritarti kad ir R. Karbauskio ir R. Žemaitaičio siūlymui vis dėlto siūlyčiau redaguojant atidžiai pasižiūrėti į terminologiją, ar kartais skubėdami nesusiaurinome.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai iš esmės jūs atsiimate savo?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš atsiimu, nes yra tas pats.
PIRMININKAS. Ar tada galime sutarti? Gerai, kolegos. Už, prieš. Už – A. Kubilius jau kalbėjo, gal jau nebereikia. I. Šiaulienė prieš iš principo. Nes A. Kubilius, primenu, savo panašią pataisą, šiek tiek kitokios redakcijos, atsiėmė, bet kviečia atsižvelgti po to, kai bus galutinai. Prašom. I. Šiaulienė – prieš.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, kolega Andriau, kad vis dėlto matote niuansus. Nėra taip viskas paprasta. Tikrai aš manyčiau, jei formuojame, komitetui pridedame funkcijų, tai tikrai tos funkcijos turėtų būti ne automatu perkeliamos iš seno Informacinės visuomenės plėtros komiteto, juolab kad jūs patys praeitoje kadencijoje būdami opozicijoje bandėte šio komiteto ir darbo kryptis tikslinti, ir pavadinimą, ir t. t. Jums nepavyko. Gal šiek tiek ir kerštaujate šiuo metu.
Taigi norėčiau, kad redaguojant būtų pasižiūrėta į skaitmeninės ekonomikos plėtrą, modeliavimą, pažangos skatinimą, apskritai reformų politikos formavimą ir valstybės ilgalaikės strateginės raidos inovacijų ir technologinės raidos vizijos kūrimą ir įgyvendinimą. Ir ypač dėl investicijų panaudojimo tikslingumo ir efektyvumo valstybės finansinių lėšų, nes, patikėkite, gerbiamieji, man atrodo, kad mes bandėme kovoti todėl, kad vykdomojoje valdžioje po, gerbiamas Andriau, jūsų reformos nebeliko vienos institucijos, kuri kuruotų, atsakytų už tai. Mes, kaip komitetas, bandėme tą daryti. To nepakanka. Jeigu negebės, kaip dabar prisiima atsakomybę Ekonomikos komitetas, to padaryti, tai aš drąsiai sakau: teka upeliu, tekės upe valstybės lėšos ir nebus lėšų panaudojimo efektyvumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiami kolegos, noriu R. Žemaitaičio atsiklausti. A. Kubilius atsiėmė. Tai kuri redakcija vis dėlto geresnė: jūsų ar A. Kubiliaus? Už kurią balsuosime terminologijos požiūriu? (Balsai salėje) Aišku, R. Žemaitaitis sako, kad… Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl R. Žemaitaičio ir R. Karbauskio pataisos. Kas pritariate šioms pataisoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. A. Kubilius atsiėmė. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 132 Seimo nariai: už – 130, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
Dėl viso straipsnio motyvai už, prieš. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso šito straipsnio? Nėra. Galime balsuoti? Balsuojame. Prašom. Kas pritariate visam šiam straipsniui, dėl kurio pataisos balsavome, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 132 balsavo: už – 128, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta.
Kolegos, einame prie kitos pataisos. Čia yra siūloma išbraukti 4 straipsnį, nes komiteto jau nėra. Turime išbraukti. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, kas pritariate dėl 4 straipsnio išbraukimo, visų funkcijų, nes komiteto jau nėra, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Bet kviečiu balsuoti už, nes jau priėmėme.
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsavo 131: už – 130, prieš nėra, susilaikė 1. Išbraukėme.
