Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 27, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 50
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame balandžio 22 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. balandžio 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Turime apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4779, tai yra dėl mūsų darbotvarkės rezervinio 1 klausimo – ANK 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtraukimo į pavasario darbų programą ir į šios dienos darbotvarkę. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
10.01 val.
Įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo patvirtinimo projektas Nr. XIVP-235(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto motyvai už. Kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, kas nėra detaliau susipažinę, tai šis projektas yra tiesiogiai susijęs su Ekonomikos atsigavimo fondu, suteikiantis galimybę Europos Sąjungai skolintis ir taip užtikrinti finansavimą visos Europos Sąjungos mastu šio Ekonomikos atsigavimo fondo veiklos. Kviečiu kolegas palaikyti ir palinkėti tokio paties spartaus sprendimo ir kolegoms Vokietijoje, kur šis klausimas kol kas yra užstrigęs Konstituciniame Teisme. Tai nereiškia, jog mes turėtume atidėlioti savo sprendimą, turėtume savo pavyzdžiu parodyti kolegoms, kad pritariame ir kviečiame visus bendru sutarimu susitelkti siekiant sklandaus Ekonomikos atsigavimo fondo įgyvendinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku – 11 val. 30 min.
10.03 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-329(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-329(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už kalba L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Nuo mūsų debatų šiuo klausimu, jie vyko praėjusią savaitę, jokių naujų aplinkybių neatsirado. Tai iš tikrųjų puikus susitarimas tarp Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos dėl strateginės partnerystės, dengiantis 40 sektorių, taip pat ir bendradarbiavimą saugumo srityje. Taigi labai reikalingas susitarimas. Kuo jis greičiau įsigalios, tuo daugiau naudos turės ir visa Europos Sąjunga, ir Lietuva, ir Japonija. Kviečiu jus visus, kolegos, pritarti šiam susitarimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, labai daug šurmulio Seimo salėje. Aš labai prašyčiau tyliau kalbėtis arba kalbėtis ne Seimo salėje. Balsavimas dėl šio projekto nustatytu laiku – 11 val. 30 min.
10.04 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-357(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-357(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Keičiamas vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas – numatytu laiku.
10.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų tikrai svarbus įstatymo projektas ir čia noriu pradėti nuo padėkos kolegoms, kurie prisidėjo tiek prie šio įstatymo rengimo, tiek prie jo svarstymo, tobulinimo ir, tikiuosi, sklandaus įgyvendinimo.
Iniciatyva atėjo iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuri matė problemą ir pasiūlė gana taiklų sprendimą, kuriuo priimamas sprendimas, jog nuvežti transporto priemones, pastatytas ne vietoje, negalimas eksploatuoti, galėtų priimti ne tik policija, bet ir savivaldybės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Karo policija. Tokia priemonė padėtų kovoti su piktybiniais pažeidėjais, kartu užtikrintų tvarką daugiabučių kiemuose, atlaisvintų policijos resursus, nes policija galėtų skirti savo resursus rimtų nusikaltimų prevencijai, ir užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį gatvių tvarkymą.
Prie šio sprendimo prisidėjo Vilniaus savivaldybės darbuotojai, specialistai, rengdami ir padėdami rengti šį projektą, prisidėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro darbuotojai, padėdami užtikrinti sklandų jo tobulinimą. Daug prisidėjo komiteto kolega J. Sabatauskas, organizuodamas klausymus, taip pat Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, Susisiekimo ministerijos darbuotojai, policijos atstovai.
Noriu visiems labai padėkoti už tai, jog šis sprendimas galų gale atėjo iki priėmimo stadijos, ir labai tikiuosi gerbiamų Seimo kolegų palaikymo priimant šį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Labai nesiplėsdamas noriu pasakyti, kad nuo minties ar prašymo iš savivaldybės iki Seimo salės praėjo beveik šešeri metai. Beveik šešeri metai! Lieka tik apgailestauti, kad tokie svarbūs, tokie geri ir padedantys savivaldai efektyviai dirbti sprendimai kai kada šitiek ilgai neranda kelio Seimo koridoriuose. Kolegos, tikrai visus skatinu ir prašau balsuoti už ir turėti galvoje ateityje efektyvinant, jeigu taip galima pasakyti, teisėkūros procesą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku 11 val. 30 min.
10.08 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – lydimasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(3). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio nėra gauta pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime dėl šio projekto 11 val. 30 min.
10.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4532(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4532(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro penki straipsniai. Dėl jų pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl visų šių straipsnių pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, čia yra dar vienas bendro paketo klausimas, kuris šiek tiek susijęs su anksčiau prieš tai diskutuotu klausimu. Vėl noriu labai padėkoti Vilniaus savivaldybei, kuri inicijavo šiuos pakeitimus, padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro darbuotojams, Teisės ir teisėtvarkos komiteto kolegoms, taip pat J. Sabatauskui, kuris organizavo klausymus, Vidaus reikalų ministerijai, policijai, Susisiekimo ministerijai, kurie dalyvavo tobulinant šį įstatymo projektą.
Šiuo įstatymo projektu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus. Iš įvairių tyrimų ir praktinių patikrinimų yra matoma, jog daugiabučių kiemuose apie 20 % automobilių yra tokių, kurie yra neeksploatuojami arba negalimi eksploatuoti. Šiuo sprendimu būtų priimta ir įtvirtinta, kad bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės. Yra apibrėžiama, kad neeksploatuojama būtų laikoma transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Antra, negalima eksploatuoti būtų laikoma transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota, arba ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė.
Taigi toks sprendimas kartu su galimybe savivaldybei nuvežti tokias neeksploatuojamas arba negalimas eksploatuoti transporto priemones padėtų užtikrinti, kad daugiabučių kiemuose būtų daugiau tvarkos. Kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt ypač savivaldybininkams, kuriems tekdavo spręsti parkavimą kiemuose, iš tikrųjų visada trūkdavo vietų, šis įstatymas kaip tik padės išvalyti aikšteles. Ir tikrai džiaugiuosi, kad ne per daug represinis įstatymo projektas. Lieka tam tikra galimybė ne tik bausti, bet ir įspėti. Aišku, numatyti ir tam tikri terminai, tai yra trys mėnesiai nuo išėmimo iš eksploatacijos, gana gerai ir lengva patikrinti. Iš tikrųjų yra žmonėms laiko suspėti išsivežti transporto priemonę, negaunant kokių nors finansinių sankcijų.
Tikrai pritariu įstatymo projektui ir manau, kad situacija dar labiau pagerės po šio įstatymo priėmimo. Parkavimas bus laisvesnis tiek didžiuosiuose miestuose, tiek galbūt ir rajonuose, kur taip pat jau trūksta vietos transportui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.12 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4533(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – lydimasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4533(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pataisų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto – 11 val. 30 min.
10.13 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-200(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-200(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Už kalba G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke, aš atsisakau. Matau, kad daugiau nėra prieštaraujančių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsavimas numatytu laiku.
10.13 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4238(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4238(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Motyvai už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Privalomas mediacijos taikymas civiliniuose ginčuose tais atvejais, kai vyko smurtas artimoje aplinkoje, prieštarauja tiek Europos Teisingumo Teismo nutarimui, tiek mediacijos esmei, kad taikaus susitarimo pasiekimas derybų keliu galimas tik tarp lygiaverčių šalių. Kitaip tariant, visi suprantame, kadangi smurto artimoje aplinkoje atveju smurtautojas kontroliuoja auką, tai lygiavertės taikios derybos nėra įmanomos. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau mes šiandien atsižvelgiame į smurto aukoms kasdien pagalbą teikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų prašymus, į profesorės D. Leinartės, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narės, raginimus. Pagaliau tūkstančiai moterų galės gauti pagalbą arba, kitaip tariant, nepatirti papildomo streso, papildomo skausmo ir iš esmės dar kartą smurto.
Aišku, gaila, kad po pateikimo, kuriam buvo pritarta bendru sutarimu, dar turėjome laukti pusantrų metų ir sulaukti naujo Seimo, bet labai džiaugiuosi, kad šiandien, atrodo, moterų pagalbos prašymai bus išgirsti. Labai raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Už kalba A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, tikrai norėčiau šiuo atveju pasakyti, kad tai yra konstruktyvus opozicijos darbas. Tikrai labai džiaugiuosi D. Šakalienės iniciatyva ir manau, kad tai situacija, kai būtent mediacija iš principo yra gėris ir mediacija yra labai svarbus dalykas, bet, kaip sakoma, upė turi turėti krantus, tada ji bus upė. Mums labai reikia apibrėžti ribas, kada mediacija turi prasmę. Šiuo atveju mediacija čia buvo sukarikatūrinta ir nukreipta prieš auką. Šiuo atveju labai siūlau visiems pritarti ir tikrai nebijoti, čia tikrai negriauna nei šeimos, nei ko nors.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų noriu padėkoti gerbiamai kolegei už šią iniciatyvą. Mano supratimu, tikrai yra labai teisingas ir reikalingas įstatymas ir telieka tik apgailestauti, kad mes iki šiol dar nesugebame įgyvendinti šių principų mūsų kasdienybėje, tai yra ugdymo įstaigose, mokyklose, darželiuose, kur labai dažnai kaip susitaikymo priemonė yra pastatomi auka ir agresorius ir jiems siūloma susitaikyti. Reikia labai aiškiai apibrėžti, kad nėra lygios galios aukos ir agresoriaus pozicijos siekiant jų susitaikymo. Versti auką susitaikyti su agresoriumi, jiems dviem išsprendžiant klausimus, mano supratimu, yra netinkamas būdas. Tą akcentuoja psichologai, tą akcentuoja psichikos sveikatos specialistai, tą akcentuoja ugdymo specialistai. Taigi labai svarbu, kad mes čia neapsiribotume Mediacijos įstatymu, bet kalbėtume apie platesnį šio principo taikymą visuomenėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi visi panašiai pasisakė, tai aš irgi atsisakau ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto nustatytu laiku.
10.17 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 81, 210, 263, 269 ir 277 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo keliais straipsniais ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.18 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-296(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-296(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351(2). Priėmimo stadija. Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.20 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238(2). Prašau komiteto pirmininkės pakomentuoti gautą Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Balandžio 21 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė projektą, buvo gautos dvi Teisės departamento pastabos. Viena yra visiškai techninė, mes jai pritarėme ir atsižvelgėme, o antroji nurodo, kad taip, kaip dabar suredaguotas Žemės įstatymas, turėtų būti lygiagrečiai taisomas ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 15 straipsnis. Vakar komitete nutarėme, kad šitą įstatymo projektą pateiksime nuo komiteto. Į pastabą atsižvelgėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai už – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šis įstatymas iš tiesų leis formuoti ir išsaugoti žaliąsias erdves miestuose ir išvengti itin kurioziškų situacijų, kai dažnai nuosavybė grąžinama arba, sakykime, formuojami detalieji planai, planuojami pastatai tokiose vietose, kuriose visa bendruomenė nori matyti ir visi suvokia, kad turi būti kažkokie želdynai. Tiesą pasakius, yra šio įstatymo ir tam tikras trūkumas, kurį galėtų komitetas ar individualiai Seimo nariai ištaisyti, nes jis neapima saugomų miškingų teritorijų. Tačiau tai yra, matyt, ateities darbas ir mes kartu jį galėsime nuveikti. O šiandien tikrai kviečiu gelbėti ir formuoti žaliąsias erdves ir želdynus miestuose ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Manau, priėmus šį įstatymą grįžta sovietiniai laikai, kada žemė bus paimama. Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus nuosavybė bus paimama visuomenės poreikiams, tai ne reikalingai infrastruktūrai, ne geležinkeliams, ne keliams, o želdiniams, sporto reikmėms, tai yra mieste ar kurorte nusavinama žemė. Savivaldybė nusprendė, pateikė prašymą NŽT, NŽT savo sprendimu priima, ne Vyriausybė, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kito žodžio, kaip sovietų laikų grįžimas, kada atimama nuosavybė, aš negaliu įsivaizduoti.
Praėjusioje kadencijoje šis įstatymas buvo stabdomas būtent dėl tų motyvų. Pateiksiu akivaizdų pavyzdį. Visuomenės reikmėms prieš 15 metų buvo atiduotas 60 hektarų sklypas, kur „Siemens“ arena stovi. (Balsai salėje) Stovėjo, dabar pavadinimas yra kitas, „Avia Solutions“. Ši žemė savivaldybės paimta visuomenės poreikiams, buvo iškelti žmonės, bet Vilniaus savivaldybės klerkai sugebėjo tą žemę atiduoti draugams, suteikdami užstatymo teisę 99 metams. Žemė, kuri buvo atiduota savivaldybei iškėlus gyventojus, atiteko privatiems subjektams, užuot tarnavusi sporto, rekreacijos reikmėms. Jeigu netikite, nueikite, dar 10 hektarų sklypų šioje teritorijoje buvo išmiškinta per du mėnesius.
Kolegos, tai yra Konstitucijos akivaizdus pažeidimas, tai yra nuosavybės atėmimas. Už ką mes balsuosime? Aš manau, jeigu tas įstatymas bus priimtas, tikrai bus vertas Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Artūrai, aš, kaip liberalas, tikrai visada ginu nuosavybę. Nuosavybė pagal Konstitucijos 23 straipsnį tikrai neliečiama, bet išskirtiniais atvejais gali būti paimama visuomenės poreikiams. Na, čia ir yra būtent tas išskirtinis atvejis, kai reikia paimti miesto savivaldybėms. Ne kartą, jums dar būnant, gerbiamas Artūrai, Aplinkos apsaugos komitete svarstėme kaip pavyzdį Pilaitės visuomeniniame parke suformuotų privačių sklypų paėmimo galimybę. Iki tada to nebuvo galima daryti, o Pilaitės bendruomenė masiškai sukilusi, kad miestas išsaugotų šitą parką, tačiau privatūs savininkai, turėdami tiktai rekreacinės paskirties sklypą, ką maksimaliai galėjo padaryti, tai arba užsitverti ir padaryti aptvarą šunims, arba bulvėmis užsodinti. Taip irgi negali būti. Apskričių administracijos yra tikrai pridariusios klaidų, suformavusios sklypų aibėje dalykų. Vien Vilniuje savivaldybės architektai kalba apie tai, kad 500 hektarų privačios žemės yra suformuota rekreacinės paskirties sklypuose ir Bendrojo plano spaudimas yra milžiniškas. Vien Vilniaus savivaldybė gavo per 1 tūkst. pasiūlymų keisti Bendrąjį planą dėl konkrečių sklypų. Kai kur to tikrai nebus galimybės padaryti, nes tai yra visuomenės poreikiams, bet tą suformuotą nuosavybę reikia išskirtiniais atvejais paimti. Savivaldybės tikrai neturi tiek pinigų, kad paimtų ir dabar imtų visas žemes visuomenės poreikiams. Tai yra vis tiek brangu daryti, aš nemanau, kad čia bus išskirtinio piktnaudžiavimo. Galų gale paimti iki žemės paėmimo projektą, tai yra aibė kitų institucijų, kurios tai patikrina. Kviečiu pritarti geram įstatymui. Rizikos subalansuotos. Seniai to reikėjo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(2) (pateikimas)
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, todėl norėčiau pakviesti gerbiamą A. Gedvilienę pristatyti rezervinį 1 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(2).
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo iš tikrųjų labai laukia visuomenė, nenorinti toleruoti asmenų, kurie, nors turi galimybę legaliai išvežti atliekas į surinkimo aikšteles, vis dėlto renkasi jas vežti į miškus, pamiškes, pakeles ir kitas gražiausias mūsų gamtos vietas. Todėl mano siūlymas yra sudaryti galimybę iš šio nusižengimo vykdytojų konfiskuoti transporto priemones, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami ir kuriomis atliekos ir teršalai buvo iškraunami, bei konfiskuoti kitas administracinių nusižengimų padarymo priemones. Būtų tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis užsirašė E. Gentvilas, tačiau jo salėje nematau. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų šiandien kyla baimių, kad tas baudimas bus už mažiausius nusižengimus. Tarkim, asmuo netyčia užvažiavo kažkur prie miško, iškrito koks nors plastikinis buteliukas, tarkim, atėjo miškininkas, susekė, ištyrė ir nubaudė jį atimdamas automobilį. Ar tokių atvejų bus, ar čia visgi bus kokie nors Administracinių nusižengimų kodekso, kur bus tiksliai reglamentuota, kaip, kur ir ką galima bausti ir kokiu lygiu?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai noriu nuraminti. Graužtukas gamtoje visai nepavojingas, netrukdo, bet tikrai yra tam tikrų ribojimų. Tiems, kurie išmeta pavojingas atliekas arba atliekas saugomose teritorijose, ši bauda tikrai galiotų iš karto, bet už visas kitas atliekas yra tam tikri svoriai, kurie numatyti Administracinių nusižengimų kodekse. Aš kviesčiau apskritai pasitikėti mūsų pareigūnais, aplinkosaugininkais ir teismais ir nebijoti, kad už kokį menkavertį pažeidimą, nusižengimą bus priimtos pačios griežčiausios priemonės.
