AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURIZMO ĮSTATYMO NR. viii-667 PAPILDYMO 301 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

1.                  Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti regionuose, turizmo sektoriuje pareigas einančių asmenų lygiateisiškumą, nediskriminavimą. Esamas reglamentavimas lemia tai, kad neužtikrinamas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų turizmo informacijos centrų vadovų lygiateisiškumas lyginant su socialinių paslaugų įstaigų vadovais, kadangi iki 2023 m. gruodžio 31 d. į pareigas neterminuotai priimtiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatoma pirma 5 metų kadencija. Atkreiptinas dėmesys, kad regionuose ilgiau turizmo informacijos centrų vadovų pareigas einančių asmenų itin greitas persikvalifikavimas yra neįmanomas atsižvelgiant į specifinės profesijos poreikį regionuose. Turizmo informacijos centrų vadovai turi sukaupę patirtį, žinias, įgiję kompetencijas, kurių nebūtų galimybės pritaikyti, kadangi rotacijos galimybės regionuose nėra. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstaigų įstatymo redakcijos 22 straipsnis numato palankesnę įstaigų vadovų kadencijos trukmę, nei turizmo paslaugų centrų vadovams taikysimas reguliavimas, kurį nustato Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymai. Taip pat siūlomas teisinis reguliavimas jau yra taikomas kultūros centrų vadovams (Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 7 straipsnis), muziejų vadovams (Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 14 straipsnis), todėl priėmus įstatymą turizmo informacijos centrų vadovams nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos lyginant su jau atitinkamą teisinį reguliavimą taikančiomis socialinių paslaugų, kultūros centrų, muziejų įstaigomis.

 

2.    Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.

 

3.    Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 2 straipsniu tais atvejais, kai su biudžetinių įstaigų vadovais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, asmenys eina vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Jeigu su vadovais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys ir asmenys eina vadovo pareigas 5 metus arba trumpiau, 2024 m. sausio 1 d. laikoma biudžetinės įstaigos vadovo pirmosios kadencijos pradžia, kurią vadovas eina 5 metus. Tačiau, jeigu asmuo eina vadovo pareigas ilgiau negu 5 metus, tačiau trumpiau negu 10 metų, 2024 m. sausio 1 d. laikoma biudžetinės įstaigos vadovo antrosios kadencijos pradžia. Atitinkamai, 2029 m., pasibaigus antrajai kadencijai, vadovo pareigas einantis asmuo nebegali kandidatuoti į vadovo pareigas toje pačioje įstaigoje. Tais atvejais, kai vadovas pagal neterminuotą darbo sutartį eina pareigas 10 metų ir ilgiau, jo darbo sutartis galioja dar vienus metus, t. y., iki 2025 m. sausio 1 d. Taip pat paminėtina išimtis, taikoma asmenims, kurie eina vadovo pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį ir iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę 5 metai arba trumpiau. Šie asmenys eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki tos dienos, kada įgyja teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją.

Analogiškai biudžetinių įstaigų atvejams, dėl esamų viešųjų įstaigų vadovų pareigų ėjimo terminų (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymas 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. XIV-2242, 2 straipsnis), paminėtina, kad tais atvejais, kai ne konkurso būdu paskirtas vadovas eina savo pareigas 5 metus arba trumpiau, nuo 2024 m. gegužės 1 d. pradedama eiti pirmoji kadencija. Jeigu pareigos einamos 5 metus ir ilgiau, bet trumpiau negu 10 metų, laikoma, kad nuo 2024 m. gegužės 1 d. prasideda antroji kadencija. Jeigu vadovo pareigos yra užimamos ilgiau negu 10 metų, vadovas toliau eina savo pareigas vienus metus iki 2025 m. gegužės 1 d., išskyrus, kai iki teisės gauti senatvės pensiją yra likę mažiau kaip 5 metai. Pastaruoju atveju viešųjų įstaigų vadovas toliau eina savo pareigas iki teisės gauti senatvės pensiją įgijimo dienos.

Tai reiškia, kad turizmo informacijos centro vadovas, ėjęs pareigas ilgiau kaip 10 metų, netektų darbo vietos nuo 2025 m. gegužės 1 d., o itin greitas persikvalifikavimas yra neįmanomas atsižvelgiant į specifinės profesijos poreikį regionuose.

 

           

4.    Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Įstatymo projekto 301 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostatas, numatančias turizmo informacijos centrų vadovų darbo santykių reglamentavimą. Siekiant skatinti valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų turizmo informacijos centrų veiklos progresą ir pažangą,  siūloma reglamentuoti turizmo informacijos centrų vadovų darbo santykius, įvedant vadovams kadencijas, atsižvelgiant į specifinį profesijos pobūdį, skatinti vadovų atsakomybę, apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją ir nustatant pareigą vadovams ir į vadovų pareigas pretenduojantiems asmenims atitikti jai keliamus reikalavimus. Kadencijų biudžetinių ir viešųjų įstaigų turizmo informacijos centrų vadovams įvedimas užtikrins skaidresnę įstaigų veiklą, didins visuomenės pasitikėjimą turizmo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Turizmo informacijos centrų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Siūloma numatyti, kad, pasibaigus turizmo informacijos centro vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais eitos kadencijos metais visuose atliktuose veiklos vertinimuose buvo vertinama labai gerai ir (arba) gerai, ir, jeigu viešosios įstaigos vadovo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius. Įstatymo projekte numatyta, kad turizmo informacijos centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo projekto 3 straipsnyje, numatančiame įstatymo įgyvendinimą ir taikymą, siūloma numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į pareigas neterminuotai paskirtiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių turizmo informacijos centrų ir viešųjų įstaigų turizmo informacijos centrų vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatoma 5 metų kadencija, tokiu būdu užtikrinant darbo vietas regionuose asmenims einantiems turizmo informacijos centrų vadovų pareigas ilgiau kaip 10 metų.

Kadangi kadencijų skaičiaus siūloma neriboti, jų įvedimas neužkerta kelio turizmo informacijos centrų vadovams dalyvauti organizuojamuose konkursuose į tą pačią pareigybę, todėl sudaromos prielaidos tolimesnio vadovavimo tęstinumo įgyvendinimui toje pačioje įstaigoje, o taip pat nedarbo mažinimo regionuose sąlygos.

 

5.    Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?

Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6.    Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?

Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturėtų turėti.

 

7.    Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?

Įstatymo projektas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

 

8.    Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

 

9.    Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?

Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės.

 

10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

 

11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus?

Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

 

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti?

Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.

 

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Turizmo informacijos centro vadovas“, „Turizmo informacijos centras“.

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

 

Teikia

Seimo nariai                                                                                                          Paulius Saudargas

                                                                                                                              Edmundas Pupinis

                                                                                                                         Justinas Urbanavičius

                                                                                                                             Antanas Čepononis

                                                                                                                           Vytautas Juozapaitis

                                                                                                                                 Kęstutis Masiulis

                                                                                                                                    Valdas Rakutis

                                                                                                                             Romualdas Vaitkus

                                                                                                                                  Ligita Girskienė