Pereiname prie 5 straipsnio. Yra kelios pataisos. A. Salamakinas. Išbraukti iš projekto 5 straipsnio papildomai teikiamą 621 straipsnio 5 punktą. Prašom, Algimantai. Tuoj įjungsime.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Statutas turi įstatymo galią ir labai tiksliai reglamentuokime ypač komiteto, ar steigiamo, ar jau veikiančio, veiklos funkcijas. Kai mes įrašome tokią imperatyvią nuostatą, kad komitetas rūpinasi parama kultūros darbuotojams, ką reiškia parama? Tai reiškia, arba komiteto nariai turės kiekvieną komiteto posėdį susimesti pinigų ar dar ką nors, arba ieškoti, kas parems kultūros darbuotojus. Galima turėti tam tikrų problemų. Manau, kad šito daryti nereikia. Jei yra noras savarankiškai remti, prašom, kiekvienas Seimo narys gali remti. Bet neįpareigokime komiteto narių imperatyviai remti, tai reiškia, arba asmeniškais pinigais, arba ieškoti, kas parems. Tikrai šito nereikia rašyti, nes atrodo tikrai nesolidžiai. Siūlau palaikyti mano pataisą ir išbraukti šitą nuostatą iš veiklos funkcijų.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, siūlau arba R. Karbauskiui, arba R. Žemaitaičiui dėl kito straipsnio, iš esmės yra alternatyvūs. Prašom. R. Žemaitaitis, taip? O gal jūs sutiksite su A. Salamakino pasiūlymu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš nežinau, iš esmės gal nebent Ramūnas. Tai yra teisiška pastaba. Mūsų pasiūlyme šitas dalykas yra. Aš siūlau balsuoti tuo atveju, tegul nusprendžia.
PIRMININKAS. Alternatyviai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, alternatyviai.
PIRMININKAS. R. Karbauskis sutinka, taip? Gerai. Balsuojame alternatyviai. Už, prieš. Už – M. Bastys. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų tikrai reikia palaikyti kolegos A. Salamakino pataisą, nes nėra logiška, kad komitetas turės rūpintis parama kultūros srityje dirbantiems asmenims ir organizacijoms, nes tai daro privačios organizacijos. Man truputį keista, kodėl Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl tokių pataisų nereiškia jokių pastabų. Tai man irgi kelia didelį susirūpinimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Atkreips dėmesį. Prieš – kolegė A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai norėčiau pasisakyti prieš dėl paramos kultūros darbuotojams išbraukimo, nes šita norma iš tikrųjų galiojo 12 metų. Kiek man žinoma, ji atsirado kultūros darbuotojų prašymu, kai laisvieji menininkai ir kūrėjai kreipėsi prašydami ypatingo Švietimo komiteto rūpesčio. Manau, dėl tos priežasties mes tikrai negalime jų ignoruoti ir turėtume palikti šitą normą. Norma galiojo, dar kartą sakau, galiojo 12 metų, ir leido komitetui rūpintis laisvaisiais menininkais ir kūrėjais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs išsakėte savo nuomonę, mes dabar alternatyviu balsavimu nuspręsime. Kas palaiko A. Salamakiną, balsuoja už, kas palaiko R. Žemaitaičio ir R. Karbauskio pataisą… (Balsai salėje) Dar nori. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Reikia paminėti, kad mūsų su R. Karbauskiu iš viso yra 8…
PIRMININKAS. Taip, taip, taip.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tada darome tik dėl tos 5 dalies alternatyvų balsavimą.
PIRMININKAS. Kolegos, taip. Balsuojame tik dėl tos dalies, kurioje jie skiriasi. Gerai. Kas palaiko A. Salamakiną, balsuoja už, kas palaiko R. Žemaitaičio ir R. Karbauskio projektą, balsuoja prieš. Susilaikiusių neskaičiuojame. Dėl 5 dalies, kolegos. (Balsai salėje) Dėl 5 punkto, taip.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 128 Seimo nariai: už – 59, prieš – 69. Liko R. Karbauskio ir R. Žemaitaičio… (Balsai salėje) 5 punktas. (Balsai salėje) Ne, ne, čia 71 nereikia, neklaidinkite, kolegos.
Dėl viso. A. Salamakinas. Prašom, Algimantai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pareikšti užuojautą naujai steigiamo komiteto nariams. Žiūriu į V. Juozapaitį. Dabar per kiekvieną posėdį jūs gausite krūvą prašymų, kad reikia paremti, tai turėsite iš savo pinigėlių susimesti ir paremti, nes Statutas jus tai įpareigoja, įpareigoja vykdyti. Nepainiokime dviejų dalykų. Jeigu įstatyme yra, kad reikia remti, tai yra visiems – kas nori, tas remia. Statutas įpareigos komiteto narius, Seimo narius remti. (Balsai salėje) Andriau, tau nereikės, bet Vytautui turbūt reikės.