Kita vertus, kaip ir sakiau, šis įstatymo projektas, ši pataisa yra teikiama tam, kad tie žmonės, kurie piktybiškai, turėdami galimybę vežti šiukšles, atliekas, statybines atliekas, padangas, senus šaldytuvus į priėmimo aikšteles, vis dėlto renkasi jas vežti į miškus, į pakeles, palaukes, su jais reikia kalbėti, matyt, kitokia kalba. Aš siūlau griežtinti šias baudas ir sudaryti galimybę pareigūnams ir teismams spręsti dėl transporto priemonių ir įrankių konfiskavimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Išties, gerbiama kolege, pritariu šiam pasiūlymui, tikrai gera iniciatyva, turbūt jau visos ribos peržengtos. Bet mano klausimas yra susijęs su tuo. Ne mažiau kaip sunkvežimio priekabą galima surinkti ežerų pakrantėse paliekamų per sezoną stiklo, plastiko ir viso kito. Tai čia tarša mažesnė saugomose teritorijose? Žvejai mėgėjai, atėję prie ežero, motyvuoja tuo, kad neva ežeras išnuomotas, yra ne vienas pavyzdys, galiu konkrečiai pateikti, ir jie gali daryti ką nori privačioje žemėje, palikti toną šiukšlių. Tai čia tarša mažesnė nei viena išmesta padanga? Kokių veiksmų jūs imsitės, kad būtų reglamentuota ši sritis? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Deja, mes neturime galimybių pastatyti pareigūno prie kiekvieno žvejojančio, medžiojančio, gamtoje vaikštančio, galbūt negražiai besielgiančio ir apsisprendusio teršti. Mes turime kalbėti apie švietimą, apie atsakomybę, moralinę atsakomybę, tačiau dar kartą pasakysiu – pareigūnų ir baudų mes visur nesurašysime.
Kita vertus, dabar ministerijoje intensyviai vyksta diskusijos dėl neetatinių gamtos apsaugos pareigūnų. Kuo daugiau akių ir ausų mes turėsime gamtoje, tuo didesnė bus apsauga ir savikontrolė. Aš labai tikiuosi, kad pilietinė visuomenė bus aktyvi, netoleruos net menkiausių nusikaltimų, nusižengimų gamtai ir turėsime kintančią situaciją.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Iš tikrųjų palaikau šį projektą, nes privalome daryti viską, kad mūsų gamta, miškai būtų kuo labiau saugomi, ypač nuo vandališko, neatsakingo elgesio. Norėjau paklausti, ar tai yra tik vienas projektas šia linkme, ar planuojate ir daugiau kompleksinių priemonių, kurios padėtų gerinti susidariusią aplinkos ir gamtos apsaugos situaciją?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, išties yra daug priemonių. Vieną jų jau paminėjau – dėl neetatinių aplinkos inspektorių. Aš tikrai tikiu, kad būtent tie žmonės, kurie ir leidžia daugiausia laiko gamtoje, gali padėti užtikrinti tvarką ten, gali sudrausminti kiekvieną, ten leidžiantį savo laisvalaikį. Turbūt daug visokių priemonių ir ministerijoje šiuo metu guli ant stalo, mes po truputį judame ta kryptimi, bet tikrai, sakyčiau, kartu labai labai svarbus dalykas yra visuomenės švietimas ir aiškinimas apie tai, kad gamtoje mes turime elgtis kaip savo namuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai reikia pritarti šiam įstatymo projektui. Turbūt ne vienas matėme, kad dar iš seno įpročio miškuose atsiranda kažkieno paliktų padangų, senų daiktų. Juo labiau kad šiuo metu sistema taip sutvarkyta, kad tikrai nėra jokių problemų, pasidomėjus yra galimybė nuvežti į atliekų surinkimo aikšteles ir netgi kai kuriuos daiktus atidavus ten galima gauti tam tikrą finansinę naudą, pavyzdžiui, atidavus televizorius ar kitus dalykus. Iš tikrųjų visos sąlygos sudarytos ir, manau, žmonės pasidomėję gali savo panaudotus daiktus arba net ir padangas palikti tam tikrose vietose. Tikrai pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas bus 11 val. 30 min.
10.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais“ projektas Nr. XIVP-427 (pateikimas)
Darbotvarkės r-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais“ projektas Nr. XIVP-427. Kviečiu pranešėją gerbiamą A. Vinkų. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Jūs nepasiūlėte, visi buvo pasisakę už. Bendru sutarimu pasiūlykite kitą kartą. O gal galime grįžti?
PIRMININKĖ. Vienas už buvo… Kadangi nėra tiek daug Seimo narių salėje, tai balsavimas tiesiog numatytu laiku bus.
Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Didžiai gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, 2022 metais sukanka 100 metų nuo iškilaus, visų mūsų mylimo, žinomo ir pažįstamo monsinjoro K. Vasiliausko gimimo dienos. 2022 metai gausūs iškilių asmenybių sukakčių, kurių paminėjimas tampa ir mūsų tautos bei visos visuomenės vidinio praturtėjimo, tautinės savasties, kultūros, meno, krikščioniško tikėjimo, valstybės įvykių įprasminimo sukaktimis. Tie, kurie prisimena, ir tai, ką turi prisiminti bei pagerbti, – mūsų tautos stiprybės versmė.
Monsinjoras K. Vasiliauskas – pirmasis atkurtos Arkikatedros klebonas, monsinjoras, mylimas mūsų kunigas. Anot maldos žodžių, davė neskaičiuodamas, kovojo nepaisydamas žaizdų, darbavosi neieškodamas poilsio, aukojosi nelaukdamas jokio kito atlygio, tik žinojo, kad vykdo dievišką valią. Savo gyvenimu liudijo tarnystę šaliai bei jos žmonėms.
Kaip rašoma jo knygoje, kunigas Kazimieras dar vaikystėje pajuto pašaukimą. Pirmuosius pamokslus bandė sakyti ganydamas gyvulius gyvuliams, užlipęs ant akmens ir pasipuošęs baltu mamos sijonu. Jaunas kunigas pateko į sovietų gniaužtus, bet neatsisakė tikėjimo ir pasirinko tremtį. Juokaudavo, kad yra dėkingas sovietų valdžiai už J. Stalino režimo barakuose sutiktus geriausius draugus, perskaitytas geriausias knygas.
Žurnalistų paklaustas, kuris vardas jam brangesnis – ypač pavojingo nusikaltėlio, kurį suteikė sovietų valdžia, ar monsinjoro, atsakė: žinoma, pavojingo nusikaltėlio, kadangi žinau, už ką jį gavau. Grįžęs iš lagerio, dešimt metų negalėjo gyventi Lietuvoje, įsikūrė Latvijoje, dirbo Daugpilio depe, geležinkelio stotyje, A. Ždanovo kolchozo buhalteriu. Grįžęs į Lietuvą, kunigavo įvairiose parapijose.
Poetas J. Marcinkevičius yra sakęs, kad monsinjoras K. Vasiliauskas buvo iš Dangaus atsiųstas žmogus į tą mūsų tuo metu nuvargintą, pykčio, neapykantos ir keršto pripildytą kraštą. Jis parodė, kad galima ir mylėti visus, ir bendrauti su visais. Kaip jis sakydavo, reikia sugebėti atleisti, reikia sugebėti galbūt ir susipykti, bet neilgam, ir vėl ištiesti vienas kitam ranką, kad ir kokios spalvos būtų žmogus. Monsinjoras K. Vasiliauskas rasdavo bendrą kalbą ir su popiežiumi Jonu Pauliumi II, ir karališkų šeimų nariais, ir valstybės prezidentais, ir paprastu žmogumi. Norint suskaičiuoti organizacijas, kurioms priklausė, reikėtų kelių žmonių rankų pirštų. Pagerbtas įvairiais apdovanojimais, išlikęs paprastas ir kiekvienam prieinamas žmogus.
Ant namo Pylimo gatvėje, kurioje dvasininkas gyveno, pakabinta atminimo lenta. Autorius – R. Kvintas. K. Vasiliauską primena dokumentiniai filmai „Laimingi buvę jo akivaizdoje“, „Monsinjoras“, išleista jo biografija „Gyvenimas, koks jis buvo“. Prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios, kurioje dirbo grįžęs iš lagerio, įrengtas monsinjoro K. Vasiliausko skveras (architektas T. Budzys). Čia pastatyta J. Gencevičiaus sukurta skulptūra. K. Vasiliausko vardas 2009 metais iškaltas T. Gutausko „Vienybės medyje“, kuriame surašyta 100 svarbiausių Lietuvos asmenybių. Veikia Kazimiero Vasiliausko labdaros fondas.
Savo laikysena kunigas Kazimieras pralenkė laiką. Nesirūpino išvaizda, buitimi, vaikščiojo su tuo pačiu ne pirmos jaunystės kostiumu. Jam pakako vieno kambario buto Pylimo gatvėje, jį nusipirko gavęs kompensaciją už lageryje praleistus metus. Monsinjoro buto durys neužsidarydavo, patarimo ir paguodos eidavo visi, kam jos reikėjo. Tarp ateinančių pas jį buvo ir daugelis iš mūsų, šiandien čia esančių salėje. Maistas jam nebuvo svarbus, stiprindavosi ne patiekalais, o poezija, malda ir tikėjimo gelme.
Paskelbiant monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metus Lietuvoje būtų ypatinga diena mums visiems prisiminti monsinjorą K. Vasiliauską. Visų kunigą, kuris, literatūros mokslininkės V. Daujotytės žodžiais, buvo vaikščiojanti meilė, kuris sakė „jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu padėti žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi“. Prisiminti, įvairiais renginiais ir minėjimais patirti jo asmens buvimą tarp mūsų ir mūsų tautos dvasiniame ir kasdienybės gyvenime. Jo buvimas buvo kartu su iškiliausiais mūsų laikmečio… bendravo su dvasios milžinais kardinolu V. Sladkevičiumi, arkivyskupu J. Steponavičiumi, Tėvu Stanislovu ir kitais. Tai taptų proga didžiuotis savo tautos įsčiose subrandintais, gyvenimo patirčių užgrūdintais ir meile iki galo tėvynei paliudijusiais kertiniais mūsų laisvės ir šiandienos pažangos kūrėjais ir mūsų sąmonės formuotojais.
Monsinjoras K. Vasiliauskas visada buvo dialogo, gebėjimo girdėti ir išgirsti žmogus. Nepastūmęs kito, nenugręžęs veido nuo kitaip mąstančio, niekada nesulaužęs gležnos vilties nendrės nė vienam žmogui, tiesė santarvės ir santaros tarp mūsų tiltus. Gebėjęs paliudyti mūsų tautos istorijos, okupacijos ir laisvės kelio nenutildomą troškimą siekti aukštumų, mokęs statyti vieninteles barikadas – gerumo barikadas, kurios sutelkdavo visus geros valios žmones laisvės namų kūrimui Lietuvoje. To dar reikėtų, nebūtų per daug ir mums dabar pasimokyti. Išlikęs gyvuoju liudytoju, nepriklausomybės paskelbimo svarbiausių valstybės dokumentų globėjas Arkikatedros erdvėse. Visuomet tiesęs takus link mūsų tautos vidinio pasaulio lobyno, pasitikdamas valstybių prezidentus, karališkuosius asmenis, vedęs tautą keliu į laisvės ir brandos, pilnatvės patyrimą, patyręs skausmą, neteisybę ir tremtis, kvėpavęs anglių šachtos skausmu žinojo laisvės kvėpavimo grožį. Nepasmerkęs ir neišdavęs, gebėjęs atleisti ir mokęs atleidimo, tikėjęs Dievą ir mokęs pasitikėti vieniems kitais įnešė savo asmeninį indėlį į mūsų tautos ir valstybės charakterio spaudą. Tapęs jungtimi tarp kultūros ir tikėjimo, mokslo ir religijos, meno ir krikščioniškosios erdvės visada tiesė atvirumo rankas link kito, kitoniško ir savitai unikalaus. Visada matęs kitame didelį žmogų, didelę galimybę, didelį lobį. Tapęs daugeliui susitikimo kalbėtis, susitaikyti, išgirsti ir bendrai darbuotis erdve ir asmeniu. Tai buvo, kaip kalbėjo prie jo kapo J. Marcinkevičius, tarsi Dangaus siųstas žmogus, išvargintas mūsų kraštui, kad savo dvasia gesintų keršto, pykčio ir neapykantos prasiveržimus, kad padėtų visiems atleisti, nušvisti, susitelkti žmogaus ir tėvynės kūrimui.
Ir pabaigai. 2022 m. balandžio 9 d. minėsime šimtąsias K. Vasiliausko šviesaus atminimo gimimo metines. Kunigo, kuriam teko išgyventi svarbiausius XX amžiaus įvykius, gyvenimas liudija atjautą ir nesuvaidintą bendrystę. Minėdami 2022-uosius monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metus pasisemsime jo išminties ir gebėjimo tapti tiltu, jungiančiu skirtingus pasaulius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų keli Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Nedidelėje mokyklos salėje susirinkusiems bendraklasiams monsinjoras kalbėjo, kad jaunystės draugai lieka pačiais gražiausiais draugais gyvenime. Bėgant metams užmirštame ir džiaugtis, ir juoktis, ateina gyvenimo saulėlydis, todėl kalbos jau nebe tokios kaip prieš 50 metų. Dabar jau žinome, kad kalnų nebenuversime. Nelengva būna žmogui gražiai gyventi, bet gražiai mirti dar sunkiau. Su šypsena einame į rudenį, tik rūpi, kaip tą saulėlydį gražiau sutikti.
Gražus būna tas saulėlydis, jeigu sugebame kitus mylėti, patys esame kitų mylimi. Taip, mylinčių širdžių monsinjoras yra nepelnytai pamirštas.
Aš jums, gerbiamas ambasadoriau, nuoširdžiai dėkoju už šį pateiktą projektą ir tikiu, kad visi pritarsime ir kad tais metais atsiras ir kažkokie brangūs žmonėms paveikslai ar net skulptūra. Ką jūs manote apie tai, dėl skulptūros? Turime gražių asmenybių, kurios yra įamžintos ir kita forma. Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). Kiekvienas žmogaus pagerbimas yra brangus. Aš negaliu dabar komentuoti dėl vienos ar kitos brangios skulptūros jo įamžinimui. Aš jus išgirdau, išgirdo esantys čia, salėje, išgirdo visa visuomenė ir išgirdo mūsų gerbiama Seimo Pirmininkė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėjau padėkoti ambasadoriui iš dešinės pusės. Apie tai vakar kalbėjomės Užsienio reikalų komitete, kur labai dažnai tą vienybę surandame ir įtvirtiname. Tai buvo asmenybė, kuri vienijo. Pas mus, deja, labai dažnai Bažnyčios vardu naudodamiesi politikai mėgsta tautą skaldyti. Jis – tas žmogus, kuris vienijo. Jeigu neklystu, ant jo antkapio parašyta „Tamsoje visada yra šviesa“. Tai kad tos šviesos būtų daugiau, aš tikrai siūlau kolegoms pritarti ir dėkoju už iniciatyvą.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, nuoširdžiai ačiū jums už iniciatyvą. Simboliška, kad jūs, Antanas Vinkus – gydytojas, ambasadorius, politikas, humanistas, pristatote šią asmenybę ir šį projektą. Na, iš jūsų pristatymo akivaizdu, kad jūs daug ko pasimokėte iš monsinjoro K. Vasiliausko. Kokias pagrindines pamokas iš jo gavote ir ką pasiūlytumėte mums, Seimo nariams, kad susipriešinimo Seime būtų mažiau? Ir antras dalykas. Iš karto po jūsų projekto svarstysime tą kontroversiškai vertinamą situaciją dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus skyrimo. Ką, jūsų nuomone, monsinjoras K. Vasiliauskas prieš šitą svarstymą mums būtų pataręs? Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). Su monsinjoru K. Vasiliausku turėjau garbę ir galimybę bendrauti ir paskutinėmis gyvenimo dienomis. Du dalykus. Pirma, jis sakydavo, kad visi postai bet kurioje valstybėje yra labai svarbūs ir reikalingi, be jų neįmanomas gyvenimas, bet jie laikini, ateina ir praeina. O didžiausias postas yra žmogiškumas – būk žmogus ir žmonės bus kiti.
Ir antra, ką noriu pasakyti. Monsinjoras K. Vasiliauskas taip sakydavo: gyvenimas mūsų yra trumpa kelio atkarpa, erdvėje ir laike tai akimirka, mes – tos akimirkos kūnas ir kraujas, tad skubėkime daryti gerus darbus, kol Dievas neatėmė kokio biologinio varžto, skubėkime padaryti gerus darbus atleisdami vienas kitam ir išeikime iš šio pasaulio nesusipykę, tada Anapilyje mus taip pat lydės tam tikras dvasingumas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi V. Pranckietis.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamas Antanai, iš tiesų dėkoju, kad jūs mums dar kartą priminėte apie monsinjoro K. Vasiliausko svarbą. Tos istorinės asmenybės rodo savo asmeniniu gyvenimu, liudija kiekvienam iš mūsų, kad tiesos kelias, dorybės kelias, gerų darbų kelias yra tas, kuriuo turėtume eiti. Aš manau, kiekvienos valstybės pamatas yra prisiminti tuos žmones, priminti kiekvienam iš mūsų, kad tiktai tuo keliu eidami mes ir mūsų valstybė turėsime ateitį. Dėkui jums.
