AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 79, 124, 146, 477, 548 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Parengtų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas yra užtikrinti veiksmingą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas arba Įstatymas) nuostatų veikimą.
2015 m. spalio 1 d. įsigalioję Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai pritaikė visuomenės informavimo teisinį reguliavimą prie pasikeitusios geopolitinės situacijos, sustiprinant informacinės erdvės apsaugą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos. Konkrečios pasiūlytos priemonės reikšmingai prisidėjo ir prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsaugos informacinio karo sąlygomis, tarp kitų pakeitimų į Visuomenės informavimo įstatymo reguliavimo sritį buvo įtraukti visi ūkio subjektai, vykdantys televizijos ir (ar) radijo programų, atskirų programų platinimo veiklą, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos ir platinimo būdo.
Įstatymo praktinio taikymo metu pastebėta, kad dėl technologinių sprendimų televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo sąvokos apibrėžimas neapima visų subjektų, kurie teikia analogiškas transliuojamų radijo ir televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo paslaugas. Išskirtinos dvi kategorijos savo esme tapačių paslaugų – tai, pirma, atskirų programų platinimas internete, kurios nėra transliuojamos, tačiau savo turiniu prilygsta transliuojamų televizijos programų skleidimui internete (pvz., nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų interneto svetainėse platinamos atskirų sporto varžybų programos), ir, antra, televizijos programų ar atskirų programų skleidimas internete, nesant jų priėmimo ir skleidimo tuo pačiu metu, t. y. srautinis vaizdo siuntimas (angl. streaming video). Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, jiems taikomos reguliavimo priemonės taip pat turi būti vienodos.
Nuo 2015 m. spalio 1 d. pradėjus taikyti įsigaliojusius Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus greitai tapo akivaizdu, kad į Įstatymo taikymo sritį patenkantys televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiantys subjektai nepaiso jų atžvilgiu nustatytų pranešimo apie vykdomą veiklą ir periodinių ataskaitų teikimo pareigų. Nors šiems subjektams buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turėjo galimybę pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) apie vykdomą veiklą, šia galimybe pasinaudojo tik labai maža dalis tokias paslaugas teikiančių subjektų, nepaisant aktyvaus Komisijos raginimo ir pakartotinių priminimų. Komisijos nuomone, viena iš pagrindinių tokio elgesio priežasčių yra realių sankcijų už šios pareigos nevykdymą nebuvimas. Šios aplinkybės sudaro sąlygas televizijos programas ir (ar) atskiras programas internete platinantiems subjektams išvengti realių poveikio priemonių, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33, 34 ir 341 straipsnius taikomų paslaugų teikimo reikalavimų ir ribojimų bei kitų Įstatyme nustatytų pareigų, taip neužtikrinant 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų tikslų įgyvendinimo.
Siekiant užtikrinti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimą bei nustatyti realias poveikio priemones už šių reikalavimų nevykdymą, Įstatymo projektu siūloma suteikti Komisijai papildomas funkcijas duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui dėl priėjimo prie nepranešusių apie savo teikiamas paslaugas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiančių subjektų teikiamų paslaugų. Panašaus pobūdžio teisės nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos kontrolės funkcijas. Atsižvelgiant į sėkmingą šių priemonių taikymo patirtį bei iškilusios problematikos panašumą, siūloma iš esmės analogiškas funkcijas suteikti ir Komisijai.
Įstatymo projektu taip pat siūloma griežtinti sąlygas Komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Pažymėtina, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų nuobaudų, todėl siekiant proporcingumo principo, Įstatymo projektu siūloma nuo 12 mėnesių iki 6 mėnesių trumpinti laikotarpį, per kurį transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojai galėtų pakartotinai nusižengti. Taip pat nuo dviejų iki trijų padidinamas per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičius.