PIRMININKAS. Kolegos, po vieną. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia nereikia dramatizuoti. Gerbiamas Algimantai, jeigu jūs perskaitytumėte dabartines Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atsakomybės sritis, lygiai toks pat sakinys buvo, bet komitetas nepaskendo dėl tokių paramų, matyt, taip neinterpretavo tos nuostatos. Taigi čia mes nieko dramatiško nepadarėme, tiesiog palikome taip, kaip yra dabar. Galbūt galėjome pasižiūrėję patobulinti, bet tikrai nieko čia neįvyko.
PIRMININKAS. Galiu nereaguoti. Mes čia tam ir esame, kad dramatizuotume, nieko nepadarysi. Kaip tik maestro V. Juozapaitis dar nori pasisakyti. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pone Algimantai, už paminėtą mano vardą ir progą stoti prie mikrofono. Iš tikrųjų buvo tokia nuostata, tai buvo klaida, nesužiūrėta, nepamatyta, gerai, kad šiandien mes ją pamatėme. Turbūt su laiku mes ją ištaisysime arba bent jau atsiribosime nuo tų dalykų. Dabar aš balsavau už Algimanto pataisą, viskas gerai, mano sąžinė švari. Bet kartu aš noriu priminti, kad jūsų, gerbiamieji, dėka buvo priimtas Labdaros, paramos įstatymo pakeitimo įstatymas dėl galimybės mokėti 2 % fiziniams asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą. Kadangi jūs mane paminėjote, aš kviečiu paremti mane, nes aš turiu tokį meno kūrėjo statusą, kai deklaruosite savo pajamas, tai 2 % nuo pajamų galite…
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą, gerbiamas kolega. Kolegos, mes dabar turėtume balsuoti už visą. Ar dar nori R. Tamašunienė?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už suteiktą žodį. Vis dėlto žodis „parama“ turi daugiau prasmių, ne vien su pinigais susiejamas. Parašyta „rūpintis parama“, tai nereiškia, kad reikia suteikti paramą. Man atrodo, kad visai neperteklinis sakinys, o kultūros darbuotojams paramos reikia visokeriopos, ne tik konkrečiai piniginių lėšų.
PIRMININKAS. Man atrodo, labai teisinga pastaba. Dabar, kolegos, prašom pateikti visą pataisą. Ar R. Karbauskis, ar R. Žemaitaitis? Kas? R. Žemaitaitis. Prašom. Ne, ne, mes tik dėl vieno dabar. Jau balsavome dėl alternatyvų, turime visą alternatyvą. Prašom. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar reikia viską skaityti, kadangi…
PIRMININKAS. Ne, aš manau, visi turi. Taip, kolegos?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Esmė yra ta, kad dalį funkcijų, kurios buvo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, mes siūlome pridėti. Iš tikrųjų tai yra logiška, natūralu, ką dabar ir kuruoja. Kadangi buvo nepritarta A. Salamakino pasiūlymui, tai jis lieka, ateityje galėtume vėl koreguoti, ir dar keletu punktų papildoma. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Čia mes kalbame apie būsimo Kultūros komiteto veiklos kryptis. Už pasisakyti norėtų A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką sakė G. Landsbergis, noriu pakartoti. Iš esmės sprendimas tokį komitetą steigti yra valdančiųjų koalicijos apsisprendimas, kad tokio instrumento jiems reikia. Ar tikrai šitas komitetas bus reikalingas tam, kad Lietuvoje būtų geriau rūpinamasi kultūros politika, ar šitas komitetas kuriamas dėl kitų tikslų, tą patys valdantieji ir turės parodyti savo veikla.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi… Minutėlę! Jeigu galiu, pabaigsiu?