PIRMININKĖ. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, ambasadoriau, už tai, ką jūs pasakėte pristatymo kalboje. Ypač noriu padėkoti už frazę ir citatą – kitas, kitoniškas ir kitaip unikalus. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Tikrai prisijungiu prie tų padėkų, gerbiamas Antanai, už jūsų nuostabią iniciatyvą. Lietuvoje ne taip daug tikrų žmonių, kurie visą gyvenimą tarnavo vienam tikslui. Monsinjoras K. Vasiliauskas buvo pavyzdys ne tik visai visuomenei, bet ir savo dvasininkijai buvo grynas pavyzdys, nusipelnęs Lietuvos darnai. Tuo metu, 1990 metais, kai Lietuva buvo susipriešinusi, susipykusi, jis labai daug pasitarnavo. Tuo metu Lietuvos sveikuomenė apdovanojo jį apdovanojimu už nuopelnus Lietuvos darnai. Jūs esate tas žmogus, kuris taip pat tarnaujate Lietuvos darnai. Ne be reikalo šiandien pateikėte pavadinti Kazimiero Vasiliausko metais. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū jums, gerbiamas Antanai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū už gražią iniciatyvą.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš noriu, Pirmininke, leiskite, tik vieną žodį, labai padėkoti brangiam mokiniui kunigui R. Doveikai, kuris taip pat labai daug prisidėjo rengiant ir medžiagą, rengiant ir foną, rengiant ir to atminimo įamžinimą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Turbūt visi jau pasisakėme ir išgirdome, ir jaučiame, kad salėje alsuoja palaikymas. Daugiau čia kokių nors ypatingų, gražių žodžių tikrai nepasakysiu. Tiesiog kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto – numatytu laiku.
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-417(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-417(2).
Dėl vedimo tvarkos norėtų dar kalbėti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, bet neišgirdome, kada svarstymo data. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuosime 11 val. 30 min. ir po to bus ir komitetai, ir visa kita informacija pasakyta.
Taigi diskusija. Svarstymo stadija. Pirmasis kalba R. Šarknickas. Atsiprašau, T. V. Raskevičius pirma turėtų pateikti ŽTK išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Sveiki, gerbiami kolegos. Kaip pagrindinis Žmogaus teisių komitetas kandidatūrą svarstė 21 dieną, trečiadienį, komiteto posėdyje. Dėl kandidatūros balsuojama buvo šiandien iš ryto. Žmogaus teisių komiteto nariai 5 balsais už ir 1 susilaikius kandidatūrai ir Seimo nutarimo projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ž. Pavilionį, kad pristatytų Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Vakar kandidatūrą svarstė Užsienio reikalų komitetas, jis kandidatūrai pritarė. Balsavimo rezultatai tokie: 4 – už, prieš – 1, susilaikė 3. Komiteto narių balsams pasiskirsčius po lygiai pritarta nutarimo projektui, nes už jį balsavo komiteto pirmininkas, remiantis Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalimi. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvada pristatyta. Taip pat, kadangi salėje nematau kolegų, perskaitau… Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Pocių, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė gerbiamo A. Bubnio kandidatūrą. Balsavimo rezultatai buvo palaikyti kandidatūrą. Balsavo už 6, prieš nebuvo, susilaikė 4. Komitetas pritarė gerbiamo A. Bubnio kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat kviečiu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovą V. Rakutį pristatyti komisijos išvadą.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas Seime, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, susirinkusi į savo posėdį, dalyvaujant visiems jos nariams, svarstė klausimą dėl A. Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriumi ir priėmė nutarimą. Balsavo iš viso 16 narių: už pasisakė 13, prieš – 3. Taigi komisija pritarė A. Bubnio kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Išvados pristatytos. Diskusijoje norėtų kalbėti keli Seimo nariai. Pirmasis kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos, Lietuvos gyventojai, stebintys šią transliaciją. Kaip ir parodė, komitetai tikrai nebuvo ir nėra vieningi dėl šios kandidatūros. Paprastai (dirbu jau antrą kadenciją), kiek buvo komitetų pristatymų dėl kitų institucijų vadovų, faktiškai visi buvo palaikantys. Šis atvejis dar kartą rodo, kad istorija yra šiek tiek klastojama politiniais sumetimais.
Seimui praėjusį ketvirtadienį buvo pateikta nauja kandidatūra į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovus. Tai institucija, tirianti visas genocido, kitų nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijos metais.
Tą ketvirtadienį net prisėdo ne vienas tūkstantis visuomenininkų, tremtinių ir kitų žmonių, kurie stebi šią situaciją. Į šios institucijos vadovus siūlomas A. Bubnys, kuris buvo Lietuvos ypatingojo (buvusio KGB) archyvo direktorius. Jį A. Bubnys esą turėjęs palikti dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvą. Ar tai yra adekvatu ir moraliai teisinga, labai stipriai abejoju.
Galutinė abejonė, kuri mane taip pat pribloškė, kad kandidato A. Bubnio parašas buvo padėtas tarp 17 darbuotojų, kurie siekė nuversti buvusį centro direktorių profesorių A. Jakubauską. Vienas iš tų 17 prieš 61 A. Jakubausko rėmėją. Perversmas įvyko, profesorius nuverstas politiniu spaudimu.
„Jeigu būsiu paskirtas centro generaliniu direktoriumi, sieksiu, kad mūsų įstaiga ne tik atgautų pastaruoju metu pažeistą prestižą, tačiau transformuotųsi, augtų, taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų, partnerių akyse“ – ketvirtadienį Seime sakė A. Bubnys.
Klausimas, ar ne jūs pats ir pažeidėte centro prestižą? Mačiau, kad jums buvo gėda ir sunku iš Seimo tribūnos atsakinėti į užduodamus klausimus. Veido kaukė padėjo dengti veido raudonumą. Minėjote, kad parašą padėjote norėdamas, kad Seimas reaguotų dėl neva esamos prastos atmosferos darbe. Tai dar kartą patvirtina, kad jūsų veikimas buvo siekiant nuversti profesorių A. Jakubauską.
Įprastai, jeigu darbo atmosfera yra prasta, kaip teigia tik 17 darbuotojų iš 78, kurie likę palaikė profesorių A. Jakubauską, yra kreipiamasi į Darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją ir kitas įstaigas, kurios aiškinasi santykius pagal savo kompetenciją, pagal teisės aktus. Politikai to nedaro. Tai buvo akivaizdus perversmas.
Supolitikavote drauge su politikais, kurie laukė savo sistemos įvedimo jūsų įstaigoje. Sveikinu, kol kas jums pavyko. Paprastai istorija, iš kurios vis nepasimokoma, sako, kad perversmininkai įprastai tampa įvairių struktūrų vadovais, o kiti net diktatoriais.
Taip buvo Europoje XX amžiuje. O dabar šie metodai vėl grįžta mūsų šalyje. Sunku net įsivaizduoti, kad tai gali vykti mūsų Lietuvoje. Tik žinau, jeigu dabar Lietuvą valdytų bet kuri kairioji ar centrinė partija, nuo Seimo rūmų iki Katedros aikštės stovėtų ilgos eilės mitinguojančių žmonių su vėliavomis ir plakatais, atsivežtų autobusais daug savo skyrių narių ir panašiai.
Kai tribūnoje stovėjo ponas A. Bubnys, buvo net nejauku, bet nors ir sunkiai rinko žodžius, pristatydamas savo mini programą, jis buvo drąsus, nes turėjo didžiulį politinį užnugarį, valdančiųjų palaikymą. Tyliai net iš pozicijos politikai kalbėjo, kad labai silpnas kandidatas, labai, bet patylėkime, mums jis reikalingas, nes yra sutarimai, išdalinti postai.
Ką gi, bet neišjunkite laisvės žodžio, gerbiamas pirmininke Vytautai Juozapaiti, neatimsite laisvės žodžio iš manęs, aš turiu teisę pasakyti. (Balsai salėje) Taigi pabaigoje aš noriu pasakyti, kad laikas būtų šį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą atskirti nuo politikos. To linkiu visiems. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, atvejis yra išskirtinis, nes nepraėjus nė metams po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo paskyrimo Seimo iniciatyva ankstesnis vadovas skandalingai nušalinamas ir teikiamas tvirtinti kitas kandidatas. Koks kandidatas?
Demokratinėje šalyje bent jau turėtų būti tiek padorumo, kad būtų teikiamas neutralus žmogus, neutralus kandidatas, kuris galėtų suvienyti ir sutelkti visą tyrimo centrą vieningai ir darniai veiklai. Neturiu argumentų prieš kandidato į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovus A. Bubnio kaip istoriko kompetenciją. Valdantieji visgi žadėjo, kad naujas kandidatas nebus iš tų asmenų, kurie kovojo už profesoriaus A. Jakubausko pašalinimą iš direktoriaus pareigų. Ką mes matome šiandien? Balsuojame už kandidatą, kuris ir buvo vienas pagrindinių iniciatorių pašalinti ankstesnį vadovą, kurį palaikė, pažymiu, palaikė dauguma tyrimo centro darbuotojų. Primenu, profesorių A. Jakubauską palaikė ne tik jo darbuotojai, bet jį gynė daugybė asmenybių, tokių kaip kardinolas S. Tamkevičius, N. Sadūnaitė, A. Terleckas, rezistentai, tremtiniai, laisvės kovotojai.
Kaip tokiame kontekste, gerbiami kolegos, galime demokratiškoje valstybėje balsuoti už A. Bubnio kandidatūrą? Su liūdesiu turiu pažymėti, kad demokratiškoje valstybėje tokie sprendimai tikrai neveda prie gero ir tikrai nesutaiko visuomenės išsiskyrusių pusių. Taip pat šio kandidato dalykinės ir vadybinės savybės, kaip matėme iš jo atsakytų klausimų Seimo posėdžių salėje ir mūsų frakcijoje, kelia daug klausimų. Nėra jokio aiškumo, kokia kryptimi bus nukreipta jo ir tyrimo centro veikla. Svarbiausia, taip ir lieka neaišku, ar kandidatas tęs A. Jakubausko pradėtas reformas. Tikėtina, kad bus siekiama sugrąžinti centro veiklą į ankstesnę vagą.
Neskaniai kvepia šis farsas. Šis paskyrimas tikrai įeis į Seimo valdančiųjų liapsusų ir šiurkščių klaidų istoriją. Tenka apgailestauti, kad tas jau dabar pakenkė svarbios valstybės institucijos prestižui ir pasitikėjimui pačia valstybe. Juk nubaustas žmogus, kuris parodė tvirtą stuburą ir nepasidavė neoliberalių jėgų politiniam spaudimui. Istorijos pamokose visi buvome mokyti, kad būtent taip, kaip elgiasi A. Jakubauskas, ir turi elgtis valstybės patriotai. Išlikti tvirti savo įsitikinimais ir kovoti už tiesos atskleidimą. Istorinė tiesa apie mūsų laisvės kovotojus yra ypač svarbi mūsų valstybei, todėl aš balsuosiu prieš ir raginu visus atrasti savo širdyse patriotiškumo ir nepritarti tokiai skaldančiai tyrimų centro kolektyvą ir visą visuomenę kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mes girdėjome atsakymus gerbiamojo kandidato ir labiausiai nuskambėjo atsakymas apie tai, kad jis tikrai nebus valdomas politikų. Bet aš drįstu abejoti tuo ir turiu čia nemažai faktų, kur kandidatas jau galėjo sureaguoti į politikų elgesį, bet niekuomet aš negirdėjau, kad jis būtų pasipiktinęs politikų kišimusi į centro veiklą. Štai, pavyzdžiui, Našlaitėlių kapinėse, kuriose po daugelio metų buvo surasti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai, ten pat guli, ir giminės sužinojo, kad ten guli, ir kitų garsių Lietuvai žmonių, Šaulių būrio vadas. Bet pasirodo, kad jį ten atkasti reikia taip pat politikų suderinimo. Kitaip ten niekas nepajudės.
Kitas faktas. Šioje salėje nuskambėjo kvietimas statyti paminklą, atgailos ir susitaikymo paminklą, skirtą nekaltoms aukoms, kuris pagerbtų ir vienoje, ir kitoje pusėje žuvusius tūkstančius lietuvių. Tūkstančius. Tačiau kolegos štai iš šito šono vienas po kito to paminklo pavadinimą pavadino savaip, pasakė, kad čia bus paminklas stribams ir partizanams. Įsivaizduojate, kaip galima pakeisti! Negana to, štai vakar taip pat vienas garsus liberalkatalikas paaiškino, kad, matai, D. Kepenis čia visą laiką stato paminklus stribams ir jis gina stribus, ko niekuomet nebuvo. Šis melas nuskambėjo čia ir vienas iš šito centro globėjų tuomet apkaltino garbingą patriotinę šeimą kaip stribų šeimą. Ir tik po to, kai atsirado dorų žmonių centre, dorų žmonių, jie paneigė, pasakė, kad tie žmonės buvo patriotai. Tai gerbiamas A. Anušauskas trejus metus nesugeba tos šeimos atsiprašyti, apšmeižęs juos kaip stribų šeimą. Tai kas čia, ne politikavimas?
Dar daugiau. Štai pačiomis pirmomis dienomis, kai pradėjo dirbti A. Jakubauskas, jį aplankė dviejų šalių ambasadoriai – Izraelio ir Jungtinių Valstijų. Ir štai, kai išgirdo jų prašymą pasidomėti kai kuria veikla, A. Jakubauskas atsakė, gerbiamas ambasadoriau, jūs atėjote spausti, paspausti nepavyks, tačiau turite įsisąmoninti, kad Lietuvos ypatingajame archyve saugoma 17,5 kilometro bylų, sutarkime, kad istorija yra mokslas, istorija turi būti tiriama nešališkai, nepolitizuotai, jei tarp tų 17,5 kilometro bylų atsiras jums nepalanki informacija, mes ją turėsime analizuoti. Ir ambasadorius išėjo paraudęs.
Štai girdėjome apie Seimo narį V. Rakutį, kuris taip pat neseniai paskelbė savo nuomonę. Pasirodo, kad nedrįsk. Kitoks požiūris Lietuvoje neleistinas, net jei remiesi faktais. Profesoriaus V. Rakučio atžvilgiu sukeltas ažiotažas buvo keistas. Keisčiausia, kad pasitraukti ragino ne istorikų bendruomenė, motyvuodama, kad gal profesorius pernelyg interpretavo ar suplakė faktus, o politikai, kurie istorijos iš viso neišmano.
Dar vienas. Premjerė prieš savaitę gauna laišką, kurį pasirašo viena Lietuvos gyventoja F. Kukliansky ir trys užsieniečiai, visi žydai. Žiūrėkite, ką jie: mes raginame jus imtis kruopštaus Genocido centro reorganizavimo, siekiant užtikrinti, kad jo vykdomi istoriniai tyrimai būtų kritiški, objektyvūs ir skaidrūs, centras turėtų ištirti, dokumentuoti prie Holokausto prisidėjusių atskirų lietuvių vaidmenį ir viešai paskelbti išvadas ir taip toliau. Akivaizdus noras tvarkyti istoriją, kaip čia mėgstama sakyti, nuo užpakalinės sėdynės. Tai, gerbiamieji, jeigu mes tuo keliu eisime, aš tikrai netikiu, kad gerbiamas kandidatas ką nors keis. Jis galėjo daug kartų reaguoti ir keisti. Deja, to nepadarė. Todėl aš balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena dar kartą, gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pretendente į Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnai Bubny. Aš kalbėsiu kaip buvęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys.
Visi komisijos nariai tikrai įdėmiai išklausėme Genocido tyrimo centro darbuotojų pasisakymus, keliamas problemas, tikrai įsigilinome į susidariusią situaciją. Ankstesniame pasisakyme išgirdau, kad kažkas čia bandė ir siekė nuversti buvusį direktorių. Niekas nesiekė, o paprasčiausiai buvo reaguota į susidariusią vadybinę blogą situaciją, kai dalis Genocido tyrimo centro darbuotojų nebegalėjo normaliai dirbti ir užtikrinti profesionalių istorikų tiriamųjų darbų. Buvo įvykusi tikrai nenormali situacija, todėl buvo bandoma išspręsti šią padėtį. Deja, išaiškėjo daug vadybinių spragų, problemų. Galiu pasakyti taip pat kaip žmogus, turintis nemažą vadybinę patirtį, kad vadybinių bėdų šioje institucijoje buvo.