Įstatymo projektu siūloma spręsti praktinio pobūdžio klausimą dėl Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies formuluotės, kurioje įtvirtinta, kad tik Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas. Pažymėtina, kad Komisija informaciją, apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna ne tik Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir pati atlikdama aktyvius veiksmus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, siūloma teisinio techninio pobūdžio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies pataisa.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus žymiai išsiplėtė Komisijos kompetencija ir jos atliekamų funkcijų apimtis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo Įstatymo projektu numatoma suteikti Komisijai papildomas funkcijas, siūloma iki 0,8 proc. didinti rinkos dalyvių mokamą įmoką Komisijos veiklai finansuoti, kurią šiuo metu sudaro 0,6 proc. nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, t. y. atstatyti dydį, kuris buvo taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad tuo pat metu, kai buvo sumažintas Komisijos veiklos finansavimas, t. y. nuo 2013 m. pradžios, buvo įvykdyti esminiai Komisijos veiklos pertvarkymai, lėmę aktyvesnį Komisijos reguliavimo ir priežiūros funkcijų įgyvendinimą. Ypatingai buvo sustiprinta Komisijos veikla, susijusi su Lietuvos Respublikos teritorijoje ne Europos Sąjungos kalbomis retransliuojamų ir Lietuvos visuomenei skirtų televizijos programų turinio priežiūra, t. y. stebėsena. Kelerių metų praktika parodė, kad stebėsenos funkcijos stiprinimas reikalauja ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir papildomų finansinių resursų, norint operatyviai ir efektyviai užkirsti kelią draudžiamos skleisti informacijos platinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigalioję Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai išplėtė Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų ir jų vykdomų veiklų ratą bei nustatė naujų funkcijų Komisijai, tačiau Komisijos veiklos finansavimo didinimo klausimas nebuvo svarstomas. Didžioji dalis Komisijai nustatytų naujų pareigų ir funkcijų yra susiję su Lietuvos informacinės erdvės saugumo užtikrinimu ir šių funkcijų vykdymas reikalauja papildomų Komisijos žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų. Ypatingas poreikis kyla siekiant užtikrinti draudžiamos skelbti informacijos priežiūrą, kadangi dažniausiai tokia informacija yra platinama ne Europos Sąjungos kalbomis. Norint atlikti viešojo administravimo procedūras atitinkantį tyrimą yra būtina organizuoti galimai draudžiamos skelbti informacijos oficialius vertimus į Europos Sąjungos kalbą, be to, tyrimą dėl tokios informacijos skleidimo Komisija privalo atlikti per gana trumpą laiką, kas taip pat reikalauja papildomų finansinių išteklių. Pažymėtina, kad ir šiuo teikiamu įstatymo projektu nustatomos papildomos Komisijos funkcijos ir teisės, kurių įgyvendinimas taip pat neišvengiamai pareikalaus papildomų finansinių išteklių.
Kaip Komisijos taikomą poveikio priemonę siūloma nustatyti galimybę taikyti administracinę atsakomybę už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią.
Įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti ribojimą transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijų turėtojams gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją, jei jie per paskutinius 12 mėn. patys savo noru atsisakė turėtos transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės. Šis siūlymas grindžiamas poreikiu mažinti vadovaujančių pareigybių skaičių tokioje nedidelėje biudžetinėje įstaigoje, kaip Komisija. Įstatymo projekte numatoma, kad administracijai vadovaus Komisijos pirmininkas. Pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą Komisijos primininkas yra Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Įstatymo projektu Komisijos pirmininkui papildomai pavedama tvirtinti Komisijos administracijos struktūrą.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisiją aptarnauja administracija, praktikoje pastebėta, kad būtų optimaliau, jei jų abiejų darbo tvarka būtų nustatyta viename darbo reglamente. Tuo tarpu šiuo metu Įstatymas suponuoja pareigą Komisijai tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti pareigos tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą, o jos veiklą reglamentuoti Komisijos darbo reglamente.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus, atsižvelgdama į praktines galiojančių Visuomenės informavimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso problemas, parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesų apsaugos pasikeitusios geopolitinės situacijos ir šiuo metu vykstančio intensyvaus informacinio karo kontekste, nes dalis televizijos programas internete Lietuvos Respublikos vartotojams platinančių subjektų neteikia jokios informacijos Komisijai apie vykdomą veiklą, nepaisydami to, jog tokia pareiga Įstatyme jiems nustatyta. Tokiu būdu dalis subjektų nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.
Nors Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato teisę Komisijai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši procedūra yra sudėtinga ir sunkiai praktiškai įgyvendinama tais atvejais, kai paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikia užsienyje esantys juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių tiksli buvimo vieta bei kontaktiniai duomenys dažnai išlieka neaiškūs.
Dėl šių priežasčių, nesant efektyvių poveikio priemonių, taikytinų subjektams, nepranešusiems apie vykdomą veiklą, apie kurios pradžią privaloma pranešti Komisijai, yra siūloma Komisijai suteikti realias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų taikymas visiems analogiška veikla užsiimantiems ir tarpusavyje konkuruojantiems subjektams. Galimybė Komisijai pasitelkti specialiąsias technines priemones ir jų pagalba riboti Lietuvos Respublikos vartotojų priėjimą prie neteisėtai teikiamų paslaugų būtų efektyvi neteisėtai vykdomos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos ribojimo priemonė, kurią Komisija galėtų įgyvendinti tik gavusi teismo leidimą pagal Įstatymo projekte nustatytą procedūrą. Tokiu būdu išvengiama nekontroliuojamo pagal Visuomenės informavimo įstatymą neskelbtinos informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos vartotojams, priimtų Komisijos sprendimų dėl laikino konkrečių programų platinimo ribojimo nesilaikymo bei sudaroma Komisijai galimybė patikrinti, ar tokie ūkio subjektai atitinka jiems keliamus reikalavimus, nustatytus Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje.
Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti Komisijai išduoti transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems per paskutinius 12 mėn. buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų yra paties licencijos turėtojo atsisakymas licencijos, kuris neretais atvejais yra suponuojamas naujų techninių sprendimų diegimo, neproporcinga tokiems subjektams užkirsti kelią gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją 12 mėn. po to, kai jie patys savo noru dėl vienų ar kitų aplinkybių licencijos atsisakė.
Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 15 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdo transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų poveikio priemonių, Įstatymo projektu siūloma griežtinti sąlygas, kurioms esant Komisija priima atitinkamą sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo.
Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija informaciją, apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna ne tik Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir pati atlikdama aktyvius veiksmus savo iniciatyva, siūloma tikslinti Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies formuluotę.
Įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas, jis taip pat yra ir Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Nepaisant to, Įstatymo 47 straipsnio 15 dalyje yra nustatyta, kad Komisijos administracijai vadovauja administracijos direktorius.
Įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, privalo mokėti įmokas. Įmokos dydis yra 0,6 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis.
Šiuo metu ANK yra nustatyta, kad nuobauda už atitinkamų straipsnių pažeidimus gali būti taikoma radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektais siūlomi šie esminiai pakeitimai:
1) patikslinamas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos apibrėžimas, kuris sąlygos vienodas veiklos sąlygas visiems asmenims, internete platinantiems televizijos ir (ar) atskiras programas;
2) siūloma atsisakyti nepagrįstai licencijuojamą transliavimo ar retransliavimo veiklą vykdančių asmenų veiklą ribojančios nuostatos, įpareigojančios Komisiją atsisakyti išduoti transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas jų pačių prašymu;
3) griežtinamos sąlygos Komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Įstatymo projektu nuo 12 mėnesių iki 6 mėnesių trumpinamas laikotarpis, per kurį transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojai galėtų pakartotinai nusižengti. Taip pat nuo dviejų iki trijų padidinamas per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičius. Ši Įstatymo projekto nuostata siejama su kartu teikiamu ANK įstatymo projektu;
4) Įstatymo projektu atsisakoma nuostatos, kad Komisija informaciją apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna tik Vyriausybės nustatyta tvarka, nes praktikoje Komisijai pačiai savo aktyviais veiksmais tenka nustatyti aplinkybes nurodytas Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje;
5) Komisijai suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
6) nuo 0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
7) numatomos administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
8) Įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
9) atsižvelgiant į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 341 straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
10) atsisakoma Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės, siekiant mažinti vadovaujančių pareigybių Komisijos administracijoje skaičių;
11) atsisakoma nuostatos, kad Komisija tvirtina Komisijos administracijos darbo reglamentą. Komisijos administracijos darbo tvarka būtų reglamentuojama Komisijos darbo reglamente, taip išvengiant perteklinio reglamentavimo;
12) siūloma nustatyti, kad už atitinkamus ANK straipsnių pažeidimus nuobauda būtų taikoma tik atsakingų subjektų vadovams, tokiu būdu nesuteikiant galimybės išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomos teigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės susijusios su efektyviu Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Taip pat teikiamų įstatymų projektų nuostatos yra susijusios su efektyvia Lietuvos informacinės erdvės ir visuomenės intereso būti teisingai informuota apsauga, veiksminga televizijos programas internete platinančių paslaugų teikėjų stebėsena ir priežiūra. Priimti pakeitimai sudarys prielaidas laiku imtis nustatytam draudžiamos informacijos išplatinimo atvejui proporcingų ir objektyviai būtinų poveikio priemonių visų be išimties retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimančių asmenų atžvilgiu.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimti įstatymų projektai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti įstatymų pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų. Priimtais Įstatymo pakeitimais bus pasiekta, jog analogišką televizijos programų platinimo veiklą vykdantys subjektai bus vertinami vienodai ir jiems bus privalomai taikomi visi Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti reikalavimai.
Dėl padidėjusio Komisijos finansavimo rinkos dalyviai turės mokėti didesnes įmokas, tačiau pažymėtina, kad siūlomas įmokos dydis galiojo iki 2013 m. sausio 1 d. ir po to buvo sumažintas, be to, finansavimo didinimas su rinkos dalyviais buvo suderintas įstatymo projekto rengimo metu, nes jis siejasi ir su naujais Komisijos įgaliojimais ir funkcijomis, kurias siūloma patvirtinti teikiamu įstatymo projektu.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus teikiamus įstatymų projektus, reikės pakeisti Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės priimti Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką.
9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės priimti Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti ir įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų, kitų visuomenės informavimo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų vertinimai, pasiūlymai ir pastabos.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,televizijos programų platinimas internetu“, ,,privalomi nurodymai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai
Ramūnas Karbauskis
Stasys Tumėnas
Vytautas Kernagis
Robertas Šarknickas