PIRMININKAS. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi vis dėlto A. Salamakino siūlymu nebuvo išbraukta nuostata dėl to, kad komitetas turės rūpintis parama kultūros srityje dirbantiems asmenims ir organizacijoms, vadinasi, mano mylima žmona, kuri dirba simfoniniame orkestre, galės kreiptis į komitetą dėl paramos ir kitų dalykų, tai aš tiesiog paskelbiu, kad aš nusišalinu nuo to balsavimo, nors jis man gyvenimą ir palengvins. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ateikite į šį komitetą. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo narių R. Karbauskio ir R. Žemaitaičio visai pataisai dėl 621 straipsnio 1, 2, 3, 7, 8 punktų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 124 Seimo nariai: už – 118, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta.
Mielieji kolegos, dar dėl šio straipsnio buvo Seimo nario M. Adomėno pataisa, bet kadangi mes neįsteigėme Reformų pažangos komiteto, tai jos automatiškai yra išbraukiamos.
Dabar dėl viso 5 straipsnio. Prašau. Už. Ar yra norinčių už? Nėra.
Galime balsuoti? Nei už, nei prieš. Balsuojame. Kas pritariate visam 5 straipsniui su visom pataisom, kurioms mes pritarėme? Dar kartą primenu, reikia 71 balso. Balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiami kolegos, balsavo 123 Seimo nariai: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta.
Turime dėl 6 straipsnio. Taip? Irgi taip pat R. Karbauskio… Seimo narys K. Pūkas norėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K. PŪKAS (TTF). Ne dėl vedimo tvarkos. Aš noriu padėkoti už tai, kad tokį svarbų…
PIRMININKAS. Čia tas pats.
K. PŪKAS (TTF). …klausimą priėmėte. Taip, aš esu AGATOS steigėjas, 15 metų dirbęs su autorinėm teisėm. Tikrai labai teisingas sprendimas. Siūlyčiau tam komitetui pirmą iš darbų atlikti kontrolę dėl lėšų paskirstymo tiek LATGOJE, tiek AGATOJE. Ten tikrai danai šiandien skirsto pinigus, kaip danų politikas būtų gatvėje. Tikrai ten yra ką veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai jau spręs būsimasis pirmininkas.
Dabar suteikiu žodį turbūt R. Žemaitaičiui dėl pataisos dėl 6 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 punktų. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl 5 dalies. Taip. Vėlgi, kolegos, ko gero, visi matome, tai būtent vyksta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pervadinimas. Tiesiog yra išbraukiamas Kultūros komitetas. Tai, kas buvo susieta su mūsų kolegų ką tik balsuotu ir įkurtu Kultūros komitetu, yra perleidžiamos jo funkcijos. Toks grynai techninis dalykas.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Galime bendru sutarimu pritarti pataisai? Galime. Ačiū. Tada dėl viso 6 straipsnio. Ar yra norinčių prieš, už? Nėra. Galime balsuoti? Gerbiami kolegos, kas pritariate 6 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kviečiu visus dalyvauti balsavime.
Kol balsuojame, primenu, kolegos, kai kurie Seimo nariai, kurie sėdi galinėse eilėse, labai prašo, kad kampuose ten nestovėtų grupelės ir nekalbėtų, nes trukdo dirbti. Būkime tolerantiški vienas kito atžvilgiu. Galima į poilsio kambarius išeiti pasišnekėti.
Gerbiami kolegos, balsavo 126 Seimo nariai: už – 125, prieš nėra, susilaikė vienas. Pritarta.
7 straipsnis. Prieš nori kalbėti P. Gražulis. Prašau. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš gal truputį bendriau pakalbėsiu, nes man truputėlį gal trūksta tokio nuoseklumo šiandien priimant sprendimus. Žiūrėkite, Ekonomikos komitetas kuravo tris ministerijas.