Dūmai ir ugnis savaime iš niekur nepasirodo, tam buvo priežasčių. Viena iš priežasčių buvo kai kurių asmenų, kurie buvo priimti į šį centrą, tam tikra veikla, kuri sukėlė abejonių ir komisijos nariams. Atsakymų, kodėl tie asmenys buvo priimti, buvęs direktorius tikrai negalėjo mums pateikti, paprasčiausiai tos informacijos neturėjo arba nenorėjo sakyti.
Galiu pasakyti taip, kad dabartinis kandidatas A. Bubnys yra tikras savo srities profesionalas. Manau, kai kurių asmenų jautrumas, kodėl šis asmuo yra nepriimtinas, – todėl, kad ponas A. Bubnys daug metų dirbo Ypatingajame archyve, taip pat turėjo prieigą prie informacijos apie Lietuvos gyventojus, kurie prisipažinę, kad bendradarbiavo su KGB. Manau, kad čia yra viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems asmenims gerbiamo A. Bubnio kandidatūra yra nepriimtina.
Aš vertinu A. Bubnį kaip profesionalą, kaip istoriką, kaip mokslininką, kuris susitikimų metu tikrai neišsakė savo jokių politinių simpatijų nei vienai, nei kitai pusei, yra profesionalus istorikas, turintis ir vadybinę patirtį, kadangi daug metų vadovauja vienam iš Genocido tyrimo centro departamentų. Pasakau galutinę savo nuomonę: aš tikrai balsuosiu už gerbiamą A. Bubnį, kadangi jį matau tikrai kaip ramų, patikimą žmogų, kuris yra profesionalus, kuris labai atsakingai žiūri į savo pareigas, kuris tikrai išmano savo darbą. Tai yra mano motyvas, kodėl aš balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia galbūt gerbiamam kandidatui nuostabu stebėti, kas liejasi iš šios tribūnos, bet melas, šmeižtas, apkalbos ne pirmą kartą čia nuskamba.
Gal pradėsiu nuo paprastos citatos. Aš pavargčiau neigti visas tas nesąmones, kurios buvo čia pirmų trijų kalbėjusiųjų išsakytos. Tik vieną paminėsiu. R. Terleckas feisbuke rašo: „Turiu nuoširdų prašymą – palikite mano tėvą nuošaliau nuo politinių žaidimų. Jam 93-eji, nusipelnė nebūti tokių nesąmonių dalimi. Kas sugalvojo, tegu nueina išpažinties.“ Klausykite, jeigu jūs meluojate, tai tikrinkite faktus!
Kitas dalykas. Taip, savo laiku A. Bubnys buvo KGB dokumentų tvarkymo grupės vadovas, ji vėliau tapo Ypatinguoju archyvu. Aš pirmą kartą girdžiu tas nesąmones, kurios buvo išsakytos apie kolektyvo (…) sutelkti. Tas kolektyvas, jam vadovaujant, ant savo rankų fiziškai, tie keli žmonės tuo metu buvo, jų buvo šeši, išnešė visą KGB archyvą iš tų supelijusių rūsių ir normalias saugojimo sąlygas sukūrė. Atrinko, sutvarkė ir perdavė galiausiai viską jau dabar egzistuojančiam Ypatingajam archyvui. Aš įsivaizduoju, kad jums tie faktai nebuvo žinomi, nes tie kalbėję niekada nebendravo su tais politiniais kaliniais ir tremtiniais, kurie savo laiku buvo užėmę tuos KGB rūmus, protestuodami prieš paskyrimą asmenų, kurie nesigaudė situacijoje, nenorėjo tirti istorijos. Jums tokie faktai iš tikrųjų nežinomi, nes jūs su tais žmonėmis niekada nekalbėjote, niekada jų nesiteiravote. Todėl reikia tiesiog, matyt, priprasti, kad tai nebus lengva pareigybė, kad reikės atlaikyti ir politinį spaudimą, ir šmeižtą.
Pagaliau laukia darbai. Tai yra atkūrimas tyrimų, kurie buvo nutraukti, pavyzdžiui, sovietinės okupacijos nuostolių įvertinimo darbas. Taip, buvo nutrauktas, išmestas į šiukšlyną ir viskas. Nutraukė sutartį su žmogumi, kuris už mažą atlyginimą atlikinėjo svarbų darbą.
Reikės užbaigti ir Genocido aukų vardyną, tas darbas atliekamas jau iš esmės tris dešimtmečius. Iš tų žmonių, kurie tą darbą dirbo, irgi buvo tyčiojamasi, irgi administraciškai buvo persekiojami.
Taip, lengva nebus. Tarp politikų, kurie dalyvaus balsavime, bus ir tokių, kuriems ši istorinė tema yra svetima. Šių temų jie nenorėtų nei judinti, nei jų girdėti. Geriausia, kad tie buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai išvis tylėtų. Tokia jų vizija.
A. Bubnys, teko su juo gerokai anksčiau susipažinti, jau daugiau kaip prieš 30 metų buvo Sąjūdžio komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti bendradarbis. O kur jūs buvote? Ir yra didžiulis skirtumas nuo buvusio direktoriaus. Pirmiausia, kad tai yra istorikas profesionalas, kuris iš tikrųjų žino, ką daro, žino tas temas, pats asmeniškai jas tiria, ir iš tikrųjų niekada nesikabino į valdiškas kėdes, tiesiog dirbdavo savo darbą. Aš manau, kad tas profesionalumas, kompetencija ir autoritetas šioje srityje išliks, nes žmogus, kurį mes skiriame, tikrai neabejingas Lietuvos istorijai, skirtingai nuo čia tų poros žmonių, kurie kalbėjo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašiusieji diskusijoje pasisakė. Norėčiau atsiklausti gerbiamo kandidato, ar jūs norėtumėte dar pasisakyti? (Balsai salėje) Tuomet kviečiu jus į tribūną. Ne, nenorite? Ačiū. Tuomet svarstymas baigtas.
Dabar priėmimo stadija. Dėl motyvų norėtų pasisakyti… Motyvai už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Norėčiau kolegas tikrai paraginti vieningai, kiek įmanoma vieningiau balsuoti už šią kandidatūrą.
Mes ką tik kalbėjome apie monsinjorą K. Vasiliauską, apie vienybę. Tiesiog kaip šios srities profesionalas noriu atkreipti dėmesį, ką kalba įvairūs analitikai: Kremlius labiausiai atakuoja mūsų istoriją, bando mus suskaldyti, bando ją iškraipyti puikiai žinodamas, kad jeigu tą tiesą, kurią mes turime, paskleisime, įtvirtinsime, įtikinsime savo partnerius Vakaruose, tai gali pakeisti pasaulį. Tiesa išlaisvina.
Aš tikrai tų žmonių, kurie nuolat šiame Seime dirba už tą vienybę, už tai, kad melo mašina ir šiandien nežudytų žmonių, neokupuotų teritorijų, už tai… kurie vertina tas demokratines vertybes, žmogaus teises, siūlau balsuoti už taip, kaip mes labai dažnai balsuojame ir už užsienio politikos, ir nacionalinio saugumo klausimus. Supraskite, kad istorija šiuo metu yra pagrindinis, esminis, vienas iš svarbiausių Kremliaus taikinių. Nepasiduokite ir neleiskite, kad jūsų balsavimais manipuliuotų trečiosios jėgos, kurios tikrai aktyviai stebi, esu įsitikinęs, ir šią diskusiją. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Prieš kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Daug čia girdėjome įvairių tekstų. Kai yra nenaudinga, tada dažniausiai valdančiųjų yra tokie žodžiai: „melas“, „šmeižtas“ ir panašiai, ir panašiai. Gražiai kalbėjote iš tribūnos ir visaip bandėte apglaistyti, kad nėra taip, kaip yra iš tikrųjų. Šitas manipuliacijas mes žinome, Lietuva taip pat žino ir patys tremtiniai tūkstančiais parašų taip pat prašė – išgirskite, atkreipkite dėmesį, kad yra kita istorija, ne ta, kurią jūs bandote piešti.
Aš tikrai neklastosiu istorijos, aš nesu asmeniškai prieš šitą žmogų, bet aš esu prieš patį metodą, neteisingą metodą. Galėjote pasirinkti neutralų žmogų, nebūtinai iš tų pasirašiusiųjų ar nepasirašiusiųjų. Būtų viskas skaidru, tvarkinga ir niekas tam neprieštarautų, kad ir jūsų žmogus būtų, bet dabar jūs tiesiog suklastojote pačią istoriją. Todėl aš balsuosiu prieš. Kviečiu balsuoti prieš ir neklastoti istorijos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai turėjome išsamias diskusijas ir galėjome susipažinti su kandidatu daktaru A. Bubniu. Jis imsis didelės atsakomybės vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kurio vis dėlto veiklos apimtis yra labai plati ir sudėtinga. Centras vykdo istorinius tyrimus, edukacinę veiklą, leidybą, įgyvendina atminties ir įamžinimo programas. Todėl tai yra labai reikšminga ir reikalinga mūsų institucija, kuriai reikia vadovo, išmanančio savo darbą, telkiančio ir, žinoma, siekiančio atkurti centro prestižą ir pasitikėjimą.
Ypač vertinu A. Bubnio mokslinį darbą. Savo gyvenimo 30 metų jis paskyrė būtent mūsų valstybės sudėtingų kovų dėl laisvės ir nepriklausomybės, okupacijų brutalumo, tautos genocido, trėmimų ir persekiojimų kronikos tyrimams. Bet svarbiausia, kad šis žmogus yra neabejingas savo istorijai. Dėkoju, kad A. Bubnys imasi šios labai svarbios misijos ir atsakomybės, ir visus raginu palaikyti šią tikrai tvirtą ir teisingą A. Bubnio kandidatūrą į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba M. Puidokas. Jo salėje nematau. Už kalba A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau padėkoti gerbiamam A. Bubniui, kad jis sutiko esant tokiai sudėtingai situacijai imtis naujo iššūkio ir atsakomybės. Žmogus galėjo ramiai dirbti, eiti savo pareigas, bet matydamas situaciją ir jausdamas atsakomybę už šio centro veiklą, ne tik už jo veiklą Lietuvoje, bet ir už jo veiklą tarptautiniame kontekste, aš manau, kad tikrai kandidatas yra atsakingas žmogus, kuris sąžiningai vykdys būtent šios institucijos direktoriaus pareigas. Būtent institucijos jautrumas, tai, ką jie daro savo tyrimais, turima medžiaga, ką prieš tai pasisakyme minėjau, yra labai jautri archyvinė medžiaga apie NKVD, KGB veiklą Lietuvoje, aš manau, yra viena iš priežasčių, kodėl yra taip karštai reaguojama į šią situaciją.
Noriu palinkėti gerbiamam Arūnui sėkmės. Seimo nariai, balsuokite pagal sąžinę. Jeigu jūsų sąžinė yra tikrai švari ir jaučiate, kad taip turi būti vardan tos Lietuvos, raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Klausydamas kandidato atsakymų į klausimus, aš pastebėjau, kad buvo ne kartą išsisukta nuo atsakymo į klausimą. Pavyzdžiui, taip ir nepaaiškėjo kandidato požiūris į Birželio sukilimą ir jo vadovus, negirdėjome atsakymo. Ar žada gerbiamas kandidatas apginti apšmeižtą kardinolą V. Sladkevičių, kuris iki šiol dar tvyro, taip sakant, nežinioje, ir kitus garbingus Lietuvos žmones, kurie buvo apšmeižti? Ar žada ginti? Negirdėjome. Ar pagaliau mums paaiškės, kas nuslėpė ir kas neleido ištirti buvusių Seimo narių pagal jų priklausomybę KGB? Niekuomet jie nebuvo tirti ir ar dabar bus – neaišku.
Ir pabaigoje. Kas gi pagaliau yra tie mistiniai, kurie dažnai minimi, „Fermeris“, „Magnolija“, „Dėdulė“? Kai kurių nuomone, jie iki šiol daro įtaką Lietuvos gyvenimui. Apie tai irgi nieko negirdėjome. Kadangi kandidatas nėra ryžtingas ir aiškiai yra angažuotas politinių jėgų, vengia jų, bijo jų akivaizdžiai, nes nekalba apie rimtus dalykus, manau, kad aš būsiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, turbūt žinote mano požiūrį į buvusio direktoriaus A. Jakubausko kandidatūrą. Tikrai visomis pajėgomis stengiausi jį palaikyti tuo sunkiu laikotarpiu ir atitinkamai balsavau Seimo posėdyje. Todėl labai atidžiai klausiau, ką kalbėjo A. Bubnys trijuose susitikimuose, kuriuose man teko dalyvauti, uždavėme įvairių klausimų.
Norėčiau išsakyti savo palaikymą kandidatui dėl kelių priežasčių. Mano kolegos jau minėjo profesionalumą ir šio reikalo išmanymą. Per kelis dešimtmečius mūsų bendro bendradarbiavimo ne kartą teko atsiremti į jo kompetenciją organizuojant konferencijas ir kitus mokslinius renginius.
Bet aš norėčiau dar vieną aspektą pabrėžti, kuris gal kai kuriems abejojantiems yra labai svarbus. Tai yra A. Bubnys dalyvavo „Nacionalinio susivienijimo“ partijos veikloje. Mane labai nuliūdino požiūris į demokratines procedūras mūsų valstybėje, kai daug kas pateikė kaip priekaištą jam, kad jis dalyvavo tokios partijos veikloje. Noriu pasakyti, kad tai yra teisėta Lietuvos partija ir Lietuvos piliečiai turi laisvę apsispręsti, kokios partijos veikloje dalyvauti. Bet taip pat labai pritariu Arūno sprendimui iš jos išeiti – tikrai dirbant tokioje įstaigoje yra daug geriau turėti neutralią politinę poziciją, nes teks atlaikyti tikrai labai didelius puolimus. Užtat, gerbiamieji, siūlau šito fakto nesureikšminti, o pritarti Arūnui.
Dar norėčiau paprašyti mūsų Seimo palaikyti šio centro direktorių tolesnėje veikloje. Tai yra labai sunki veikla, didžiulės įtakos, didžiuliai spaudimai. Nepalikime vieno, nesusirinkime vėl po kelių mėnesių svarstyti jo kandidatūros, kad ką nors ne taip padarė ar kas nors buvo nepatenkintas, bet sustiprinkime šį centrą, tai yra Lietuvos skydas. Kai mes jo neteksime, neteksime visos Lietuvos gynybos. Todėl labai palaikau Arūną ir tikiuosi palaikyti visais savo gebėjimais. Labai ačiū. Arūnai, sėkmės.
PIRMININKĖ. Prieš kalba P. Gražulis. Posėdžiui pirmininkaus V. Mitalas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, kad gerbiamam V. Rakučiui gal nereikėjo kalbėti. Gerbiamas Rakuti, o ką jūs blogo padarėte? Netiesą pasakėte, kad ir kai kurie žydų bendruomenės nariai dalyvavo Holokauste? Tai yra melas? O jūs buvote greitai sudorotas. Per vieną minutę. Pasikvietė, matyt, ant kilimėlio Landsbergiai ir pakėlėte rankas. Tai koks jūs esate karys? Lygiai taip pat ir buvęs vadovas, matyt, ėjo teisingu keliu ir su juo susidorojo. Aš atsakysiu. Pažiūrėkite, niekas, nė vienas nepasisakė už, o visi keturi Tėvynės sąjungos nariai. Kaip ir minėjo, čia yra esmė, kad gerbiamas A. Bubnys vadovavo KGB archyvams ir, matyt, ir „Dėdulės“, ir „Fermerio“, ir „Magnolijos“ archyvai dingo. Medžiagos nėra ir konservatoriai nori atsidėkoti. O, neduok Dieve, kokių nors likučių yra tuose archyvuose ir nesavas ten sėdės. O gal dar ką paviešins, nes tai tikrai didžiausia tragedija būtų. Tada žūtbūt. O kas A. Anušauskui knygas rašys? Juk nebuvo kas. Taip pat ponas A. Anušauskas kodėl toks aktyvus, net paliko ministeriją, nors rusai puola Krašto apsaugos ministeriją. Taigi pažiūrėkite, kas yra. O kai „Respublika“ parašė, kad jis yra vienas iš KGB agentų, jis sakė, paduos į teismą. Bet „Respublikos“ jis nepadavė į teismą.
Taigi, man atrodo, gerbiamieji, čia viskas labai aišku. Ne tas buvo žmogus, kuris būtų toliau dangstęs konservatorius, ir viską darė konservatoriai nuo pat pirmųjų dienų, kad gerbiamas buvęs vadovas Adas būtų pašalintas ir pastatytas savas į labai svarbią vietą.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Nuomonės išsakytos. Matau, yra norinčių replikuoti. Pirmasis – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Petrai, knygas rašau aš pats. Bet, skirtingai nuo jūsų, aš ir kitų autorių knygas skaitau. Aš apskritai knygas skaitau. Tai ir jums patariu daryti tą patį, žinosite tada daugiau, negu dabar žinote.
