2019-11-12

 

PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PIRMOS REGISTRACIJOS MOKESČIO

 ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-4132

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

1.

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

     Argumentai:

Siekdama didinti šalies miškingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 pavedė tuometinei Žemės ir miškų ministerijai parengti miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje programos projektą. Lietuvos miškingumo didinimo programa buvo patvirtinta bendru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471. Joje iki 2022 m. buvo numatyta Lietuvos miškingumą padidinti 3 proc., t.y. mišku apželdinti 196 tūkst. ha žemės ūkio veiklai netinkamų ir nenaudojamų žemių. Nors šiam tikslui nuo 2004 m. ir buvo skiriamos nemažai lėšų  iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto, tačiau, nepaisant ambicingų uždavinių, šalies miškingumą nuo 2002 m. pavyko padidinti tik apie 43 tūkst. ha. Pagrindinė priežastis, stabdanti naujų miškų įveisimą valstybinėje žemėje,VĮ Valstybinių miškų urėdijai iki šiol nepakankamai perduodama laisvos valstybinės žemės, tinkamos miškams įveisti. Nepaisant minėtos programos, įvairių priemonių ir iniciatyvų, VĮ Valstybinių miškų urėdijai žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojama labai mažai plotų, skirtų miškui įveisti – apie 200–250 ha kasmet, bet ir jie apaugę krūmynais, yra pelkės arba saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama.  Pavyzdžiui, 2018 m. buvo imtasi visų tarpinstitucinių priemonių, siekiant padidinti miškingumą valstybinėje žemėje klimato kaitos švelninimo tikslais. VĮ Valstybinių miškų urėdijai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė preliminarų sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, sąrašą, bendras plotas – 1500 ha. Tačiau tinkamų miškui veisti žemės plotų iš to kiekio buvo tik 255 ha, kiti – saugomos teritorijos, kuriose mišką veisti draudžiama, užliejamos pievos, šlapynės, melioruotos žemės, pažeistos žemės (nerekultivuoti karjerai) arba juose jau augo miškas ir pan. Būtina atkreipti dėmesį, kad dabar šalyje vykdoma ar rengiama pakankamai programinių dokumentų, kuriuose miškingumo didinimas – vienas iš pagrindinių strateginių tikslų: Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus 2012–2020 m. plėtros  programa, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir dabar rengiamas jo projektas, Nacionalinė pažangos programa, Integruoto nacionalinio energetikos ir klimato kaitos srities plano (NECP) projektas ir kt. teisės aktai, todėl dar vienos Miškų sodinimo programos parengimas miškingumo didinimo problemos neišspręs. Įvertinusi daugiau kaip 20 metų miškingumo didinimo patirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų spręsti šias problemas, nustatydama konkrečias užduotis už šių problemų sprendimą atsakingoms institucijoms, nurodytoms šiame teikiamame pasiūlyme.

Kadangi klausimas susijęs su dviejų ministerijų: Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimis, tai pagal pateiktą pasiūlymą Vyriausybė pavestų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai Nacionalinei žemės tarnybai kasmet žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti, apmatuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių bendras plotas – ne mažesnis kaip 1000 ha, tinkamus miškui įveisti ir juos perduoti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai, o pastaroji šiuose plotuose per artimiausius 2 metus (daugelyje šių apleistų plotų teks iškirsti krūmus ir paruošti želdavietes) pasodintų naujus miškus.

Įvertinus tai, kad priklausomai nuo medžių rūšies vidutiniškai į 1 ha sodinama 3-4 tūkst. vnt. miško sodmenų, tai minėto ploto apsodinimui reikėtų apie 3-4 mln. vnt. miško sodmenų. Tai sudarytų apie 10 proc. šiuo metų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kasmet išauginamų miško sodmenų kiekio, o tai reiškia, jog Valstybinių miškų urėdija tokias papildomas miško sodinimo apimtis galėtų realizuoti be papildomų pasiruošimų. 

Kadangi naujų miškų įveisimas labai veiksmingai prisideda prie taršos mažinimo, ypač prie anglies dvideginio absorbcijos, tai papildomas naujų miškų įveisimas iš dalies galėtų būti finansuojamas ir siūlomo motorinių transporto priemonių pirmosios registracijos mokesčio, kuris tiesiogiai siejamas su tų transporto priemonių anglies dvideginio emisijomis, lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, jog įveisiant mišką vidutiniškai į 1 ha pasodinama apie 3500 vnt. medelių, o pasodinimas (dirvos paruošimas, miško sodmenys, jų sodinimas, transportavimas ir pan.) 1 ha priklausomai nuo medžių rūšies (populiariausioms medžių rūšims – pušiai, eglei, beržui, juodalksniui ir pan.) kainuoja 1500-2000 eurų/ha arba vidutiniškai apie 1750 eurų/ha, galima teigti, jog vieno naujo medelio pasodinimas vidutiniškai kainuoja apie 0,5 euro. Taigi, pagal mokesčio dydį galima būtų nesunkiai paskaičiuoti, kiek teoriškai medžių galėtų būti pasodinta už sumokėtą taršos mokestį: pvz., jei taršos mokestis 100 eurų, tai už jį teoriškai galėtų būti pasodinta 200 naujų medžių.

 

     Pasiūlymas:

      Pakeisti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projekto (Nr. XIIIP-4132) 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Mokestį moka mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio  1  d.

3. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. sausio 1 d.

4. Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui  organizuoja papildomų naujų miškų įveisimą panaudojant šiame įstatyme nustatyto mokesčio lėšas ir tuo tikslu paveda:

4.1. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kasmet organizuoti ne mažiau kaip 1000 ha laisvos valstybinės žemės sklypų, kuriuose būtų galima veisti mišką, suformavimą, apmatavimą ir perdavimą patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai;

4.2. valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai organizuoti patikėjimo teise perduotų žemės sklypų apželdinimą mišku ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų perdavimo.“

 

Teikia

 

 

Seimo narys                                                                                                           Arvydas Nekrošius