PIRMININKAS. Čia ne apie tai, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Ne apie tai, bet aš noriu pasakyti esmę. Mes prijungėme dar jam informacinės visuomenės sritį atiduodami vieno komiteto kuruojamą sritį. Tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kuravo tik dvi ministerijas, tai yra Kultūros ir Švietimo. Dabar šitoje srityje išskaidome, padarome du komitetus. Apskritai šitiems sprendimams šiek tiek racionalaus to grūdo pritrūksta ir galbūt reikia geriau įsigilinti. Man argumentai neįrodė, kad būtinai turi būti dar vienas komitetas, todėl aš ir susilaikiau, bet Seimas labai vieningai balsavo ir palaikė, kad būtų atskiras Kultūros komitetas. Tikiuosi, kad tikrai atsiras daug daugiau kultūros, bet kol kas man trūksta tokio truputėlį racionalumo.
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai. Bet vis dėlto primenu, kad mes kalbame apie 7 straipsnį. (Balsai salėje) Aš sakau. Prašau, J. Razma nori, kaip sakoma, normaliai prieš. Prašau, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiame straipsnyje yra siūloma sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų kvotą opozicijai. Jeigu jau taip atsitiko, kad palikome penkis pavaduotojus, gana daug, tikrai reikia palikti ir dabartinę nuostatą, kad tai yra ir opozicijos bent du atstovai. Tada būtų viskas logiška. Jeigu būtų trys pavaduotojai, aišku, tada opozicijos atstovui būtų viena vieta. Kviečiu šiam straipsniui nepritarti ir palikti dabar galiojančią nuostatą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Balsuojame dėl 7 straipsnio. Kas pritariate šio straipsnio formuluotei, kuri yra jums pateikta, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 125 Seimo nariai: už – 77, prieš – 36, susilaikė 12. Pritarta.
Mieli kolegos, dabar kalbėsime keturi – už, keturi – prieš dėl viso šito Seimo Statuto pataisų projekto, kurį mes turime arba jūs turite savo skydelyje. Taip, prašau, dėl balsavimo motyvų. Jūs neužsirašėte? Yra. Keturi – už, keturi – prieš, jeigu užsirašėte. Gerbiamas kolega… Tai yra dėl balsavimo motyvų. Aš turiu suteikti… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl įvykusio balsavimo.
PIRMININKAS. Ai, dėl įvykusio. Prašau. Suprantama.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tiesiog apeliuoju į vieną opozicinę frakciją, kuri pasiskelbė opozicine ir net nepabandė ginti opozicijos interesų. Pabalsavo taip, kad opozicijai mažinama automatiškai. Turėkime omeny…
PIRMININKAS. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). …kas tai per opozicija.
PIRMININKAS. Replika. Kolegos, už šitą visą projektą pasisako A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu susirūpinimą tų, kurie kalba apie informacinės visuomenės svarbą, tačiau tai jau mūsų kasdienybė. Informacinės technologijos yra integrali ekonomikos dalis, bet lieka klausimas dėl informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo parlamentinės kontrolės. Žinoma, yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apie jį čia nebuvo užsiminta. Manyčiau, kad keičiant komitetų sąrašą, perskirstant įgaliojimus, kai ką pavedant Ekonomikos komitetui, šitų dalykų negalima pamiršti. Aš manau, kad taip atsitiko dėl to, kad čia mes vieną parą skyrėme, labai mažai laiko šiam klausimui. O ateityje svarstant Statutą, žinoma, pataisas reikia rengti atidžiau įvertinant kaštus, kaip daroma dėl kiekvieno įstatymo projekto.
Lygiai tas pats su siūlymais, kuriuos kolegos vadina privilegijomis. Čia taip pat reikia skaičiuoti. Mano manymu, didžiausia parlamentaro privilegija – tai būti nepriklausomam priimant sprendimus ir neleisti jokiais pavidalais riboti konstitucinės teisės atstovauti visiems rinkėjams taip, kaip mano esant reikalinga, ir naudotis tomis priemonėmis, kurios garantuoja šį nepertraukiamą atstovavimą visiems piliečiams.