Kita vertus, kai kalbame apie atsidėkojimus, tai jūs čia didelis specialistas. Mes žinome tuos visus niuansus, kas ten kaip jums atsidėkojo. Tai jūs jau nevelkite čia kitų žmonių, kurie yra profesionalai, kompetentingi istorikai. Jūs neperskaitėte nė vieno Lietuvos istoriko darbo, kuris parašytas per pastaruosius 30 metų. Garantuoju. Nė vieno. Jūs nieko nežinote apie tą Lietuvos istoriją. Tai čia kitas dalykas.
O pabaigai galėčiau pasakyti, kad kandidatas, taip, jis jau dabar susidūrė su šmeižtu, apkalbomis. Taip, visa tai reikės atlaikyti. Kaip ir, sakyčiau, politikai tą turi atlaikyti. Bet, skirtingai nuo kitų auditorijų, šioje auditorijoje už paskleistą šmeižtą jokia atsakomybė nenumatyta. Galite jį skleisti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Stenkimės kalbėti trumpai. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi triukšmingasis kolega atkreipė dėmesį, kad už pasisakė keturi konservatoriai, aš linkteliu galvą ir sakau, taip, nespėjau užsirašyti, tai pasinaudoju proga ir pasakau: Liberalų frakcija palaiko poną A. Bubnį ir balsuos už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika – V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai noriu pasakyti gerbiamam Seimui, kad tokiais klausimais, kuriais užtenka man kompetencijos, visą laiką balsuoju pagal savo supratimą, žinias ir sąžinę, net ar tai patinka konjunktūrai, ar nepatinka. Ir kaip A. Jakubauską pažinojau per 20 metų, lygiai taip ir A. Bubnį pažįstu beveik tokį pat laiko tarpą ir aš juo pasitikiu. Dėl to aš jaučiau pareigą pasakyti. Ne dėl konjunktūros, bet dėl savo žinojimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taigi mano pavardė galbūt paminėta tris kartus, dar gal bus paminėta, tai dar kartą galėsiu kalbėti. Gerbiamas E. Zingeris galbūt paminės. Bet, gerbiamieji, matyt, užmyniau ant mozolio.
O pone Anušauskai, aš buvau dalis tos antisovietinės istorijos, skirtingai nei pats esi. Man atrodo, tikrai daug veikalų perskaičiau, bet neturiu atsiskaityti tau.
Jūs dalyvaujate, jūs, konservatoriai, esate pagrindiniai istorijos perrašytojai, jūs norite perrašyti istoriją, kad jūs sukūrėte nepriklausomybę, jūs atnešėte nepriklausomybę. Deja, buvo truputėlį kitaip. Kiek jūsų sėdi čia? Kodėl jūs bijote, kad būtų išviešinti KGB visi, kurie prisipažino?
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Petrai, supratome.
P. GRAŽULIS (MSNG). Niekas taip nebijo, tik jūs bijote.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš esu tas, kuris nebijo jokio KGB archyvų išviešinimo. Aš tik noriu pasakyti, kad šita diskusija šioje garbingoje salėje, kur Lietuva atkurta kaip demokratinė valstybė, čia yra pareiškimas dvidešimtų metų Seimo, kurią mes šventėme… Prašyčiau nevartoti etnikų supriešinimo, etnikų, tai yra tautų supriešinimo žodyno, nes mes šnekame apie istorikus ir jų reikšmę Lietuvos istorijai ir objektyviam požiūriui į Lietuvos istoriją. Iškėlę istorikų reikšmę, iškėlę žmonių, kurie yra ir šitoje salėje istorikai, reikšmę, mes šitą klausimą išsprendžiame. Istorikai turi prieiti prie archyvų, istorikai turi privalėti būti objektyvūs ir todėl istorikai dabar vadovaus Genocido centrui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui visiems. Nuomonės ir replikos išsakytos. Balsavimas yra numatytas 13 valandą. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti įprastą balsų skaičiavimo biuletenį? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Primenu, kad balsų skaičiavimo komisijos nariai yra K. Bartoševičius iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, D. Gaižauskas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, V. Gapšys iš Darbo partijos frakcijos, L. Jonauskas iš Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, A. Lydeka iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, M. Matijošaitis iš Laisvės frakcijos ir V. Valkiūnas iš Mišrios Seimo narių grupės. Balsavimas 13 valandą.
11.36 val.
Įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235(2)ES (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar mūsų darbotvarkėje yra numatyta balsuoti dėl klausimų, kuriuos svarstėme rytinėje darbotvarkėje. Taigi 1-2 klausimas – įstatymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas sprendimas, Euratomas, patvirtinimo projektas Nr. XIVP-235(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 108, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-329(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-329(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 114, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-357(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-357(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 110, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467(3). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4532(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4532(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4533(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4533. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-200(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-200(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 120, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4238(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mediacijos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4238(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 121, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 81, 210, 263, 269 ir 277 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-296(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Peticijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-296(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 111, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351(2). Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3238(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 90, prieš – 7, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Tai akivaizdžiai antikonstitucinis įstatymas, kai piliečių nuosavybė paimama tam, kad pasodintume medelį. Tai ne infrastruktūra, ne geležinkelių tiesimas, ne kelių tiesimas, o medelio sodinimas. Tai akivaizdus Konstitucijos pažeidimas. Sprendimą priims ne Vyriausybė, sprendimą priims Nacionalinės žemės tarnybos vadovas tenkindamas savivaldybės kreipimąsi. Jeigu per dešimt metų nebus panaudota iš piliečio atimta nuosavybė, pilietis galės ją nusipirkti rinkos kaina, už tą kainą, kuri bus po dešimties metų.
Kvailesnio įstatymo, kuris buvo blokuotas praėjusiame Seime, komitete… praslydo, tarsi mes grįžtume į sovietinius laikus.
PIRMININKAS. Dėkui už nuomonę. Replika – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, įstatyme yra numatyti devyni atvejai, kada nuosavybę galima paimti viešiesiems poreikiams. Šiek tiek praplečiama. Dabar daugelis iš jūsų diskutavo, ypač kauniečiai, apie Kauno Ąžuolyno vieno iš sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Šiandien leidžiame paimti visuomenės poreikiams ir įrengti parkavimo aikšteles, tačiau kai mes norime įkurti parką, jau nebeleidžiame.
Šitas įstatymas legalizuoja tiek Pilaitės kai kurių privačių sklypų paėmimą, tiek kitų sklypų, kurie reikalingi miesto rekreacinėms erdvėms įrengti. Aš kviečiu pasitikėti savivalda.
11.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(2) (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Kadangi rytiniame posėdyje buvo pateikti rezerviniai klausimai, tai dabar balsuojame dėl rezervinio 1 klausimo. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(2). Pateikimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 83, prieš nėra, susilaikė 31. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais“ projektas Nr. XIVP-427 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais“ projektas Nr. XIVP-427. Pateikimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 110, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildoma siūloma Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti gegužės 20 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl to? S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau siūlyti paankstinti, nes eina visas paketas tų žymių datų, tai po savaitės, ketvirtadienį, galėtume turėti per priėmimą ir šį. Siūlyčiau ateinantį pirmadienį ar antradienį apsvarstyti, jeigu komitetai sutiktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už pasiūlymą. Kai tik komitetas ir komisija apsvarstys, manau, tada bus galima įtraukti į darbotvarkę ir anksčiau, kad būtų su kitais panašiais projektais. Tam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl balsavimų rytiniame posėdyje – viskas.
11.53 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Kiltinavičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-9) priėmimas
Mes turime keletą minučių iki Vyriausybės valandos. Aš siūlau iš rezervinių dar porą klausimų leisti pateikti. Gal pradedame nuo rezervinio 3 klausimo. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Kiltinavičiaus peticijos“ projektas Nr. PNP-14-9. Pranešėjas – E. Pupinis. Prašom, žodis jums.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija K. Kiltinavičiaus peticiją iš esmės nagrinėjo šių metų balandžio 14 dieną. Posėdyje priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnį, nurodant, kad Baudžiamojo kodekso 231 ir 232 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atveju ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nebūtų atliekamas, o tokias nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui iš karto būtų surašomas kaltinamasis aktas, suteikiantis tam asmeniui prievolę įrodyti savo išpuolio teisėtumą ir savo nekaltumą.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad peticijoje pasigendama aiškių ir pagrįstų argumentų, kodėl iš bendros baudžiamosios proceso organizavimo ir nusikalstamų veikų atskleidimo sistemos būtų dirbtinai išskirtos Baudžiamojo kodekso 231, 232 straipsnių nurodytos nusikalstamos veikos, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebūtų atliekamas, taip pat manydama, kad Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas pagreitinto proceso institutas yra veiksminga ir pakankama priemonė siekiant operatyviai ištirti atvejus, įskaitant ir nurodytus peticijoje, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir atlikti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka nėra tikslinga.
Pažymėtina, kad tai jau ne pirmas pareiškėjo kreipimasis tuo pačiu klausimu. Seimas tai nagrinėjo 2016 metais, taip pat buvo peticija atmesta. Todėl prašome atsižvelgti į Peticijų komisijos išvadą ir atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.55 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Edo Kizelevičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-10) priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Edo Kizelevičiaus peticijos“ projektas Nr. PNP-14-10. Prašom pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija svarstė E. Kizelevičiaus peticiją iš esmės balandžio 14 dieną ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Seimo statutą 2611 straipsniu, kuriuo Seimui būtų pavesta nutarimu nustatyti apmokėjimo už darbą Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse teisės aktų projektams rengti tvarką ir pavesti Seimo Peticijų komisijai sudaryti darbo grupę atitinkamo Seimo nutarimo projektui parengti.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą nuomonę ir manydama, kad pareiškėjo siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo teisės sistemoje netrūksta, o siūlymai Seimui jį nustatyti ir pavesti Seimo Peticijų komisijai sudaryti darbo grupę atitinkamo Seimo nutarimo projektui parengti nedera su galiojančiomis Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies bei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Pagal galiojantį Teisėkūros pagrindų įstatymą nurodytose darbo grupėse (komisijose) apmokėjimo tvarka nustatyta ne Seimo statute, o Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme.
Taigi, priešingai nei teigiama pareiškėjo peticijoje, Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostata yra įgyvendinta, atlygio už darbą Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti mokėjimo santykiai galiojančiais teisės aktais yra sureguliuoti.
Todėl prašome atsižvelgti į komisijos išvadą ir atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos išvadai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.57 val.
Seimo savaitės (2021-04-26–2021-04-30) – 2021 m. balandžio 27 d. (antradienio) ir 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir dar, kol turime porą minučių, rezervinis 5 klausimas – savaitės, prasidedančios balandžio 26 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kita savaitė rami. Projektai nekeliantys didelių įtampų, nesukuriantys ypatingų politinių takoskyrų. Pradėsime antradienį mums svarbaus pareigūno – Seimo kanclerio skyrimu. Toliau projektai pagal tai, kaip jie juda komitetuose. Kažko ypatingo gal aš čia neišskirčiau. Tik pažymėsiu, tikimės, kad šį kartą gal sėkmingiau bus einama link Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projekto priėmimo. Gaila, kad jo nepriėmėme iki jubiliejinės šių metų Sausio 13-osios.
Ketvirtadienį pagal nustatytą tvarką opozicinė darbotvarkė po pietų. Ją formuos dvi opozicinės frakcijos – Socialdemokratų ir Valstiečių ir žaliųjų, siekiant išlaikyti atitinkamai pagal frakcijų dydžius priklausančias opozicinių darbotvarkių proporcijas. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, gerbiamas pirmasis pavaduotojau, man tai vienas toks dalykas kyla. Kiek ilgai valdančioji dauguma pažeidinės Seimo statutą? Jau yra lygiai mėnuo, kai Seimo narys pagal Seimo statutą turi būti paskirtas į komitetą. Vakar Sveikatos reikalų komitete vienas komiteto narys leidžia sau, sako, jeigu jums netinka, jūs galite išeiti iš komiteto. Tai jau prasidėjo tokių replikų mėtymas iš valdančiosios daugumos. Bet yra Seimo narys, kuris išvis yra nepaskirtas į komitetą. Tai yra šiurkštus Seimo statuto ir Seimo nario konstitucinių teisių pažeidimas. Tai kada galų gale darbotvarkėje atsiras šis klausimas, kad Seimo narys vis dėlto būtų paskiriamas į komitetą? Tai yra nenormalu. Parlamentinėje valstybėje, pats, Jurgi, puikiai žinai, šitiek metų esi, tai yra netoleruotina situacija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai situacija nėra normali ir aš čia jokių pasiteisinimų, deja, negaliu pasakyti. Tikėkimės, kad kitą savaitę mes tą klausimą išspręsime. Buvo dėtos pastangos, kad Seimo nariai galėtų pasirinkti komitetus, kur, atrodo, geriausiai gali realizuoti savo patirtį ir kompetencijas. Nepavyko tie susitarimai, tai taip laikas ir užsitęsė. Na, dabar nėra kur, man atrodo, begaišti ir kitą savaitę vienaip ar kitaip turėsime išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nematau. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti tokią savaitę? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Kviečiu ministrus ir premjerę užimti savo vietas Vyriausybės ložėje ir mes pradėsime Vyriausybės valandą. Gerbiami ministrai, labai kviečiu, pradedame Vyriausybės valandą.
Informuoju, kad šioje Vyriausybės valandoje nedalyvauja energetikos ministras D. Kreivys, kuris yra Europos Sąjungos energetikos ministrų taryboje, o sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys prisijungs nuotoliniu būdu. Taigi, jeigu turėsite jam klausimų, bus galimybė taip pat atsakyti.
Gerbiami kolegos, pirmasis visą laiką turi teisę klausti opozicijos lyderis S. Skvernelis, nors jis neužsiregistravęs, bet turi teisę klausti. Prašom, jeigu turite klausimą, mikrofonas įjungtas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kad nematau svarbiausio Vyriausybės asmens, gal…
PIRMININKAS. Tuoj prisijungs.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai aš gal paklausiu, kol nėra premjerės, finansų ministrės. Antrą kartą replikuoju, kad Statutas numato imperatyviai, kad opozicijos lyderis turi galimybę paklausti du klausimus, tai užsirašinėti kiekvieną kartą tikrai nematau prasmės, nebent būtų kitoks Statuto išaiškinimas.
Pirmiausia norėčiau paklausti gerbiamos Ministrės Pirmininkės. Laba diena. Gerbiama premjere, mes visi suprantame, kad popandeminė situacija nebus paprasta, viešųjų finansų poreikis yra didelis. Reikės biudžetą formuoti, ieškoti šaltinių, ne vien atsigaivinimo fondais bus galima pridengti tuos mūsų poreikius. Na, viena iš priemonių yra šešėlinės ekonomikos mažinimas.
Mes matome nelegalių darbų statybose mastus, ir jūsų vienas ministras taip pat tai puikiai žino. Praeita Vyriausybė pateikė Seimui, man atrodo, tikrai labai reikšmingą, svarbų vadinamąjį statybininko kortelės įstatymų projektų paketą. Kažkokia nematoma ranka sustabdė, tuo metu nepavyko proveržio padaryti. Dabar, kai jau yra tvirta dauguma, ar jūs matytumėte prasmę ir savo lyderystę paraginti daugumą ir opoziciją (mes tikrai palaikysime), kad vis dėlto ta statybininko kortelė pajudėtų į priekį ir mes galėtume mažinti šešėlio mastus statybose?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Sauliau. Tikrai nėra ginčo dėl šešėlio mažinimo, manau, abu sutarsime. Deja, yra nemaža dalis mūsų verslo, ne tik verslo, bet ir ten dirbančių žmonių, kurie neprisideda prie bendrojo gėrio tiek, kiek būtų sąžininga, palyginti su kitais žmonėmis, kurie dirba darbą už panašų atlyginimą ir moka visus nustatytus mokesčius. Aš visiškai dėl to nesiginčiju, kaip ir dėl statybininko kortelės.
Man atrodo, kad vienintelis klausimas dėl statybininko kortelės yra pats būdas, kuriuo geriausiai būtų galima tai įgyvendinti, nes jūsų teiktame projekte buvo numatyta, kad Vyriausybė kuria tokią paralelinę sistemą tai, kuri šiaip jau egzistuoja versle. Mano supratimu, nebūtina atmesti tos galimybės, kad galima pasinaudoti tuo, kas jau yra sukurta tiems patiems tikslams, kurie svarbūs taip pat ir valstybės institucijoms. Dėl pačios kortelės ginčo tikrai nėra, o dėl įgyvendinimo būdo, manau, kad čia reikėtų pasiginčyti, kuris būdas yra optimalus kaštų požiūriu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Antrą klausimą turi S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Pirmiausia dėkoju, kad jūs radote laiko vakar mūsų frakcijoje apsilankyti ir pristatyti Atsigavimo ar RRF vadinamąjį fondą. Tai labai svarbi, 2,2 mlrd. siekianti investicija, norėtųsi, kad ji būtų panaudota tikrai labai prasmingai ir efektyviai. Tačiau mes ir vakar išgirdome du tokius svarbius dalykus. Pirmiausia, ačiū, kad jūs patvirtinote, jog mūsų Vyriausybės parengtas DNR planas turėjo tris aiškius finansavimo šaltinius, tai visą laiką neigėte.
Antras dalykas, labai tikrai nuskambėjo keistai, kad jūsų parengto plano viešinimą draudė Europos Komisija, nors vėlgi paaiškėjo, kad atvirkščiai – Europos Komisija skatino socialinę partnerystę. Kaip jūs manote, iš tikrųjų dar yra kelios ar keliolika dienų, kaip jūs įsivaizduojate įtraukti tiek socialinius partnerius, tiek ir Seimą, ir Seimo komitetus su šiuo svarbiu planu ne tik, sakykime, formaliai susipažinti, bet galbūt ir teikti racionalius pasiūlymus? Galbūt netgi ką nors, tikimės, išgirsite iš socialinių partnerių, iš savivaldybių, iš Seimo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau patikslinti. Tai, kad aš pasakiau, kad buvo prirašyti finansiniai šaltiniai prie kiekvieno iš DNR plano projektų, dar nereiškia, kad jie buvo suderinti su Europos Komisija, ką daugybę kartų kartojome. DNR plano projektai, kurie buvo numatyti finansuoti iš RRF, nebuvo suderinti su Europos Komisija ir nebuvo parengtų reformų, kurios būtų suderintos su Europos Komisija, kad būtų aišku, kad tas finansavimas bus skirtas. Tai pirma.
Antra, dėl plano viešinimo. Kiekviena ministerija darė sektorines diskusijas, kurių metu buvo pristatomas kiekvienas iš komponentų, jų šiame plane yra septyni. Kiekviena ministerija, kuri koordinuoja to plano rengimą, organizuodavo ir viešindavo tų planų rengimą. Finansų ministerijos tinklalapyje yra pateiktas visas grafikas, kaip tas viešinimas vyko. Atskiros ministerijos darė kelias ar net keliolika įvairiausių diskusijų su socialiniais partneriais. Tarkim, pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per savo numatytą laikotarpį darė 16 sektorinių diskusijų. Man atrodo, norintiems dalyvauti reformų aptarimuose tikrai ta galimybė buvo.
Vyriausybė, rengdama savo Vyriausybės programos priemonių planą, taip pat darė sektorines diskusijas, tarkim, apie regionus, apie skaitmenizavimą, jose taip pat būdavo pristatomos reformos, kurios bus vykdomos iš vadinamojo RRF. Šių diskusijų vaizdo įrašai, jeigu yra noro juos stebėti, taip pat yra Finansų ministerijos tinklalapyje.
Kalbant apie tolesnį derinimą, šią savaitę jau vyksta, organizuojamas integruoto plano aptarimas su visomis ministerijomis, galima tikrai dalyvauti, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę jau dėl visų diskusijų ir dėl visų dalių, kurios yra pateiktos šiame plane.
Kalbant apie Seimo įtraukimą, turbūt jis nebus nė kiek menkesnis, negu jūsų rengto DNR plano derinimas su Seimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, tikrai dėkojame, kad yra asfaltuojami žvyrkeliai, vyksta darbai, viskas gerai, bet, žinokite, iškilo… Lyg ir vienas darbas vyksta gerai, tai kitas darbas kažkur šlubuoja. Dėl nuovažų. Yra daug problemų, tarkim, štai Zarasų rajone teko lankytis, žmonės ir pakvietė. Nuovažos kažkaip nelogiškai išdėstytos. Tarkim, jeigu žemės sklypas yra suformuotas, nėra privažiavimo prie to žemės sklypo. Yra daug tokių atvejų. Aš labai norėčiau galbūt jūsų paprašyti prieš projektuojant galbūt apsilankyti, nežinau, pasižiūrėti, kaip natūroje atrodo tie žemės sklypai, tie žmonių kiemai, kad tikrai būtų galima tas nuovažas… galėtų kiekvienas žmogus, kam reikia, jomis naudotis. Kelias Nr. 5346, jeigu jūs galėtumėte užsirašyti, tikrai yra labai svarbus ir žmonėms kelia labai didžiulių problemų dėl to. Kokie būtų jūsų siūlymai ir kokie pamąstymai apie tai? Labai ačiū.
M. SKUODIS. Jūs, man atrodo, uždavėte labai daug kam aktualų klausimą. Per paskutinį mėnesį nuovažų klausimu bendravome ir su buvusiu premjeru A. Butkevičiumi, ir, man atrodo, su gerbiama R. Šalaševičiūte, su daugeliu žmonių. Tai yra pasikartojančios problemos. Viena iš priežasčių yra ta, kad kai daromi, pavyzdžiui, kelio rekonstrukcijos projektai, jis yra tvarkomas, nėra reikalavimo pristatyti projektą viešai, suderinti su gyventojais ir panašiai.
Kas šiuo metu dabar daroma ministerijoje? Kadangi klausimas kompleksiškas, matau, kad problemos kartojasi, yra sudaryta viceministro vadovaujama darbo grupė, kuri labai aiškiai įvertins, ir pabandysime pažiūrėti, kaip išspręsti tą situaciją. Kol kas konkrečių sprendimų neturiu. Bet bent jau jei būtų reikalavimas suderinti su visuomene, su tos vietos gyventojais, prieš ką nors darant, aš manau, daug nesusipratimų būtų panaikinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Skardžius. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš pakalbėsiu arba užduosiu klausimą. Aš nežinau, kas čia galės atsakyti, nes tai susiję su RRF lėšomis. Kai kurios savivaldybės pirmos įsirengė biokuro katilus ir jiems jau yra 18 metų, reikia keisti. Ignalinos savivaldybė sugalvojo, kad reikėtų pereiti prie saulės energijos ir žemės energijos ir yra parengusi projektą. Ar gali tikėtis savivalda, kuri nori pereiti prie atsinaujinančių išteklių, gauti finansavimą iš žaliosios politikos paketo, nes būtent RRF lėšos daugiausia ir skirtos žaliajai politikai? Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gal imsiuosi aš padėti atsakyti į šitą klausimą. Visų pirma buvome susitikę su Ignalinos meru ir šilumos tinklais, jie yra pirmūnai Lietuvoje. Jie pradėjo šią revoliuciją ir dabar revoliucija išgyvena antrą etapą – iš biokuro pereina prie saulės energetikos.
Aplinkos ministerija nėra suplanavusi lėšų remti perėjimą iš biokuro prie biokuro, nes mes labiau remiame iš iškastinio kuro prie atsinaujinančio. Tačiau Energetikos ministerija, D. Kreivys šiandien yra išvykęs, tai neprisijungęs, bet atsakysiu už jį, yra numačiusi RRF paraiškoje priemonių energetiniam efektyvumui didinti. Metų antroje pusėje bus priemonių. Kolega G. Kindurys irgi dalyvavo bendruose pasitarimuose, tai užtikriname, kad bus numatyta RRF apimtimi tai, kas yra Energetikos ministerijos parengtoje paraiškoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Valkiūnas. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų poniai finansų ministrei. Jūs RRF arba plano „Naujos kartos Lietuva“ pristatymo metu minėjote, kad RRF lėšas naudosite 2023–2024 metais. Iki to laiko skolinsitės, nes Europos Komisija yra nuėmusi apynasrį ir galima dėl pandemijos skolintis. Kokia per tą laiką bus paskolinta suma ir kas lėmė jūsų tokį elgesį?
Antra klausimo dalis dėl 13 % avansinio mokėjimo, kurį būtų galima gauti iš RRF numatytų lėšų. Kada pateiksite prašymą dėl avansinio mokėjimo, ar jį pateiksite kartu su planu iki šių metų balandžio 30 dienos, ar apskritai jį teiksite? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia šiek tiek skirtingos dvi temos sudėtos į vieną klausimą, nes aš kalbėjau pristatymo metu, kad 2023 metais, ko gero, nebebus taikoma Stabilumo ir augimo pakto išimtis, kuri leidžia turėti didesnį deficitą, negu mes turime dabar. Man atrodo, kad tuo metu tiesiog reikės ekonomikai daugiau investicijų, todėl galimybė tuo metu nukreipti europines lėšas į Lietuvos ekonomiką padėtų palaikyti tam tikrą ekonomikos lygį, kurio reikia.
Kalbant apie RRF, čia turbūt yra atskira tema, kuomet investicijos gali pasiekti Lietuvą, jeigu dabar Europos Komisijai atiduotos reformos, kurios investiciniais projektais didžiąja dalimi dar tik turės tapti. Tokiu atveju šie metai bus skirti investiciniams projektams parengti, kad 2022, 2023 ir 2024 metais tos lėšos galėtų pasiekti ekonomiką ir tie projektai galėtų būti įgyvendinami.
Kalbant apie avansinį mokėjimą, Europos Komisijos numatyta, kad galima skirti 13 % viso fondo lėšų avansiniams mokėjimams, bet jie turi būti susieti su konkrečiais projektais, kurie bus įgyvendinami tais metais. Taip sakant, tiek, kiek lėšų numatysime šių metų biudžete, tokio dydžio avansinį mokėjimą šiemet gausime. Kitais metais gausime kitą dalį avansinio mokėjimo. Kadangi šių reformų finansavimas yra susietas su rodiklių pasiekimu, tai kiti pinigai pasieks mus tada, kai reformos bus įgyvendintos. Taip, jų įgyvendinimui reikės skolintis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi M. Majauskas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas premjerei, kad neatsipalaiduotų dėl biudžeto, nes esant socializmui svarbiausia žmogaus santykiai, esant kapitalizmui – pinigai ir kiek jie duoda naudos.
Daug kalbama, kad įžengiame į finansinę dykumą, kaip ir 2008 metais A. Kubilius mus įvedė į dykumą kartu. Kiek jūs atsimenate, buvo nemaloni situacija, kai mažino pensijas ir nežinojome, kur gauti lėšų, kaip pasiskolinti. Dabar kalbama, kad ruošiatės peržiūrėti biudžetą. Kaip ten jūsų finansiniuose aruoduose yra, ar pakankamai surenkama lėšų ir kodėl bus peržiūrimas biudžetas? Ar negresia, kad mums vėl bus finansinė dykuma?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai neatsipalaiduosiu nuo tokio klausimo. Žiūrėkite, aš laikausi nuomonės, kad A. Kubilius mus išvedė iš dykumos, o į dykumą mus įvedė visai kiti dalykai. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Biudžetas bus tikslinamas. Tai, kad biudžetas bus tikslinamas, buvo deklaruota Seime tada, kai biudžetas buvo tvirtinamas. Ir biudžeto tikslinimas buvo labai aiškiai susietas su labai paprasta aplinkybe, kad tai priklausys nuo to, kiek tęsis pandemija, pandeminiai apribojimai ir kiek pandemijai valdyti reikės papildomų lėšų. Biudžeto tikslinimas, kai jis bus pateiktas, iš esmės ir bus susijęs su papildomais poreikiais socialinei sričiai, sveikatos apsaugai, visų pirma, žinoma, dėl vakcinavimo, dėl testavimo, dėl medikų priedo mokėjimo. Ir visos tos papildomos išlaidos, kurios, mes prognozuojame, bus užsitęsus karantinui ir užsitęsus ekstremaliajai situacijai, bus siūlomos Seimui patvirtinti patikslintame biudžete.
Tai nežinau, kokia čia yra dykuma. Manau, kad apskritai dabartinio laikmečio ir 2008 metų negalima lyginti dėl vienos labai paprastos priežasties. Tuo metu Lietuva neturėjo euro ir dėl to, kad neturėjo euro, sumokėjo labai didelę kainą už tai. Dabar Lietuva turi eurą, turi Europos Centrinio Banko apsaugą, turi taip pat pasikeitusią ir Europos Komisijos politiką, kadangi valstybėms narėms yra kuriami specialūs fondai, kurie padėtų pandemiją valdyti, taip pat ir finansiškai. Manau, kad čia tiesiog labai ilgai turėčiau galvoti, kad surasčiau kokių nors labai didelių panašumų. Galiausiai Lietuvos ekonomika nesmunka, nėra nė vienos prognozės, kuri prognozuotų šiais metais ekonomikos smukimą. Bent man tokia yra nežinoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų M. Majauskas, bet jo salėje nematau. Tada žodis E. Pupiniui. Ruošiasi D. Kepenis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamo aplinkos ministro. Kadangi gauname nemažai laiškų iš komunalinių įmonių, tai iš tikrųjų jie savotiškai teisūs, kad Vietos savivaldos įstatymas reglamentuoja atliekų tvarkymą ir iš tikrųjų viskas priskiriama faktiškai savivaldybių funkcijoms. Aišku, kad savivaldybės, atrinkdamos komunalinių atliekų, įskaitant ir atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, tvarkytojus, privalo vadovautis minėtu Savivaldos įstatymu ir Viešųjų pirkimų įstatymu. Nors ir buvo daug ginčų, vis dėlto vidaus sandoriai yra išlikę. Ir savivaldybės, gelbėdamos savo įmones ir galbūt žiūrėdamos plačiau į atliekų tvarkymą (jos anksčiau sudarydavo sutartis, tačiau susidaro įspūdis, kad dabar norima monopolizuoti ir tuos nedidelius skaičius, kurie liko, savivaldybių, kurios pačios veža surūšiuotas atliekas), norėtų ir toliau taip daryti. Bet atsiranda siūlymų, kad vis dėlto turėtų būti skelbiami konkursai, ir šiuo atveju išstumiami ūkiai. Tai ar nemanote, kad toks monopolizavimas ateityje priverstų sumokėti kur kas daugiau? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Trumpai tariant, nemanau. Bet jeigu platesnį atsakymą pateikčiau, tai, žiūrėkite, problema yra, kad aštuonetą metų Lietuvos savivaldybės nesusitaria su pakuočių tvarkymo organizacijomis dėl išrūšiuotų atliekų konteinerių ištuštinimo. Todėl prieš Kalėdas, po Kalėdų net ir Vilniuje, didžiausiame didmiestyje, perpildyti varpeliai ir požeminiai konteineriai nėra išvežami.
Ką mes dabar inicijuojame su jūsų kolege A. Gedviliene, tai, kad savivaldybėms nebereikės derintis su verslo asociacijomis dėl konkursų sąlygų. Savivaldybės paskelbia šiuos konkursus, o verslas privalo apmokėti iš esmės be didelių ginčų. Privalo apmokėti, o jeigu neapmoka, tai Aplinkos ministerija sunaudoja jų įšaldytus biudžetus. Tačiau yra vienintelis prašymas, kad būtų konkurencinga kaina, kad savivaldybės pasitikrintų kainą rinkoje, nes moka verslas. O jau mišrų konteinerį, ten, kur yra neišrūšiuotas konteineris, tą konteinerį tuštins savivaldybės, galės elgtis – ir vidaus sandoriai, ir ne vidaus sandoriai. Komunalinių atliekų mišrių konteinerių aptarnavimas lieka kaip vidaus sandorių galimybė. Tačiau ten, kur yra gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas, mes turime turėti saugiklius, kad čia, kur iš tikrųjų gamintojai apmoka viską, būtų konkurencinga kaina. Todėl aš nesibaiminčiau ir galų gale įstatyme, kaip dabar yra numatyta, tai iš savivaldos visi įpareigojimai paimti ir vienintelis saugiklis yra įdėtas, tai yra konkurso paskelbimas. Aš labai nesigąsdinčiau jo.
O šiaip rekomenduoju visiems, atsakingai žiūrintiems į savo mokesčių mokėtojų pinigus, visada konkursine tvarka pasitikrinti, ar kaina yra mokama mažiausia už paslaugą, kurią samdome savo mokesčių mokėtojų pinigais. Ten gali dalyvauti ir savivaldybės įmonės. Jos gali laimėti, jeigu jos teikia konkurencingą paslaugą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi O. Leiputė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Yra toks terminas „sveikata visose politikose“. Paprastai už tai atsako Vyriausybės galva. Bet kadangi mano klausimai mielą Ingridą meta į raudonį, tai aš jos šiandien nejaudinsiu, o noriu kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį, kuris šiandien paskelbė ilgai lauktą naujieną, pavadino daiktus savo vardais – COVID-19 prilygino eilinei ligai. Ačiū, mielas Arūnai!
Žiūrėkite, noriu jums perduoti Klaipėdos universiteto pakvietimą prie apskritojo stalo, jau jūsų laukia kelintas mėnuo.
PIRMININKAS. Kviečiu kaukę užsidėti, mes jus tikrai girdime ir su kauke.
D. KEPENIS (LVŽSF). Negaliu dar. Susėsti prie stalo ir kalbėtis apie sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje natūraliu būdu. Jie tam yra pasirengę. Profesūra, mokslininkai. Mielas Arūnai, kada rasite laiko įsijungti savo kompiuterį, pakviesti kolegę švietimo ministrę ir rimtai pasikalbėti apie Lietuvos sveikatą? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašom, ministre.