Kaip tai turi būti padaryta? Turi būti nedviprasmiškai nurodyta įstatyme, žinoma, supratingai prisitaikant prie šalies galimybių ir mūsų visuomenės poreikių. Tuo tarpu siūlau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – I. Šiaulienė. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai informacinė visuomenė yra mūsų kasdienybė, bet kaip ji toliau rutuliosis, kokį turinį suteiksime, strategiją, kaip mes gebėsime racionaliai panaudoti valstybės lėšas, man šitas sprendimas nesuteikia tokių vilčių, todėl manau, kad mes padarėme per skubą didelę klaidą. Lieka tik viltis, kad galbūt kada nors pataisysime tą klaidą. Todėl negaliu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Už – K. Glaveckas. Prašau, Kęstuti.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro sujungimas tai nėra naikinimas. Jeigu pažiūrėsime į komitetą Informacijos ir ekonomikos – tai yra nauja kokybė. Jeigu jūs pasižiūrėsite, kas pasaulyje vyksta, kai bankiniuose sektoriuose, įmonėse, kai įmonės keli objektai jungiami į vieną ir sisteminiai objektai jungiami į vieną arba į kelis, kitaip sakant, stambinami, visiškai atitinka dabartinę tikrovę, nes dabartinės visos realijos yra siejamos su naujom technologijom, su nauju valdymu, su žmonėm, kurie tuos sprendimus gali priimti. Komitetų sujungimo ar nejungimo klausimas iš tikro yra žmonių klausimas. Jeigu ten bus specialistų ar išmanančių tą dalyką, neabejotinai taip ir bus formuluojamas visas klausimynas.
O dėl funkcijų, tai galima jų įvardinti šimtą tų funkcijų ir penkis šimtus. Jeigu visas funkcijas sudėsite, ką mes turime žiūrėti Seime, tai virš tūkstančio funkcijų yra. Bet ar mes žiūrime į jas? Iš tikro tai yra esminiai dalykai, tam ir duotas yra žmogui protas, kad jis galėtų jas atrinkti, kurios yra svarbios ir kurios yra mažiau svarbios.
Tai aš siūlau tam jungimui pritarti, taip pat pritarti Kultūros komiteto įsteigimui, nes mes per tas visas medžiagines vertybes praradome pagrindinį dalyką – žmogų, o žmogus – tai yra kultūra. Todėl neabejotina, kad kultūros kaip prioriteto išskyrimas, manau, yra labai vertingas dalykas. Ir aš tikrai liberalų vardu manau, kad mes palaikysime visas šitas Statuto korekcijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – K. Masiulis, bet nematau jo. Tada M. Bastys. Prašom, kolega.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų konsolidacija vyksta, ypač informacinės visuomenės plėtroje. Jeigu būtų ministerija, ar tai būtų žinių, ar tai būtų skaitmeninės, ar tai būtų inovacijų ir technologijų, aš suprasčiau, kad galbūt galima ir išskaidyti į atskirus komitetus informacinės visuomenės klausimus.
Kadangi šiandieną yra net keturiose, o galbūt net ir penkiose ministerijose formuojama politika, informacinės visuomenės plėtros kryptys yra formuojamos, tai išskaidant į atskirus komitetus, visą krūvį perkeliant į Ekonomikos komitetą, manau, bus iš tiesų padaryta didelė žala. Kaip čia buvo jau ne kartą sakyta, kad mes darome mažiukus, kosmetinius dalykus taupydami lėšas dėl transporto, dėl to, kad kuriamas vienas papildomas komitetas, tai reikia kitą komitetą naikinti, o iš esmės nebus užtikrinta tinkama parlamentinė kontrolė, tokiu būdu informacinė visuomenė, skaitmeninė visa darbotvarkė mūsų valstybėje, neabejoju, vienareikšmiškai kentės. Taigi siūlau nebalsuoti už šias Statuto pataisas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Gelūnas. Prašom, kolega.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų turbūt per visą nepriklausomybės laikotarpį tai pirmas atvejis, kai Seimas siunčia žinią, nori sureikšminti kultūrą, kuriai, kaip labai ilgai dirbęs šitoje srityje pasakysiu, niekad nebuvo per daug dėmesio. Reikia pasidžiaugti tokiu sureikšminimu, sykiu įvardijant ir galimas grėsmes.