A. DULKYS. Ačiū jums. Taip, aš jau esu susisiekęs su jūsų minimais kolegomis ir manau, kad atslūgus pandemijai mes rasime laiko ir gyviems susitikimams, ir konferencijoms, ir kitiems dalykams. Tikrai ačiū už kvietimą, išgirdau jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Mazuronis. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti ir mums dėl tų dingusių medicinos priemonių, kas jums yra žinoma apie tuos, turiu omenyje, tuos 20 vagonų?
Ir antras klausimas būtų dėl priedų dirbantiems su COVID-19 pacientais. Ar nepritrūks lėšų, ar viskas yra numatyta? Dėkui.
A. DULKYS. Taip. Dėl lėšų tai tikrai viską darome, skaičiuojame, planuojame ir Biudžeto ir finansų komitete buvo jau ir pirmasis pristatymas. Kaip sakoma, vyksta darbas, tikrai Vyriausybė deda pastangas, kad tikrai nepritrūktų ne tik priedams, bet svarbiausia, kad nepritrūktų ir vakcinacijai, ir, tas svarbiausia, besiplečiančiai testavimo kultūrai Lietuvoje. Tai mums yra nepaprastai svarbu kovoje su virusu.
Kalbant apie tą istoriją, dėl ko kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, tai praėjusių metų kovą, kai buvo paskelbta ekstremalioji situacija, su Kinijos tiekėju buvo sudaryta sutartis dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24 mln. eurų. Šių metų sausio mėnesį žiūrėdami sąskaitas pastebėjome neapmokėtų sąskaitų, pradėjome domėtis atidžiau. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, įvertinęs iš tiekėjo gautų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstytų įvairių priemonių dokumentaciją, nustatė, kad trūksta beveik 850 tūkst. vienetų prekių (tai yra apsauginiai akiniai, medicininės kepurės, kaukės, chalatai, vienkartinės pirštinės), na, maždaug apie 912 tūkst. eurų. Reaguodami į šitą situaciją, nes mes vien tik dokumentais remdamiesi jau nebesugebame atsekti galų tiek, kiek leidžia mūsų priemonės, kreipėmės į teisėsaugos institucijas, į Generalinę prokuratūrą prašydami pradėti procesinius veiksmus, na, siekdami tikslo, kad išsiaiškintume visas priežastis, atsektume galus ir galų gale žinotume tiesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų nedidelis konfūzas – nežinau, kam adresuoti klausimą, nes klausimu, kurį noriu paklausti, iš valdančiosios daugumos pusės komunikuojama labai skirtingai. Vis dėlto paklausiu ekonomikos ir inovacijų ministrės ponios A. Armonaitės apie galimybių pasą.
Gerbiama ministre, jūsų viceministras komitetuose minėjo, kad galimybių pasas gali pradėti veikti nacionaliniu lygmeniu balandžio pabaigoje. E. Gentvilas pasakė, kad galimybių pasas neturėtų veikti, kol nebus paskiepyta tam tikra dalis visuomenės. Ministrė Pirmininkė irgi kritiškai pasisakė apie galimybių paso idėją, kiek aš esu girdėjęs. Nežinau, ką apie tai mano G. Landsbergis. Gerbiama ministre, ta diskusija primena tam tikrą pasaką be galo. Ar galite atsakyti, ar galimybių pasas bus, kada jis pradės veikti ir kokia apimtimi jis bus taikomas?
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū už klausimą. Galimybių paso koncepcijai Vyriausybė palaikymą išsakė praėjusią savaitę ir dabar vyksta techniniai pasirengimo darbai tiek dėl programavimo, tiek dėl testavimo apimčių didinimo. Galimybių paso bus trys komponentai: informacija apie vakcinaciją, informacija apie imuniteto įgijimą persirgus ir, kad išpildytume lygiateisiškumo elementą, turi būti galimybė testuotis žmogui, kuris nori pasinaudoti šiuo pasu. Iš esmės Vyriausybės pozicija dėl galimybių paso idėjos yra palanki ir vieninga.
Kas yra labai svarbu, tai padėti savivaldybėms ir padėti Sveikatos ministerijai sudaryti galimybes išplėsti testavimo pajėgumus, nes savivaldybės šiandien ir vakcinuoja, ir daro simptominį testavimą, todėl mums reikia atsakyti į kai kuriuos techninius klausimus, būtent savivalda ir sveikatos institucijos tai turi padaryti.
Galimybių pasas yra ypač svarbus renginių industrijai, nes jį turintiems galės atsidaryti didesni renginiai, asmeninės šventės, kuriose dirba daugybė žmonių – ir fotografai, ir floristai, ir renginių vedėjai, ir kiti. Tai nėra naujiena, Danijoje puikiai veikia. Dirbame ties tuo. O šiaip Seimo nariai ir apskritai žmonės gali turėti įvairių nuomonių, sveikiname ir jų klausomės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi S. Tumėnas. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Matau, kalba su aplinkos ministru. Ministre, turiu Vilkaviškio rajono mero įpareigojimą paklausti ir tiesiog gal paprašyti. Kaip žinote, Vilkaviškio rajonas ribojasi su Kaliningrado sritimi, dėl to Vilkaviškio rajono trijų ketvirtadalių dalyje negalima statyti jokių vėjo jėgainių. Tai truputį yra sunerimę ir ūkininkai, ir verslininkai, ir rajono meras. Jis klausė, gal būtų galima įgyvendinti tokį nors socialinį projektą savivaldybei kartu su Krašto apsaugos ministerija, kuris atspindėtų, kad tikrai yra bendradarbiavimas. Tai būtų savotiškas atsakas ir Vilkaviškio rajono žmonėms. Kokia būtų jūsų nuomonė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Vilkaviškio, prisipažinsiu, nesu girdėjęs. Dėl kitų rajonų esu girdėjęs, kur jau pastatytos jėgainės. Niekam ne paslaptis, kad jėgainės, radiolokacija, žemai skraidančių objektų fiksavimas ne visada sutampa. Pastačius vėjo jėgaines, ypač jeigu statoma ne viena, o koncentruojama didesniame plote, radiolokacijai padengti, sakyčiau, reikia papildomą įrangą statyti, mobilią įrangą ir panašiai. Tokia yra situacija ir mes tiesiog niekaip negalime jos techniškai kitaip išspręsti.
Taip, Lietuvoje yra numatyti tie papildomi pajėgumai, mobilūs pajėgumai, kurie galbūt (aš negaliu atsakyti dėl techninių detalių) kažkiek išspręs šitą klausimą, bet konkrečiu atveju iš tikrųjų negalėčiau atsakyti jau labai tiksliai, nes reikia žinoti vietą, reikia žinoti tam tikrą techninę specifikaciją. Jeigu man daugiau apie ją būtų suteikta, tai būtų galima parengti detalesnį atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi J. Sabatauskas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau kreiptis į du ministrus – į užsienio ministrą ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę. Jau keleri metai aktualizuoju problemą, kad būtų pagaliau išspręsta lietuvių pensininkų, gyvenančių Australijoje, problema ir jie galėtų grįžti į Lietuvą. Deja, jūsų pirmtakams – nei L. Kukuraičiui, nei L. A. Linkevičiui nepavyko to padaryti, nes jie gaudavo arogantiškus atsakymus iš Australijos Iždo departamento, kad jų darbotvarkės tokios užimtos, jie negali rūpintis tokiais darbais. Ar galima tikėtis, kad jūsų kadencijos metu ši problema pagaliau bus išspręsta ir Australijos senjorai, pensininkai galės grįžti į Lietuvą gyventi? Taip, kaip padarė JAV lietuviai, daugybė jų grįžo, o iš Australijos beveik negrįždavo pensininkai po 1990 metų. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Ar teisingai suprantu, kad tai yra sutarčių klausimas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip. Turi būti tarpvalstybinė sutartis tarp Australijos ir Lietuvos. Australijos pusė nerasdavo galimybių, sakydavo, tokia užimta darbotvarkė. Tai bent jau man truputį arogantiškai skambėdavo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, iš tikrųjų pokytis yra tas, kad mes… tiesą sakant, tai pradėjo buvusioji Vyriausybė, mes atidarėme atstovybę Kanberoje. Kaip tik dabar vyksta ambasadoriaus skyrimo procesas. Aš tikiuosi, kad iki rudens (užtrunka tie procesai) mes jau turėsime ir ambasadorių. Aš taip pat raginu valstybės vadovą, kai nusiims visi karantinai, keliauti ten, atidaryti ambasadą, tam tikra prasme inauguruoti ir mūsų visą tą naują diplomatinę atstovybę. Taip pat yra galimybė pasirašyti ir sutartis. Manau, jeigu valstybės vadovas važiuoja, arba net jeigu ne jis, o mes turime kokį kitą vizitą, tiesiog tai yra gera pradžia peržiūrėti, ko trūksta, ką galima padaryti, tai galbūt paskatintų ir spręsti tuos klausimus, kuriuos jūs keliate.
PIRMININKAS. Dėkoju.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dabar ten turime atsivėrusį langą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, mes buvome susitikę toje vadinamojoje laikinojoje Dzūkijos bičiulių grupėje dėl kelio Kaunas–Alytus tos atkarpos Kaunas–Prienai. Taip, atsimenu viską, ką kalbėjote, bet tai buvo prieš porą mėnesių. Kokios būklės dabar situacija ir kokios prognozės dėl šių metų darbų? Ačiū.
M. SKUODIS. Svarbiausias dalykas, kaip aš ir pažadėjau gerbiamiems Seimo nariams ir merams, mes jau esame padarę, Automobilių kelių direkcija yra padariusi keturis kelio variantus. Man atrodo, vienas yra akivaizdus, prie jo reikėtų apsistoti ir dirbti. Artimiausiu metu, nežinau, gal net ir šią savaitę, tikrai sulauksite oficialios informacijos visi, kurie dalyvavote tame susitikime, kokį variantą galėtume pasirinkti, o tada jau apsistoję mes judėsime į priekį.
Jeigu žiūrėtume į visą finansavimą, koks yra keliams numatomas, į trejų metų perspektyvą, tai galiu atsakingai pasakyti, kad kol kas lėšų nėra numatyta, bet parengiamuosius darbus įmanoma pradėti dabar, nes tiesiog lėšų poreikis yra labai nedidelis, procedūrinis. Daugiausia viskas koncentruotųsi maždaug į 2024 metus. Iki tol, aš tikiuosi, mes turėsime atsakymus dėl lėšų ir dėl to analizuojame infrastruktūros investicijų fondo kūrimo galimybę ir taip toliau. Tiesiog artimiausiu metu sulauksite daugiau informacijos dėl šito kelio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Palionis. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Turiu porą klausimų gerbiamai ministrei. Pastaruoju metu sulaukiame itin daug klausimų apie tai, ką reikia daryti vaikų tėvams, kurių vaikai atsisako skiepytis, o mokyklos neorganizuoja nuotolinio mokymo. Kas konkrečiai už tai atsakingas ir ar galite, nežinau, išleisti papildomą įsakymą ar kito tipo dokumentą ir su juo tinkamai visus supažindinti, kad visa tai veiktų praktikoje?
Antras klausimas būtų ne mažiau aktualus. Atsidaro kino teatrai, kiti objektai, bet neformalusis ugdymas, netgi tos pačios klasės vaikams, yra uždraustas. Kada vaikai taps prioritetu? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Dėl vaikų skiepijimo. Mes rekomendavome ir labai skatinome abiturientus skiepytis. Mes jų priversti skiepytis jokiais būdais negalime. Tiems vaikams, kurie nepasiskiepijo, mes siūlome, dvyliktokams, kurie dar pradės ugdymo procesą nuo gegužės 3 dienos (jūs turbūt kalbate apie dvyliktokus, kitiems skiepytis negalima ir mes niekada apie tai net nekalbėjome), siūlome (tiems, kurie nesiskiepijo) testuotis.
Testavimo metodas dabar yra labai paprastas, tai yra greitieji antigenai, nereikia ir laboratorijų, vaikai patys, jau suaugę mokiniai gali patys paimti tą mėginį, tik reikia, kad sveikatos specialistas prižiūrėtų procesą. Tuos, kurie nesivakcinavo, mes skatiname testuotis. Visi vaikai, visi abiturientai vienodomis sąlygomis Lietuvoje, nepriklausomai nuo atvejų skaičiaus, yra pakviesti sugrįžti į klases nuo gegužės 3 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Dabar yra opi ūkių problema dėl sandėliuose esančių daržovių. Čia žiūrėtume iš maisto švaistymo pusės. Ar Žemės ūkio ministerija negalvoja įdiegti priemonių, kad būtų kompensuojamos bent ūkių sąnaudos ir tos daržovės pasiektų dabar su nepritekliumi susiduriančias šeimas per „Maisto banką“ ar per kitas socialines organizacijas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Dėl daržovių mes jau esame pridėję ir dabar yra notifikavimo procesas. Daržovių asociacija žino tą dalyką, sąlygos yra aptartos. Iš esmės, kaip pasakyti, sąsajos su kovido pasekmėmis turi būti, jie tą puikiai žino. Tikimės, gavus Komisijos pritarimą viskas judės, nes iš esmės viskam pasiruošta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Targamadzė. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Laba diena, gerbiama premjere, ministrai. Turiu klausimą nuo Kultūros komiteto dėl patikslinimo dėl koncertų salės Tautos namų finansavimo. Jis dabar nutrauktas dėl to, kad vietoj trijų salių atsiranda ketvirtoji salė – repeticijų salė. Kas lėmė, kad tai buvo pakeista, nes paprastai visose valstybinėse salėse, teatruose repetuojama ten, kur vaidinama, ir šitos statybos jau bus nukeltos į 2023 metus?
Antras klausimas dėl Rusų dramos teatro. Irgi paimtas finansavimas – per 13 mln. eurų. Kiek žinau, buvo įvardyta Finansų ministerijos, kad tai naujas projektas, bet pasirodo, kad tai nėra naujas projektas ir buvo jau vykdoma, įdėta daug lėšų. Yra toks nerimas, gal galėtumėte patikslinti. Tiems dalykams, jūsų sprendimams aš neprieštarauju, bet tiesiog noriu patikslinimo, kodėl taip. Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl koncertų salės. Jūs jau savo klausime kelis tokius netikslumus pasakėte. Čia repeticijų salė yra niekuo dėta. Aš turiu daugiau klausimų, kaip ta pradinė suma buvo atsiradusi ir kaip čia buvo svajojama, kad su ja šis projektas bus realizuotas, ir kaip po to atsirado kainų perindeksavimas, kaip atsirado kiti dalykai, kurie tą kainą augino, kalbant apie energetinį efektyvumą ir pritaikymą aukščiausiai klasei. Taip pat iš karto teko pastebėti, kad irgi nebuvo dar aiškios analizės, supratimo ir palyginimo su kitais panašiais subjektais, kurie yra Europoje.
Bet esminis dalykas – niekas čia nieko nenutraukia. Šiais metais yra užtikrinta suma ir kitais metais yra užtikrinta suma tokia, kokia yra suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe pagal patikslintą poreikį. O 2022 metų gale tiesiog bus projektas ir bus tada aišku, kiek šis projektas kainuoja. Kol šito nėra, bet kokia diskusija yra labiau audros kėlimas stiklinėje, nes mes tiesiog nežinome, apie ką kalbame.
Deja, man teko rasti tokią situaciją – susipriešinusią meno bendruomenę, susipriešinusius skirtingų žanrų atstovus – ir teko visą didelę problemą skaidyti į mažesnes ir užtikrinti, įtraukti tokias veiklas, kurios ne tik leistų realizuoti patį objektą, bet ir užtikrintų jo tvarią veiklą ir ateityje, nes vien pastatyti irgi neužtenka. Bet akivaizdu, kad procesas yra ilgas ir brangus, čia tokių paprastų ir greitų sprendimų nebus.
Kalbant apie Rusų dramos teatrą, man labai gaila, yra tokie irgi jau netolimos istorijos momentai, kalbant ir apie Europos Sąjungos finansavimą, kurį, deja, teatras buvo praradęs. Tiesiog čia buvo pagrindinis dalykas, kur iškilo nemažai diskusijų. Bet jo nėra VIP’e, kalbant jau apie valstybės lygmenį.
Mes toliau bendraujame su teatru, esame irgi jų paprašę tam tikros informacijos. Jie dar turi galimybę panaudoti energetiniam efektyvumui skirtas lėšas. Kitaip tariant, be dėmesio nebus, bet yra tam tikros aplinkybės, kurių nei aš, nei Vyriausybė jau nepakeisime, jos yra natūraliai tokios susiklosčiusios. Kitaip tariant, mes bandysime jiems padėti, bet irgi, aišku, kiek leis sveikas protas ir biudžetas.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Gedvilas – dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nepastebėjote, kai kėliau ranką, norėjau paprašyti, kadangi ministrė neatsakė į klausimą, tai klausimą pateikiu kaip rašytinį pagal Statuto 208 straipsnio 11 dalį. Klausimas buvo apie pradinukų testavimą, o ne apie abiturientus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar ministrė dabar norėtų atsakyti, ar vėliau atsakys? Gerai. V. Targamadzė turi klausimą. Prašau. Ruošiasi V. Fiodorovas.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Iš tikrųjų yra įvairių sumanymų, numatyti pokyčiai, švietimo sistema yra gana inertiška, todėl labai norėtųsi sužinoti, kada ir kokiu būdu bus supažindinta su pokyčiais ne tik švietimo visuomenė, bet ir visa visuomenė? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama profesore, už klausimą. Švietimo visuomenę mes nuolatos informuojame įvairiais kanalais, kas vyksta. Pagrindiniai pokyčiai ir reformos yra numatytos Vyriausybės priemonių plane, kuris patvirtintas. Vyko tikrai ne viena konsultacija, tai nuolatos informuojame. Taip pat plačiai buvo pristatytas veiksmų planas. Nuolatos informuojame ir informuosime visuomenę apie pokyčius, kurie numatyti. Turbūt ir šiandien neseniai skaitėte, kad egzaminų sistemos ir vidurinio ugdymo sistemos pokyčiai yra numatyti ir suplanuoti. Tai buvome ir spaudoje paskelbę, pradėjome konsultacijas. Tikrai vyksta daug konsultacijų, viešiname pokyčius ir kviečiame ekspertus pasisakyti ir dalyvauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Jo nėra, V. Ąžuolas tada ruošiasi. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra ministrei A. Armonaitei apie tą laisvėjantį karantiną, apie laisvėjančius suvaržymus. Kažkada klausiau dėl sporto, tai šiandien šiek tiek yra klausimas apie turizmą. Čia galbūt kalbama apie pramoginius laivus, apie karšto oro balionus, kuriais tokiu metu normaliomis gyvenimo sąlygomis Vilniaus padangė būdavo nuspalvinta. Ar tokios paslaugos jau yra galimos? Jeigu ne, tada kada planuojama? Ir apskritai ar tokios ir panašios paslaugos, kur galbūt negalima užtikrinti atstumų, bet iš esmės galima turėti kaukes, dezinfekcinius skysčius ir visas kitas priemones, kurios galioja ir kitiems verslams, gali būti daromos? Jeigu ne, tuomet kada planuojama, kad būtų leista? Žinote, vis tiek yra apribojimai keliauti Lietuvoje arba į užsienį, tai būtų tikrai didžiulė pagalba ir paskatinimas judėti ir saugiai užsiimti laisvalaikiu.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, kolega, už klausimą. Dabar visos veiklos lauke yra ganėtinai liberalizuotos, jeigu galiu taip pasakyti. Tiesą sakant, jau Vilniaus padangėje teko matyti ne vieną oro balioną. Jeigu yra kokių nors netyčinių biurokratinių kliūčių, tai būtinai reikėtų, kad indikuotumėte, bet apskritai jau ir gidai galės vesti ekskursijas, ir nuotykių parkuose vakar priėmėme sprendimą ne tik dviem šeimų ūkiams leisti pramogauti, nes ten yra dideli plotai. Apskritai veiklos lauke, mes žinome ir girdime ekspertus ir įrodymus, yra saugesnės. Tas yra leidžiama. Man atrodo, kad tai yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų premjerei. Ankstesnė S. Skvernelio vadovavimo Vyriausybė, valstiečių Vyriausybė nuolat didino lėšas keliams, nes tai buvo viena iš prioritetinių sričių. Jūsų vadovaujama Vyriausybė lėšas keliams mažina. Tai toks ir būtų klausimas. Ar keliai yra jūsų viena iš prioritetinių sričių, ar gal kaip tik podukros vaidmenį užims? Ir ar tam, kad būtų sumažintas savivaldybėms kelių finansavimas, bus naikinama savivaldybių žvyrkelių programa?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Valiau Ažuolai, jeigu jūs atsivertęs buvusios Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą ir šitos Vyriausybės pateiktą patikslintą biudžeto projektą rasite, kad Vyriausybė sumažino lėšas Kelių fondui, aš jūsų atsiprašysiu viešai. Bet manau, kad jūs šito nerasite. Tai, kad praėjusiais metais Vyriausybė iš skolintų lėšų mėtė pinigus įvairiems projektams, tarp jų ir keliams, tai žinote, gal darė tai dėl to, kad įsivaizdavo, kad gelbsti ekonomiką, gal dar dėl kokių nors priežasčių, aš jau dabar nesiimsiu vertinti. Bet Kelių fondo lėšos yra patvirtintos tokios, kokios buvo buvusios Vyriausybės suplanuotos. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi Z. Balčytis, jo nesant – G. Burokienė. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pratęsiu kelių temą ir klausimas susisiekimo ministrui. Ar vyksta kelių kategorijų keitimas pagal srautų intensyvumą? Ar pabaigta šaligatvių, pėsčiųjų takų, dviračių takų, kuriuos dabar prižiūri savivaldybės, o priklauso šiuo metu Kelių direkcijai, inventorizacija ir kokie tolimesni sprendimai? Ar priežiūrą pagal reikalingą lygį vykdys Kelių direkcijos rangovas, ar tos lėšos bus paskirtos savivaldybėms? Ačiū.
M. SKUODIS. Dėkui. Kadangi labai konkretus klausimas, aš gal pasinaudosiu proga, jeigu galėčiau, raštu atsakyti tiesiog su konkrečiais terminais. Dėl pėsčiųjų takų, dėl dviračių takų yra sudarytos (dėl dviračių takų dar bus sudarytos) eilės, dėl pėsčiųjų yra sudarytos eilės šalia valstybinių kelių. Bet tikrai yra labai daug niuansų su datomis kada kas. Tai aš tiesiog ir atsakysiu per artimiausias dienas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi L. Jonaitis. Jo nėra.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrės. Vakar dalyvaudama frakcijoje finansų ministrė patarė kreiptis į jus, tai užduodu tą patį klausimą. Kiek iš RRF lėšų nukeliaus į regionus ir kokie investiciniai projektai yra skirti būtent iš šitų lėšų regionams, kuriuos pasieks? Kaip žinome, šiuo laikotarpiu, pandemijos laikotarpiu, daugiausiai nukentėjo ir nukentės regionai, iš kurių masiškai išvažiuoja žmonės ieškodami geresnio gyvenimo. Tai klausimas jums, ministre. Dėkoju iš anksto.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai teko diskutuoti ne vieną kartą apie šituos dalykus. Pirmiausia reikėtų kalbėti, manau, apie bendrą požiūrį ir apie bendras reformas, kurias reikia padaryti Lietuvoje. Mes šiandien kalbame apie skaitmenizaciją, apie duomenų atvėrimą, tie dalykai ateis į savivaldybes. Žinoma, kyla klausimas, kas valdys tuos projektus, bet jeigu kalbėsime apie IT sektorių, jeigu kalbėsime apie skaitmenizaciją, apie informacinių technologijų sprendinius, tai akivaizdu, kad jie turėtų būti labai atidžiai dėliojami, kad nebūtų kažkokių atskirų sprendinių, kurie nederėtų tarpusavyje ir ateityje iš viso neveiktų. Mes esame išsikėlę tikslą tuos dalykus – skaitmenizaciją, duomenų atvėrimą – padaryti visoje Lietuvoje, tai akivaizdžiai spręstų ir savivaldos klausimus. Jeigu reikės detaliau, tai, aš manau, galėsiu atsakyti jums raštu.
PIRMININKAS. Dar premjerė norėtų pridurti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš norėčiau papildyti, nes truputį stebina tas bandymas pateikti, jog šitas naujos kartos fondas yra tarsi paskutiniai pinigai Marijos žemėje. Jūs puikiai žinote, kad yra nauja Europos Sąjungos finansinė perspektyva, kurioje finansavimas labai smarkiai pasislenka visų kitų regionų, išskyrus Vilniaus regioną, naudai. Ir tai yra ne tik galimybė, bet yra ir nemažas iššūkis, nes reikės nemažų lėšų kofinansavimui ir reikės labai gerai pagalvoti, kokie projektai yra verti darymo, o kokie projektai nėra to verti. Manau, kad tai yra pirmiausia tos priemonės, kurios jau konkrečiai teks regionams. Dar kas stebina, tai stebina, kad naujos kartos planas yra kritikuojamas dėl to plano orientacijos į viešąjį sektorių. Ypač stebina, kai tą kritiką girdžiu iš politikų, kurie save laiko kairiaisiais. Man atrodo, kad viešojo sektoriaus galimybės ir viešojo sektoriaus kokybė visoje Lietuvoje, įskaitant ir regionus, ir yra tai, kas leidžia regionuose likti žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi L. Jonaitis. Ruošiasi A. Kubilienė. Prašau
L. JONAITIS (LSDPF). Klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Prioritetų sąraše mes buvome numatę skiepyti abiturientus, tačiau gal pražiūrėjome, kad tokią pat svarbą turi ir profesinių mokyklų absolventai, kurie laiko ne abitūros, bet kvalifikacinius egzaminus. Tai norėčiau paprašyti, kad būtų sudaryta galimybė absolventams, trečiakursiams, bebaigiantiems profesinį mokymą, tuo labiau kad jie dalyvauja tarptautiniuose „Erasmus“ projektuose ir turėtų birželio–liepos mėnesiais išvažiuoti į užsienį praktikos. Toks būtų prašymas. Noriu paklausti, ar įmanoma tai įgyvendinti?
A. DULKYS. Ačiū jums. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarp prioritetų yra ne tik abiturientai, bet apskritai visi švietimo sektoriaus darbuotojai. Na, o dėl absolventų tiesiog pasitikslinsime su švietimo, mokslo ir sporto ministre. Matyt, čia neturėtų būti jokių problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Kubilienė. Ruošiasi L. Kukuraitis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, nepaisant to, kad nuo pandemijos pradžios praėjo daugiau kaip metai ir jau prasidėjęs vakcinacijos procesas, ir laivuose, žinoma, yra taikomi aukščiausi saugumo reikalavimai, tačiau jūrininkai ir toliau yra priversti izoliuotis grįžę iš savo plaukiojimo. Dėl to jie netenka teisės į reikalingą poilsį po darbo. Ministre, ar jūs pamiršote šitą grupę žmonių, tai yra maždaug 10 tūkst. Lietuvos jūrininkų? Ar nemanote, kad tokia priemonė yra nepagrįsta ir neproporcinga? Ir kada bus pradėti skiepyti jūrininkai nuo COVID-19? Ačiū.
A. DULKYS. Taip, apskritai jūrininkai ir kiti jau patenka į mūsų svarbias valstybės funkcijas atliekančių asmenų grupę. Šioje grupėje taip pat jau yra pradėta skiepyti. Čia jau tikrai yra tiktai darbo organizavimo ir kiti dalykai, nes vis tiek vienu metu taip neišeina, kad visi būtų.
Dėl saviizoliacijos. Matote, mūsų pagrindinis tikslas yra būtent apsaugoti mūsų valstybę nuo viruso patekimo į mūsų teritoriją, ypač nuo kokių nors kitų naujų atmainų. Būtent tas saugumo aspektas ir yra pagrindinis. Bet šiaip aš pasižymiu jūsų šitą klausimą, dar kartą pasitarsime su epidemiologais ir dar kartą žvilgtelėsime į savo tvarkas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi B. Petkevič.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju. Ekonomikos ir inovacijų ministrei. Džiaugiuosi, kad vis daugiau atlaisvinate veiklų, tačiau kai kurių veiklų vadovai sako – mums neapsimoka dirbti.
Klausimas. Ar gali būti, kad iki šiol mes turėjome pandemiją kaip didžiausią priešą pradėti veiklas, dabar mes susiduriame su antru priešu – tam tikra nusistovėjusia mūsų paramos sistema, skatinančia žmones nedirbti, išlikti nedirbantiems, nes prastovų mechanizmas ir kita yra gana dosnu? Kai yra vertinama galimybė dirbti ar ne, pasirenkamas likimas prastovose. Štai mes turime pirmuosius ženklus.
Klausimas. Ar neturime skubiai daryti pakeitimų, kad kiekvienas atlaisvinimas pavirstų dirbančiais žmonėmis ir ekonomikos judėjimu?
A. ARMONAITĖ (LF). Fantastiškas klausimas. Vieni klausia, ar nevertėtų ilginti paramos, kiti klausia, ar nevertėtų, kaip šiame klausime, matyt, trumpinti paramos. Žiūrėkite, geriausia pagalba yra galimybė veikti, galimybė veikti taip, kaip tu nori, kaip esi susiplanavęs, kad galėtum realizuoti savo produkciją ar laisvai teikti paslaugas ir taip toliau. Tai yra, manau, bazinė visų rinkos ekonomika tikinčių žmonių pozicija. Tačiau mes turime pandemiją ir turime vis dar tam tikrą karantino režimą. Valstybė, priėmusi sprendimus dėl karantino, privalo atlyginti apribotiems verslams. Yra daugybė mechanizmų, kaip tai daroma: ir prastovos, ir subsidijos. Beje, vakar startavo antras subsidijų etapas: ir paskolos, ir individualiai dirbantiesiems parama, ir visos kitos. Aš nežinau, ką čia dabar net ir atsakyti į tokį klausimą. Susivakcinuosime, kiek dar kils skaičiai ir dar trūks iki masinės vakcinacijos, įvesime galimybių pasą ir dirbsime. Tai yra svarbiausia. Tikiuosi, kad jūs pritarsite tam.
PIRMININKAS. Dėkui. Premjerė dar norėtų pridurti. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Linai, už labai gerą klausimą. Kaip mes jau kalbėjome tuomet, kai jūs teikėte pasiūlymus dėl Užimtumo rėmimo įstatymo, tikrai reikia pasižiūrėti, kaip atrodys ta faktinė padėtis. Manau, dabar jau galime padaryti tam tikras išvadas. Pasiūlymų dėl biudžeto Vyriausybė tikrai pateiks tokių, kad, viena vertus, nedemotyvuotume žmonių grįžti į darbo rinką, kita vertus, vis dar padėtume tiems, kuriems dėl Vyriausybės priimtų sprendimų reikėtų susilaikyti nuo veiklos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinysis klausimas – B. Petkevič. Prašau.
B. PETKEVIČ (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamai premjerei. Prasidėjus vakcinavimo procesui, pradėjau gauti daug žmonių skundų, kad tai yra daroma per prievartą, kad žmonės yra įbauginami, kartais atleidžiami iš darbo. Ar tikrai tai šiuo atveju nėra žmogaus teisių pažeidimas? Darbo santykiai – darbo santykiais, o vakcinavimas – vakcinavimu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu taip vyktų, be jokios abejonės, tai būtų žmogaus laisvo apsisprendimo pažeidimas. Bet aš turiu pasakyti, kad aš daugiau girdžiu kalbėjimo apie tai, kad kažkas kalbėjo, negu girdėčiau tikrų nusiskundimų apie kokius nors tikrus bauginimus ar tikrus grasinimus. Manau, kaip buvo savanoriškas skiepijimas, taip jis ir šiuo metu yra savanoriškas. Tiktai tiek, kad visi turi labai aiškiai suprasti savo atsakomybę, kad jeigu nėra kokių nors ypatingų sąlygų, dėl kurių vakcinacija yra negalima, tai yra visos visuomenės interesas, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta. Nėra taip, kad aš palauksiu, kol kiti pakankamai pasiskiepys, o aš tada sėdėsiu, man niekas nekenks ir aš niekam nekenksiu. To nepakanka, nes jeigu taip mąstys daug žmonių, mes niekada neįgysime visuotinio imuniteto. Aš labai noriu pagirti, kad tose savivaldybėse, kuriose procesas buvo toks sunkiai įsibėgėjantis, tikrai dabar matome gana, sakyčiau, regimą progresą, manau, daugiau žmonių pavyksta įtikinti. Bet šiaip kodėl daugelyje savivaldybių vis dėlto užtrunka, kodėl sunkiau, kodėl neauga taip labai sparčiai, kaip mes norėtume, ypač vyresnių žmonių skiepijimas? Kadangi reikia dirbti, reikia su žmonėmis kalbėti, reikia žmones įtikinėti. Bet manau, kad tik tuo keliu ir einame.
Apie grasinimus, tikrus, realius, kažkokius gąsdinimus kokiomis nors nuobaudomis man asmeniškai iš pirmų šaltinių girdėti tikrai neteko. Legendų ir padavimų – taip. Bet jeigu tai vyksta, su tokia informacija tiesiog reikia kreiptis į atitinkamas institucijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas Vyriausybės valandos baigėsi. Dabar jau vyksta slaptas balsavimas. Kviečiu visus balsuoti. Vyriausybės valandoje klausė iš esmės opozicija, tikiuosi, tai įvertinsite. Visiems gero balsavimo. Ačiū.
Pertrauka
13.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-417(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Skelbiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Arūno Bubnio paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 120, rasta biuletenių – 120, galiojančių – 118, negaliojančių – 2. Už – 76, prieš – 34, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. Sveikinu naująjį direktorių ir linkiu sėkmės. (Plojimai) (Gongas)
Dėkoju, kolegos. Baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.