Pritarsiu ir V. Juozapaičiui, ir prieš mane kitiems kalbėjusiems, kad atskyrimas kultūros į atskirą sritį jokiu būdu nereikštų jos izoliavimo nuo jos horizontalių funkcijų, tai yra kultūros ir švietimo, kultūros ir ekonomikos, kultūros ir inovacijų. Kultūra, kaip jokia kita sritis, pasižymi galimybe megzti kontaktus ir horizontaliai bendradarbiauti. Žodžiu, kultūros paveldas ir turizmas yra ištisa atskira sritis. Todėl labai kviesčiau būsimojo komiteto pirmininką ir narius kviestis į posėdžius kitų komitetų žmones ar atsakingus ministerijų darbuotojus ir šitas sąsajas pabrėžti.
Antra vertus, dėl IVPK. Prisimenu, ne kartą važiuojant į Briuselį, į kultūros ministrų suvažiavimus, įvairioms šalims atstovaudavo atskiri informacinės visuomenės plėtros ministrai. Ir tai visiškai nereiškia atskiros ekonomikos srities, tai yra labai labai svarbi sritis, apie kurią kalbėjo A. Anušauskas, ir susiję su nacionaliniu saugumu.
Kadangi dar neišdilę įspūdžiai iš UNESCO organizacijos, ten yra atskiras sekretoriatas šios srities, kuri rūpinasi demokratijos plėtra, nes, patikėkite, daugybė valstybių pasaulyje norėtų kontroliuoti internetą, norėtų kontroliuoti žiniasklaidą, norėtų skleisti propagandą per žiniasklaidą, per televizijas. Taigi daugybė darbo šitoje srityje. Bet mane nuramino kolega R. Žemaitaitis, aš mačiau ir Statuto pataisas…
PIRMININKAS. Dvi minutės.
A. GELŪNAS (LSF). …kad šitos funkcijos yra priskirtos kitiems komitetams, tai, duok Dieve, kad jos nenunyks, nes tai yra labai labai svarbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. J. Razma. Už – J. Razma. Gerbiamas kolega Jurgi Razma! Prašom už pasisakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, kaip konstruktyvios opozicijos atstovas, galiu šiuo atveju pasidžiaugti, kad mūsų pozicija nulėmė, kad einam prie geresnio sprendimo. Nes jeigu vakar, kai valdantieji buvo sumanę, karštligiškai, skubotai būtų priėmę Statuto pataisas, tai Seime būtų įkurtas dar vienas papildomas komitetas ir būtume turėję dar papildomų išlaidų. Tai šiandien racionaliai sutarėme, kad tikrai tas sritis galima priskirti kitiems komitetams ir kuriam atskirą Kultūros komitetą.
Aš dėl šio komiteto palinkėsiu iniciatoriams, kad tai netaptų politinės vienos partijos įtakos didinimo įrankiu kultūros sričiai, o kad tai taptų tikro dėmesio kultūros sričiai ir jos žmonėms svarbiu instrumentu. Matysime, kaip ten bus iš tikrųjų. Turėkime pozityvių lūkesčių. Gaila, kad šiek tiek tą bendrą pozityvų nusiteikimą sugadina tas paskutinis balsavimas, kad esant pakankamai dideliam Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiui mažinama kvota opozicijai. Tai, deja, jau nedemokratiškas sprendimas ir dėl šito ir mūsų frakcijos vienas kitas narys, matyt, nebebalsuos už visą Statuto projektą, nors gana pozityviai žiūrėjome į daugelį jo nuostatų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš šiek tiek to racionalumo ir to logiškumo priimant sprendimus pasigedau. Bet gal norėčiau šiek tiek replikuoti į gerbiamo A. Gelūno pastabą, kad yra šalių, kuriose norima kontroliuoti žiniasklaidą. Aš noriu pasakyti, kad pas mus jau kontroliuojama ta žiniasklaida. Bet tiktai galbūt reikėtų sudaryti Seimui kokią nors komisiją ar pavesti Kultūros komitetui išsiaiškinti. Vis dėlto čia labai taip gudriai jinai kuruojama, kad plika akimi nepamatysi, bet, deja, tai labai akivaizdu.
Kitas dalykas, aš manau, kad kultūra yra visur. Jeigu kalbame apie plačiąją kultūrą, tai turėtų būtų kultūros… Ekonomikos ir kultūros komitetas, Savivaldybių ir kultūros komitetas, visur yra Politikos kultūros komitetas. Manau, kad vis dėlto jeigu žengiame žingsnį racionalų, prie tokio gana svarbaus plačią sritį kuruojančio Ekonomikos komiteto prijungiame dar vieną dalį – informacinę visuomenę, taip pat yra šiais laikais gana atsakinga, svarbi sritis, susijusi ir su saugumu, ir su kitais, tai mes norėjome konsoliduoti ir taupyti biudžeto lėšas. Tai yra labai logiškas sprendimas. Galima prie to komiteto įsteigti porą pakomitečių, tai būtų bendresnis darbas.
Dabar Kultūros ir švietimo komitetas kuravo tik dvi ministerijas. Man atrodo, kad reikėjo pabandyti prie Kultūros komiteto įsteigti pakomitetį, prie Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto įsteigti Kultūros pakomitetį, pažiūrėti, kaip efektyviai būtų veikęs. Tai būtų racionalu, tai būtų įgyvendinimas programinių nuostatų, deklaruojamų valstiečių, kad mažinsime biurokratų skaičių, mažinsime institucijų skaičių, o dabar vienu atveju lyg ir sumažiname, o kitu atveju vėl padidiname. Bet toks yra valdančiosios daugumos apsisprendimas. Todėl aš šiuo klausimu, bendrai žiūrint į visas šio Statuto pataisas, kurias mes šiandien pakeitėme, susilaikysiu, nes man pritrūksta racionalumo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, taigi, visi motyvai išsakyti.
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-1 – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto“ kelių pataisų, kurias jūs matote. Kas palaikote šį projektą (primenu, reikia 71 balso), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Balsavimas pradėtas, kviečiu kolegas, kurie… (Balsai salėje) Gerbiamas kolega Juozai ir kiti, prašome balsuoti!
Šio statuto priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 125 Seimo nariai: už – 106, prieš – 2, susilaikė 17. Šiam projektui pritarėme. (Gongas) Seimo Statuto pataisos priimtos.
Mielieji kolegos, turiu dar informaciją. Seimo valdyba šiandien nusprendė, kad rytoj bus nenumatytas posėdis. Mes tą turime padaryti, mes turime jus paskirstyti, mus visus į Seimo komitetus, kad komitetai pradėtų veikti, taip pat ir naujai įkurtieji komitetai. Rytoj 10 valandą nenumatytas Seimo posėdis. Pirmoji dalis bus apie valandą, o po pertraukos, 14 valandą, pabaigsime pasiskirstymą komitetais, aišku, darbotvarkė ir panašiai.
Gerbiamieji kolegos, rytoj 10 valandą nenumatytas posėdis. Visus kviečiu dalyvauti.
Minutėlę! Matau, gerbiamasis Juliau. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš noriu paklausti, gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Dar nepabėkite, kolegos!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, dėl rytdienos posėdžio, ar būtina tokia ilga pertrauka tarp pirmojo ir antrojo posėdžių?
PIRMININKAS. Kaip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Trijų valandų pertrauka, tai mes galime padaryti trumpesnę.
PIRMININKAS. Galėsime padaryti trumpesnę, tikrai jūsų pastaba teisinga. Ačiū.
Kolegos! Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašome registruotis. Registracija. Prašome registruotis, kurie dar nespėjote pabėgti.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 115 Seimo narių, kolegų.
Taigi dėl rytdienos posėdžio pertraukos, tikrai, jeigu viskas sklandžiai vyks, tiesiog techniniai dalykai, mes galėsime sutrumpinti.
Kolega V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl rytdienos posėdžio. Siūlyčiau nedaryti trumpesnės pertraukos, nes jau žinojome rytdienos darbotvarkę, jau suplanavome kai kuriuos darbus, kai kuriuos posėdžius frakcijose ir grupėse, tai griauna mūsų darbą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Rytoj iš ryto pritarsime darbotvarkei, manau, taip ir bus.
Gerbiamieji kolegos, ačiū visiems už konstruktyvumą. Posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.